Sausio 17 d. žuvę partizanai
Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras, Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)
Bakšys Antanas-Germantas, Klajūnas, Senis gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinės rinktinės gretas, ją išformavus grįžo į gimtinę. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dirbo mokytoju Garvinėje, vėliau Minionyse. 1945 m. kovą suimtas ir be teismo išsiųstas į katorgą - Tūlos anglių baseino kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais pabėgo ir pėsčiomis bei prekiniais traukiniais grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. rudenį tapo Kęstučio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės, 1949 m. birželio mėn. — Kęstučio apygardos vadu, 1951 m. gegužę -Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Visas šias pareigas ėjo pakeitęs žuvusius kovos draugus. A. Bakšys inspektavo partizanų dalinius, palaikė nuolatinį ryšį su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug rašė, padėjo leisti spaudą („Laisvės varpą", atsišaukimus), ieškojo naujų pasipriešinimo formų. 1952 m. įkūrė „Vyčių sąjungą" - LLKS tradicijų tęsėją, buvo jos ideologas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariais - A. Jurkūnu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakšys-Klajūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties)
Gendrolytė-Jurkūnienė Elena-Balanda gimė 1926 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kasčiukų kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkė ir rėmėja. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo vyru A. Jurkūnu-Valeru Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje
Jurkūnas Aleksas-Raganius, Valeras gimė Šiauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio būrio partizanas. Vėliau vieno iš Kęstučio apygardos būrių vadas. Nuo 1951 m. - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo žmona E. Gendrolyte-Balanda Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje
Žukauskas Vytautas-Mėnulis gimė 1927 m. Kėdainių apskrities Silkių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Kovojo Didžiosios Kovos apygardos Žilvičio, Kęstučio, Dobilo būriuose. Žuvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiškių kaime
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Bronius Vanagas-Žilvinis iš Naujasodžio k., Troškūnų vls., žuvo 1946 m. sausio 17 d.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Dobilas Juozas - Piršlys, Perkūnas, iš Mergašilio k. Igliškėlių vlsč. 1921 - 1947 01 17. Žuvo Obelinės miške. Raišupio mūšio dalyvis.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Grincevičius Jonas - Negras iš Žemaitijos. 1927- 1948.01.17. Žuvo su J. Paviloniu-Rytu Obelijos k. Simno vlsč.
Mieldažienė Ona iš Zarstos k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.01.17.
Mieldažys Andrius iš Zarstos k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.01.17.
Mieldažys Jonas iš Zarstos k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.01.17.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Mečislovas Binkys-Tuzikas, Troškūnų mstl., Šarūno b. Ž.1946 01 17.
Jonas Viksva-Daktaras, Vabalninko vls., Buožių k., Šarūno b. Ž.1947 01 17.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
ŽVIRONAS POVILAS - Atėjūnas, gimęs Užpaliuose. Išsiskirsčius į vienkiemius, gyveno Galinių k. Kaip ir broliai (Antanas, Kazys), aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo šaulys. Artėjant frontui, iš gimtinės pasitraukė, partizanavo ir žuvo 1946 01 17 prie Pasusienio k., Kavarsko vls.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Juodonis Jonas, Raulo, sl. Beržas, Simono tėvas, g. 1895 Varkalių k., Žiežmarių vlsč. Šaulys. 1941 Birželio sukilėlis. Dirbo Kaukinės girininkijoje. Nuo 1944-DKR 4-o bataliono, A rinktinės 3-o bataliono Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1947 01 17 Kaukinės miške, Nemaitonių k.
Slanina Pranas, Petro, sl. Jokeris, Varna, Jono ir Antano brolis, g. 1924 Kairiškių k., Žiežmarių vlsč. 1944 08 mobilizuotas į okupacinę kariuomenę, po mokymų suteiktas jaun. puskarininkio (seržanto) laipsnis. Vežamas į frontą pabėgo kartu su broliu Antanu. Nuo 12 08 -DKR 2-o būrio, A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas, 1945 - skyriaus, 1946 -būrio vadas. Žuvo 1948 01 17 Eigeniškių k. Palaikai išniekinti Žiežmariuose, užkasti senose žydų kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
MASALSKIS Mykolas, Jurgio, g. 1917 Budriškės k., Pernaravos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1945 01 17 savo tėvų žemėje ant Gynėvės kranto. Gulėjo kryžkelėje į Pernaravą ties Jakšių k. kartu su keliais kitais nežinomais vyrais. Žmonės ten ir palaidojo.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Partizanas Juozas Sapkauskas G. apie 1925 m. Girelės k., Kavarsko vls. Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. Pasusienio k., Kavarsko vls.
Antanas DIDŽPETRIS. G. 1925 m. Daumantų k., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls.
Juozas KALUMBA. G. 1914 m. ar 1921 m. Abromiškių k., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls.
Jonas MISIŪNAS. G. 1908 m. Kavarske. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls.
Edvardas MIŠKINIS. G. 1912 m. Veršelių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. Pasusienio k., Kavarsko vls.
Stasys MORKŪNAS. G. 1922 m. Vaidevučių k., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. Pasusienio k., Kavarsko vls. Palaidotas Kavarsko kapinėse.
Bronius PIVORAS - Briedis. G. 1916 m. Veršelių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 10 ha žemės. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. Pasusienio k., Kavarsko vls. Palaikai buvo užkasti prie šv. Jono šaltinio Kavarske, 1991 m. perlaidoti Kavarsko kapinėse.
Juozas PULOKAS. G. Areliškio vnk., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls.
Edmundas URBONAS. G. 1923 m. Vaidevučių k., Kavarsko vls.
Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls. Palaikai buvo užkasti prie šv. Jono šaltinio Kavarske, vėliau perlaidoti Kavarsko kapinėse.
Vincas VĖBRA. G. 1909 m. Pumpučių k., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio k., Kavarsko vls. Palaikai buvo užkasti prie šv. Jono šaltinio Kavarske, vėliau perlaidoti Kavarsko kapinėse.
Pranas VILČIAUSKAS. G. 1908 m. Girelės k., Kavarsko vls. Čigono būrio partizanas. Žuvo 1946 m. sausio 17 d.
https://partizanai.org/kaip-nepamirsti
sausio 17d. Voverių miške žuvo S.Gadliauskas
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-10-1994.pdf
Jonas Bartusevičius-Vėtrungė
Gimė 1927 m. Jonavos r. Žinėnų k. Vėliau gyveno Taurapolio dvare,
kurį buvo pirkęs senelis ir padovanojęs trims savo sūnums. 1944 m. "išvadavus" Lietuvą, visa Bartusevičių šeima buvo išvaryta iš namų ir apsigyveno motinos tėviškėje Žinėnuose. Dėdės su šeimomis (tėvo broliai) buvo išvežti į Sibirą. Tėvo nuolatos ieškojo, grasino stribai, todėl jis slapstėsi namuose. Bet kuriuo paros metu vaikus išvarydavo į kiemą ir darydavo kratas. Tik vienas kaimynas žinojo, kur slėptuvė. 1948 m. tėvą suėmė ir karo tribunolas nuteisė 25 metams kalėti.
Jonas-Vėtrungė buvo baigęs Kauno 5-os gimnazijos 4 klases ir vėliau mokėsi Karmėlavos žemės ūkio mokykloje. Paskutiniu metu (prieš tėvo suėmimą), neilgai dirbo Jonavos r. kažkokios apylinkės sekretoriumi. Nuo vaikystės buvo geraširdis, švelnaus būdo, sąžiningas, darbštus, turėjo poezijos gyslelę: rašė eilėraščius, skirtus partizanams, Tėvynei Lietuvai, pilnus begalinės meilės ir skausmo dėl ištikusio likimo, kviesdamas priešintis raudonajam terorui. Eilėraščių rankraščiai ir dienoraštis buvo rasti slėptuvėje, suimant tėvą, todėl prasidėjo Jono paieškos. Namuose slapstytis negalėjo dėl dažnų kratų, todėl slapstėsi pas gerus ir drąsius žmones. Ryšininkų padedamas Jonas susitiko su Žilvičio būrio kovotojais ir daugiau nesiskyrė. Yra išsaugotas 1954 m. spalio 26 d. rašytas laiškas motinai į tremtį. Kiek jame švelnumo, meilės ir vilties, kad Lietuva bus laisva!
1955 m. sausio 17 d. žuvo Vanagiškių k. Jonavos r., kaip vienas iš paskutiniųjų šių apylinkių pasipriešinimo dalyvių. Kartu žuvo ir tuo metu vienintelis kovos draugas Vytas Žukauskas-Mėnulis. Atsišaudydamas mėgino nešti sunkiai sužeistą draugą. Įsitikinęs, kad jėgos nelygios, sodyba apsupta, išpildė paskutinį draugo Mėnulio prašymą - nepalikti jo gyvo stribų patyčioms. Nepasidavė gyvas ir pats.
Rytojaus dieną basi, be viršutinių drabužių, pakeltais apatiniais baltiniais, kad matytųsi kruvini pilvai, buvo numesti Jonavos turgaus aikštėje.
Vėliau, pusiau apnuoginti, buvo įmesti į sandėliuką stribų būstinės kieme. Saugojo juos du stribai, tačiau, nepastebėjo, kaip buvo priėjusios seserys atsisveikinti
Vytas Žukauskas-Mėnulis
Gimęs 1927 m. Slykių k. Kėdainių r. Šeimoje augo keturi vaikai. Buvo baigęs pradinę mokyklą ir dirbo tėvų ūkyje. Sugrįžus "išvaduotojams", išvažiavo į Vilnių ir dirbo geležinkelyje. 1946 m. tėvą ir brolį Joną suėmė ir apkaltino, kad jų namuose vyksta susirinkimai. Iš viso teisė 18 žmonių.
Tėvą ir brolį nuteisė po 10 metų lagerio.
Vytas, parvažiavęs atostogauti, susitikdavo su vyrais, pasiryžusiais kovoti prieš okupacinę prievartą ir smurtą. Tėvo ir brolio likimas lėmė greitesnį apsisprendimą: 1947 m. pavasarį imti ginklą į rankas ir kovoti su okupantais už Lietuvos laisvę. Vytas-Mėnulis buvo ramaus būdo, lėtokas, bet pareigingas Žilvičio būrio kovotojas. Kaip ir kitus jį glaudė Barsukynės, Marvilės, Didėnų ir Slykių apylinkių miškai. Prasidėjus išdavystėms, darėsi pavojinga visur. Kovos draugų būrys retėjo. Vytas-Mėnulis kartu su Danieliumi Beleišiu-Meilučiu, Jonu Bartusevičiumi-Vėtrunge palaikė ryšį su Kėdainių r. veikusiais būriais, tačiau susitikdavo ir su Dobilo būrio kovotojais. Pabaigoje liko su Jonu Bartusevičiumi-Vėtrunge ir laikėsi pas patikimus ūkininkus (Stasį Bereišį) įrengtose slėptuvėse.
1955 m. sausio 17 d. nelemtą naktį su Jonu-Vėtrunge sumanė aplankyti seną pažįstamą ir atėjo į Vanagiškių k. pas Z.Čekanavičienę. Viename name su ja gyveno Galickai, Ganusauskai ir Taraškevičiai. Atsirado kas staigiai pranešė į Žeimius. Atvažiavę kelios mašinos ginkluotų stribų ir kariškių apsupo namą, užvirė žūtbūtinė kova. Jėgos buvo nelygios. Mirtinai sužeistą Mėnulį draugas atsišaudydamas dar mėgino išnešti iš kovos lauko. Tačiau apsupties žiedas siaurėjo. Vėtrungė turėjo įvykdyti Mėnulio prašymą - nepalikti jo gyvo raudonųjų patyčioms. Tokia buvo jų priesaika...
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf
