Kovo 6-7 d. žuvę partizanai
Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje.
Antroje eilėje pirmos -Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis - Juozas Gegužis-Diemedis.
(Genocido aukų muziejus)
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Papėčių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. — Šarūno rinktinės vadas. Nuo 1948 m. spalio, pavaduodamas A. Ramanauską-Vanagą, laikinai ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. apygardos štabo bunkeryje Daugų valsčiaus Kalesninkų miške (nušautas MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio). 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu B. Labėnas-Kariūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties)
Voveris Vaclovas-Žaibas gimė 1922 m. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. rugpjūčio vadovavo Kazimieraičio rinktinei, 1948 m. lapkritį paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdešimtyje kautynių su okupacine kariuomene ir vietiniais kolaborantais — stribais. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Kalesninkų miške MGB agentams K. Kubilinskui ir A. Skinkiui išdavus apygardos vadavietę. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu V. Voveriui-Žaibui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. (dabar - Alytaus r. sav.) Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai - prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename - Dainavos apygardos štabo - bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame - Kazimieraičio rinktinės štabo - bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 61.
VIKTORAS KAZLAUSKAS - VANAGAS
1920-1949 03 07
Viktoras Kazlauskas, Juozo (?), gimė 1920 m. Trakų aps. Onuškio vls. Mokytojas.
1947 m. rugsėjo 24-25 d. dalyvavo Dainavos apygardos partizanų posėdyje kaip Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės Ūkio skyriaus viršininkas. 1948 m. lapkričio 10 d. Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 15 Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Vanagas paskirtas šios rinktinės štabo viršininku.
JONAS KAZLAUSKAS-ŠERMUKŠNIS
1919 (1923)—1949 03 07
Jonas Kazlauskas, Juozo, gimė 1919 (1923) m. Trakų aps. Onuškio vls. Varlių k. Baigė Dusmenų pradžios mokyklą. Ūkininkavo tėvų ūkyje.
Partizanas nuo 1944 m. 1947 m. pradžioje ėjo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės vado pareigas. 1948 m. vasarą paskirtas šios rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadu.
1997 m. lapkričio 26 d. J. Kazlauskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Iki 1948 m. Stovi iš kairės: Vytauto grupės partizanas Teofilis Valickas-Balys, Geležinio Vilko grupės vadas J. Kazlauskas-Šermukšnis, Vytauto grupės vadas Adolfas Baublys-Merkys ir partizanas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Dainavos apygardos Geležinio Vilko grupės būrio partizanas J. Kazlauskas-Šermukšnis. 1946 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Petras Šilanskas-Labutis
1912 (1916)-1949 03 07
Petras Šilanskas, Urbono, gimė 1912 (1916) m. Trakų aps. Onuškio vls. Skabeikių k. Baigė Skabeikių pradžios mokyklą. Ūkininkavo tėvų ūkyje. Nuo 1933 m. tarnavo Alytaus Kunigaikštienės Birutės 2-ajame ulonų pulke. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Kančėnų, Skabeikių, Vaikantonių ir Rakščios kaimų seniūnas. Gelbėjo savo krašto ūkininkus nuo nacių represijų. Partizanas nuo 1944 m. 1945 m. paskirtas Geležinio Vilko grupės vado V. Vaclovo-Žaibo pavaduotoju. 1947 m rugsėjo 24-25 d. dalyvavo Dainavos apygardos partizanų posėdyje kaip Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės vado pavaduotojas. Vėliau - šios rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio skyriaus vadas.
Dainavos apygardos Geležinio Vilko grupės partizanai. Stovi pirmas iš kairės grupės vado V. Vaclovo -Žaibo pavaduotojas R.Šilanskas-Labutis ir neatpažintas partizanas. Sėdi - skyriaus vadas Bronius Pušinskas-Bičiulis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_DA_zutis.pdf
1947 m. pavasaris, kaip ir visa žiema, buvo labai šaltas. Kovo 7-osios nakti, prieš pacias Velykas, partizanai išsiruoše i kaima - sušilti, apsirupinti maistu - ir Vicentiškiu kaime prie Nemunaicio mokyklos ukininko Vinco Dilio žemeje buvo apsupti. Vincas Peckys - Voverukas užšoko ant arklio ir atsišaudydamas iš apsupimo išsiverže, o Juozas Šlekys ir Juozas Čeponis žuvo.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Dulskis Antanas - Pipiras iš Zaveckų k. Jankų vlsč. 1912-1946.03.06. Partizanuose nuo 1945.05. Vilko būrys. Žuvo Ambraziškės k. Pilviškių vlsč. Jasulos sodyboje. Buvęs geležinkelininkas.
Šyvokas Stasys iš Balbieriškio. 1906-1946.03.06. K. Degučio būrio partizanas.
Arlauskas Alfonsas, Vinco s., - Teras iš Žydronių k. Vilkaviškio raj. 1924-1947.03.07. Žuvo Gurbišilyje. Vytauto rinktinė.
Bajoraitis Albinas - Šturmas iš Ožkasvilių k. Marijampolės vlsč. 1922-1947.03.07. Partizanuose nuo 1944 m. Vytauto rinktinės būrio vadas. Žuvo Gurbšilio k. Pilviškių vlsč. kartu su kitais 5 kovotojais.
Čeponis Juozas - Paukštelis iš Juodelių k. 1915- 1947.03.07. Žuvo prie Nemunaičių mokyklos, Vicentiškių k. Kartu žuvo J. Šlekys.Eglinskas Vainius -Liepsna. 7-1947.03.07. Birutės rinktinės 52-asis būrys. Žuvo Girininkuose, Garliavos vlsč.
Glinskas Vainius - Debesys iš Sardokų k. Vilkaviškio vlsč. 1927-1947.03.07. Žuvo Gurbšilyje, palaidotas Gižuose. Vytauto rinktinė. Partizanuose nuo 1946 m. vasaros.
Gudauskas Kazimieras - Varnas, Vaidila iš Bebruliš-kių k. 1916-1948.03.07. Geležinio Vilko rinktinė. Žuvo Čiudiškių k. Prienų raj. su K. Varkala ir kitais kovotojais.
Junelis Levas - Leonas iš Šeštokų. 1925-1945.03.07. 1945.01.12 į Jiezno apylinkes išmestas desantininkas. Būrio vadas. Žuvo Balbieriškio miške.
Kapčinskas Juozas iš Rudenų k. 1921-1945.03.07. Žuvo Balbieriškio miške.
Krivenis Antanas. ?-1945.03.07. V. Dranginio būrio partizanas.
Pranka (Franka) Antanas - Vytautas iš Ciudiškių k. Prienų raj. 1925-1948.03.07. Geležinio Vilko rinktinė. Žuvo tėviškėje su K. Varkala ir kitais kovotojais.
Šlekys Juozas - Žvalgas iš Gižų. 1927.03.07-1947.03.07. Žuvo prie Nemunaičių mokyklos kartu su J. Čeponiu.Šlėferis (Šėferis, Šeperis) Henrikas Jonas - Diemedis. Nuo Liubavo. Lietuvos vokietis. Vytauto rinktinės kuopos vadas. Žuvo išduotas Pilviškių vlsč. Gurbšilio k. 1947.03.07. Kartu žuvo dar penki partizanai. Buvo Lietuvos policijos karininkas.
Žaldaris Algirdas - Klajūnas, Vikis, Algirdas iš Pilviškių vlsč. Dumčių k. 1927-1947.03.07. Žuvo Gižų vlsč. Gurbšilio k. Partizanuose nuo 1944 m, Vytauto rinktinė.
Žiūrys Jonas - Žilvitis iš Žydronių k. 1924-1947.03.07. Žuvo Pilviškių vlsč., Gurbšilyje. Partizanuose nuo 1945 m.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Žuvęs V. Voveris-Žaibas. 1949.03.07 MGB daryta nuotrauka
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-6-1993.pdf
1948m. Vytauto apygardos vadovybė ne kartą keitėsi, žuvo daugelis 1946- 1947m. paskirtų štabo pareigūnų. Kovo 7d. žuvo ginkluotės ir ūkio sk. viršininkas Vladas Grigaliūnas-Sakalas.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-16-1996.pdf
Marijampolės apskr. Balbieriškio girioje veikė partizanų būrys, vadovaujamas Leono Junelio (žuvo kovo 7d.),
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf
Junelis Leonas - sl. Leonas, g.1925 m. Vilkaviškio apskr. Šeštokuose, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, 1945 01 12 desantas į Palias, partizanų būrio vadas Marijampolės apskr. Gudelių valsč. Balbieriškio mšk, žuvo 1945 03 7.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-18-1996.pdf
PETRAVIČIUS HUBERTAS - Aidas,g. 1926 m. Kašeikių k., Kuktiškių vls. 1945 m. gavo šaukimą į kariuomenę, bet pasirūpino fiktyvius metrikus (pasijau-nino 3 m.). 1949 m. pašauktas į karinį komisariatą, nuvažiavo, bet pabėgo ir slapstėsi. Tėvą nukankino enkavedistai, šeimą 1951 m. rudenį ištrėmė. Nebeturėjo nei ką valgyti, nei kuo rengtis. Iš žmonių prašyt nenorėjo. Kol dar buvo, slapstėsi su Trimito būrio partizanais, paskui liko vienas. Žiemą sušalęs užėjo į Židonių pirtį (Raudonėlės k.) pasišildyti, bet buvo išduotas ir 1957 03 06 Lu-niaus nušautas. Buvo numestas Molėtų gatvėje, paskui gal pervežė į Uteną.
GRIGALIŪNAS VLADAS, Kazio - Sakalas, g.1921 m. Ažugirių k., Leliūnų vls. Tėvas buvo Lietuvos kariuomenės kapitonas. V.Grigaliūnas mokėsi Utenos gimnazijoje, Karo mokykloje, buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Grįžus sovietų valdžiai, slapstėsi Ažugiriuos, apie Pakalnius, Kvyklius, buvo būrio vadas, Liūto rinktinės štabo narys, Liūto rinktinės spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, redagavo Liūto rinktinės štabo laikraštį „Laisvės šauklys”, buvo Vytauto apygardos ūkio ir ginkluotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1948 03 07 Spulių k., netoli Alantos, susidūręs su Alantos 17 karių MGB grupe, vadovaujama ltn. Budrino. Lavonas buvo numestas Alantoje, Utenoje. Iš Dauniškio duobės išvogtas ir palaidotas Kvyklių k. kapinėse.
LUKOŠIŪNAS ANTANAS ,g. 1912 m. Užpaliuose. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys. Partizanas. Slapstės Veronikos Kiliulienės sodyboje. Slėptuvė 1945 03 07 buvo apsupta, namas padegtas, ir A.Lukošiūnas užduso.
MASIULIS ANTANAS, gimęs Čižiškių k., Užpalių vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 07 V.Kiliulienės sodyboje (ją čekistai padegė ), prie Bikuškio. Kartu žuvo Antanas Lukošiūnas.
MASIULIS JUOZAS, g. 1921 m. Čižiškių k., Užpalių vls. Praėjus frontui, buvo paimtas į kariuomenę, bet paskui pabėgo ir slapstėsi. Užėjus pažįstamam skrebui Repšiui, išlindo pakalbėt, o šis pavarė iki Šeimyniškių 1945 03 07 ir prie Juozo Zamausko nušovė. Lavoną įmetė Degesių - Šeimyniškių skardžiun. Paskui buvo numetę Užpalių miestely ir leido tėvams pasiimt.
ŠLAPELIS, gimęs Užpalių vnk. ir vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Užtikę partizanus A.Lukošiūną, A.Masiulį ir Šlapelį, 1945 03 07 čekistai padegė Šeimyniškių k. (Sudeikių šen.) Veronikos Kiliulienės namą, ir visi trys žuvo.
TARVYDAS JONAS, g. 1904 m. Užpalių vnk. ir vls. Su Ant.Lukošiūnu slapstėsi nuo kariuomenės. Šeimyniškių k. V.Kiliulienės sodyboje juos užtiko čekistai. Abu žuvo 1945 03 07: užduso padegtoje sodyboje.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Žilaitis Gediminas, Stasio, g.1929 m. Gimnazistas iš Lapgirių. Žuvo 1947 03 07 prie Eržvilko, Butkaičių k. Kapas Šimkaičiuose.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
Aliukevičius Alfonsas, Igno, sl. Saulė, g. 1918 Darsūniškio mstl., Kruonio vlsč. Puskarininkis. 1941 Birželio sukilėlis. Tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose. Nuo 1944 vasaros - partizanų organizatorius Kruonio vlsč. (DKR - LLA), 1945 01 pradžioje - būrio vadas, 1945 03 - Pakuonio būrio, kuopos vado pavaduotojas. 04 norėjo tapti kuopos vadu, bet dauguma partizanų nepalaikė, todėl su savo būriu atsiskyrė ir veikė savarankiškai Kruonio-A. Panemunės vlsč. Nuo 1946 04 - Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Gedimino kuopos Saulės grupės (būrio) vadas. Žuvo 1947 03 07 Serbentų k. (prie Kampiškių k.), A. Panemunės vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
BAKUTIS Antanas, Prano - Mindaugas, g. 1922 Raseiniuose darbininko šeimoje. Darbininkas. Nuo 1947 Jūreivio būrio partizanas. Žuvo 1948 03 06 prie Šaltuonos kartu su būriu. Kapas Kalnujuose.
STONYS Juozas, Izidoriaus, g. 1922 Balniuose, Eržvilko v., ūkininkų šeimoje. Ryšininkas. Žuvo 1947 03 07 Butkaičiuose, veždamas arkliais partizanus. Kartu žuvo J. Valantiejus, G. Žilaitis ir dar trys partizanai. Palaidotas Eržvilko kapinėse.
VALANTIEJUS Jonas, g. 1924 Butkaičiuose, Eržvilko v. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 03 07 Butkaičiuose, bandydamas prasiveržti iš apsupties, kartu su kitais 5 partizanais. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko aikštėje, vėliau įmestas į tvenkinį. Iš ten išvogtas ir užkastas Neverdausko sodyboje Butkaičiuose. Melioruojant palaikai sujaukti.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
