Bronislovas Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris
1923 09 09–1950 04 12
Bronislovas Kazickas gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Utenos aps. Utenos vls. Pakigio vnk. Kazio Kazicko ir Julijonos Kalytytės-Kazickienės šeimoje. Baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją.
1945 m., nors ir buvo invalidas, tapo partizanu. Iš pradžių ėjo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pareigas, buvo partizanų laikraščio „Laisvės šauklys“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. Taip pat rengė partizanų dokumentus ir atsišaukimus, rašė eilėraščius.
Vienas iš ideologinių Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio judėjimo įkvėpėjų ir organizatorių.
1948 m. gegužės 1 d. B. Kazickas-Saulius dalyvavo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų srities kovinių dalinių vadų ir vadovybės narių sąskrydyje, kurį galima laikyti srities (pavadintos Karaliaus Mindaugo vardu) vadovybės darbo pradžia. Kartu su kitais sąskrydžio dalyviais priėmė nutarimą, kuriame konstatuota, kad Lietuvos partizanų sąjūdį vienijantis veiksnys yra bendra kova dėl tautos laisvės ir nepriklausomybės, pasmerkta MGB agento Juozo Markulio-Erelio išdavikiška veikla, pripažinta, kad kolūkinė sistema yra krašto ūkio naikinimas.
Tų pačių metų rugpjūčio 4 d. dalyvavo Karaliaus Mindaugo srities Algimanto ir Vytauto apygardų vadų sąskrydyje, kuriame buvo išrinkta nauja srities vadovybė (vadu paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas), patvirtinta jos sudėtis, taip pat nustatyta srities, apygardų ir rinktinių vadų rinkimo tvarka. Po sąskrydžio protokolu B. Kazickas jau pasirašė Krivaičio slapyvardžiu. Netrukus jis buvo paskirtas ir Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities oficiozo „Aukštaičių kova“ redaktoriumi, o 1949 m. liepos 1 d. – dar ir Karaliaus Mindaugo srities Visuomeninės dalies viršininku.
1949 m. pabaiga ir 1950-ųjų pradžia buvo kupina netekčių.
1949 m. spalio 28 d. žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas A. Slučka. 1949 m. lapkričio 1–2 d. po apygardos vado Antano Starkaus-Montės žūties faktiškai sunaikintas ir nebeatsigavo Algimanto apygardos štabas. Tų pačių metų lapkričio mėn. dėl išdavysčių MGB užėmė tris Vytauto apygardos bunkerius ir tik per laimingą atsitiktinumą jie buvo tušti, bet į priešo rankas pateko apygardos dokumentacija, rašomosios mašinėlės, radijo aparatas.
1950 m. balandžio 5 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Vosyliškio k. MGB Utenos aps. skyriaus karinė čekistų grupė nukovė Vytauto apygardos Ūkio skyriaus viršininką ir Liūto rinktinės štabo narį Vincą Laucių-Kirvį, apygardos štabo sekretorių ir Liūto rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininką Antaną Zabulionį-Plieną, Rambyno rajono vadą Joną Bertašių-Saulių, Laimutį ir partizanę Sofiją Bartašienę-Nendrę. O po kelių dienų, balandžio 12-ąją, mirtis iš kovotojų už Tėvynės laisvę gretų išplėšė ir B. Kazicką-Vakarį.
Vytauto apygardos štabo bunkeris Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. partizanų ryšininko Broniaus Tylos sodyboje buvo iškastas 1949 m. rudenį (spalį ar lapkritį). Bunkerį kasė naktimis, visas žemes nešė maišais ant pečių ir pylė ant dirvos. Bunkeryje gyveno ir dirbo partizanai B. Kazickas-Saulius, Bronius Kalytis- Siaubas, Vytautas Guobužas-Viesulas, Teofilis Limba-Sakalas.
Daug apie B. Kazicką prisimena ir šiltu žodžiu jį mini B. Tylos duktė Angelė. B. Kazickas buvo mažo ūgio, kiek kuprotas, todėl buvo vadinamas Sauliuku. Galėjo sau ramiai gyventi, niekas jo nevertė, bet pats pasirinko tokį kelią. „Mačiau, – sakė, – ašaras, girdėjau dejones mirštančių brolių partizanų ir supratau, kad čia mano vieta.“ Bronius buvo labai gabus, kaip sakoma, žmogus su galva.
Deja, B. Kazicko kurtų eilėraščių neišliko – viską išsivežė ir sudegino enkavėdistai. Jo palaikų vieta taip pat neišaiškinta.
2000 m. vasario 28 d. B. Kazickui suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2000 m. kovo 7 d. d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 17 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Už stalo sėdi iš kairės: Jonas Bartašius-Saulius, Bronislovas Kazickas-Krivaitis, Vytautas Guobužas-Viesulas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai.
Jonas Morkūnas-Šiaurys (kairėje) ir Bronislovas Kazickas-Saulius (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Aukštaitijos partizanų vadovybės nariai Šimonių girioje. 1947 m. Iš kairės: Antanas Kisielius-Sakalas, Bronislovas Kazickas-Saulius, Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Jonas Kimštas-Žalgiris, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Julijonas Burneika-Tardytojas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201504_kazickas_biogr.pdf
