REZISTENCIJOS DIENA

NR. 3 (40), 1954 M. LIEPOS 1.

JUOZAS BRAZAITIS

DEŠIMT metų jau Lietuva aklinai atitverta nuo Vakarų. Jos likimas primena graikų skulptūrą, kurioje Laokooną ir jo sūnus vis labiau veržia apsiraičiusios gyvatės. Jei ten atvaizduotų kankinamųjų veiduose esąs išreikštas tylus didingumas ir taurus paprastumas, tai lietuvių tautos veide stipriausiai atsispindi du kiti bruožai — kančia dėl okupanto smurto ir tam smurtui pasipriešinimo dvasia.

Vakarai vis daugiau įžvelgia pirmą bruožą. Bolševiz. klasta, smurtas, sadistiniai išradimai milijonams išnaudoti ir sunaikinti, visa pavergimo ir naikinimo sistema iškilo su visu siaubu.

Silpniau Vakarai mato pasipriešinimo ženklus. Ir mes patys lig šiol daugiau turėjome kalbėti apie kankinimą. Iš trijų dešimčių liudininkų Keršteno komisijoje tik pora tekalbėjo apie lietuvių tautos pasipriešinimo veiksmus, rezistencijos dvasią.

O kalbėti apie tai jau reikia. Ne tik dėlto, kad reikia teisybę liudyti. Kalba apie pasipriešinimo žygius ir žmones reikalinga esantiems tremtyje. Pasiaukojimo ir herojizmo pavyzdžiai gali apvalyti dvasią nuo emigracijos rūdžių ir suveržti laiko atleidžiamus dvasinius ryšius tarp tremties ir kovojančio krašto.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS DIENA

PASIRUOŠTA IR ĮVYKDYTA

Lietuvių rezistencijos antrajai bolševikų okupacijai, vieno tos rezistencijos laikotarpio, kronika yra surašyta ir paskelbta J. Daumanto knygoje “Partizanai už geležinės uždangos”. Ji yra gilios kančios ir tyro herojizmo puikus dokumentas.

Pirmajai bolševikų okupacijai rezistenciją, trumpesnę, trukusią tik metus, tevaizduoja eilė straipsnių periodikoje. O ir ji verta palaikyti atmintyje: po Sovietų mėginimo pasaulio akyse klastoti mūsų tautos valią ji parodė tikrąjį tautos apsisprendimą gyventi laisvu savo valstybės gyvenimu.

To laikotarpio rezistencijai vadovavo Lietuvių Aktyvistų Frontas. Iš jo žmonių norėtume surinkti medžiagą anam rezistenciniam laikotarpiui nušviesti. Kol tai bus padaryta, čia skelbiame liudijimą prof. Adolfo Damušio, vieno iš Lietuvių Aktyvistų Fronto štabo.

Skelbiame, kad paskatintume ir kitus surašyti to laikotarpio liudijimus ir kad tie liudijimai iš naujo prašnektų padrąsinančia ir įpareigojančia dvasia tiem, kurie ją tebegali prisiimti.

Nepakanka žinoti ir kitiems kalbėti tik apie okupanto žiaurumus. Reikia pažinti ir savosios tautos gyvybę, pasipriešinusią okupanto priespaudai.

ADOLFAS DAMUŠIS

Buvau dar jaunas Kauno universiteto docentas per pirmą bolševikmetį, 1940—41. Įsijungiau į Liet. Aktyvistų Fronto darbą 1940 metais spalių mėn.

Sudarėme Kauno sektoriaus lietuvių aktyvistų štabą. Jame buvo apie 15 asmenų. Nors dalis jų yra žuvusių, bet daugelio pavardes minėti dar būtų nesaugu.

Skaityti daugiau: PASIRUOŠTA IR ĮVYKDYTA

ŽMOGUS IR ŪKIS

Siekdami palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, kad tremties lietuvio valstybinė sąmonė neblanktų, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, spausdiname LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus atskirais kertiniais klausimais.

Tai yra tęsinys tų svarstymų, kurie yra spausdinti “Į Laisvę” 1943-1944 m. Jų pagrinde yra tezė, kad ateities Lietuvos sąrangoje demokratija būtų visur esąs ir viską tvarkąs šeimininkas, o ne tik iškilmių svečias.

Duodami šiuos svarstymus, norėtume, kad jie pasidarytų visų ar bent daugumos “Į Laisvę” skaitytojų svarstomuoju dalyku. Esame įsitikinę, kad šis kelias gali palaikyti gyvas intelektualines galias ir padėti ugdyti gyvąją mintį ateities Lietuvos gyvenimui kurti. Miela bus, jei “J L.” skaitytojai aktyviai įsijungs į šiuos svarstymus.

Red.

Į pilnutinę demokratiją (2)

SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

Politinė demokratija nustato asmens santykius su valstybės valdžia, šitie santykiai betgi tėra žmonių gyvenimo santykių visumos dalis. Tad vien politinės demokratijos žmonių gyvenimo santykių visumai tvarkyti neužtenka. Teisingai yra pastebėjęs Mainco vysk. E. Ketteleris: “Nei spaudos laisvė, nei draugijų laisvė, nei rinkimų laisvė, nei parlamentas, nei gražios kalbos, nei tautos suverenumas negali papenėti alkanųjų, pridengti nuogųjų, paguosti nuliūdusiųjų, pagelbėti ligoniams”. Taigi šalia asmens politinių santykių su valstybe yra lygiai svarbūs žmogaus santykiai su ūkiu. Greta politinės demokratijos iškyla socialinė demokratija.

Kaip politinė demokratija skelbia ir vykdo asmens pirmenybę valstybėje, taip socialinė demokratija privalo asmens pirmenybės ūkyje.

Socialinė demokratija yra ne kas kita, kaip demokratijos principo, t. y. asmens pirmenybės principo, vykdymas ūkyje.

Skaityti daugiau: ŽMOGUS IR ŪKIS

PARTIZANO KAPAS.

KARIŪNAS

Ateis pavasariai, paskęs laukai žieduose,
Miškuose pirmosios žibuoklės sužydės,
O kas ateis prie tavo kapo, žuvęs partizane,
Ir kas vainiką iš pirmų žiedų uždės.
Kas aplankys apleistą tavo kapą?

Kas “amžinąjį atilsį”, kas maldą už tave čia sukalbės?
Gal tiktai vakaras, gal vėjai iš laukų tėvynės
Raudos kaip motina, suklupus prie sušaudyto sūnaus duobės?
Raudos tavų dienų, tavos jaunystės, tavo juoko,

Kaip per pavojus jaunas ir drąsus bridai. . .
Kai pamilai tėvynę, sielvarte suklupusią po kryžium 
Ir kelią laisvės jai — tiktai kovoje suradai.
Ir čia žuvai. Ir parašei krauju ant tėvų, žemės —

Skaityti daugiau: PARTIZANO KAPAS.

SOCIALIZMAS PRADŽIOJE

VYTAUTAS ŽVIRZDYS

Socialistinių sąjūdžių viduje ieškoma naujų kelių, labiau pritikusių naujai gyvenimo tikrovei. To jieškojimo ženklų buvo nurodyta “Į Laisvę” 2 nr. tarp Vokietijos ir Austrijos socialistų. Jų siekimams suprasti naudinga pažvelgti į tas idėjines pradžias, kuriose yra klostęsis socializmo sąjūdis.

Socializmas kaip istorinė idėja

Socializmas yra vienas iš didžiųjų istorinių sąjūdžių. Jis įkvėpė naujas ekonomines ir politines sistemas. Jis paveikė ir moderniųjų laikų galvojimo būdą, metė į mases šūkius sukurti naują gyvenimo stilių. Klasikinis socializmas nėra tik politinė ar ekonominė teorija; jisai yra gyvenimo filosofija, kaip ja buvo renesansas ar renormacija, skirta bendruomenės, o per ją žmogaus revoliucijai.

Socializmas buvo reakcija prieš valstybinį ir ekonominį, o iš dalies ir pasaulėžiūrinį XIX amžiaus “status quo”. Pereitame amžiuje jis buvo dinamitas, sprogdinąs esamą tvarką, Komunistų manifesto žodžiais, vaiduoklis, gąsdinąs Europą.

Maždaug iki pirmojo pasaulinio karo socialistai, kaip organizacija, praktiniais sumetimais tylomis toleravo konstitucinę santvarką, atsižvelgdami į faktą, jog jie sudaro organizuotos visuomenės tik dalį, bet siekdami, kad socialistinis sąjūdis pasidarytų visuma, valstybine totalybe, nes jų tiesa esanti vienintelė ir absoliutinė pasaulio tobulai santvarkai.

Skaityti daugiau: SOCIALIZMAS PRADŽIOJE

DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

Ketvirtas veiksmas

Pasitarimas Romoje

Užsienių Reikalų Tarnybos valdytojo pasiūlymą “išsikalbėti dėl praktiškų Lietuvos laisvinimo akcijoje bendradarbiavimo būdų” Lozoraitis palankiai sutiko, tačiau tuo pat metu (1949. X. 12) vietoj iš Stockholmo išvykusio min. Gylio Lietuvai atstovauti Švedijoje “paskyrė” Žilinską, nors 1946. 9. 30 savo rašte “Visiems tiems Ponams Lietuvos Ministeriams” be kita ko buvo pranešęs, kad “svarstant mano rašto Vliko Pirmininkui iš .VII. 25. dėl Įg. Ministerių Kolegijos ir Dipl. šefo projektą, Vliko atstovai atkreipė mano dėmesį į tai, kad kalbant p. “a” apie paskyrimus ir tt. reikia pažymėti, kad misijų šefai to punkto neapimami, nes jų paskyrimas yra Valstybės Galvos prerogatyva. Su tuo aš sutikau” (M. p. Rd.) Taigi su kuo buvo sutikta Berno konferencijoje ir dabar sutikta “išsikalbėti dėl praktiškų... bendradarbiavimo būdų” (tad ir dėl praktiško misijų šefų skyrimo būdų), tatai laužoma, tyčia stengiantis išsikalbėjimo partnerį pastatyti prieš sudarytą padėtį. Tačiau nei toks Lozoraičio nesiskaitymas su savo įsipareigojimais Berno susitarimu, nei jo vilkinimas susitikti su Vliko atstovais Vliko nesulaikė nuo tolimesnių bandymų j ieškoti su Lozoraičiu susipratimo.

Ryšium su šventaisiais Metais Vlikas nutarė pasiųsti savo delegaciją į Romą “pareikšti šventajam Tėvui ir šventajam Sostui kankinamos ir kovojančios lietuvių tautos padėką už iki šiol rodytą ir teberodomą jai prielankumą ... Bandyti, o jei pasirodytų galima, tai ir atgaivinti Lietuvos santykius su Italijos Respublikos vyriausybe, aiškintis santykius su St. Lozoraičiu” (Vliko instrukcijos delegacijai).

Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

Ministerių Kabinetas gegužės 17 d. posėdyje nutarė:

1.    Jei dėl karo aplinkybių nebūtų galima palaikyti ryšių su Latvijos diplomatinėmis bei konsularinėmis misijomis Vakarų Europoje, suteikiami Latvijos pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui ypatingieji įgaliojimai.

2.    Užsienių Reikalų Ministeris atitinkamu potvarkiu pasiuntiniui Londone nustatys šių įgaliojimų veikimo pradžią ir nurodys jų kompetenciją (uždavinius).

3.    Jei Užsienių Reikalų Ministeris būtų techniškai sukliudytas patvarkyti pasiuntinį Londone, tai ypatingieji įgaliojimai automatiškai, įsiteisėja. Tam patikrinti pasiuntinys Londone telegrama užklausia Užs. Reikalų Ministerį ir, per 24 valandas negavęs atsakymo, veikia ypatingaisiais įgaliojimais iki tam laikui, kol atsistatys ryšiai su Užs. Reikalų Ministerija.

4.    Pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui suteiktieji ypatingieji įgaliojimai liečia visas Latvijos diplomatines bei konsularines misijas, išskyrus misijas Etijoj, Lietuvoj, Suomijoj, Švedijoj, Vokietijoj ir Sovietų Sąjungoj.

Skaityti daugiau: KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

Niurnbergo teismas naciams sudarė precedentą reikalauti atsakomybės ne tik iš vyriausybių ir vadų, bet ir iš jų įrankių, režimo pareigūnų, kai jie vykdė nusikaltimus prieš žmoniškumą. Tas precedentas negalės būti užmirštas, kai ateis laikas pasverti raudonųjų pareigūnų nusikaltimus.

Suminime čia vardais eilę aukštųjų nusikaltėlių Lietuvoje. Ne vietinio kilimo parsidavėlių, bet atsiųstų iš Maskvos jos valios vykdyti.

*

1944—45 į Lietuvą buvo perkeltos Pirmoji Ypatingoji Specialios Paskirties Maskvos Šaulių divizija su štabu Vilniuje. Jai vadovavo gen. Vetrov. Buvo atkelti taip pat 23, 24, 94 ir 97 NKVD pasienio daliniai. Buvo sudarytos dar gausios milicinės formacijos ir vadinamieji "liaudies gynėjai” (žmonių vadinami stribai). Pritrauktas dar vietinis kompartijos aktyvas ir kariniai daliniai, įskaitant raudonosios armijos dalis. Vis tai buvo skirta lietuvių tautos pasipriešinimui palaužti ir masinėms egzekucijoms vykdyti. Iš augščiau minėtų dalinių buvo sudarytos baudžiamosios formacijos.

Skaityti daugiau: DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

MOTERIS LIETUVOJE

LIETUVOS moters padėtis yra ypatinga, nes Lietuva yra okupuota, atitverta nuo Vakarų pasaulio ir priversta gyventi pagal Sovietų Sąjungos režimą.

Sovietų Sąjungos konstitucija apie moterį sako: “Moteris Sovietų Sąjungoje turi lygias teises su vyrais visose srityse—ūkinėje, valstybinėje, kultūrinėje, visuomeninėje bei politinėje” (122 str.).

Yra moterų deputačių, įstaigų viršininkių, traktorisčių, karių ir tt. Su teisėmis sulygintos ir pareigos, nors apie jas konstitucijoje ir nekalbama. Ką tai praktiškai ir konkrečiai Lietuvoje reiškia, iliustruoja moters pasireiškimas atskirose srityse.

Darbe. Neištekėjusi mergina, jei nelanko mokyklos, negali prie tėvų gyventi be darbo fabrike. Sulaukusi 16 metų, ji gauna pasą ir turi turėti darbą, kitaip jai nebus pripažinta teisės gyvenamojo buto plotą.

Darbe moteris dirba tuos pačius darbus kaip ir vyras — pramonėje ir statyboje, sakysim, prie plytų, durpių gamybos, miško kirtimo bei išvežimo, namų statybos. Ji laiptais nešioja plytas statomiems namams ant savo pečių į kelintą aukštą sykiu su vyrais.

Darbo norma jai ta pati kaip vyrui. O tos normos yra didelės ir vyro jėgoms, tad moteris turi ypatingai stengtis, kad neatsiliktų, nes už tai bus ne tik jai vienai atlyginimas sumažintas, bet nukentės ir visa brigada, neatlikdama jai nustatytos darbo normos.

Skaityti daugiau: MOTERIS LIETUVOJE

EUROPOS HOMO ECONOMICUS

Laisvuose turistiniuose pasikalbėjimuose keliaujant per daugelį Europos kraštų šią vasarą teko patirti Europos ūkinio sektoriaus žmonių galvojimą, kuris rodo to sektoriaus siekimus ir jų didesnę ar mažesnę įtaką politinių įvykių eigai. Šiuo keliu surankiotos gyvenimo miniatūros su jų idėjomis bei nuotaikomis gali papildyti ir paryškinti vaizdą apie Europą, kurį šiaip susidarome iš spaudos.

Europos tautų tarpusavio meilė.

Olandijoje buvo gėlių šventė. Joje pačių olandų automobilių rodės mažiau nei čia atvykusių į svečius vokiečių. Bet olandai žiūri į juos šnairomis. Daugelyje viešbučių pasako jiems, kad vietų nėra. Spaudoje teko pastebėti, kad ir Norvegijoje pilna vokiečių turistų. Norvegai jais taip pat nepatenkinti. “Mes negalim pačioje Norvegijoje pajudėti, o nugalėtasis vokietis jau visur keliauja.” Kitais žodžiais pasakys prancūzas, bet tas pačias nuotaikas apie vokiečius.

O vokiečiai — jie vaikšto dabar su guminiais padais, ramiai, švelniai, be senų laikų trankaus pakaustyto militaristinio bato. Tačiau ir darbininkas ir pramonės magnatas vokietis su pašaipa atsiliepia apie prancūzus. Prancūzai esą blogi šeimininkai; nemoką tvarkytis namie, o dar kolonijų norį. “Kam jiems tos kolonijos. Mes gyvenam be jų, nes dirbam. Ir jie gali apsieiti”. Amerika blogai daranti, kad kišasi į Indokiniją ir remia prancūzų kolonializmą.

Skaityti daugiau: EUROPOS HOMO ECONOMICUS

KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

Laisvasis pasaulis paremia pavergtų kraštų kovą prieš sovietinę agresiją ir okupaciją, pvz. Amerika per Europos Laisvės Komitetą. Kad toji parama būtų tikslingesnė ir labiau pritikus kiekvienam kraštui, čia kartojame nusistatymą, kuris subrendo tarp tremtinių politinių veikėjų ir kurį suformulavo Lietuvių Biuletenis Nr. 4 (17).

*

1.    Laisvasis pasaulis savo dėmesį sovietų pavergtiesiems kraštams turi nukreipti tik per sovietų pavergtųjų kraštų tremtinių politinį sąjūdį.

2.    Patys tremtiniai turi padaryti viską, kad jų sąjūdis autoritetingai reprezentuotų pavergtojo krašto valią.

3.    Laisvojo pasaulio prieškomunistinę programą rengiant ar sovietų pavergtųjų kraštų laisvinimo politikos gaires nustatant turi būti išklausytas ir tremtinių politinio sąjūdžio balsas.

4.    Jei kurio sovietų pavergtojo krašto tremtinių laisvinimo sąjūdis nėra vieningas, laisvojo pasaulio parama turi būti nukreipta per tą laisvinimo sąjūdį, kuris reliatyviai veikliausias ir atsiremia platesniais visuomenės sluogsniais.

Skaityti daugiau: KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

VIETOJ POLITINIO VERTINIMO

Birželio 25—29 ir vėl susitiko dvejopos politinės koncepcijos: Washingtono ir Londono. Atsilaikė pirmoji, išreiškiama šiais žodžiais:

Per šešeris karo metus kariniai sumetimai buvo vis labiau nustūmę į šalį moralę ir principus. Dabar, karui pasibaigus, pasaulyje turi vėl būti restauruoti principai ir moralė. JV šiuo atžvilgiu turi pasiimti vadovavimą. Mes, amerikiečiai, esam vienintelė didelė tauta, neišsekusi fiziškai nei dvasiškai Mums tenka vadovauti atstatant principus, kurie būtų veikimo gairės. Jeigu mes to nepadarysim, pasaulis nebebus vertas, kad jame gyventume. Mes žinome, kad mūsų planeta pasidarys nebegyvenama, jeigu žmonės savo fizinių galių nepajungs moralės įstatymams.

John Foster Dulles, 1954 m.

Kol ši politika bus vykdoma, optimizmas bus pagrįstas.

LIETUVOS-LENKIJOS SANTYKIAI

1. Politinių Studijų Klubo plotmėje

Lietuvos-Lenkijos santykių problema yra dviašmenė. Iš vienos pusės, šių santykių padorus sutvarkymas yra viena iš pagrindinių Lietuvos nepriklausomybės garantijų. Iš antrosios tačiau pusės, šie santykiai apsunkinti tokios bjaurios praeities hipotekos, kad kiekvienas bandymas juos spręsti dabarties sąlygų diktuojamomis prielaidomis tuoj kelia visokeriopų reminiscencijų, įtarimų ir tarpusavio nepasitikėjimo.

Nežiūrint į tai, dabartinė abiejų valstybių padėtis labiau negu kada nors beldžiasi į abiejų tautų tremties visuomenininkų bei politikų sąžines, kad jieškotų Lietuvos-Lenkijos santykiams abiem pusėm priimtino pagrindo ir juo atremto sprendimo. Todėl tenka nuoširdžiai sveikinti Politinių Studijų Klubo New Yorke iniciatyva Lietuvos-Lenkijos santykius judinti. Pradžią padarė prof. S. Sužiedėlis paskaita, su kurios mintimis pravers ir “Į L.” skaitytojams susipažinti. Negalima ginčyti, kad Lietuvos-Lenkijos tarpusaviniams santykiams į gerą kelią įstatyti reikia ne tik abiejų pusių geros valios ir teisingo tarptautinės padėties įvertinimo, bet ir objektyvaus savo partnerio pažinimo.

Skaityti daugiau: LIETUVOS-LENKIJOS SANTYKIAI

BONNOS BYLA

Vliko delegato įsltaisymas prie Vokietijos vyriausybės Lietuvos laisvinimo byloje turės toli siekiančio poveikio, kurį tik laikas pamažu išryškins. Šiuo metu mūsų dėmesį patraukia šio įsitaisymo poveikis pačiai Lietuvos laisvinimo organizacijai. Po kelerių pastarųjų metų Vliko kanosinės laikysenos Lozoraičio atžvilgiu Vliko delegato įsitaisymas gali būti reikšmingas laisvinimo organizacijos demokratinio principo laimėjimas. Ir visai nuoseklu, kad vadistinio principo visokių atspalvių šalininkai šiam laimėjimui labai jautrūs ir stengiasi visaip jį nuvertinti ir suniekinti.

Bonnos byla tik dabar išėjo aikštėn, bet ji trunka jau eilė metų.

Pirmuosius žingsnius Bonnoje pramynė Vliko žmonės — Sidzikauskas, Brazaitis, Ivinskis. Vėliau, pradėjo sau atramos Bonnoje jieškoti ir Lozoraitis, apie savo žygius net nepainformuodamas Vliko. Tik Lozoraičio nepasisekimas Bonnoje privertė jį tuo reikalu kalbėtis su Vliku. Tik dėl to 1952 m. Reutlingeno pasitarimuose Bonna buvo centrinis klausimas.

Skaityti daugiau: BONNOS BYLA

VLIKO IR VT PIRMININKAI AMERIKOJE

Drumstoje šių dienų tarptautinėje padėtyje, kai vis labiau ryškėja ir kaikurių teisiųjų nuovargis kovoti už laisvę ir teisingumą, netenka nė norėti, kad mūsų to ar kito veiksnio pastangos padarytų stebuklą, staiga pakeisdamos tarptautines nuotaikas. Todėl ir Vliko pirmininko vizitai Washingtone pas valstybės sekretoriaus pavaduotoją, pas viceprezidentą, pas atstovų rūmų pirmininką ir kaikuriuos atstovus pirmiausia tenka vertinti tik kaip moralinis mūsų laisvinimo pozicijų sustiprinimas. Bet ir tik moralinis šių vizitų pa-siekų pobūdis yra Lietuvos bylai laimėjimas. Šie vizitai bus sustiprinę ne tik Lietuvos laisvinimo strategines pozicijas, bet ir pačios laisvinimo organizacijos demokratini principą. Jei šie vizitai tiesiogiai ir negarantuoja, kad Vliko siekimai šiuo atveju bus patenkinti, tai jie vis dėlto pateisina pačią misiją. Be kita ko, jie parodė Alto įtaką daug toliau siekiant, nei kai kas linkęs vaizduotis.

“LIETUVIŲ POLITINĖ KONFERENCIJA”

Sunkiau yra vertinti vadinamą “lietuvių politinę konferenciją.” Apie panašią konferenciją Vlikas jau seniai buvo galvojęs. Jau 1952 m. pradžioje Vliko, Alto, diplomatinio sektoriaus ir LLK atstovų pasitarimas “pripažino reikalą nedelsiant spręsti visus Lietuvos laisvinimui reikšmingus klausimus bei nustatyti tiems klausimams prieitų sprendimų vykdomąsias priemones” ir tam reikalui artimiausiu metu kviesti veiksnių konferenciją. Tik Lozoraičiui pataikaujama Vliko politika tą “artimiausią metą” nuo 1952 m. nutęsė iki 1954 m. šiemet, kai paaiškėjo Vliko ir VT pirmininkų kelionė į JV, LLK pasiūlė ta proga įvykdyti senąją konferencijos idėją, kartu imdamasis iniciatyvos konferencijos programai ruošti. Gal dėl to, kad tai ne sava iniciatyva, o gal dėl to, kad LLK veiksniškumu kaikurie altininkai abejoja, ALT, nors andai konferencijos idėjai ir programai buvo pritaręs, dabar pasišiaušė. Tik Vliko ir VT pirmininkų įkalbėtas, ALT savo nusistatymą sušvelnino. Tačiau ALT užsispyrimas vietoj LLK pasiūlytos konferencijai programos pateikti kitą sutrukdė konferencijos paruošiamąjį darbą, juoba, kad nei ALT, nei Vlikas patys to darbo nebuvo ėmęsi. Konferencjja todėl buvo improvizuojama. Išskyrus min. Žadeikio, neturėjo nė vieno paruošto raporto. Kaip improvizacija ji išėjo pakenčiama, bet negalėjo išeiti tokia, kokia turėjo būti. Komunikato žodingumas ir atsišaukimo šūkiai tėra meniškai raitytas konferencijos fasadas, kuris užstoja vidujinį jos skurdą.

Skaityti daugiau: “LIETUVIŲ POLITINĖ KONFERENCIJA”

KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

Konferencijos proga paryškėjo taip pat ir vilkinių grupių kūrybingumo galia. Jau nuo pereitų metų prie negaluojančio Vliko lovos laikas nuo laiko renkasi vilkinių grupių konsilijumai. Kiek tarp tų vilkinių gydytojų yra tokių, kuriems labiau paveldėjimas kaip ligonio sveikata rūpi, sunku spręsti, nes oficialiai visų buvo kalbama apie sveikatą. Visdėlto kaikurie pareiškimai būdingi vilkinių grupių galvosenai pažinti. Rastenis: Vilkas neturėtų pretenduoti į betkurias konstitucines funkcijas. Juoba Vlikas neturėtų laikyti save kompetentingą sutartims su kitais kraštais. (Tik šefui dera vairuoti). Andrius: Mes Vliko nelaikome emigracinių politinių organizacijų padaru, bet Lietuvoje sudarytą institucija. (Užmiršo M. Lietuvos atstovą). Blazas: Politinės grupės, ypač jau nuo seno Lietuvoje susiorganizavusios, ir tremty negalima laikyti tik likučiais.” (L’Etat — c’est moi, lietuviškai — partija — tai aš). Sidzikauskas: Vlikas turėtų turėti planą visos laisvinimo koncepcijos ilgesniam laikui (visur diplomatas). Vainauskas: Politinės grupės turi kovos ryšius su Lietuvoje likusiais. (Vryj, da mieru znaj, lietuviškai: melas palieka melu, nors ir partijos pirmininko lūpose). Devenienė: atidaryti plačiai vartus naujoms grupėms į Vliką nėra tikslinga. Taip elgiantis, naujieji gali sudaryti net daugumą (tegyvuoja demokratija tol, kol ji mums duoda valdžią). Lūšys: Dauguma grupių pasižymi idėjų pastovumu ir jų žmonės ir dabar vienodai tebegalvoja tiek krašte, tiek tremtyje. (O saneta simplicitas!, lietuviškai — palaiminti dvasios neturtėliai). Kas po šių vilkinių grupių atsakingų pareigūnų atsakingų pareiškimų belieka galvoti apie jiems patikėto vilkinio ligonio ateitį? Tik palinkėti: medices, curate vos ipsos.

Skaityti daugiau: KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

Kai nebeįmanoma istoriją kurti, ateina noras jau sukurtosios istorijos faktus retušuoti, perdažyti. Ypačiai tuos faktus, kuriuose teko dalyvauti, norima atvaizduoti tokius, kokius dabar norėtume matyti ir kokius darytume dabar, jei galėtume įvykius pakartoti. Bet nuo to perdažymo praeities įvykis netenka savo meto spalvos. Mūsų dienomis tokių perdažomų įvykių sutirštėjo.

1. Lietuvių seimas Petrapilyje 1917

Lietuvos istorijos vadovėlyje buvo taip aprašytas: “Tačiau svarbiausiuoju busimosios Lietuvos klausimu čia nebuvo vienybės: didesnioji seimo pusė pasisakė už visai nepriklausomos Lietuvos kūrimą, o beveik visi kairieji atstovai pasiūlė Lietuvos ateitį sujungti autonomijos ar federacijos pamatais su Rusijos tautų demokratijomis”. Nepriklausomoj Lietuvoj niekam iš seime dalyvavusių neatėjo į galvą seimo faktus kitaip nušviesti nei vadovėlyje ir jo aprašymą pataisyti. Tik pernai gen. V. Nagiui, seimo aktyviam dalyviui, tuos pačius faktus pakartojus ir dar atsiminimais paryškinus "N. Lietuvoje”, to laikarščio redakcija, o paskiau B. Novickienė “N. Lietuvoje” (35 ir 36 nr.) ir “Kary” paskelbė, kad kairiųjų grupių demonstratyvus išėjimas iš seimo dainuojant internacionalą, kai buvo priimta dešiniųjų pasiūlyta rezoliucija reikalauti Lietuvai nepriklausomybės, nereiškęs jų pasisakymo prieš nepriklausomybės rezoliuciją: už nepriklausomybę buvę visi; jis tereiškęs nusistatymą, kad tokį svarbų klausimą tegali spręsti visa tauta, o ne dalis, atsidūrusi tremtyje. ‘‘Manau, kad vieną kartą visam laikui reikia nustoti skleidus kalbas, kad kairieji balsavo prieš nepriklausomybę. Ne prieš nepriklausomybę buvo balsuota, bet tik prieš jos paskelbimą vienos tautos dalies, tai yra Rusijoj atsidūrusių tremtinių. Kairysis blokas balsavo už tai, kad nepriklausomybė būtų paskelbta visos tautos, Lietuvos steigiamajame susirinkime, nes tik pati lietuvių tauta gali spręsti savo politikos likimą” ("N. Lietuva” 1953 36 nr.).

Skaityti daugiau: TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

SPAUDOJE

Šalia pagrindinio klausimo — išlaisvinti Lietuvą nepriklausomam gyvenimui, mūsuose yra gana plačiai diskutuojama ir būsimos Lietuvos partinės sistemos problema. Keliant pastarąjį klausimą, dažnai nurodomas anglosaksų partinis susiorganizavimas kaip sektinas pavyzdys. Vieniems iš mūsų anglosaksai imponuoja savo partijų skaičiaus mažumu, kitiems — principiniu eliminavimu iš politinės arenos klausimų, surištų su pasaulėžiūros pasireiškimu.

Abiems požiūriais gali mums praversti knyga, parašyta Sydney D. Bailey, ed. — Political Parties and the Party System in Britain. New York: Frederick A. Praeger, 1952.

Jos atskiri skyriai yra populiariai parašyti kompetetingų asmenų, o konkrečios britų partijos (jų evoliucija, principai ir organizacija) aptartos atitinkamų partijų žinovų.

Pirmiausia patsai knygos redaktorius, S. D. Bailey, duoda gana kondensuotą įvadą, pažymėdamas, kad jau Edm. Burke, 18-jo amžiaus anglų konservatyvus politikas ir žinomas valstybės mokslų teoretikas, pripažino partiją kaip legalią organizaciją siekti valdžios ir iškėlė reikalą suteikti jai galimybės įvykdyti savo programą. Toj pat vietoj iškeliamas klasiškas opozicijos kaip būsimos vyriausybės vaidmuo.

Toliau atskiri autoriai apžvelgia britų partinės sistemos raidą. Moderninės partijos yra padaras gana ilgos evoliucijos. Ta prasme jų dar nerandama ilgose britų žemvaldžių kovose su savais karaliais už šių pastarųjų absoliutines valdžios apribojimą, nes tai dar nebuvo kova dėl skirtingų valdymo programų įgyvendinimo.

Skaityti daugiau: SPAUDOJE

JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"

Skelbiame ir toliau laiškų būdingesnes ištraukas, kurios savo pritarimu ar nepritarimu paskatina redakciją giliai susigalvoti ties jos keliamais klausimais ar duoda sugestijų atkreipti dėmesį ir į naujas temas, šis skaitytojų bendradarbiavimas daro žurnalą daugiau ar mažiau ir skaitytojų minties išraiška. Dėkojame. — Red.

*

— Patiko Maceinos straipsnis ir “Į Pilnutinę demokratiją”... Kas daugeliui ir ne frontininkų žmonėms įdomu skaityti, tai Vliko — Lozoraičio susirašinėjimas ... Sunkiau asmeniškai suprantu paskelbimą laisvojo pasaulio lietuvių periodikos ... Argi “Draugas” katalikiškas dienraštis? Kieno puslapiai ... nuolat puola dr. Maceiną... Protarpiais “Naujienos” daugiau demokratiškumo parodo, negu “D”...
D. S., Toronto, Canada

*

...“Į Laisvę”... įdomus, gyvas, niekam nepataikauja... galima nesutikti su kaikuriomis jo nuomonėmis ar jų reiškimo forma, bet leidėjų pastangos visai atvirai kelti lietuvių visuomenei svarbius ar skaudžius klausimus ir bendromis jėgomis jieškoti būdų jiems spręsti yra sveikintinos ...
P. Z., Fanwood, J. V.

Skaityti daugiau: JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"

Turinys

Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena  . . . . . . . . . . . . . . . 1

Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta . . . . . . . . . . . . . .  3

Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis (iš ciklo "Į pilnutinę demokratiją”) 10

Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos) . . . . . . . . . 19

Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje . . . . . . . . . . . . .  10

Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų 

        tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. 

                   Kaip įgaliojimų reikalą sutvarkė Latvijos vyriausybė . . .  30

                   DARBAI ir IDĖJOS: Tėvynėje: Didieji nusikaltėliai (ELI),
                   Moteris Lietuvoje (iš R. Žukauskaitės pranešimo).
                   Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas),
                   Ko norime iš laisvojo pasaulio (iš L. Biuletenio), 
                   Vietoj politinio vertinimo; 
                   Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai, 
                   Bonnos byla (V. Grigas), 
                   Vliko ir VT pirmininkai Amerikoje, 
                   "Lietuvių politinė konferencija” (G. Giedrys), 
                   Konsilijumai dėl Vliko (G. Gd.), 
                   Tremtis taiso istoriją; 
                   Spaudoje (J. Pž.); 
                   Jūs rašote "Į Laisvę".

Skaityti daugiau: Turinys

Į Laisvę 1954 4(41)


KĘSTUTIS KUDŽMA:
Ką turi pasakyti Lietuvai šios dienos jaunimas tremtyje

LEONAS PRAPUOLENIS: Kolchozo baudžiava Lietuvoje pagal mačiusių liudijimus

DEMOKRATIJOS ŠVIESOJE: Vietoje klasių tarpusavio kovos siekiame klasių bendradarbiavimo

STUDIJŲ SAVAITĖJE: Ką svarstė ir nutarė Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai

Į LAISVĘ 1954    Nr. 4 (41) TOWARD FREEDOM, LITHUANIAN MAGAZINE 23 LINDEN ST., BROOKLYN 21, N. Y.

 


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Vyr. redaktorius — Editor-in-Chief— Juozas Brazaitis Redakcijos kolegija: Juozas Kazickas, Antanas Musteikis, Leidžia Lietuvių Pronto Bičiuliai Viršelio vinjetė — dail. Telesforo Valiaus

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1954 4(41)

Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė



NORĖTUME LINKĖTI
kad Velykų varpai su džiaugsmu, taika, broliška meile jums atneštų ir šį įspėjimą: “šiandieninis pavojus yra teisiųjų pavargimas”. . . Taip perdavė spauda popiežiaus mintį, tartą pernai per Velykas.

Retai kas taip tiksliai ir aiškiai yra nurodęs didžiųjų negerovių šaltinį ir taip trumpai— taikliai jį susakęs: teisiųjų pavargimas.

Kuris neginčijamai pasakys, kas gyvenime yra tie teisieji? Bet tegul turi teisę tuo vardu suprasti kiekvienas save, kas yra įsitikinęs savo minčių teisingumu ir joms vykdyti pasirinktų veiksmų bei pastangų gerumu.

Bet tie pavargsta. Vieni pavargsta veikti ir kovoti; kiti pavargsta norėti ir siekti; treti pavargsta galvoti.

PAVARGĘ VEIKTInebegali savo minties, noro, pasiryžimo paversti darbu. Nebėra tam energijos. Jos dar pakanka kalboms, pasitarimams, planams. Bet mintims ir planams vykdyti energijos pritrūksta. Pavargę planų autoriai lengvai save įtikina, kad jie jau viską yra padarę, sukurdami planą, surašydami programą, priimdami ir paskelbdami rezoliucijas. Pavargę kovotojai su piktu, moja ranka — tegul sau. Jie panašūs į pakirptais sparnais paukščius, kurie, nors ir plasnoja, bet vis vietoj, nejudėdami pirmyn.

Planai apgaulingai suvilioja ir visuomenę. Nevienas iš jos kartoja: norim veikti, tik duokit planus, programas... Kada tokie planai paruošti ir į rankas įduoti, dažnas jų ir nepastebi. Tada vėl pasako: reikia persiorganizuoti. Vėl rengiami persiorganizavimo planai, ir daugelis posėdžių ir konferencijų juos svarsto — persvarsto ir tariasi tada rimtus darbus nudirbę. Taip išeina didžioji energijos dalis tiems, kurie pavargo veikti arba pasiklydo veikimo supratimuose. Susidaro plasnojančių, bet neskrendančių paukščių būriai.

Skaityti daugiau: Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė

Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis

Siekdami palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, kad tremties lietuvio valstybinė sąmonė neblanktų, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, spausdiname LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus.

Tai yra tęsinys tų svarstymų, kurie yra spausdinti "Į Laisvę” 1943-1944 m. Jų pagrinde yra tezė, kad ateities Lietuvos sąrangoje demokratija būtų visur esąs ir viską tvarkąs šeimininkas, o ne tik iškilmių svečias.

Nr. 2 (39) buvo svarstoma, kaip demokratijos principas įgyvendinti kultūros srityje, kad tinkamai būtų pagerbti visų piliečių pasaulėžiūriniai įsitikinimai.

Nr. 3 (40) pradėta svarstyti, kaip demokratijos principas įgyvendinti ūkio srityje, kad kuo tiksliau būtų suorganizuota ūkinių gėrybių gamyba ir kuo teisingiau jos būtų paskirstytos tarp valstybės piliečių. Pastarasis klausimas baigiamas svarstyti šiame Nr. 4 (41).

Į pilnutinę demokratiją (3)

ŪKIO TARPININKAI

(a) Prekyba. Krašto ūkinės gėrybės vietinį ar užsieninį vartotoją pasiekia per prekybos organizaciją. Prekybinės įmonės, be grynai ūkinės reikšmės, turi ir socialinės, nes tarnauja žmogaus reikalams aprūpinti.

Vidaus prekybos tinklo uždavinys yra kuo pigiau vykdyti prekių pristatymą vartotojui. Tam pirmiausia reikalinga iš prekybos organizacijos išjungti nebūtini tarpininkai. Juo tobulesnė bus prekybos organizacija, juo bus trumpesnis ir tiesesnis, taigi ir pigesnis gaminio kelias nuo gamintojo į vartotoją.

Praeityje lietuvis permaža yra domėjęsis prekybos ūkiu. Ateities Lietuva šioje ūkio srityje daug ką turės pradėti nuo pamatų. Vienas iš didelių prekybos organizacijos uždavinių bus išugdyti lietuvio prekybininko tradicijas, profesinę etiką, prekybinį sąžiningumą, tiesumą, paslaugumą.

Skaityti daugiau: Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis

J. Daumantas: Kalniškių mūšis

Pietų Lietuvoje vienos iš labiausiai gyventojų pasakoti mėgstamų kautynių yra žinomos Kalniškių vardu. Jos įvyko 1945 m. gegužės mėn. Kalniškių miškely, kur 80 partizanų, vadovaujamų Lakūno, per kelias valandas sunaikino su viršum 400 enkavedistų.

Įsitvirtinusius Kalniškės miško aukštumoje partizanus puolė dešimteriopai didesnės enkavedistų pajėgos, atžygiavusios iš Simno. Kautynės virė kelias valandas, bolševikams bandant įsibrauti į partizanų pozicijas.

Tik baigdami amuniciją, partizanai iš gynimosi perėjo į veržlų puolimą ir, paskutinėmis šovinių saujomis pralaužę gilius bolševikų žiedus, kurie supo partizanus, išsiveržė į laisvę.

Šiose kautynėse šalia vyrų lygiai drąsiai pasirodė ir moterys. Lakūno žmona (buvusi mokytoja) kovėsi, pavaduodama ir kritusius kulkosvaidininkus, neišleidama iš rankų kulkosvaidžio net tada, kai ją per abi kojas sužeidė. Šalia jos lygiai drąsiai kovėsi partizanė Pušelė.

Skaityti daugiau: J. Daumantas: Kalniškių mūšis

Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos)


Daugel vargo ir skausmo pakėlei,
Daug vergiją ir vėjų šaltų,
Kiek laukuose pilkų akmenėlių,
Tiek krūtinėje tavo žaizdų.

Kas surinks tavo kraują ir gėlą
Ir tas ašaras, laisvės kančias .
..
Nemažiau gal vandens Nemunėlis
Nuplukdeno į jūras plačias.


Kas paguos tavo širdį, tėvyne,
Kas tau šalty ugnelę įpūs
Svetimi atėjūnai išmynė
Darželius ir prabočių kapus

Skaityti daugiau: Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos)

Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj

Šioj skaudžioj epochoj, kada Lietuvos sūnūs bei dukros tėvynėje kenčia civilizuotam pasauliui neįtikimą vergiją, kada dešimtys tūkstančių tremtinių priversti jieškoti sau dalios plačiuose pasaulio kontinentuose, Dr. Vinco Kudirkos pranašystė apie lietuviškąjį tiltą, jau vieną kartą išsipildžius, suramina aušros besiilgintį lietuvį. Kol bus tilte bent viena lietuviškoji dalelė, jis nesubyrės.

Keturiolika metų—ilgas laiko tarpas, ypač kai esi nelaimėje. Jau bręsta nauja ir lietuviškoji karta, kurios nemažai daliai gal tik tremties metai konkrečiau atvėrė tėvynės tragedijos supratimą. Tėviškėj subrendę lietuviškojo tilto dalys atsivežė savo atsparumą tremtin. Ir tai gal ne viena apipuvo. O kaip su mumis, jaunaisiais, kurie esame mažai lietuviškosios pastogės šilumos pajutę? Ar tremties dulkės dar neapklojo žavaus mūsų tėvynės vaizdo? Ar ir mūsų širdys plaka kaitria tėvynės laisvės idėja?

Dažnai svajonėse girdime varpų gaudimą, skleidžiantį Lietuvos laisvės aidą iš tėvynės bažnyčių. Nekantriai trokštame išvysti Lietuvos prisikėlimą ir su didžiu džiaugsmu žaizdotus partizanus ir vergijos iškamuotus brolius, seses tėvynėj. Tai kilnūs ir būtini jausmai, kurie turi neužgęstamai liepsnoti kiekvieno lietuvio širdyje.

Tačiau Lietuvos laisvės idėjai įgyvendinti vien jausmų, kad ir kilniausių, nepakanka. Daug kas troško pažvelgti pasaulin iš Everesto viršūnės, bet tik pora drąsuolių savo troškimą įvykdė. Lietuvos laisvės siekimas, mums daug aukštesnis už Himalajų viršūnes, pirmoj eilėj priklauso nuo dviejų veiksnių, būtent: nuo palankios tarptautinių politinių įvykių raidos ir nuo nenuilstančio vieningo lietuvių ryžto tam savo patrijotiniam troškimui realizuoti, visomis išgalėmis stojant laisvės kovon.

Skaityti daugiau: Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj

DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINE KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

Jau dešimti metai trunkanti demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova Lietuvos laisvinimo organizacijoje, — tūlam laisvojo pasaulio lietuviui iki gyvo kaulo nusibodusi, nemaža taurių patriotų į rezignaciją ir nusiminimą pastūmėjusi, nemaža neorientuotų žmonių suklaidinusi, nemaža tarpusavinio aitrumo tarp atskirų laisvės kovos organizacijų bei veikėjų sukėlusi, daug žalos pačiam Lietuvos laisvinimo darbui padariusi, savo nepabaigiamomis paliaubų derybomis toli pralenkusi Korėjos karo paliaubų derybų užtrukimą, — verčia pateikti viešumai objektyvią šios kovos medžiagą.

Šeštas veiksmas

Principiniais ar praktiniais klausimais?

Nors Nicoje (1951. 6. 26) buvo susitarta, kad Vliko-Lozoraičio kitas pasitarimas įvyks t. m. rugpjūčio 10 Reutlingene, bet pasitarimai įvyko rugsėjo 2-13 dd. 1951 m. rugsėjo 1 Lozoraitis su V. Žilinsku atvyko į Stuttgartą. Rugsėjo 2 d. prasidėjo Vliko delegacijos pasitarimai su Lozoraičiu ir Žilinsku.

Vliko delegacijoje buvo dr. Karvelis, J. Makauskis, J. Norkaitis ir T. Šidiškis. Dr. Karveliui asmeniniais reikalais išvykus į Frankfurtą, į Vliko delegaciją įėjo prof. Kaminskas, o jam rugsėjo 4 d. emigracijos reikalais išvykus į Rastattą, rugsėjo 7 d. pasitarmų posėdyje jį pavadavo prof. Brazaitis.

Pirmą pasitarimų posėdį (9. 2.) pradėjo Vliko delegacijos pirmininkas Norkaitis.

Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINE KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

Tėvynėje: Kolchozai

Nuo 1947 Lietuvos ūkininkai imta varyti į kolektyvinius ūkius, vadinamus kolchozais. 1949 m. vasario mėn. kompartijos suvažiavime Sniečkus pranešė, kad jau 22.868 ūkiai sujungti į 926 kolchozus. Tų pat 1949 m. gale Paleckis jau tvirtino, kad 130.000 ūkininkų suvaryti į 4135 kolchozus. O 1951 m. liepos 8 d. “Tiesa” paskelbė, kad “92% Lietuvos valstiečių jau sutelkta į kolektyvinius ūkius.”

Tačiau sovietinėje spaudoje pažymėtinai daug skundų kolchozų nesėkmėmis. Nesėkmių svarbiausia priežastis yra pati kolchozinė sistema, kurią iš arti leidžia aiškiai pažinti čia dedama kolchozinio gyvenimo apžvalga.

*

1. STEIGIMO TECHNIKA

Grasinimais ir sąmoningai padidintais mokesčiais iš ūkininkų išgavus raštišką sutikimą, kad jie su visu savo turtu “savanoriškai” jungiasi į kolchozą—stribų apsaugoj į kaimą atvyksta rajono žemės ūkio įstaigos atstovas. Jo priežiūroje išrenkama kolchozo vadovybė ir pareigūnai: 1. Kolchozo pirmininkas, 2. brigadininkai, 3. grandininkai, 4. matininkas-svėrikas, 5. fermų vedėjai, 6. kalvis, 7. sandėlininkas, 8. saskaitininkas, 9. revizijos komisija. Pareigūnų kiekis priklauso kolchozo didumo.

Kolchozo vadovybės būstinė parenkama taip, kad ji būtų visų į kolchozą sujungtų ūkių centre. Bet dažnai tolimiausioj i kolchozui priklausanti sodyba yra už keleto km. nuo kolchozo centro. Iš šio fakto ryškėja ir antrinis grandininkų uždavinys: laiku informuoti savo grandies narius, į kurią kolūkio vietovę ir su kokiais įrankiais kolchozininkai turi prisistatyti.

Skaityti daugiau: Tėvynėje: Kolchozai

PASAULYJE: Artėjame prie Rubikono

Jau kuris laikas tarptautinėj padėty Azijos reikalai savo šešėliu yra aptamsinę europinius, kurie betgi Rytų-Vakarų santykiams yra lem-tingesni, kaip Azijos problemos. Europos erdvėje svarbiausia tarptautinė problema yra Vokietijos. Ji visą laiką yra tarptautinės politikos darbų eilėje. Tik po Ženevos laimėjimų Sovietų Sąjunga, kaldama geležį, kol karšta, kol Vakarai, Ženevos pralaimėjimų priblokšti, Vokietijos problemą savo liepos 24 d. nota D. Britanijai, JV ir Prancūzijai atkėlė tarptautinės politikos darbų tvarkoje pirmuoju punktu. Ar ji bus sprendžiama pirmuoju ar kuriuo kitu iš eilės punktu, ji yra visos centro ir rytų Europos, tuo būdu ir Lietuvos problema. Į jos sprendimo eigą verta atidžiau įsižiūrėti.

*

Tuoj po karo (1945) žinomas britų publicistas Liddell Hart, suvesdamas D. Britanijos politikos karo metų balansą, konstatavo, kad W. Churchillio karo metų politika tarptautinę jėgų pusiausvyrą yra privedusi prie bankroto slenksčio.

“Visus karus, — rašo L. Hart, — D. Britanija vesdavo tam, kad būtų išlaikyta Europos pusiausvyra ir kad nė viena valstybė joje neįsivyrautų. Visiškai sunaikindami Vokietiją, mes tuo pačiu ilgam laikui sugriovėm savo planus ... Tikrąja ir vienintele prasme karą mes buvom laimėję jau prieš dvejus metus (1943), kai buvo sunaikinta puolamoji Vokietijos galia. Nuo tol mes aklai kovojom tam, kad sugniuždytume ir defenzyvinį Vokietijos pajėgumą. Tuo pačiu mes ją išjungėm kaip Vakarų skydą. ..”

V. Europos skydo išjungimas galutinai buvo baigtas jau Vokietijai kapituliavus, Potsdamo konferencijoje.

Skaityti daugiau: PASAULYJE: Artėjame prie Rubikono

Išlaisvinimo tragedija

Lozoraičio, URT valdytojo, Vykdomosios Tarybos pirmininko komunikatai, Vliko pirmininko pareiškimas apie valstybės departamento pažadus, spaudos pranešimas apie Conanto intervenciją Bonnoje ... šalia jų visų ant stalo padėjau, iš archyvo ištraukęs, šveicarų nepriklausomo laikraščio "Die Tat” numerį, kuriame publicistas G. v. Uxkull pasakoja apie Albanijos laisvinimo padėtį, — mažosios Albanijos, komunistų okupuotos. Kad nukreipčiau savo dėmesį nuo lietuviškų veiksnių minėtos veiklos, skaitau apie Albaniją:

“Apie Albaniją iš esmės galima dvejopai rašyti: aprašyti malonią netiesą, arba aprašyti nemalonią tiesą. Pirmasis atžvilgis duoda maždaug tokį vaizdą: susispietę apie laisvės vėliavą Albanijos patriotai kovoja petys į petį su kitu laisvuoju pasauliu prieš bolševikinį agresorių... O antrasis atžvilgis — nemalonioji tiesa?...

Skaityti daugiau: Išlaisvinimo tragedija

TREMTYJE: Studijų savaitė

 

Europos Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitė ir po jos metinė konferencija įvyko Vokietijoje, Ludwig-shafene, prie Bodeno ežero liepos 26 -rugpjūčio 1. Dalyvavo iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos, o taip pat Amerikos bičiulių valdybos atstovas.

1. PIRMOJO BANDYMO PRASMĖ

Ją išreiškė prof. Zenonas Ivinskis, Europos bičiulių pirmininkas, pasveikinimo mintyse:

“Susirinkome istoriškoje vietoje prie Bodensee, kur kitados prieš 500 metų jau rinkosi pirmą kartą Vytauto pasiųsti vyrai, kurie pasauliui išdėstė anas didžiąsias neteisybes, patirtas iš vokiečių ordino . . . Patyrimas rodo, kad visokie kongresai bei suvažiavimai, net tarptautiniai — daugiau reikšmės turi ne tuo, kad ten atskaitoma daug paskaitų, bet užmezgiamais ryšiais, išvystomomis bičiulystėmis ir pažintimis... Tai noriu pabrėžti ne vien todėl, kad LF bičiulių sąjūdis iki šiol daugiausia buvo personalistinis ir stipriai palaikomas ašmenių pažinčių bei draugiškumo ryšiais. Gyvenant į begalybę nusitęsiančiose liūdnose tremties dienose svetimoje ir kartais dar nejaukioje diasporoje — arba ir visai vienišai svetimųjų jūroje — kai žmogus daug ko, net pačių brangiausių dalykų jau per visą dešimtmetį esi netekęs, — asmeniško ryšio palaikymas įgyja ypatingos vertės. Savi bičiuliai, sava lietuviška aplinka, sakyčiau, sava mozaikinė šakelė anos dingusios Lietuvos laikų gali mus šiandien palaikyti, sustiprinti, pozityviai nuteikti. Visi, tiesa, gyvename laisvosios Europos dalyje, t. y. pačioje mažiausioje kontinento dalytėje. Bet daug kam susitikti netenka, šiandien čia susitinka du bičiuliai, tik po penkerių metų. O kiti du bičiuliai, seni draugai, matosi tik po devynerių metų. Bet ir šitas susitikimas nereiškia, kad dėstysime tik savo senus įspūdžius pagal aną šabloną — kaip aš bėgau iš Lietuvos”...

Skaityti daugiau: TREMTYJE: Studijų savaitė

A. Maceina: Naujoji stabmeldybė

1.    Mūsų laikais miršta senasis žmogus, kurį A. Weberis vadina “trečiuoju žmogum”, ir gema ketvirtasis žmogus, kurio akivaizdoje mums kyla klausimas, kas yra šis žmogus savyje ir koks jo santykis su krikščionybe.

2.    Pasaulio istorijos vyksmas susideda iš gamtos apipavidalinimo arba kultūros ir iš žmogaus santykių su Dievu arba religijos. Gamtos apipavidalinimas yra būtinas, nes jis sudaro pagrindą žmogui žemėje išsilaikyti. Santykiai su Dievu yra laisvi, nes jie kyla iš žmogaus apsisprendimo. Todėl religija istorijoje gali nykti ir praktiškai nesykį nyksta net ligi visiškos bedievybės. Istorijai lemtingas yra religijos vyksmas, kuris skelia žmoniją į dvi bendruomenes, apsisprendusias: viena už Dievą, antra prieš Dievą.

3.    Mūsų laikais žmogaus santykis su Dievu darosi vis neigiamesnis: net “pačią Dievo sąvoką norima išrauti iš žmonių sielos” (Pop. Pijus XI). Bedievybės mintis yra mėginama paversti norma ir pagal ją statyti objektyvinę istorijos sąrangą. Nietschės bepročio numestas žemėn žibintas yra pakeltas pirmoje eilėje komunistinio žmogaus; bet ne tik jo vieno, nes bedievybė dabar yra visuotinas reiškinys.

Skaityti daugiau: A. Maceina: Naujoji stabmeldybė

EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ REZOLIUCIJOS

I. LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO REIKALU:

1.    Gimtoji kalba.— Kalba yra tautinio sąmoningumo apraiška ir tautinės bendruomenes stipriausia jungtis. Todėl LF Bičiulių konferencija ragina visuomenę kreipti didelio dėmesio į lietuvių kalbos ugdymą šeimoje, mokykloje, organizacijose ir spaudoje, kartu tačiau pabrėždama, kad kalbos skirtingumas neturi virsti kliūtimi įsijungti į mūsų tautinę bendruomenę tiems, kurie į ją ateina laisvu savo apsisprendimu.

2.    Šeima.— Tautiškai mišrių šeimų kūrimas slepia savyje didelių pavojų lietuvybei išlaikyti. LF Bičiuliai pripažįsta asmens pirmenybę jo santykiuose su bendruomene, taigi ir šeimos sudaryme. Tačiau tie, kurie mišrią šeimą kuria, turi griežtą tautinę pareigą įjungti nelietuviškąją šeimos pusę į tautinę mūsų bendruomenę ir savo vaikus auklėti gerais bei sąmoningais lietuviais. Konferencija prašo visus lietuvius, pirmoje eilėje lietuviškąsias šeimas, ankštai bendradarbiauti su mišriomis šeimomis ir tuo joms palengvinti aną pareigą atlikti.

3.    Ugdymas.— Tremties ugdymo uždavinys yra ne tik žmogų išlavinti bei paruošti jį kuriai nors profesijai, bet sykiu ir išauklėti tautinę jo sąmonę bei nuteikti jį kultūrinei kūrybai tautinėje srityje. Todėl LF Bičiulių konferencija:

a.    reikalauja, kad visose lietuvių laikomose ar vedamose mokyklose būtų įvestas privalomas lituanistinių dalykų dėstymas ir religijos mokymas lietuvių kalba;

b.    kviečia kurti vidurines mokyklas tiktai humanistinio tipo, o jau esančias pagal šį tipą pertvarkyti, sustiprinant lituanistinių dalykų dėstymą;

c.    ragina lietuvių bendruomenę, jos institucijas ir organizacijas, teikti moralinės, pedagoginės ir medžiaginės paramos lietuviškajai Vasario 16 gimnazijai Huettenfelde kaip svarbiai lietuviškosios kultūros įstaigai;

d.    kviečia studentus gausiau studijuoti humanistinius mokslus, o visuomenę — paremti juos stipendijomis;

Skaityti daugiau: EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ REZOLIUCIJOS

Pusmetinė apžvalga

Per pusmetį Vlike daug kas pakito. Kad būtų matyti, kokie klausimai jame kilo; kurie iš jų buvo realiai išspręsti ir įvykdyti, kurie buvo iliuzijomis apdengiami (nuo savęs ar nuo kitų) ir paskui dužo į realybę, — duodame čia aprašymą pagal oficialiuosius pranešimus apie Vliko posėdžių darbus su savo komentarais.

1.

Sausio 18-20 posėdy buvo V. T. pirmininko ir narių pranešimai V. T. pirmininkas tarp kitko teigė: “reikia tikėti, kad S. Lozoraitis, iš kurio pusės diplomatų skyrimo reikalu yra pasireiškęs nuomonių skirtumas, savo nusistatymą reviduos susitarimo dvasioje” ... šiandien jau žinom, kiek tas “prama-tymas” buvo pagrįstas. Ten pat V. T. pirmininkas tvirtino, kad “Vilkas yra pripažintas mums draugingų valstybių kaip Lietuvos valios reiškėjas ir atstovas”. Yra pripažintas ... Kadangi tas pats V. T. pirmininkas su Vliko pirmininku Jungtinėse Valstybėse dar tik vyko tokio pripažinimo gauti, tai neaišku, ar jis tyčiomis klaidina Vliką, ar neskiria žodžių “yra” ir “galėtų būti.”

Konkretesnis ir tikslesnis savo žodžiuose apie Lietuvybės išlaikymo tarnybos darbą. Jos išleista V. Cižiūno knyga “Tautinis auklėjimas šeimoje” yra naudinga priemonė lietuvybei ugdyti. Tik veikalas neturėtų pelyti Vliko sandėlyje.

Skaityti daugiau: Pusmetinė apžvalga

ŠIANDIENYKŠTIS IR VAKARYKŠTIS RAŠTAI

Buvęs Lietuvos atstovas Berlyne K. Škirpa rugpiūčio 27 “Vienybėje” ir kt. pranešė, kad jos taip pat prisistatęs Bonnoje 1953. 3. 24 kaip teisėtas Lietuvos atstovas prie Vokietijos vyriausybės. Dėmesio vertas ne tiek pats prisistatymas, kiek tam teisėtumui pagrįsti argumentai, pateikti Bonnos užsienių reikalų ministerijai. Būtent: 1. “iš Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje pareigų nebuvau ir nesu Lietuvos vyriausybės atleistas”; 2. “pats iš tų pareigų nebuvau pasitraukęs”, o vokiečiams Lietuvos pasiuntinybę uždarius, jos raktus perdavęs Vokietijos užsienių reikalu ministerijai; 3. kadangi Lietuva su Vokietija nebuvo karo padėty, tai kredencialai lieką galioje.

Šitie K. Škirpos aiškinimai patvirtina nauju pavyzdžiu, jog emigracijoje gausėja atsitikimai, kad žmogus sąmoningai ar nesąmoningai šiandien užmiršta, ką jis teigė vakar, rytoj jis tuo pačiu reikalu dar naujau teigs. Taip K. Škirpa dar 1941 birželio 23 raštu per Vokietijos užsienių reikalų ministeriją pranešė fuehreriui, jog jis yra pašauktas būti Lietuvos vyriausybės priekyje. Tą jis tvirtino paskui vidaus reikalų ministerijoj, o lietuvių visuomenėj ir dabar kartais prisistato kaip tos vyriausybės galva. Šitos dvejopos pareigos viena kitą išskiria; arba esi atstovas arba vyriausybės narys; jei tapai vyriausybės nariu, tai jau išeini iš atstovų. Su Škirpos teigimais išeina dar keisčiau: vakar atstovas svetimoje valstybėje, šiandien vyriausybės galva, rytoj iš vyriausybės išėjęs vėl automatiškai daros tuo pačiu atstovu. Taip galima kombinuoti šeimyniškai, bet ne tarpvalstybiniuose santykiuose, kur ir teisė ir logika nepriklauso nuo mano “taip aš noriu”.

Skaityti daugiau: ŠIANDIENYKŠTIS IR VAKARYKŠTIS RAŠTAI

MAŽIEJI VAKARŲ IR RYTŲ KLAUSIMAI

MLT pirmininko vizitas Washingtone parodė, kad M. Lietuvos ateitis labai daug priklausys nuo mūsų pačių iniciatyvos, pirmiausia nuo pačių M. Lietuvos žmonių vaidmens, kurį MLT pirmininkas teisingai pabrėžia bet kuria proga. Bet lig šiol nei MLT nei kiti mūsų veiksniai M. Lietuvos bylai, išskyrus vieną priedą prie Vliko memorandumo, įteikto D. Britanijos, JV, Prancūzijos vyriausybėms, praktiškai nieko nėra paruošę, kaip lygiai nieko nėra paruošta nei Lietuvos rytų bylai, nors tiem dviem reikalam buvo sudaryta VT atskira tarnyba, paskutiniu laiku vadinta bendrųjų reikalų tarnyba. Daugiau pastangų nuėjo ne šioms problemoms spręsti, bet atstovavimo reikalui. Neseniai Toronte susiorganizavo M. Lietuvos rezistencija, vadinas, naujas keleto, ar geriausiu atveju, keliolikos žmonių sambūris šalia MLT. Jo uždavinys bus diriguoti “mažlietuvių rezistencijos atstovo” Simonaičio veiklai Vlike, nors tai veiklai natūraliai diriguoja MLT, kuriai Simonaitis pirmininkauja. Savo ruožtu M. Geležinis pagal Vliko susitarimą su MLT yra VT kaip MLT atstovas, ne “mažlietuvių rezistencijos”. Sunku suprasti, kam tas dirbtinis atstovavimo dvilypumas; kam jėgų pulverizacija, kai ir pačioj MLT pietnemuniečių, palyginti, yra nedaug. Atrodo, kad “maž-lietuviai” nori pasekti blogaisiais pavyzdžiais “didlietuvių”, kurių penki žmonės jau sudaro partiją ir žaidžia fikcijomis, “visuomenei atstovaudami”.

Skaityti daugiau: MAŽIEJI VAKARŲ IR RYTŲ KLAUSIMAI

KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ JUBILĖJUS

Krikščionių Demokratų Partija (dabar pasivadinusi Sąjunga) paminėjo savo pirmosios programos 50 metų sukaktį, išleisdama 240 pusl. “Tėvynės Sargą” (nr. 11), sukviesdama New Yorke savo konferenciją ir suruošdama iškilmingą minėjimo aktą.

KD-DF-US blokas, turėjęs steigiamajame ir antrajame seimuose absoliučią atstovų daugumą, neabejotinai turėjo ir lemiamos įtakos tam nepriklausomos Lietuvos organizavimosi laikotarpiui. Tiek konstituciją redaguojant, tiek žemės reformą vykdant, tiek krašto socialinius, ūkinius ir kultūrinius pagrindus statant, KD-DF-US bloko įtaka buvo lemianti. Bet jau 1922 pirmojo seimo rinkimai, davę tam blokui tik pusę mandatų (38 iš 76), buvo aliarmuojąs įspėjimas skaitytis su demokratinės santvarkos logika, kad kiekviena dauguma yra kandidatas į mažumą ir atvirkščiai. KD-DF-US blokas į šią logiką pakankamai neatsižvelgė, kaip jos nepaisė ir seimo mažuma. To padarinys — demokratinės santvarkos sužlugimas. Atsakomybės už tai didelė dalis tenka ir vieniems ir antriems.

Nuo 1926 perversmo, sužlugdžiusio KD-DF-US bloko padėtais pagrindais statomą demokratinės Lietuvos pastatą, pabiro ir pats blokas.

Skaityti daugiau: KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ JUBILĖJUS

REZISTENCIJA TREMTIES DVASIAI PRAKTIKOJE

Labai teisingai dr. A. Maceina savo vienoje paskaitoje yra nurodęs, kad "tremtis yra pateisinama tautos istorijoje tik tada, kai virsta užuovėja, kurioje išsilaiko vertybės, niokojamos krašte”. Tarp konkrečių tokios užuovėjos apraiškų, be Europos LF bičiulių studijų savaitės Ludwigshafene, šioje Atlanto pusėje ypatingai prasikišo ateitininkų studentų studijinė stovykla prie Paw Paw ežero, Michigane rugpjūčio 27 - rugsėjo 3, ateitininkų kongresas Chicagoje rugsėjo 4 - 5 ir Kanados Lietuvių Dienos Toronte rugsėjo 4 -6.

Lietuvių Dienos Toronte sutelkė per 2,000 lietuvių ir salėse stigo vietos. Sporto žaidynės, koncertas, meno paroda, bendri pobūviai, bendras entuziazmas ne tik atgaivino ir praturtino lietuvišką, dvasią, bet ir sutvirtino rezistencinį ryžtą kovai dėl Lietuvos laisvės ir kovai su tremties dvasia. Kanados lietuviuose ši tautinių vertybių ugdymo bei išlaikymo užuovėja jau virsta tradicija ir vyksta kaskart su augančiu pasisekimu. Savo laiku ir JV lietuviuose ji plačiai klestėjo. Gaila, pastaraisiais metais ji jau tik kur nekur ir tik vietiniu mastu tepasireiškia. O “Lietuvių Dienos” turėtų tapti visuotine laisvojo pasaulio lietuvių solidarumo švente, visuotine tremties rezistencine užuovėja bolševikų Lietuvoje niokojamai lietuviškajai kultūrai ir pačiai lietuvybei, ir rezistencine paskata Lietuvos laisvės kovai.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJA TREMTIES DVASIAI PRAKTIKOJE

PATARIMAI POLITIKAMS

1.    Jei esi politikas, nebūk partiškas.

2.    Jei esi partijos žmogus, pirmiausia būk žmogus.

3.    Jei nori liktis žmogum, nesudogmatink savo politinių įsitikinimų.

4.    Nelaikyk politikos visuotine žmogaus privalomybe; nesipiktink žmonėmis, kurie politiškai “neapsisprendę”.

5.    Nepaversk politikos savotiška religija, nes šalia ir ant politikos yra tikroji religija.

6.    Nelaikyk politiniu savo priešu to, kuris nesidomi tavo politiniais ar partiniais interesais.

7.    Nelaikyk politiniu savo draugu to, kurs nori būti tik tavo, kaip žmogaus, draugu.

8.    Nesakyk, kad politikoje yra normalu — įtarinėti, intriguoti, geisti pražūties savo politiniam varžovui — nes tai iš viso nėra normalu.

9.    Nelaikyk politikos savo profesija ir dėl politikos neužmiršk tikrosios profesijos, jeigu ją turi.

10.    Siek platesnės asmeninės kultūros, nes be jos politikavimas virsta nekultūringu žaidimu.

St. Y.

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui