Partizanai: Istorija ir dabartis

KAIP RUSŲ CARAI ŠVIETĖ IR KULTŪRINO LIETUVOS LIAUDĮ

P. BLIUMAS

Bolševikiniai rusai okupantai per spaudą ir radiją nenustoja prikaišioję nepriklausomosios Lietuvos valdžiai, kad ji nesirūpinusi žmonių švietimu, jų gerove, nepristačiusi mokykloms namų, neorganizavusi chorų, ansamblių, teatrų, sporto klubų ir žaidimų komandų. Jie kasdien giriasi visa tai dabar padarę. Sako, kad tik bolševikams okupavus Lietuvą, suklestėjęs mokslas, menas, sportas ir visos kitos gerovės Lietuvoje atsiradusios.

Okupantai niekada neprimena, kokį menką švietimą ir žmonių medžiaginį vargą Lietuva paveldėjo iš rusų carų valdžios, kuri ją valdė per 120 metų. Jie nutyli ir tą faktą, kad Lietuva buvo atsikūrusi iš karo griuvėsių, kad ji pradėjo savo nepriklausomą gyvenimą nuoga, kaip naujagimis kūdikis. Bolševikai neprimena nė to, kad lietuviai, atgavę laisvę, turėjo visą žmonių ir valstybės gyvenimą kurti iš naujo ir iš nieko.

Ką Lietuvos žmonės sukūrė per trumpą, tik 20 metų, nepriklausomo gyvenimo laiko tarpą, bolševikiški okupantai jų pavergtoje Lietuvoje puikiai matė. Jie mato ir dabar tas pastatytąsias moderniškas mokyklas, universiteto, bankų, ministerijų, pašto rūmus, bažnyčias, fabrikus, nutiestus plentus, geležinkelius, naujus gelžbetoninius tiltus, puikiai sutvarkytas ligonines, susisiekimą, paštą ir kitką, reikalingą moderniai valstybei. Jie, užgrobę Lietuvą, rado turtingas vienkiemių sodybas, miestų ir miestelių krautuves, bibliotekas ir knygynus, kurių lentynose stovėjo tūkstančiai naujų išleistų knygų, žurnalų ir laikraščių komplektų. Ar ne tais pačiais nepriklausomybės laikų pastatytais rūmais, mokyklomis, stadionais, salėmis, sporto aikštėmis ir klubais bolševikiniai okupantai dabar naudojasi? Nepriklausomybės laikais pastatytuose fabrikuose jie gamina maisto konservus, cukrų, muilą, popierių, audžia audeklus, šilką, neria trikotinius drabužius, gamina autuvą ir visa kita, ką bolševikai gali į Sovietų Sąjungą, Kiniją arba Indiją išvežti ir jie tuos gaminius veža. Vieno tik dalyko bolševikai Lietuvoje nerado, tai beraščio ir ruskio kelio besiklausiančio lietuvio. Bolševikai visas lietuvių sukurtąsias gėrybes radę užgrobė ir vis rėkia, kad jų permaža buvo sukurta.

Netenka kalbėti, kokį švietimą rusų carų valdžia atnešė, okupuodama Lietuvą prieš pusantro šimto metų. Tik reikia pastebėti, kad tada uždarė šimtus veikusiųjų lietuviškų parapinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, kolegijų ir net Lietuvos universitetą. Koks lietuvių liaudies švietimas buvo per 40 metų spaudos draudimo ir nežmoniško jos varžymo laikotarpį, visi gerai žino. Lietuvos žmonių švietimas per visą carų okupaciją nedaug tepažengė pirmyn. Rusams rūpėjo ne pavergto krašto žmonių švietimas, kultūrinimas, jų gerovė, bet savanaudiškas išnaudojimas. Pakanka pažiūrėti pačių rusų duodamas vienų kitų metų statistikos žinias, rodančias ano meto klaikų švietimo, kultūras ir žmonių gerovės vaizdą.

Štai ką rodo 1900-1 ir 2 metų rusų valdiškoji statistika (Parniatnaja knižka 1902 m.).

1. Gardino gubernijoje 1902 metais buvo 1,616,622 gyventojai. Jiems valdyti rusų valdžia laikė 37,264 karius, didelį skaičių žandarų ir rusų valdininkų, nes visoje gubernijoje jie tada priskaitė 886,153 pravoslavų tikybos žmones, 370 cerkvių ir 1,175 popus. R. Katalikų buvo 416,838 žmonės, 91 bažnyčia ir 111 kunigų, žydų—    292,385, protestantų — 11,088, mahometonų—    2,158 žmonės.

Visoje Gardino gubernijoje buvo tik šešios augštesniosios mokyklos, kuriose mokėsi 1,709 berniukai ir 1,023 mergaitės, iš viso 2,732 mokiniai, kurių tarpe 588 berniukai ir 499 mergaitės bajorų, o 224 berniukai ir 31 mergaitė valstiečių vaikai. Pravoslavų buvo 1,013 mokinių, R. katalikų — 633, izraelitų — 914, protestantų — 153 ir mahometonų — 20 mokinių.

R. katalikų 5,154 mokiniai lankė rusų valdžios mokyklas ir 3,199 cerkvines, iš viso 8,353 mokiniai. Viso gubuernijoje mokėsi 61,728 berniukai ir 15,475 mergaitės, iš viso tik 77,203 mokiniai.

Tuo tarpu rusų monopolis pardavė degtinės už 1,933,493 rublius, rusų valdžia mokesčių iš gyventojų surinko 4,009,854 rublius, muitų ir akcizo mokesčių 2,968,408 rublius, iš viso 8,911,755 rublius. ĮSibirą ištrėmė 290 šeimų — 2,578 žmones. “Laisvuoju” noru į Sibirą išvyko — 15 šeimų ir 280 pavienių asmenų. Bežemių buvo 22,328 žmonės. Netikėta mirtimi mirė 435 žmonės, kurių tarpe buvo 68 žmogžudystės, 22 žmonės rasti negyvi, ir jų mirties priežastis neišaiškinta. Teismuose buvo 4,862 bylos: už bedievystę 33 bylos, pasipriešinimą rusų valdžiai — 145, tarnybinių nusižengimų — 44, pasipriešinimą popams — 544, už muštynes — 2,317, už vagystes — 1,630 ir už įvairius kitus nusikaltimus — 56 bylos. Rusų teismai tais metais Gardino gubernijoje nuteisė sunkiomis bausmėmis 641 vyrą ir 137 moteris, iš viso 778 asmenis, kurių tarpe buvo 406 pravoslavai. Pavainikių kūdikių tais metais gimė: 746 berniukai ir 631 mergaitė, iš viso 1377 vaikai.

2. Suvalkų gubernijoje 1900 metais buvo 604,945 gyventojai: 305,383 vyrai ir 299,562 moterys. Tų metų žmonių prieauglis buvo 7,537 asmenys. Visoje Suvalkų gubernijoje buvo tik šešios augštesniosios mokyklos, būtent: Suvalkuose ir Marijampolėje berniukų gimnazijos, Veiveriuose mokytojų seminarija, Seinuose kunigų seminarija, Suvalkuose mergaičių gimnazija ir Marijampolėje — mergaičių progimnazija. Kiek jose mokėsi mokinių, rusų valdžia statistikos žiniose nenurodo. Sako, kad iš viso buvo 412 mokyklų, ir jose visose mokėsi 10,881 berniukas ir 3,731 mergaitė, taigi 14,612 mokinių. Tame skaičiuje buvo 214 žydiškų mokyklų, ir jose mokėsi 3,564 berniukai ir 722 mergaitės, iš viso 4,286 mokiniai. Kaip matyti, žydai tada turėjo didesnę pusę visų gubernijoje buvusiųjų mokyklų, bet jose mokėsi tik trečdalis visų buvusių mokinių.

Tuo tarpu rusų valdžia gyventojams buvo uždėjusi visokių mokesčių 1,746,715 rublių. Rusai nesirūpino nė žmonių sveikatos reikalais, nes visoje Suvalkų gubernijoje tada buvo tik 7 ligoninės su 181 lova, 50 gydytojų, 32 vaistinės, 137 felčeriai ir 23 priėmėjos (Vsia Rossija, 1900 m.).

3. Kauno gubernijoje 1901 metais buvo 1,620,308 gyventojai. R. katalikų buvo 1,180,822 žmonės, stačiatikių — 71,630, protestantų — 60,642 žmonės, izraelitų — 305,474, mahometonų — 1,693 ir netikinčiųjų — 40 žmonių. Tautybėmis Kauno gubernijoje gyventojai buvo paskirstyti šitaip: lietuvių 78%, žydų — 16%, lenkų — 3% ir rusų — 3%. Luomais: bajorų — 79,182 žmonės, sodiečių 1,080,715, miesčionių — 379,855, pirklių ir amatininkų — 4182, dvasiškių

—    1002, kareivių ir valdininkų — 70,303, svetimšalių — 5,269 žmonės.

Augštesniųjų mokyklų visoje Kauno gubernijoje buvo tik septynios: Kauno berniukų gimnazija, kurioje mokėsi 490 mokinių. Bajorų ir valdininkų vaikų joje buvo 342, miestiečių — 92, sodiečių — 48, svetimšalių — 8 vaikai. R. katalikų buvo 172, pravoslavų — 222, protestantų—    30, izraelitų — 56, mahometonų — 3 mokiniai. Kauno mergaičių gimnaziją lankė 442 mokinės. Bajorų ir valdininkų buvo 232 dukterys, miestiečių — 171, sodiečių — 35 ir svetimšalių

Konkė — rusų “kultūrinis” palikimas Kaune. Taip atrodė Laisvės Alėja 1920 m.

Kauno senamiestis žiūrint per Nemuną

—    4 dukterys. R. katalikių buvo 63 mokinės, pravoslavų — 199, protestantų — 16, izraeličių — 160 ir 4 mahometonės mokinės. Šiaulių berniukų gimnaziją lankė 353 mokiniai, iš kurių 198 buvo bajorų ir valdininkai vaikai, 70 miestiečių, 85 sodiečių vaikai. R. katalikų buvo 225 mokiniai, pravoslavų — 80, protestantų — 13, izraelitų — 35 mokiniai. Šiaulių mergaičių gimnaziją lankė 286 mokinės. Bajorų ir valdininkų buvo 94 dukterys, miestiečių — 176, sodiečių — 16 dukterų. R. katalikių buvo 82, pravoslavių — 43, protestančių—    5, izraeličių — 156 mokinės. Panevėžio Realinę mokyklą lankė 219 mokinių. Bajorų ir valdininkų vaikų buvo 106, miestiečių — 53, sodiečių — 60 vaikų. R. katalikų buvo 126 mokiniai, protestantų—    14, pravoslavų — 58, izraelitų — 21 mokinys. Į Panevėžio mokytojų seminariją lietuvių ir R. katalikų vaikams beveik neįmanoma buvo patekti.

Visose Kauno gubernijos augštesniosiose mokyklose mokėsi 1,266 berniukai ir 728 mergaitės, iš viso tik 1,994 mokiniai. Panevėžio mokytojų seminarijos pavyzdinę mokyklą lankė 72 mokiniai, iš kurių buvo 6 bajorų ir valdininkų vaikai, 31 miestiečių, 32 valstiečių ir 3 svetimšalių vaikai. R. katalikų buvo 41 mokinys, pravoslavų — 27, protestantų — 2, izraelitų — 2 mokiniai. Kauno gubernijoje pradžios mokyklų buvo 368, iš kurių 111 cerkvinių. Valdžios mokyklas lankė 13,342 berniukai ir 3,230 mergaičių, o cerkvines — 1,746 berniukai ir 927 mergaitės, iš viso 15,088 berniukai ir 4157 mergaitės. Tuo būdu visose Kauno gubernijos augštesniosiose ir pradžios mokyklose tais metais mokėsi tik 21,311 mokinių. Viena pradžios mokykla buvo 175 kvadratiniuose varstuose ir teko 7,185 gyventojams, todėl mokyklinio amžiaus vaikų tas mokyklas lankė tik 7.2%. Nuo 1899 iki 1901 metų (per 10 metų) pradžios mokyklose, visoje gubernijoje, mokinių skaičius padaugėjo tik 434 moksleiviais. Visų pradžios mokyklų išlaikymui rusų caro valdžia davė 54,663 rublius ir 51 kapeiką, o valstiečiai patys turėjo pridėti 92,350 rublių ir 15 kapeikų. Trūkstamus 78,907 rublius ir 34 kapeikas mokyklų išlaikymui reikėjo padengti iš kitų įvairių šaltinių.

R. katalikų bažnyčių ir filijų buvo 314 ir 565 kunigai su 1,180,822 parapijiečiais; cerkvių buvo 61 ir 68 popai su 71,630 parapijiečių; protestantų — 15 bažnyčių su 19 kunigų ir 60,642 parapijiečiais; sinagogų — 9 (miestuose) su 10 rabinų ir 305,477 tikinčiaisiais, mahometonų — 1 mečetė (Vidžiuose).

Tais metais rusų monopolis pardavė degtinės už 3,608,888 rublius, valdžia uždėjo baudų ir mokesčių — 9,341,713 rublių, akcizo mokesčių — 2,371,530 rublių, iš viso 15,321,131 rublį. Žemės-savininkai buvo bankams įsiskolinę 25,631,365 rublius.

Iš 1900 metais karo tarnybon paimtų 2872 lietuvių, 548 žydų, 133 rusų ir 11 vokiečių tautybių vyrų, iš viso 3,606 naujokų, raštingų buvo tik 969 asmenys.

Tuo pat metu rusų valdžia atėmė iš valstiečių 952 dešimtines žemės ir 20,505 dešimtines miško, o iš jėzuitų ir kitų vienuolynų atėmė 37,440 dešimtinių žemės.

Teismuose buvo sprendžiamos 75,175 bylos, kuriose sunkiomis bausmėmis rusų teismai nubaudė 759 vyrus ir 206 moteris, iš viso 965 žmones. Kalėjimuose už įvairius nusikaltimus rusai kalino 28,146 vyrus ir 3,077 moteris, iš viso 31,223 žmones. Padegimų buvo 62, žmogžudysčių — 45, kūdikių nužudyta 39, savižudysčių buvo — 25, nuo persigėrimų mirė — 12, dėl neaiškių priežasčių negyvų žmonių rasta — 82, šiaipjau mirusių rasta — 58 žmonės. Valsčių teismai nuteisė 162 žmones rykštėmis nuplakti.

Lietuvių daugiausia bausta ir kalinta už lietuviškos spaudos laikymą, jos skaitymą ir platinimą. Bet pagal rusų statistikos žinias, vis dėlto į Kauno guberniją patekdavo: “Varpo” — 309 egzemplioriai, “Ūkininko” — 478 egz., “Naujienų” — 514 egz., “Tėvynės Sargo” — 1834 egz., ‘Žinyčios” — 200 egz., “Lietuvos” — 65 egz., “Kataliko” — 10 egz. ir “Vienybės Lietuvninkų” (iš Amerikos) — 93 egzemplioriai. Matyt, tik tiek rusų žandarai tebus sušnipinėję.

Sveikatos ir kitais žmonių reikalais rusai taipgi mažai tesirūpino, nes visoje Kauno gubernijoje buvo tik 217 gydytojų, tik 110 vaistinių ir tik 95 pašto įstaigos, ar punktai (Pamiatnaja knižka 1902 m.).

4. Vilniaus gubernijoje 1901 metais buvo 1,706,357 gyventojai. R. katalikų buvo 1,005,250 žmonių, 164 bažnyčios ir 241 kunigas, stačiatikių — 424,182 žmonės, 389 cerkvės ir 815 popų, izraelitų — 246,390, sentikių — 23,759, protestantų — 3,880, mahometonų — 2,906, armėnų — rytinių 10 žmonių.

Augštesniųjų mokyklų Vilniaus gubernijoje buvo tik vienuolika. Norinčių įstoti į augštesniąsias mokyklas buvo 1,626 berniukai ir 406 mergaitės, bet priimta tik 815 berniukų ir 214 mergaičių. Dėl vietos stokos ir kitų priežasčių nepriimta 813 berniukų ir 192 mergaitės. Iš viso tais metais Vilniaus gubernijoje buvo mokyklinio amžiaus 170,636 vaikai, bet mokyklas lankė tik 55,755 mokiniai. Iš buvusiųjų R. katalikų mokyklinio amžiaus 105,375 vaikų, mokėsi tik 15,341 mokinys, t.y., 15%, pravoslavų iš 42,419 vaikų, mokėsi — 23,054 mokiniai — 51.9%; žydų iš 24,577 vaikų, mokėsi 16,351 mokinys — 66.5%; sentikių iš 2,376 vaikų, mokėsi 463 mokiniai — 19.5%; protestantų iš 467 vaikų, mokėsi — 467 mokiniai — 100 %; karaimų iš 443 vaikų, mokėsi 443 mokiniai — 100 % ; mahometonų iš 388 vaikų, mokėsi 36 mokiniai — 9.3%; iš viso iš 170,636 mokyklinio amžiaus vaikų mokėsi tik 55,755 mokiniai, o tai sudarė 32.6%. Mokyklų reikalams rusų valdžia tais metais išleido pinigų: 253 pradžios mokykloms davė 216,570 rublių ir 43 kapeikas, pravoslavų (cerkvinėms) mokykloms 172,660 rublių ir 63 kapeikas, 11 augštesniųjų mokyklų—    492,146 rublius ir 12 kapeikų, 563 žydų mokykloms 263,898 rublius ir 19 kapeikų, amatų mokykloms 42,351 rublį ir 44 kapeikas, prieglaudų mokykloms 15,875 rublius ir R. katalikų dvasinei seminarijai davė 9,574 rublius, iš viso 1,213, 075 rublius ir 81 kapeiką.

Tokie yra buvę to rusų švietimo ir kultūrinimo rezultatai:

Iš paimtų 1901 metais vyrų į kariuomenę raštingų buvo: Vilniaus mieste — 44%, Vilniaus aps. — 9%, Vileikos aps. — 25% Dysnos aps.—    17%, Lydos aps. — 22%, Ašmenos aps. — 22.4%, Švenčionių aps. — 18% ir Trakų aps. — 18.8.%

Nepergeresni reikalai yra buvę ir su rusų skirtaisiais valsčių viršaičiais. Vilniaus apskrityje buvo 18 valsčių, kuriuose 5 viršaičiai buvo visiški beraščiai, Vileikos aps. — iš 26 viršaičių buvo 6 beraščiai, Lydos aps. iš 23 viršaičių 8 beraščiai, Ašmenos aps. iš 23 viršaičių 5 beraščiai, Švenčionių aps. iš 22 viršaičių 4 beraščiai, Trakų aps. iš 16 valsčių 3 viršaičiai beraščiai. Visoje Vilniaus gubernijoje 37 valsčių viršaičiai tada buvo beraščiai.

Sveikatos ir kitais žmonių reikalais rusų valdžia taipgi nedaugiau tesirūpino. Visoje Vilniaus gubernijoje buvo tik 13 ligoninių, 168 gydytojai, 61 dantų gyd., 47 priėmėjos, 89 vaistinės ir tik 81 pašto įstaiga, arba pašto punktas.

Bet įvairių nusikaltimų ir Vilniaus gubernijoje nemažiau būta: padegimų buvo 38, apiplėšimų — 168, vagysčių — 2063, užraktų išlaužta — 249, arklių pavogta — 248, apgavysčių susekta — 44, neteisingų priesaikų išaiškinta — 35, svetimų parašų padirbta — 37, žmonių nužudyta — 157, žmonių sužeista — 127, didelių muštynių buvo 60, pakurstyta vogti ir žudyti — 119 kartų, neteisingų skundų paduota — 27, moterų išprievartauta — 18, giminystės prievartavimų išaiškinta — 6, rusų valdžiai jėga pasipriešinta — 51 kartą, kūdikių nužudyta — 12, šventovių išniekinta — 2, paprastų rusų valdžiai pasipriešinimų įvyko — 486 kartus, iš viso tais metais nusikaltimų padaryta — 4369 (Pamiatnaja knižka 1902 m.).

Statistikos žiniose lietuvių tautybė beveik visur nutylėta. Rusai lietuvius kartu su lenkais pažymėjo R. katalikais. Jie kiekviena proga ir visokiais būdais lietuvybę slopino ir lietuvio tautybę slėpė, nes jų didžiausias tikslas buvo lietuvių tautą surusinti, supravoslavinti ir Lietuvos žemėse galutinai įsitvirtinti. Ko nepajėgė padaryti rusų carai, tą dabar daro jų palikuonys — raudonieji tie patys rusai okupantai, tik pastarųjų priemonės tūkstančius kartų gudresnės ir jų metodai žiauresni.