TAUTA JUS ĮPAREIGOJA

V. BUTAUTAS

Karinė prievolė, tai tikri vyriškumo egzaminai, kurių laikyti kasmet yra pašaukiama nemaža lietuviško jaunimo. Tie egzaminai buvo sėkmingi ir labai reikšmingi Lietuvoje, savo tautinės valstybės kariuomenėje, kur jaunuoliai, ne tik išbandydavo savo fizinį subrendimą, bet ir auklėjosi patrijotinėje dvasioje, tvirtėjo pilietiškai, buvo nuolatiniame sąryšyje su visa tauta. Negalima to viso turėti tarnaujant U.S.A. karinėse pajėgose. Nežiūrint to, lietuvis ir čia tą prievolę moka paversti sau garbinga privilegija — tapti kariu vienos iš moderniausių armijų pasaulyje.

Lietuvis amžiais yra vėtytas ir mėtytas, ginklu ir atkaklumu žiebęs naujas idėjas, tvarkęs kaimynų valstybinius reikalus. Nuo jūrų lig jūrų viešpatavo jo genijus. Lietuvio ginklas sutrupino Europos pabaisą mongolus, valdė ir klupdė rusus, sunaikino germanų-kryžiuočių plieninę galybę. Lietuvio kario jėga dalyvavo ir šias U.S.A. valstybes kuriant, jo tautinis kraujas, nors kitu vardu pramintas, įgalino atsirasti Prūsiją ir taip vadinamą “prūsišką militarizmą”, kuris sujungė ir sustiprino dabartinę vokiečių tautą. Neapsiėjo be lietuviško proto karalių sostai — Lenkijos, Rusijos, Prūsijos, Austrijos, net Anglijos valdovai yra turėję kiek lietuviškos gyvybės, kuri kai kurioms iš tų tautų davė puikias dinastijas. Rusų carai turėjo žymių lietuvių savo armijos ir laivyno vadų tarpe, neišsiverčia be jų nė bolševikai. Ne todėl, kad lietuvis būtų pigus samdinys, kaip mauras, bet todėl, kad likimo verčiamas tarnauti karo dievaičiui, jis visada savo pareigas atlieka garbingai.

Lietuvis niekam neparsiduoda ir nepataikauja. Tarnaudamas svetimiems, jis budi ir laukia. Kartais jam tenka laukti ilgai, kaip atsitiko caro ir kaizerio tarnyboje, tačiau jis lieka ištikimas savo idealui. Lietuva, su savo žmonėmis, visomis žemėmis, nuosava kultūra ir visuotina gerove yra tas lietuvio idealas, už kurį jam nebaugu mirti. Tai liudija Nepriklausomybės kovos, visuotinas 1941 metų sukilimas ir dabartinė, žūtbūtinė partizanų ginklo kalba. Lietuvis žinojo, ko nori. Jis taipgi žino, kad tarnaudamas U.S.A. karinėse pajėgose, dalyvauja aktyvioje kovoje prieš savo tautos priešą — rusišką komunizmą. Toje tarnyboje pralietas prakaitas ir kraujas duoda geriausių progų susipažinti su moderniausiomis kovos priemonėmis, panaudotinomis savo tautos laisvei atgauti. Lietuvis jaunuolis, atlikdamas betkur karinę prievolę, turi veržtis į vadus, siekti sau laipsnio, ypatingai specialiose ginklo rūšyse. Vengti ištižimo, lengvumo. Domėtis laivynu ir aviacija, — tai sritys, kurios gali duoti ne tik civilinį darbą, bet būti labai naudingos atsikuriančiai tėvynei. Išnaudoti visas nemokamo lavinimo galimybes, turtinti savo asmens vertę, tarnybos laiką padaryti prasmingu. Didelis tikslas yra vertas didelių pastangų. Nepamiršti savo tautinės ambicijos. Elgtis ir veikti taip, kad vykdomos pareigos tautos garbei nekenktų, bet ją didintų. Garbingai pasielgti kariuomenė duoda daug progų, kartais iš požiūrio smulkiuose, tačiau reikšminguose dalykuose. Ryžtumas, teisingumas ir gailestingumas bus tie didieji jauno kario draugai, kurie padarys jį garbės vertu vyru ir savo tautos pasigrožėjimu. Gyvendamas tautos idealais ir jusdamas savo vertę, jaunas vyras nedings svetimybių audroje, bet bręs garbingiems darbams ir savo tautos labui.

Lietuviui kariui, tarnaujančiam svetimoje kariuomenėje, turėtų ateiti į talką sesė lietuvaitė, laiškuose su juo svajonėmis pasidalindama, jo idealus pakurstydama, padarydama bent atostogas jaukias.