MŪSŲ MIRUSIEJI
Vasario 19 d. žuvęs lakūnas, Kanados aviacijos vyr. Itn. Algimantas Navikėnas.
APOLINARAS NORVAIŠA
š. m. kovo 14 d. nuo širdies smūgio mirė savanoris kūrėjas Apolinaras Norvaiša.
Velionis gimė 1895 m. vasario 17 d. Kriukų m., Šiaulių aps. Pirmojo Pasaulinio Karo metu tarnavo rusų kariuomenėje ir 1918 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvos kariuomenėn stojo į Biržų-Pasvalio dalinį. Greit buvo pakviestas į darbą organizuojant Biržų-Pasvalio aps. administraciją. Visą laiką buvo Biržų aps. viršininko įstaigos sekretorius. Priklausė Šaulių Sąjungai.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1950 m. atvyko į Amerikos Jungt. Valstybes ir apsigyveno Cicero, Ill.
Už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas D. L. K. Gedimino ordinu ir šiais medaliais: savanorių kūrėjų, Vytauto Didžiojo ordino ir Nepriklausomybės 10 metų sukakties.
VINCAS ČEPLIAUSKAS
š. m. kovo 11 d. Australijoje, Adelaidės m., mirė Vincas Čepliauskas, apie 9 mėnesius sirgęs plaučių vėžiu.
Velionis gimęs 1908 m. rugpjūčio 26 d. Rimkiškių kaime, Viduklės val., Raseinių aps. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo priešlėktuvinės apsaugos rinktinėje. 1931 m. išėjęs į atsargą, priklausė Šaulių Sąjungai.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1948 m. atvyko į Australiją. Velionis buvo mokytojas ir veiklos žmogus. Bendradarbiavo keliuose lietuvių laikraščiuose ir buvo Australijos Lietuvių Bendruomenės Adelaidės apylinkės pirmininkas.
ROKAS ŽIDŽIŪNAS
š. m. kovo 20 d. staiga savo namuose mirė Pirmojo Pasaulinio karo veteranas Rokas Židžiūnas.
Velionis gimęs 1895 m. gruodžio 5 d. Merkinės miestelyje, Dzūkijoje. Į Ameriką atvyko 1913 m. ir čia įsitraukė į spaudos darbą. Išmokęs raidžių rinkimo darbą, dirbo daugelyje lietuvių spaustuvių.
Velionis buvo gabus ir literatūroje. Rašinėjo eilėraščių ir iš jumoro srities. Bostone yra redagavęs “Tarpininką”, o paskui pats leido “Išmintį”. Savo eilėraščių yra išleidęs tris rinkinius: “Juokai juokeliai net linksta keliai,” “Linksmos dainos” ir “Daug labų dienų’”. Vienas jo eilėraščių “Supinsiu dainužę iš meilės žiedų” šiandien yra virtęs mūsų populiaria daina, kuriai muziką parašė St. Šimkus. Paskutiniu metu velionis dirbo prie “Darbininko” spausdinimo, Brook-lyne, N. Y.
Pirmojo Pasaulinio Karo metu savanoriu stojo į Amerikos J. V. kariuomenę ir buvo nusiųstas į Prancūziją. Grįžęs iš Europos, tarnavo marinų daliniuose muzikantu. Kariuomenėje ištarnavo apie 6 metus.
Palaidotas Long Island karių veteranų kapinėse.
MJR. CEZARIS MODESTAVIČIUS
Kovo mėn. 9 d. staiga mirė ats. majoras Cezaris Modestavičius, tarnavęs Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės 2 pėst. D. L. Kunigaikščio Algirdo pulke, Kaune. Velionis buvo palaidotas Kalvarijos kapuose kovo 14 d. Nuliūdę liko sūnus su šeima ir dukra. Mirė B’klyn, N. Y.
MJR. LEOPOLDAS BUIVIDAS
Kovo mėn. 28 d. Staten Island ligoninėje netikėtai mirė buvęs Lietuvos kariuomenės kavalerijos majoras, veterinarijos daktaras Leopoldas Buividas. Palaidotas balandžio 1 d. Cypress Hills kapuose. Velionis paliko giliame sielvarte žmoną Margaretą ir sūnų Viktorą Raimondą.
A. A. mjr. L. Buividas buvo žinomas kaip energingas žmogus ir sąžiningas pareigūnas, daktaras ir visuomenininkas. Gyvendamas New Yorke jis buvo aktyvus Ramovės narys.
PSK. JONAS LAŽAUNINKAS
1954 m. gruodžio 31 d. Kanadoje Pembroke, Ont. po sunkios vėžio ligos mirė Nep. Lietuvos Karo Aviacijos ats. psk., civilis tarnautojas Jonas Lažauninkas. Gimęs 1903 m. vasario 15 d. Slavikuose, šakių apskr., 1924 m. buvo pašauktas karinės prievolės ir buvo paskirtas į Karo Aviaciją; tais pat metais lapkričio 30 d. atvyko į A. Fredą, I-jį naikintuvų eskadrilę. Atlikęs jauno kareivio apmokymą, buvo paskirtas į mokomą komandą, kurią baigė grand, laipsniu. 1926 m. pakeltas į pusk. laipsnį ir paskirtas būrininko pareigom; kaip gabus ir drausmingas pasilieka liktiniu. 1929 m. stoja motoristų grupėn ir praktikos darbams skiriamas jaunesniu motoristu; tais pat metais baigęs kursus labai gerai, skiriamas vyresniu motoristu aptarnauti lėktuvus. 1930 m. baigęs sutartą liktinio laiką išėjo į atsargą ir pasiliko civiliu tarnautoju toms pareigoms. 1930 m. tarnybos labui skiriamas į 5 eskadrilę o 1939 m. perkeliamas Karo Aviacijos mokyklon ir ištarnauja iki raudonųjų okupacijos. 1941 m. dalyvauja Kauno sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo prie lėktuvų aptarnavimo. 1944 m. artėjant raudoniesiems pasitraukė į vakarus, su šeima dėl susidėjusių aplinkybių persiskyrė Seredžiuje. Pats pasiekė vakarus, bet šeima, nelaimei, liko Rytprūsių apsupime ir buvo repatrijuota į Lietuvą.
A. A. Jonas Lažauninkas priklausė Aleksoto Šaulių būriui, mėgo šaudymą karišku šautuvu, dalyvavo šaudymo sporte. Jo stalą puošė žurnalai: Karys, Trimitas ir kita tautiška spauda.
Už gerą pareigų atlikimą ir drausmingumą buvo apdovanotas D. L. K. Gedimino ir Nepriklausomybės 10-ties metų medaliais. A. a. Jonai, ilsėkis tolimoje Kanados žemelėje, tavo troškimą grįžti tėvynėn Lietuvon nelemta mirtis pakirto.
Ats. vrš. V. Markonis
