Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
Raimundas Kinderis, atitarnavęs du metus Amerikos kariuomenėje, grįžta namo. Jis tarnavo Panamos kanalo zonoje.
Grįžo dr. St. Mikai. Bostoniškių lietuvių tarpe pagarsėjęs chirurgas dr. St. Mikais (Mikalauskas) kurį laiką turėjo atlikti karinę prievolę. Dabar jis iš kariuomenės grįžo ir atidarė savo kabinetą Bostone.
Algis Vedeckas, prieš kurį laiką grįžęs iš kariuomenės, jau spėjo įsijungti į organizacinį gyvenimą. Prieš atlikdamas karinę prievolę, jis buvo Liet. Stud. Sąjungos Centro Valdybos narys.
Ltn. Alg. Bacey, Uršulės, Bacevičienės sūnus, su žmona ir dviem vaikais išvyksta poros metų tarnybai į Vokietiją.
Edvardas Skopas iš Cicero, III., grįžo iš JAV kariuomenės. Kurį laiką buvo Anglijoj.
Vokietijoje, Lietuvių Evangelikų Liuterionių Vyriausios Bažnyčios Tarybos pirmininkas kun. Keleris aplankė lietuvių dalinius Schwetzingene, Bruchmuehlbache ir Uhlerborne. Ta proga Schwetzingene įsteigta lietuvių evangelikų liuteronių parapija. Tai buvo pirmas senj. kun. Helerio atsilankymas lietuvių sargybų ir darbo kuopose.
Kpt. Labanauskas su šeima grįžo iš Europos į Ameriką. Kpt. Labanauskas, paimtas į kariuomenę, buvo atsiųstas su kariuomenės daliniais į Vokietiją, kurioje dar prieš penketą metų gyveno kaip tremtinis.
Amerikos kariuomenėje tarnaudamas kpt. Labanauskas buvo labai mielas ir Vokietijoje dar tebesantiems tremtiniams. Jis ir jo žmona jų ne tik neužmiršo, bet stengėsi nuolat su jais bendrauti ir jiems padėti.
Naujakurių Stončių šeima susilaukė savo sūnaus Prano, kuris prieš pat šventes grįžo iš Vokietijos, atitarnavęs JAV kariuomenėje.
Dr. Jonas Kalpokas grįžo iš Korėjos kapitono laipsniu, atlikęs karinę prievolę JAV armijoj. Į JAV jis atvyko iš Vokietijos, kur baigė medicinos mokslus. Dr. Kalpokas pradėjo dirbti West Suburban ligoninėj, Oak Park, 111.
Leitenantas Robertas P. Kraujalis, baigęs 30 dienų atostogas, išvyksta Tarnybai į Tolimuosius Rytus. Jis yra baigęs 1954 m. United States Military Academy of West Point, New York. Neseniai baigė “Ranger” kursą Fort Bennige, Georgia. Prieš atliekant “Ranger” pratimus, jis lankė inžinierių mokyklą Ft. Belvoir, Virginia, kur jis baigė 12 savaičių kursą, gaunantiems armijos inžinieriams naujus paskyrimus.
Žuvę Kariai.Yra gauta smulkesnių žinių, kokiomis aplinkybėmis praėjusio karo metu žuvo žemiau išvardinti lietuviai kariai: 1. Ashibergas, Adolfas, 2. Cirulis, Edgars, 3. Czernewicz, Wenzel, 4. Jukeus, Kasimir, 5. Juzėnas, Alfonsas, 6. Karmanski, Wacław, 7. Krepstul, Stanislaus, 8. Lygeitra, Vaclav, 9. Micius, Juozas, 10. Mickevičius, Edvardas, 11. Najus, Peter, 12. Navarauskas, Stasys, 13. Paskevicz, Viktors, 14. Pumputis, Adomas.
Artimieji arba šiaip suinteresuoti asmenys prašomi kreiptis į PLB Vokietijos Krašto Valdybą adresu: Litauisches Zentralkommitee, (17a) Weinheim/Bergstr., Postfach 233.
Mirė Klemensas Karosas,44 mt. amž., buvęs Lietuvos kariuomenės kavalerijos kapitonas. Paliko žmoną ir tris mažamečius vaikus.
Dalyvavo lietuviškame gyvenime. Priklausė LB, LS “Ramovė”, Skautų tėvų ir rėmėjų dr-jai, SLA ir kt. Buvo renkamas į valdybas ir pasiimtas pareigas atlikdavo sąžiningai, kruopščiai.
Žuvo Korėjos karo veteranas.
Gegužės 29 d. automobilio nelaimėje, įvykusioje Parsone, žuvo lietuvis, Korėjos karo veteranas, 25 metų amžiaus, Edward Moyles, gyv. Wilkes-Barre, Pa. Kiti jo trys draugai sunkiai sužeisti.
Moyles palaidotas birželio 1 d. iš Švč. Trejybės bažnyčios parapijos kapinėse, Bear Creek.
Velionis buvo gimęs Wilkes-Barre, 1948 metais užbaigė GAR High School. Kariuomenėje tarnavo nuo 1951 iki 1954 m. ir dalyvavo Korėjos kare.
Kanados Karališkosios Karo a-viacijos karininkas K. Lynas iš Vancouverio sunkiai nukentėjo helikopterio nelaimėje. Jis kartu su keturiais kitais karo lakūnais skrido dideliu dviejų motorų “Piesec-kio” transportiniu helikopteriu tarnybos reikalais iš Penticktono į vieną karo aviacijos bazę Albertoje. Cascade kalnyne, Britų Kolumbijos provincijoje, helikopteris atsimušė į sniegu ir ledais apdengtą Santa Rosa kalno viršūnę, sprogo ir užsidegė. Liepsnose žuvo trys lakūnai. K. Lynas buvo sužeistas, bet pajėgė savo jėgomis su vienu kitu bendrakeleiviu išsigelbėti. Abudu dabar gydosi ligoninėje. Avarijos priežastis tiriama saugumo organų.
Dr. E. Tallat-Kelpša, ligi šiol turėjęs gydytojo kabinetą Cicero, III., nuo balandžio pradžios jau tarnauja kariuomenėje. Dabar atlieka pratimus. Su juo kartu esą kariuomenėje gydytojai Rugis, Poškus, Jablonskis, Grybinas.
L. Daškevičius, 64 metų amžiaus, gyv. Plymouth, pirmojo pasaulinio karo veteranas, mirė gegužės 1 d. Palaidotas gegužės 4 d. šv. Kazimiero parapijos kapinėse. Velionis, atvykęs iš Lietuvos, Plymouth’e išgyveno 42 metus.
Iš vakarinės Vokietijos atskrido lėktuvu karys Robertas Ramoška. Ten jis išbuvo šešias savaites ir dabar grįš į civilį gyvenimą.
Atliko karinę tarnybą. Albertas Širvinskas neseniai grįžo iš JAV kariuomenės, atlikęs tarnybą. Jis yra veiklus vyčių 36 kuopos narys.
Pertvarkomos amerikiečių armijos tautinės kuopos. Atgavus Vokietijai suverenitetą, darbo ir sargybų kuopų išlaikymo išlaidas ateityje neša pati amerikiečių armija. Iki šiol jos buvo įskaitomos į okupacines išlaidas vokiečiams.
Perimdama kuopų išlaikymo išlaidas, amerikiečių armija ėmėsi gana radikalių reformų, ypač kuopų vadovybės atžvilgiu, labai sumažindama etatus ir atleisdama iš tarnybos visą eilę augštesniųjų pareigūnų.
Atrodo, kad toks pertvarkymas ne tik nepalies lietuvių kuopų, bet bus joms dargi naudingas. Lietuvių vadų kadre pertekliaus nėra ir atleidimui nenumatoma. Naujai organizuojama lietuvių technikinė kuopa, į kurią kandidatai ir toliau mielai priimami. Pakeitimai labiausiai palies lenkų tautines kuopas.
Naujoji Chicagos Šaulių Klubo valdyba pasiskirstė pareigomis: Vincas Abramikas — vicepirmininkas ir jaunųjų šaulių vadovas, Pranas Beinoras (valdybos pakviestas iš kandidatų) — sekretorius, Balys Brazdžionis — spaudos ir informacijų dalies vedėjas, Vladas Išganaitis — meno ir parengimų dalies vedėjas, Aleksandra Kybartienė — vicepirmininkė ir šaulių moterų vadovė, Petras Norkaitis — ūkio dalies vedėjas, Julius Pakalka — tvarkos tarnybos vadovas, šaulys kun. Antanas Šeštokas — švietimo ir kultūros dalies vedėjas, Alfonsas Valatkaitis — valdybos pirmininkas ir Julius Vepštas — iždininkas.
Sgt. Vytautas Vidugiris, atlikęs karinę prievolę, grįžo iš Korėjos.
Aplankęs savo tėvelius ir draugus, gyv. Chicagoje, išvyko į Philadelphią dirbti savo specialybėje Philco kompanijoje.
Albinas Wozbutas, atliekąs karinę prievolę, išbuvęs Japonijoje metus, netrukus grįš į Chicagą, kur jo tėvai gyvena.
Aukos karo invalidams. Gegužės 22 d. Lietuvių Legionierių Postas, prel. L. Mendeliui sutikus, šv. Alfonso bažnyčioje rinko aukas karo invalidams. Surinkta $88.00.
Kapų puošimo dieną Clevelando ramovėnai gausiai aplankė savomirusius narius Kalvarijų kapinėse. Nors oras buvo nepalankus, tačiau į kapines nuvyko gausus ramovėnų būrys ir pagerbė mirusiųjų narių — V. Ńagiaus, B. Bartkūno, K. Karoso ir A. Juodžio kapus. Jie papuošti Vyties Kryžiaus pavidalo ženklais su rūtomis ir lietuviškomis — amerikiečių vėliavėlėmis.
Iš Kalvarijų kapinių buvo nuvykta pagerbti buv. Lietuvos prezidento A. Smetonos kapą. Čia padėjo vainikus Tautinė S-ga ir Ramovė.
VIETOJ LAURŲ ŽUVUSIEMS DIDVYRIAMS
Toronto lietuviai (Kanadoje) š. m. birželio 12 d., sekmadienį, turėjo dideles iškilmes. Tą dieną lietuvių šv. Jono parapijos bažnyčioj buvo atidengta ir pašventinta žuvusiems už Lietuvą didvyriams paminklinė lenta. Iškilmės buvo jungiamos su liūdnųjų 1941 m. birželio 14—16 lietuvių tautai dienų — deportacijų žudymų — minėjimu. Bažnyčia buvo pilnutėlė lietuvių. šv. Mišias atlaikė ir momentui pritaikintą pamoksią pasakė kun. Dr. J. Gutauskas. Po pamaldų įvyko bažnyčioje įmontuotos paminklinės lentos šventinimas. Šventinimo ceremonijas atliko parapijos klebonas kun. P. Ažubalis, kuris pirmiausia perskaitė atidengimo aktą, o vėliau ryžtingais žodžiais apibūdino tokio paminklo išeivijoje lietuviams reikšmę. Paminklo atidengimo kaspiną perkirpo Lietuvos Generalinis Konsulas Kanadai Vytautas Gylys. Pamaldose, o taipogi ir šventinimo iškilmėse, organizuotai dalyvavo Karių, Savanorių Kūrėjų ir Šaulių Klubo organizacijų nariai bei skautai su vėliavomis. Pamaldų iškilmingumą didino dalyvavęs Toronto lietuvių reprezentacinis choras, vadovaujamas muz. St. Gailevičiaus, “Varpas”.
“Kanada, Toronto, Ont. Tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt penktieji metai, birželio mėn. 12 d. žuvusiems už Lietuvą paminklinės lentos lietuvių R. Katalikų šv. Jono Krikštytojo Bažnyčioje atidengimo
AKTAS
“Minėdami 1941 m. birželyje lietuvių žiaurų trėmimą kančiai ir mirčiai į tolimą Sibirą, Toronto lietuvių ats. karių, kūrėjų savanorių ir šaulių organizacijų pastangomis, dalyvaujant Lietuvos Generaliniam Konsului Kanadoje, min. Vyt. Gyliui, Kanados Krašto L. B-nės V-bos pirm. J. Matulioniui ir gausiai visuomenei, šioje bažnyčioje atidengta žuvusiems už Lietuvą paminklinė lenta 6’0X2-9 dydžio, išdrožinėta tautiniais raštais, Vyties kryžiais, Gedimino stulpais ir Šaulių ženklais. Viduryje lentos išpiaustytas bareljefas, vaizduojąs Motiną, ant rankų laikančią žūstantį. Lentos apačioje įrašas: Žuvusiems už Lietuvą ir žemiau Vytis. Paminklinės lentos projektą padarė inž. arch. Dr. A. Kulpavičius, drožinėjimo darbus atliko dail. skulptorius Dagys. šventinimo apeigas apvaikščiojo tos bažnyčios klebonas kun. P. Ažubalis.
“Šis kuklus paminklas tepalaiko Kanados lietuvių širdyse amžiną prisiminimą tų Lietuvos karžygių, kurie mirė, kad lietuvių tauta per amžius būtų gyva ir laisva. Pasirašė: Lietuvos Gen. Konsulas Kanadai Vytautas Gylys, KLB Krašto Valdybos pirm. J. Matulionis, Šv. Jono parapijos kleb. kun. P. Ažubalis ir K. Aperavičius — ats. karių vardu, S. Banelis — savanorių kūrėjų vardu ir J. Karka— šaulių vardu.”
Vienas egz. šio akto bus pasiųstas “Lietuvių Archyvui”, o antras — bus saugojamas parapijos bylose.
Prie pašventinto didvyriams paminklo — lentos su bareljefu buvo sudėti vainikai. Kanados Lietuvių Bendruomenės vardu vainiką padėjo Krašto vald. pirm. J. Matulionis, Mažlietuvių ir Evangelikų liuteronų moterų ratelio vardu— p. E. Jankutė (a.a. Martyno Jankaus duktė) ir Šaulių Klubo vardu — p. Valiulienė.
Pažymėtina, kad susidariusios išlaidos (medžiagai ir skulptoriaus darbui), kurių buvo apie $400.00, buvo galutinai padengtos įmokėjus likutį (150 dol.), gautus bažnyčioje laike antrosios rinkliavos.
Pr. Alšėnas
Buvusį ilgametį Kario redaktorių,
Kpt, Simą Urboną,
dukras ir sūnų, netekusius mylimosios žmonos ir motinos
ONOS ŠAULYTĖS URBONIENĖS,
nuoširdžiai užjaučia
KARIO leidėjai, redakcija ir administracija
PAGELBĖTA GEN.ADAMKAVIČIUI
Kuomet žmogus, atlikęs savo pareigą tėvynei, jos nustoja, susilaukia vyresnio amžiaus svetur, arba pradeda apleisti jį sveikata ir fizinės jėgos, dažnai jis, gal ir ne iš blogos valios, lieka nepastebėtas ir tinkamai neįvertintas, kad ir savo tautiečių tarpe, ypatingai, jei žmogus laikosi nuošaliai, santūriai ir nesireklamuoja kitados atliktais savo darbais.
Taip yra atsitikę ir su mūsų Tėvynei Lietuvai daug nusipelnusiu atstatant Jos Nepriklausomybę ir vėliau, div. gen. Edvardu Adomkavičium dabar gyvenančiu 22 Wabash Ave., Worcester, Mass. Jam sulaukus arti 70 metų amžiaus, pradeda apleisti fizinės jėgos ir sveikata. Neperseniai jam teko išgyventi sunkią operaciją kakle, kuri pareikalavo daug sveikatos ir išlaidų. Taip pat jį kamuoja nepagydoma cukrinė liga.
Kad prisidėtų prie jo skolos sumažinimo ligoninėje ir Waterburyje neatsiradus organizacijos, kuri imtųsi iniciatyvos tam reikale, susidarė grupė neorganizuotų žmonių ir pravedė, nors ir nepilną rinkliavą Waterburio lietuvių tarpe.
Su parama aukomis žmonės prisidėjo ir buvo surinkta $160.
Visiems prisidėjusiems aukomis reiškiame nuoširdžią padėką.
Rinkimo komisija
PLK. ANDRIUS BUTKŪNAS
Gegužės mėn. plk. A. Butkūnas atšventė savo 65 metų amžiaus sukaktį.
Plk. A. Butkūnas tarnavo Lietuvos kariuomenėje nuo pat pirmųjų jos įsikūrimo metų ir dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės 1919 — 1920 m. prieš rusus — bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Už pasižymėjimus kovose yra apdovanotas dviem Vyčio kryžiais. Labiausiai pasižymėjo šiose kautynėse: 1919 m. rugpjūčio 26 d. prieš bolševikus Raudinės dvare ir 1920 m. lapkričio 17—21 d.d. ties Giedraičiais prieš lenkus.
Paskiausiai plk. Butkūnas buvo 8 pėst. K. K. Vaidoto pulko vadu Šiauliuose. 1940 m. rusai okupavę Lietuvą, plk. Butkūną paleido iš kariuomenės. 1949 m. plk. Butkūnas su šeima atvyko į Amerikos Jungt. Valstybes ir dabar gyvena St. Charles, Ill.
NEWARK, N. J.
Lietuvių Sąjungos “Ramovė” New Jersey skyriaus pirmininkas p. K. Liaudanskas, balandžio mėn. pabaigoje, išvažiavo kelionei po Jungtines Valstybes ir mano ilgesnį laiką apsistoti pietinėje Kalifornijoje. Ponas K. Liaudinskas neseniai išėjo į pensiją. Jeigu pietinės Kalifornijos klimatas ir apylinkės, kuriomis jis dabar gėrisi, patiks, jis greičiausiai ten su šeima apsigyvens. New Jersey lietuviai tada nustotų veiklaus ir malonaus visuomenės veikėjo, kuriam visi lietuviški reikalai artimi širdžiai ir kuriais jis rūpinasi bei aktyviai dalyvauja jų sprendime.
P. Mačiulaitis
NIAGAROS RAMOVĖNU GEGUŽINĖ
Niagaros pusiasalio “Ramovės” skyrius birželio 5 d. suruošė pirmą savo šeimyninę gegužinę. Iš šalies stebint gegužinė atrodė gan gražiai. Vieni kamuolį per tinklelį mėtė, kiti šaudyklos stalą apgulę stebėjo kas geriau šaudys. Visi buvo užsiėmę, dėl ko nukentėjo šokių mėgėjai. Iš ponių ir panelių pasigirdo, kad vyrai tingi šokti!
Graži p.Beliūno aikštė, pasipuošusi pavasario žiedais ir švelnus vėjelis glamonėjo kiekvieną didelį ar mažą ten buvusį. Port Coulburn skautai atliko gerą darbelį patarnaudami savo bealkoholiniu bufetu trokštantiems ir išalkusiems. Loterijos turtingumas sudarė gražų vaizdą, o ypač p. Eižinienės paruoštas krepšys ir p. Naiduškevičienės tortas už ką “Ramovės” valdyba ir tie, kurie laimėjo nuoširdžiai dėkoja.
Šaudymo varžybos baigėsi tokiais rezultatais: pirmą vietą laimėjo A. Visockis iš St. Catherines su 48 taškais iš galimų 55; antra vieta teko dvylikamečiui Eižinui iš Port Coulborn kliudžiusiam 47 taškus.
Ten pat įvyko ir ramovėnų susirinkimas, kuriame buvo svarstomi organizacijos reikalai. Susirinkime perskaitytas gautas laiškas su gražiausiais linkėjimais iš Generalinio Lietuvos Konsulato Kanadoje.
Nutarta šių metų Lapkričio 23 d. minėjimą daryti keturioms kolonijoms kartu. Vieta — Niaagra Falls Ramovėnai.
KARIO bendradarbis buv. Lietuvos Kariuomenės leitenantas Jurgis Skaržinskas, gyv. Sault Ste. Marie, Kanadoje, gavo Kanados pilietybę ir ta proga atlietuvino savo pavardę į Skardis.
Siunčiu 5 dolerius už žurnalą 1955 metams ir 5 dolerius — auką KARIUI.
Tuo pačiu dėkoju, kad KARYS ištisus su virš metus sąžiningai mane lankė. Jo puslapiuose rasdavau daugelį tokių dalykų, kurie mane nukeldavo mintimis į Gimtąjį Kraštą ir bent valandėlei užmiršdavau, kad esu nuo Jo toli... toli...
Su geriausiais linkėjimais visiems KARIO darbuotojams,
A. Varkalis
Palmerston North, New Zealand.
... Sveikinu visus bedirbančius dėl mūsų kultūros ir kalbos, “Kario” bendradarbius ir dėkoju.
Tikiu visu šimtu procentų, kad sulauksime, jog prašvis mūsų kraštui naujas rytas ir dar skambės jame varpai. Kai įvyks tas laukiamas didysis sprogimas, visi kas gyvas šoksime prie savo pareigų ...
Mano perskaitytas “Karys” eina toliau iš rankų į rankas ir vis raginu kitus jį išsirašyti.
Karo metu teko tarnauti Kaune, šoferių kuopoj. Teko visko patirti. Teko ir su tokiu Jonu susipažinti. Vėliau po karo teko tą patį Joną susitikti Prancūzijoj, Šerburgo stovykloj, atvykus rusų politrukams, Jonas puolėsi prie jų. Netrukus jis jau važiuoja atgal į Lietuvą; tai įvyko 1945 m. rugpiūčio mėn. viduryje. Jonas, kaip vėliau patyriau, pasiekė Odesą.
Kai išvykau Australijon ir pradėjau dirbti, vieną kartą iš Darbo įstaigos išėjęs gatvėje, staiga pamatau tą patį Joną. Taigi tarp Kauno ir Adelaidės mes vis susitinkam.
Jei Tamstoms įdomu, vėliau parašysiu daugiau apie mano “draugą” Joną.
Buvęs Uffzr. Dr. Doliklis
(Slapyvardis).
Vasaros karščiai ir bendradarbių atostogos neišvengiamai verčia mus šį KARIO numerį skirti liepos ir rugpiūčio mėnesiams.
KARIO Leidykla
