BŪKIME PRAKTIŠKI
Karys be šautuvo ne karys. Taiklus, sąmoningas ir mokąs prisitaikinti prie vietos, laiko ir aplinkybių karys yra pavojingas ir baisus priešui.
Mūsų priešas galingas, taigi mes turime būti labai gerai pasiruošę kovai, visuomet ir visur stoti į mūšį ir jį laimėti. Ginklai ir pasiruošimas reikalauja pinigų. Vadinas, be pasišventimo ir pasiryžimo dar reikalingos ir lėšos. Skurdžiai ir beturčiai negali kovoti ir jų ryžtas pasmerktas pralaimėti. Kartą paklaustas didysis prancūzų karo vadas Napoleonas, ką reikia turėti, kad būtų laimėtas karas. Jis atsakė: pinigų, pinigų ir dar kartą pinigų. Mūsų liaudis, žinodama pinigų vertę, sako, kad aukso yla ir dangų praduria. Šių laikų karas reikalauja iš tautų sukaupti ne tik visas dvasines jėgas, bet ir ekonominius išteklius.
Politiniai vėjai ir atominiai sprogdinimai rodo, kad kalbos apie taiką yra tik žaidimas, o tikrovėje ruošiamasi žūtbūtinei kovai.
Mūsų laisvės kova sulėtėjo. Aplinkybės rodo, kad mūsų kovą reikia iš trumpų ėjimų perkelti į tolimesnes distancijas. Dėl mūsų vienų niekas komunistams karo neskelbs. Mūsų šių dienų problema yra lietuvybės išlaikymas ir pasiruošimas kovai. Atrodo, kad mes vieni Lietuvos neatvaduosime. Ji bus vaduojama drauge su kitomis Europos pavergtomis tautomis tuomet, kada laisvasis pasaulis galutinai įsitikins, kad su komunistais sugyvenimas neįmanomas ir kad pasaulis negali būti ramus ir gyventi taikoje, kol komunistai laiko pavergę šimtus milijonų žmonių. Vadinas, šiandien mūsų visų svarbiausias uždavinys išlaikyti lietuvybę ir seną mūsų karių savanorių dvasią ir jėgas.
Mūsų švietimo, sporto, kariniai ir kultūriniai reikalai ir jų išlaikymas reikalauja lėšų. Apgailestaudami turime pripažinti, kad tiek senieji, tiek ir naujieji išeiviai nesame pakankamai pinigingi, kad tuos reikalus galėtume stipriau paremti. Be lėšų mes nieko geresnio nenuveiksime. Taigi jau pats laikas rimtai susimąstyti ir pagalvoti kaip ir iš kur lėšas sutelkti savo asmeniškiems ir tėvynės vadavimo reikalams.
Tik sveikas kūnu ir dvasia ir gerai materiališkai aprūpintas vyras yra geras karys ir tinka kovai.
Ko mes negalime padaryti atskirai, tai turime atlikti bendromis jėgomis, susitelkę kooperacijos būdu. Neveltui sakoma, kad kai du stos — visados daugiau padarys. Amerikoje mes jau atsigavom, ir jau nevieno kišenėje žvanga tūkstantinė kita ir žvengia prie nuosavo namuko durų automobilis.
Atsiminkime, kad senstame ir jėgos mažėja. O dalis mūsų brolių karo invalidų jau ir šiandieną nebegali dirbti fabrikuose. Neilgai tversime ir mes.
Amerikos atrasti jau nereikia — ji atrasta. Tęskime mūsų karių buvusią ekonominę politiką Lietuvoje. Karių ekonominė bendrovė turėjo savo krautuves, siuvyklas, invalidai dirbtuves, siuvyklas ir krautuves, kurios darė milijonines apyvartas. Jose dirbo kariai invalidai, kariai ekonomistai ir kt. specialistai.
Ne tik Lietuvoje, bet ir čia Amerikoje kooperacija proteguojama, remiama ir gauna pirmenybės prieš atskirus asmenis. Manyčiau, kad Ramovėnų Centro Valdyba turėtų paruošti kooperatyvams įstatus, juos inkorporuoti ir išsiuntinėti skyriams. Centre ir skyriuose, žiūrint kur ir kam patogesnės sąlygos, įsisteigs krautuvės, barai, valgyklos, remonto bei kraustymo ir kt. įmonės ir bankeliai. Čia galės gauti darbo mūsų kariai specialistai, karo invalidai ir tie, kurių fabrikai nepriima. Mūsų sudėtos sutaupos, pajai .indėliai ir paskolos duos galimybės pradėti biznį, neš daugiau negu bankų mokami procentai, o gryną pelno dalį galėsime skirti lietuvybės išlaikymui ir Tėvynės vadavimo reikalams.
Būdami ekonomiškai pajėgūs, turėsime didesnį ir kietesni kumštį ir svorį ir Tėvynės vadavimo reikaluose. Atsiminkime, kad žydai, būdami ekonomiškai pajėgūs, po 2000 metų ne atkariavo, bet nusipirko sau Izraelį. Tai sektinas pavyzdys. Nedelskime! Jėgų ir ekonomistų turime pakankamai.
J. Kiaunė
