Liepos 11-12 d. žuvę Partizanai

 

Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas Petras Kukta-Girininkas (VŽM)

KUKTA Petras, Simono-Girininkas, gim. 1919 m. Trakinių k., Kurklių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 40 ha žemės. Lietuvos kariuomenės karininkas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas, spausdino partizanų laikraštį „Tėvynė šaukia“. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių mstl. kapinėse.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1920 m.

Tėvai: Simonas Kukta (apie 1872 – 1943) ir Julija Kuktienė (1885–1950) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, šeima turėjo 36 hektarus žemės. Broliai: Stasys Kukta (1912–?) – emigrantas Kanadoje, Bronius Kukta (1918–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, Henrikas Kukta (1923–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, sesuo Viktorija Kuktaitė (1908–1980) – laisvės gynėja, ryšininkė, tremtinė. Dėdės (tėvo broliai): Juozapas Kukta (1873–1942) – vyskupas, švietėjas ir visuomenininkas, Martynas Kukta (1875–1956) – spaustuvininkas, verslininkas. Pusbroliai: tėvo brolio Adomo sūnus Jonas Krizostomas Kukta (1906–1993) – kunigas, vienuolis jėzuitas, tėvo brolio Mykolo sūnus Tomas Kukta (1900–1989) – kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys.

Iki 1940 m. P. Kukta buvo Lietuvos kariuomenės karininkas.

1944 m. jis išėjo partizanauti, nuo 1945 m. rudens iki žūties 1949 m. vasarą buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Girininko būrio vadas. 1945 m. spalį jo būriui priklausė 16 partizanų.

1948 m. rugsėjį įkūrus "B" rinktinės 4-ąją kuopą, P. Kukta iki 1949 m. vasaros ėjo ir šios kuopos vado pareigas, 1949 m. sausį kuopai, kurią sudarė Girininko ir Kazimiero Tubio-Žvalgo būriai, priklausė 34 partizanai.

Kurklių šile štabo bunkeryje įsirengęs pogrindinę spaustuvę, P. Kukta spausdino partizanų laikraštį "Tėvynei šaukiant".

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. štabo bunkeryje Kurklių šile (Adomavos miške, Anykščių r.), per karinę operaciją sunaikinus dvi štabo slėptuves ir žuvus 7 partizanams. Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. gegužės 27 d. perlaidoti Kurklių miestelio (Anykščių r.) kapinėse kartu su kitais Kurklių apylinkėse žuvusiais partizanais. 1989 m. spalio mėnesį ant partizanų kapo pastatytas paminklas.

P. Kuktos pavardė iškalta ir Trakinių kaimo kapinėse įrengto monumento žuvusiems laisvės gynėjams memorialinėje lentoje (2006 m.).

Žūties vietoje pastatytas kryžius.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=631

Bronius Ilgutis-Kirvis 

Tėvai: Jonas Ilgutis ir Julijona Sriubaitė-Ilgutienė – smulkūs ūkininkai, turėjo 13 hektarų žemės. Šeimoje augino 7 vaikus. Broliai: Jonas Ilgutis – žuvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Alfonsas Ilgutis (g. 1927 m.) – dainininkas, emigrantas JAV, gyvena Niujorke, sesuo Monika. 

1944 m. B. Ilgutis slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, bet buvo sugautas, dalyvavo karo fronte. Iš ten pabėgęs, jis grįžo į gimtinę ir išėjo partizanauti.

1944–1945 m. B. Ilgutis-Kirvis buvo Lietuvos Laisvės Armijos Kirvio būrio vadas.

Žuvo 1945 m. liepos 12 d. Kudoriškio miške (Anykščių r.) kartu su penkiais kitais Kirvio būrio partizanais. Palaikai buvo laikomi Skiemonių miestelio aikštėje, vėliau užkasti prie Skiemonių kapinių tvoros.

1989 m. gegužės 13 d. B. Ilgučio ir kitų partizanų palaikai buvo perlaidoti Skiemonių naujosiose kapinėse. Bendrą kapavietę ženklina akmeninė stela – žuvusiems 1945–1954 m. skirtas memorialas. Partizanų kapas nuo 2000 m. yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1005).

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=607

 

Didžiosios Kovos apygardos štabo informacijos skyriaus viršininkas Ignas Leščius-Dėdė Šaltekšnis (VŽM)

LEŠČIUS Ignas, Antano-Dėdė Šaltekšnis, gim. 1900 m. Mokylių k., Alantos vls., Skiemonių progimnazijos mokytojas, mokėjo 5 užsienio kalbas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio partizanas, vėliau — apygardos informacijos skyriaus viršininkas, ruošdavo politikos apžvalgas. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių msd. kapinėse.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skirtinguose šaltiniuose minimas kaip Ignas Leščius ir kaip Alfonsas Leščius.

Tėvas Antanas Leščius.

Mokėsi Utenos vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais priklausė ateitininkams ir skautams, 1922 m. buvo Utenos ateitininkų laikraštėlio "Pirmieji žingsniai" redaktorius, 1924 m. leido Utenos skautų ir skaučių laikraštėlį "Jaunasis žvalgas".

Vėliau jis dirbo mokytoju, buvo Molėtų pradžios mokyklos, paskui Skiemonių (Anykščių  r.) progimnazijos mokytojas, mokėjo 5 užsienio kalbas.

Pokario metais jis išėjo partizanauti, 1944 m. pabaigoje subūrė pirmąjį partizanų būrį Skiemonių apylinkėse ir jam vadovavo. 1945 m. balandžio–birželio mėnesiais šis A. Leščiaus-Šaltekšnio būrys priklausė Lietuvos laisvės armijos "Sakalo" rinktinei. Ją išsklaidžius, A. Leščius-Šaltekšnis su kitais partizanais 1945 m. vasarą įsiliejo į Vytauto apygardos Liūto rinktinės Kęstučio kuopą. 

Nuo 1945 m. rudens A. Leščius buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Petro Kuktos-Girininko būrio partizanas, šios apygardos štabo narys, Propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, ruošdavo politikos apžvalgas. A. Leščius-Šaltekšnis apie 1946–1948 m. buvo Lietuvių fronto Didžiosios Kovos apygardos partizanų laikraštėlio "Tėvynei šaukiant", ėjusio 1946–1949 m., redaktorius.

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške, Anykščių r.) kartu su trim bendražygiais. Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių miestelio (Anykščių r.) kapinėse.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=633

 

MILAŠAUSKAS Kleopas - Levas, g. 1926 Livoniškių k., Kražių v., Raseinių apskr., buvusio emigranto šeimoje. LLA karys nuo 1943. Nuo 1944 Raudgirio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12, dengdamas partizanų atsitraukimą. Jam buvo vos 19 metų.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/pdf/pietu-zemaitijoje.pdf

1945 07 11 buvo slėptuvėje Daukantų k., Jiezno vlsč. Ten buvo apsistoję visi trys partizanai. Ryte liepos 11 d. garnizono buvo apsupti ir nelygioje kovoje, įmetus granatą, visi trys partizanai žuvo. Tai B. Jakubauskas-Žiogas, Rinkevičius ir A. Kondratavičius (gal Kondrotas?), bet jiems trijų vyrų mirties neužteko. Trokšdami kraujo, pasuko į Daukantų kaime esančią Kubilių sodybą. Šeima pusryčiavo. Kruonio garnizono kareiviai pasišaukė tris sūnus -Juozą Joną ir Adomą - ir visų akivaizdoje juos sušaudė. Jų tėvą Joną privertė žuvusiuosius vežti į Kruonio miestelio aikštę.

Kubilius Adomas, Adomo, g. 1921 Daukantų k., Jiezno vlsč. A rinktinės partizanas. Žuvo 1945 07 11 Jiezno vlsč. Užkastas Gojaus miške bendrame kape. 

Kubilius Jonas, Adomo, g. 1913 Daukantų k., Jiezno vlsč. A rinktinės partizanas. Žuvo 1945 07 11 Jiezno vlsč. Užkastas Gojaus miške bendrame kape. 

Kubilius Juozas, Adomo, g. 1916 Daukantų k., Jiezno vlsč. A rinktinės partizanas. Žuvo 1945 07 11 Jiezno vlsč. Užkastas Gojaus miške bendrame kape. 

Steponavičius Vincas, Alekso, sl. Bebras, g. 1922 Rečionių k., Kaišiadorių vlsč. Nuo 1945 01 - DKR Kariūno bataliono partizanas, būrio vadas. Žuvo 1945 07 11 Pagirių miške.

Burneikis Anicetas, Vinco, sl. Tomas, g. 1915 Pilviškių k., Kurklių vlsč. Aviacijos kursantas, šaulių būrio vadas. Nuo 1941 tarnavo Ukmergės pagalbinėje policijoje. Nuo 1944 slapstėsi vienas. Nuo 1949 pavasario - B rinktinės 1-o bataliono 4-os kuopos Girininko būrio partizanas. Žuvo 1949 07 12 Kurklių šile Girininko slėptuvėje kartu su 6 partizanais. Palaikai išniekinti Kurkliuose. 1989 perlaidoti į Viliaudiškių k. kapines, Kurklių apyl.

Čereška (pravarde Čirba) Adomas, Jono, Stasio-Girgždenio brolis, g. 1926 Čereškų k., Balninkų vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12 Skiemonių apylinkėse prie Fedoriškio k. (prie Kurklių k.?) 

Nečiūnas Gintautas, sl. Eigulys, Klemenso-Urėdo brolis, g. 1930 Viktariškių k., Kurklių vlsč. 1948 tremiant šeimą, su broliu įstojo į partizanų gretas. B rinktinės Girininko būrio partizanas. Žuvo 1949 07 12 Nemuno slėptuvėje kartu su 6 partizanais. Palaikai išniekinti Kurkliuose. 1989 perlaidoti į Viliaudiškių k. kapines, Kurklių apyl.

Šulskus (Šulckus) Antanas, Klemo, sl. Nemunas, g. 1923 07 01 Maskoliškių k., Kurklių vlsč. 1941 Birželio sukilėlis. Nuo 1945 - B rinktinės Girininko būrio partizanas, būrio vadas. Žuvo 1949 07 12 Kurklių šile slėptuvėje kartu su 6 partizanais. Palaikai išniekinti Kurkliuose. 1989 perlaidoti į Viliaudiškių k. kapines, Kurklių apyl. 

Šulskutė (Šulckutė) Levutė, Klemo, sl. Žibutė, Antano-Nemuno sesuo, g. 1920 Maskoliškių k., Kurklių vlsč. B rinktinės Girininko būrio ryšininkė, nuo 1948 - partizanė, slėpėsi pas brolį. Žuvo 1949 07 12 Kurklių šile kartu su broliu slėptuvėje. Palaikai išniekinti Kurkliuose. 1989 perlaidoti į Viliaudiškių k. kapines, Kurklių apyl..

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

liepos 11 d. žuvo vadas kpt. Vincas Gumauskas-Gailius.

http://partizanai.org/failai/html/tigro-rinktine.htm

Tupčiauskas Juozas - Sparnas. G. 1925 m. Viltrakių k. Žvirgždaičių vlsč. Žuvo 1947.07.11 Paežerių arba Sardokų k.

Vasaitis Nikodemas - Ąžuolas, Perkūnas. 1924- 1946.03.26. Partizanas nuo 1945.07.11. Žuvo Jankų vlsč. Vierčiškės k.

 Juodžbalis Antanas - Vargonininkas iš Pažėrų k. Birutės rinktinės kovotojas. Žuvo 1945.07.12 Kazlų Rūdos miške, Eglynėlyje.

 Milišauskas iš Papilvio k. Veiverių vlsč. Birutės rinktinės I būrio kovotojas. Būdamas 17 metų 1945.07.12 žuvo Kazlų Rūdos miške, Eglynėlyje.

Skučas Antanas-Vyturiukas. I būrio kovotojas. Būdamas 17 m., 1945.07.12 žuvo Kazlų Rūdos miške, Eglynėlyje.

 http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

GRUMBINAITĖ JANĖ, Jono, g.1923 m. Salako mstl., Zarasų aps. Augo 4 seserys ir brolis. Trys seserys (Zosė, Stasė ir Valė), motina ir brolis Steponas pateko į sovietų lagerius, o tėvas buvo ištremtas. Janė išėjo pas Kadagio būrio partizanus ir 1945 07 11 Vyžių k. (Tauragnų vls.) raiste buvo nušauta. Palaidota Vyžių k. kapinėse.

PALEPŠYS MYKOLAS - Kadagys, g. 1919 m. Skroblaus vnk., Tauragnų vls. Priklausė Lokio rinktinės Kadagio būriui. Žuvo Vyžių k. raiste 1946 07 11 su Janina Grumbinaite. Palaidotas Ginučių kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Stipinas-Vincas Matulevičius, g.1907 m. 1944 m. pabaigoje nuleistas desantu. DLK Kęstučio 10-ojo skrajojančio būrio vadas.

Žuvo 1945 m. liepos 11d. Kalesninkų k., Simno vls., Alytaus aps., Barkūniškio miške.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-33-2003.pdf

Stasys Simonaitis-Garnys, Smilgių vls., Žaliosios rinkt, vado adjut. Ž.1947 07 12.

Lionginas Šukys-Senis, Miežiškių vls., Ąžuolo b. Ž.1953 07 12.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

GRIGAS ANTANAS, Kazio, g.1919 m. Varnasalio vnk., Alantos vls. Kirvic būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12 Kudoriškio miške prie Voversių k., Skiemonių vls. Užkastas Skiemonių kapinių patvory, 1989 05 13 palaikai perlaidoti Skiemonių kapinėse.

GRIGAS VYTAUTAS, Kazio, g.1924 m. Varnasalio vnk., Alantos vls. Kirvio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12 Kudoriškio miške, prie Voversių k., Skiemonių vls. Užkastas Skiemonių kapinių patvory, 1989 m. palaikai perkelti į kapines.

JUODELĖ ANTANAS, gimęs Kuprių k., Jūžintų vls. Partizanas. Žuvo 1945 07 12 pas Balį Juodelę, užkluptas NKVD kareivių ir mėgindamas pabėgti. Palaidotas Kuprių kaimo kapinėse.

JUODELĖ BALYS, gimęs Kuprių k., Jūžintų vls. 1945 07 12 čekistai jo namuose užtiko partizanus Antaną ir Petrą Juodeles. Antaną nušovė, o Petras pabėgo. Po to Balį Juodelę išsivarę nušovė, o sodybą sudegino. Liko nėščia žmona. Ją vėliau ištrėmė į Sibirą.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Lapinskas Juozas, g.1895 m., gyv. Kuprių k., Jūžintų vls., sodyboje laikė bunkerį. 1945 07 12 slėptuvė buvo užtikta. Sūnūs Juozas ir Vytautas buvo nušauti, namas padegtas. Ugnyje žuvo tėvas Juozas Lapinskas, jo žmona Koste, jos motina Vygėlienė, duktė T. Baltakienė, anūkė Marytė Baltakytė ir sūnus Petras Lapinskas.

http://partizanai.org/failai/html/zadejom-laisve-parnesti.htm