Aš numušiau šešis sprausminius
KPT. JAMES JABARA
MES SKRAIDOME MIG ALĖJOJE
Šių metų gegužės 20 d. kpt. J. Jabara numušė 5-jį ir 6-jį priešo sprausminį naikintuvą. Už šį didžiulį oro kovų žygį (už 5-ių sprausminių priešo lėktuvų sunaikinimą) kpt. J. Jabarai suteiktas “oro kovų tūzo” vardas, pirmasis sprausminių lėktuvų eroje.
Žemiau dedame kpt. J. Jaba-ros straipsnio ištraukas, tilpusias AIR FORCE žurnalo birželio mėn. numeryje.
“Aš galvodavau, kad man jau niekuomet nepavyks sunaikinti 5-jį priešo sprausminį, po to, kai balandžio 22 d. sunaikinau 4-jį MIG-15. Mat, priešas tapo atsargesnis ir rečiau pasirodydavo lauktose vietose. Tada gegužės 20 d. apie 5 val. p. p. 14 Sabre F-86, iš 4-sios naikintuvų grupės, buvo užpulti apie 50 komunistų sprausminių virš Sinuiju, visai arti Jalu upės.
Buvau antroje mūsų keturiolikos lėktuvų bangoje. 35.000 pėdų aukštyje (apie 12 km.) pasirinkau paskutinįjį priešo sprausminį ir paleidau šūvių eilę. Mano lėktuvo ugnis pataikė jam tiesiog į liemenį ir kairįjį sparną. Priešo pilotas iššoko parašiutu maždaug 10.000 pėdų aukštyje. Tai buvo jo laimė, nes po keleto sekundžių MIG pasidalino į savo sudėtines dalis ir nugarmėjo žemyn...
Tuoj grįžau į 20.000 pėdų aukštį ir dar suspėjau šešiems pasiųsti ugnies krušos serijas. Priartėjau prie vieno jų ir du kartus iššoviau iš arti. Jis pradėjo rūkti. Po antrosios šūvių serijos spėjau pamatyti krintantį ugnies sūkurį. Tačiau negalėjau jo toliau stebėti, nes vienas MIG atsirado mano lėktuvo uodegos gale.
Tai buvo mano laimingoji diena, nes žinojau, kad po penktojo numušimo tapau pirmasis “oro tūzas”, sprausminių lėktuvų kovose.
MIG alėjoje”, gal būt, pirmą kartą karų istorijoje, mes kovojame savo mažąjį privatų karą, kur dvi naikintojų grupės turi kautis tokiomis nuostabiomis aplinkybėmis. Šioje Jalu upės pusėje— “4-sios naikintuvų-ieškotojų grupės sparnas”, o antroje upės pusėje — raudonieji MIG-15.
Korėjos karo lauke mes esame todėl, kad sunaikintume kuo daugiausia MIG-15 mašinų, kad išlaikytume saviesiems oro pranašumo jausmą, kad apsaugotume savo žemyno karius nuo priešo oro puolimų.
Mes privalome prisilaikyti kelių elementarinių taisyklių šiame asmeniniame kare. Jeigu mes norime susitikti priešą, mes privalome vykti į jo pasilinksminimo parką — MIG Alėją, toli šiaurvakarinėje Korėjoje, prie Jalu upės krantų, kuri skiria Mandžūriją ir Korėją — dvi priešo žemes. Jeigu mes ten neskrisime, mes neturėsime progos susitikti su priešu, nes jis pas mus nesirodo. Tai reiškia, kad mes privalome sukarti apie 250 mylių ar daugiau, priklauso nuo to, kur mes stovime. O tai yra žymus kelio gabalas, ypač sprausminiam naikintuvui, atsižvelgiant į jo degalų suvartojimą. Tad ir nespecialistas gali suprasti, kad tai mums neišeina į naudą.
Tuo metu, kai mes trečdalį degalų sunaudojame MIG-alėjoje, dar turime pasilikti trečiąją dalį, kad galėtume grįžti namo. Nepamirškite, kad sprausminių naikintuvų kovos, visą laiką ieškant priešo, kad jis būtų jums iš užpakalio, reikalauja ilgo skraidymo ratais, nardymo ir kilimo aukštyn. Kai mes artėjame, priešas tai jau žino savo įspėjamojo radaro tinklopagalba ir jeigu jis pasirengęs tą dieną kovoti, jam tereikia skristi nedaugiau 50-ties mylių. Nors tai ir yra jam žymus pliusas, tačiau didžiausią pirmenybę šiose kovose raudoniesiems sudaro Mandžūrijos “šventovė”. Į ją jis gali kiekvienu momentu peršokti, kai tik pamato, kad kautynės perkarštos. Perskridimas per Jalu upę jam visuomet atviras, o mums prieš akis visuomet raudona šviesa, kuri niekada nesikeičia į žalią...
Orinio karo (Korėjoje) pradžioje MIG tiek maža turėjo patyrimo, jog grupės tučtuojau suirdavo į pavienius lėktuvus ir atsiduodavo mūsų malonei. Gal jie dar neturėjo savo taktikos, nes tada numušti MIG buvo lengvas uždavinys, turint galvoje šių modernių laikų lėktuvų greitį. Šiuo metu jie ne taip greit išsibarsto, ir mes turime iš karto smogti bent dviem lėktuvais.
Labai dažnai, kai mes esame MIG virš galvų, jie bando mus prisivilioti ten, kur stovi šiaurės korėjiečių priešlėktuvinė artilerija, kuri galėtų mus, lyg žąsis, skrendančias rikiuotėje, iššaudyti. Tai yra senas vokiečių Luftwaffes “triukas”, kurį aš patyriau, skraidydamas Europoje, su F-51, JAV Karo Aviacijos 8-je ir 9-je grupėse.
Kai mes pastebime mus pulti pasirengusius MIG-15, ir jau esame jų gerokai laukę, tada išmetame savo atsarginio kuro tankus, kad įgautume kuo didžiausią greitį. Paprastai kova prasideda 40.000-35.000 pėdų aukštyje, o gali pasibaigti vos 50 pėdų prie pat žemės. Jeigu mus puola MIG pirmieji, o mes nesame šauti patogioje padėtyje, tada manevruojame į patogesnę poziciją. Kiekvieną kovojantį lėktuvą dengia jį saugojąs lėktuvas, kuris yra kiekviename mažesniame junginyje. Mano pasisekimai daug priklausė nuo puikių dengėjų, nes aš nevisada turėjau pakankamai laiko, kad apsidairyčiau aplinkui. Jūsų dengėjas už jus stebi priešą ir savuosius ir, reikaluiesant, įspėja radijo pagalba.
Man tekusis numušti penketukas “išsidėstė” tarp balandžio 3 ir gegužės 20-sios. Štai kaip man teko 4-sis laimikis. Balandžio 22 d- priešas už mus buvo kurkas gausingesnis. Mūsų 12-kai Sabre teko 36 MIGai. Tuo metu, kai mane saugojo kpt. Norbert W. Chalwick, keliems pasiunčiau ugnies sveikinimus. Turėjau net panaudoti oro stabdžius, kad “neįvažiuočiau” į vieną jų. Tebešaudžiau, ligi jis apsivertė. Aš jį persekiojau, neįsivaizduodamas, kaip arti žemės mano esama, ligi tas sudužo. Man buvo pragariškai sunku išeiti iš neriamosios padėties. Gal būt mano instinktas mane išgelbėjo, nes po 3 sekundžių ir aš būčiau palietęs žemę...
Esu laimingas, būdamas naikintuvų grupėje. Man patinka skraidyti sprausmine mašina, nepaprastu greičiu, nors ir ji išspaudžia nemaža energijos iš vaikino, ypač kai jis pasiekia 27 m- amžiaus...
Man atrodo, kad aš daugiau nebesinervinu. Tai jau nugalėjau Il-me Pasauliniame kare. Tačiau įtampa dabar žymiai didesnė, nes tik dalelytė sekundės gali nulemti jūsų likimą. Antra vertus, MIG ir Sabre — labai panašūs. Tiek pat energijos man atima 30 minučių kovos Sabre sprausminiame naikintuve, kiek jos atimdavo 5 kovos valandos F-51, ano karo metu.
Mūsų grupės pasisekimas žymia dalimi priklauso grupės vadui plk. Meyer, kuris čia surinko geruosius II-jo Pasaulinio karo vyrus. Mūsų grupėje yra 11 “oro tūzų”, kurie yra sunaikinę per 1.000 priešo lėktuvų. Nors plk. Meyer ir sako, kad mes esame karo meisteriai, bet čia yra nemaža ir jo nuopelnų”.
Parengė: Br. Aušrotas
