Tankai atominiame kare
Kiekvienas sekąs spaudą apie atominį karą gali susidaryti sekantį ateities kautynių vaizdą:
“Vos tik pradėjo leistis žemyn banguojąs grybinis debesys. Tankai košia sprogimo plotą. Galį stačiai pakilti lėktuvai, sukdami ratą virš miško, daužo priglušintą priešą. Gerai apsaugoti nailoniniais šarvais tankistai pribaigia priešo pasipriešinimą kulkosvaidžių, patrankų ir napalmo ugnimi.
Niekad nedelsią, judrūs tankų daliniai praskrodžia paskutines priešo linijas. Kautynės laimėtos. Prasideda persekiojimas, nors baltas nuodingasis debesys dar kybo virš galvų”.
Gaila, bet malūnsparniai ir stačiai kylantieji lėktuvai yra dar tik vaikystės amžiuje, o tankai dar neskraido.
Mums reikia tanko tinkamo atominiam karui. Tankai M-48 ir T-43 yra per sunkūs, negreiti ir nepasotinami. Jie netinka žaibiniam plataus masto karui. Kulkosvaidis privertė išdidų kavaleristą pakeisti arklį tanku. Atominiai ginklai privers padaryti žymių pakeitimų tankuose.
Kad pasiekti pilną taktinių atominių ginklų veiksmingumą, jie turi būti naudojami glaudžiai bendradarbiaujant su sausumos pajėgomis
Mūsų sausumas daliniai turi būti pakankamai toli nuo mūsų arminių sviedinių sprogimo vietos, kad išvengtų nuostolių. Bet jie privalo sugebėti pasiekti kuo greičiausiai taikinio plotą tuoj po sprogimo. Jų uždavinys pribaigti priešą dar jam neatsigavus nuo atominio sprogimo. Tik labai judrūs daliniai gali išnaudoti atominių ginklų veikimą.
Mūsų geriausias apsigynimas nuo priešo atominių ginklų yra nesudaryti jiems tinkamo taikinio. Daliniai privalo būti išskleisti kuo plačiausiai, susisiekimo priemonės ir ginklai turi sugebėti pereiti bet kokią vietovę. Puoląs turi sugebėti labai greitai susitelkti puolimui. Sudarydamas atominį taikinį, jis privalo greitai judėti. Pats susitelkimas kautynėms įvykdytinas kuo arčiausia prie priešo linijų, kad jis negalėtų naudoti atominių ginklų, nepadarydamas nuostolių sau pačiam.
Po puolimo daliniai vėl turi išsiskleisti, kad apsisaugotų nuo atom, ginklų paruošiančių priešpuolį. Išsiskleidimas ir greitis yra patikimiausios priemonės prieš atom, ginklus.
Tik judrūs, stipriais šarvais tankai bus tinkamas partneris atomui.
Atominis sprogimas tanką paveikia labai menkai, šarvai gerai apsaugo nuo spaudimo ir karščio. Tanko įgula yra saugiausia visam atominių kautynių lauke. Be to, tankai greitai gali pereiti užkrėstus plotus tuoj po sprogimo. Atominiai ginklai tik padidino tankų vertę kautynėse.
Kaip minėta, tik judrūs ir greiti tankai gali skubiai išsiskleisti ir susitelkti bet kokioj vietovėj. Mūsų tankai pilnai tai padaryti negali, nes jie nejudrūs, negreiti ir per sunkūs. Kiekvienas mūsų naujas tanko modelis yra vis didesnis ir sunkesnis sąskaiton greičio ir judrumo.
Korėjos karas parodė, kad mūsų tankų judrumas yra labai ribotas. Tanko 11 svarų spaudimas į žemės paviršiaus 1 kv. colį yra per didelis. Tankai privalo įlipti į statesnius pakilimus. Jie privalėtų patys sugebėti įvažiuoti į ugniavietę be vilkikų ir keltuvų pagalbos.
Mūsų tankų veikimo atstumas — 70 mylių, yra per mažas, tuo tarpu rusų T-34 tanko veikimo atstumas yra apie 180 mylių. Antrojo Karo metu rusai ir vokiečiai darė tankų įsiveržimus 200—400 mylių gylio.
Atominis karas sudarys galimybes smogti į tolimą ir silpna priešo užnugarį. Taigi tankai turi nugalėti didelius atstumus greitai. Jie neturi būti tampriai surišti su tiekimo linijomis. Kartais tik lėktuvai galės aprūpinti tankų dalinius. Bet tiekimas lėktuvais yra ribotas.
Tiekimas degalų vienai šarvuotai divizijai 100 mylių žygiui pareikalauja 220 C-119 transporto lėktuvų. Tankas M-48, važiuodamas be kelių vienai myliai sunaudoja 5—7 galionus degalų. Taigi aprūpinimas degalais yra didelė problema.
Anksčiau kalbėta turint galvoje taktinį judrumą. Su strateginiu judrumu yra dar blogiau. Sekantis karas bus globalinis. Raktas i strateginį judrumą yra oro transportas. Netrukus turėsime lėktuvus pakeliančius iki 50 tonu, bet mūsų tankas T-43 sveria apie 60 tonų.
Išvada, kad galėtume pasiekti taktinį judrumą ir prie jo pridėti strateginį judrumą, mūsų tankai turi būti gaminami lengvesni.
Parašiutininkų divizija turi 138 tankus, kurie jai skirti kaip prieštankiniai ginklai. Bet jie yra per sunkūs nešti lėktuvais. Taigi, kada parašiutininkai savo tankų yra labiausiai reikalingi, tada jų neturi.
Kad palengvinti tanką reikia jį projektuoti mažesnį ir su plonesniais šarvais, šarvo su prieštankiniu ginklu lenktynių nelaimėsime, nes išrandami vis pajėgesni prieštankiniai sviediniai, kurie pramuša ir stipriausius šarvus.
Šarvai privalo apsaugoti tanko įgulą tik nuo mažų ginklų ugnies, granatų skeveldrų ir atominių sprogimų karščio. Stipraus plieno 2—3 colių šarvai reikalingi apsaugoti tik jautrioms tanko dalims.
Mažesnis, lengvesni tankai bus judresni ir greitesni, pasidarys sunkiau pagaunamu taikiniu. Beatatrankinių prieštankinių sviedinių greitis yra palyginti mažas, o sprogimo jėga naikinanti. Taigi geriausias prieš juos ginklas yra tanko greitis ir judrumas, o ne šarvai.
Plonesni šarvai kartais turi pirmenybę prieš storus. Geriau, kad prieštankinis sviedinys, kliudęs tanką pereina abi sienas, negu vieną — ir atsimušęs į antrą atšoka tanko viduje.
Tanko lengvumą galima pasiekti: stiprinant šarvų metalo
kietumą, pritaikant sluogsniuotus nailono šarvus, pakeičiant tanko ir šarvų formą: palengvinant ginklus nemažinant jų pajėgumo, gaminant motorą ir vidaus įrengimus kuo paprastesnius, padidinant motoro pajėgumą, sumažinant degalų suvartojimo kiekį.
Tik lengvas, judrus ir visur pereinantis tankas bus tinkamas atominių ginklų partneris. (Naudotasi “Ordnance”, gegužės — birželio mėn. nr.). J. L.
