Spalio 30 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

DAILIDĖNAS Bronius, Jurgio-Ramunė, gim. 1918 m. Girelės k., Traupio vls. Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. spalio 30 d. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vls. (dabar – Radviliškio r. sav.) Birutės k. Petro Plungės sodyboje įrengtoje slėptuvėje „Piktoji uošvė“ MGB Rozalimo vls. poskyrio operatyvinės grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvo Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas (sužeistas nusišovė) ir partizanas Alfonsas Puodžiūnas-i.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Rozalimo mst. Vėliau jie užkasti šalia miestelio esančiame Kanapinės miškelyje. 1989 m. vykusių kasinėjimų metu galimai jų palaikai rasti ir palaidoti Rozalimo mstl. (Pakruojo r.) kapinėse.

JUOZAS SKAČKAUSKAS- STRAUSAS

1900 (1910)–1947 10 30

Juozas Skačkauskas, Juozo, gimė 1900 (1910) m. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Maldžiūnų k. Ten ir gyveno. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Lietuvos laisvės armijos karys. Turėjo jaunesniojo leitenanto laipsnį.

1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK–204 netoli Konicos.

Priklausė Vlado Jozoko (Juozoko)-Ąžuolo desantininkų grupei, kuri 1944 m. gruodžio 22 d. nusileido Panevėžio aps. Miežiškių vls. Nuo 1944 m. gruodžio 22 d. Žaliosios rinktinės Ypatingojo būrio, vėliau – Margio kuopos, veikusios Panevėžio aps. Šeduvos vls., vadas. Jo vadovaujamas būrys (vėliau – kuopa) pasižymėjo kovingumu, ryžtingumu ir atliekamų operacijų tikslumu. Savo veikimo teritorijoje Strausas buvo įvedęs griežtą karinę drausmę, nevengė ir drastiškų metodų. 1946 m. vasario 13 d. žuvus Žaliosios rinktinės vadui V. Jozokui (Juozokui)-Petraičiui, J. Skačkauskas paskirtas laikinai eiti rinktinės vado pareigas.

1947 m. gruodžio 29 d. J. Skačkausko žmona Petronėlė, sūnus Juozas ir dukra Ona buvo ištremti į Kurleką, Tomsko sr. 1958–1960 m. buvo paleisti iš tremties.

Nuotraukoje: Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Žaliosios rinktinės partizanai Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Paluckas-Žukas ir Vladas Jurgaitis-Dagilis. Antroje eilėje iš kairės Aleksas Verbliugevičius-Žilvitis, Bronius Kižauskas-Kotas, Petras Masilaitis-Virpša ir Alfonsas Puodžiūnas-Kiaunė. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

ALFONSAS PUODŽIŪNAS- KIAUNĖ

1922 08 22–1947 10 30

Alfonsas Puodžiūnas gimė 1922 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Šileikonių k. Antano Puodžiūno ir Klementinos Plungaitės-Puodžiūnienės šeimoje. Ten ir gyveno. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. Kulkosvaidininkas.

Tėvas 1941 m. Birželio sukilėlis, partizanų rėmėjas Antanas Puodžiūnas (g. 1883 m. gruodžio 4 d.) buvo suimtas 1945 m. spalio 30 d. ir tų pačių metų pabaigoje mirė Panevėžio kalėjimo ligoninėje.

Broliai Jonas (g. 1916 m. spalio 26 d.) ir Vladislovas (g. 1925 m. gegužės 29 d.) buvo Žaliosios rinktinės partizanais. Abu žuvo 1945 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Birutės k.

Sesuo Bronislava (g. 1912 m. gruodžio 11 d.) buvo Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkė. Suimta 1945 m. rugpjūčio 30 d. Tų pačių metų gruodžio 31 d. išvežta į Solvyčegodską (Sevželdoragą) Archangelsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1946 m. spalio 4 d. nuteista ketveriems metams lagerio. Paleista 1952 m. 1954 m. grįžo į Lietuvą.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: https://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201710_ZR_zutis.pdf

Misiukevičius Petras - Strazdas iš Rūdninkų k. 1921 - 1946 10 30. Žuvo Trakėnų k. Mikulionio sodyboje.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Lasavickas Jonas - Basanavičius iš Trakėnų k. Kalvarijos vlsč. 1911-1946.10.30. Žuvo Trakėnų k. Mikulionio sodyboje.

Luiza Juozas -Kalnas. G. 1898 m. Panemunėje. Lietuvos kariuomenės karininkas. Geležinio Vilko pulko partizanas nuo 1945 m. pab. Žuvo 1946.10.30(7) bunkeryje, Garančiškės miške Veiverių vlsč. Marijampolės apskr.

Markauskas Antanas - Žaibas. G. 1922 m. Ilgakiemio k.Veiverių vlsč. Marijampolės apskr. Geležinio Vilko pulko partizanas nuo 1944 m. pab. Žuvo 1946.10.30 bunkeryje Garančiškės miške, Veiverių vlsč. Kartu žuvo J. Liuiza ir A. Slavinskas.

Misiukevičius Petras - Strazdas iš Rūdninkų k. Sangrūdos vlsč. 1921-1946.10.30. Partizanuose nuo 1944 m. rudens. Vytauto rinktinės 4-oji kuopa. Žuvo Trakėnų k. Mikulionio sodyboje. Kartu žuvo J. Lasavickas-Basanavičius.

Slavinskas Albinas - Linas. G. 1923 m. Ilgakiemio k. Garliavos vlsč. Kauno apskr. Geležinio Vilko pulko partizanas nuo 1944 m. pab. Žuvo 1946.10.30 bunkeryje, Garančiškės miške, Veiverių vlsč.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

1947 10 30 MGB Želvos vlsč. poskyrio dalinys Skrepetiškių k. aptiko bunkerį. Susišaudymo metu žuvo 3 Vėtros būrio partizanai: būrio vadas Stasys Šalkauskas-Bimba (g.1913 m.), štabo būrio vadas Jonas Pleskus-Purienas (g. 1925 m.), ir vyriškais drabužiais apsirengusi Regina Duškevičiūtė-Saulė (g. 1928 m.). Ji anksčiau jau buvo saugumo tardyta, ją bandyta verbuoti. Paleista išėjo pas partizanus. Čia kurį laiką garbingai kovojo.

Duškevičiūtė Regina, sl. Snaigė, g. 1928 Ukmergėje. Nuo 1945 - B rinktinės 3-o bataliono 3-os kuopos ryšininkė. 1946 suimta, tardyta. Paleista pasitraukė pas partizanus, Bimbos būrio partizanė. Žuvo 1947 10 30 Dvareliškių k. prie Stasio Latviūno sodybos įrengtoje slėptuvėje kartu su J. Pleskumi-Purienu ir S. Šalkausku-Bimba. Palaikai išniekinti Želvoje, užkasti žvyrduobėse. 

Šalkauskas Stanislovas (Stasys), Karolio, sl. Bimba, g. 1913 05 16 Karališkių k., Želvos vlsč. Nuo 1945 - DKR, B rinktinės Viržio būrio, 3-o bataliono 3-os kuopos būrio vadas. Žuvo 1947 10 30 Dvareliškių k. prie Stasio Latviūno sodybos įrengtoje slėptuvėje kartu su J. Pleskumi-Purienu ir R. Duškevičiūte-Snaige. Palaikai išniekinti Želvoje, užkastas žvyrduobėse.

Vaičiūnas Bronius, Petro, sl. Lubinas, g. 1923 Kančiškių k., Panoterių vlsč. B rinktinės partizanas. 1946 10 16 kautynėse paimtas gyvas ir 10 30 mirė nukankintas. Palaidotas Panoterių kapinėse.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Ketvirtis Pranas - Klevas iš Pakalniškių k. Gelvonų valsč., g. 1927 m., ž. 1952 10 30 Trinkūnų k. Ukmergės apskr.

https://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

ČIŽAS ANTANAS, Adolfo, g.1924 m. Bareišių k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. Mirė 1949 10 30 peršautas skrebų Šlapių k. Palaidotas Kuktiškių kapinėse.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm