Kovo 19-20 d. žuvę partizanai

Iš kairės: Kęstučio apygardos partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas, LLKS tarybos prezidiumo narys Bronius Liesys-Naktis ir Vakaru Lietuvos (Jūros) srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys-ldenas. 1946 m.
(L.Laurinsko asmeninė kolekcija)

Mišeikis Vladas-Tarzanas gimė 1925 m. Eržvilko valsčiaus Būtai-čių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo 1951 m. kovo 19 d. kartu su žmona partizane Aldona Gedutyte-Mišeikiene-Gegute ir dar vienu bendražygiu Skaudvilės rajono Mažintų kaime įrengtame bunkeryje
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje (dabar – Švenčionių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė.

Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti naujose Utenos m. kapinėse.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės klūpo – Rytų Lietuvos srities partizanų štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis; antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas– Silvestras Urbonas-Lapinas, trečias – Mykolas Urbonas-Liepa, ketvirtas – partizanas Garsas (slapyv.). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vytauto apygardos Lokio ir Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: Liūto rinktinės Perlo (vėliau – Bazalto) rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Lokio rinktinės Laisvės kuopos ir Kiaunės rajono vadas Juozas Stanėnas-Aukštaitis, Jonas Dudėnas-Vynas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

STEPONAS SATKEVIČIUS- GINTVYTIS
1927–1951 03 19

Steponas Satkevičius gimė 1927 m. Utenos aps. Vyžuonų vls. Janonių k. Užaugo Utenos vaikų globos namuose. Mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje.
Nuo 1944 m. vasario 16 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės mokyklos kursantas. Vokiečiams rinktinę išformavus, pabėgo ir mokytojavo Ukmergės aps. Balninkų vls. Dapkūniškių k. pradžios mokykloje.
Nuo 1944 m. partizanų ryšininkas, nuo 1946 m. Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 2-ojo bataljonio partizanas. Nuo 1950 m. Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Kultūros ir propagandos skyriaus viršininkas. Vėliau buvo perkeltas į Vytauto apygardos štabą viršininko pavaduotoju. Rytų Lietuvos partizanų srities štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko V. Pakšto-Vaidoto pavaduotojas.

ANTANAS BULKA- DAINIUS, KURŠAITIS
1928 04 16–1951 03 19

Antanas Bulka gimė 1928 m. balandžio 16 d. Utenos aps. Linkmenų vls. Kirdeikių parapijos Ripaičių k. Vinco Bulkos ir Marės Stundžaitės-Bulkienės šeimoje.
Rytų Lietuvos partizanų srities štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas.

JURGIS TRINKŪNAS- DAGIUS
1914 12 07–1951 03 19

Jurgis Trinkūnas gimė 1914 m. gruodžio 7 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Trimoniškio k. Kazimiero Trinkūno ir Anastazijos Gobytės-Trinkūnienės šeimoje. Gyveno Švenčionių aps. Daugėliškio mstl.
Partizanas nuo 1944 m. 1947 m. balandžio 30 d. Vytauto apygardos štabo įsakymu apygardai Nr. 18 paskirtas Liūto rinktinės Ūkio skyriaus Kovotojų maitinimo, aprūpinimo ir apmundiravimo poskyrio viršininku. 1949 m. rugpjūčio 1 d. laikinai einančio Vytauto apygardos vado Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 28 puskarininkis J. Trinkūnas patvirtintas apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininku. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. Šiaurės Rytų (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities pakėlimui į partizanų karininkų laipsnius pristatytų kandidatų atestacijos sąraše nurodoma, kad Dagiui suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis „tinka užimamai vietai“. Rytų Lietuvos partizanų srities štabo Organizacinio skyriaus viršininkas.

1999 m. balandžio 13 d. J. Trinkūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

STASYS JUODIS- ČIŽIKAS, DŪDELĖ
1920 04 18–1951 03 19

Stasys Juodis gimė 1920 m. balandžio 18 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Pagilbiškio k. Juozo Juodžio ir Julijonos Snieganytės-Juodienės šeimoje.
1949 m. rugpjūčio 1 d. laikinai einančio Vytauto apygardos vado Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 28 puskarininkis S. Juodis patvirtintas Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perlo rajono vadu.
1950 m. birželio 27 d. kaip Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas dalyvavo Vytauto apygardos partizanų sąskrydyje, kuriame buvo svarstyti kovos metodai, Rytų Lietuvos srities vadovybės, naujų partizanų priėmimo ir partizanų vadovybės laikysenos karo prievolininkų atžvilgiu, Tautos ir partizanų moralės bei kiti klausimai.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas.

STASĖ DAŠKEVIČIŪTĖ- ŽIEDAS
1925–1951 03 19

Stasė Daškevičiūtė gimė 1925 m. Pagojės k.
Vytauto apygardos partizanė nuo 1947 m.

NATALIJA DEVEIKYTĖ- VAIDILUTĖ

1922 07 08–1951 03 19

Natalija Deveikytė gimė 1922 m. liepos 8 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Kačiūnų (Kučiūnų) k. Liudo Deveikio ir Veronikos Deveikytės-Deveikienės šeimoje. Gyveno Utenoje.

Nuo 1944 m. Vytauto apygardos partizanų ryšininkė. Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininko V. Pakšto-Vaidoto žmona.
1999 m. vasario 17 d. N. Deveikytei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

BALYS GRAUŽINIS- UOSIS, VILKAS
1925 03 01–1951 03 19

Balys Graužinis gimė 1925 m. kovo 1 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Buitūnų k. Juozo Graužinio ir Veronikos Klimašauskaitės-Graužinienės šeimoje.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono štabo viršininkas.

STEPONAS JAKUČIONIS- AUŠRA
1923–1951 03 19

Steponas Jakučionis gimė 1923 m. Utenos aps. Molėtų vls. Strakėnų k.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono Organizacinio skyriaus viršininkas.

JUOZAS KUŠELIAUSKAS- PUTINAS
1920–1951 03 19

Juozas Kušeliauskas gimė 1920 m. Gyveno Švenčionių aps. Kaltanėnų vls. Kiauneliškio k.
Vytauto apygardos Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201603_zutis.pdf

 

Krulikas Jonas - Saulius iš Naujosios Valios k. Sangrūdos vlsč. 1914-1947.03.19. Aušros brolis. Partizanuose, kaip ir brolis, nuo okupacijos pradžios. Mirė po sužeidimo Buktos mūšyje.

Mikušauskas Klemensas iš Vartų k. Prienų raj. 1928-1946.03.19(1946.10.05).

Miliauskas Jonas - Tramvilis iš Beržinių k. Keturvalakių vlsč. 1925-1947.03.19. Žuvo Buktos mūšyje. Palaidotas Skardupiuose.Rašytinis Juozas- Šarvas iš Tūrupio k. Liudvinavo vlsč. 1916-1947.03.19. Po kariuomenės nuo 1939 m. dirbo pasienio policijoje, 1944 m. buvo suimtas, bet pabėgo iš Masaičio sodybos Meškučių k. ir išėjo į partizanus. Žuvęs buvo įmestas į siloso duobę prie Liudvinavo „stribelnyčios", 1989 m. perlaidotas į senas Marijampolės kapines prie tėvų.

Stravinskas Antanas - Miškinis iš Elzbietinkos k. 1919— 1946.03.19. Žuvo prie Šilavoto (buvo sudegintas gyvas).

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

1948 m. į rinktine atvyko Rudžionis-Čemberlenas, Radviliškio gyventojas. Rekomendavo jį Minelgų šeima ir Leonas Gylys-Agnieška. Vokiecių okupacijos metu Rudžionis dirbo Radviliškio geležinkelio policijoje.

1947 m. įsidarbino Radviliškyje NKVD vairuotoju. Tikriausiai jau tada buvo išgama. Budamas vairuotoju "padejo" pabegti partizanui Šliandariui. Tarp partizanu tapo "savu", sudare savo atskira grupę, į kuria įėjo pats Rudžionis-Čemberlenas, Monika Mingelaitė-Gražina, Jonas Manšauskas-Valstietis, Liudvikas Buivys-Karvelis,Teodoras Morkus-Sakalas.

 Laikesi Legeciuose, Mataicio sodyboje.

1949 03 19 partizanai žuvo. Liko tik Čemberlenas.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-20-1997.pdf

Juozas Jakštaitis-Kėkštas

Gimė 1928 m. Paikų k., Gaurės vls. (kitais duomenimis, Kalniškių k., Eržvilko vls.), ūkininko šeimoje. Pradžios mokyklą baigė gimtinėje. Pirmąją bolševikinę ir fašistinę okupacijas praleido kaime.

Partizanų nukreiptas 1945 m. įstojo į Eržvilko stribų būrį ir teikė partizanams žinias apie čekistų operacijas. Supratęs, kad yra įtariamas ir sekamas, 1946 m. pereina į Lydžio rinktinės Kadagio kuopos Gintaro būrį. Pasižymi kaip narsus kulkosvaidininkas susirėmimuose su čekistais. 1947 m. pradžioje žuvus Gintarui, būrio vadovavimą perima Jogaila (M.Barčas) ir Kėkštą paskiria savo pavaduotoju.

Kėkšto partizaninių kovų kelias tęsiasi iki 1948 03 19 mūšio su čekistais Jerbiškių k. prie Vidaujos intako. Žuvo kulkosvaidžio ugnimi dengdamas draugų atsitraukimą. Kartu žuvo būrio vadas M.Barčas-Jogaila.

Kūnas išniekintas prie Šimkaičių stribyno, vėliau užkastas miško pakraštyje.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-35-2003.pdf

KAIRYS ANTANAS - Tigras, g.1917 m. Gyveno Trumbatiškyje (Leliūnų vls.), kur tėvai turėjo nusipirkę dvarelį. Okupacijų pradžioje studijavo Vilniaus universitete ekonomiką. Universitetą uždarius (1943), dirbo Švenčionėlių prekybos mokyklos, paskui Vilniaus ekonomikos mokyklos dėstytoju. Apie 1945 m. pradėjo slapstytis, tapo partizanu. Saugumo užverbuotas geležinkelio darbuotojas Vincas Samavičius 1946 03 19 keletą partizanų apnuodijo specialiu preparatu. B.Jakštonis sąmonę praradusį A.Kairį vežė pas Aknystėlių kaimo Juozą Ruzgą, o ten jau laukė čekistai. Stabdomas B. Jakštonis nestojo. A.Kairys buvo nušautas, o B.Jakštonis pabėgo. Palaidotas Kilėviškių kapinėse. Šeima 1945 m. ištremta.

KUNČIŪNAS BRONIUS - Leopardas, g.1914 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Siaubo būrio vadas. Nušovęs 1947 03 19 Kvykliuos pas Laurinavičių užėjęs elgeta apsitaisęs čekistas. Palaidotas Vosgėlių kapinėse.

ŠUTINYS VINCAS, g.1920 m. Bikelių k., Kuktiškių vls. Slapstėsi ir 1948 03 19 namie, tvarte, buvo nušautas Kuktiškių skrebų.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

LEONAS GUOBYS

Leonas Guobys gimė 1923 metais Žalvarių kaime, Giedraičių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Jo tėvas Julius Guobys turėjo 20 ha žemės, - matomai buvo Lietuvos savanoris. Šeimoje užaugo trys sūnūs ir viena duktė. 1945 m. rudenį Leonas Guobys, šaukiamas į Raudonąją armiją, neišėjo, o nuėjo į stribus Giedraičiuose.

Kartu su stribais Leonas Guobys 1945 m. pradžioje kovojo su partizanais prie Pusnės ir buvo sužeistas į koją. Po sužeidimo pasveikęs Leonas Guobys išėjo partizanauti ir pasirinko „Putino" slapyvardį. Partizanavo Povilo Švelniko-Voldemaro būryje.

Po kautynių prie Jaurų kaimo 1945 m. vasarą, kovotojai pasiskirstė į mažesnes grupeles. Leonas Guobys partizanavo kartu su Petru Gruzdu-Vėtra, Kaziu Dabužinsku-Plienu, Česlovu Lesnikausku-Ąžuolu ir kitais partizanais. 1947.03.19 prie Kazokų miško, visai netoli Kivilšų sodybos, stribų apsuptas Leonas Guobys-Putinas nusišovė.

http://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm

1952 m. kovo 19 d. čia žuvo rinktinės vadas B. Kriščiūnas-Klajūnas-Puntukas, štabo viršininkas Izidorius Miškūnas-Barzda ir žvalgybos skyriaus viršininkas S. Šepkus-Šernas.

http://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm

Baukus Juozas, g.Šiluvos vls. Žaiginio k. Žuvo 1946 03 19.

Cinovas, Jurbarko gimnazijos buhalteris, partizanas. Žuvo kartu su Mišeikiu bunkeiyje prie Skaudvilės 1951 03 19. Atpažintas masiniame kape prie Skaudvilės 1990 m.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

Šmigelskas (Lazukas) Juozas, Povilo, sl. Smidras, Jono ir Kazio Lazukų brolis, g. 1913 Paberžės k., Balninkų vlsč. Nuo 1944 08 - B rinktinės Diemedžio, Žaibo būrio partizanas, 1-o (2-o?) bataliono 2-os kuopos vadas. Žuvo 1949 02 16 kartu su B. Alkūnu (Stalnioniu)-Dobilu. LKA33, 

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Foto: DUKAUSKAS Vytautas, Silvestro, g. 1923 Minioniuose, Raseinių v. Partizanas nuo 1944. Suėmus Petrą Mockų (1945), kurį laiką vadovavo būriui. Žuvo 1946 03 19 Žaiginio giraitėje kartu su St. Noreika, pastoję kelią važiuojantiems enkavedistams. Iš Šiluvos stribyno kūnai arkliu nuvilkti už miestelio. Užkasimo vieta nežinoma.

GAILIENĖ — VENSKUTĖ Veronika, g. 1929 Kinderalių k., Judrėnų v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanė nuo 1951. Žuvo 1953 03 19 Kapstatų- Klibių bunkeryje kartu su vyru K. Gailiumi, J. Ruigiu, D. Striauka ir K. Striauka.

GAILIUS Kostas - Klajūnas, g. 1933 Kurmiuose, Švėkšnos v. Moksleivis. Žuvo 1953 03 19, apsupus bunkeri prie Kapstatų- Klibių, Endriejavo v. Kartu žuvo V. Venskutė - Gailienė, D. Striauka, K. Striauka ir J. Ruigys.

JAGMINAS Klemensas, Antano, g. 1922 Spraudės k., Šilalės v. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1948 03 19 Pažiuržmotyje, Pajūrio apylinkėse. Palaikai ilsisi prie evangelikų kapinių Šilalėje.

 

Aldona MISEIKIENE-GEDUTYTE Ir Vladas MIŠEIKIS

MIŠEIKIENĖ - GEDUTYTĖ Aldona -Gegutė, g. 1931. Partizanė. Žuvo 1951 03 19 Norkiškės bunkeryje Mažintuose, Batakių apyl., kartu su vyru VI. Mišeikiu ir partizanu Algiu - Žvirbliu.

NOREIKA Stasys, Leono - Smilga, g. 1922 Maižiškiuose, Šiluvos v., ūkininku šeimoje. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 03 19 Žaiginio giraitėje, Šiluvos v., kartu su V. Dukausku, pastoję kelią važiuojantiems enkavedistams. Kūnai arkliu buvo nuvilkti už miestelio. Užkasimo vieta nežinoma.

RUIGYS Juozas, Jeronimo, g. 1933 Liepaičiuose, Veiviržėnų v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1953 03 19, apsupus bunkerį prie Kapstatų - Klibių Endriejavo v. Kartu žuvo K. Gailius, V. Venskutė - Gailienė, D. Striauka ir K. Striauka.

STRIAUKA Domas - Žvainys, g. 1929 Misgiriuose, Judrėnų v. Ūkininkas. Partizanas nuo 1951 (pabėgo nuo tarnybos sovietinėje armijoje). Žuvo 1953 03 19 bunkeryje prie Kapstatų (Klibių), Endriejavo v., apsupties metu. Kartu žuvo brolis Kazys, K. Gailius, V. Venskutė - Gailienė ir J. Ruigys.

VALAKAITIS Juozas, kilęs iš Šiluvos v. Žuvo 1946 03 19 kartu su broliu Romu.

VALAKAITIS Romas, kilęs iš Šiluvos v. Žuvo 1946 03 19 kartu su broliu Juozu.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Kezytė Jadvyga, g. 1914 m. Raguškių k., Utenos vls. Siuvėja, partizanų rėmėja ir ryšininkė, slapyvardis - Švitra. 1947 01 05 suimta. Neištvėrusi kankinimų, 1947 03 20 Lukiškių kalėjime nusižudė.

http://partizanai.org/failai/html/zadejom-laisve-parnesti.htm

PAŠILYS LEONAS, g. 1922 m. Plepesiškių k., Užpalių vls. Šeima po karo išblaškyta: broliai Pranas ir Leonas išėjo partizanaut, Feliksas buvo suimtas, Alfonsas su motina (Elžbieta) ištremti, ūkis 1945 m. konfiskuotas. L.Pašilys žuvo prie Degėsių 1946 03 20.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Didelės kautynės buvo ir kovo 20 d. Veprių valsčiuje prie Gudelių kaimo: 60-70 partizanų būrys susidūrė su trim NKVD batalionais ir keturių miestelių stribais. Mūšyje žuvo 36 partizanai ir nemažai jų priešininkų. Čia krito ir būrio vadas Aleksas Lukša iš Gelvonų valsčiaus Šiliankos kaimo, buvęs policijos vachmistras.

http://partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm

 

Arbočius Stasys, Mato, sl. Vėtra, Vėjas 1, g. 1919 Paparčių k., Žaslių vlsč. Nuo 1945 - A rinktinės 1-o (Dramblio) bataliono būrio vadas. Žuvo 1946 03 20/21 Šešonių k., Žaslių vlsč. kartu su J. Zdanevičiumi-Žvanginiu ir V. Vilkeliu-Krūmu kautynėse su Žaslių MVD. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje. Slapta perkelti į Rusių k. kapines.

Vilkelis (Vilkevičius) Vladas, Kazio, sl. Krūmas, Vaclovo-Liūto brolis, g. 1918 04 17 Pigonių k., Musninkų vlsč. Nuo 1945 pradžios - DKR 1 -o bataliono būrio vadas. Žuvo 1946 03 20/21 Šešonių k., Žaslių vlsč., kartu su S. Arbočiumi-Vėju ir J. Zdanevičiumi-Žvanginiu kautynėse su Žaslių MVD. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje. Slapta perkelti į Rusių k. kapines

Zdanevičius (Zdanavičius) Jonas, Kazio, sl. Žvangis, Žvanginis, Žvangutis, g. 1919 Paparčių k., Žaslių vlsč. Nuo 1944 - slapstėsi, 1945 - A rinktinės 1-o bataliono 1-os kuopos, 1945 08 - Vėtros būrio partizanas. Žuvo 1946 03 20 Šešonių k., Žaslių vlsč., kartu su S. Arbočiumi-Vėtra ir V. Vilkeliu-Krūmu kautynėse su Žaslių MVD. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje. Slapta perlaidoti į Paparčių kapines.
http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm