Kovo 17-18 d. žuvę partizanai

„B" rinktinės 4 kuopos partizanai.

Kaireje - žvalgybos skyriaus viršininkas A. Kraujelis-Siaubūnas, žuves 1965 03 17

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

1948 m. kovo 17 d. Prienų aps. Prienų vls. (dabar – Prienų r. sav.) Čiudiškių k., prie gyventojo P. Mačiūtos namo, MGB Prienų vls. poskyrio karinė operatyvinė grupė susidūre su šešiais Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios (buvusios 3-iosios) kuopos partizanais. Per susišaudymą žuvo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazys Algirdas Varkala-Daumantas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Zigmas Juška-Pjūklas, Zigmantas, 52-osios kuopos 1-ojo būrio vadas Vytautas Jundilas-Jaunutis, partizanai Kazys Antanas Gudauskas-Vaidila, Antanas Pranka-Vytautas ir Vytautas Antanas Žemaitis-Saulius.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Prienų turgaus aikšteje, veliau užkasti Prienų m. Prienų šilo pakraštyje (vieta Prienų m. prie Kauno–Alytaus / Prienų–Marijampoles kelių sankryžos).

Pietų Lietuvos partizanu sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 134

 

Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys prieš žygi į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais.

Šakių aps. Barzdų vls. Skirkiškės k. 1947 m. gruodžio 14 d. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: BDPS Prezidiumo įgaliotiniai Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis. Antroje eilėje iš kaires: 

Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Žalgirio rinktinės partizanas Algirdas Akambakas (Akombakas)-Špicas, neatpažintas, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas, neatpažintas, Geležinio Vilko rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas Vytautas Jundila-Jaunutis ir Žalgirio rinktinės partizanas Leonardas Vizgirda-Keleivis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

ZIGMAS JUŠKA-PJŪKLAS, ZIGMANTAS
1923–1948 03 17

Zigmas Juška gime 1923 m. Panevežio aps. Panevežio vls. Partizanas nuo 1945 m. 1946 m. pavasarį paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Šiaurio kuopos vadu. Tų pačių metų gruodžio 2 d. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo isakymu Nr. 36 Geležinio Vilko rinktinės 2-osios kuopos vadas Z. Juška „už sažiningą ir uolų pavestų pareigų atlikima, už narsumą kautynėse ir sumanų vadovavimą kovai su žiauriuoju okupantu dėl Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės atstatymo“ buvo apdovanotas juostelėmis „Už uolumą“ ir „Už narsumą“. Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas.

1950 m. rugpjucio 22 d. Geležinio Vilko rinktinės tarybos posedžio protokolu Z. Juška pristatytas Laisvės kovos kryžiaus 3-iojo laipsnio apdovanojimui, 2013 m. gegužes 8 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. gegužes 27 d. įsakymu suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).

VYTAUTAS JUNDILAS (JUNDILA) - JUODVARNIS, JAUNUTIS
1922 09 24–1948 03 17

Vytautas Jundilas (Jundila), Antano, gimė 1922 m. rugsejo 24 d. Marijampolės aps. Klebiškių vls. Gražučių k.

Nuo 1945 m. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų ryšininkas. Nuo 1947 m. vasario 5 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas, kulkosvaidininkas. 1947 m. gruodžio 15 d. V. Jundilas (Jundila) lydejo Juozą Lukšą-Skirmantą ir Kazimierą Pyplį-Audroįi per sieną. Grįžus buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės 52-osios kuopos 1-ojo būrio vadu, jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

2000 m. sausio 17 d. V. Jundilui (Jundilai) pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

KAZYS ANTANAS GUDAUSKAS-VARNAS, VAIDILA
1916 09 20–1948 03 17

Kazys Antanas Gudauskas, Stasio, gimė 1916 m. rugsėjo 20 d. Kauno aps. Garliavos vls. Linksmakalnio k. Lietuvos kariuomenes karininkas.
Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios kuopos partizanas.
2009 m. gegužes 28 d. K. A. Gudauskui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

ANTANAS PRANKA-VYTAUTAS
1925 12 21–1948 03 17

Antanas Pranka gimė 1925 m. gruodžio 21 d. Marijampolės aps. Klebiškio vls. Čiudiškių k. Prano Prankos ir Marijonos Šalčiūtės-Prankienės šeimoje.
Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios kuopos partizanas.

VYTAUTAS ANTANAS ŽEMAITIS-SAULIUS
1927 07 09–1948 03 17

Vytautas Antanas Žemaitis, Antano, gimė 1927 m. liepos 9 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jurginiškių k.
Partizanas nuo 1947 m. liepos mėn. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios kuopos partizanas.
2011 m. lapkricio 21 d. V. A. Žemaiciui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Parenge Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2018/201803_TA_GVR_zutis.pdf

 

Ališauskas Antanas iš Bartninkų k. Vilkaviškio raj. Žuvo 1946.03.17.

Kliukinskas Leonas - Levas iš Mockavos k. Sangrudos vlsc. 1913-1945.03.17. Žuvo Strumbagalvės k.

Krulikas Albinas - Aušra iš Naujosios Valios k. Sangrūdos vlsč. 1917-1946.03.17. Žuvo Tarprubežiuose. Partizanuose nuo 1944 m.
Leonavicius Donatas - Menulis iš Aistiškiu k. 1928(?)- 1946.03.17. Vycio brolis. Vytauto rinktinės partizanas. Žuvo Tarprubežiuose.
Matulevicius Juozas - Tigras iš Kazlavo (Asavos) k. Liubavo vlsc. 1916-1946.03.17. Žuvo Tarprubežiuose.

Rudakov Nikolaj Ivanovic. Ukrainietis, Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanas, kartu su D. Leonavicium 1946.03.17 žuvęs Tarprubežiu k. Jurgežeriu vlsc.

Treciokas Viktoras - Liūtas iš Mergutrakio k. 1918— 1945.03.17. Žuvo Strumbagalves k. Buvęs Lietuvos pasienio policininkas.

Vikerta Antanas - Apuokas iš Bartninkų vlsc. Piliakalniu k. 1916-1946.03.17. Vytauto rinktinė. Vilkabaliuose sunkiai sužeistas, nubego iki Alksninės bažnycios ir nusišove. Prieš partizanus dirbo Piliakalniu k. parduotuves vedeju. Kovojo Leonavičiaus-Mėnulio būryje.

Zimnickas Jonas iš Mockavos k. 1913-1945.03.17. Partizanavo ir Suvalkų trikampyje. Žuvo Sangrūdos vlsc. Radiškės k.

Brusokas Stasys - Kubas, Putinas iš Makrickų k. 1905(1918?)-1948.03.18. Nusišovė apsuptas Riečiuose.

Seliokas Albinas - Šrapnelis, Kazimieras. G. 1918 m. Šarabudės k. Šilavoto vlsc. Marijampoles apskr. Tarnavo ulonų pulke. Vokiečių okupacijos metais tarnavo vokiečių kariuomenėje ir Vietinėje rinktinėje. 1944 m. užejus rusams, įstojo į Sasnavos ir Igliškelių vlsč. veikusį J. Demikio-Eumo partizanų būrį. Ejo būrio vado, žvalgybos viršininko pareigas. Nuo 1946 m. pavasario - Vytauto partizanų grupės vado pavaduotojas. 1947.03.18 išduotas Cinkaviškės k. Sasnavos vlsc. pas Večerski bunkeryje susisprogdino.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Šerelis Karolis-Aviatorius, Prano, g.1910 m. Juknoniu k., gyvenęs Valų k.; karininkas; išejo į mišką 1944 m.; 1-o bataliono 1-os kuopos būrio vadas; ž.1950 03 17 Žemaitkiemio dvare pas Stasę Saldžiūnienę bunkeryje; išniekintas prie Ukmergės MGB būstinės; užkastas Pivonijos šile; perlaidotas Dukstynos kapinėse.

Sūnus Bronius Bisturys, g.1929 m., nuo 1947 m. aktyviai dalyvavo partizanineje veikloje. Iš pradžiu kaip ryšininkas palaikė ryšius su Plieno būrio partizanais, padejo jiems, o 1949 m. įstojo į Daktaro būrį. Slapyvardis Girėnas. 1950 m. kovo 17 d. žuvo: buvo nušautas kartu su Karoliu Šereliu bunkeryje Žemaitkiemyje

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf

1948 m. kovo 17 d. Jonas Maželis-Starkus žuvo prie Šaltuonos, Kleopo Žickaus lankoje: grižtant iš pasitarimo su partizanų vadovybe pateko į čekistų ir stribų pasalą-slėpynę. Sunkiai sužeistas kovesi ir, silpstant jegoms, nusišove. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko miestelio aikšteje. Užkasimo vieta nežinoma. Spėjama, kad Balandinės miške šalia Eržvilko.

Kovo 17 naktį į Mikeliškių kaimą pas Adomą Kutrą atvažiavo šeši mūsų vyrai: du broliai Ardinskai, du broliai Vaitaičiai, Petras Indriliūnas ir Kostas Keželis - ir papraše šeimininką dieną praleisti pas jį. Tą dieną Biržuose buvo turgus. Šeimininkas su sūnumi išvažiavo į turgų, o vyrai, nieko blogo nemanydami, juos išleido. Kutra praneše saugumui, kad pas jį miega šeši banditai. Partizanai miegojo be sargybos. Saugumieciai, apsupe namus, pradejo šaudyti, vyrai iš miegų puolė į lauka. Taip visi ir žuvo...

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-32-2002.pdf

Nikodemas Masys-Rimvydas, Žaliosios rinkt, būrys. Ž.1953 03 17.

Foto: Povilas Laužikas, žuvęs 1949 03 18

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

MATIUKAS BALYS, Jono, g. 1908 m. Partizanas. Žuvo 1945 03 17 Vyžuonų vls.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Foto: Virginaitis, Stasys, Mečislovo s.-Lokys (1920-1945-03-17)

Gimė Ličiūnų kaime, Aukštadvario apylinkėje, Trakų valsčiuje. 1945 metais žuvo kovos lauke, Skerdinių kaime, Aukštadvario apylinkėje. Jo būrio vadas - Petras Kabaras-Kotas, Lietuvos šaulys. Į partizanų gretas įsijungė 1944 metų pabaigoje. Drąsus, aktyvus kovotojas, vado pavaduotojas. Daug kartų jam teko žvelgti mirčiai į akis.

Žuvo kaip tikras Lietuvos didvyris, jo kūnas buvo išniekintas Aukštadvario turgaus aikštėje.
http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Janulis Aleksandras (Olesius), Benedikto, g. 1924 Krivonių k., Žaslių vlsč. Nuo 1944 -DKR Krivonių orgbūrio partizanas. Žuvo 1945 03 17, kareivių suimtas ir sušaudytas Jačiūnų pamiškėje kartu su A. Kastantinavičiumi ir B. Kaduševičiumi

Kaduševičius Bernardas (Barnasius), g. 1919 Krivonių k., Žaslių vlsč. Nuo 1944- DKR Krivonių orgbūrio partizanas. 1945 03 17, kareiivų suimtas ir sušaudytas Jačiūnų pamiškėje kartu su A. Januliu ir A. Kastantinavičiumi.

Kastantinavičius Adomas, g. Krivonių k., Žaslių vlsč. Nuo 1944-DKR Krivoniųorgbūrio partizanas. Žuvo 1945 03 17, kareivių suimtas ir sušaudytas Jočiūnų k. pamiškėje kartu su A. Januliu ir B. Kaduševičiumi.
http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Kisielius, Bolius sl. Karvelis g. 1919 02 21 Mikalinos k. Partizanas nuo: 1945 02 17 Eilinis žuvo: 1947 03 17 Rici.

Kucklailis, Stasys Girenas 1913 11 11 Mikalinos k. 1947 01 22 Eilinis 1947 03 1 7 Rici.

Urbonas, Antanas Varnas 1921 11 14 Šutroniu k. 1946 01 17 Eilinis 1947 03 17 Rici.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

1949 m. kovo 18 d. Šiauliu aps. Klovainių vls. Laipuškių k. (dabar - Pakruojo r. sav.) per susišaudyma su MGB Pakruojo vls. poskyrio stribų grupe žuvo Algimanto apygardos Žaliosios rinktinė vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas Anicetas Algirdas Meškauskis-Lapinas, Vanagaitis ir partizanas Jonas Ivanauskas -Lizdeika.,

Žuvusiujų palaikai niekinti prie MGB Pakruojo vls. poskyrio (kitais duomenimis - Pakruojo milicijos kieme). Veliau užkasti dabartines Pakruojo Atžalyno gimnazijos teritorijoje.

Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Algimanto apygardos partizanai Šimoniu girioje. 1947 m. Pirmoje eileje iš kaires: Juozas Katinas-Šernas, Antanas Matuliauskas-Adaska, J. V. ČesnakaviČius-Daujotas; antroje eileje iš kairės: Balys Žukauskas-Princas, Birutė Kiaulevičiutė-Neužmirštuolė, Ona Talantaitė-Jonukas, Joana Railaitė-Slučkiene-Neringa, Balys Ramanauskas-Narsutis; trecioje eileje iš kaires: Antanas Starkus-Montė, Antanas Slučka-Šarūnas, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

 

ANICETAS ALGIRDAS MEŠKAUSKIS-VANAGAITIS, LAPINAS
1927 01 01-1949 03 18

Anicetas Algirdas Meškauskis gime 1927 m. sausio 1 d. Panevežio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės vnk. Antano Meškauskio ir Emilijos Baltėenaitės-Meškauskienės šeimoje. Baige Dambavos pradžios mokyklą. Mokesi Šeduvos progimnazijoje.

1944 m. vasarą traukėsi į Vakarus. Mokesi desantininkų mokykloje. Apmokytas partizaninio karo taktikos 1945 m. sausio pab. grižo desantu į Lietuvą. Su grupe nusileido Panevežio aps. Smilgių vis. apylinkėse. Tęse mokslus Šeduvos progimnazijoje.

1945 m. kovo men., sužinojes, kad jo ieško sovietų represinės struktūros, tapo Žaliosios rinktinės (vadas Izidorius Pucevičius-Radvila) partizanu.

1946 m. vasario 13 d. Panevežio aps. Smilgių vls. Ažagų k. buvo sužeistas Litkūnų kautynėse, kuriose žuvo 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis ir 5 jo bendražygiai. Išgijęs vėl grižo pas partizanus.

Nuo 1947 m. liepos 1 d. Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vado pavaduotojas, veliau - šios rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas.

1998 m. balandžio 1 d. jam, kaip Algirdui Meškauskui, pripažintas kario savanorio statusas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. balandžio 27 d. isakymu suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).

JONAS IVANAUSKAS - PUPŲ DĖDĘ, LIZDEIKA
1900 12 10-1949 03 18

Jonas Ivanauskas gimė 1900 m. gruodžio 10 d. Šiaulių aps. Klovainių vis. Siečių k. Kazio Ivanausko ir Onos Karaitytės-Ivanauskienės šeimoje.

Žaliosios rinktinės Klovainių būrio vadas. Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanas.

Parenge Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_AA_ZR_zutis.pdf

1949 m. vasario 16 d. Dariaus ir Gireno kuopos vadu paskirtas Antanas Baukys-Sakalas, buvęs Žalgirio būrio vadas ir Dariaus ir Girėno kuopos vado pavaduotojas. Jam 1949 m. kovo 18 d. žuvus.

KAZYS JUREVIČIUS-Dobilas
Gimę 1924 m. Kovelių kaime, Rokiškio valsčiuje.
Buvo Algimanto apygardos Kunigaikšcio Margio rinktinės Dariaus ir Gireno kuopos vadas. 1949 m. vasario 16 d. paskirtas Kun. Margio rinktinės štabo viršininku. Išdavus agentui Dalgiui, žuvo 1949 m. kovo 18 d.

http://partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm