MŪSŲ PAREIGA
Buvusių Lietuvos Karių Sąjunga “Ramovė” savo skyr. išleido Bendruosius nurodymus kultūrinei veiklai tvarkyti (žiūr. S-gos Statuto 1, 2 ir 3 straipsnius). Didžiausią šių nurodymų dalį sudaro punktas “c” — Atsiminimų rašymas, istorinių dokumentų rinkimas.
Nurodymuose taip pat kalbama apie Kultūrinės Sekcijos sudarymą (prie S-gos Centro Valdybos), apie paskaitas, šventes, parengimus, ekskursijas. Pabaigoje nurodoma, kaip turi būti daroma kultūrinės veiklos apyskaita.
Tarp kitko, čia ištisai paduodame penkto “b” (paskaitos) 5-ją pastraipą.
“5) Paskaita ištisai arba bent jos santrauka - konspektas, pagal galimybę, turi būti paruošta raštu. įdomesnės paskaitos siųstinos KARIO Redakcijai. KARY išspausdintomis paskaitomis galės pasinaudoti ir kiti skyriai, nes nei Sąjungos Centro Valdyba, nei jos Kultūrinė Sekcija tuo tarpu neturi lėšų ir techniškų galimybių kultūrinei veiklai centralizuoti. KARYS šiuo atžvilgiu bus mūsų mielas talkininkas ir bendradarbis.”
Kadangi šiuose nurodymuose minimų atsiminimų rašymas ir istorinių dokumentų rinkimas turi labai svarbios reikšmės mūsų tautai, jos karo istorijai, nurodymų skyrių "c” dedame ištisai, susipažinti ir vadovautis visiems KARIO skaitytojams.
ATSIMINIMŲ RAŠYMAS. ISTORINIŲ DOKUMENTŲ RINKIMAS
Mūsų tautos ir valstybės istorija, nuo Sovietų įgulų įvedimo Lietuvoje (1939 m. lapkričio 10 d.), kol vėl atgausime laisvę, bylos pasauliui apie didelę tautos nelaimę, kančias ir jos rezistencinę kovą su okupantais dėl savo tėvų žemės ir laisvės. Lietuvių tauta sukrovė milžiniškas kraujo aukas ir dabar jas tebekrauja į bendrą pasaulio Laisvės Fondą. Ateis valanda, kada vėl mūsų tauta bus laisva, ateis valanda, kada pasaulio laisvos tautos, sutriuškinusios dabar joms kalamus komunizmo vergijos pančius, pagerbs mūsų tautą ir jos aukas dėl savo ir kitų laisvės. Todėl uždedama mums pareiga pasirūpinti, kad pasaulis suprastų mūsų tautos aukų dydį ir tikrąją vertę, šią pareigą geriausia atliksime, jei padarysime visa, kas galima, kad šio tragiško mūsų tautos laikotarpio istorija būtų tinkamai ir laiku surašyta. To darbo turime imtis dabar, kol dar tebesame gyvi mūsų tautos tragedijos liudininkai ir kol mūsų atmintyje tebėra gyvi okupantų žiaurumų, klastos ir apgaulės vaizdai.
Tiek hitlerinė Vokietija, okupavusi mūsų tėvynę 1941 metais, tiek Sovietų Sąjunga per pirmąją ir antrąją okupaciją vykdė ir dabar vykdo lietuvių tautos eksterminaciją. Pirmiausiais okupacijos mėnesiais ir metais okupantai, pagal savo išbandytus kruvinus metodus, tautos ir valstybės ardymo darbą pradėjo likviduodami ir šaudydami tautos ir valstybės vadovaujančius asmenis, likviduodami ir naikindami valstybines, kultūrines ir ekonomines institucijas bei įstaigas. Per trumpą laiką jie sugriovė Lietuvos valstybės pagrindus, apiplėšė visą kraštą, tūkstančius nekaltų žmonių išžudė, tūkstančius sukišo į kalėjimus, tūkstančius nuvarė Sibiran, į mirties stovyklas, pridarė sunkiai įsivaizduojamų nelaimių ir kančių visiems krašto žmonėms. Nė vienas lietuvis neliko nepaliestas kruvinos komunizmo rankos. Prievarta ir klasta lydėjo visus okupantų veiksmus. Niekšiškiems savo darbams pridengti, jie falsifikavo tikrąją mūsų tautos valią, skelbdami, kad visa, kas vyksta pavergtoje mūsų tėvynėje, yra daroma pačios lietuvos tautos noru. Šios mūsų tautos ir valstybės tragedijos scenas mes, tremtiniai, esame patys savo akimis matę ir patys jas pergyvenę. Daugelis iš mūsų buvome vieno ar net abiejų okupantų kalėjimuose ar koncentracijos lageriuose, iš kurių tik stebuklingu būdu išlikome gyvi. Tad visais atžvilgiais esame patyrę ir kompetentingi liudininkai skelbti pasauliui, o drauge ir savo kartoms, kaip mūsų tauta naikinama, kaip ji kenčia ir kovoja dėl savo ir kitų laisvės.
Mums kariams daugiau rūpi ginkluotosios Lietuvos pajėgos, kurios gal daugiau negu kitos mūsų valstybės institucijos turėjo nuo okupantų nukentėti ir išgyventi didžiausių nelaimių ir smūgių. Tačiau mūsų kariai, partizanai bei atskiri jų daliniai net sunkiausiomis aplinkybėmis rasdavo progų pademonstruoti savo tautos ir pasaulio akyse tikrąją savo vertę ir tikrą reikalo supratimą, žinojo, kada ir nuo ko imti į rankas ginklą, žinojo, kada ir kur stoti į kovą, tikėjo, kad mūsų karių ir partizanų kraujo auka nebus be naudos savo tėvynei. Jei kas nors tada apie tokių aukų prasmę abejojo, tai šiandieną turėtų kitaip galvoti, nes šių dienų pasaulio įvykiai patvirtina mūsų karių ir partizanų 1941-44 metų pastangų ir aukų prasmę.
Tad, kariai, rašykime apie mūsų ginkluotas jėgas (pradedant Sovietų įgulų įvedimu Lietuvoje) atsiminimus ir rinkime apie tai dokumentus. Įsisąmoninkime ir gerai supraskime šio reikalo svarbą ir imkimės ryžtingai darbo, kol įvykių vaizdai neišnyko iš mūsų atminties. Mūsų surašyti atsiminimai, kurie, kur galima, patvirtinti pridėtais dokumentais arba paryškinti nubraižytomis iš atminties schemomis, sudarys vertingą medžiagą mūsų karo istorijai, o drauge ir tautos istorijai.
Prieš pradedant atsiminimus rašyti, patartina pasiruošti planą apie ką, būtent, rašyti, kokį momentą, įvykį, faktą ar veiksmą paliesti — apibūdinti. Atsiminimus rašančiųjų orientacijai duodama įvykių raidos eigą, pradedant Sovietų įgulų įvedimu Lietuvoje, čia yra svarbieji klausimai, liestini rašant atsiminimus. Bet tai rašančiojo nevaržo. Kiekvienas gali savo nuožiūra pasirinkti kitą planą ir temą.
I. Sovietų įgulų laikotarpis — 1939m. lapkričio 10 d. — 1940 m. birželio 15 d.
1) Kada, kuriais keliais, kiek ir kokios ginklų rūšies sovietų kariuomenės buvo įvesta Lietuvon;
2) jos žygis į numatytus rajonus;
3) kur ji buvo išdėstyta;
4) Sovietų įgulų vadovybė, organizacija, ginklavimas, šarvavimas, apranga, aprūpinimas maistu ir kitomis reikmenimis;
5) Sovietų įgulų drausmė ir moralė;
6) įgulų paskirtis ir uždaviniai;
7) įgulų ir jų vadovybės santykiai su Lietuvos vyriausybe, mūsų kariuomene ir krašto gyventojais;
8) Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių 1939 m. rudenį.
II. Pirmoji bolševikų okupacija — 1940 m. birželio 15 d. — 1941 m. birželio 22d.
1) Kada, kuriais keliais, kiek ir kokios ginklo rūšies raudonosios armijos įsiveržė Lietuvon;
2) okupacinių jėgų judesiai — žygis per Lietuvą ir jų apsistojimo rajonai bei vietos;
3) okupacinių jėgų ginklavimas, šarvavimas, apranga, maitinimas ir pan.;
4) jų drausmė ir moralė;
5) jų tikslas bei uždaviniai;
6) okupacinės kariuomenės ir jos vadovybės santykiai su Lietuvos kariuomene ir jos vadovybe;
7) Lietuvos kariuomenės sovietizacija; atskiri sovietizacijos etapai; kaip visa tai buvo vykdoma atskirose kariuomenės dalyse, įvairiose karo įstaigose bei institucijose: poli
trukai ir jų veikla įvairiose kariuomenės dalyse, daliniuose ir įstaigose; mūsų karių priešinimasis sovietizacijai; kaip tai reiškėsi atskirose dalyse bei įstaigose, sovietizacijos rezultatai;
8) Lietuvos Liaudies Kariuomenės laikotarpis; jo charakteristika; dalių bei įstaigų performavimai, kilnojimai bei likvidacija; performavimo, kilnojimo ir likvidacijos priežastys, tikslas ir eiga; dalių ir įstaigų archyvų likimas, kam jie perduoti saugoti;
9) lietuvių karių naikinimas; kiek karių, kurios dalies ar įstaigos, kada, kur, prie kurių aplinkybių buvo areštuota, nuteista, nužudyta, ištremta; pageidautina, kad būtų prie atsiminimų pridėtas tokių karių sąrašas, nurodant pavardę, vardą, laipsnį, amžių (jei atsimenama), kuo buvo kaltinamas, bausmės dydis ir pan.;
10) lietuvių korpas sovietų armijoje; jo sudėtis, vadovybė, priklausomybė, dislokacija, ginklavimas ir aprūpinimas: korpo bei jo atskirų dalių uždaviniai ir veiksmai, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos 1941 m. birželio 22 d.; tolimesnis korpo bei jo atskirų dalių likimas.
(Pabaiga kitame nr.)
