BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!
BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!
Naujųjų 1955 Metų proga Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba sveikina visus brolius ir seses lietuvius, kenčiančius okupanto pavergtoje tėvynėje ir vargstančius komunizmo darbo ir mirties stovyklose, sveikina partizanus, kovojančius ir kovojusius už tėvų žemės laisvę, visus kolegas Ramovėnus, prisidedančius prie tėvynės laisvinimo darbo, Lietuvos Laisvės kovų Invalidus, paaukojusius savo branginusį turtą— sveikatą ant tėvynės laisvės aukuro, visus mūsų karius, savanorius ir šaulius, budėjusius ir tebebudinčius laisvės sargyboje.
Mes tvirtai tikime, kad laisvojo žmogaus, laisvojo pasaulio gyvenimo principai, teisė ir teisybė nugalės sovietiškojo komunizmo apgaulę, smurtą, klastą, melą ir vergiją.
Iš vykstančio šaltojo karo eigos, krypties ir apčiuopiamų išdavų, nėra pagrindo ir davinių tikėti, kad komunizmo pavergtos tautos artimoje ateityje susilauktų laisvės dienų. Kova už pavergtųjų išlaisvinimą iki galutino laimėjimo gali pareikalauti dar daug laiko. Tad nepalūžkime tėvynės laisvinimo darbe.
Žengdami į Naujuosius 1955 Metus prisiekime mūsų pavergtai Tėvynei Lietuvai, kad mes visi jos sūnūs ir dukros laisvėje, apsišarvavę kantrybe ir ištverme visomis suburtomis ir apjungtomis jėgomis dar su didesniu ryžtu vieningai dirbsime ir aukosimės tėvynės laisvinimo reikalui. Ši priesaika telydi visus mūsų darbus, o tada tėvynės laisvinimas ir kiti mūsų užsimojimai susilauks geresnių rezultatų.
Generolas P. Plechavičius Pirmininkas
Plk. A. Rėklaitis Sekretorius
MIELI BROLIAI IR SESERYS!
1955 Naujųjų Metų proga Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Centro Valdyba sveikina visame pasaulyje išsisklaidžiusius karius ir jųšeimas: Kūrėjus-Savanorius, Vyties Kavalierius, Lietuvos Laisvės Kovų Invalidus, Ramovėnus ir kitus buvusius Lietuvos Kariuomenės Karius, Šaulius, Dariaus ir Girėno ir Don Varno Postų Legijonierius Brooklyne ir Chicagoje, lietuvius Korėjos karo Veteranus, o ypatingai Lietuvos Miškų Brolius ir Seseris, ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro dabar dedančius didžiausias aukas, — nuoširdžiai linkėdama nepalūžti sunkioje kovoje už Lietuvos laisvę.
Jau 14 metų, kai mūsų Tėvynėje tėvai, broliai, seserys ir visi tautiečiai kenčia tokią raudonųjų okupantų vergiją, kokios nežino pasaulio istorija. Mes, laisvojo pasaulio gyventojai, negalime būti pasyvūs tokios tautos tragedijos akivaizdoje, o ypač tie, kurie už tėvynės laisvę kovojome. Stiprėkime dvasioje, būkime vieningi kovoje.
Tikėkime, kad ir mūsų Lietuvos vadavimo veiksniai paliks tarpusavio ginčus, susitars bendrai veikti ir visas jėgas paskirs Lietuvos laisvės atgavimo kovai. Šitokio susipratimo bei vieningumo iš mūsų visų laukia pavergtoji Tėvynė. Tėvynės šauksmas turi mus visus suvienyti.
Vienas kitam palinkėkime, kad 1955 metai būtų lemtingi, raudonasis komunizmas būtų sunaikintas ir mūsų tėvynė išvaduota. Atrodo, kad valanda artėja. Būkime pasiruošę.
Valio laisva ir nepriklausoma Lietuva!
J. Liepinaitis, Dr. K. Gudaitis, A. Juodka
Pirmininkas Vicepirmininkas Sekretorius
V. Rėkus, J. Grybauskas
Nariai
NAUJI METAI, NAUJOS VILTYS
Pasaulio viltys rasti kelią į tikresnę taiką praėjusiais metais nepasitvirtino. Valstybės vyrų sukamas politinis ratas nuolatos artėja prie krizės taško. Visi laukia naujų įvykių, kurie gali prasiveržti vulkano staigumu ir atominio sprogimo galingumu. Vieniems jie žada politinį ir ekonominį griuvimą, kitiems naujas kančias, o dar kitiems išsivadavimą iš dabar nešamos vergijos. Turbūt nėra tautos ir valstybės, kuri vienodai vertintų ateinančių istorinių įvykių reikšmę savo ir pasaulio atžvilgiu.
Lietuvai praėjusieji metai be kruvinų kančių ir vergijos pančių pasunkėjimo nieko naujo nedavė. Galingųjų pasaulio valstybių vyrų tuščiom kalbom sugyvenimą su komunizmu jau niekas netiki ir jie patys, atrodo, netiki tuo ką skelbia. Tačiau tokios kalbos sunkiai pažeidžia mūsų pavergtą tautą ir visą tą žmonijos dalį, kuri rūdija raudonajame kalėjime uždaryta.
Lietuvių bendruomenė tremtyje, atrodo, yra daugiau susiskaldžiusi kaip bet kada. Ginčai dėl techniškų ar siaurų, tik vienai grupei naudingų, reikalų tęsiasi spaudos puslapiuose ir susirinkimuose be paliovos. Nors nėra ženklų, tačiau tikimės, kad šiais 1955 metais mūsų tremties visuomenė suras didesnį darnumą ir vieningumą bent pagrindinius tautos uždavinius siekdama. Pasaulinių įvykių kryptis tai diktuoja.
KARIO leidėjams yra malonu jausti, kad šiuo atžvilgiu mūsų vykdomas darbas yra viena iš tų jungčių, kuri ne tik stabdo atskirų visuomenės grupių skilimą, bet jungia ir glaudžia visus tuos, kurie politiškai nors ir skirtingai galvoja, tačiau ištikimai siekia pagrindinio Tautos tikslo: Nepriklausomybės. Kurie idėjos ir vykdymo atžvilgiu yra aiškiai nusistatę, be jokių nuolaidų ar kompromisų, siekti Lietuvai laisvės ir ruoštis tam lemiamam momentui.
