Partizanai: Istorija ir dabartis

Karinės žinios

J. A. VALSTYBĖS

Dabartinis marinų (Marine Corps — jūrų pėstininkai) viršininkas gen. L. Shepherd išeina atsargom Jo vieton skiriamas gen. R. Pate. Jis į marinus įstojo 1921 m. tiesiai iš Virginijos Karinio Instituto. II P. Karo pradžioje jis buvo majoras. Dalyvavo Ramiojo vandenyno kariniuose veiksmuose. Korėjos karo pabaigoje vadovavo marinų pirmajai divizijai.

J. A. Valstybių nuostoliai žmonėmis pereito karo metu 1000 kovotojų per dieną:

KANADA

Kanada turi gerą prieštankinį beatatrankinį ginklą (bazuką), vad. Heller. Jo sviedinys turi du užtaisus. Vienas stumia patį sviedinį jo lėkimo metu (raketos principas), antrasis sunaikina taikinį.

Sviedinys yra 26.5 colių ilgio ir sveria 8.5 svaro. Pats ginklas svaidytojas yra 54 colių ilgio, sveria 32 svarus; jį neša vienas kovotojas. šaunama nuo peties. Sviedinio pradžios greitis 710 pėdų (215 m) į sek., pramuša stiprius šarvus: betkur kliudytas tankas sunaikinamas karščio, kuris atsiranda sviediniui sprogus.

J. A. Valstybių kariuomenė nori šį ginklą įsivesti, bent panaudoti Heller sviedinio lėkimo principą, nes amerikiečių bazuka yra žymiai silpnesnė. Amerikiečiu bazukos sviedinio pradžios greitis yra tik 340 pėdų (103 m) į sekundę.

J. L.

PLEČIAMAS KARO LAIVYNAS

Spalio men. Canadian Vickers Ltd. užbaigė statyti pirmą Kanados atominio amžiaus karo laivą — “St. Laurent”. Tai naikintojų — palydovų (destroyer escort) tipo 2600 to talpos laivas, kaštavęs 15 mil. ir statytas apie 5 metus. St. Laurent yra pats moderniškiausias laivas kovai su povandeniniais laivais, Laivo korpas yra apvalus, be aštrių kampų.

Kapitono vadovietė yra kambaryje žemiau ir užpakalyje tilto, iš kur visai nematyti jūros. Tas kambarys yra pilnas stalų, įrankių ir prietaisų, kurie duoda laivo kapitonui pilną vaizdą, kas dedasi aplink laivą, virš laivo ir po laivu.

Seniau kapitonas vadovavo laivui savo akių ir balso pagalba nuo vadovybės tilto, dabar gi, jis lyg žaidžia šachmatais. Laive maža langų ir beveik nieko nėra ant denio. Tas daro jį saugų prieš atomines dulkes ir chemikalus. Specialūs švirkštai gali nuvalyti laivą nė vienam žmogui nepasirodant denyje.

Be torpedų šaudymo įtaisų, kurie sugauna priešo taikinį, nežiūrint jo išsisukinėjimo, laivas turi specialias trivamzdes patrankėles povandeniniams laivams naikinti ir tricoles patrankas lėktuvams. Visi šitie ginklai veikia automatiškai, taikymo daviniai gaunami iš laive įrengto sonaro ir radaro. Manoma tos rūšies laivus apginkluoti ir vairuojamų raketų šaudymo prietaisais.

Kiti penki to pat tipo laivai bus užbaigti statyti sekančiais metais,dar penki 1957 m. ir paskutiniai trys 1958 m. Visų 14 laivų statyba kainuosianti apie 210 mil.

PAKEIČIAMA BRIGADA VOKIETIJOJE

Soest, Vestfalijoj stovėjusi I pėst. brigada vyksta namo, ją pakeičia II pėst. brigada. Operacijos vyksta pilnu tempu ir lapkričio mėn. bus užbaigtos. Pasikeitimo transportą labai apsunkina karių šeimų gabenimas. Kanados spauda rašo, kad tai pirmas Kanados istorijoj atsitikimas, kai karių šeimų nariai “en mass” perkeliami į užjūrius. Transporto laivas ‘‘The Empress of Australia” specialiai aprūpinta vaikų maistu ir žaislais. II brigada, iš 5000 vyrų, Vokietijoj išbus dvejus metus.    J. Skardis

ANGLIJA

Anglijos maršalas Montgomery lankosi J. A. Valstybėse čia jieškodamas pritarimo savo naujoms idėjoms. Jis nori pakeisti vakariečių kariuomenių organizaciją. Jo nuomone, dabartinė organizacija atskiromis ginklų rūšimis yra atgyvenusi. Prisitaikant atominio karo reikalavimams ją reikia keisti.

Vietoje atskirų pėstininkų ir šarvuotų divizijų turėtų būti vieno tipo divizija iš pėstininkų, tankų ir artilerijos.

Visų vakariečių oro pajėgos turėtų būti sujungtos į vieną bendrą aviaciją, kuriai vadovautų amerikietis.

EGIPTAS IR IZRAELIS

Prieš II P. karą anglų Indijos Armija ir Sueco Įgulos Egipte palaikė ramybę Vid. Rytuose. Po karo padėtis pasikeitė. Anglai tame rajone kariniai susilpnėjo: Indijos armijos nebėra; nenorėdami perdaug pyktis su arabais jie pasitraukė iš Sueco. Įsikūrė nepriklausoma Izraelio valstybė, nežiūrint arabų protestų ir bandymo užgniaužti atsikūrimą.

Anglai arabų draugystės neįsigijo. Arabai nenustojo vilties Izraelį sunaikinti. Vid. Rytuose atsirado karinė tuštuma.

Žydams paskelbus Izraelio nepriklausomybę 1948 metais arabai pradėjo karą. Prieš Izraelį išėjo kariauti: Egiptas, Lebanonas, Syrija, Jordanas, dar prisidėjo Irakas ir Saudi Arabija. Arbai karo nelaimėjo, Izraelis išsilaikė ir sustiprėjo. Padarytos paliaubos, kurios visą laiką paįvairinamos pasienio, susidūrimais, kurie paskutiniu laiku padažnėjo ir pasidarė labai kruvini.

Arabai karo prieš Izraelį nelaimėjo, nes jų ginklavimas ir pasiruošimas buvo menki. Be to, stigo bendros vadovybės ir bendradarbiavimo tarp atskirų arabų valstybių.

Šiek tiek palyginimų: Egiptas — 22.3 milionų gyventojų, apie 100,000 karo jėgose; 90 lėktuvų, 200 tankų, kiek daugiau gavo iš Čekijos paskutiniu laiku. Lebanonas — 1.3 mil. gyv., 7,000 karių, ginklavimas vidutinis. Syrija — 3.7 mil. gyv., 35.000    menkai paruoštų ir silpnai ginkluotų karių. Irakas — 5 mil. gyv., 50,000 gerai ginkluotų ir paruoštų karių. Jordanas — 1.5 mil. gyv., 20,000 arabų legionierių, gerai parengtų ir ginkluotų, vadovaujamų anglų. Saudi Arabija — 6.5 mil. gyv., paruoštos kariuomenės moderniam karui neturi. Ji prie karo prieš Izraelį gali prisidėti tik pinigais.

Taigi Izraelio kaimynai arabai turi virš 40 milijonų gyventojų ir virš 200,000 kariuomenės.

Izraelis turi tik apie 1.5 miliono gyventojų ir 50—70,000 kariuomenės, gerai ginkluotos ir apmokytos. Prie to skaičiaus reikia pridėti apie 200.000    gerai paruoštų atsarginių, kurie gali būti labai greitai sumobilizuoti.

Arabai turi gyventojų 27 kartus daugiau, negu Izraelis. Kariuomenės skaičiumi yra beveik lygios, bet Izraelio geriau paruošta, moderniškiau ginkluota ir augštesnės moralės.

Ginkluoti pasienio susidūrimai dažnėja, bet manoma, jog jie į tikrus karo veiksmus dar greitu laiku neišsivystys, nes arabai persilpni, kad Izraelį, “savo mirtiną priešą” sunaikintų. Bet, laikui bėgant, padėtis gali pasikeisti.

Izraelis remiamas viso pasaulio žydų pinigais ir įtakomis jaučiasi stiprus ir pasiruošęs žūtbūtinei kovai.

Geriau pažįstančių padėtį Vid. Rytuose nuomone, jei dabar prasidėtų ten karas, tai žydai jį tikrai laimėtų.

Spalio pabaigoje Rusija Egiptui pardavė ir jau pristatė 200 MIG sprausminių naikintojų, 100 tankų, 6 povandeninius laivus ir nemažą kiekį artilerijos. Ginklai yra pirkti labai žemomis kainomis:    už sprausminį naikintoją — $50,000, už pov. laivą — $1,500,000. Tai yra tik 1/9 — 1/10 kainos, už kurią ginklus parduoda vakariečiai.

Egiptui ginklų dar yra pardavę italai ir prancūzai. Izraelis, atrodo, taip pat neturi sunkumų nusipirkti ginklų.

J. L.

RAMOVĖNAI PAGERBĖ LIETUVOS KONSULĄ DR. P. DAUŽVARDĮ

Š. m. lapkričio 13 d. Chicagos RAMOVĖNAI, talkininkaujami savanorių — kūrėjų, šaulių ir biruti -ninkių, surengė Lietuvos kariuomenės minėjimą. Lietuvių Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba, Lietuvių Auditorijoje, iškilmingo posėdžio metu, pasveikino ramovėnų vardu iškilmėse dalyvavusį poną konsulą Dr. P. Daužvardį, jo 30 metų diplomatinio darbo sukakties proga ir įteikė jam įspūdingą sveikinimo adresą, skoningai papuoštą lietuviška ornamentika. Adresą perskaitė ir jį ponui konsului įteikė gen. M. Reklaitis .dalyvaujant kitiems Centro Valdybos nariams ir birutininkių atstovėms. Konsulo Poniai J. Daužvardienei, uoliai ir energingai lietuvių tautos reikalų atstovei ir gynėjai, birutininkės įteikė gražią raudonų rožių puokštę, o mažos skautukės prisegė abiem po tautinę juostelę rūtcmis papuoštą. Šis gražus ir netikėtas ramovėnų aktas poną konsulą ir ponią gerokai sujaudino. Savo padėkos žodyje ponai Daužvardžiai širdingais, jautriais žodžiais išreiškė ramovėnams ir birutininkėms gilų lietuvišką dėkingumą ir ragino visus lietuvius būti vieningais visuose Lietuvos ir lietuvybės frontuose ir Lietuvos laisvės kovoje nesigailėti nei darbo nei aukų. Ponas konsulas primine, kad Lietuvos diplomatų ir kariuomenės pareigos turi daug giminingumo ir panašumo. Kariuomenė Lietuvą saugojo savame krašte, o diplomatai užsienyje. Ir vieni ir kiti yra prisiekę tėvynei — Lietuvai ištikimybę. Tėvynės atžvilgiu jie savo pareigas atliko ir atlieka taip, kaip buvo ar yra galima.

Ponų Daužvardžių darbštumas, energija, nuoširdumas, tolerancija ir gilus patriotizmas yra tos dorybės, kuriomis turėtų puoštis kiekvienas sąmoningas lietuvis, o ypač diplomatas, veiksnys, visuomenininkas, kultūrininkas ir politikas. Už nenuilstamą ir sėkmingą veiklą, atstovaujant Lietuvos ir lietuvių tautos reikalus, Ponai Daužvardžiai nusipelnė didelę pagarbą ir įvertinimą ne tik lietuvių, bet iv amerikiečių bei kitataučių tarpe..

A. Rėklaitis

KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMAS

Brooklyne

Surengtas vietos Ramovės skyriaus, talkininkaujant A. L. L. Dariaus — Girėno postui, Lietuvos Kariuomenės minėjimas įvyko lapkričio 27 d. Apreiškimo parapijos salėje .Minėjimas sutelkė apsčiai patriotinės publikos, nestigo ir jaunuomenės, kuriai toki minėjimai turi didesnio tautinio auklėjimo reikšmės kaip publikos mėgiami akademiniai ar pan. minėjimai.

Pamaldų už žuvusius Lietuvos karius metu Apreiškimo bažnyčioje, pritaikintą progai pamokslą pasakė brangus veteranams pirmasis Lietuvos karo kapelionas kan. J. Meškauskas.

Iškilmingas minėjimas įvyko 5 val. Apreiškimo parapijos salėje, jam vykusiai vadovavo senas karys kpt. V. Alksninis.

Tikrai įdomią ir vertingą paskaitą skaitė, specialiai tai progai atvykęs pulk. inž. J. Vėbra. Kalba susilaukė karštų plojimų.

Meninėje dalyje dalyvavo, sparčiai žengiantis pirmyn Skautų Vyčių Oktetas. Jo dainuojamos karines, skautų ir tautinės dainos mielai skambėjo ir rado šiltą atgarsį klausytojuose.

Jauna pianistė Aldona Kepalaitė pasirodė kultūringa ir augšto lygio išpildytoja. Publika įvertino jos atliktus lietuviškus ir kitus muzikos kūrinius gausiais plojimais.

Tėvų ir motinų džiaugsmui scenoje pasirodė tautinių šokių grupė, sudaryta iš Maironio Lietuviškosios Mokyklos mokinių. Gražiais tautiškais rūbais apsirengę jie išpildė keletą grupinių šokių.

Visas minėjimas praėjo nuotaikingoje dvasioje ir tvarkingai, šventės surengimo naštą teko pakelti ramovėnų valdybai: plk. E. I. Kriaunaičiui, plk. ltn. A. Sperauskui, kpt. Kirkylai ir ltn. J. Klimavičiui. Jiems ir priklauso užpelnytas ačiū.    A.

MIELAS BILERI,

... Malonu, kad taip gražiai prisidedi prie KARIO turtingumo turiniu ir puošnumo išvaizda. Nepailsk!

Perduok mano nustebimą ir nepasitenkinimą p. Sužiedėliui dėl jo straipsnio “Darbininke”: Ar neperdaug minėjimų, kuriame jis nori išmesti Kariuomenės ir Tautos švenčių minėjimus.

Niekad nemaniau, kad p. Sužiedėlis taip nesuvoktų , jog kerta šaką, ant kurios pats sėdi. Tuo straipsniu jis nieko pozityvaus nedavė, o įžeidė, galiu drąsiai tvirtinti, tūkstančių lietuvių tautinius jausmus. Ir kam to reikėjo?

St. Bakšys, Kanada

Bostone

LS “Ramovės” Bostono skyriaus rūpesčiu Lietuvos kariuomenės šventės minėjimas įvyko š. m. lapkričio 20 dieną. Tą dieną 10 vai. rytą pamaldas šv. Petro parapijos bažnyčioje, kurios klebonu yra visų gerbiamas kun. Pr. Virmauskis, už žuvusius už Lietuvos laisvę laikė kun. J. Klimas. Tam momentui pritaikintą, su gilia kenčiančios Tėvynės meile, pamokslą pasakė kun. Paulauskas, buv. Lietuvos kariuomenės kapelionas, specialiai atvykęs iš Putnam, Conn.

2 val. p.p. A. L. Tautinės S-gos namuose įvyko iškilmingas minėjimas su paskaitomis ir menine dalimi, kuriam vadovavo p. Vikt. Kubilius. Po žuvusiųjų pagerbimo tylos minute, tarė savo žodį Lietuvos garbės konsulas Bostone adv. A. Šalna ir Vliko užsienio reikalų valdytojas p. Karvelis. Pulk. A. Stapulionis savo ilgesnėje kalboje priminė susirinkusiems svarbesniuosius mūsų istorinius įvykius. Meninėje dalyje, akomponuojant komp. Jul. Gaideliui, Vilniaus operos solistas p. St. Liepas tvirtai padainavo keletą lietuviškų patriotinių dainų. Bostono Vyrų Choro, vadovaujamo komp. J. Gaidelio, dainos galingai skambėjo lietuvišku menu gražiai išpuoštose patalpose. Ypač šiltai susirinkusiųjų buvo sutiktos žygio dainos. Minėjimas baigtas Amerikos ir Lietuvos himnais.

Nežiūrint nepalankaus tam momentui “Darbininko” straipsnio, kurio vedamąsias mintis pakartojo vietos radio valandos vedėjas p. Kneižys, nežiūrint, kad tuo laiku Bostono kultūrininkai turėjo savo atskirą susirinkimą, ALTS salė susirinkusiųjų buvo užpildyta.

Be to, p.p. Stp. ir V. Minkai savo radio pusvalandžio metu davė progą p. St. Jurgelevičiui trumpai radio bangomis priminti lietuviškajai visuomenei tos dienos reikšmę.

Adv. P. Viščinio vadovaujamas “Laisvės Varpas” niekad tokių momentų nepamiršta. Taip ir šiuo kartu žuvusieji už Lietuvos laisvę buvo jaudinančiais žodžiais paminėti, palydint pritaikinta muzika ir žygio dainomis.    J. Vč.

GĖN. V. GRIGALIŪNAS -GLOVACKIS

Vienas žymiųjų mūsų karių, Nepriklausomybės karų dalyvis, gen. Vincas Grigaliūnas-Glovackis 1955 metų rugpjūčio 9 d. atšventė savo amžiaus 70 metų sukaktį.

Gen. V. Grigaliūnas-Glovackis gimė 1885 m. rugpjūčio 9 d. Dzūkijoje — Alytaus aps., Jėzno dvaro kumečių šeimoje. Kitų globojamas išėjo mokslus ir įstojo į Vilniaus Karo Mokyklą, kurią baigė 1907 m.

Iki Pirmojo Didžiojo Karo tarnavo carinėje Rusijos kariuomenėje Turkestane ir Samarkande. Didžiojo karo metu buvo sunkiai sužeistas vokiečių fronte.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, tuoj įsijungė į Lietuvos kariuomenės organizavimą. Iš pradžių pradėjo organizuoti 1 pėst. pulką, o paskui 2 pėst. pulką, jį suorganizavo į stiprų ir narsų vienetą, jam vadovavo įvairiuose frontuose ir atliko nemaža sunkių ir garbingų kovos žygių dėl Lietuvos laisvės.

1932 m. išėjo iš karinės tarnybos atsargon. Nors jau nebejaunų metų, 1930 m. generolas išėjo teisių mokslą Vytauto Didžiojo Universitete Kaune ir išėjęs atsargon perėjo dirbti advokatūron.

1940—1941 m., pirmojo bolševikmečio metu, generolui teko slapstytis nuo bolševikų, nes jis buvo jų nemėgiamas nuo pat 1919 m. Laimė jo neapleido. 1944 m., bolševikams antrą kartą besibraunant į Lietuvą, generolas drauge su kitais patraukė į Vakarus ir gyveno Vokietijoje ir Belgijoje, kur dirbo metalų fabrike. 1949 m. nuvyko į Kolumbiją, kur ir dabar tebegyvena.

Linkime garbingajam Generolui dar ilgiausių metų!    S. B.

PONE REDAKTORIAU,

KARIO 1955 m. lapkričio mėn. numeryje, V. Mingėlos straipsnyje “Mūsų Kariuomenė”, išvardinant pulkus, kurie iškovojo Lietuvai nepriklausomybę, yra praleistas 12 pėst. Kauno pulkas.

Reiškiu pagarbą,

Ats. plk. Vincas Šaudzis.

Buvęs 12 pėst. Kauno Pulko Vadas

(Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuvos Karo istorija, kurią rengiasi išleisti Ramovė, yra labai reikalinga. Mes jau pradedame užmiršti, kas mus išvadavo. Red.)