SAPNO VIEŠNIA
Juozas Mikštas
Tolimos praeities miglose,
Kaip svajonių geroji dvasia,
Tu dažnai pasirodžius sapne,
Kalbini ir vilioji mane.
Vėl mums ošia gimtinės šilai,
Vėl nuo ežero grįžtam vėlai,
Vėl birželio nakties tyloje
Jungia mus bendro džiaugsmo gija.
Vėl mus sveikina ryto žara,
Ir kaip ašara meilė tyra
Glamonėja dirvas, takelius,
Ir sodybas, ir klonius žalius.
Bet... nubudęs tik skausmą juntu.
Ir veltui šaukiu, klausiu:—Kur tu?...
Man pagrobė tave nežinia,
Ir likai man tik sapno viešnia.
Bet viešėk pas mane kuo dažniau,
Nors aš tavo kelių nežinau;
Ar jie eina iš mūsų namų,
Ar iš šiaurės rytų tolimų ...
