Liepos 23-25 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Algio būrio partizanai (iš kairės) Vytautas Reklickas-Liočys, ginkluotas čekoslovakišku kulkosvaidžiu ZB-26,
būrio vadas Benediktas Narkevičius-Algis, ginkluotas 1940 m. modelio Dekteriovo pistoletu-kulkosvaidžiu,
 ant kurio dėtuvės išpieštas Jogailaičių kryžius, ir Adolfas Bareiika-Hitleris, ginkluotas čekoslovakišku kulkosvaidžiu ZB-26.
Genocido aukų muziejus

Bareika Adolfas-Hitleris. Vyčio apygardos Algio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkėse Viliuku miške kartu su būrio vadu Benediktu Narkevičiumi-Algiu - peršautomis kojomis nenorėdami pasiduoti gyvi nusišovė

Narkevičius Benediktas-Aigis gimė 1923 m. Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus Šiliūnų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Algio būrio vadas. Žuvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkėse Viliuku miške kartu su bendražygiu A. Bareika-Hitleriu -peršautomis kojomis nenorėdami pasiduoti gyvi nusišovė

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Liepos 23-25 d. žuvę partizanai

Liepos 17-18 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys,
trečias - Juozas Vaičekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Laucevičius-Girėnas,
penktas neatpažintas, šeštas - Jonas Griguola-Ąžuolas.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)

Griguola Jonas-Ąžuolas gimė Telšių apskrities Tverų valsčiaus Užpelių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Nuo 1949 m. - būrio vadas. Žuvo 1950 m. liepos 18 d.

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KYBARTAS Vytautas, Boleslovo - Budrys, g. 1922 Kaspariškės k., Liolių apyl. Žuvo 1956 07 17 netoli nuo Kelmės prie Gutmano sodybos. Apdovanotas Laisvės kovotojo kryžiumi.

KISNIERIUS Andrius - Sakalas, Rolando būrio partizanas. Veikė Tauragės apylinkėse. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir J. Liorančas. 

LIORANČAS Juozas, Jurgio - Aidas, g. 1927 Ridikiškėje, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1947. Kovojo Rolando, Eimučio, Aluntos, Lelijos būriuose. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir A. Kisnierius. 

STONYS Stasys - Alunta, kilęs iš Burbiškiu Gaurės apyl., Tauragės r. Lelijos partizanu būrio vadas. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės apyl

PAULAUSKAS Juozas - Bėgūnas, g. Jonikuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Rambyno būrio partizanas. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške. Kartu žuvo B. Venskus.

VENSKUS Bonaventūras, g. 1928. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške Kartu žuvo Juozas Paulauskas.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Liepos 17-18 d. žuvę partizanai

Mokytojas - partizanas Antanas Eglinskas

1951 m. rugsėjo 5 d. Ripaičių kaime (Utenos raj.) ANTANAS EGLINSKAS-Margiris buvo užmigdytas ir perduotas saugumui. Pasistengė saugumo agentas J. Bulka, su kuriuo pats partizanas ieškojo ryšio kaip su partizanų būrių ryšininku.

A. Eglinskas-Margiris, g. 1927 m. gruodžio 27 d. Žemaitijoje, Kalnalio bažnytkaimyje. Nuo 1930 iki 1935 m. su tėvais gyveno Argentinoje. 1935 m. sugrįžę tėvai nusipirko ūkį Užluobės kaime, prie Skuodo. Būsimasis partizanas mokėsi Skuodo gimnazijoje, 1944 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, bet ji buvo uždaryta, tad grįžo tęsti mokslų gimnazijoje. 1947 m., iškart po abiturientų išleistuvių, norėjo išeiti į mišką, bet nepasisekė užmegzti ryšio su partizanais, būrys, į kurio ryšininką kreipėsi, jau buvo išduotas.
1949 m. baigęs Klaipėdos mokytojų institutą, atvyko į Saldutiškio vidurinę mokyklą, visoms klasėms dėstė istoriją, buvo 7 klasės auklėtojas, labai aktyviai dalyvaudavo sportiniuose žaidimuose, organizavo savo klasės mokinius spektaklio „Pelenė“ repeticijoms.
Po metų išėjo į mišką. Į partizanų vadovybę jau buvo įsitaisę saugumo statytiniai. 1951 m. kovo 2 d. Indubakių kaime per mūšį su NKVD daliniu partizanas buvo sužeistas. Jį kliudė net 7 kulkos. Geri žmonės padėjo. Arklius kinkė, partizaną vežė. Gydomas buvo pas Pušaloto Kraujelius, pervežtas į Mineiškiemį pas Blažius, paslėptas Kliukų pirtelėje. Čia kasdien sužeistąjį lankydavo Onutė Jackevičiūtė ir Julė Luniūtė.
Apgijus žaizdoms, balandžio 17 d. buvo nuvežtas į Labanoro girią ir perduotas kovos draugams. Kaitri vasaros saulė gerai gydė žaizdas, bet dešinės rankos plaštakos partizanas nebevaldė. Mokėsi rašyti ir šaudyti kaire.
Okupantams suimto partizano nepavyko užverbuoti. Po teismo nuosprendžio 1952 liepos 17 d. A. Eglinskas-Margiris buvo sušaudytas.
Pragyventa tik 25 metai! Kovota prieš tautos pavergėjus, dalyvauta kruvinuose mūšiuose, patirtas natūraliai gyjančių žaizdų skausmas, išdavystės, bemiegės naktys tardant ir kankinant...

Skaityti daugiau: Mokytojas - partizanas Antanas Eglinskas

Liepos 15-16 d. žuvę partizanai

Memorialas šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse užkastiems 1944–1956 m. Biržų apylinkėse žuvusiems Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių (vėliau Algimanto apygardos ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos) partizanams, taip pat Biržų apskrities ir valsčiaus NKVD–MVD–MGB skyriuje bei poskyriuose nužudytiems suimtiems partizanų ryšininkams ir rėmėjams, civiliams gyventojams atminti. Biržų r. Biržų m. Švyturio g. Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 9 d. Fotogr. V. Striužas, 2004

- Prieš 55 metus, 1956 m. liepos 15 d., Rokiškio (dabar – Biržų) r. Runikių k. žuvo paskutiniai Algimanto apygardos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas Žilinskas-Vanagas.

 Žuvusiųjų palaikai, kaip teigiama, užkasti Biržų m. milicijos kieme.

http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2011/20110708_pries55.pdf

SAUKAS Albertas - Merkys. Kovojo Kraujelio būryje. Žuvo 1950 07 15. Kūnas buvo išniekintas Radviliškyje.

ŠUKYS Antanas, g. 1925 Aušrinėje, Šiluvos v. Žuvo 1950 07 15 Tyruliuose.

ŠUKYS Jonas (Antano brolis), g. 1928 Aušrinėje, Šiluvos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1950 07 15 kartu su broliu.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Juodis Algirdas - Merkys, Vermachtas iš Klebiškiu k. Prienų raj. 1924 - 1947 07 15. Žuvo Ašmintos k. prie Pakuonio.

Kasperavičius Vytautas - Mokytojas. ? - 1945 07 15. Žalgirio rinkt.

Overa Motiejus, Jono s. - Žaibas iš Daukšių k. Gudelių vlsč. 1919 - 1945 07 15. Žuvo Žuvinte. Daukšių būrio partizanas.

Pūkas Juozas, Juozo s. - Griausmas iš Daukšių k. 1921 - 1945 07 15. Žuvo Buktos pelkėse. K. Degučio būrio partizanas

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Skaityti daugiau: Liepos 15-16 d. žuvę partizanai

Liepos 13-14 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai ir ryšininkės. Stovi iš kairės: Janina Valonytė, Antanas Blauzdys-Konkurentas, neatpažintas, Kazė Stravinskaitė, neatpažintas, neatpažintas, Danutė Dovydėnaitė-Laumė, Alfonsas Pajuodis-Radvila, Juozas Šilaika-Šviedrys. Kiti - neatpažinti (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

PAJUODIS Alfonsas, Kazimiero-Radvila, gim. 1917 m. Pajuodžiu k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1951 m. liepos 14 d.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Krušnys Jurgis iš Zajilių k. 1918 - 1945 07 13. Žuvo Žuvinto mūšyje

Lapaitis Pranas iš Raninės k. 1912 - 1945 07 13. Žalgirio rinkt.

Lebedžinskas Vincas. ? - 1945 07 13. Žalgirio rinkt.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Remeikis Juozas - Lokys iš Bambininkų k. 1920- 1945.07.13. Žuvo su J. Krušniu prie Žuvinto ežero.

Šiupienius Vincas. Iš Šilavoto vlsč. Pužiškių k. Žuvo 1946.07.13.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Liepos 13-14 d. žuvę partizanai

Liepos 5-10 d. žuvę Partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai. Stovi iš kairės: Antanas Juzakėnas-Liūtas, Juozas Kirkus-Plienas, Romas Launikas-Šturmas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)
http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Sudeikių kaimo partizanai (iš kairės): Antanas Juzakėnas-LiūtasJuozas Kirkus-Plienas (sėdi) ir Romas Launikas-Šturmas.

Romas LAUNIKAS Šturmas. G. 1922 m. Sudeikių k, Kavarsko vls. Liūto būrio partizanas. Žuvo 1947 m. liepos 6 d. Repšėnų miške. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Kavarsko kapinėse.
http://partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Liepos 5-10 d. žuvę Partizanai

Birželio 28-30 d. žuvę partizanai

Alfonsas PAULAVIČIUS

Vincas ŠNIUOLIS

Foto: PAULAVIČIUS Alfonsas (Rambyno brolis) -Jovaras, g. Jokūbaičiuose, Šilalės v. Rambyno būrio partizanas nuo 1946. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v.

PAULAVIČIUS Stasys - Direktorius, Rambynas, g. 1918 Jokūbaičiuose, Šilalės v. Pilies būrio vadas. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v. (J. Tautkaus - Tautkevičiaus parodymu, žuvo 1951 birželio mėn. Grimzduose, Šilalės v.).

Foto: ŠNIUOLIS  Vincas, Antano, g. 1896 Miežaičiuose, Radviliškio r. Ūkininkas (28 ha). Nešė partizanams maistą. Sušaudytas 1945 06 28 netoli namų.

AUŠKALNIS Juozas - Kudirka, g. Vilkiuose, Veiviržėnų v. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, Veiviržėnų v., netoli Daugėlos sodybos.

GLOBYS Vladas, Nikodemo-Vainauskas, Ramūnas, g. 1927 Gailiškėje, Gaurės v. Eigulys. LLA karys. Nuo 1946 pogrindinės organizacijos Gaurės v. narys, vėliau viršininko pavaduotojas. Nuo 1949 Rolando būrio partizanas. Nuo 1950 Butegeidžio rinktinės štabo narys, rinktinės vado pavaduotojas ūkio reikalams. Suimtas 1951 06 28. Nuteistas mirties bausme.

JOKŪBAITYTĖ Marytė, kilusi iš Lelėnų, Judrėnų v. Siuvėja. Ryšininkė. Žuvo 1950 06 28-29 Beinoriškiuose, Veiviržėnų apyl., netoli Daugėlos sodybos.

RAMOŠKA Antanas, Antano, g. 1914 Peluta-voje, Pernaravos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1955 02 18. Žuvo apsuptyje 1957 06 28 Grimuose pas Jasiukaitį. Kūnas gulėjo Ariogalos milicijos garaže. Kur užkastas - nežinoma.

ŠERNIUS Petras - Šapalas, g. Šiliniškiuose, Švėkšnos v. Vilko būrio partizanas. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, netoli Daugėlos sodybos.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Birželio 28-30 d. žuvę partizanai

Birželio 16-20 d. žuvę partizanai

Izidorius MOCKUS - Jovaras. Rikas

Jonas STOŠKUS

Adolfas PAŠKAUSKAS

Kazimieras STIRBYS, Jono

Stasys NARBUTAS

Juozas VESELIS

 

MOCKUS Izidorius, Juozo - Jovaras, Rikas, g. 1920 Rudžiuose, Eržvilko v. Eimučio būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 Eičių miške, Sakalinėje, prie Buveinių ežero, lydėdamas būrio vadą į susirinkimą. Išniekintas kūnas gulėjo Tauragėje, Šubartinės kieme, kartu su kitais žuvusiais partizanais.Foto: STOŠKUS Jonas, Antano - Eimutis, g. 1910 Rudžiuose, Eržvilko v. Stambus ūkininkas. Partizanas nuo 1945. Būrio vadas. Tėvūnijos vadas. Daug kartų buvo sužeistas.Žuvo 1950 06 16 Šakalinės miške, prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale. Kartu žuvo beveik visas Eimučio būrys.

PAŠKAUSKAS Adolfas, Vinco - Vanagas, g. 1919 Pauliuose (?). LLA karys, puskarininkis. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žuvo 10 partizanų 1989 palaikai palaidoti Skirsnemunės kapinėse. 

STIRBYS Kazimieras, Antano, g. 1918 Puikiuose, Gaurės v., mažažemių šeimoje. Partizanas nuo 1950 pavasario. Kovojo Lelijos būryje, vadovaujant V. Bakučiui. Žuvo 1950 06 16 prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale (Šakalinės miške). Žuvo beveik visas Eimučio būrys. 

NARBUTAS Stasys, Povilo - Saturnas, Apolinaras, Rytas, g. 1926 Galkaičiuose, Viduklės v. Ūkininkas. Būrio vadas. Dubysos rajono vadas. Birutės rinktinės štabo narys. Nuo 1950 birželio mėn. Dubysos rajono Tėvūnijos vadas. Suimtas 1951. Sušaudytas 1952 06 20 Vilniaus MGB Vidaus kalėjime.

VESELIS Juozas, Jono - Balandis, g. 1922 Vėžlaukyje, Tauragės v. Skirsnemunės būrio partizanas nuo 1945. Žuvo 1946 06 18 Jakaičiuose Skirsnemuniškių kautynėse. 1989 palaidotas Skirsnemunės kapinėse.

Skaityti daugiau: Birželio 16-20 d. žuvę partizanai

Birželio 14-15 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas  (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanų šeima: Vytautas Magyla-Vairas, Bronė Matuliauskaitė-Rožė (VŽM)

 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas, nužudytas 1950 06 14

MAGYLA Vytautas, Juozo-Vairas, Sakalas, gim. 1924 m. Mogylų k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo ryšių įgaliotinis. Žuvo 1950 m. netoli Vajėšių k., Anykščių apyl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Birželio 14-15 d. žuvę partizanai

Partizanų priesaika

1945 m. birželio 2 d.


Dainavos apygardos partizanas Vaclovas Voveris-
Žaibas.
Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos partizanas
Vladas Baranauskas-Ruginis.
Ne vėliau kaip 1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės
Vanago grupės Bevardžio būrio partizanas
Stasys Klimašauskas-Genys.
Apie 1948 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado
pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas.
1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1945 m. birželio 2 d. Alytaus aps. Nemunaičio vls. Nemunaičio mstl. Pranciškonų koplyčioje partizano priesaiką priėmė apie 120 Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos, Vaclovo Voverio-Žaibo, Konstantino Barausko-Vėžio ir kitų būrių partizanai.

„Apsistojome Noškūnų miške. [...]. Daktarą (Antanas Kulikauskas) palikau savo vietoje, o pats su Klevu (Juozas Kazlauskas) ir Roku (Rokas Barysas, buvęs policijos tarnautojas, kilęs nuo Ryliškių) popiete išjojome Nemunaičio bažnytkaimio link. Nemunaičio bažnytkaimis vienu šonu tiesiog atsiremia į mišką, todėl prijojome visiškai arti bažnytkaimio ir tik apie 150 m ėjom pėsti. Roką palikome prie arklių, su Klevu, dengdamiesi pušimis, įėjome į vienuolyno kiemą. Mūsų jau laukė, nes atitinkami susitikimai išpažinties ir priesaikos klausimais buvo atlikti anksčiau. Trumpai ir aiškiai sutarėme, kad ateinančią naktį atvyksime su vyrais į vienuolyną. Ten mūsų turėjo laukti dar du kunigai. Su dvasininkais greit atsisveikinome ir, sėdę ant arklių, pasileidome pas savuosius. 

Skaityti daugiau: Partizanų priesaika

Gegužės 26-29 d. žuvę partizanai

Kardų rinktinės Platelių ir Salantų kuopų partizanų susitikimas 1950 m.

Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - Paulauskas-Margis, ketvirtas - Baužas (žuvęs 1950 05 29).

Antroje eilėje iš kairės: antras - Zaleckas, penktas - Drąsutis

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

JUCEVIČIUS Stasys, Antano - Rambynas, g. Tarailiuose, Tauragės v. Žuvo 1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v., kartu su V. Milkintu ir A. Zubu.

MILKINTAS Vytautas - Šarūnas. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1952    05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo S. Jucevičius ir A.Zubas

ZUBAS Antanas - Laimutis, g. 1923 Žiburiuose, Gaurės v. Žuvo 1952 05 29 mūšyje Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo Vytautas Milkintas ir Stasys Jucevičius

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gegužės 26-29 d. žuvę partizanai

PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ

Genė Lekavičiūtė-Saulutė (dešinėje) su drauge

Ona Gervickaitė, gyvenusi Kruonio mst., dar 1995 m. patikslino partizanų kovos epizodus Kruonio valsčiuje. Ji gerai atsiminė įvykius, kai 1948 m. gegužės mėn. Baltaraistynėje, prie Pavuolio k., Kruonio vlsč., žuvo trys partizanai: Leonas Krasauskas-Žalgiris, Pranas Gervickas-Papartis ir Genė Lekavičiūtė-Saulutė. Pranas Gervickas buvo Onos brolis, tuo metu turėjo 24 metus. Ona tada atsiminė ir kitus žuvusius savo kaimynus: Adomą Lekavičių (g. 1920 m.), žuvusį 1945 m. Šilonyse, Petrą Čepulionį-Sakalą iš Kairiškių k.

Saulučių k. gyvenę Antanas ir Anelė Gervickai turėjo 5 vaikus, iš kurių vyriausioji buvo Ona (g. 1922 m.). Užaugo ir vienintelis brolis Pranas (g. 1924 m.), kuris nuo pat pirmųjų pasipriešinimo metų buvo Narsuolio būryje. Menanti ir konfliktą kaimo šokiuose, kai brolis viešai smerkė įvykius Lietuvoje, vadindamas juos „Stalino revoliucija", po kurios atsirado kalnai lavonų. Už tai aktyvistų buvo sumuštas. Ji su seserimi Prane (g. 1926 m.) irgi kaip galėjo pagelbėdavo partizanams, stebėdamos stribų ar kareivių susibūrimus ir susiruošimus gaudynėms.

Skaityti daugiau: PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ

Gegužės 22-25 d. žuvę partizanai

1951 m. gegužės 23 d. Alytaus r. (dabar – Alytaus r. sav.) Punios šile MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno r. skyrių stribų daliniai bei MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo narys, Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, šios rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Birštone. Teigiama, kad vėliau galėjo būti užkasti prie MGB Birštono valsčiaus poskyrio pastato (šiuo metu nugriautas).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 79

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Balbieriškio miškas.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio būrio partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: pirmas – neatpažintas partizanas; antras – Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris. Antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas – Vytautas Ražanskas-Bičiulis, antras – Aleksandras Chlebauskas-Aitvaras, trečias – neatpažintas partizanas, ketvirtas – Juozas Beinaravičius-Vėjas, penktas – Petras Tamašauskas-Šturmas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

VINCAS AMBRAZEVIČIUS-BALANDIS

1921 11 24–1951 05 23

Vincas Ambrazevičius gimė 1921 m. lapkričio 24 d. Alytaus aps. Jiezno vls. Juodaviškės k. Aleksandro Ambrazevičiaus ir Pranės Truncaitės-Ambrazevičienės šeimoje.

1944 m. gruodžio mėn. buvo suimtas ir kalintas Alytuje. Po dviejų mėnesių, vežant į Vilnių, pabėgo. Dzūkų rinktinės partizanas nuo 1945 m.

1949 m. gegužės 19–20 d. kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės adjutantas dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo išrinktas Dzūkų rinktinės vadu. Vėliau kartu ėjo ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo nario pareigas. 

Skaityti daugiau: Gegužės 22-25 d. žuvę partizanai

Gegužės 18-21 d. žuvę partizanai

Pietų Lietuvos srities Tauro apygardos vadovybė. 1946 m. Iš kairės: Vytauto rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis-Oželis, apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, politinės dalies viršininkas Alfonsas Vabalas-Gediminas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas ir Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius-Mindaugas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1947 m. gegužės 18 d. Lazdijų aps. Šventežerio vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Janėnų k., gyventojų Lugauskų sodyboje, per MGB Lazdijų aps. skyriaus vykdomą operaciją žuvo 2 Dainavos apygardos Šarūno rinktinės (iki 1947 m. birželio mėn. ji priklausė Tauro apygardai) partizanai: Vladas Stepulevičius-Mindaugas, Daktaras (rinktinės vadas) ir Antanas Vabuolas-Bijūnas (Mindaugo grupės partizanas). Žuvusiųjų palaikai niekinti Šventežeryje. Užkasimo vieta neišaiškinta

http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/20120511_pries65.pdf

Skaityti daugiau: Gegužės 18-21 d. žuvę partizanai

Gegužės 9-17 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

KIRKUS Juozas, Jono-Plienas, gim. 1919 m. Sudeikių k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 9 d. Juodgirio miške, Traupio vls. Palaidotas prie kelio Levaniškis—Baleliai. 

GUOBUŽAS Mykolas, Kazio-Šaulys, gim. 1923m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas, vėliau Vytauto apygardos vado adjutantas. Žuvo 1948 m. gegužės 14 d. prie Leliūnų mstl.

ŽILYS Antanas, Stasio-Žaibas, gim. 1917 m. Jurgelioniu k., Siesikų vls. Lietuvos kariuomenės leitenantas. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas. Žuvo 1949 m. gegužės 16 d. prie Dumblių k., Taujėnų  vls. Palaidotas Šilų k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse.
Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kudelis-Dobilas, Vytautas Žukauskas-Mėnulis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas..
(Genocido aukų muziejus)

Žilys Antanas-Žaibas gimė 1917 m. rugsėjo 20 d. Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus Jurgelioniu kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Vyčio apygardos J. Krištaponio būriui. Vėliau buvo paskirtas Žaibo būrio, veikusio Taujėnų, Lėno, Juodgirio miškuose, vadu. Žuvo 1949 m. gegužės 16 d. Varilėnų miške įrengtoje partizanų stovykloje neaiškiomis aplinkybėmis 

Bartusevičius Juozas-Medžiotojas gimė 1920 m. Kauno apskrities Jonavos valsčiaus Varpėnų (kitur Praniuku) kaime. Į partizanų gretas (Didžiosios Kovos apygarda) įstojo 1945 m. rudenį. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Bartusevi-čius-Medžiotojas nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?)

Kudelis Juozas-Dobilas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Lesčiūnų kaime. 1945 m. gegužę įstojo į brolio Leono Kudelio vadovaujamą Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrį. 1946 m., žuvus broliui, perėmė vadovavimą būriui. Veikė Upininkų, Čiobiškio, Gelvonų apylinkėse. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Kudelis-Dobilas nuteistas mirties bausme. Malonės prašymą rašyti atsisakė. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?)

Lukošius Povilas-Žilvytis gimė 1928 m. Rokiškio apskrities Obelių valsčiuje. 1949 m. birželį įstojo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės Laisvės būrį, vadovaujamą J. Dūdėno-Vyno. Žuvo 1953 m. gegužės 17 d. netoli Lukošiūnų kaimo

Macijauskas Vaclovas-Žirgelis gimė 1921 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kovojo E. Svilo-Slyvos būryje, pa kui perėjo į J. Kudelio-Dobilo vadovaujamą partizanų būrį (Didži sios Kovos apygarda). 1950 m. gegužės 12 d. kartu su būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti 1951 m. sausio 16 d. V. Macijauskas-Žirgelis nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?) 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gegužės 9-17 d. žuvę partizanai

Gegužės 5-8 d. žuvę partizanai

Lydžio rinktinės Šiaurio būrio partizanai. Iš kairės: Juozas Bušinskas-Jurginas,
Alfonsas Šatkus-Dobilas, Zigmas Šatkus-Šiaurys (būrio vadas), Vladas Lukošius-Putinas ir Jonas Altoravičius-Nykštukas.
(J. Ozgirdo asmeninė kolekcija)

Bušinskas Juozas-Jurginas gimė 1929 m. Tauragės apskrities Kęs-čių kaime. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Žalgirio būrio partizanas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stir-baičių kaime. Kartu žuvo dar keturi bendražygiai

Lukošius Vladas-Putinas gimė 1924 m. Tauragės apskrities Žygaičių valsčiaus Pryšmantų kaime. Nuo 1946 m. — Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės ryšininkas, nuo 1948 m. - partizanas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime. Kartu žuvo dar keturi bendražygiai

Šatkus Alfonsas-Dobilas gimė 1929 m. Tauragės apskrities ir vals čiaus Trakiniškių kaime. 1948 m. pabėgo nuo trėmimo ir įstojo Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanų gretas. Žuvo išduotai 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime kartu su broliu Zigmu ir dar trimis bendražygiais

Šatkus Zigmas-Šiaurys gimė 1926 m. Tauragės apskrities ir valsčiaus Trakiniškių kaime. Prasidėjus antrajai okupacijai, buvo paimta; į okupacinę armiją, iš kurios 1946 m. pabėgo ir tapo Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu. Žalgirio būrio vadas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime kartu si broliu Alfonsu ir dar trimis bendražygiais  

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Juknelis Petras - Deimantas, Pasienietis, Petras iš Žaidaklos k. 1929-1952.05.05. Ąžuolo tėvonijos vado A. Rutkausko-Miškinio adjutantas, A. Bieliūno-Kabelio išduotas, nusišovė miške prie Novosadų k. Kalvarijos apylinkėse.

Plečkaitis Kazys. Žuvo 1945.05.05 Bagotosios k. Pilviškių vlsč.

Simonauskas Jonas, Adomo s. Žuvo Bagotosios k. Pilviškių vlsč. 1945.05.05.

Ūsas Pranas. Žalgirio rinktinė. Partizanuose nuo 1945.05.05.

Baltrušaitis Stasys iš Klampučių k. Jankų vlsč. 1917— 1945.05.06.    Išėjo partizanauti 1945 m. pavasarį. Žuvo 1945.05.06 prie Jūrės upelio Bartninkų k. Pilviškių vlsč. Slapta palaidotas savo namuose, darželyje. Kartu žuvo J. Vaišnora, A. Rimaitis, K. Pečkys.

Karpavičius Sigitas, Adomo s., iš Trivaravo k. Kalvarijos vlsč. 1928-1950.05.06. Vytauto rinktinė. Žuvo Kamšų k. Kalvarijos vlsč.

Skaityti daugiau: Gegužės 5-8 d. žuvę partizanai

Gegužės 1-4 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas Antanas Juzakėnas-Liūtas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

JUZAKĖNAS Antanas, Kazio-Liūtas, gim. 1913 m. Sudeikių k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 100 ha žemės. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas, vėliau — Vyčio apygardos Žaibo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Sudeikių k. Kūnas buvo nuvežtas į Taujėnų mstl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

JUCEVIČIUS Ignas - Daktaras, g. Bumbuliuose, Kražių v. Žuvo 1950 05 01 prie Pakėvio, link Kelmės.

GRABAUSKAS Juozas, g. 1927 Gedeikiuose, Skaudvilės v., Tauragės apskr. Būrio vadas. Kovojo Vytogalos miškuose. Žuvo 1952 05 04 prie Varsėdžių Skaudvilės v. Manoma, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

OŽELIS PetrasJaunutis, g. 1932 Lekiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1949 03 27 (pabėgo nuo trėmimo). Kovojo Pušies rinktinės Vilko būryje. 1955 grupės vadas. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos v., Kazio Nogniaus sodybos gyvenamajame name. Kartu žuvo Feliksas Urbonas. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai. Likę vieni du, jie atkakliai tęsė kovą - spausdino atsišaukimus, leido laikraštėlį ’’Knygnešių keliu” (jiems žuvus du numerius dar išleido jų bendradarbis partizanas Gediminas). 1959-aisiais buvo klastingai išduoti ir žuvo. Tuo ir baigėsi nelygi ginkluota kova Žemaitijoje - buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos, įnešusios savo garbingą indėlį į išsivaduojamąją kovą, Laisvės kovotojų - partizanų grupė.

URBONAS Feliksas - Algirdas, g. 1937 Stemplėse, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1956. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos apyl., Kazio Nogniaus sodyboje. Kartu žuvo P. Oželis. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai, vieni tęsę nelygią kovą, leidę pogrindinę spaudą. Jiems žuvus buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos Laisvės kovotoju - partizanų grupė.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gegužės 1-4 d. žuvę partizanai

Feliksas Urbonas - Algirdas

1959 m. gegužės 4 d. naktį Šilalės r. Buišių k. (dabar – Šilalės r. sav.) gyventojo Kazio Nogniaus namuose KGB operatyvinė grupė nušovė 2 paskutinius Šilalės krašto Kęstučio apygardos partizanus. Žuvo Petras Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas - Algirdas. 

Feliksas Urbonas gimė 1937 m. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Bumbuliškės k. Tėvai buvo partizanų rėmėjai.

1953 m. mirus motinai, našlaičiais liko keturi broliai.

Vyriausiajam Leonui ėjo septyniolikti, o Feliksui – šešiolikti.

1955-aisiais, kai daugeliui atrodė, kad partizaninis karas jau baigėsi, jie išėjo į mišką ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos partizanais. Leonas greitai pateko į saugumiečių rankas ir buvo nuteistas kalėti lageryje, o Feliksas partizanavo beveik ketverius metus.

1999 m. gegužės 12 d. F. Urbonui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 20 d. d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).

„1959 m. gegužės 3 d. vakarą Šilalės rajono Buišių kaimo gyventojas Petras Nognius atvedė du partizanus pas savo pusbrolį Kazimierą Nognių. Sunerimo jo žmona Vanda. Prisiminė, kaip kartą, apsilankiusi pas Petro žmoną, iš kito kambario išgirdo: „Kam ponas tokius brangius saldainius ir tokius saldžius gėrimus atvežei“. Pasirodo – pas juos lankydavosi saugumiečiai. O Petras Nognius išgėręs dažnai eidavo su partizanais į žygį. Buvo saugumo užverbuotas. 

Skaityti daugiau: Feliksas Urbonas - Algirdas

Petras Povilas Oželis - Jaunutis

1959 m. gegužės 4 d. naktį Šilalės r. Buišių k. (dabar – Šilalės r. sav.) gyventojo Kazio Nogniaus namuose KGB operatyvinė grupė nušovė 2 paskutinius Šilalės krašto Kęstučio apygardos partizanus. Žuvo Petras Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas - Algirdas. 

Petras Povilas Oželis gimė 1932 m. sausio 1 d. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Lekiškės k. Juozapo ir Elenos Lomsargytės Oželių šeimoje. Be jo, čia augo dar keturi vaikai: seserys Bronė (1926 m.) ir Joana (1939 m.), broliai Juozas (1923 m.) ir Kostas (1930 m.).

1947 m. buvo suimtas tėvas J. Oželis ir nuteistas 2 metams už pyliavų nevykdymą. Kalintas Šilutės Macikų lageryje. 1949 m. kovo 27 d. motina Elena Oželienė kartu su dukromis ir sūnumi Kostu buvo ištremti į Sibirą. Broliai Juozas ir Petras Oželiai sugebėjo išvengti tremties. 1949 m. rudenį paleistas iš lagerio į namus grįžo tėvas. Jis buvo labai ligotas ir netrukus mirė.

Pabėgę nuo tremties broliai Juozas ir Petras tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus rajono (vėliau – tėvūnijos) Pilies būrio Paramos grupės partizanais. Juozas gavo slapyvardį Dagilis, o Petras – slapyvardį Jaunutis. Tokį slapyvardį Petras gavo neatsitiktinai. 1949-aisiais, kai tapo partizanu, jam tebuvo septyniolika metų. Galima sakyti, visa jo jaunystė prabėgo miške.

1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške kartu su keturiais bendražygiais žuvo brolis Juozas Oželis-Dagilis.

1999 m. gegužės 12 d. P. Oželiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Skaityti daugiau: Petras Povilas Oželis - Jaunutis

Vincas Štrimas-Šturmas

Vincas Štrimas-Šturmas gimė 1921 m. sausio 15 d. Šakių aps. Barzdų vls. Vėdarų k. ūkininko šeimoje. Prieš pat karą Kaune baigė Jėzuitų gimnaziją ir pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos skyriuje. Svajojo tapti inžinieriumi, dirbti krašto labui. Deja, 1944 m. vokiečių okupacinė valdžia universitetą uždarė.

V. Štrimas grįžo pas tėvus, dirbo ūkyje. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, pasirinko partizano kelią. Nuo 1944 m. rudens V. Štrimas – Tauro apygardos Stirnos rinktinės partizanas Šturmas. Partizanams labai trūko išsilavinusių žmonių, todėl jau 1946 m. pavasarį jis buvo paskirtas Žalgirio rinktinės 55-osios kuopos vado pavaduotoju, o vasarą – 54-osios kuopos vadu. Spalio mėn. apdovanotas juostele už narsumą, lapkričio mėn. paskirtas Karo lauko teismo nariu. 1947 m. sausio mėn. buvo pakeltas į puskarininkius, apdovanotas juostele už uolumą ir vietoj žuvusio Juozo Jasiulaičio-Kazoko paskirtas Žalgirio rinktinės vadu. Daug nuveikė stiprindamas rinktinę ir organizuodamas jos veiklą. V. Štrimas-Šturmas dalyvavo daugelyje partizanų operacijų. Kovėsi prie Virbalgirio, Gižų, Liudvinavo ir t. t., sėkmingai vykdė antibolševikinę veiklą.

Viena reikšmingiausių jo vadovaujamų operacijų – buvusiuose vokiečių ūkiuose apgyvendintų kolonistų nubaudimas. Obšrūtų kaime netoli Pilviškių apgyvendinti gerai ginkluoti kolonistai terorizavo vietos gyventojus: juos šnipinėjo ir skundė, plėšikavo ir vogė. Partizanai juos buvo ne kartą įspėję. 1947 m. rudenį Žalgirio rinktinė užpuolė kolonistų atramos punktus. Per susirėmimą daug kolonistų buvo nukauta, o kiti pabėgo.

Skaityti daugiau: Vincas Štrimas-Šturmas

Mykolas Šemežys-Putinas

1951 m. balandžio 29 d. Ramygalos r. Steponavos k. apylinkių miške MGB Ramygalos r. skyriaus karinė grupė nukovė Vyčio apygardos vadą Mykolą Šemežį-Putiną.

Žuvusiojo palaikai atvežti į Pagirių miestelį ir numesti kolūkio daržinėje. Užkasimo vieta neišaiškinta, tačiau manoma, kad ji yra Pagiriuose.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis,

Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 181.

Mykolas Šemežys, Jono, gimė 1918 m. Ukmergės aps. Pagirių vls. Steponavos k.

Partizanas nuo 1944 m. rudens. Nuo 1946 m. pabaigos Vyčio apygardos partizanų būrio, veikusio Ukmergės aps. Pagirių ir Panevėžio aps. Ramygalos valsčiuose, vadas. Nuo 1948 m. lapkričio mėn. šios apygardos rajono, veikusio Ukmergės apskrityje, vadas.

1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos - Žygaudo įsakymu Nr. 12 paskirtas Briedžio rinktinės, vienos iš dviejų apygardoje suformuotų rinktinių, vadu.

1950 m. liepos 5 d. žuvus apygardos vadui A. Smetonai-Žygaudui, tų pačių metų rugpjūčio 17 d. M. Šemežys-Putinas perėmė apygardos vado pareigas. 1951 m. sausio mėn. jis iš Panevėžio ir Ukmergės apskrityse veikusių rinktinių įkūrė Gedimino rinktinę, o iš Biržų apskrityje veikusių partizanų būrių – Pilėnų tėvūniją.

1999 m. gegužės 12 d. M. Šemežiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Res pub li kos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), o 1999 m. gegužės 27 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Skaityti daugiau: Mykolas Šemežys-Putinas

Balandžio 25-27 d. žuvę partizanai

Vytauto ir Algimanto apygardų partizanai Ramuldavos girioje. 1950 09 16.
I    eilėje iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Antanas Matuliauskas-Adaska.
II    eilėje iš kairės: Kazimieras Ivanauskas-Aras, Povilas Budreika-Debesis, Algirdas Varnas-Gaidelis, Povilas Jankauskas-Alksnis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Povilas Tunkevičius-Kastantas, neatpažintas.
III    eilėje iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas, Balys Žukauskas-Žaibas, Vytautas Guobužas-Viesulas, Jonas Baltakys-Prancūzas, Teofilis Limba-Sakalas, Janina Valevičiūtė-Astra, Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Antanas Morkūnas-Jaunutis, Vladas Matuliauskas-Riešutas, Vytautas Pačinskas-Audra, neatpažintas (GAM)

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanų šeima: Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas ir Juozas Katinas-Šernas (VŽM)

Algimanto apygardos partizanai Šimonių girioje 1947 m.
I    eilėje sėdi iš kairės: Juozas Katinas-Šernas, Antanas Matuliauskas-Adaska, Vytautas Česnakavičius-Daujotas.
II    eilėje stovi iš kairės: Balys Žukauskas-Princas, Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Ona Talantaitė-Jonukas, Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, Balys Ramanauskas-Narutis,
III    eilėje stovi iš kairės: Antanas Starkus-Montė, Antanas Slučka-Šarūnas, Pranas Levandavičius-Vyturys, neatpažintas (GAM)

 

BALTAKYS Jonas, Jurgio-Vilkas, Prancūzas, gim. 1920 m. Zabelynės k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 12 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse.

KATINAS Juozas-Šernas, gim. Sedeikių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti netoli Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse.

KIAULEVIČIŪTĖ Birutė, Vlado-Neužmirštuolė, gim. 1927 m. Andrioniškio mstl., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 25 ha žemės, tėvas buvo pašto tarnautojas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Zliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse.

RAILAITĖ Zuzana, Antano-Lakštingala, gim. 1927 m. Čerelių k., Pagirių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Baigė gimnaziją, buvo Sedeikių pradžios m-klos mokytoja. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų  vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. 

TALANTAITĖ-KATINIENĖ Ona, Kazio-Jonu-kas, gim. Kaupiniškių k., Troškūnų vls., mokytoja. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanė. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių k., Viešintų vls. Palaikai buvo užkasti prie Viešintų mstl. žydų kapinių, 1994 m. perlaidoti Viešintų mstl. kapinėse. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 25-27 d. žuvę partizanai

Balandžio 21-24 d. žuvę partizanai

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanai.
Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Vytautas Rusakevičius-Tigras, Jonas Dūdėnas-Vynas, Petras Pošius-Gediminas.
Antroje eilėje iš kairės: Alfonsas Dambravo-Aidas, Edvardas Juodvalkis-Aras, Vytautas Miškinis-Viesulas ir Povilas Lukošius-Žilvytis.
(Lietuvos ypatingasis archyvas)

Miškinis Vytautas-Viesulas gimė 1928 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. 1948 m., gresiant suėmimui, nuginklavo valsčiaus partinį aktyvistą ir įstojo į Laisvės partizanų būrį. 1950 m., reorganizavus Laisvės būrį į Žalgirio kuopą, paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau Sartų rajono štabo viršininku. 1953 m., žuvus visiems bendražygiams, partizanauti liko dviese su P. Pošiumi-Gluosniu. 1957 m. rudenį legalizavosi ir išvyko į Krasnojarsko sritį pas ištremtus tėvus. 1961 m. pavasarį kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir greitai buvo suimtas. 1962 m. kovo 14 d. nuteistas mirties bausme ir balandžio 23 d. Vilniuje sušaudytas 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Alfonsas Dumblys-Beržas, Rokiškio vls., Butkūnų k., Vėtros b. Ž.1948 04 21

Ona Bugienė. Žuvo 1953 04 23

Jurgis Jakniūnas, Anykščių vls., Niūronių k., Biliūno b. Ž.1945 04 24.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 21-24 d. žuvę partizanai

Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija

Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo 
d e k l a r a c i j a

1946 metų balandžio mėnesio 23 dieną Lietosios partizanų vadai, pasiėmę vadovauti lietuvių tautos kovoms bolševikų išplėštai nepriklausomybei atstatyti ir vadovaudamiesi tautos valia, pripažino esant būtina paskelbti lietuvių tautai ir kitoms tautoms bei užsienio valstybėms principus, pagal kuriuos atstatytoji Lietuva turėtą ateityje tvarkytis ir kuriuos Lietuvos ginkluotieji partizanai, visos tautos padedami, saugos ir visomis priemonėmis rems.

1. Lietuvos valstybinė santvarka - laisva demokratinė.
   2. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
   3. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais demokratiniais rinkimais išrinktą seimą ir jo sudarytą vyriausybę.
   4. Seimo rinkimai pravedami laisvais demokratiniais principais, tiesioginiu, slaptu, visuotiniu balsavimu, - proporcine rinkimų sistema, balsuojant ne už sąrašus, bet už partijų ar sąjungų išstatytus atskirus kandidatus.
   5. Seimo atstovai atsakingi ne prieš partijos vadovybę, bet prieš savo rinkikus.
   6. Krašto vidaus statutą bei reformų reikalą ir ryšius su užsienio valstybėmis sprendžia seimas, vadovaudamasis tautos daugumos pareikšta valia, priimdamas dėmesin išmintingus mažumos pageidavimus ir derindamasis su Suvienytąją Naciją pareikštais principais.
   7. Lietuvos Komunistą Partija negali būti pripažinta teisine partija, nes jos siekimai nedemokratiniai, bet diktatūriniai ir ji, klausydama lietuvių tautai svetimos Sovietų Sąjungos Komunistą Partijos ir vyriausybės, prisidėjo prie lietuvių tautos nepriklausomybės atėmimo ir tapo dešimčių tūkstančių geriausiųjų Lietuvos sūnų nužudymo bei ištrėmimo kaltininke.
   Pastarasis Lietuvos partizanų nusistatymas galėtu būti atšauktas tik su sąlyga, jei Lietuvos Komunistų Partija viešai pareikštų atsisakanti nuo diktatūrinio ir revoliucinio principo ir priklausomybės svetimai valstybei.
   Be to, dar savo kaltę tautai išpirktų, paveikdama Sovietų Sąjungą , kad ši:
   a) taikingu keliu išvestų iš Lietuvos visas Sovietų Sąjungos ginkluotąsias tiek karines, tiek vidaus apsaugos pajėgas;
   b) tuoj paleistų visus politiniais sumetimais suimtuosius, pasmerktuosius ir ištremtuosius;
   c) pripažintų Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto sudarytąją laikinąją Lietuvos Vyriausybę;
   8. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas visomis išgalėmis remia Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pastangas atkurti sutrukdytą Lietuvos nepriklausomybę.
   Lietuvos partizanų vadai, paskelbdami šią deklaraciją, kreipiasi į lietuvių tautą ir toliau dar uoliau remti partizaną pastangas kuo greičiau atstatyti Lietuvos nepriklausomybę.

Parašai

Skaityti daugiau: Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija

Balandžio 17-20 d. žuvę partizanai

Nurengti ir išniekinti 1952 m. balandžio 19 d. žuvę Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai.

Iš kairės: V. Andriuškevičius-Vijoklis, V. Dambrauskas-Žvejas, K. Jakubauskas-Vikeris ir nežinomas partizanas

Išniekintas 1952 m. balandžio 19 d. žuvęs Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas S. Lastauskas-Aušra

http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I    eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II    eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)

ČESNAKAVIČIUS Vytautas-Valas, Žemaičių apygardos Žaliosios rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. balandžio 19 d. Laipuškių k., Pakruojo vls. Palaikai buvo nuvežti ir užkasti Pakruojo mst. 

MEŠKAUSKAS Algirdas, Antano-Raitvytis, Vanagaitis, gim. 1927 m. Padaugyvenės vnk., Smilgių vls. Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1949 m. balandžio 19 d. Laipuškių k., Pakruojo vls. Palaikai buvo nuvežti ir užkasti Pakruojo mst

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Jonas Kleiza-Žalvaris

1946 m. balandžio 19 d. Šakių aps. Jankų vls. (dabar – Kazlų Rūdos sav.) Valių k. apylinkėse per kautynes su MGB Jankų vls. poskyrio stribais žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Jonas Kleiza-Siaubas, Žalvaris.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 111.

1917 (1918)–1946 04 19

Jonas Kleiza gimė 1917 (1918) m. Marijampolės aps. Veiverių vls. Kikiriškių k.
Partizanas nuo 1945 m. rudens. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1945 m. lapkričio 21 d. žuvus Tauro apygardos Stirnos rinktinės vadui Broniui Abramavičiui-Abramaičiui-Spygliui, 1945 m. gruodžio 10 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr. 5 J. Kleiza-Siaubas nuo 1945 m. lapkričio 22 d. buvo paskirtas šios rinktinės (1946 m. sausio 31 d. pervadintos Žalgirio) vadu.
J. Kleizos palaikai buvo palaidoti Šakių aps. Jankų vls. Paskarlupių k. 1947 m. jie perlaidoti Višakio Rūdos mstl. kapinėse (dabar Kazlų Rūdos sav.).
1947 m. lapkričio 26 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 40 J. Kleiza-Žalvaris už dalyvavimą Vierčiškių k. Jankų vls. su NKVD pajėgomis kautynėse, kuriose pasižymėjo ypatingu narsumu, sumaniu vadovavimu kautynėms, taiklia ugnimi, atkaklumu, pasiryžimu, rodydamas visam daliniui gerą pavyzdį ir įtraukdamas visus į kautynes, pareikštas tarnybinis pagyrimas ir tarnybinė padėka (po mirties).

Skaityti daugiau: Jonas Kleiza-Žalvaris

Balandžio 15-16 d. žuvę partizanai

Tigro rinktinės štabo pareigūnas Leonardas Basys-Švyturys (kairėje) ir Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas. (V. Striužo asmeninė kolekcija)

Basys Leonardas-Švyturys gimė 1914 m. Rusijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1944 m. pasitraukė į Rytų Prūsiją, ten baigė žvalgybos mokyklą ir 1944 m. gruodį desantu grąžintas į Lietuvą. Nusileido su grupe Linkmenų apylinkėse. Nuo 1945 m. pradžios buvo Vytauto apygardos Tigro rinktinės vado pavaduotojas, Tigro rinktinės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas. Redagavo partizanų leidinius „Kelias į Laisvę", „Rytų Lietuva". Žuvo 1950 m. balandžio 16 d.
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

I    eilėje stovi iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Valonis-Merkys, Pranas Petronis-Alksnis, Bronius Labakojis-Vilkas.
II    eilėje iš kairės: Vincas Peslikas-Griausmas, Mykolas Šileika-Kaimynas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

KARVELIS Antanas, Igno-Vachmistras, gim. 1922    m. Survilų k., Troškūnų vls., ūkininkų šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1950 m. balandžio 16 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje.

LABAKOJIS Bronius, Jurgio-Vilkas, gim. Žavadiškio k., Troškūnų vls., gyveno Umėnų vnk., Troškūnų vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. balandžio 16 d.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 15-16 d. žuvę partizanai

1951 m. balandžio 11 d. Utenos r. Strazdų k. žuvo

1951 m. balandžio 11 d. Utenos r. Strazdų k. žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis, Šventosios rajono štabo narys, Laisvės kuopos vado pavaduotojas Juozas Sidaravičius-Sakalas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas, Erškėčio kuopos būrio vadas Jeronimas Bulka-Titnagas, Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis-Čigonas, Džiugo rajono štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas ir Juozo Čibiro šeimos nariai.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Vytautas Matas Dručkus-Šernas, antras – Alfredas Garnelis-Čigonas; antroje eilėje iš kairės: trečias – Petras Cicėnas-Žalgiris. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

1951 m. pradžioje MGB suėmė Rytų Lietuvos (Kalnų) srities ir Vytauto apygardos štabo įgaliotinį Juozą Bulką-Skrajūną, kuris sutiko bendradarbiauti su MGB ir tapo agentu „Vincu“. Tų pačių metų balandžio mėn. pradžioje J. Bulka per ryšininkus į susitikimą iškvietė Vytauto apygardos Lokio rinktinės pareigūnus.

1951 m. balandžio 10 d. į Utenos r. Strazdų k. gyventojo Juozo Čibiro sodybą, kur jų laukė MGB ltn. V. Staškevičiaus vadovaujama 2-oji agentų smogikų grupė, atėjo 7 partizanai. Vakarieniaujant smogikai atsiskleidė, tuo sukeldami partizanų įtarimą. Partizanams išeinant agentai smogikai atidengė ugnį.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose dokumentuose rašoma, kad LSSR MGB 2-N valdybos, MGB Vilniaus sr. 2-N valdybos ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė Utenos r. Strazdų k. gyventojo J. Čibiro sodyboje vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvo septyni Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai ir sodybos šeimininkas, partizanų rėmėjas J. Čibiras. Kareiviai nušovė J. Čibiro mamą Marcelę Čibirienę ir uošvę Teofilę Tijūnelienę, taip pat septintojo vaikelio besilaukiančią žmoną Pauliną Čibirienę, sunkiai sužeidė dešimtmetį sūnų Juozuką. Kautynių metu sudegintas tvartas su gyvuliais.

Žuvusiųjų partizanų ir sodybos šeimininko palaikai buvo išvežti į Uteną. Jų užkasimo vieta neišaiškinta. Sodybos šeimininkės P. Čibirienės, jos motinos T. Tijūnelienės ir anytos M. Čibirienės palaikus vaikams ir kaimynams buvo leista palaidoti Ginučių mstl. kapinėse (Ignalinos r. Linkmenų sen.). Našlaičiais liko šeši Čibirų vaikai. Jiems buvo prigrasinta sakyti, kad tėvus ir močiutes nužudė partizanai.

Skaityti daugiau: 1951 m. balandžio 11 d. Utenos r. Strazdų k. žuvo

Partizanų žūtis balandžio 10-13 dienomis

Plieno rinktinės Albino Gražio-Pipiro vadovaujamas partizanu būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės ketvirtas -būrio vadas Albinas Gražys-Pipiras.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Lokio rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas ir Vytautas Dručkus-Šernas.
Antroje eilėje iš kairės: Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vladas Krasauskas-Kukutis.
(A. Dručkaus asmeninė kolekcija)

Žalgirio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Valentinas Sadauskas-Velėna ir Juozas Liogys-Dragūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Jonas Balsys-Aidas, Jonas Kerutis-Šarūnas ir Vincas Guslainis-Ainis.
(Genocido aukų muziejus)

Skaityti daugiau: Partizanų žūtis balandžio 10-13 dienomis

Bronislovas Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris

1923 09 09–1950 04 12

Bronislovas Kazickas gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Utenos aps. Utenos vls. Pakigio vnk. Kazio Kazicko ir Julijonos Kalytytės-Kazickienės šeimoje. Baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją.

1945 m., nors ir buvo invalidas, tapo partizanu. Iš pradžių ėjo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pareigas, buvo partizanų laikraščio „Laisvės šauklys“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. Taip pat rengė partizanų dokumentus ir atsišaukimus, rašė eilėraščius.

Vienas iš ideologinių Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio judėjimo įkvėpėjų ir organizatorių.

1948 m. gegužės 1 d. B. Kazickas-Saulius dalyvavo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų srities kovinių dalinių vadų ir vadovybės narių sąskrydyje, kurį galima laikyti srities (pavadintos Karaliaus Mindaugo vardu) vadovybės darbo pradžia. Kartu su kitais sąskrydžio dalyviais priėmė nutarimą, kuriame konstatuota, kad Lietuvos partizanų sąjūdį vienijantis veiksnys yra bendra kova dėl tautos laisvės ir nepriklausomybės, pasmerkta MGB agento Juozo Markulio-Erelio išdavikiška veikla, pripažinta, kad kolūkinė sistema yra krašto ūkio naikinimas.

Tų pačių metų rugpjūčio 4 d. dalyvavo Karaliaus Mindaugo srities Algimanto ir Vytauto apygardų vadų sąskrydyje, kuriame buvo išrinkta nauja srities vadovybė (vadu paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas), patvirtinta jos sudėtis, taip pat nustatyta srities, apygardų ir rinktinių vadų rinkimo tvarka. Po sąskrydžio protokolu B. Kazickas jau pasirašė Krivaičio slapyvardžiu. Netrukus jis buvo paskirtas ir Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities oficiozo „Aukštaičių kova“ redaktoriumi, o 1949 m. liepos 1 d. – dar ir Karaliaus Mindaugo srities Visuomeninės dalies viršininku.

1949 m. pabaiga ir 1950-ųjų pradžia buvo kupina netekčių.

Skaityti daugiau: Bronislovas Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris

Partizanų žūtis balandžio 7-8-9 dienomis

Kazimieraičio rinktinės partizanai pratybose.
Stovi pirmas iš kairės -Lionginas Baliukevičius-Dzūkas,
antras - Julius Makorevičius-Varpas, trečias - Vaclovas Voveris-Žaibas.
Už krūmo - Jonas Radžiūnas-Burokas. 1947 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)

Radžiūnas Jonas-Burokas gimė 1919 m. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Žvirgždėnų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo narys, būrio vadas. Žuvo 1950 m. balandžio 9 d. Daugų valsčiaus Pivašiūnų apylinkėse. Kūnas buvo išniekintas Dauguose
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Povilas Gaigalas-Žukovas, Puronių k. Ž.1947 04 07

Antanas Gura-Šarūnas, Skapiškio vls., Biliūnų k., Vytauto b. Ž.1948 04 07

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

BARTAŠIUS JONAS, Mykolo - Saulius, Laimutis, g.1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Mokėsi Utenos amatų mokykloje. Buvo Aušros būrio vadas, Liūto rinktinės štabo narys, rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 04 07 Antano Sriubo sodyboje Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. su žmona Sofija Girniūte, Vincu Lauciumi ir Antanu Zabulioniu.

BRAŽĖNAS BALYS, g.1916 m. Žiogų k., Skiemonių vls. Prasidėjus gaudynėms, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., užkastas prie Alantos, 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.

GUSTAV JAN (čekas), g.-1920 m., vermachto kareivis. Žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k., Skiemonių vls., susirėmime su sovietų kareiviais ir skrebais. Buvo užkastas prie Skiemonių kapinių, 1989 m. perkeltas į kapines.

KARVELIS STEPONAS - Smidras, g.1910 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Ūkininkas. Į sovietinę kariuomenę nėjo, slapstėsi, paskui išėjo į partizanus. 1945 04 08 būrys buvo prie Žiogų k. apsuptas. Žuvo 14 vyrų tarp jų ir S.Karvelis. Užkastas Kazlų smėlyne, 1989 m. palaikai perkelti į Skiemonių kapines.

MATIUKAS BRONIUS, gimęs Gikonių k., Leliūnų vls. Paskelbus mobilizaciją į sovietų armiją, slapstėsi, partizanavo ir žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k. susirėmime su čekistais. Užkastas Skiemonyse, 1989 m. perkeltas į kapines.

RAŠKEVIČIUS VLADAS, g. 1924 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vis.

SATKŪNAS ANTANAS - Vokietis, g. 1926 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vls. Buvo užkastas Kazlų kalne prie Alantos. 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.

ATKOČIUS VACLOVAS, Jono - Varnas, g.1925 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas, žuvo kautynėse su NKVD 1945 04 09 Žiogų kaime, palaidotas Alantoje.

ŠAUKŠTAS ANTANAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.

ŠAUKŠTAS VYTAUTAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Skaityti daugiau: Partizanų žūtis balandžio 7-8-9 dienomis

Balandžio 6 d. partizanų žūtis

Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m. (A. Vilutienės asmeninė kolekcija)

Gumauskas Algimantas-Balandis gimė 1924 m. Marijampolės apskrities Liepynų kaime. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Igliaukoje

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

BAJORIŪNAS Liudvikas, Jono-Kilbukas, gim. Margių k., Anykščių vls., gyveno Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 6 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1950 m. Sėdi iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Granito rajono vadas Antanas Morkūnas-Jaunutis. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Vytautas Guobužas-Viesulas (GAM)

LAPIENIS Antanas, Juozo-Pempė, Damaskas, gim. 1912 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų vls. 

LIMBA Teofilis, Juozo-Sakalas, Deimantas, gim. 1926 m. Padborkos vnk., Leliūnų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Rambyno rajono vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų apyl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 6 d. partizanų žūtis

Balandžio 4-5 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės:
pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, antras - Bronius Keblys-Osas.
 Antroje eilėje iš kairės penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

Laucius Vincentas-Kirvis gimė 1910 m. spalio 11d. Utenos apskrities Leliūnų valsčiaus Stabulankių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Aušros partizanų būrio organizatorius ir vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. kartu su trimis bendražygiais Leliūnų valsčiaus Vasyliškio kaime 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Vytauto apygardos partizanų vadai 1949 m. Sėdi iš kairės: Jonas Bartašius-Saulius, Vincas Laucius-Kirvis. Stovi iš kairės: Bronius Kalytis-Siaubas, Bronius Kazickas-Saulius, Teofilis Limba-Sakalas (UKM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanai 1949 02 12. Iš kairės: neatpažintas, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Algirdas Varnas-Gaidelis, Antanas Morkūnas-Jaunutis (GAM)

BARTAŠIUS Jonas, Mykolo-Saulius, Laimutis, gim. 1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos amatų m-kloje. Aušros būrio vadas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabo narys, Liūto rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

LAUCIUS Vincas, Prano-Kirvis, gim. 1909 m. Sta-bulankių k., Leliūnų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasykiškio k., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst.

VARNAS Algirdas, Jurgio-Gaidelis, gim. 1924 m. Varkujų k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1951 m. vasarą paskirtas Granito-Rambyno rajono vadu. Žuvo 1952 m. balandžio 5 d. Opanskių sodyboje, Stalėriškių k. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mstl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Balandžio 4-5 d. žuvę partizanai

Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės - Juozas Gudliauskas-Ežys, antros - Jonas Griguola-Ažuolas,
trečias - neatpažintas. Antroje eilėje iš kairės pirma - Jadvyga Rekašiūtė, antras - Jonas Laucevičius-Girėnas,
trečia - Leontina Platakytė-Žibutė, ketvirtas - Mykolas Kleiba-Dagys, penkta - Aniceta Vainoraitė-Severiūtė,
|šeštas - Vladas Montvydas-Žemaitis, septintas - Zigmantas Vainoras, aštunta - Kazimiera Vaičekauskaitė,
devintas - neatpažintos, dešimtas - Viktoras Bubliauskas-Būras, vienuoliktas - neatpažintas, dvyliktas - Jonas Vaičekauskas-Kovarnis.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekciįo)

Bubliauskas Viktoras-Būras gimė 1929 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Gomintlaukės kaime. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Būrio vadas. Žuvo 1952 m. kovo 31d. Rietavo rajono Užpelkių miške įrengtame bunkeryje kartu su dar trimis bendražygiais

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Andriulionis Antanas iš Avižonių k. Seirijų vlsč. ?- 1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Burba Antanas - Ledas iš Santakos k. Kalvarijos vlsč. 1906-1947.03.30 Šaulių būrio vadas, vėliau - policininkas. Partizanuose nuo 1944 m. Perkūno rinktinė, vėliau Vytauto rinktinės 71-oji kuopa. Žuvo Liubavo vlsč. prie Jurgiškių k., užmynęs ant minos. Palaidotas Kalvarijoje.

Kvedaravičius iš Bobių k. Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Mikelionis iš Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Pasak baudėjo, prieš mirtį pasakęs: „Aš esu Lietuvos partizanas, kovoju ir mirštu už jos laisvę".

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Paverknių kautynės

Paminklas, pastatytas Paverknių mūšyje žuvusiems partizanams atminti

1945 m. kovo 28 d., prieš Šv. Velykas, Didįjį trečiadienį, partizanų dalinys buvo apsistojęs Sokonių, Voseliūnų kaimuose. Gavo pranešimą, kad rusų kariuomenė „šukuoja" Benčiakiemio miškelius, krūmus, žygiuodami link Voseliūnų, Sokonių kaimų. Geležinio vilko pulko partizanų dalinys, kurį sudarė apie 90-dešimt vyrų, turėdami penkiolika kulkosvaidžių, automatų ir kitų ginklų, stojo į mūšį su galinga rusų kariuomene. Rusų kareivių kolonai priartėjus partizanai atidarė ugnį, retindami rusų karių gretas. Įnirtingas mūšis vyko apie 7 valandas. Rusų kariuomenė buvo pastiprinta naujais rusų karių būriais, daliniais iš Alytaus, Prienų, Birštono, ruošdamiesi apsupti partizanų buvimo vietovę. Partizanai pradėjo trauktis. Daug sunkumų patyrė, nes Verknės upė buvo išsiliejusi iš krantų, ne visi mokėjo plaukti, ginklai, šilta apranga trukdė keltis į kitą Verknės pusę. Partizanas Albinas Šiugždinis-Žaibas buvo sužeistas ir negalėjo paeiti, jis, paėmęs kulkosvaidį, pridengė besitraukiančius draugus. Jo kulkosvaidis nesiliovė tol, kol buvo šovinių. Šoviniams pasibaigus, išsiėmęs granatą sušuko:

- Gyvas nepasiduosiu, Tėvynės neišduosiu!

Žuvo didvyrio mirtimi kovos lauke.

Skaityti daugiau: Paverknių kautynės

Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kęstučio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairėje) ir Juozas Milkintas-Maršalis,
ginkluoti vokiškais automatais MP-43/44 (Sturmgewehr 44).
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Milkintas Juozas-Maršalis gimė 1920 m. Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus Smulkių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo išduotas 1951 m. kovo 28 d. Kelmės rajono Zalpės miške kartu su žmona partizane Jadvyga Janušaite-Milkintiene-Ieva 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. rudenį. Iš kairės: Julijonas Burneika-Tardytojas, Alfonsas Budreika-Bukšys, neatpažintas, Aleksas Matelis-Audenis, Juozas Kemeklis-Rokas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BUDREIKA Alfonsas, Antano-Bukšys, gim. 1923 m. Gykių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 16 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Jauniaus būrio vadas. Žuvo 1948 m. kovo 28 d. Palaidotas Svėdasų mstl. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 28 d. Ukmergės aps. Šešuolių vls. Užupėnų k. gyventojo Balio Stundžio daržinėje MGB Šešuolių vls. poskyrio operatyvinė grupė aptiko Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo bunkerį. Kilus susišaudymui žuvo rinktinės vadas Kazys Ališauskas-Spartakas, rinktinės štabo narys ir rinktinės vado adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris, rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Bronius Morkūnas-Kirka.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Šešuolių mstl. prie MGB Šešuolių vls. poskyrio ir stribų būstinės pastato. Vėliau užkasti Pivonijos šile, esančiame šalia Ukmergės m. 1989 m. liepos 29 d. rasti ir palaidoti Ukmergės m. Dukstynos kapinėse.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 99-100.

Skaityti daugiau: Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kazys Ališauskas-Spartakas

Kazimieras Ališauskas-Spartakas ir Vanda Jočytė-Ramunė.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija) 

Ališauskas Kazimieras-Spartakas gimė 1911 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaime. Vadovavo Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 1-ajam batalionui, kuris veikė Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose. Žuvo 1949 m. kovo 28 d. Ukmergės apskrities Šešuolių valsčiaus Užupėnų kaime įrengtame bunkeryje 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KAZYS ALIŠAUSKAS- SPARTAKAS

1948 11 12-1949 09 12 B rinktinės vadas, leitenantas.

K. Ališauskas-Spartakas paskirtas į B rinktinės vado pareigas 1948 11 12, Juozui Šibailai-Diedukui perėjus į srities partizanų vadovybę. Prieš tai nuo 1948 02 04 buvo vado pavaduotojas. A apygardos vadu buvo iki savo žūties 1949 03 28.

Kazys gimė Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Tėvas Danilas Ališauskas, ūkininkas. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje dirbo ūkyje. Sunkiai pergyveno pirmąją sovietinę okupaciją. Nuo 1944 m. birželio mėn. Žemaitkiemio vlsč. Lyduokių mstl. ir Juknonių k. suorganizavo savisaugos būrį iš 12-20 vyrų, kurie gynė žmones nuo raudonųjų partizanų ir šiaip plėšikaujančių. Jiems tada Kazys Ališauskas vadovavo kartu su Alfonsu Morkūnu.

Skaityti daugiau: Kazys Ališauskas-Spartakas

Kovo 26-27 žuvę partizanai

Tigro rinktinės štabo pareigūnas Leonardas Basys-Švyturys (kairėje) ir Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas.
(V. Striužo asmeninė kolekcija)

Žaliaduonis Vincentas-Rokas, Cezaris, Djakonas gimė 1910 m. lapkričio 2 d. Lazdijų valsčiaus Kučiūnų kaime. Baigė Lazdijų „Žiburio" gimnaziją. 1935-1938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigęs buvo paskirtas į Ukmergę. 1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko į Vilnių. 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partizanauti. 1946 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadu. Kurį laiką buvo Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vado pavaduotojas. Jam tiesiogiai dalyvaujant ir vadovaujant Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, taip pat Baltarusijoje įvykdyta daugiau kaip 30 akcijų prieš sovietinius aktyvistus. Žuvo 1952 m. kovo 27 d. aktyvaus partizanų rėmėjo Vaiškūno sodyboje Švenčionių rajono Bujutiškės kaime karinės čekistinės operacijos metu kartu su partizanu M. Cicėnu-Erškėčiu. Kūnai buvo išniekinti Ceikiniuose. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu V. Žaliaduonis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I  eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II  eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

Juozas Karvelis-Šernas iš Šilagalių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. kovo 27 d.

PEREVIČIUS Vytautas-Dobilas, gim. 1924 m. Mel-dučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 27 d. prie Lementiškio k., Leliūnų vls. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vincas Kaulinis-Miškinis

Policijos mokyklos auklėtinis Vincas Kaulinis.

1935 m. lapkričio mėn. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Vincas Kaulinis gimė 1912 m. sausio 8 d. Rusijoje, Sankt Peterburge. Su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Utenos aps. Vyžuonų vls. Biliūnų k. Tėvai turėjo 8 ha žemės. 1934 m. V Kaulinis baigė septynias Utenos „Saulės“ gimnazijos klases. 1934-1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis. 1935 m. baigė Sanitarijos puskarininkių mokyklos XXVI laidą. Tų pačių metų gruodžio 12 d. jam suteiktas jaunesniojo sanitarijos puskarininkio laipsnis. 1936 m. kovo 28 d. buvo paleistas į atsargą. 1937 m. baigė policijos mokyklą ir pradėjo dirbti policininku Utenos aps. Tauragnų mstl. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iki 1940 m. spalio 5 d. dirbo Vilniaus m. milicijos nuovados viršininko padėjėju. 1940 m. gruodžio mėn. iš tarnybos atleistas dėl Vidaus reikalų liaudies komisariato reorganizacijos.

1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m.

1944 m. spalio 22 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Kirdeikių k. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys Leonas Vilutis-Arūnas įkūrė Tigro rinktinę, apėmusią Utenos ir Švenčionių apskritis. 1945-ųjų pradžioje NKVD kariuomenė pradėjo plataus masto operacijas prieš partizanus: sausio mėn. suimtas L. Vilutis; kovo 11-12 d. Labanoro girioje vykusiose Kiauneliškio kautynėse žuvo 83 partizanai; liepą buvo suimti Tigro rinktinės vadas mjr. Benediktas Kaletka-Utenis, Senis, rinktinės štabo globėjas ir kapelionas Kirdeikių kunigas Petras Liutkus-Juodasis Petras. Tigro rinktinėje liko apie tris šimtus partizanų.

Skaityti daugiau: Vincas Kaulinis-Miškinis

Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I    eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II    eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Albertas Guobužas-Šamas (VZM)

KAULINIS Vincas, Vinco-Miškinis, gim. 1912 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos gimnazijoje. Policijos vachmistras, šaulys. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas, nuo 1947 m. gegužės — Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d., išdavus bunkerį Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

GUOBUŽAS Albertas, Kazio-Šamas, gim. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949    m. kovo 24 d. Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės: penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Subkategorijos