NEDAUGEL MŪSŲ
Studentų Atsargos Karininkų Korp! “Ramovė” Nepriklausomybes metais
Nedidelis būrelis studentų atsargos karininkų prieš 19 metų Vytauto Didžiojo Universitete, Teisių Fakultete, poselėjo mintį savos studentiškos organizacijos įkūrimo reikalu, šiems jaunuoliams įdiegta Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo Mokyklos tėvynės meilės, mokslo ir drausmės dvasia sakyte sakė: “Papuoškite lietuviškos studentijos gyvą ir gražų organizacinį gyvenimą darviena nauja atsargos karininkų organizacija.”
Universiteto vadovybei pritariant ir tuolaikiniam gen. štabo viršininkui, bei Karo Mokyklos viršininkui gen. Jackui šią idėją remiant, buvo įsteigta Lietuvos Studentų Atsargos Karininkų draugija “Ramovė”, kuri greit persiorganizavo į korporaciją.
Korp! “Ramovė” savo aktyvų studentiškos veiklos darbą vainikavo sėkminga veikla, keldama drausmės ugdymą savybėje ir skleisdama tėvynės meilės ir susiklausymo dvasią plačioje Lietuvos visuomenėje.
Tarp daugelio akademinio darbo, ramovėnai organizavo kariuomenės dienas, įsteigė Ginklų Fondą, leido karinio pobūdžio leidinius, skelbė kariškų dainų konkursus. Jų pradėtos vasaros stovyklos lietuviškai studentijai Nidoje būtų virtusios tradicinėmis lietuviško jaunimo Darbo ir Talkos stovyklomis.
Deja, nutrauktas Lietuvos valstybinio gyvenimo siūlas, skaudžiai palietė, kaip visus kitus, taip ir ramovėnus.
Jau pirmomis okupacijos dienomis bolševikai sugrūdo visą Korp! “Ramovės” valdybą į kalėjimą ir pradėjo persekioti paskirus jos narius.
“Pažangos” rūmuose ramovėnų būstinė buvo likviduota. Turtas pagrobtas, tik ramovėnų vėliava buvo išsaugota, atkaklaus pirmininko drąsa ir ryžtu. Ji yra gerai paslėpta Lietuvoje. Kokia bus šventė, kai ramovėnai atkas kada gal apgedusią savo vienybės simbolį — vėliavą!
Visa sunaikino žmonijos priešas, tačiau jis neįstengs .sunaikinti idėjos, dėl kurios narsiai kaujas Lietuvos sūnūs ir dukros. Lietuvos kariuomenės, mokyklos ir bažnyčios išugdytos tėvynės meilės niekas nesulikviduos! Bus laikas, kad pasakysime, jog Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio darbas nebuvo tuščias, Ramovėnų tradicijos nėra pamirštos. 1949 m. Augsburge prie paskutiniosios valdybos yra sudaryta taryba, kuri pasirūpins, laikui ir sąlygoms atėjus, vėl tęsti darbą naujose sąlygose, naujame gyvenime. St. G.
