LAISVASIS PASAULIS IR PAVERGTASIS PABALTIJYS

PR. LA. (Europa)

Prieš 15 metų Kremliaus tironai, dangstydamiesi šlykščiais melais, azijatiška klasta, tačiau nuožmia galia, užgniaužė gražiai klestėjusių Pabaltijo tautų, lietuvių, latvių ir estų laisvę. Po to vyko ir tebevyksta pavergtųjų žudymas, trėmimas į baisią Vorkutos stovyklą, į Sibiro, Mongolijos ar Turkestano pragarą. Ašarų upės, pavergtųjų kraujo klanai lydi nelaiminguosius į Kremliaus skerdyklas, kurių pavydėtų bolševikams net viduramžių mongolų chanai kaip Tamerlanas ar Temudžinas, XIII — XIV a. pabaisos, šitą baisią pavergtųjų dalią Kremlius net laisve pavadino...

O ką sako laisvasis pasaulis? Jis... tyli! Kokių žygių ėmėsi vakariečiai, pirmoj eilėj humaniškieji amerikiečiai ir anglai, kraujuose paskandintai laisvei atgaivinti? Atsakymas, deja, aiškus ir trumpas: jokių. Mes, europiečiai, stovį ant laisvės ir vergijos slenksčio, pareiškiame tai su pasibaisėjimu bei širdgėla. Vakariečių diplomatų patikinimai, kad, girdi, laisvė tikrai nugalėsianti vergiją, yra ne kas kita, kaip tuščios, nepagrįstos kalbos, tai tikri goebeliški tauškalai, tai bukapročių svaičiojimai. Tokiomis kalbomis, net karingais žodžiais, Kremliaus nenugąsdinsi! Šių laikų Sovietija — tai ne merdinti caristinė Rusija! Vakariečiai turėtų tai giliai įsidėmėti ir įsisąmoninti. Sovietija —- tai begalinis žmonių ir ginklų rezervuaras, kurio nenugalės nei diplomatiški ar kariški tauškalai, nei tarpusavyje nesugyv“-nančių ir besiriejančių vakariečių armijos. Įsidėmėkime:kol Jaltos ir Potsdamo “susitarimai” nebus praktiškai panaikinti ar atšaukti, tol negali būti jokių kalbų bei vilčių apie laisvės sugrąžinimą. Tai gryniausia tiesa.

Kokia jėga galėtų šiandien ar rytoj priversti bolševikus išsikraustyti iš rytinės Vokietijos, iš Lenkijos Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Albanijos, Bulgarijos. Mongolijos ir kitų kraštų? Būkime atviri: tokios jėgos šiandien nėra, nebus jos ir rytoj! Čia esama tik vieno kelio: karo. O kas gi norėtų su Maskva kariauti? Vokiečiai, gal japonai? Juk keršto trokšta teutonai, japonai siekia Sachalino. Tikrumoje dalykai atrodo kitaip. Vokiečių jaunimas vengia karo tarnybos. Dabartinis jaunimas, tai ne 1914 m. jaunimas, kai net 2 milijonai jaunuolių veržėsi Į frontą. Vakarinėje Vokietijoje vyksta uoli akcija, nukreipta prieš karinę tarnybą. Visose mokyklose veikia pacifistinė dvasia, militarizmo čia nė su žiburiu nerasite, čia karas jau galutinai pasmerktas. Be to, vokiečiai dar nepamiršo karo ir pokario skerdynių, kai vakariečiai ištisomis masėmis vokiečių belaisvius skolijo prancūzams, išdavinėjo juos bolševikams, lenkams, čekams, net jugoslavams ir... italams. Šimtai tūkstančių šitų nelaimingųjų belaisvių mirė ten badu, mirė ligomis, mirė uranijaus kasyklose, žuvo prancūzų svetimšalių legione, mirė kalėjimuose, arba buvo tiesiog žudomi. Panašiai pasielgta ir su japonais.

 

Minėti faktai pakankamai rodo pavergtųjų tautų buities beviltiškumą. Tai baisi tikrovė, kurios nepanaikinsi skambiais pareiškimais.

 

Ar netragiška, kad šiandien UNO uoliai domisi Afrikos laukinių ar puslaukinių negrų (kikujų, kantų, hotentotų, bušmėnų, senegaliečiųi bei N. Gvinėjos džiunglių ar Borneo salos puslaukinių malajų (dajakų ir papuasų) gyvenimu, gina džiunglių gyventojų, vadinamas, teises, bet jau seniai pamiršo Pabaltijo tautų kančias.

 

Kyla klausimas: jei anglai, amerikiečiai ir prancūzai pajėgė karo metu sukelti beveik visą pasaulį prieš kaizerinę ir hitlerinę Vokietiją, tai kodėl šiandien jie nenori ar negali sukelti pasaulį prieš visiems gresiančią Sovietiją? Kur mus nuves vakariečiai su savo strauso politika? Argi pasaulis vergaus Maskolijai, kuri pati du šimtmečiu vergavo totoriams?

 

Val victis, sakydavo romėnai. Vargas nugalėtiems. Iš šitos padėties tėra viena išeitis: suburtomis jėgomis sutramdyti ir sugriauti vergijos tvirtovę Kremlių ir jo satelitus. Tuščiomis kalbomis šitas kilnus tikslas nepasiekiamas. Mums pavergtiesiems tenka dar labiau susitelkti ir kreipti visų dėmesį į nepakenčiamą žmonijos padėtį. Jei laisvė nebus atgaivinta šito dešimtmečio eigoje, ji bus amžinai pražudyta.