Sausio 27 - 28 d. žuvę partizanai
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)
STASKEVIČIUS Jonas, Mykolo-Aušra, gim. 1921 m. Eglėkalnio k., Anykščių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, nuo 1948 m. šio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Užugirio būrio vadas. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. bunkeryje, Kirkų k., Anykščių vls. Palaidotas slapta Anykščių mst. kapinėse po svetimu antkapiniu paminklu.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanų rikiuotė. Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Balys Vaičėnas-Liubartas, antras - Petros Pošius-Gediminas, ketvirtas - Jonas Dūdėnas-Vynas, septintas - Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas, aštuntas - Vytautas Rusakevičius-Tigras, dešimtas - Juozas Stanėnas-Aukštoitis, vienuoliktas - Vytautas Miškinis-Viesulas, tryliktas - Povilas Lukošius-Žilvytis, keturioliktas -Zigmas Tumėnas-Kestutis, penkioliktas - Edvardas Gornelis-Čigonas, šešioliktas - Vytautas Dručkus-Šernas, septynioliktas -Edvardas Juodvalkis-Aros, aštuonioliktas - Alfonsas Dambrava-Aidas, devynioliktas - Jeronimas Bulka-Titnagas. (Lietuvos ypotingosis archyvas)
Račinskas Pranas-Žaibas gimė 1917 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Geibų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. birželio — Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. sausio 27 d. Kūnas buvo išniekintas Saldutiškyje
Staškevičius Jonas-Aušra gimė 1921 m. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Slavėnų (kitur Užupiečių) kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. Priklausė Perkūno būriui, kuriam vadovavo J. Urbonas-Lakštutis. Žuvus būrio vadui, jo pareigas 1948 m. perėmė J. Staškevičius-Aušra. 1949 m. sausio pradžioje Vytauto apygardos vado įsakymu paskirtas naujai suformuoto Užugirio būrio vadu. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. Anykščių valsčiaus Kirkų kaime įrengtame bunkeryje — apsuptas kartu su bendražygiu P. Zubavičiumi-Džeku susisprogdino
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1950 m. rudenį Utenos r. Tauragnų apyl. (dabar – Utenos r. sav.) Rūgšteliškio ir Aukštaglynio kaimų apylinkių pelkėtoje Minčios girios vietoje prie Utenykščio ežero Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai iškasė paskutinį štabo bunkerį, kuriame nuo 1950 m. spalio mėn. gyveno iki dešimt Lokio rinktinės partizanų.
1951 m. sausio 27 d. pamiškėje pasirodė sovietų kariuomenės kareiviai. Nors jie buvo apsivilkę maskuojančius chalatus, partizanai laiku juos pastebėjo ir pasiruošė kautynėms. Sužeistas rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas krisdamas sunkiai sužeidė savo adjutantą Simaną Purą-Švyturį. Žaibas įsakė partizanams organizuotai trauktis, o pats su Švyturiu sunaikino štabo dokumentus ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, nusišovė.
Likusieji 8 partizanai laimingai išsiveržė iš apsupties. Bunkeris buvo sugriautas ir daugiau nebeatstatytas.
Teigiama, kad žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Utenos r. Saldutiškio miestelyje.
Vytauto apygardos vado pavaduotojas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas (kairėje) ir Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas (dešinėje). 1950 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas. 1948–1951 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
PRANAS RAČINSKAS-KARAJIEDAS, DRUGYS, ŽAIBAS
1917–1951 01 27
Pranas Račinskas gimė 1917 m. Zarasų aps. Salako vls. Geibų k.
1944 m. rudenį įstojo į Kazimiero Kaladinsko-Erškėčio kuopą, veikusią Ažvinčių ir Minčios giriose ir nuo 1945 m. vasaros formaliai pavaldžią Lokio rinktinei, veikusiai Zarasų apskrities teritorijoje.
1945 m. gegužės–birželio mėn. kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu“ būriu. NKGB į Erškėčio kuopą įterpus vidaus agentų, spalio pabaigoje ji buvo sunaikinta: su K. Kaladinsku liko tik 8 partizanai. Visi jie įsijungė į Dūkšto ir Rimšės valsčiuose (dabartinis Ignalinos r.) veikusią Tigro rinktinės Karijoto kuopą, vadovaujamą Mamerto Laurinėno-Mingailos. 1946 m. vasario mėn. pradžioje, sužinojus apie pastarojo suėmimą, K. Kaladinskas pasitraukė iš Tigro rinktinės ir 1946 m. sausio 20 d. vykusiame bendrame pasitarime Vytauto apygardos vado Jono Kimšto-Žalgirio buvo paskirtas šios apygardos Lokio rinktinės vadu. 1946 m. gegužės mėnesį jo antruoju pavaduotoju tapo partizanų būrio vadas P. Račinskas-Karajiedas, Drugys.
1948 m. gegužės 1 d., kaip Lokio rinktinės vado pavaduotojas, P. Račinskas-Žaibas dalyvavo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydyje, kuriame buvo aptarta, kaip per dr. Markulio, arba agento „Erelio“, klastą apygardų vadai 1947 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje surengtame tariamame apygardų vadų suvažiavime pateko į enkavėdistų rankas. Taip pat diskutuota apie centralizuotą Lietuvos partizanų veiklą, sudarant vieningą vyriausiąją vadovybę, pasmerkta kolektyvinio ūkio sistema, naikinanti Lietuvos krašto ūkį.
Tikėtina, kad šiame sąskrydyje jis buvo instruktuotas vadovavimo rinktinei klausimais ir buvo vertinamas kaip potencialus kandidatas rinktinės vado pareigoms užimti.
1948 m. birželio 1 d. Vytauto apygardos vado P. Račinskas-Žaibas patvirtintas Lokio rinktinės vadu. 1949 m. rugpjūčio 2 d. l. e. Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 29 jam buvo pareikšta vieša padėka, taip pat apdovanotas 3-iojo laipsnio Pasižymėjimo ženklu. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. Šiaurės rytų (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities pakėlimui į partizanų karininkų laipsnius pristatytų kandidatų atestacijos sąraše nurodoma, kad Žaibui suteiktas leitenanto laipsnis ir jis „tinka užimamai vietai“.
Eidamas Lokio rinktinės vado pareigas, P. Račinskas, įpareigotas Vytauto apygardos vado, suformavo rinktinės štabą. Rinktinėje ir toliau veikė Erškėčio ir Vyties kuopos, vėliau suformuota nauja – Laisvės kuopa. Naujos kuopos sukūrimu rinktinės reorganizacija nesibaigė. 1949–1950 m. Lokio rinktinės veikimo teritorijoje buvo sukurti nauji organizaciniai vienetai – Kiaunės, Sartų, Džiugo ir Šventosios-Vilnelės rajonai. Paskirti rajonų vadai ir nustatytos jų veikimo ribos.
Reorganizuojant rinktinę po ilgos pertraukos vėl pradėtas leisti jos laikraštis „Sutemų keleivis“, pertvarkyta ir partizanų karo lauko teismo struktūra. Pabrėžiama, kad dėl Žaibo rinktinė tapo pavyzdinė Vytauto apygardoje.
1950 m. birželio 27 d. P. Račinskas-Žaibas dalyvavo Vytauto apygardos vadų sąskrydyje, kuriame buvo aptarti kovos metodai, srities vadovybės klausimai ir kt.
P. Račinskas buvo tris kartus sužeistas kautynėse: 1945 m. gegužės 29 d., 1947 m. lapkričio 15 d. ir 1948 m.
SIMANAS PURAS- ŠVYTURYS
1930 08 12–1951 01 27
Simanas Puras gimė 1930 m. rugpjūčio 12 d. Utenos aps. Linkmenų vls. Kirdeikių parapijos Ginučių k. Juozo Puro ir Julės Žigaitės-Purienės šeimoje.
Partizanas nuo 1950 m. liepos mėn. 1950 m. lapkričio mėn. paskirtas Vytauto apygardos Lokio rinktinės vado P. Račinsko-Žaibo adjutantu.
Istoriniuose archyviniuose šaltiniuose minima ne Puro, bet Purevičiaus pavardė, šią pavardę mini ir vietos gyventojai.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_VA_LR.pdf
Račius Jonas, Vinco s. (Reketijos Račiams ne giminė.) 1918-1946.01.27. Žuvo Karužų k. Rudaminos vlsč.
Rimša Juozas, Motiejaus s., - Baltrus iš Krūvelių k. 1917- 1947.01.27. Žilvičio kuopos skyriaus vadas. Varno brolis. Žuvo Karklinių k. Kazlų Rūdos vlsč.
Žukauskas Jonas - Uraganas, Uranas. ?-1948.01.27. Žuvo kartu su P. Sližausku-Arūnu. Buvo niekinamas Sasnavoj.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Vlada Matulionytė, Šimonių vls., mokytoja. Šerno būrys. Žuvo 1949 01 27.
Povilas Juška-Varnas, Miežiškių vls., Pučekų k., Lampeo b. Ž.1949 01 27
Antanas Perlavičius-Šapalas, Panevėžio vls., Taručių k., Lampeo būrio v., desantininkas. Ž.1949 01 27.
Juozas Staškevičius-Ūdra, Anykščių vls., Ažuvenčio k., Perkūno b. Ž.1949 01 27 bunkeryje
Jonas Šiaučiulis, M.,-Avietis, Repšėnų k. 1949 01 27
Vladas Valikonis-Šernas, Kupiškio vls., Kandrenėlių k., Tėvo b. Ž.1949 01 27 Puožo mstl.
Vaškevičius-Kęstutis, Šarūno rinkt. Š.v. Ž.1948 01 27
Povilas Zubavičius-Džekas, Jakubavos k., Butageidžio kuopa. Ž.1949 01 27.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
DEVEIKIS JULIUS, Juozo, g.1913 11 23 Labanoro miestely. Ūkininkas. Partizanavo nuo 1944 m. rudens kartu su K.Jurgelevičiumi, Alf.Gasiuliu, V.Vasiu-liu,St.Ulevičiumi, D.Zaptoriumi. Žuvo 1945 01 27 su Kaziu Jurgelevičiumi (savo svainiu).
VADIŠIUS VYTAUTAS - Avilys, g. 1920 m. Liginiškio k., Kuktiškių vls. Partizanaut išėjo 1945 m. Žuvo 1946 01 27. Kartu mirtinai buvo sužeistas P.Pelėda (mirė antrą dieną po sužeidimo). Palaidotas Paąžuolių k. kapinaitėse.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Skindaras Stepas, Antano, g. 1929 Tervydų k. Nuo 1950 - Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Ėglio būrio partizanas. Žuvo 1953 01 27.
Staselis Vincas, Juozo, sl. Šermukšnis, g. 1929 Papšių k. Debeikių vlsč. Nuo 1950 - Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Ėglio būrio partizanas. Žuvo 1953 01 27.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
L. Gylys-Agnieška žuvo 1949 m. sausio 27 d. ties Gudžiūnais, keliaudamas vykdyti užduoties.
https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm
Povilas ZUBAVIČIUS - Džekas. G. 1923 m. Jakubavos k., Kavarsko vls. Algimanto apygardos Užugirio būrio vado pavaduotojas. Žuvo 1949 m. sausio 27 d. Kirkų k., netoli Dabužių. Palaidotas Anykščių kapinėse.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
Akelaitis Kazimieras - Vėtra. G. Igliaukoje. 1924- 1948.01.28. Mirė operuojamas Kaune. 54-osios kuopos vadas. Partizanuose nuo 1947 m. pab.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
1953 m. sausio 28 d. partizanų slėptuvė buvo aptikta. Pirmas šoko per langą A.Liukpetris-Džiugas ir bėgo Vaivodų miškelio kryptimi, bet prie Pelkių gatvės buvo mirtinai sužeistas. Ten dabar pasodinta eglė, prie dviaukščio mūrinio namo Nr.45. V.Kairys bėgo miesto link ir buvo sunkiai sužeistas greta Žibučių g. namoNr.20, už garažų. Dar gyvą atnešė į namą (Žibučių 18), bet greit mirė nieko nepasakęs.
Jonas Čeriauka-Cirkas. Ž.1947 01 28 Subačiaus vls., Gelažių k.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Juozas Bajoras-Žaibas 1945 metais sausio 28 d. Alšininkų kaime, Stakliškių valse., pateko į rusų kariuomenės ir Jiezno stribų pasalą. Vyko įnirtingos kautynės. Žaibas didvyriškai laikėsi, kulkosvaidžiu nukovė 80 rusų karių. Priešui uždegus pastatus partizanai buvo priversti šokti iš degančio namo ir buvo nukauti (penki).
Palionis, Jonas-Sakalas (1924-1945-01-28)
Gimė Beniukų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų sausio 27 dieną dalyvavo susišaudyme Nibrių kaime, o ankstų sausio 28 d. rytą žuvo apsuptyje, kautynių metu Alšininkų kaime, Stakliškių valsčiuje, Alytaus apskrityje. Žuvo penki partizanai ir septyni gyventojai, rusų karių - apie dvidešimt. Visų į Jiezną atvežtų partizanų ir gyventojų kūnai išniekinti ant grindinio Jiezne.
Rūkas, Vincas-Aras (1925-1945-01-28)
Gimė Būdų kaime, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. Buvo būrio vadas. 1945 m. sausio 27 dieną vyko susišaudymas Nibrių kaime, Jiezno valsčiuje, su rusų kariais ir Jiezno stribais. Nukautas rusų leitenantas, stribas Kostas Laumenis ir vežėjas Steponkevičius. Sužeisti partizanai: J.Bajoras-Žaibas, V. Rukas-Aras, A. Jurkonis-Balandis, J. Marčiulionis-Audronis, J. Palionis-Sakalas. Po susišaudymo, vėlai vakare, partizanų gretos, kuriose buvo daugiau kaip 90 vyrų, persikėlė į Alšininkų kaimą Stakliškių valsčiuje. Pas Danilevičius apsistojo penki sužeisti partizanai. Merginos sužeistuosius aptvarstė, ant grindų paklojo jiems pailsėti, o visi kiti - J. Ogilba-Dobilas ir kt., V. Marčiulionio-Viesulo vadovaujami, apsistojo už Alsios, gal už 1 km., pas Zmejauskus pailsėti, nes buvo labai išvargę. Prie Danilevičių namų, ant kalnelio buvo Prano Šeškaus namai. Tą vakarą į partizanų gretas įstojo Vincas Matikas-Sakalas ir jis budėjo, būdamas Šeškų sodyboje, vaikštinėdamas aplink Danilevičių, Šeškų namus. 4 val. Rytą jis prie Šeškaus sodybos pastebėjo pastatytą kulkosvaidį ir pamatė savo arklius, kuriuos buvo paėmę Jiezno stribai. Vincas suprato, kad Danilevičių ir Šeškų sodybos apsuptos rusų dalinių ir Jiezno stribų. Jis lėkė į Danilevičių namą ir visus prikėlė iš miego. Prasidėjo kautynės. Pirmi iš Danilevičių sodybos išbėgo visa šeima: tėvas, motina, du sūnūs, dvi merginos, ir visi buvo nušauti. Pabėgo tik aštuonerių metų Vytukas peršauta ranka. Su rusų kariais į kovą stojo tik tie partizanai, kurie buvo Danilevičių name. Kulkosvaidininkas Juozas Bajoras-Žaibas, Vincas Rukas-Aras, Antanas Jurkonis-Balandis, Jonas Marčiulionis-Audronis, Juozas Palionis-Sakalas. Jie visi penki narsiai laikėsi septynias valandas ir didvyriškoje kovoje žuvo. Praną Šeškų nušovė ir sudegino abi sodybas. Rusų buvo nukauta daugiau kaip dvidešimt. Tarp jų žuvo kapitonas ir du leitenantai. Visus žuvusiuosius vežė pro mūsų namus, aš tai savo akimis mačiau, be to, dar pasakojo Vincas Matikas-Sakalas, kuris tą naktį ėjo sargybą. Jis buvo sužeistas į petį, kulka kliudė koją. Visų kūnai buvo niekinami Jiezne, ant grindinio turgaus aikštėje.
Šeškus, Pranas (1915-1945-01-28)
Gimė Alšininkų kaime, Stakliškių apylinkėje, Alytaus apskrityje. 1945 m. sausio 27 d. vakare į jų kaimą atvyko didelis būrys partizanų. Buvo labai pavargę, sušalę, nevalgę. Po vakarienės penki sužeisti ir sutvarstyti partizanai liko nakvoti pas Danilevičius, artimus kaimynus, o visi kiti persikėlė per Alsios upę ir nuvyko pailsėti. Ankstų sausio 28 d. rytą, 4-tą valandą Šeškų ir Danilevičių namai buvo apsupti, vyko aršios kautynės. Danilevičių šeimos žuvo šeši žmonės, Pranas Šeškus ir penki partizanai, rusų karių - apie dvidešimt. Visų žuvusiųjų kūnai buvo niekinami Jiezne.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
Antanas STEIKŪNAS. Gyveno Kavarsko vls. Patašono būrio partizanas. Žuvo 1945 m. sausio 28 d. Paulinavos dvare.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
Rytis - Kazys Žiūkas iš Anykščių. Jovaro kuopos Užugirio būrio partizanas.
Žuvusio 1945 m. birželio 23 d. Algio Žiūko brolis (žr.82 psl.). Žuvo 1949 m. sausio 27 d. prie Peslių k., Anykščių vls.
Liškauskas Nikodemas-Beržas, g.1915 m. Balninkų vls. Kibildžių k., puskarininkis, būrio vadas nuo 1944 m. Ž.1947 01 27 Žemaitkiemio vls. Rundžių k.; perlaidotas Dukstynos kapinėse.
Mackela Jonas-Tūzas; ž. 1951 01 27.
Miškinis Bronius-Kardas, g.1926 m. Kurklių vls. Koliškų k. Partizanavo 1944-1947 m. Žuvo 1947 01 27 Žemaitkiemio vls. Rundžių k.; perlaidotas Dukstynos kapinėse.
Raugalas Vladas-Žilvitis, Vlado, g.1927 m. Balninkų vls. Martinonių k.; partizanavo nuo 1944 m.; ž.1947 01 27; užkastas Vidiškiuose prie mokyklos; perlaidotas Dukstynos kapinėse
Žukauskas Zigmas-Plaktukas, g.1924 m. Kurklių vls. Sargūnų k.; partizanas nuo 1944 m.; ž.1947 01 27 Žemaitkiemio vls. Rundžių k.; perlaidotas Dukstynos kapinėse.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf
