LIETUVIAI KARIAI
Pradedant naujus metus, pravartu prisiminti ir mūsų kariai. Visos tautos gerbia savo karius, nes jie gina krašto laisvę, saugo nuo priešų, kad to krašto gyventojai ramiai gaištų kurti gerbūvį.
Amerikos šalies kariai, savo kilme priklausą įvairioms tautoms, šiuo metu kovoja ne tik už tos šalies žvaigždėtąją vėliavą, bet kartu ir kitų pavergtų ar norimų pavergti tautų laisvę. Tų kovotojų eilėse yra ir lietuvis karys, čia gimęs ir naujai atvykęs kaip tremtinis, jis pakelia vargą, kovoja ir žūsta greta kitų. Už žmonijos laisvę lietuviškas kraujas yra apšlakstęs žemę nuo Pacifiko iki Grenlandijos, nuo Lietuvos iki Korėjos. Nulenkiame galvas prie Tave, žinomas ir nežinomas Kary, tylos minute gerbiame Tave žuvus už pasaulio laisvės principus.
Lietuviai kariai, esą JAV armijoje, ir nekariai, kurie randamės laisvame pasaulyje, jungiamės tomis pačiomis mintimis ir troškimais, kad vėl bus laisva Lietuva, kad Gedimino kalne suskambės pergalės maršai, o trimitai palydės bokštan kylančią trispalvę. Giliai širdin mums įsminga Tėvynėje žūstančių partizanų žodžiai: “Mesžūstame, kad tu, lietuvi, nepamirštum savo Tėvynės, kad aukotumeis jos išvadavimui!” Grįžę gal nesurasime žuvusių partizanų kapų, nes raudonieji budeliai neleidžia jų garbingai palaidoti, bet jų pasišventimas ir atlikti didvyriški žygiai Tėvynės labui amžiams liks žinomi mūsų tautai.
Mūsų kraštas mažas ir mes skaičiumi maži, bet jei dvasioje būsime stiprūs ir nesusvyruosime savo siekimuose — laimėsime. Kiekvieni pradėti nauji metai artina mus į tikslą ir viltis daro realesnėmis, tik nesuabejokime dėl savo ateities. Mūsų tautos vargai ir skausmai, aukos, ašaros, kančios ir didvyriškos kovos nenueis veltui. Gyvenkime ta pačia didvyriška kovinga nuotaika, kuri lydėjo lietuvį Aušros atgimimo laikotarpyje, nepriklausomybės savanorių gretose ir kuri dabar tebelydi lietuvį partizaną, pasiryžusį besąlyginiai kovoti prieš gimtos žemės pavergėją, ar Sibiran tremiamus, kurių lūpos kartoja šiuos posmus:
Mes išeinam numirti už kraštą,
Duokit žemės nors saują savos!
Krauju lieka pašventintas kraštas,
O lietuvi, nepamiršk Lietuvos!
ATSIŠAUKIMAS KARO INVALIDŲ REIKALU
Ryšium su tragišku mūsų tėvynės likimu, Valdybos surinktomis žiniomis tremtyje yra atsidūrę 26 Nepriklausomos Lietuvos Laisvės Kovų kariai — invalidai: 19 yra atvykę į JAV, 2 išemigravę į kitus kraštus ir 5 palikę Vakarų Vokietijoje.
Daugumas šių invalidų N. Lietuvoje buvo pripažinti nustoję 75-80% darbingumo. Tremtyje šis nedarbingumo procentas dėl jų senyvo amžiaus ir sunkių gyvenimo sąlygų dar labiau pakilo.
N. Lietuvoje karo invalidai buvo aprūpinti pensijomis ir, be to, naudojosi įvairiomis valstybės ir visuomenės teikiamomis lengvatomis.
Netekus valstybės globos, karo invalidų padėtis pasidarė be galo sunki:
1) yra invalidų, kuriems labai sunku gauti darbo, kiti dėl ypatingo invalidumo (akių, rankų, krūtinės sužalojimai ir kt.) visai negali dirbti;
2) daugumas invalidų reikalingi arba naujų protezų arba senųjų pataisymo. Visa tai yra susiję su didelėmis išlaidomis, kurių patys invalidai negali padengti;
3) V. Vokietijoje likę invalidai negali pragyventi iš vokiečių valdžios gaunamos pašalpos;
4) yra invalidų, kurie savo šeimose turi ligonių ir nedarbingų šeimos arnių;
5) visi invalidai yra reikalingi gydymo; ateityje bus dar labiau reikalinga atitinkama jų silpnėjančios sveikatos priežiūra;
6) mažiau sužaloti invalidai, nors šiuo metu ir pragyvena iš savo darbo, tačiau aprūpinti senatvės negalės.
Turėdama visa tai galvoje, Valdyba priėjo išvados, jog ji viena nėra pajėgi rūpintis L. T. karo invalidų globa ir kad tas reikalas turėtų būti sprendžiamas visuomeniniu būdu. Tuo tikslu į šį darbą galėtų būti įjungtos lietuvių bendruomenėje veikiančios organizacijos, atskiri asmenys, rėmėjai, komercinės institucijos, spauda ir t.t. Įtraukus visus čia paminėtus veiksnius į organizuotą darbą, būtų galima sudaryti L. T. karo invalidams remti komitetą ar fondą. Valdyba yra įsitikinusi, kad prie L. T. karo invalidų sąjungos susikūręs visuomeninio pobūdžio organas būtų pajėgus ir autoritetingas rūpintis invalidais.
B. Tvarkūnas,
Lietuvių Tremtinių Karo Invalidų Sąjungos Pirmininkas.
K. Dobilas, Sekretorius.
Sąjungos adresas: B. Tvarkūnas, 4316 Ń. Franklin St., Philadelphia 40, Pa.
Tegul šiuos ištisus metus mus vienija bendrieji troškimai kuo greičiau sulaukti savos šalies laisvės. Ne tik tos laisvės laukime, bet ir aktyviai kuo galėdami prisidėkime prie siekiamo tikslo priartinimo.
Bal. Brazdžionis
NAUJAS “RAMOVĖS” SKYRIUS
Š. m. gruodžio 21 d. įvyko A. L. S. “Ramovė” Bostono skyriaus steigiamasis susirinkimas. Dalyvavo 18 buv. Nepr. Lietuvos karių. Bostone ir jo artimesnėse apylinkėse manoma jų esant 50-60. Taigi Bostono skyrius ateityje numato bent padvigubėti.
Po ilgų pastangų, ypač tuo reikalu rūpinantis mjr. B. Bajerčiui ir pik. J. Andriui, pavyko formaliai įsteigti skyrių ir išsirinkti valdybą. Iki šiol steigiamuose susirinkimuose dalyvaudavo mažiau 10 asmenų, ir todėl Bostono skyrius nebuvo laikomas įsisteigusiu. Ypatingai palengvėjo skyriaus steigimo klausimas gavus naudotis gražiomis A. L. Tautinės Sąjungos patalpomis.
Valdyba išrinkta šios sudėties ir pasiskirstė pareigomis sekančiai:
1. Plk. A. Stapulionis—pirmin.
2. Sav. kūr. J. Vasiliauskas — vicepirmin. ir Kultūros reikalų vadovas.
3. J. ltn. J. Daičjurgis—sekret.
3. Vrš. A. Rudauskas—iždininkas.
5. Psk. V. Lukas—vald. narys.
Tikimasi gražios ir darnios veiklos.
J. Vč.
Jauniausia lietuvių kolonija “Kengūrų Žemėje jau nuo 1948 metų turi savo laikrašti
“AUSTRALIJOS LIETUVĮ”,
kuriame plačiai informuojama apie šios kolonijos lietuvių gyvenimą. Kaina 5 dol. metams — galima siųsti g. pinigais laiškuose.
“Australijos Lietuvio” leidykla leidžia ir priima spausdinti knygas. Mūsų išleistos knygos be varžymų pasiekia visų kontinentų lietuvius ir yra pigios — prieinamos kiekvienam tautiečiui.
Adresas:Australijos Lietuvis, 35 Cator St., Hindmarsh, S. A. (Australia).
