PRŪSAI UŽ VYSLOS

P. BŪTĖNAS

Į ž a n g a

“Kario” š.m. 4 nr. Ant. Kasakaitis rašo apie baltus (aisčius) Pomeranijoje ir sumini lenkiškos lyties P r u š č vietovę. Apie tokius P r u š č čia ir parašau. Jų sritis yra nuo mūsų tuoj už Vyslos žemupio vadinamosios lot. Pomeranijos, vok. Pommern, arba Užvyslinio pamario rytinėje dalyje, arba dar vok. administraciškai vad. West-Preussen “Vakarų Prūsai” vakarinėje-užvyslinėje pusėje.

P r ū s o  v a r d a s

P r ū s a i šiandien kitų vadinami vok. P r e u ss e n “prausai, t.y., prūsai”, lenk. ir rus. p r u s y “prūsai”, o patys prūsai 1561 m. save vadino p r ū s i š k a t a u t a (en Prūsiskan tautan; čia vienaskaitos galininkas, o pr.- i s k - yra mūsų - i š k - priesaga). Dar anksčiau gal pirmą kartą juos mini IX a. bavarų geografo raštai kaip B r u z i, o vėliau ispanų žydas Ibrahim-ibn- Jakob savo 965 m. kelionės po Vokietiją aprašyme kaip B r u s, kur abu vardai pradedami skardžiuoju priebalsiu b, ne dusliuoju prieb. p, o šakninis yra vienabalsis u. Pirmą kartą lyties p r ūs a s vardas patenka istorijos šaltiniuose 999 m.: an P r u z z o r u m fines adiret...; P r u z z i a e deos et idola; P r u z z o r u m terris; P r u t e n u s quidam nobilis ex Pomeranis (= iš Pomeranijos)... venit in Sambiam (= į Sembą) terram Prusciae; 1073 m. P r u z z i (šaltiniai imti iš K. Būgos Liet. k. žodyno 1924 m. LXXI §1 ir P. Joniko Liet. k. istorijos 1952 m. 30), kur pradinis priebalsis visur tėra duslusis p, o šakninis vienabalsis taip pat u.

Tuo būdu sutraukę randame šias tautovardžio šaknis: B r u z -, B r u s -, o bendroji šaknis B r u s -; P r u z z - bus bendroji P r u s - “Prus-”; P r u s k -(lot. Prusciae), kur pošaknis k bus atsiradęs vakarų slavų įtakoje, — žr. kamieną P r ū s - i s k -; P r ū s i s k -; kur yra kamienas su prūsų priesaga - i s k-, o lietuviškai i š k -; vok. P r e u s s - “P r a u s -, iš kur lietuvių yra P r u s lenkų ir rusų P r u s - (balsis u jų ilgai tariamas); lietuvių P r ū s-: prūsas. Prūsai, Prūsija, Prūsinė (pravardė), paprūsė, prūsiškas,-a,-ai, prūsinis ir kt.; taip pat šaknis P r u t - (asmenvardis lot. Prutenus).

Iš tų tautovardinių šaknų būrio žemiau paskelbtuose vietovardžiuose ir šiandien randame, be liet. P r ū s-, slavų P r u s - ir vok. P r e u s s - šaknų, šias vietovardines šaknis vokiečių štabiniuose žemėlapiuose: B r u s t, B r u s s (lenk. Brus-y), P r a u s t (lenk. Pruszcz), P r u s t (lenk. Pruszcz), P r u s k (su slavišku čia pošakniu k ) ir P r u š č (lenkiškai).

Pagrindinė tautovardinė lytis šiandien turi pradinį priebalsi p, ne b. Ir ankstesnė tautovardinė lytis rašytiniuose dokumentuose su pradiniu b šiaipjau bus turėjusi priebalsį p, o raštuose priebalsis b gal bus atsiradęs slavų ir germanų įtakoje, kaip, pvz., yra jų atsiradę B l o n e “Plon-” ar vok. -b e i l iš baltų p i l - (= pilis): Prūsų žemės vok. S c h i pp e n b e i l mst. mūsų yra Š i p a p i l i s ar dar seniau, vok. kryžiuočių laikais, vadintas V a i s t o t e p i l (be prieb. b ) “Vaistotapilis”, ir kt.

Pošaknis t randamas ir Prūsų žemėje į M. Lietuvos pusę: P r u s t - šalia kaimyninių vietovardžių vok. P r e u s s -en “Prūsai”. To pošaknio maišymasis, atrodo, sytinas su asmenvardžio P r u t - e n - u s atveju, kur taip pat yra šaknies paskutinis priebalsis t.

Pošakniai k ir č (t+š) tebus slavų įtakos, ir, kadangi rodo būdvardinę lytį, jie galėtų būti atsiradę iš baltų, taigi prūsų pilnos būdvardinės priesagos -s k-, kurią atstoja mūsų priesaga - i š k -. Ir Prūsų žeme gana turi vietovardžių su priesaga - i s k -“- i š k

Šakninis tikrinis dvibalsis a u (Praust) greičiausiai rodo į vokiečių išlikusį dvibalsį e u (Preuss-), ir iš to būtų galima spręsti, kad dabartinė lietuvių lytis p r ū s -, kur šakninis balsis ū yra ilgas, bus galėjusi būti ir su dvibalsiu a u :    p r a u s -(-as); plg. gotų t(d) i u d a “tauta”, vok. D e u t s c h “dabar tai, kas mūsų vokietis” ir liet. t a u t a.

P a t y s  v i e t o v a r d ž i a i

Jų būdingųjų mano tėra rasta tik 6, o jie čia surašomi geografinėje eilėje, pradedant nuo šiaurės, taigi nuo Baltijos jūros, ir einant į pietus, taigi ligi Pomeranijos pietinės ribos, ligi Nočios augštupio pradžios, tam augštupiui susiduriant su jos vidurupiu Naklo (vok. Nakel) ir Brombergo (lenk. Bydgoszcz) miestų tarpe, vakariau Vyslos didžiosios kilpos.

P r a u s t, lenk. Pruszcz “Praustas” mstl. 10 km į pietus nuo Dancigo mst., 20 km į vakarus nuo paties Vyslos žemupio. “Kario” 4 nr. autorius rašo, kad čia esą prūsų kapai, nurodomi J. Kostrzewskio “Kultura propolska” veikalo. 2 km nuo jo į rytus yra P r a u s t e n “Prausčiai” kaimas.

B r u s t “Brustas” k., 28 km į pietus nuo ano Praust mstl., 7 km į vakarus nuo Vyslos žemupio, 10 km į pietvakarius nuo Dirschau (= Diržava) mst., 67 km į žiemryčius nuo Bruss mstl.

B r u s s, lenk. Brusy “Brusas”, mstl. 70 km į pietvakarius nuo ano Praust mstl., 75 km į vakarus nuo Vyslos žemupio, per 100 km į pietus nuo Baltijos jūros, 20 km į šiaurę nuo Konitz (lenk. Chojnice) mst., 25 km į rytus nuo Bruss mstl. augštumose tarp girių stovi P r u s s y “Prūsai” k. ir N e u P r u s s y “Nauj. Prūsai” kaimas.

P r u s k “Pruskas ar Prūsiškas” k. dideliuose miškuose, 10 km į vakarus nuo Osche (lenk. Osie) mstl., 37 km Į vakarus nuo Vyslos (ties Osos žiotimis) žemupio, 46 km. į pietryčius nuo Bruss mstl., 54 km, į šiaurę nuo Brombergo mstl., 140 km. nuo Baltijos jūros.

Pr u s t, lenk. Pruszcz “Prustas”, mstl. 50 km į pietus nuo Bruss mstl., 155 km į pietus nuo Baltijos jūros, 40 km į šiaurę nuo Nočios (vakariau Brombergo mst.) upės, 60 km į vakarus nuo Vyslos (Graudenco mst. apylinkėje) žemupio, 30 km į pietryčius nuo Konitz mst.

P r u s t, lenk. Pruszcz “Prustas”, mstl. 10 km į vakarus nuo Vyslos (Kulmo mst. apylinkėje) žemupio, apie 30 km į pietryčius nuo ano Prust mstl., 120 km į pietus nuo Dancigo mst., 22 km į šiaurę nuo Nočios (apie Bromberg mst.) upės ir Vyslos didžiosios kilpos toliausio į vakarus išsikišimo, 32 km į pietus nuo Prusk kaimo.

P r ū s i š k a s i s  p l o t a s

Tų vietovardžių plotas yra pailgo keturkampio: Š i a u r ė j e Baltijos jūra, o Buetovo — Dancigo linijos 70 km:

P i e t u o s e Nočios (vok. Netze, lenk. Notec; Vartos, Odros deš.-r. įt., deš.-š. įt.) augštupio Naklo — Brombergo miestų — Vyslos didžiosios kilpos linija apie 40 km;

V a k a r u o s e nuo Baltijos jūros į pietus ligi Nočios upės 185 km, Lebos ežero ir upės žiočių — Buetovo — Konitzo — Naklo linijoje, o nuo tos linijos į vakarus ligi baltiško vardo Persantės (vok. Persante, lenk. Prosnica; Baltijos jūros įtakas ties Kolberg mst.) pačio augštupio 70 km, ligi jos žiočių 130 km;

R y t u o s e Vyslos žemupio 140 km nuo jos didžiosios kilpos (tarp- Bromberg ir Torno-Torunės miestų) ligi Baltijos jūros Dancigo įlankos.

Šis Pomeranijos rytinis pavyslinis šonas yra baltiškas ir iš kitų vietovardžių. Tad be reikalo kaikurių klaidingai galvojama, kad prūsai už Vyslos tėra randami tik Pomeranijos žiemryčių kertėje.

Ištisiniai miškai užima to ploto vidurį ir pamažu siaurėdami nueina į pietus Nočios upės link, pereidami ir į pietus nuo Nočios vakarinės — rytinės krypties, t.y., į jos žymią augštupio dalį šiandien vadinamojoje Kujavų žemėje.

Nuo šio ploto į rytus Vyslos deš. krante stovi Prūsų žemės administracinė Pamedės (1326 m. Pomesa-nia) sritis, nuo kurios į pietus prasideda Kulmo žemė (kurią lenkų-mozūrų kunigaikštis buvo dovanojęs Vok. kryžiuočių ordinui, kad tas prieš prūsus pradėtų naikinamąjį karą), ilgai galvota esanti vakarų slavų (taigi lenkų) sritis. Kulmo žemė yra užstota Pomeranijos prūsiškojo ploto pietinės dalies, — taigi, ir Kulmo žemė tėra natūrali Prūsų žemės prūsiška iškarpa.