Sausio 5-6 žuvę partizanai
Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)
Vyčio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Stovi iš kairės: lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
JUSTINAS JASAITIS- NAKTIS
1917–1948 01 06
Justinas Jasaitis gimė 1917 m. Gyveno Kaune. LR kariuomenės jaunesnysis leitenantas. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizanas, dirbo šios rinktinės štabe. 1946 m. pabaigoje perkeltas į Žalgirio rinktinės štabą. 1947 m. rugsėjo 13 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazimiero Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 32 nuo 1947 m. gegužės 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas prie apygardos įsteigtos Mokomosios kuopos vadu ir pirmosios laidos egzaminų komisijos nariu. 1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauro apygrados vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 25 už pastangas, ruošiant Mokomosios kuopos 1-ąją laidą, jam pareikšta tarnybinė padėka. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 36 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. gruodžio 22 d. Prienų aps. Pakuonio vls. Sodybų k. vykusiose kautynėse ir jose pasižymėjus narsumu, gera orientacija, šaltakraujiškumu, taiklia ugnimi ir sudarant sąlygas bendražygiams pasitraukti iš kautynių lauko. 1948 m. sausio 6 d. apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 atleistas iš einamų pareigų ir paskirtas Kęstučio rinktinės vadu.
JONAS CIPLIJAUSKAS- SAKALAS
1919 11 05–1948 01 06
Jonas Ciplijauskas gimė 1919 m. lapkričio 5 d. Marijampolės aps. Šunskų vls. Šunskų mstl. Vaclovo Ciplijausko ir Onos Vaitkevičiūtės-Ciplijauskienės šeimoje. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanas. 1947 m. balandžio 20 d. šios rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 44 perkeltas į Maironio (24-ąją) kuopą, tiesiogiai pavaldžią apygardos vadui. 1947 m. birželio 24 d. paskirtas šios kuopos vadu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado A. Baltūsio- Žvejo įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas į prie apygardos įsteigtą pirmąją Mokomosios kuopos laidą. 1947 m gruodžio 8 d. apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 48 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. rugsėjo 20 d. vykusiose kautynėse puolant Vilkaviškio aps. Gižų valsčiaus milicijos punktą ir pasižymėjus narsumu, gera orientacija, staigia ir taiklia ugnimi, nukaunant nemažai priešininkų. Gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 49 J. Ciplijauskui pareikštas tarnybinis pagyrimas ir padėka už dalyvavimą 1947 m. lapkričio 20 d. Vilkaviškio aps. Pilviškių vls. Oželių k. vykusiose kautynėse, kuriose pasižymėjo ypatingu narsumu, gera orientacija, sumaniu vadovavimu, stipria ir taiklia ugnimi, nukaunat keletą priešininkų ir išvedant dalinį iš apsupties. 1949 m. spalio 2 d. Vytauto rinktinės vado V. Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 23 jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
JUOZAS BACEVIČIUS- BRIEDIS
1924 11 25–1948 01 06
Juozas Bacevičius gimė 1924 m. lapkričio 25 d. Marijampolės aps. Višakio–Rūdos vls. Runkių k. Juozo Bacevičiaus ir Onos Stankevičiūtės-Bacevičienės šeimoje. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos Maironio (24-osios) kuopos vado pavaduotojas.
kpt. POVILAS VANAGAS- NEMUNAS, VYLIUS
1923 03 05–1948 01 06
Povilas Vanagas, Antano, gimė 1923 m. kovo 5 d. Utenos aps. Daugailių vls. Šlepečių k. Mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Dirbo Prienų pašto viršininku. Partizanas nuo 1946 m. sausio 30 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 2-osios kuopos vadas, slapyvardžiu Nemunas. 1947 m. vasario 6 d. šios rinktinės vado K. A. Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 9 paskirtas 3-osios kuopos vadu, pakeičiant slapyvardį iš Nemuno į Vylių. Tų pačių metų birželio 10 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Daumanto įsakymu Nr. 24 paskirtas šios rinktinės štabo adjutantu, o rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 31 – šio štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininku, šalia rinktinės adjutanto pareigų, kartu pareiškiant tarnybinę padėką ir pagyrimą už gerą ir pavyzdingą raštinės tvarkymą. Vėliau ėjo Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininko pareigas.
1998 m. vasario 11 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. balandžio 9 d. įsakymu suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2018/201801_TA_KR_zutis.pdf
Andziulis Juozas - Anupras iš Deguliškių k. Šakių apskr. ? - 1947 01 05. Žuvo Agurkiškės k.
Matveika Pranas - Dėdulė. 1902 (?) - 1947 01 05. Katino b.
Mažeika Vitas - Šnekutis nuo Jūrės-Rūdos k. 1927 - 1947 01 05.
Šimkonis Balys - Šarūnas nuo Liškiavos. ? - 1945 01 05. Žuvo Macevičių k. Lazdijų raj. Šarūno b. vadas.
Uleckas Juozas - Naktis iš Degimų k. 1918 -1945 01 05. Žuvo Žiūriškių miške.
Danusevičius Juozas - Gorila. ? - 1947 01 06. Žalgirio rinkt.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Daugėla Bronius - Dragūnas iš Stanaičių k. Garliavos vlsč. 1927-1951.01.05. Birutės rinktinė. Žuvo Suvalkėlių k. netoli Naudžiaus sodybos kartu su A. Kamarausku.
Endziulis Juozas - Anupras iš Deguliškių k. Šakių raj. Žuvo Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. 1947.01.05. Manoma, kad kartu žuvo P. Matveikis-Dūdelė. Agronomo brolis.
Janzulis Juozas, Antano s., - Anupras iš Janzuliškės k. Jankų vlsč. Žuvo Kazlų Rūdos vlsč. 1947.01.05.
Kamarauskas Albinas - Savanoris. G. 1925 m. Jurginiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1951.01.05 Suvalkėlių k. Garliavos vlsč. pas Naudžių kartu su Daugėla-Dragūnu iš Stanaičių k. Birutės rinktinė.
Lindus Pranas. Žuvo Gudelių vlsč. 1946.01.05.
Mažeika Vytautas, Justino s., - Šnekutis iš Kazlų Rūdos vlsč. 1927-1947.01.05. Žuvo Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vlsč.
Mockevičius Alfonsas - Lokys iš Stanaičių k. Garliavos vlsč. Birutės rinktinė, Dariaus ir Girėno būrys. Žuvo Grabavos miške 1948.01.05. Partizanuose nuo 1944.12.10.
Surijla(?) Antanas. Žuvo 1946.01.05 Gudelių k.
Šimkonis Balys - Šarūnas nuo Liškiavos. ?-1945.01.05. Žuvo Macevičių k. Lazdijų raj. Šarūno b. vadas.
Uleckas Juozas - Naktis iš Degimų k. 1918-1945.01.05. Žuvo Žiūriškių miške.
Aleksa Juozas - Aras iš Šilvienų k. Paežerėlių vlsč. 1924- 1946.01.06. Žuvęs Vidgirių k. Plokščių vlsč. ties Valaityne. Partizanuose nuo 1945 m. Dr. V. Kudirkos būrio vadas.
Bacevičius Juozas - Briedis iš Runkių k. Kazlų Rūdos vlsč. 1925-1948.01.06. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Pinčiškių k. Veiverių vlsč. pas Naujokienę. Kartu žuvo P. Vanagas-Nemunas, J. Jasaitis-Naktis ir J. Ciplijauskas- Sakalas. Buvo Geležinio Vilko rinktinės Maironio kuopos vado pavaduotojas.
Ciplijauskas Jonas - Sakalas, Juodasis Sakalas. G. 1919 m. Šunskuose, Marijampolės apskr. Nuo 1944 m. rudens Vytauto rinktinės partizanas. 1947.04 perkeltas į naujai įsteigtą Maironio kuopą, o birželio mėn. paskirtas 24-osios kuopos vadu. Žuvo išduotas 1948.01.06 Pinčiškių k. Veiverių vlsč., lydėdamas naujai paskirtą Kęstučio rinktinės vadą Jasaitį-Naktį į jo tarnybos vietą. Kartu žuvo J. Jasaitis, P. Vanagas ir J. Bacevičius.
Dudonis Juozas - Barsukas. G. 1925 m. Aukštosios Rūdos k. Kazlų Rūdos vlsč. Marijampolės apskr. Partizanas nuo 1946 m. Žuvo Aukštosios Rūdos k. 1947.01.06. Drauge žuvo J. Danisevičius-Gorila ir J. Andziulis-Agronomas.
Jankauskas - Vaidila iš Kampinių k. Veiverių vlsč. Žuvo 1946.01.06 Kampinių k. Ogonių sodyboje. Buvęs mokytojas nuo Jankų.
Jasaitis Justinas - Naktis, Naktelė iš Kauno. 1917-1948.01.06. Kęstučio rinktinės vadas. Žuvo Pinčiškės k. Veiverių vlsč. Kartu žuvo P. Vanagas, J. Ciplijauskas ir J. Bacevičius. Karininkas, Kauno notaro sūnus.
Kučinskas Juozas - Vampyras iš Kauno. 1928- 1947.01.06. Žuvo prie Kuišių k. Prienų raj.
Lincevičius (Lincius) Pranas iš Raninės k. Paežerėlių vlsč.1917-1946.01.06. Siuvėjas. Partizanuose nuo 1944 m. kartu su broliu Antanu. Žuvo Paišdagų k. Paežerėlių vlsč. Užkastas Kriūkuose.
Prajera Juozas - Erelis. G. 1921 m. Pavasakės k. Igliškėlių vlsč. 1945 m. pavasarį įstojo į Geležinio Vilko pulko Eumo partizanų būrį. 1945.12 sunkiai sužeistas. 1947.01.06 kautynėse Pašlavančio k. Šilavoto vlsč. pasibaigus šoviniams, nenorėdamas pasiduoti, susisprogdino.
Vanagas Povilas - Nemunas, Vilius iš Utenos apskr. Daugailių vlsč. Šlepečių k. Mokėsi Prienų gimnazijoj. 1923- 1948.01.06. Žuvo kartu su J. Ciplijausku ir kitais prie Veiverių Pinčiškių k. per Tris Karalius. Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas, kapitonas.
Vaznonis Kazys - Vėtra iš Ramygalos vlsč. Žuvo 1947.01.06.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Butkevičius Bronius, Antano s., g. 1919 m., slapyvardis Baravykas, nukautas 1947 m. sausio 6 d.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
GIEDRAITIS Antanas, Izidoriaus, g. 1914 Butkaičiuose, Eržvilko v. Kalvis. LLA karys. Žuvo 1945 01 05 Pavidaujyje. Kapas Vadžgiryje.
NORKUS Jonas, Kazio, g. 1920 Rikyškiuose, Batakių v., mažažemių ūkininku šeimoje. LLA karys, partizanas nuo 1944 spalio mėn. Žuvo 1945 01 05 Užšešuvių miške, Batakių v. Kartu žuvo J. Sprainys. Palaikai nerasti.
SPRAINYS Juozas, kilęs iš Rikyškių k., Batakių v. LLA karys. Partizanas. Žuvo 1945 01 05 Užšešuvių miške, Batakių v. Kartu žuvo J. Norkus.
Kazimieras ŠALŪGA, ŠALUGAITĖ-DIGRIENĖ ir Zenonas BANKAUSKAS (dešinėje)
BANKAUSKAS Zenonas, žuvo 1945 01 06 Pigainiuose, Ariogalos v.
BARKAUSKAS Kazys, g. 1918 Pajakališkių k., Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Nuo 1944 kartu su trim broliais — Mečislovu, Vytautu ir Zenonu slapstėsi namuose, tvarte įruoštoje slėptuvėje. 1945 01 06, netikėtai enkavedistų užklupti, nespėjo pasipriešinti. Visi keturi broliai be teismo sušaudyti Pigainių k. laukuose prie kryžiaus, pastatyto 1928 Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga. 1945 draugai čia pasodino keturis ąžuolus, o 1989 keturių žuvusių brolių atminimui pastatytas paminklas.
BARKAUSKAS Mečislovas, g. 1927 Pajakališkiuose, Ariogalos v. Sušaudytas 1945 01 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais.
BARKAUSKAS Vytautas, g. 1924 Pajakališkiuose, Ariogalos v. Sušaudytas 1945 01 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais.
BARKAUSKAS Zenonas, g. 1917 Pajakališkiuose, Ariogalos v. Sušaudytas 1945 01 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais.
IVOŠKA Kazys, Motiejaus, g. 1920 (1926) Stenioniuose, Ariogalos v. 1944 mobilizuotas, tarnavo Gaižiūnuose. 1944 pabaigoje pabėgo, slapstėsi. 1945 01 06 sušaudytas kartu su broliu Pranu. Sodyba sudeginta.
IVOŠKA Pranas, Motiejaus, g. 1923 Stenioniuose, Ariogalos v. 1945 01 06 be teismo sušaudytas kartu su broliu Kaziu. Sodyba sudeginta.
RUKŠELIS Viktoras, g. 1926 Želmenuose (Griciuose), Juodaičių apyl., Jurbarko r. Žuvo 1945 01 06 Birbiliškės miške.
SIUTELAS Vladas, Prano, g. 1926 Lembe, Kvėdarnos v. Dirbo patėvio ūkyje. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1951 01 06 Lembo k.
ŠUKAITIS Petras, g. 1918 Pakalniškiuose, Betygalos v. Žuvo 1947 01 06 Klausučiuose, Seredžiaus v.
JUOZAS DUDONIS, slap. „BARSUKAS"
Iš Višakio Rūdos miestelio, Kazlų Rūdos valsč., Marijampolės apskr. Grįžus Sovietams prikalbintas išėjo į Kazlų Rūdą stribauti. Pamatęs į kokių „kovotojų" gretas įstojo, metė stribus ir 1946 m. išėjo kovoti su okupantais. Žuvo išduotas 1947 m. sausio 6 d. Judrarūdės km., Kazlų Rūdos valsč., Gričionynėje. Su „Barsuku" kartu žuvo Justinas Andziulis, slap. „Agronomas" iš Andziulių km., Jankų valsč., Šakių apskr. partizanas nuo 1945 metų; Juozas Danisevičius, slap. „Gorila", partizanai „Klevas" ir „Zentukas". Visi partizanavo Žalgirio rinkt. „Žandaro" būryje.
JUOZAS BACEVIČIUS, slap. „BRIEDIS"
iš Runkių km., Kazlų Rūdos valsč. Marijampolės apskr. Išėjo partizanauti 1945 m. Tai buvo nuoširdus ir geras vaikinas, su kaimų žmonėmis sugyveno gerai. Kas ypač buvo svarbu, nes jis buvo kuopos vado pavaduotoju. Žuvo 1948 m. sausio 6 d. Pinčiškių km. prie Veiverių pas Naujokienę. Kartu žuvo „Geležinio Vilko" štabo viršininkas P. Vanagas-,.Nemunas", Kęstučio rinktinės vadas J. Jasaitis-,.Naktis", 24-osios kuopos vadas Ciplijauskas-,,Sakalas".
https://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-kovu-aidai.htm
Kazys Malinauskas-Liepa, Subačoiaus vls. Ž.1946 01 05.
Jonas Rimba, Juodupės vls., LLA b. Ž.1945 01 05
Bronius Stasiukaitis-Ežys, Raguvos vls., Jūsiškių k., Liūto b. Ž.1946 01 05
Bronius Birbilas-Sakalas, Viešintų vls., Virsnio k. Ž.1946 01 06.
Vaclovas Juospaitis-Gugu, Traupio vls., Liūto b. Ž.1946 01 06.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
KIŠKIS PETRAS. Partizanas atvykęs nuo Panevėžio. Slapstėsi su Dičiūnų k. vyrais. 1945 m. žiemą (ar sausio 5 d.) buvo su kitais partizanais užkluptas čekistų Spitrėnų bažnytkaimy. Nors ir sužeistas, P.Kiškis nubėgo iki Rugeniškio ir ten mirė. Partizanai pervežė į Katlėrių kaimą ir palaidojo.
PUTRIMAS FELIKSAS, g. 1921 m. Viešeikių k., Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi. Nušovė jį ir Balį Sagadiną Viešeikiuos 1945 01 05, parėjus į namus maisto. Klojimą sudegino, bet palaidoti leido kaimo kapinėlėse.
SAGADINAS BALYS, g.1921 m. Musteikiu k., Užpalių vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Su F.Putrimu užėjo pas jo tėvus į Viešeikius maisto. Užtiko čekistai ir 1945 01 06, pavarę ant Alekso Cesonio dirvonėlio, užmušė ir subadė durtuvais. Egzekucijoj dalyvavo senas komunistas ir skrebas Vladas Zalūba.
VANAGAS POVILAS - Nemunas, g.1923 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Mokėsi Utenos, Kauno (jėzuitų) gimnazijose. Baigęs dirbo Prienų pašto viršininku. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Priklausė Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės II kuopos I būriui. Kaip sąžiningas ir uolus partizanas, buvo paskirtas rinktinės štabo viršininku. Žuvo Pribuckės kaime, netoli Skriaudžių 1948 01 06 kautynėse su NKVD kareiviais ir Skriaudžių bei Veiverių skrebais. Palaidotas Veiverių kalnelyje.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
1945 m. sausio mėn. pradėjo persekioti kareivių daliniai. Vyrai nutarė išsisklaidyti mažais būreliais ir taip bandyti pasiekti Veprius. Deja, priešas buvo gausesnis ir labiau patyręs. Sausio 5 d. Vindeikiuose žuvo būrio vadas J. Naraškevičius-Šernas ir dar keturi jo grupelėje buvę vyrai.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Strainys Juozas, kilęs iš Rykiškių k. Batakių vls. Partizanas, LLA narys. Žuvo 1945 01 05 Užšešuvių miške, Batakių vls. (kartu su Stepu Norkumi).
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
Erelis - Juozas Prajara, g.1921 m. Pavasakės k., Igliškėlių vls. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų gretas - Eumo būrį. Gruodžio mėn. buvo sunkiai sužeistas. 1947 01 06 kautynėse su rusais ir stribais Pašiavančio k., Šilavoto vls., nenorėdamas pasiduoti gyvas, susisprogdino.
Vampyras - Kostantas Kučinskas, g.1923 m., gyvenęs Vilniuje. Žuvo 1947 01 06 Pašiavančio k., Šilavoto vls.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-21-1997.pdf
Romas Treščinskas-Lazdynas-Kardas ir Antanas Bakšinskas-Aras-Džiugas
Romas Treščinskas-Lazdynas, Kardas
Romas gimė 1924 m. Jonavoje. Šeimoje augo du broliai. Vėliau šeima padidėjo dar trim vaikais. Romas augo geras ir paklusnus berniukas. Baigęs Jonavos progimnaziją, mokėsi Kauno prekybos mokykloje. 1944-1945 m. pradžioje dirbo siaurojo geležinkelio mašinistu. 1945 m. įvykus avarijai siaurajame geležinkelyje, buvo suimtas ir tardomas. Tačiau tardė ne avarijos priežastims išaiškinti, o verbavo dirbti saugumo naudai. Išleido, kai išgavo raštišką pasižadėjimą teikti žinias.
Tėvas Petras Treščinskas, Adomo, jau buvo suimtas 1945 m. pavasarį ir dingęs be žinios. Motiną 1945 m. liepos mėn., raudančią, su trimis mažamečiais vaikais išvarė iš savo namų ir ištrėmė į Komiją Troicko-Pečiorsko rajoną. Vienam berniukui buvo 12 metų, kitam - 10 metų, mergaitei 8 metukai. Brolis Vacys pastebėjęs, artėjančią prie namų mašiną, pilną ginkluotų stribų, pabėgo į mišką.
Išleistas iš saugumo, Romas rado jau tuščius namus. Dar nežinojo, kur kenčia badą ir skurdą jo mama su broliukais ir sese. Tik žinojo, kad jis niekada nebus išdaviku, bet jei svetimiesiems netarnaus, vėl laukia kankinimai, kaip ir visų pakliuvusių į budelių rankas.
Brolis Vacys jau partizanavo. Geriausias draugas taip pat pabėgęs iš okupantų armijos. Romas suprato, kad jo vieta tiktai Pasipriešinimo gretose. Gavęs iš pažįstamų mamos adresą, parašė jai į Troicko-Pėčiorską:
"Atleisk, man, mama, kitaip negalėjau. Aš įstojau į tą pačią mokyklą kaip ir brolis." Buvo be galo gero, taikaus būdo, visada linksmas, tik labai nerimavo dėl tėvo, o ypač mamos, broliukų ir sesės likimo.
Žuvo būdamas 25 metų, 1949 m. sausio 6 d. Karaliūnų k. Jonavos r. Jačionio sodyboje, eidamas pasiimti vaistų. Kartu žuvo ir geriausias draugas Antanas-Aras, Džiugas.
Sakalas - Jonas Ciplijauskas. Gimė 1919 m. Šunskuose, Marijampolės aps.
Nuo 1944 m. rudens Vytauto rinktinės partizanas. 1947 m. balandžio mėn. perkeltas į naujai įsteigtą prie apygardos štabo Maironio kuopą, o birželio mėn. paskirtas atskirai veikiančios 24 kuopos vadu. Žuvo išduotas 1948 m. sausio 6 d. Pinčiškių k., Veiverių vls., Marijampolės aps., lydėdamas naujai paskirtą Kęstučio rinktinės vadą Justiną Jasaitį-Naktį į jo tarnybos vietą.
Antanas Bakšinskas-Aras, Džiugas
Gimė 1926 m. ir gyveno su tėvais Jonavoje. Dar vokiečių okupacijos metais, nebaigęs progimnazijos, pradėjo dirbti siaurojo geležinkelio depo darbininku. Tėvas irgi buvo geležinkelietis, šeima gyveno vidutiniškai.
1944 m. buvo paimtas į armiją. Vežamas tarnauti į okupacinę kariuomenę, nutaikęs progą, pabėgo. Kurį laiką slapstėsi pas artimus žmones.
Užmezgė ryšį su vyrais, kurie ruošėsi pradėti ginkluotą rezistencinę kovą.
1945 m. liepos mėn. tėvus išvežė pražūčiai į tremtį, iš kurios jie nebegrįžo.
Tėvų netektis pagreitino Antano apsisprendimą. Jis paėmė ginklą į rankas... Iš pradžių partizanavo Pelėdos, o vėliau Žilvičio būryje. Buvo linksmo būdo, stengdavosi ir kovos draugams pataisyti nuotaiką. Bunkeriuose mašinėle spausdino Dobilo bei kitų autorių sukurtas partizaniškas dainas, eiles, kitus dokumentus. Kartu su juo geri žmonės ir žalias miškas glaudė, maitino ir sergėjo vaikystės draugą Romą-Lazdyną, Kardą. Ne kartą jie dalyvavo susirėmimuose, sutiko priešų kulkas, važiavo traukiniu į Kauną bei Vilnių į susitikimus ar vykdyti kitas užduotis ir visada grįždavo laimingai. Tačiau 1949 m. pradžioje išdavikas buvo pranešęs saugumui, kad sausio 6 d. Antanas Bakšinskas-Džiugas, Aras ir Romas Treščinskas-Lazdynas, Kardas bei Juozas Jankevičius-Kriminalka ateis į Jačionio sodybą pasiimti vaistų ir susitikti su kovos draugais. Sodyba buvo apsupta, jų laukė pasala. Užvirė mūšis, liepsnojo namai. Jėgos buvo nelygios. Žuvo kovodami.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf
Aleksa Juozas-Aras, g.1924 m. Šilvėnų k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Būrio vado pavaduotojas. Žuvo 1946 m. sausio 6 d.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf
