MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
MAJORAS JURGIS BRUSOKAS
Nepriklausomybės kovų metu baigęs Lietuvos Karo Mokyklą ir pakeltas į jaun. leitenanto laipsnį, J. Brusokas buvo paskirtas į 5 pėst D. L. K. Kęstučio pulką. Dalyvavo kautynėse prieš lenkus ir už pasižymėjimus Suvalkijos fronte buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi.
Visą laiką tarnavo kariuomenėje. Rusams 1940 m. okupavus Lietuvą, panaikinus mūsų kariuomenę ir iš jos likučių sudarius 29 šaulių teritorinį korpą, mjr. Brusokas buvo paliktas korpe.
1941 m. prasidėjus sovietų-vokiečių karui, mjr. Brusokui nepavyko atsipalaiduoti. Rusai jį drauge su kitais lietuviai kariais išsivarė į Rusiją ir privertė kariauti prieš vokiečius. Neilgai jis kovojo sovietų pusėje. Pateko į vokiečių nelaisvę, o šie vėl įjungė jį į savo kariuomenę ir panaudojo kovoms prieš raudonuosius.
Vienų žiemos kautynių metu, žygiuojant per gilius pusnynus, bolševikų partizanai puolė mjr. Brusoko dalinį. Plikame lauke nebuvo jokios priedangos. Daliniui teko paskubomis sugulti į sniegą ir atsišaudyti. Tų kautynių metu mjr. Brusokas žuvo (Baltgudijos žemėje).
Majoras Jurgis Brusokas buvo ne tik karys, bet ir poetas. Eilėraščius rašinėti pradėjo dar moksleiviu būdamas. Nemaža rašinėjo ir tarnaudamas kariuomenėje. Taip pat yra parašęs ir šį tą iš beletristinių bei publicistinių dalykėlių. Dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiu Jurgis Daina. Bendradarbiavo KARYJE ir kitoje karinėje spaudoje, taip pat ir kai kuriuose civiliniuose laikraščiuose bei žurnaluose.
NEPRIKL. KOVŲ DALYVIAI!
Šiais metais Lapkričio 23-jai KARYS ryžtasi išleisti nors trumpą Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir Nepriklausomybės kovų apžvalgą. Visi gyvieji šios veiklos ir anų istorinių momentų dalyviai maloniai prašomi rinkti medžiagą, nurodyti jos šaltinius, rašyti savo atsiminimus ar bent atsiliepti mūsų redakcijai.
Lietuviškųjų dalių organizavimasis ir veikla Rusijoje, sunkus paskirų karių kelias atgal į tėvynę, veikla Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, Nepriklausomybės Karo eiga ir svarbiausios kautynės su visais ano meto Lietuvos priešais —-sudaro griaučius šiam veikalui parengti. Esamos medžiagos (knygų, žurnalų, laikraščių iškarpų) telkimas pradėtinas jau šiandien. Stokime visi talkon! Medžiaga ir lėšomis paremkime KARIO leidyklą. Medžiagą siųsti iki š. m. liepos 1 d. KARIO redakcijai.
JONAS DUNAITIS,gimęs 1900. I. 14. Čekiškėje, Kauno aps. Savanoriu į Lietuvos kariuomenę stojo 1919 m. Mirė tremtyje (gyvendamas Tolko lietuvių stovykloje) 1946. VII. 30. ir palaidotas Šlesvigo miesto kapinėse, Vokietijoje.
JUOZAS ALIŠAUSKAS,savanoris kūrėjas, staiga mirė 1947. IV. 6. tremtyje (gyvendamas Šlezvigo pa-baltiečių stovykloje) ir palaidotas Šlezvigo miesto kapinėse, Vokietijoje.
ANDRIUS KAŻUKAUSKAS. Tarnavęs savanoriu ir dalyvavęs Klaipėdos krašto sukilime. Buvo ir aktyvus šaulys. Tarnaudamas Susisiekimo Ministerijoje matė, kad ten yra nemaža nelietuviško elemento, kurių akys nukreiptos į Maskvą. Savanorių kūrėjų suvažiavimuose nuolat tai keldavo aikštėn, ragindamas savanorius į tai reaguoti.
1940 m. Maskvai Lietuvą okupavus, Kažukauskas slaptai dingo. Kai 1941 m. karui prasidėjus rusai iš Lietuvos išbėgo ir teko užtikti jų raštus, mačiau kai kurias ištraukas iš bolševikų karinių teismų sprendimų. Tarp kitų Kaune nuteistųjų lietuvių, radau ir Andrių Kažukauską, bolševikų nuteistą mirtimi — sušaudyti.
St. Širvys
