KARIAI IR KARINIAI ĮVYKIAI PABALTIJO VALSTYBIŲ PAŠTO ŽENKLUOSE
ANT. BERNOTAS
Kiekviena tauta ir valstybė gerbia ir brangina savo karius, atkovojusius arba apgynusius jos laisvę ir nepriklausomybę; jiems pagerbti ir atminti stato paminklus, muzėjus, jų vardais pavadina miestus, gatves ir aikštes, taip pat atskirus kariuomenės dalinius.
Jau kelios dešimtys metų, kai atsirado paprotys savo karius bei atskirus karinius įvykius pagerbti pašto ženkluose.
Pašto ženklas tėra tik pakvitavimas, rodantis, kad pirkėjas įmokėjo paštui tam tikrų sumą pinigų ir turi teisę, užlipinęs šį pakvitavimą, siųsti laišką arta kitokį siuntinį į bet kurią jo norimą vietą ir paštas jį pristatys adresatui. Jeigu šame pašto pakvitavime tebūtų tik pažymėjimai apie įmokėtą pinigų sumą, tai toks pakvitavimas ir liktų pakvitavimu ir niekas juo toliau nesidomėtų, kaip niekas nesidomi ir nerenka kino ar tramvajaus bilietų. Tačiau pašto ženkluose yra piešiniai, kurie, be savo meninės vertės, dar turi daugybę kitokios vertės.
Iš piešinių pašto ženkluose galima viską sužinoti: kiekvienos tautos ir valstybės istoriją, geografiją, gamtą, pažinti pačią tautą, žinoti jos turtus, papročius, ką ji brangina, ką vertina, kuo domisi ir t.t. Taip pat galima rasti, kokius savo karius, arba kitus svarbius karinius vykius, arba karus ši tauta ar valstybė labiausiai prisimena ir brangina.
Nuo pat pašto ženklų pasirodymo iki I Pasaulinio karo Pabaltijo valstybėse — Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kursavo carinės Rusijos pašto ženklai. Dalis šių ženklų yra su Rusijos carų ir didž. kunigaikščių atvaizdais. 1905 metais buvo išleisti labdarybės pašto ženklai japonų kare nukentėjusių karo našlaičių šelpimui (4 ženklai su įvairiais paminklais). Prasidėjus I Pas. karui taip pat buvo išleisti 4 primokami p. ženklai .kurių pelnas skiriamas kare nukentėjusių šelpimui.
Vokietija, I Pas. karo eigoje (1914 — 1918 m.), okupavusi Pabaltijo valstybes, čia išleido savo atskirus pašto ženklus. Ant vokiškųjų pašto žeenklų buvo užspausdinti žodžiai: “Postgebiet Ob. Ost.” Tokių ženklų išleista 12.
Pabaltijo valstybės, atgavusios savo nepriklausomybę po I Pasaulinio karo, savo žymiuosius karius arba karinius įvykius pašto ženklais taip pat pagerbė ar paminėjo.
Daug pašto ženklų, pagerbiančių karius arba pamininčių karinius įvykius, yra išleidusi
LIETUVA
1. 1922 metų rugsėjo pabaigoje, kada didžiosios valstybės pripažino atsikūrusią Lietuvos valstybę “De Jure”, buvo išleista speciali “De Jure” pašto ženklų laida iš 12 ženklų. Tai paskutinė auksinų ir skatikų laida. Iki to laiko apyvartoje vis tebebuvo vokiečių okupacijos metu išleistieji pinigai, vadinamosios “ostmarkės”, kurios oficialiai buvo vadinamos auksinais (o jų šimtoji dalis — skatikais). Nuo spalio 1 d. buvo įvesta lito valiuta.
Šios laidos pašto ženklų piešiniuose matome žymesnius ano meto Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjus bei karius. 20 skatikų ženkle yra Povilo Lukšio atvaizdas. Pov. Lukšys buvo pirmasis Lietuvos kareivis, žuvęs laisvės kovose su bolševikais 1919 m. Berčiūnų kaimo laukuose, Panevėžio apskr. žuvimo vietoje vėliau buvo pastatytas paminklas. 40 sk. ženkle yra karininko Juozapavičiaus atvaizdas. Juozapavičius buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs 1919 m. Alytuje ant Nemuno tilto, gindamas tiltą nuo bolševikų puolimo.
2. Atgavus Klaipėdos kraštą, nuo 1923 m. vasario 5 d. iki tų pačių metų pabaigos, kraštui buvo leidžiami atskiri pašto ženklai. Tokių ženklų išleista viso 117 (neskaitant įvairių atmainų, paklaidų ir kt.). Dalis šių ženklų yra naujais piešiniais, kita dalis perspausdinti prancūziškieji ženklai, dalis — naujai pervertinti, arba markių valiuta perspausdinta litų valiuta.
3. 1923 m. rugpjūčio mėnesį buvo išleista Klaipėdos krašto atvadavimo laida. Tos laidos 10 ir 15 centų ženkluose matome Nežinomojo Kareivio Kapo paminklą Kaune, Karo Muzėjaus sodelyje, kur visais laikais vykdavo vakarinės iškilmės.
4. Pasibaigus laisvės kovoms, Lietuvoje pasiliko daug karo invalidų, našlių ir našlaičių, kuriuos reikėjo šelpti ir išlaikyti. Tam reikalui buvo sudaryti įvairūs fondai ir renkamos iš visuomenės lėšos. Taip pat 1924 m. vasario mėnesį buvo išleistos dvi specialios primokamų pašto ženklų laidos (viena paprasto pašto — iš 15 ženklų, kita oro pašto laida iš 5 ženklų). Šie ženklai buvo pardavinėjami laisvai ir juos pirko tas, kas norėjo. Nuo kiekvieno parduoto ženklo tam tikra dalis buvo skirta “Karo Našlaičių” fondui. Pvz., paprasto laiško pasiuntimui pašto ženklas kainavo 25 centai, bet šitoks primokamas ženklas buvo parduodamas už 50 centų, kas reiškia, jog 25 centai ėjo karo našlaičių šelpimui. Perspausdinimui buvo panaudoti apyvartoje esą ženklai, kurie buvo perspausdinti trijų rūšių spaudais: a. Vyties Kryžius su skydu ir dviem sukryžiuotais kardais, b. Klaipėdos miesto herbas ir c. Gedimino stulpai, įrašas “Karo Našlaičiams” ir nauja pridedamoji ženklo vertė.
5. 1926 m. gruodžio 3 d. dalis likusių neparduotų “Karo Našlaičiams” laidos ženklų dar kartą buvo perspausdinta nauju spaudu ir pridedamąja verte. Pelnas nuo parduotų ženklų taip pat ėjo karo invalidų šelpimo fondui. Dabar buvo perspausdinta 13 paprastos serijos pašto ženklų vėl trijų rūšių spaudais: a. sukryžiuotom palmės šakelėm, b. Vyties Kryžium ir c. stilizuotu tulpių raštu varine, sidabrine ir auksine spalvomis.
6. 1928 m. vasario 16 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktį, buvo išleista speciali 7 ženklų serija. Tos serijos 1 lito ženkle matome karių būrį laisvės kovose. Už karių į dangų kyla baltas Vytis ir angelas, laikąs pergalės vainiką.
7. 1932 m. lapkričio 28 d. buvo išleistos dvi istorinių pašto ženklų serijos (paprasto ir oro pašto). Paprasto pašto serijos 50 ir 60 centų ženkluose matome Vytautą Didįjį Žalgirio mūšyje su kryžiuočiais 1410 metais. Oro pašto serijos 5 ir 10 c. ženkluose — Mindaugas 1236 m. kovoje ties Šiauliais (Saule) su Livonijos kardininkais ir kryžiuočiais. 1 lito ženkle — D.L.K. Gediminas XIV amžiuje ima rusų pilis; matome rusų pilį, raitą Gediminą ir suklaupusius rusus, kurie jį pasitinka su duona ir druska ir perduoda pilies raktus. 2 litų ženkle — D.L.K. Algirdas su savo kariuomene 1368 m. prie Maskvos vartų. Visi šie ženklai yra dantyti, arba karpyti.
8. 1934-35 m. paprasto pašto serijos 5 ir 10 litų ženkluose matome simbolinį senovės karžygį, pasirėmusį kardu, stovintį tėvynės sargyboje.
9. 1934 m. gegužės 18 d., žuvusių Amerikos lietuvių, Atlanto lakūnų — kpt. Stepono Dariaus ir lakūno Stasio Girėno pagerbimui, buvo išleisti 5 ženklai, ženkluose matome abiejų lakūnų atvaizdus, “Litua-nicą”, skrendančią per Atlantą, sudužusią Soldino miške, skrendančią aplink žemės kamuolį ir į saulę.
10. 1936 m. kovo 24 d. ltn. Felikso Vaitkaus, perskridusio Atlanto vandenyną, pagerbimui buvo išleisti 3 p. ženklai. Ženkluose matome F. Vaitkaus atvaizdą ir lėktuvo skridimo kelią. Dar prieš tai, 1935. X.30, Dariaus-Girėno serijos 40 centų pašto ženklas buvo perspausdintas irašu: “F. Vaitkus nugalėjo Atlantą 21-22-IX-1935”.
Be to, Dariui su Girėnu ir F. Vaitkui skrendant į Lietuvą, New Yorke sudarytas tam tikras komitetas perspausdino tam tikrais įrašais 6 Lietuvos oro pašto ženklus, kurie lipinti ant laiškų, siunčiamų į Lietuvą.
11. 1939 m. sausio 15 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktį ,buvo išleista 4 p. ženklų serija. Tos serijos 30 ir 60 centų ženkluose yra prez. Smetonos atvaizdas, kairėje pusėje — I Pas. karo metu sugriauta Lietuva, dešinėje — naujai pastatytas Vytauto Didžiojo muzėjus Kaune. Du iš tų ženklų buvo dar išleisti specialiuose blokuose (dantyti ir karpyti).
Be to, Lietuvai atgavus Vilnių, tie patys 4 ženklai buvo perspausdinti Gedimino stulpais ir įrašu: “VILNIUS 1939-X-10”. Ir, lyg likimo patyčiai, šiuos 4 ženklus vokiečiai, 1939 m. kovo 23 d., užėmę Klaipėdos kraštą, perspausdino elnio ragais ir įrašu: “Me-melland ist frei”
12. 1940 m. gegužės 6 d. Vilniaus atgavimui paminėti buvo išleista speciali 3 pašto ženklų serija. Piešiniuose matome bendrą Vilniaus miesto vaizdą, D.L. K. Gedimino atvaizdą ir Trakų pilies griuvėsius. Tie patys 3 ženklai buvo išleisti ir jubilėjiniame bloke su auksiniu įrašu: “Urbs VILNIUS Metropolis Lithuaniae recuperata”.
Taip pat, pradedant 1920 metais ir ligi 1940 metų, įvairiose serijose ir įvairiomis progomis buvo išleista pašto ženklų su Didžiųjų Lietuvos Kunigaikščių — Gedimino, Algirdo, Kęstučio ir Vytauto Didžiojo atvaizdais.
Bolševikai, 1940 metais okupavę Lietuvą, 8 Lietuvos pašto ženklus perspausdino įrašu: “LTSR 1940 VII 21” (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika).
1941 m. birželio mėnesį, vokiečiams vejant bolševikus iš Lietuvos ir paštuose nebesant lietuviškų pašto ženklų, atskiri Lietuvos paštai persispaudino paštuose buvusius bolševikinius pašto ženklus atitinkamais įrašais. Tokių pašto ženklų išleido Kaunas (didesniai Lietuvos daliai, su įrašu “NEPRIKLAUSOMA LIETUVA”), Vilnius, Panevėžys, Raseiniai, Ukmergė, Rokiškis. Zarasai, Telšiai ir Alsėdžiai.
Prie Lietuvos karinių įvykių (nors ir labai nemalonių) reikia priskaityti ir pašto ženklus, išleistus lenkų gen. Želigovskio karinės valdžios okupuotajam Vilniaus kraštui (vadinamam “Litwa Środkowa” — “Vidurinė Lietuva”).
a) Nuo 1920 m. spalio mėnesio iki 1922 m. balandžio 18 d. (kada kraštas buvo galutinai prijungtas prie Lenkijos), Vilniaus kraštui buvo išleista viso 53 pašto ženklai — paprasti ir tarnybiniai (neskaitant įvairių abartų ir paklaidų). Ženkluose matome Vilniaus krašto ir miesto vaizdus ir istorinius įvykius, surištus su Lenkijos istorija. 13 pašto ženklų buvo perspausdinimai ant lietuviškųjų p. ženklų Keliuose ženkluose matome ir okupanto, generolo Lucijaus Želigovskio, atvaizdą bei lenkų kariuomenės įžygiavimą į Vilnių 1920 m. spalio 9 d.
b) Tarp okupuoto Vilniaus krašto ir laisvos Lietuvos ties Varviškių kaimu buvo palikęs ruožas neutralios zonos. Ir tam ruožui lenkai išleido specialius pašto ženklus: 1923 m. kovo 26 d. lenkų 50, 100 ir 200 markių pašto ženklai buvo perspausdinti žodžiais “Samorząd Warwiszki”. šie ženklai apyvartoje tebuvo tik labai trumpą laiką.
LATVIJA
yra išleidusi bene daugiausia karinių pašto ženklų.
1. 1919 m. birželio 6 d., paminėti Rygos išlaisvinimą iš bolševikų 1919.V.22, išleista trijų pašto ženklų serija (5, 15 ir 35 kapeikų vertės). Ženkluose simbolinis piešinys: motina glaudžia išlaisvintą dukterį, šalia — kaulai, apaugę erškėčiais, tolumoje — Rygos miesto siluetas. Ženklai spausdinti ant paprasto ir ant labai plono popieriaus.
2. 1919 m. liepos 3 d., latvių šiaurės armijos vado pulk. Jurgio Zemitano parėdymu, šiaurinei Latvijai buvo išleistas 10 kap. ženklas, ženklo piešinyje — tekanti saulė, apsupta varpų ir lapų vainiku. Ženklai dantyti ir karpyti. Nors šis ženklas nėra karinis ženklas, bet jį čia minime todėl, kad jis išleistas kariuomenės vado parėdymu.
3. 1919 m. gruodžio 16 d., Kuržemės išlaisvinimui iš bermontininkų paminėti, išleisti 4 ženklai — 10, 25 ir 35 kapeikų bei 1 rublio vertės, ženklų piešiniuose: senovinis latvių karys kardu kerta slibinui galvą (Pūka nonāvētajs).
4. 1920 m. kovo 24 d., Latgalės išlaisvinimui ir susijungimui su Latvija paminėti, išleisti 2 ženklai — 50 kap. ir 1 rub. vertės, ženklų piešiniuose — sėdinti motina Latvija su trimis dukterimis.
5. 1920 m. buvo išleistos trys primokamų pašto ženklų serijos Latvijos Raudonojo Kryžiaus naudai (20, 40 ir 50 kap. bei 1 rublio vertės). Ženklų piešiniuose — du sužeisti latvių kariai, kuriuos nuo mirties gina skydu ginkluota stambi balta moteris. Vie
na serija karpyta, dvi — dantytos. Įsidėmėtinas dalykas, kad šie ženklai spausdinti ant nebaigtų spausdinti Rygos miesto komunistinės tarybos ir bermontininkų banknotų. Ir taip, vienoje pusėje yra pašto ženklas, kitoje — kokio nors banknoto gabaliukas. Šie Raud. Kryžiaus ženklai ir kiti ženklai, aprašyti punktuose 1, 3 ir 4, vėliau kelis kartus buvo perspausdinti naujomis vertėmis.
6. 1923 m. lapkričio 10 d. Latvija išleido 3 p. ženklus karo invalidų šalpos fondo naudai (su primokė j imais). Ant paprastų 1, 2 ir 4 santimų ženklų buvo užspausdintas latvių invalidų kryžius, žodžiai “KARA INVALIDIEM” ir primokamoji vertė.
7. 1928 m. lapkričio 18 d. išleista speciali primokamų pašto ženklų serija iš 6 ženklų Latvijos Nepriklausomybės paminklo Rygoje statymui finansuoti. Tos serijos 1 lato ženkle matome latvių karius apkasuose, 1919 metais ginančius Rygos tiltą nuo bermontininkų. Ženklai dantyti ir karpyti.
8. 1932-33 m. laikotarpyje buvo išleistos keturios primokamų oro pašto ženklų laidos, kurių primokėjimai skirti nelaimingų karo lakūnų šelpimo fondui. Ženkluose parodyta visa aviacijos išsivystymo istorija ir įvairūs latvių ir svetimų kraštų lėktuvų tipai, ženkluose taip pat matome žuvusiems karo lakūnams paminklą Rygoje, lakūnų kapus, kylantį karo lėktuvą, lėktuvus ir žemėlapį. Viename ženkle matome latvių lėktuvą ties Rygos tiltu per Dauguvą, kurį apšaudo priešo artilerija. Penki ženklai skirti paminėjimui latvių skridimo iš Rygos į Afriką: ant ženklų yra užspausdinimas “LATVIJA-AFRIKA 1933”. Šis skridimas baigėsi nelaimingai, nes lėktuvas nukrito Vokietijoje prie Neustettino. Dalis šių ženklų trikampiai, ženklai dantyti ir karpyti.
9. 1934 m. gruodžio 15 d., minint naująją Latvijos konstituciją, išleista 6 pašto ženklų serija. Tos serijos 20 santimų ženkle yra sėdinti Latvija, šalyse sargyboje stovi du latvių kariai.
10. 1937 m. liepos 12 d. išleista speciali latvių laisvės paminklų serija, ženkluose matome: 3 sant. — laisvės paminklą Raunojė; 5 sant. — karių paminklą prie įėjimo. į brolių kapus Rygoje: 10 sant. — laisvės paminklą Jelgavoje; 20 sant. — paminklą žuvusiems kariams Valkoje; 30 sant. — išsilaisvinimo paminklą Jecavoje;. 35 sant. — Lačplėšio paminklą Rygoje; 40 sant. — paminklą pulkininkui Oskarui Kalpakui Visagaloje. Plk. Kalpakas (1882—1919) yra latvių armijos kūrėjas; sunkiai sužeistas kovose su bolševikais mirė 1919 m. kovo 6 d.
11. 1938 m. lapkričio 18 d. — Latvijos Nepriklausomybės 20 metų sukakties laida. Tos laidos 10 santimų ženkle matome latvių kariuomenės vado, gen. Janio Balodžio atvaizdą; kairėje pusėje — du latvių kariai (iš 1918 ir 1938 m.), dešinėje — laisvės kovų vaizdas. Gen. Balodį bolševikai 1940 m. išvežė į Sibirą.
12. 1939 m. gegužės 15 d. — naujos konstitucijos 5 metų sukakties laida. Tos serijos 20 sant. ženkle yra laisvės paminklas Rygoje, o 40 sant. ženkle — parako bokštas ir Karo Muzėjus Rygoje.
Be to, išleista kelios pašto ženklų laidos su primokėjimais Latvijos šaulių (aizsargi) naudai. Ženkluose matome vaizdus iš latvių šaulių gyvenimo ir veiklos.
1919 m. bermontininkų vadas gen. Bermondt-Avalov užimtose Latvijos srityse buvo išleidęs savo atskirus pašto ženklus, būtent, perspausdino paštuose rastus latviškus ir rusiškus pašto ženklus specialiais spaudais. Tokių ženklų išviso išleista 38.
Besibaigiant I Pas. karui vokiečių karinė vadovybė Liepojos miestui buvo išleidusi specialius pašto ženklus: vokiški pašto ženklai buvo perspausdinti žodžiu “LIBAU”.
1940 m. bolševikai, okupavę Latviją, išleido “tarybinių” pašto ženklų seriją iš 13 ženklų. Ženklų piešiniuose — sovietinės Latvijos herbas.
Be to, rodos, neoficialiai, paskutinės latvių pašto ženklų laidos 12 ženklų buvo perspausdinti bolševikine žvaigžde ir raidėmis L.P.S.R.
Kai 1941 m. vokiečių kariuomenė iš Latvijos išvijo bolševikus, latviai perspausdino likusius bolševikinius pašto ženklus (viso 6) žodžiais “LATVIJA 1941.1. VII”.
Įsidėmėtina smulkmena: 1918 metais, kuriantis
Nepriklausomai Latvijai, nebuvo gero popieriaus, tinkamo spausdinti pašto ženklus, todėl latviai pirmuosius savo pašto ženklus (2 ženklai) išspausdino ant... vokiečių generalinio štabo karinių žemėlapių. Matyt, kad vokiečiai Rygoje buvo palikę gana didelius tokių žemėlapių kiekius (arba šitie žemėlapiai buvo spausdinami pačioje Rygoje). Tokiu būdu, vienoje pusėje yra pašto ženklas, kitoje pusėje — žemėlapio gabaliukas! Galima rasti žemėlapio gabaliukų ir su lietuviškais vietovardžiais.
Mažiausia karinės reikšmės pašto ženklų yra išleidusi
ESTIJA
1. 1919 — 1922 metų laikotarpyje buvo išleisti 1, 5, 15 ir 25 markių pašto ženklai, kuriuose atvaizduotas
senovinis estų vikingų karo laivas. Su šitokiais karo laivais estai 1050 — 1200 metų laikotarpyje lankė visus Baltijos krantus, buvo nukariavę Danijos pakrantes ir užėmę tuometinę Švedijos sostinę Sigtuną. Ženklai išleisti ant balto ir pilkšvo popieriaus, dantyti ir karpyti.
2. 1920 m. birželio mėn. buvo išleisti 2 pašto ženklai su primokėjimais laisvės kare nukentėjusiems šelpti. 35 + 10 penų ženkle yra kare nukentėjusių asmenų trijulė. 70 + 15 penų ženkle matome moteris, šelpiančias kare nukentėjusi. Vėliau šie ženklai buvo perspausdinti naujomis vertėmis.
3. 1921-22 metais buvo išleisti 2 pašto ženklai su primokėjimais Estijos Raudonojo Kryžiaus naudai, ženklų piešiniuose matome gailestingąją seserį, slaugančią sužeistą karį. ženklai dantyti ir karpyti. 1923 ir 1926 m. šie ženklai buvo vėl perspausdinti naujomis vertėmis. Ženklus spausdino Estijos karo topografijos skyrius.
4. 1927 m. lapkričio 19 d. išleista 5 pašto ženklų serija su primokėjimais Estijos laisvės paminklui Taline statyti. Ženkluose matome senovinius Estijos pastatus.
5. Estijos oro pašto ženkluose matome įvairius estų karo lėktuvų tipus. Viso išleista 16 pašto ženklų, dantytų, karpytų ir perspausdintų. Visi ženklai trikampiai.
1918 metais, baigiantis I Pas. karui, vokiečių karinė vadovybė Tartu mieste, pritrūkus vokiškų p. ženklų, buvo išleidusi 2 rusiškus pašto ženklus, perspausdintus pfenigių vertėmis (20 ir 40 pf.).
1918 ir 1919 metais Talino ir Rakweres paštai, pritrūkus estiškų pašto ženklų, buvo perspausdinę estiškais užrašais keletą rusiškų pašto ženklų.
1941 metais, vokiečiams išvijus bolševikus iš Estijos, Estija, kaip ir kitos Pabaltijo valstybės, perspausdino visą eilę bolševikinių pašto ženklų žodžiais “Eesti Post”, "Pernau 8.VII.1941” ir kitaip. Taip pat išleido 3 serijas nuosavų pašto ženklų.
Tačiau jau rugsėjo mėnesį 1941 metais vokiečiai visose trijose Pabaltijo valstybėse — Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvedė savo vokiškuosius pašto ženklus. Pradžioje buvo vartojami ženklai su Hindenburgo atvaizdu be užspausdinimo, gi nuo lapkričio 4 dienos paleisti apyvarton ženklai su Hitlerio atvaizdu, bet perspausdinti žodžiu “Ostland”.
1944 metais bolševikai, užėmę Pabaltijo valstybes, čia vėl įvedė savo rusiškuosius pašto ženklus be jokių perspausdinimų.
Kai kurios valstybės (Anglija, Vokietija, Suomija) karų metu savo kariuomenei buvo išleidusios tikrai karinių pašto ženklų, tenaudojamų tik kariniam paštui (Feldpost). Tokių ženklų Pabaltijo valstybės nėraišleidusios.
