PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ

Genė Lekavičiūtė-Saulutė (dešinėje) su drauge

Ona Gervickaitė, gyvenusi Kruonio mst., dar 1995 m. patikslino partizanų kovos epizodus Kruonio valsčiuje. Ji gerai atsiminė įvykius, kai 1948 m. gegužės mėn. Baltaraistynėje, prie Pavuolio k., Kruonio vlsč., žuvo trys partizanai: Leonas Krasauskas-Žalgiris, Pranas Gervickas-Papartis ir Genė Lekavičiūtė-Saulutė. Pranas Gervickas buvo Onos brolis, tuo metu turėjo 24 metus. Ona tada atsiminė ir kitus žuvusius savo kaimynus: Adomą Lekavičių (g. 1920 m.), žuvusį 1945 m. Šilonyse, Petrą Čepulionį-Sakalą iš Kairiškių k.

Saulučių k. gyvenę Antanas ir Anelė Gervickai turėjo 5 vaikus, iš kurių vyriausioji buvo Ona (g. 1922 m.). Užaugo ir vienintelis brolis Pranas (g. 1924 m.), kuris nuo pat pirmųjų pasipriešinimo metų buvo Narsuolio būryje. Menanti ir konfliktą kaimo šokiuose, kai brolis viešai smerkė įvykius Lietuvoje, vadindamas juos „Stalino revoliucija", po kurios atsirado kalnai lavonų. Už tai aktyvistų buvo sumuštas. Ji su seserimi Prane (g. 1926 m.) irgi kaip galėjo pagelbėdavo partizanams, stebėdamos stribų ar kareivių susibūrimus ir susiruošimus gaudynėms.

Partizanai ją vadino Gerve, Lape. Kitos seserys Albina ir Aldona buvo gerokai jaunesnės ir minimais laikais dar buvo paauglės. Ona gerai pažinojo brolius Praškevičius iš Kazokų kaimo: Praną-Lokį, žuvusį 1947 03 03 Kaukinės k. ir Antaną-Narsuolį, būrio vadą patekusį po kareivio kulka 1948 08 12 Pavuolio k. Tris partizanus susekė KGB agentas pas ūkininką Andrių Klinkevičių. Namą apsupo kareiviai. Dar vėliau -1949 04 14 Varkalių k. žuvo broliai Balčiūnai iš Kazokų k.: Pranas (g. 1922 m.) ir būrio vadas Vincas-Juodvarnis. Dar nuo 1948 m. pradžios Juodvarnis vadinamas Narsuolio būrio vado pavaduotoju, o anam žuvus, tapo vadu. 1948 04 15 būryje buvo dar 7 partizanai..Vincas Zablackas-Kėkštas iš Joniliškių k. buvo gal vyriausias amžiumi iš jų, gimęs 1907 m. Ilgai laikėsi, nes gal ir kiek atsargesnis už kitus buvo. Jau 1954 m., apsuptas ir nerasdamas išeities, susisprogdino Pavuolio k. apylinkėse.

Leonas Krasauskas buvo kilęs iš Panemunės valsčiaus. Nežinoma, kokiu būdu jis atsirado prie Kruonio, tik niekuo neišsiskyrė iš kitų kovotojų, buvo linksmas ir drąsus.

Iš Onos Gervickaitės liudijimų daugiau sužinojome ir apie Lekavičių šeimos partizanus. Ji sakė, kad gyveno Kruonio apylinkėje, pažinojo Narsuolio būrio vyrus, padėjo jiems varguose, gydė susirgusius ar sužeistus, maitino, mezgė jiems pirštines, siuvo ženklus, patikslino partizanų pavardes.

Petras ir Antosė Lekavičiai Joniliškių k., netoli Saulučių, augino jau ir tais laikais nemažą šeimą - 8 vaikus: Zigmą, Vytautą, Anelę, Juozą, Genę, Albiną, Marytę ir Praną. Vyriausias Zigmas buvo gimęs 1922 m., o jaunėlis Pranukas - 1932 m., tačiau visi suprato, kad su atėjūnais reikia kovoti ginklu. Į Narsuolio būrį išėjo keturi vyresnieji broliai, o kiek vėliau ir sesuo Genė (g. 1926 m.). Albinas (g. 1925 m.) žuvo pirmasis dar 1946 metais Gojaus miške, Zigmas-Kurapka su broliais Juozu (g. 1921 m.) buvo užklupti kareivių 1947 m. Ąžuolynės k. Vytauto (g. 1923 m.) žūties vieta ir data nežinoma. Tad jau 1948 05 27 Baltaraistynėje (prie Joniliškių k.) žuvusi Genė Lekavičiūtė-Saulutė buvo penktoji savo gyvybę paaukojusi partizanė iš Lekavičių šeimos. Žuvusių partizanų Lekavičių kūnai buvo numesti Kruonio aikštėje.

Lietuvos ypatingajame archyve dar 1996 m. pavyko rasti informacijos apie tolimesnes šios šeimos nelaimes. 1948 m. liepą MGB pavyko nustatyti, kad Kruonio gyventojas Kazys Karenga paslėpė žuvusios Genės kūną ir jį slapta palaidojo. Žmogus buvo suimtas, kankintas, vėliau prisipažino ir sutiko išduoti savo giminaitę Anelę Lekavičiūtę, kuri gyveno nelegaliai. Taip K. Karenga buvo užverbuotas ir gavo agentūrinį slapyvardį „Akis". Jis padėjo MGB darbuotojams susitikti su Anele, kuri buvo suimta. Greit ta prisipažino, kad nuo 1948 m. gegužės mėn. buvo su žuvusia Gene „nelegalioje padėtyje", tačiau neigė, jog veikė partizanų būryje. Po sesers žūties slapstėsi viena, dokumentus buvo praradusi. Išvardijo kelis pažįstamus partizanus, daugiausia žuvusius ir sutiko bendradarbiauti. Padėjo išaiškinti, kad kartu su Gene Lekavičiūte 1948 05 27 žuvo partizanas Pranas Gervickas-Papartis (g. 1924 m.). Kadangi Anelė Lekavičiūtė labai sielvartavo dėl 1948 m. gegužės mėn. suimto šešiolikmečio brolio Petro, jai buvo pažadėta, kad už pagalbą jį paleis. Kruonio stribai berniuką buvo suėmę ne tiek dėl jo, kiek dėl brolių „nuodėmių" ir norėdami šeimą šantažuoti. Anelei pavedama nustatyti Narsuolio ir Jupiterio partizanų grupių slapstymosi vietas ir suteikiama jai „Vilijos" agentūrinis slapyvardis. Tačiau greitai paaiškėjo, kad „Vilija" nebuvo atvira ir nedirba.

Kruonio Gojaus šilelyje ilsisi apie 30 Lietuvos gynėjų palaikai. Dalies jų pavardės iškaltos išdrožtame kryžiuje, pastatytame šilelyje. Jei skaitysime jas, rasime ir vienintelės merginos - Genės Lekavičiūtės-Saulutės pavardę. Apylinkėje buvo pamėgtos partizanų vietos: toliau nuo apygardos štabo, šalia Nemuno, nors reikėjo viską spręsti savarankiškai. Šio krašto rezistencijos ir netektis buvo didesnė nei kitų apylinkių.

Du dešimtmečius Sibiro lageriuose praleido jauniausias Lekavičių vaikas Petras. Kaip žinote, 1948 m. gegužės mėn. jį stribai sugavo pasaloje. Sumuštas, bet budriai saugomas buvo nuvarytas į stribyną. Džiaugėsi anie didelį žygdarbį atlikę, sako, net vardines dovanas gavo už „bandito" sugavimą. Tada Petriukui ėjo šešiolikti metai. Po kankinimų jį paleido namo, tačiau neilgam. 1949 04 14 buvo susidorota su likusiais šeimos nariais (tėvas Petras jau buvo miręs anksčiau): į Irkutsko srities Kirovo rajoną ištremiama motina Antanina Lekavičienė (g. 1901 m.), jos dukra Marytė (g. 1929 m.). Kartu su jomis ir Petras. Į Lietuvą 1958 m be sveikatos sugrįžo tik Marytė bei Petras. Motina mirė tremtyje 1955 metais.

Aplankiau Marytę 1988 m., kai ji, Dievo ir žmonių apleista, dar gyveno tame pačiame Saulučių kaime. Susijaudinusi pasakojo tragišką šeimos istoriją tačiau be didelės nuoskaudos, gal net pasididžiuodama savo gimine, nors dar buvo laikas, kai ir durys bei langai turėjo ausis.

Sakė, kad turėjo nemažai nuotraukų, bet laikmečio sunkumai privertė jas sunaikinti.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Lekavičiai, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai, jų brolis ryšininkas. Kilę iš Saulučių kaimo (Kruonio vlsč., Trakų apskritis). Keturi broliai Juozas (1921–47), Zigmas (slapyvardis Kurapka, 1922–47), Vytautas (1923–?) ir Albinas (1925–46) mokėsi amatų, vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1944 07 buvo Didžiosios Kovos rinktinės  Kruonio būrio, vėliau – Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės  3 bataliono Narsuolio kuopos partizanai. Albinas žuvo Gojaus miške prie Kruonio, Juozas ir Zigmas – Ąžuolynėje, Vytauto žuvimo vieta ir data nežinoma.

Genė Lekavičiūtė (slapyvardis Saulutė; 1926–1948 05 27) mokėsi Žiežmarių progimnazijoje, buvo partizanų ryšininkė. Sovietiniam saugumui susekus Genės veiklą ji, nebaigusi mokyklos, 1946 tapo Narsuolio būrio partizane. Kautynėse žuvo su L. Krasausku (slapyvardis Žalgiris) ir P. Gervicku (slapyvardis Papartis) miško stovyklavietėje Baltaraistyje prie Pavuolio (Kruonio vlsčius). Jauniausias brolis Petras (g. 1932) dėl ryšių su partizanais buvo tardytas saugumiečių. 1949 04 14 su motina Antanina Lekavičiene (g. 1901, m. 1955 Kirove, Irkutsko sr.) ir seserimi Maryte (g. 1929) buvo ištremti į Kirovo gyvenvietę. 1958 brolis su seserimi grįžo į Lietuvą.

Kęstutis Kasparas

https://www.vle.lt/Straipsnis/Lekaviciai-118289