Partizanai: Istorija ir dabartis

Akiratis

MŪSŲ ŠAUNŪS VYRAI

AKIRATIS

Redaguoja JON. PR. PALUKAITI8

būsimoji Vokietijos kariuomenė

12 DIVIZIJŲ—400.000 KARIŲ VAKARŲ GYNYBAI

■   Greitu laiku apginkluotoji vokiečių armija gali virsti didžiausia karine pajėga, Vakarams nuo rusų agresijos ginti.

■   Jau suplanuota 12 divizijų, su tankais, artilerija, aviacija. Belieka išspręsti kai kurie technikiniai reikalai, o tai tėra laiko klausimas.

BONN, Vakarų Vokietija. — Naujosios vokiečių kariuomenes atkūrimo klausimas čia jau esąs išspręstas. Yra pasiektas smulkiai išdirbtas karinis susitarimas, pagal kurį V. Vokietija yra pasiruošusi ir pajėgi sukurti sutarto dydžio ginkluotą pajėgą. Dabar jau yra kuriamas Vokiečių Gynybos Ministerijos branduolys. Karių paruošimo stovyklų vietos jau studijuojamos, o karininkų ir puskarininkių sąrašai auga diena dienon. Vokiečiai patys rinksis savo karininkus, šauks karinėn prievolėn naujokus, juos mokys ir iš jų sudarys 12 modernių, gerai parengtų divizijų. Ši vokiškoji kariuomenė bus dalimi šešių Europos tautų karinių pajėgų, susidedančių iš Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos ir Luksenburgo armijų. Visame fronto ilgyje, nuo Baltijos jūros iki Alpių, vokiečių karinės pajėgos sudarys vieną trečdalį visų kautynėms pasiruošusių divizijų.

Vokiečių kariuomenės atkūrimą laikinai stabdo dvi sutartys: politinė taikos sutartis su Vakarų Vokietija, ir Europos Armijos sutartis. Šių sutarčių ratifikavimas gali užtęsti naujokų šaukimą mažiausia iki ateinančios vasaros. Tačiau planai atkuriamajai V. Vokietijos kariuomenei jau yra pilnai parengti.

Čia, Bonn’oj — Vakarų Vokietijos sostinėje — raudonų plytų pastate, anksčiau buvusiuose barakuose, jūs rasite vokiečių Krašto Apsaugos Ministerijos užuomazgą, šiame pastate dirba vokiečių Saugumo Komisijos pareigūnai. Jie yra užversti begale buvusių Vokietijos karininkų ir puskarininkių prašymų, norinčių stoti naujojon armijon. Nors visų prašymų neįmanoma patenkinti, tačiau buvę vokiečių kariai kas savaitę nenustoja kreipęsi į Komisiją, laiškais bei telefonu.

NAUJOJI VOKIEČIŲ ARMIJA —bus didžiausia atskira pajėga Š. Atlanto Pakto (NATO) rėmuose. Karo lauke 12 vokiečių divizijų bus dvigubai didesnė pajėga už JAV pajėgas Vakarų Vokietijoje, trigubai didesnė už planuotąsias Britų pajėgas ir viršys jungtines prancūzų, belgų ir olandų pajėgas, skirtas centriniam frontui. Kalbos apie 14 prancūzų ir 12 italų divizijų, viršijančių 12 vokiečiųdivizijų, nėra teisingos. Italijos divizijos liks namuose. Devynios prancūzų divizijos — yra tik griaučiai atsargos dalinių, esančių Prancūzijos viduje, ir tik 5 prancūzų divizijos yra parengtos kautynėms bei esančios netoli Vokietijos.

SAUSUMOJE:    keturios vokiečiųdivizijos turės apie 300 vidutinių tankų. 8-nios likusios bus mechanizuotos pėstininkų divizijos su 90-čia vidutinių tankų kiekvienoje.

Visos divizijos bus aprūpintos sunkiaisiais Amerikos ginklais ir organizuotos pagal JAV modelį. Jos turės mažiau žmonių, bet bus pajėgios sutelkti ugnies galingumą, artimą amerikiečių divizijų pajėgumui. Taikos metu vok. divizijos turės po13.000    vyrų, palyginus su 18.000 karių amerikiečių divizijose. Tačiau karo metu vokiečių diviziją sudarys 15.600 vyrų. Pagelbiniai daliniai, 100,000—150,000 vyrų, bus sudaryti iš pasiuntinių, butininkų, medikų, transporto, ryšio ir cheminių dalinių. Be to, bus štabai naujokų priėmimo, karininkų ir puskarininkių mokykloms.

ORE:    75,000    vyrų pajėga gaus1,500 (iš 5,500 Europos armijai numatytų) lėktuvų, šį skaičių sudarys sprausminiai naikintuvai, kovos lėktuvai ir žvalgybinės grupės. Apie

6.000    vokiečių lakūnų bus mokomi Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Dalį apmokys Prancūzija, Belgija ir Olandija. Jie bus pilotai — naikintojai, nes nėra numatyta duoti Vokietijai sunkiųjų bombonešių.

JŪROJE: Vokietija turės tik pakrančių apsaugos laivyną su 25,000 vyrų. Šiam mažam laivynui bus duota minuotojai, minogaudžiai, torpediniai laivai, greitieji kuteriai ir pakrančių artilerija. Nei povandeninių laivų, nei naikintojų, nei kitų pagrindinių karo laivų nebus duodama.

Nereikia manyti, kad naujoji vokiečių armija atsiras “iš po nakties.” Aprūpinimą, pradedant virtuvės puodu ir baigiant tanku, teks kurti iš nieko. Taip pat reikės pastatyti ir naujas kareivines. Antrojo pasaulinio karo veteranai bus perviršyti jaunųjų, kurie nėra nei karto šovę ir turės būti pagrindinai mokomi.

ŠAUKIMAS: prasidės nuo viršaus žemyn. Bus paskirta apie 30 generolų: jų skaičiuje 12 divizijų vadų,

4 korpo vadai ir vienas armijos vadas. Augštieji Antrojo pas. karo generolai greičiausia nebus imami toms pareigoms, o naujuosius generolus sudarys buvę pulkininkai, tarp 45 ir 55 metų amžiaus, kurie buvo aktyvioje tarnyboje trumpo amžiaus vokiečių Respublikoje, susikūrusioje tuoj po I-jo pasaulinio karo. Generolai atrinks pulkininkus, pulkų vadų ir divizijų štabų pareigūnų vietoms užimti. Tie gi palaipsniui parinks žemesniuosius karininkus ir puskarininkius. Tik apie 12,000—15,000 karininkų bus reikalinga sausumos kariuomenei, iš 600 generolų ir kelių šimtų tūkstančių karininkų, buvusių vokiečių kariuomenėje Antrojo pasaulinio karo metu.

Kariuomenės organizavimas prasidės pirmąja šešių mėnesių faze, kurioje bus atrinkta 60,000 karininkų, puskarininkių ir techniškosios kariuomenės veteranų. Jie praeis šešių savaičių pakartojimo kursą. Karininkai įsipareigos 25-rių metų, o puskarininkiai 12-os metų tarnybai, taip kaip ir senoje vokiečių armijoje.

Antroje šešių mėnesių fazėje apie60,000 savanorių, pagrinde jauni veteranai, įsipareigos 12-os metų tarnybai. Jie praeis keleto mėnesių mokymą, po kurio bus sudaryti griaučiai divizijų, suorganizuotų iki 50% jų pajėgumo. Tuo tarpu Krašto Apsaugos Ministerija sudarys vietinius naujokų registravimo punktus. Sanitarijos tarnyba paruoš naujokų sąrašus. Kariuomenės inžinieriai užbaigs armijos stovyklų statybą.

TREČIOJE FAZĖJE, besitęsiančioje nuo 6 iki 10 mėnesių, naujokai bus pašaukti į dalinius mokymui, tuo pačiu sustiprindami divizijas iki pilno pajėgumo. Jei naujokų šaukimas prasides šią vasarą, visos 12 divizijų bus sukomplektuotos 1954 metų pradžioje. Tačiau bet kuriuo laiku, po 1953 metų vasaros, bus įmanoma sukomplektuoti 3—6 vok. divizijos, sujungiant turimus junginius, jei tik bus įmanoma juos aprūpinti ginklais ir reikiamom techniškom priemonėm. Šaukiamieji bus parinkti iš daugiau kaip milijono vokiečių, 19-21 metų amžiaus. Bus parenkama tik vienas vyras iš keturių šaukiamųjų. Todėl fiziškai ir protiškai — divizijų sąstatas būtų rinktinis. Taip pat lengva bus atsižvelgti į dirbančiuosius svarbų darbą bei turinčius šeimas. Karo tarnybos laikas šaukiamiesiems — 18 mėnesių.

Rūpesčio kelia kariuomenės aprūpinimas. Vokiečių ginklai bei karinių medžiagų atsargos buvo sunaikintos. Šalyje nėra nė vieno karinio fabriko. Vokiečių pramonininkai, norėdami išvengti nuostolių, nutraukiant taikos meto gamybą ir pervedant esamus fabrikus karo pramonėn, norės statyti naujus fabrikus. Pirmaisiais metais mokymui tereikės tik 10—20% visų reikiamų ginklų, kuriuos, tikimasi, patieks JAV. Eventualiai Vokietija bus pajėgi gamintis reikiamus ginklus. Bet norint turėti vokiečių armiją, parengtą 1954 metams, JAV turės patiekti tankus, lėktuvus, artileriją ir kitus sunkiuosius ginklus. Vokietija turės pasigaminti lengvuosius ginklus, uniformas, sunkvežimius, radijo ir kitas priemones.

LĖŠŲ KLAUSIMAS yra ypač keblus. Vienos pėstininkų divizijos aprūpinimas atsieina 200 milijonų dolerių; vienos šarvuotos divizijos — pusė bilijono derlių. Įskaitant atlyginimus, maistą, pastatus ir kt., vokiečių sausumos kariuomenė atsieis per 5 bilijonus dolerių per pirmuosius dvejus metus. Oro pajėgų išlaidos 2,5 bilijono dolerių, įskaitant lėktuvų kainą ir konstrukciją 25 aerodromų, po 7 milijonus dolerių kiekvienas. Prie visa to pridėjus 3 bilijonus dolerių okupacinių išlaidų, sekantieji 2 metai kainuos 10,5 bilijonų dolerių. Vakarų Vokietija teigia galinti sukaupti tik 4 bilijonus dolerių. Amerikiečių ekspertai reikalauja 6 bilijonų. Tai sudarytų apie 12% valstybės pajamų. 5 bilijonų kompromisas vistiek duotų 5.5 bilijonų dolerių trūkumą — daugiau negu JAV kongresas numatė šiaurės Atlanto Pakto Valstybėms šiems metams. Finansiniai sunkumai sulėtins Vokietijos atsiginklavimą. JAV, Anglija ir Prancūzija bus prašomos pasidengti okupacines išlaidas, o tuo tarpu visa jų našta kristų ant JAV.

Noras apsiginkluoti ir dalyvauti Vakarų gynyboje sukelia politinę kovą Vakarų Vokietijoje. Socialistai ir kraštutiniai dešinieji yra tam priešingi. Jų nuomone, tai pagilins skilimą tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos ir jų susijungimą padarys nebeįmanomą.

Apie 45% tautos yra už atsiginklavimą, o 35—40% prieš. Likusioji dalis dar neapsisprendusi. Iš šaukiamųjų amžiaus vyrų tik 7% pasisakė už savanorių registravimąsi. Kancleris Adenaueris turi pakankamą parlamento paramą. Net socialistai prisipažįsta, kad nedaugiau 5% šaukiamųjų dės pastangas išvengti prievolės. Sykį pašauktas, vokietis karys tarnaus ištikimai, kaip ir visados. Savanorių netruks. Prašymų skaičius kadro pareigoms viršija reikiamą jų kiekį. Vokietis veteranas rusų nebijo ir tiki galimybe sutriuškinti Rusiją, jei vokiečiai būtų gerai apginkluoti. JAV aukštas pareigūnas Vokietijoje pareiškė, kad Amerika neabejoja vokiečių noru kautis, tik bijosi pavojaus, kad ginkluotą Vokietiją reikės prilaikyti nuo šuolio į karą, kartu su savim įtraukiant ir amerikiečius.

Vokiečių militarizmo bus stengiamasi išvengti naujais mokymo metodais ir kariuomenės organizacija. Kad, pagal Prūsų tradicijas, kariuomenė netaptų atskira kasta, nepriklausoma nuo civilių kontrolės, Gynybos Ministeriją valdys civilis asmuo. Nebebus nei “žąsies žingsnio”, nei kulnų daužymo. Karys pirmą kartą Vokietijos istorijoje turės teisę balsuoti. Eilinis turės sveikinti tik jo tiesioginius viršininkus, o nebūdamas pareigose galės dėvėti civilius drabužius. Vokiečių karininkui įžengus į kareivines, į jį turės kreipti dėmesį tik tas karys, su kuriuo jis kalbės. Viršilos, atsakingi už brutalią discipliną senojoj vokiečių kariuomenėje, nebeturės baudimo teisės.

Augščiausiu kariuomenės vadu Kanclerio Adenauerio yra paskirtas Theodor Blank, buvęs Katalikų Amatininkų Unijos vadas. II-jame pasauliniame kare jis kovojo leitenanto laipsnyje. Jis 46 metų ir yra vienas iš krikščionių demokratų vadų Vokietijos parlamente.

Vyraujantį vaidmenį kariuomenės vadovybėje greičiausia turės dabartiniai kariniai padėjėjai:    gen. Adolf

Heusinger ir gen. Hans Speidel, abu 54 metų amžiaus. Juodu dalyvavo 1944 metų bandyme nuversti Hitlerį ir abu buvo Gestapo pasodinti kalėjimam Gen. Heusinger numatomas Armijos generaliniu inspektorium ir vyriausiu organizatorium. Gen. Speidel numatomas vadovauti vokiečių štabui Europos Armijos ir gen. Ei-senhowerio Š. A. pakto Štabuose, Paryžiuje.

Vokietijos atginklavimo laikas priklausys nuo daugelio kliūčių. Prancūzai deda pastangų, kad galėtų kontroliuoti vokiečių armiją per Europos Armiją su tarptautine vadovybe, apribojant junginius iki divizijos dydžio, vietoje korpo. JAV kongresas gali sugriauti vokiečių pastangas išgauti amerikiečių sutikimą neberei-kalauti iš vokiečių okupacinių išlaidų, bet aprūpinti jų armiją. Patys gi vokiečiai deda pastangų išgauti kuo daugiau iš vakariečių, už savo pagalbą Vakarams ginti. Jie nori daugiau JAV paramos, daugiau savarankiškumo. Vienu ar kitu būdu jie nori sujungti Rytų ir Vakarų Vokietiją. Kaip ten bebūtų, tačiau kariniai planai vokiečių armijai sukurti yra jau paruošti. Taigi, atrodo, kad ir vokiečių kariai aktyviai dalyvaus bendroje Vakarų gynyboje prieš komunistinės Rusijos visuotinę agresiją.

N. W. R.

Taktinės atominės bombos

Jeigu prasidėtų III-sis pasaulinis karas, JAV karo aviacija labai daug padėtų žemyno kariuomenei naujomis taktinėmis atominėmis bombomis.

Jau daugelis mėnesių kai XX-sios naikintuvų bombonešių eskadros speciali eskadrilė, priklausanti taktinės aviacijos vadovybei, yra mokoma Langley aviacijos bazėje, Va., bombarduoti mažosiomis atominėmis bombomis priešo aerodromus, šaudmenų sandėlius, susisiekimo linijas, įtvirtinimus bei gyvosios jėgos telkinius. šiems uždaviniams vykdyti yra 

naudojamas keistai modifikuotas sprausminis naikintuvas F-84-G, kuris po sparnais turi įrengtus bomboms nešti lizdus. Pratimai vykdomi tikromis bombomis, tik trūksta joms degtuvų. F-84-G skridimo tolis priklauso vien nuo piloto ištvermės, nes lėktuvas gali būti aprūpinamas degalais ore.

F-84-G lėktuvai neseniai buvo priskirti prie kitos slapčiausios I-sios taktinės paramos eskadros. Šios eskadros vyrai buvę apmokyti atominių ginklų centrinėje, Sandia, N. M. Jų uždavinys — pervežti “baby” (mažąsias) atomines bombas Į JAV karinės aviacijos bazes bet kur pasaulyje. Iš šių atramos taškų F-84-G naikintuvai šias bombas panaudos prieš būsimąjį priešą.

Pastebėtina, kad “baby” atominės bombos greičiausiai nebus vartojamos prieš karius, esančius kautynių lauke. Bandymai su gyvuliais parodė, kad kariai esą apkasuose, tankai ir bunkeriai — galį pakelti atominių bombų puolimus su, palyginti, nuostabiai mažais nuostoliais. Tačiau atviroje vietoje telkiamos karių masės puolimui sudarys labai gerą taikinį.

BRITŲ POKARIO AVIACIJA

Hawker P. 1067

Pirmą, kartą, savo istorijoje D. Britanija suteikė pirmumą oro jėgai visuotinio ginklavimosi programoje. Neseniai atjauninta britų aviacijos pramonė patiekė eilę skraidančių stebuklų, šie lėktuvai yra karštai garbinami pasaulio spaudoje. Jie sudarys naujųjų RAF ir laivyno naikintuvų bombonešių eskadrų stuburkaulį.

Trimečio ginklavimosi rungtynėms Anglija yra paskyrusi 13 milijardų dolerių, kurių daugiau negu trečdalis yra skirta naujųjų lėktuvų gamybai. Tačiau, jeigu rytoj prasidėtų karas, Angli a vėl būtų panašioje būklėje, kaip ir 1930 m., kai HURRICANE ir SPITFIRE dar tebebuvo bandymų stadijoje; nors II-jo pasaulinio karo eigoje, o ypač “Mūšio už Angliją“ dienomis, jie sukėlė viso pasaulio įvertinimą. Ir šiandieniniai Anglijos 

HAWKER P. 1067 bei VICKERS SUPERMARINE SWIFT yra nepalyginami prototipai, jie yra puikūs, tačiau be reikiamos kiekybės negali laimėti mūšio, nors ir puikiausiais ginklais.

Šiuo metu, kai Karališkosios Oro Pajėgos (RAF) tebelaukia savo moderniausių lėktuvų, kurie gal dar tebėra pradinėje gamybos stadijoje, Britų Salų likimas ir anglų įsipareigojimai NATO yra palikti senesnio tipo lėktuvams. Jie yra žymiai atsilikę nuo amerikinių mašinų, jau nekalbant apie rusiškąsias. Naikintuvų eskadrose dar teberandame “Vampirus“ ir “Meteorus”, F-8O amžininkus. 1951 m. spalio mėn. anglai pripažino, kad minėtieji šių tipų lėktuvai yra atsilikę nuo F-86 ir rusiškųjų MIG-15 mašinų. Tačiau jų HAWKER — pralenkęs ir amerikinius ir rusiškuosius lėktuvus. Visa bėda, kad tas HAWKER dar neturėjęs ginklavimo ir buvęs tik vienintelis lėktuvas visame pasaulyje.

Anglai skaičiavo, kad, ieškodami tobulesnių lėktuvų, jie dar turį pakankamai laiko ligi sekančiojo karo pradžios ir suspėsią jų prisigaminti,

Vickers Supermarine Swift

kad pranašesniais lėktuvais sėkmingai kovotų su skaičiumi galingesniu priešu. Ateitis parodys, ar britai per daug neapsiriko, pasirinkdami “apskaičiuotos rizikos” kelią.

Stiprindami savo oro jėgas, britai skiria daug reikšmės atominiam ginklui. Vienas augštas britų karininkas apie šį ginklą yra taip pasakęs:    “Atominė bomba nėra kurio

nors ginklo ištobulinimas. Tai yra karybos revoliucija. Ir gynybos srityje prieš šį ginklą nėra nieko revoliucingo, su kuo mes galėtume tai palyginti”.

Britų karo aviacija nepaprastai vertina JAV strateginę aviaciją. Tai esąs vienintelis išsigelbėjimo faktorius šiandieninėje būsenoje. Nepakanka vien laukti raudonųjų bombonešių, kad juos sutiktų naikintuvai ir priešlėktuvine artilerija. Drauge reikia smegti raudonajai aviacijai. Reikia sunaikinti jų aerodromus, fabrikus, įrengimus. Šį darbą atliksianti strateginė JAV aviacija.

Iš savo pusės ateities grumtynėms britai išvystė keturmotorinį spraus-minį bombonešį VICKERS VALIANT ir įsakė jį gaminti tuoj po pirmųjų bandymų. Tačiau šiuo metu tėra vienas VALIANT skraidąs pavyzdys.

Karinė spauda patiekia kiek smulkmenų apie naujuosius britų lėktuvus.

BOMBONEŠIAI:

1)   VICKERS VALIANT. — Pirmą kartą pakilo į orą 1951. V. 18. Keturmotorinis sprausminis sunkusis bombonešis (kai tuo tarpu JAV karo aviacijos B-47, kad ir sunkesnis, laikomas tik vidutiniu bombonešiu), šis bombonešis varomas keturių Rolls-Royce variklių. Nors smulkmenos — didžiulė paslaptis, tačiau žinoma, kad 40,000 pėdų aukštyje lėktuvas gali išvystyti 600 mylių greitį į val. Veikimo spindulys apie 2,000 mylių. Įgula — 5 vyrai. Valdomas elektronikų pagalba.

2)    ELECTRIC CANBERRA. —Dvimotorinis lengvasis bombonešis, taip pat gaminamas Baltimores Glenn L. Martin įmonėse. Skiriamas fotografinei žvalgybai. Varomas dviejų Avons variklių.

3)    SHORT BROTHERS IR HARLAN D S. A. — Pirmą kartą ore 1951. VIII. 10. Sunkusis keturių Avon motorų bombonešis. 109 pėdų pločio, 102 ilgio. Prototipas.

NAIKINTUVAI:

1) HAWKER P. 1067. — Pirmą kartą išbandytas praėjusią vasarą. Pasiekia daugiau 700 mylių per valandą. Atlaužti sparnai, ilgas, lieknas liemuo, pakelta uodega. Britai tvirtina, kad šis lėktuvas greitesnis už MIG-15 ir F-86. Įsakyta gaminti po pirmųjų bandymų.

De Havilland 110

2) VICKERS SUPERMARINE SWIFT. — Išbandytas tik praėjusią vasarą. P. 1067 draugas, vienvietis, gal net greitesnis už HAWKER. Vienmotorinis, su Avon varikliu.

3)    VICKERS SUPERMARINE TYPE 508. — Išbandytas 1951. VIII. 31. Dvimotorinis, Avon variklių varomas, naikintuvas. Tvirtinama, kad tai esąs greičiausias ir galingiausias lėktuv-nešių vežamas lėktuvas pasaulyje. Tik prototipas.

4)    GLOSTER METEOR. — Išbandytas prieš metus laiko ir skiriamas žemės taikiniams naikinti. Varomas dviejų Rolls-Royce variklių. Ginkluotas keturiomis 20 mm patrankėlėmis ir gali pasiimti keturias 1,000 svarųbombas, du 100 galonų papildomus benzino tankus arba 24 raketas ir tokius pat du benzino tankus. Prototipas.

5)    DE HAVILLAND 110. — Naujas naktinis naikintuvas, išbandytas tik 1951 m. rugsėjį. Labai greitai kyla į augštį. Kitų duomenų neturima.

6)    ir 7) FAIRY FIREFLY MARK 7 ir FAIRY GANNET. — Skiriami povandeniniams laivams naikinti. Vežami ant lėktuvnešių. Paskutinysis išbandytas prieš dvejus metus. Abudu triviečiai, vienmotoriniai laivyno lėktuvai.

AIR FORCE

Parengė Br. Aušrotas

KARINĖS ŽINIOS

Naujos giluminės bombos

JAV arsenaluose yra sudėti naujausi ginklai — žemės giluminės bombos. Šis ginklas bus naudojamas sugriauti giliai po žeme paslėptus benzino tankus, betonines fortifikacijas, povandeninių laivų bunkerius ir kt. panašius įrengimus.

MIG-15 priešginklis JAV atsakymas į MIG-15 yra F-100, kuris yra F-86 Sabre papildinys. Šio lėktuvo sparnai būsią atlaužti atgal 45° kampu, kad palengvintų pasiekti didesnį už garsą greitį.

Tankistai patenkinti

Vėliausieji atominių ginklų bandymai Nevadoje teikia didelio pasitenkinimo JAV tankų specialistams, Šarvuočiai gerai išlaikė jiems skirtus mėginimus. Tikimasi, kad atominiam ateities kare šarvuotosios armijos turėsiančios didesnį vaidmenį, negu anksčiau buvę manyta.

Naujas helikopteris

Piasecki XH-16, didžiausias pasaulyje transportinis helikopteris, pradės skraidyti dar šią vasarą. Pridėtiniame liemenyje jis galės pakelti 40 ginkluotų karių.

BELAISVIŲ SALA —KOJE DO

PVT. B. L.

Daugelis skaitė amerikiečių spaudoje apie įvykius Koje Do saloje, kurių metu 10 amerikiečių karių buvo sužeisti ir vienas nukautas. Kadangi tuo metu man teko iš arti stebėti tuos įvykius, manau, skaitytojams bus įdomu žinoti, kaip ir kas tikrumoje ten įvyko.

Kad skaitytojai susidarytų pilnesnį vaizdą, mėginsiu pirma aprašyti tą daugiausia belaisvių apgyvendintą salą ir jų darbą. Amerikiečiai Korėjos karo belaisvius traktuoja pagal Ženevos Konvenciją, ir belaisviai, palyginti, turi ypatingų teisių. Pvz., jie gali atsisakyti dirbti nurodytą darbą, ir jokia fizinė bausmė negali būti prieš juos panaudota. Pakartotinai atsisakius — jiems paprastai sumažinama maisto norma. Kariai, kurie juos saugoja, taip pat negali vartoti fizinės jėgos, nebent belaisvių elgsena sudarytų pavojų gyvybei. Pavartoję fizinę jėgą prieš belaisvius, kariai būna gan sunkiai baudžiami (pvz., kalėjimo bausme, negarbingu paleidimu iš kariuomenės, sumažinant pilietines teises arba imigrantams visiškai atimant pilietybę). Belaisviai šias teises puikiai žino ir, esant kokiam nors nesusipratimui, tučtuojau grąso:    “Geneva Convention!” (šiuos du žodžius, palyginti, jie gana gerai angliškai ištaria...). Už darbą belaisviai gauna atlyginimą. Jie dirba trumpas valandas. Paprastai iš barakų išeina 8 val. ryto (jei darbovietė yra toliau — nuvežami sunkvežimiais). Po dviejų valandų darbo 20 min. pertrauka. Nuo 11:30 val. iki 13 val. pietų pertrauka. 15 val. vėl 20 min. pertrauka ir 16 val. darbas baigiamas, o po vakarienės laisvalaikį gali sunaudoti savo nuožiūra.

Paprastai jie žaidžia futbolą, tinklinį, turi krepšinio aikšteles ((tikrų krepšinio rungtynių pastebėti neteko, tačiau futbolą žaidžia pilnoje aprangoje, kuri taip pat amerikiečių parūpinta). Savaitės būvyje jiems veltui rodomi 3-4 filmai. Dauguma belaisvių yra beraščiai. Tam tikslui įsteigtos mokyklos. Yra kietagalvių, kurie jų nelanko, bet gudresnieji panaudoja šią galimybę, ir kai kurie rašyme bei skaityme yra gerokai pažengę. Šias mokyklas daugiausia boikotuoja Š. korėjiečiai, tvirtindami, jog amerikiečiai per jas varą savo propagandą. Tikrumoje gi, be tikrų faktų, jokios propagandos jiems spausdinamose knygose nėra.

Iš viso neramųjį elementą belaisvių tarpe sudaro beveik ištisai š. korėjiečiai. Kiniečiai visokiais būdais savo iniciatyva gražina bei taiso savo barakus ir stato naujus. Visi barakai yra mūriniai (pastatyti pačių belaisvių, panaudojant akmenis ir cementą). Kiniečius pamėgdžioja š. korėjiečiai. Visais atvejais belaisviai turi geresnes patalpas, negu amerikiečiai, kurie gyvena palapinėse. Jeigu nebūtų spygliuotų vielų tvorų ir sargybų — atrodytų, kad sala yra belaisvių valdžioje, o ne amerikiečių.

Pabėgti iš salos niekas nemėgina, nors saugojami yra gana lengvai. Man pačiam teko belaisvius lydėti į darbą. Pirmą dieną, gavęs 50 belaisvių, jaučiausi truputį nejaukiai, tačiau po poros dienų pripratau.

Ši belaisvių sala, vadinama Koje Do (Do — korėjiečių kalba reiškia salą), yra keturių valandų kelionės laivu atstume nuo Pusan’o uosto ir užima maždaug apie 60 kv. mylių plotą; labai kalnuota, miškinga. Jūros įlanka, kuri įeina gana giliai (apie 6 mylias) į salą, sudaro neblogą uostą (dėl mažo gylio didesni laivai turi laikytis apie porą šimtų metrų nuo kranto), per kurį palaikomas visas belaisvių, civilių, karių bei jų maisto ir kt. reikmenų transportas. Pabėgimą sunkina aplinkui esanti jūra, tačiau atsimenant, kad civilių gyventojų skaičius padidėjo penkeriopai (dauguma evakuoti iš kovos zonų į šią salą) ir privati žvejyba nevaržoma — pabėgti būtų galima be didelių sunkumų. Tačiau iki šiol neteko girdėti, kad kuris belaisvių būtų mėginęs pabėgti.

Iš viso šie belaisviai sudaro nemažą galvosūkį ir Jungt. Tautoms. Paliaubų pasitarimuose raudonieji reikalauja gražinti visus belaisvius, gi amerikiečiai nori gražinti tik tuos, kurie grįžtų savo noru. Susirėmimas, kuris įvyko vasario pabaigoje, irgi kilo dėl šių priežasčių. Šiaurės korėjiečiai, sužinoję, kad kiniečių belaisvių barakuose vyksta apklausinėjimas dėl jų gražinimo, pradėjo kelti triukšmą ir reikalauti, kad visi belaisviai būtų gražinami. Į atvykusią apklausinėjimo komisiją nė vienas nenorėjo eiti ir toliau kėlė triukšmą. Kadangi tame rajone buvo saugojami vad. užkietėję komunistai — niekas jų apklausinėjimu ir nevargino. Komisija išvyko į kitus rajonus. Tačiau tas rajonas nenurimo ir pavakarėje pradėjo į saugojančius karius mėtyti akmenimis, vėliau surengė demonstraciją ir, bandydami išsilaužti iš rajono, į sustiprintą sargybą metė pačių pasigamintas granatas. Žuvus vienam kariui ir esant keliems sužeistiems, sargybiniai paleido ugnį. To pasėkoje — žuvo apie 70 belaisvių.

Jeigu panašus įvykis būtų atsitikęs Š. Korėjoje — jis tikriausiai tuo būtų ir pasibaigęs, gi čia, nors jau praslinko apie mėnuo laiko — įvykis tiriamas ir norima išaiškinti iki smulkmenų visą dalyką. Jei kaltė būtų iš sargybinių pusės, šie būtų nubausti.

Niekuomet nevėlu išsirašyti daugelio mėgiamą iliustruotą KARIO žurnalą! Gausite ir pirmuosius šių metų numerius.

KARYS— tautinės, krikščioniškos dvasios sparnuotas žodis, tai visų laikų lietuvių karių gyvenimo, kovų ir darbo tikrasis veidrodis; tai mūsų tradicinis vieningos kovos organas su visais Lietuvos priešais nuo 1919 metų.

KARYS— visiems mūsų kariams JAV armijoje! Žūtbūtinės kovos akivaizdoje — šiandien visi esame Lietuvos laisvės kariai.

Prenumerata (4 dol.) ar jos dalį kviečiame siųsti: KARYS, 680 Bush-wick Ave., Brooklyn 21, N. Y.; rankraščius ir kt.: 156 Steamboat Rd., Great Neck, N. Y.

“VOICE OF AMERICA”

Šių metų Vasario 16 d. lietuviškajam “Amerikos Balsui” sukako vieneri metai. Nepriklausomybės paskelbimo sukakties proga “A. B.” perdavė j Lietuvą eNpriklausomybės Akto signatarų kalbas gyvu žodžiu — Mykolo Biržiškos iš Los Angeles, California, ir prel. Kazimiero Šaulio iš Lugano, Šveicarijoje.

Šia proga taip pat Lietuvon buvo perduotos kalbos: min. Žadeikio — iš Washingtono, Balučio — iš Londono, Lozoraičio — iš Romos, Graužinio — iš Montevideo, Mejerio — iš Rio de Janeiro, Girdvainio (atstovas prie šv. Sosto) — iš Romos, prelato Krupavičiaus — iš Vokietijos ir Bačkio — iš Paryžiaus.

“Amerikos Balsas” pranešė, kad nuo š. m. kovo 10 d. programos lietuvių kalba bus girdimos kiek pakeistomis bangomis.

Pirmoji programa Lietuvos laiku bus girdima 7 val. vakaro. New Yorko laiku — 11 val. ryto: 13, 16, 19, 25, 31, 41, 48, 49 ir 251 m. bangomis.

Antroji programa New Yorko laiku girdima: 4 val. 45 min. po pietų — 19, 25, 31, 41 ir 49 m. bangomis. Kartojama: 11 val. 15 min. naktį: 31, 41, 48, 49 ir 251 m. bangomis; 7 val. 15 min. ryto: 19, 25, 41, 48 ir 49 m. bangomis; 10 val. ryto N. Y. laiku: 16, 19, 25, 31, 41 ir 48 m bangomis.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Vaclovas Biržiška, VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI, jo 150 metų gimimo, 100 metų įsivyskupavimo ir 75 metų mirties sukakties proga. AIDŲ leidinys-atspaudas iš šio žurnalo. 1952 m., 99 psl. Spaudė T. T. Pranciškonų spaustuvė Brooklyne, N. Y.

Nelė Mazalaitė, GINTARINIAI VARTAI. Legendarinio pobūdžio pasakojimų rinkinys, 1952 m., 248 psl. Išleido LKSD Knygos Klubas Chicagoje. Spaudė DRAUGO spaustuvė.

O. B. Audronė, BERŽŲ PASAKOS (poezija), 1952 m., 96 psl. Iliustracijos dail. L. Vilimo. Spaudė Patria. Kaina $1.50.

Vytė Nemunėlis, PIETŲ VĖJELIS,eiliuoti jaunimo skaitymai. Piešiniai Povilo Osmolskio. 24 psl.

V. Gutauskas, S. J. KAS ŽIŪRI IR NEMATO. Religiniai pašnekesiai nr. 1. 1952 m., 92 psl. TT. Jėzuitų leidinys. N. P. Seserų Spaustuvė, Putnam, Conn.

Kun. dr. J. Vaitkevičius, GYVOJI DVASIA, II tomas. Tai religinių mąstymų rinkinys kiekvienai metų dienai. Šis tomas apima visą gavėnios ir Velykų laiką iki antrojo sekmadienio po Velykų. Knyga turi 543 psl., gerai ir gražiai įrišta, kaina 5 dol., 1952 m. Savo lėšomis išleido kun. Pranciškus Juškaitis, Cambridge, Mass. Spaudė DRAUGO spaustuvė, Chicago, Ill.

AIDAI nr. 3, 1952 m. kovo mėnuo. Turinyje: Dr. VI. Viliamas — Valstybinių sienų problematika ir Lietuvos sienų klausimai, Pranas Kozulis — eilėraščiai, Jonas Grinius — Literatūros ir meno kritikas, jo asmens bruožai, Kl. Jurgelionis — Poezija, Dr. P. Celiešius — Egzistencijos sąvoka A. Maceinos “Jobo Dramoje ’, Vincas Kazokas — eilėraščiai, Juozas Lingis — Baltoskandijos kultūrinė liečiamoji. Taip pat duodamas platus skyrius “Kūrybos pasaulyje.” Tarp visos eilės iliustracijų randame daugiaspalvį V. Vizgirdos “Peizažą.”

Redaguoja — A. Vaičiulaitis. Meninė priežiūra — Telesforo Valiaus. Leidžia Tėvai Pranciškonai.

GIRIOS AIDAS, miškų kultūros žurnalas, nr. 3-4, 1951 m. liepos-gruodžio mėn. 156 psl. Leidžia Lietuvos Miškininkų Sąjunga Išeivijoje, Chicago, Ill. U. S. A.

Gerb. Redakcija ir Administracija,

Mes čia esame apie 80 lietuvių. Visi esame vargšai. Mes labai prašome, gal ten pas Tamstas atsirastų geros širdies mūsų tautietis, kuris mums užsakytų KARĮ 1952 metams. Maloniai prašome mus išklausyti.

O dabar — truputį apie save. Esu invalidas, be dešiniosios rankos. Ketveri metai sergu sunkia vidurių liga. Iš vokiečių gaunamą visos dienos maistą suvalgau per pietus. Be to, gaunu mėnesiui 13 markių, kurias išleidžiu vaistams. Deja, už tuos pinigus vaistų teužtenka tik dviem savaitėm. O be vaistų negaliu gyventi. Prašiau mūsų šalpos organizacijos, kad sušelptų mane mėnesiui bent 5 markėm, bet atsakymo dar negavau.

Tad kreipiuosi į Jus, gal žinote geros širdies žmogų, kuris neatsisakytų mane sušelpti.

Reiškiu pagarbą

Pranas Valcukas

(13b) Ingolstadt, Hindenburgstr. 40-9.

GERMANY, US ZONE.

Redakcija: Gavę šį laiškelį, Pr. Valcukui žurnalą pradėjome siųsti nuo š. m. pirmojo nr. Tikime, kad atsiras jautriųjų KARIO bičiulių, kurie galės nors retkarčiais kukliai paremti šį mūsų nelaimingą tautietį invalidą.

*

Rašau iš tolimosios Indokinijos. Esu lietuvis legionierius Vytautas Ričkauskas. Legione esu jau antri metai. Mes legionieriai dabar čia kovojame prieš komunizmą. Tuo tarpu kautynių turime neperdaugiausia, bet darbo užtektinai. Užėmus naujus plotus bei aukštumas, čia yra statomi dideli ir maži betoniniai bunkeriai. Taigi, darbas yra nelengvas. Daug jau tokių bunkerių mes pastatėme, o kiek dar teks pastatyti — nežinome.

Indokinijos kraštas yra labai kalnuotas ir vandeningas. Klimatas karštas, nepastovus. Daugumas legionierių apserga drugiu. Tačiau, esant medicinos priežiūrai, tai nėra taip jau pavojinga.

Lietuvių čia yra maža. Mano kuopoje aš esu tik vienas. Visi kiti — įvairūs svetimšaliai, tačiau gerai sugyvename, nes visi esame vienodai aprūpinti, visų tie patys uždaviniai. Aš norėčiau susirašinėti su lietuviais, esančiais Korėjoje ar kur kitur. Tad maloniai prašau, p. Redaktoriau, apie tai paskelbti KARYJE. Taip pat gal galite prisiųsti nors keletą KARIO numerių. Aš kai kada parašysiu iš legionierių gyvenimo Indokinijoje plačiau ...

Su pagarba

Vytautas Ričkauskas,

MLE 72573

S.    P. 53.342. 5e Cie

T.    O. E. INDO-CHINA

*

Gerb. p. Redaktoriau,

Nuoširdžiai dėkoju Jums už KARĮ, kurį reguliariai gauname jau kelintas mėnuo. Jau 14-tą mėnesį leidžiu tolimojoj Korėjoje. Likau užmirštas daugelio savo buvusių draugų, taip, kad tik KARYS yra beveik vienintelis mano lankytojas. Skleisdamas lapą po lapo, prisimenu paliktąjį pasaulį, kuris man šiandien yra jau beveik užmirštas. Čia, Korėjoje, be pavojų, vargo ir purvo — nieko kita ir negaliu matyti.

Vasario mėn. buvau 5 dienoms išsiųstas Japonijon — poilsio. Atrodė, jog atsidūriau kitame pasaulyje. Penketą nuostabių dienų praleidau Tokio ir Yokohamas miestuose. Čia po taip ilgo laiko vėl teko užsivilkti švarius drabužius, atsigulti į švarią ir minkštą lovą.

Bet, štai, po 4 val. kelionės lėktuvu, vėl atsidūriau krašte, kur viskas dar baisiau atrodė. Vėl matau, kokiame varge čia gyvena šimtai tūkstančių vyrų iš viso pasaulio.

Pagal karių keitimo programą tikiuosi greitai sugrįžti Amerikon. Tada atsilyginsiu Jums ir už žurnalą.

Viso geriausio KARIUI,

V. Petravičius

KORĖJA

SPAUDOS VALSAS

Sukasi plukasi amžinas grajus:
Mylėjom Lietuvą — mylėsim vėl! 
Pliekiasi driekiasi srovelių vajus 
Į laimės žiburį — “valdžios” kėdėn...

Dainuok ir šok,
Ir priešą tu plunksna baksnok.
Karštai mylėk,
Gražiai kalbėk,
Vienybe tačiau netikėk . . .

Baramės, tariamės jau nesibarti,
Vieningai dirbti dėl Lietuvos.
Paskui vėl pradedam šunelius karti
Ant konkurento žilos galvos.

Dainuok, rašyk,
Ant galvų kuolus tašyk,
Šaltai meluok,
Ir agituok,
Bet tiesai — tu nepasiduok ...

Juokinam pykinam savus ir valdžią,
(O ji mus stebi akim budria...)
Tai vėl verkšlenam bosamspamaldžiai,
Kad mūs tėvynė — ten, pragare . . .

Ardyk ir velk,
Nešvarius baltinius kelk . . .
Drąsiai, aukštai,
Kol pamatai —
Maskva jau kvatojas karštai..

(Valsas kartojamas — kol vėl pradės kristi bombos. Melodija ta pati, žodžiai — Dagiliuko).