Partizanai Jurgis Keras-Bijūnas ir Juozas Matijošaitis -Meška
1948 m. gegužės 26 d. Kuršėnų aps. Kuršėnų vls. Akmenaičių k. (dabar - Šiaulių r. sav.) per susišaudymą su MGB Šiaulių aps. skyriaus čekistų grupe žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Jurgis Keras-Bijūnas ir rinktinės štabo viršininkas Juozas Matijošaitis -Meška.
JURGIS KERAS-BIJŪNAS, SAULIUS
1903 09 07-1948 05 26
Jurgis Keras, Juozo, gimė 1903 m. rugsėjo 7 d. Kretingos aps. Palangos vls. Užpelkių k. Baigė keturias progimnazijos (Palangos?) klases. Dirbo policijos nuovados viršininku. Nuo 1923 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos šaulių sąjungos XV Kretingos rinktinės narys.
1932 m. sausio 17 d. pirmajame Lietuvos policijos tarnautojų surašyme nurodoma, kad Šiaulių aps. Žagarės (VI) nuovados viršininkas Jurgis Keras yra vedęs, baigė bendrąjį vidurinį ir aukštesnįjį specialųjį (policijos) mokslą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turi jaunesniojo leitenanto laipsnį, moka rusų ir latvių kalbas, yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1937 m. sausio 17 d. antrajame Lietuvos policijos tarnautojų surašyme nurodoma, kad Juozas Keras yra Šiaulių aps. Kuršėnų nuovados viršininkas.
1941 m., pirmosios sovietų okupacijos metu, repatrijavo į Vokietiją, nes žmona buvo vokietė. 1942 m. grįžo į Lietuvą ir vadovavo Kuršėnų policijai.
Antrą kartą sovietams okupavus kraštą, pasitraukė į mišką. Nuo 1946 m. spalio mėn. ėjo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės, veikusios Šiaulių aps. Kuršėnų, Šaukėnų, Tryškių ir Užvenčio teritorijose, vado pareigas.
JUOZAS MATIJOŠAITIS-MEŠKA
1919 05 05-1948 05 26
Juozas Matijošaitis gimė 1919 m. gegužės 5 d. Šiaulių aps. Kužių parapijos Sauginių k. Kajetono Matijošaičio ir Juzefos Talutytės-Matijošaitienės šeimoje.
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1945 m. sausio mėn., antrosios sovietų okupacijos pradžioje, buvo suimtas. Pabėgo. Iš pradžių slapstėsi, vėliau išėjo į mišką. Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės štabo viršininkas.
Motina J. Matijošaitienė (g. 1869 m.), broliai Martynas (g. 1922 m.) ir Vladas (g. 1928 m.) Matijošaičiai 1947 m. gruodžio 27 d. buvo ištremti į Čeremošnikus (Tomsko sr. Tomsko r). Visi išgyveno tremtį, 1957 m. liepos 26 d. buvo paleisti ir grįžo į Lietuvą.
Seserys Jadvyga-Klajūnė (g. 1924 m.) ir Mikalina-Kasininkė (g. 1928 m.) Matijošaitytės buvo Žemaičių apygardos partizanų ryšininkės. Abi suimtos 1949m. spalio 7 d. Kalintos Šiauliuose ir Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1950m. kovo 4 d. buvo nuteistos dešimčiai metų lagerio. 1950 m. gegužės 10 d. buvo išvežtos į Minlagą (Komija). 1956 m. gegužės 8 ir 10 d. ištremtos į Intos m. (Komija). Paleistos 1957 m. spalio 23 ir 24 d. 1958 m. grįžo į Lietuvą.
Brolis Kajetonas Matijošaitis (g. 1917 m.) tapo partizanu Vaidila, Vitaliumi. 1949 m. rugpjūčio mėn. gale buvo paskirtas Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadu. Žuvo 1950 m. sausio 20 d. Kuršėnų aps. Kuršėnų vls. Repšių k. Stasės Čapienės sodyboje per karinę čekistų operaciją.
Paminklas 1944-1953 m. Jonelaičių k. apylinkėse žuvusiems partizanams atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Šiaulių r. Kužių sen. Jonelaičių k. Jonelaičių ežero pakrantė. Aut. architektas Algimantas Jukna. Pastatytas 1998 m. buvusio bendražygio, politinio kalinio Jono Jokubaičio-Dainiaus rūpesčiu.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2018/201805_ZA_VR_zutis.pdf
J.Keras gimė 1905 m. Šiaulių aps. Šaukėnų vls. Nuo 1936 m. dirbo Žagarėje policijos viršininku, vėliau buvo perkeltas į Kuršėnus. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją (jo žmona buvo vokietė). 1942 m. grįžo į Lietuvą ir vadovavo Kuršėnų policijai19. Antrą kartą sovietams okupavus kraštą, pasitraukė į mišką.
Pagal LLA programinį paskirstymą Žemaičių legionui turėjo priklausyti Joniškio ir Šiaulių apskrityse veikusios partizanų karinės formuotės. Legiono - vėliau apygardos vadovybė siekė išlaikyti ryšius ir vadovauti šiems junginiams. Ji siuntė instrukcijas, įsakymus bei nurodymus. 1947 m. pavasarį Šiaulių aps. Gulbino miške J.Keras-Bijūnas susitiko su Gruzdžių, Papilės, Kruopių vls. veikusių būrių vadais ir informavo, kad jie priklauso jo vadovaujamai rinktinei21. 1946-1948 m. Lietuvoje vyko ryškūs partizaninių struktūrų vienijimosi ir centralizacijos procesai. Laisvės kovotojų vienijimo centru tapo Jungtinės Kęstučio apygardos (Pietų Žemaitija) vadovybė. Apygarda sujungė Šiaulių, Joniškio aps. veikusias rinktines
Tais pačiais metais MGB Kuršėnų aps. skyrius dirbo su agente B.M. (pavardė žinoma - A.M.). Ji 1948 m. gegužės mėn. informavo saugumą, jog miške tarp Akmenaičių ir Laumakių k. yra partizanų bunkeris, kuriame slapstosi J.Keras-Bijūnas. MGB Šiaulių aps. operatyviniai darbuotojai, pridengę agentės informaciją Aro pranešimu ir suderinę veiksmus su Kuršėnų emgebistais, organizavo operaciją. 1948 m. gegužės 26 d. per susišaudymą kareiviai nužudė du partizanus, penki sėkmingai pasitraukė į Žigančių miškus. Kuršėnuose buvo išniekinti rinktinės vadas J.Keras-Bijūnas ir rinktinės štabo viršininkas Juozas Matijošaitis-Meška.
Broliai Matijošaičiai. Dešinėje rinktinės štabo viršininkas Juozas Matijošaitis-Meška. 1939 m.
J.Matijošaitis gimė 1920 m. Kuršėnų vls. Gilaičių k. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Antrosios okupacijos metais slapstėsi, vėliau išėjo į mišką.
Šaltinis: https://partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3890-lla-vyties-vytenio-rinktine
