Poezija
Vytautas Tarvainis
REGĖJIMAS
Matau, bažnyčių blizga bokštai,
Laukų vingiuosius takelius,—
Ten neša priespaudą palinkę žmonės
Ir mina Sibiran kelius.
Matau, bažnyčių blizga bokštai,
Varpai, bet nešaukia maldos.
Giliu tikėjimu išgirsti trokštu
Skaudžius gaudėjimus dienos.
Matau, pakyla vėliavos ir leidžias,
Bet kruvinas—visad regiu.
Languos kalėjimo saulutė žaidžia,
Numirs po kalinio naru.
Matau žemaičių kalnelius ir klonius,
Šventuosius liūdnus pakelių,—
Ten neša priespaudą palinkę žmonės
Ir mina Sibiran kelius.
Vytautas Jiesia
UŽ TĖVYNĘ
Tėvynės šaukimą išgirdę
Jie stojo kaip vienas į gretą,
Ir, žirgus balnotus pagirdę,
Nujojo, kur šautuvai trata.
Tenai, kur vidurnaktis raudo
Skelbdamas priešo pavojų,
Kur patrankos rūsčiosios griaudė
Ir sprogo granatos po kojų.
Pakalnėje kryžiai beržiniai
Šešėlius ant juodžemio meta,
Gynėjai savosios tėvynės
Sugulę į amžiną gretą.
