L. S. Ramovės Centro Valdyba — Sveikinimas
BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!
Naujųjų 1956 Metų proga Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba sveikina visus brolius ir seses lietuvius pavergtoje tėvynėje, prispaustus vergijos pančiais, vargstančius ir žūstančius sovietų darbo stovyklose, sveikina visus brolius ir seses lietuvius, išblaškytus po viso laisvojo pasaulio kampus ir savo tėvynės nepamirštančius, sveikina mūsų tautos Partizanus, kovojančius ir kovojusius už tėvų žemės laisvę, sveikina Lietuvos Laisvės Kovų Invalidus, paaukojusius savo brangiausi turtą — sveikatą ant tėvynės aukuro, sveikina visus mūsų Kūrėjus-Savanorius, Vyčio ir Vyties Kryžiaus Kavali:rius, Karius ir Šaulius, budėjusius ir tebebudinčius laisvės sargyboje, sveikina nusipelniusi Amerikos Lietuvių Legijoną, visus Ramovėnus, įsijungusius į Sąjungos veiklą ir mūsų mielas ir veiklias Birutininkes, tiek daug naudingo darbo atliekančias tremtyje.
Šiandieniniai Kremliaus bosai, važinėdami po laisvojo pasaulio kraštus, apgaudinėja žmoniją savo dirbtinos šypsenos politika. Jų skelbiami taikingi šūkiai yra šiuo metu stipriausi komunizmo nuodai, skirti užmigdyti Vakarus, kad vėliau, be didesnių sunkumų, Maskva galėtų juos “išlaisvinti” iš kapitalistų, kaip tas jau yra atsitikę su daugel Europos ir Azijos buvusios laisvų ir nepriklausomų valstybių. Kas supranta komunizmo tikslus, tam yra aišku, kad komunizmas su demokratija sugyventi negali. Lemiamoji kova dar turės įvykti. Ir tos kovos pasėkoje demokratija ar komunizmo diktatūra turės įsiviešpatauti visame pasaulyje. Pastarojoje Genevos konferencijoje ir po jos, naujieji Kremliaus bosai savo pareiškimais ir veiksmais apnuogino savo grobuoniškus tikslus. Atrodytų, Vakarams turėtų būti aišku, kad raudonųjų šypsenos ir taikingi pareiškimai neverti net mažiausio dėmesio. Dirbtinai sukurta “Genevos dvasia” kaip dūmas, vėjo papūstas, išgaravo. Jei Vakarai patenkintų šiandieninius Maskvos reikalavimus ir tariamai su ja susitartų, tai kiek vėliau, ji reikalautų naujų nuolaidų. Nuolaidų reikalavimui nebūtų galo iki visą likusį laisvąjį pasaulį pavergtų komunizmas. Pavergtų tautų balsas laisvajame pasaulyje turi Vakarams nuolat priminti ir kelti vieną labai svarbų ir reikšmingą faktą, būtent: kad pavergtosios tautos, vienos be užtarimo ir paramos iš Vakarų pusės, veda žūtbūtinę kovą už savo ir visos žmonijos laisvę. Ta kova yra žiauri, kruvina, nuostolinga. Joje žūsta atskiros tautos, dingsta buvusios kultūringos valstybės. Toje kovoje žuvo ir žūsta milionai žmonių kasmet, nuo pat vergijos pradžios, ar tai raudonosios imperijos darbo ir mirties stovyklose, ar tai jų kalėjimuose, ar tai atvirose kautynėse su pavergėjais.
Mus stebina Vakarų nuolaidumas Maskvai ir nebojimas komunizmo pavergtų tautų žudymo ir milionų žmonių kančių ir jų pagalbos šauksmo. Juk didžiausia atrama ir stipriausia jėga prieš Maskvą glūdi komunizmo pavergtose tautose. Aiški ir ryžtinga Vakarų politika, nukreipta į pavergtųjų išlaisvinimą ir paremta ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, iš pagrindų supurtytų raudonųjų imperiją ir pavergtiesiems kraštams laisvė grįžtų. Tada taika pasaulyje įsiviešpatautų, gal būt, ir be atominio karo, kurio Vakarai ir Rytai labai bijo, tačiau jam ruošiasi, nes išvengti jo iki šiol siūlyti receptai nei vienai, nei kitai pusei nepriimtini.
Atrodo, lyg Vakarai su komunizmu kovoja tik tiek, kad jis tik šiandien jų negriebtų už gerklės, o kas bus rytoj, jiems lyg ir nerūpėtų. Bet iš tikrųjų taip nėra. Lemiamos kovos momentas dar neatėjo. Kai jis ateis, mes tikime, kad Vakarų demokratija kovą laimės. Tada ir mūsų Tėvynė — Lietuva bus laisva.
Apsišarvavę ištverme, kantrybe ir ryžtu, ženkime į Naujuosius 1956 Metus Lietuvos išlaisvinimo keliu ir vardan tos Lietuvos vienybė težydi tarp visų lietuvių.
LIETUVIŲ SĄJUNGOS “RAMOVE” CENTRO VALDYBA
Artilerija Lietuvos kariuomenes parade, Kaune 1938 metais V. Augustino nuotr.
