NUTEISTI UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS SIEKIMĄ
Nuo septintojo dešimtmečio pradžios Sovietų Sąjungoje suaktyvėjo ideologinė kova - kova už žmogaus teises ir laisves. L.Brežnevo valdymo laikais kilo disidentinis judėjimas Maskvoje, 1968 m. pradėjo eiti "Kronika tekuščich sobitij". 1972 m. okupuotoje Lietuvoje pasirodė "Lietuvos katalikų kronika", kuri pasakojo apie religinę priespaudą ir žmogaus teisių pažeidimus. Maskvoje viešai veikė Tarptautinės amnestijos skyrius, kurio veikloje dalyvavo žymūs disidentai. 1974 m. disidentai Sergejus Kovaliovas, Tatjana Chodorovič, Tatjana Velikanova viešai prisiėmė atsakomybę už "Kronika tekuščich sobity" platinimą. Pirmą kartą šie veikėjai išėjo į viešumą. Tai buvo naujas žingsnis kovoje su totalitarine valdžia. Šie pavyzdžiai drąsino visuomenę ir kėlė nerimą valdžiai. Kaip ji pasielgs prieš tokią svarbią Helsinkio konferenciją, kurioje žymią vietą užims žmogaus teisės? Griebsis teroro ar šiek tiek palengvins režimą?
Tačiau sovietų vyriausybė negalvojo laikytis pasirašytų susitarimų, nes gerai suprato, kad komunistinė santvarka gali išlikti tik prievarta. Laisvė jai reiškė pražūtį. Valdžia nusprendė sustiprinti kovą su aktyviausiais demokratiniais veikėjais: žymiausius suimti ir bausti aukščiausiomis bausmėmis. Kaip vėliau paaiškėjo, antrą kartą teisiamus nuteisė dešimčiai metų ypatingojo režimo koncentracijos lagerio ir penkeriems metams tremties, pirmą kartą teisiamus nuteisė septyneriems metams griežtojo režimo konclagerio ir penkeriems metams tremties. Matyt, valdžiai atrodė, kad taip prieš Helsinkio konferenciją aktyviausiems veikėjams užčiaups bumas, o kitus įbaugins."Išvaliusi" visuomenę nuo kritikų, valdžia manė sėkmingai pasirodysianti Helsinkio konferencijoje.
Helsinkio pasitarimai baigėsi sėkmingai ir 35 valstybės 1975 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą. Jame šalys daug dėmesio skyrė žmogaus teisėms. Sovietų Sąjunga nuolatos tvirtino, kad ir ji laikosi bei laikysis žmogaus teisių. Pasirašyti susitarimai suteikė laisvesnio ir demokratiškesnio gyvenimo viltį. Tačiau ir po Helsinkio konferencijos sovietinė valdžia žmones sekė, terorizavo tikinčiuosius, suiminėjo, teisė ir vežė į gulagą. Andrejus Sacharovas pasiūlė organizuoti grupes, kurios stebėtų, kaip sovietinė valdžia laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Pirmoji tokia grupė susikūrė 1976 m. Maskvoje. Tais pačiais metais tokios grupės susikūrė Ukrainoje, Lietuvoje ir Gruzijoje. Visos šios grupės veikė viešai. Jų veikla susilaukė plataus atgarsio pasaulyje, bet aktyviausius veikėjus ir Helsinkio grupių dalyvius Maskvoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje suiminėjo ir teisė aukščiausiomis bausmėmis. Valdžia ir toliau vykdė represijas - tik nebegalėjo pritaikyti įprastos Stalino formulės: nėra žmogaus - nėra problemos. Žmonės liko, nors ir konclageriuose, ir problema buvo. Dar sudėtingesnė: žmonės netylėjo, iš konclagerių demaskavo bolševikinę santvarką. Valdžia negalėjo nuslėpti prievartos ir susidorojimo nuo užsienio. Užsienio simpatijos ir parama buvo kovotojų už žmogaus teises ir laisves bei už tautų laisves pusėje.
Nuteistuosius ėmėsi ginti Tarptautinės amnestijos organizacija, kitos organizacijos, asmenų grupės ir pavieniai asmenys įvairiose šalyse. Apie politinius kalinius rašė užsienio spauda ir pranešinėjo užsienio radijo stotys.
Mane gynė Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos Tarptautinės amnestijos grupės, lietuvių išeivijos visuomenė. Ypač daug dėmesio skyrė Bronė Gajauskienė ir jos sūnus Rimas Gajauskas, gyvenę Santa Monikoje, Kalifornijoje. Si moteris, nepaprastai energinga, neeilinių sugebėjimų patriotė, buvo šios akcijos pradininkė ir visus veiklos metus nuolatinis jos variklis. Jos pasiaukojimą ir veiklą įvertino istorikas ir rašytojas Bronius Kviklys, gyvenęs JAV, 1979 m. gegužės 27 d. rašytame laiške Bronei Gajauskienei.
Bronė Gajauskienė kreipėsi į daugelio šalių politikus, dvasininkus, valdininkus, užimančius aukštas pareigas, ir organizacijas. Ji veikė daugelį JAV atstovų rūmų narių ir senatorių, nuolatos skatino juos nenuleisti rankų.
Aš pateikiu kai kuriuos atstovų rūmų narių, senatorių, Los Andželo mero, boksininko Rei Robinsono raštus P.Griškevičiui, L.Brežnevui, Broniaus Kviklio bei Gintės Damušytės laiškus Bronei Gajauskienei. Šie laiškai atskleidžia visuomenei dar nežinomus puslapius apie pasipriešinimo veiklą paskutiniais okupacijos dešimtmečiais.
Balys Gajauskas
1.1979 m. gegužės 27 d. Broniaus Kviklio laiškas Bronei Gąjauskienei
2.1978 m. lapkričio 9 d. JAV senatoriaus Bobo Dolo laiškas LKP pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ SENATAS
VAŠINGTONAS D.C.50510
1978 m. lapkričio 9 d.
Gerbiamam Petrui Griškevičiui, Lietuvos komunistų
partijos pirmajam sekretoriui
Lenino pr.11
Vilnius, Lietuvos SSR, SSSR
Mielas sekretoriau Griškevičiau,
Rašau jums dėl Lietuvos piliečio pono Balio Gajausko.
Poną Gajauską 1978 m. balandžio 14 d. nuteisė 10 metų ypatingojo režimo darbų stovyklos ir 5 metams nutrėmimo. Jo nusikaltimą apibūdino kaip "antisovietinę agitaciją ir propagandą". Toks "nusikaltimas" yra Sovietų Sąjungos, pareiškusios pritarimą Helsinkio Baigiamojo akto principams, apimantiems informacijos ir žodžio laisvę, teisingumo išjuokimas. Tai ir Lietuvos nepriklausomybės išjuokimas, kadangi poną Gajauską suėmė ir nuteisė už jo nacionalinės savimonės, kuri pasireiškė Lietuvos nepriklausomybės siekimu, pasireiškimą.
Ponas Gajauskas atsisakė išsižadėti savo religinių ir tautinių įsitikinimų. Jis liko krikščionis ir lietuvis. Už tai jį nuteisė.
Pone Sekretoriau, aš kreipiuosi į Jus, prašydamas paleisti poną Gajauską iš kalėjimo. Jo įkalinimas yra žmoniškumo bei lietuviško orumo įžeidimas ir prieštarauja visiems dėsniams, kuriais remiasi Lietuvos Sovietų Socialistinės respublika.
Aš laukiu jūsų greitų veiksmų ir atsakymo į šį laišką.
Nuoširdžiai jūsų Bob Dole
Jungtinių Valstijų Senatas
2. 1978 m. lapkričio 17 d. sportininko Sugar Rei Robinsono laiškas SSRS "prezidentui" Leonidui Brežnevui
Moralinių vertybių perteikimo per sportą
Šugaro Rejaus Jaunimo fondas
1978 m. lapkričio 17 d.
Jo Ekscelencijai Leonidui Brežnevui,
SSSR prezidentui
Kremlius,
Maskva, SSSR
Jūsų Ekscelencija,
Šiais metais mano draugas Muchamedas Ali aplankė jūsų didžiąją šalį ir susitiko su jumis asmeniškai. Sugrįžęs jis labai gyrė jus, jūsų šalį ir jūsų žmones. Ypač pabrėžė, kad Jūs, pone Brežnevai, esate labai supratingas ir kad jūsų valdymo forma yra labai švelni. Štai kodėl aš rašau jums.
Aš esu informuotas kitos mano geros draugės Bronės Gajauskienės, gyvenančios Santa Monikoje, Kalifornijoje, kad 1978 m. balandžio 18 d. jos velionio vyro giminaitis ponas Balys Gajauskas, penkiasdešimt dvejų metų lietuvis, buvo nuteistas Sovietų teismo Vilniuje dešimčiai metų darbo stovyklos ir penkeriems metams tremties iš Lietuvos respublikos.
Aš prašau jūsų, pone Brežnevai, atleisti šiam žmogui už didžiosios jūsų šalies įstatymo pažeidimą. Atleidimas padarys mūsų visuomenei palankų įspūdį apie jus.
Aš būčiau labai sužavėtas, jeigu jūs, pone Brežnevai, vykdomosios valdžios tvarka sušvelnintumėte ponui Gajauskui teismo nuosprendį ir leistumėte jam atvykti su savo šeima į Jungtines Amerikos Valtijas. Ačiū.
Su mano giliausia pagarba Sugar Ray Robinson
3. 1978 m. gruodžio 1 d. JAV Los Andželo mero Tomo Bredlio laiškas SSRS "prezidentui" Leonidui Brežnevui.
LOS ANDŽELO MIESTAS
MERIJA
1978 m. gruodžio 1 d.
TOMAS BRADLEY, meras
Jo Ekscelencijai Leonidui Brežnevui
SSSR prezidentui
Kremlius, Maskva, SSSR
Ekscelencija,
rašau dėl pono Balio Gajausko, kurį 1978 m. balandžio 14 d. nuteisė Sovietų teismas Vilniuje, Lietuvoje, dešimčiai metų darbo lagerio ir penkeriems metams nutrėmimo iš Lietuvos respublikos. Aš girdėjau, kad ne-
žiūrint jo penkiasdešimt dvejų metų, jis yra labai ligotas ir iškalėjęs ilgą ankstesnę bausmę. Amerikos spaudos pranešimais, Gajauskas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už antisovietinę agitaciją ir propagandą.
Nors aš gerbiu visuomenės įstatymus bei tvarką ir nenoriu brautis į Sovietų Sąjungos teismų sistemos veiklą, vienok tikiuosi, kad teisingumas šiuo atveju galėtų eiti kartu su gailestingumu, kadangi kaltinimas Gajauskui nebuvo dėl pirmo laipsnio kriminalinio nusikaltimo, be to, reikia atsižvelgti ir į jo fizinę būklę.
Dėkui už ypatingą dėmesį šiai bylai.
Su pagarba Tom Bredli,meras
4.1979 m. gegužės 7 d. JAV kongreso atstovų kreipimasis į SSRS KP generalinį sekretorių Leonidą Brežnevą.
Robert K.Dornan
JUNGTINIŲ VALSTIJŲ KONGRESAS
Atstovų rūmai
Vašingtonas D.C. 1979
1979 05 07
Generaliniam Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generaliniam sekretoriui,
Jo Ekselencijai Leonidui Iljičiui Brežnevui Kremlius Maskva, SSRS
Gerbiamas pone Generalini sekretoriau,
Mes, Jungtinių Valstijų kongreso nariai, savo prašymą dėl lietuvio Balio Gajausko, įkalinto už antisovietinę veiklą, laikome pirmaeilės svarbos reikalu.
Iškalėjusį dvidešimt penkeris metus kalėjime, poną Gajauską vėl nuteisė 1978 m. balandžio 12-14 d. dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio
ir penkeriems metams tremties. Dėl labai blogos sveikatos neįtikėtina, kad ponas Gajauskas iškalės šią naują bausmę.
Kaip žinote, Jungtinės Valstijos ne kartą viešai ir diplomatiniu būdu išreiškė susirūpinimą šia problema. Pernai vizito Sovietų Sąjungoje metu finansų ministras Bliumentalis išreiškė mūsų vyriausybės požiūrį dėl pono Gajausko ankstesnio paleidimo.
Pono Gajausko žmona jau gavo leidimą emigruoti su sąlyga, kad ji išsiskirs su savo vyru. Dėl tolimesnio tarptautinio susipratimo, mes oficialiai kreipiamės į Sovietų vyriausybę, prašydami išleisti poną Gajauską ir jo žmoną ir leisti jiems išvykti pas savo gimines nuolatinai apsigyventi Jungtinėse Valstijose.
Kai mes artėjame prie SGAD-II susitarimų, tikro tarptautinių santykių įtempimo mažinimo, mes tikimės, kad pono Gajausko tylus išleidimas iš SSSR bus laikomas svarbiausiu gestu šiuo lemiamu istorijos laiku. Taip pat bus mūsų dviejų šalių santykių teigiamas poslinkis ir abipusis pažadas Helsinkio susitarimams.
Mes pasiruošę padaryti bet ką, kad pasiektume šį tikslą. Mes tikimės gauti žinią apie jūsų sprendimą.
Su pagarba
Atstovų rūmų nariai:
MEMBERS-HOUSE OF REPRESENTATIVES
Jerome Ambro, NY
Glen Anderson,. CA Frank Annunzio, IL Bill Archer, TX Eugene Atkinson, PA Les AuCoin, OR Robert Badham, CA Michael Barnes, MD Robert Badham, CA Anthony Beilenson, CA Adam Benjamin, IN Jonathan Bingham, NY Ed Bethune, AR James Blanchard, MI George Brown, CA John Buchanan, AL Clair Burgener, CA Carroll Campbell, SC
James Plorio, NJ William Ford, MI Edwin Forsythe, NJ Bill Frenzel, MN Martin Frost, TX Benjamin Gilman, NY Dan Glickman, KS Barry Goldwater Jr., CA
Charles Grassley, IA William Gray, PA William Green, NY Wayne Grisham, CA Tennyson Gayer, OH Tony Hall, CH John Hammerschmidt, AR Kent Hance, TX James Hanley, NY George Hanson, ID
William Carr.ey, NY Tim Cartes, KY Don Clausen, CA James Cleveland, NH Barber Conable, NY Silvo Conte, MA Tom Corcoran, IL James Corman, CA William Cotter, CT Lawrence Coughlin, PA
James Courter, NJ Daniel Crane, IL Robert Daniel, VA William Dannemeyer, CA Ronald Dellums, CA Edward Derwinski, IL Samuel Devine, OH William Dickinson, AL Christopher Dodd, CT Brian Donnelly, MA Robert Dornan, CA Charles Dougherty, pa Robert Drinan, MA Robert Edgar, PA Don Edwards, CA Mickey Edwards, OK
Melvin Evans, VI John Fary, IL Dante Fascell, FL
Walter Fauntroy, DC Vic Fazio, CA Millicent Fenwick, NY Geraldine Ferraro, NY Paul Findley, IL Hamilton Fish, NY Floyd Fithian, IN Daniel Flood, PA James Florio, NJ
James Howard, NY William Hughes, NJ Henry Hyde, IL James Jeffords, VT Jim Jeffries, KS John Jenrette, SC Jack Kemp, NY
Dale Kildee, MI Robert Lagomarsino, CA Thomas Lantos, CA Raymond Lederer, PA Gary Lee, NY William Lehman, FL Jerry Lewis, CA Mike Lowry, WA Dan Lungran, CA Andrew Maguire, NJ Paul McCloskey, CA Larry McDonald, GA Matthew McHugh, NY Dan Mica, FL
Robert Michel, IL Abner Mikva, IL Norman Mineta, CA Donald Mitchell, NY Parren Mitchell, MD Joe Moakley, MA G.V. Montgomery, MS Carlos Moorhead, CA William Moorhead, PA
Austin Murphy, PA
Lucien Nedzi, MI Henry Nowak, NY George O'Brien, IL Richard Ottinger, NY Leon Panetta, CA Charles Pashayan, Jr., CA
(continued)
HOUSE OF REPRESENTATIVES
Jerry Patterson, CA Ron Paul, TX Claude Pepper, FL
Peter Peyser, NY J.J. Pickle, TX
James Shannon, MA Norman Schumway, CA Paul Simon, IL Gerald Solomon. NY
Dan Quayle, ID Matthew Rinaldo, NJ Don Ritter, PA Kenneth Robinson, VA Peter Rodino, NJ Robert Roe, NY Charles Rose, NC Benjamin Rosenthal, NY Toby Roth, WI John Rousselot, CA Bill Royer, CA Marty Russo, IL
Harold Sawyer, MI Patricia Schroeder, CO Richard Schulze, PA James Sensenbrenner, WI
Gladys Spellman, MD
Edward Stack, FL
David Stockman, MI
Louis Stokes, OH
William Thomas, CA
Frank Thompson, NJ
Doug Walgren, PA
Bob Wilson, CA
Charles Wilson, CA
Larry Winn, KS
Lester Wolff, NY
Antonio Borja Won Pat, Guam
Sidney Yates, IL
We are prepared to do whatever may be necessary to accomplish this goal, and we look forward to hearing from you on this matter.
5.1979 n. gegužės 16 d. Bobo Dolo ir kitų JAV senatorių laiškas SSRS "prezidentui" Leonidui Brežnevui
Bob Dole
Jungtinių Valstijų Senatas
Vašingtonas D.C.20510
1979 gegužės 16
Jūsų Ekscelencija Leonidai Brežnevai,
Prezidente, Generalini sekretoriau,
Kremlius
Maskva, RSFSR, SSSR
Gerbiamas p.Generalini sekretoriau,
Mes, Jungtinių Valstijų Kongreso nariai, kreipiamės į Jus dėl Balio Gajausko, įkalinto už anitarybinę veiklą.
Ponas Gajauskas praleido pusę savo gyvenimo - 25-erius metus -nelaisvėje. Jis buvo vėl nuteistas 1978 m. balandžio 12-14 d. dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Dėl labai blogos sveikatos neįtikėtina, kad p.Gajauskas atliks visą savo bausmę.
JAV finansų ministras Bliumentalis pernai savo vizito Sovietų Sąjungoje metu pareiškė mūsų vyriausybės susirūpinimą p.Gajausko likimu. Ponia Gajauskienė gavo leidimą emigruoti su sąlyga, kad išsiskirs su savo vyru. Dėl tolesnio tarptautinio susipratimo, mes oficialiai kreipiamės į Sovietų Vyriausybę, prašydami leisti p.Gajauskui išvykti su savo šeima pas gimines nuolatinai gyventi Jungtinėse Valstijose.
P.Gajausko tylus išleidimas iš SSSR bus laikomas svarbiausiu gestu ir teigiamu ženklu mūsų abiejų šalių Helsinkio susitarimų įgyvendinime.
Mes tikimės gauti žinią apie Jūsų sprendimą.
Su pagarba
Senatoriai
Bob Dole, KS Charles Percy, IL Bircg Bayh, LA John Heinz, PA James McClure, JD David Bore, OK
Richard Stone, FL John Danforth, MO Garl Lewin, MI Max Baucus, MT Richard Luger, LA Wiliam Roth, DE Spark Matsunaga, HI John Melcher, MT Dennis DeConcini, AZ John Durkin, NH Henry Belmon, OK Claiborne Pell, RI Daniel Patrick Moynihan, NY Strom Thurmond, SC Jake Gam, UT Harrison Schmitt, NM Adlai Stevenson, IL MarkO.Hatfield, OR Wiliam S.Cohen, ME Richard S.Schweiker, PA Patrick J. Leahy, VT Howard Metzenbaum, OH S.I.Hayakawa, CA Barry Goldwater, Sr,Az Paul Sarbanes, MD Alan Cranston, CA Abraham Ribicoff, CT Harrison Williams Jr, Nj Jacob Javits, NY
6.1979 m. gegužės 16 d. JAV senatoriaus Štromo Turmondo laiškas SSRS "prezidentui" Leonidui Brežnevui.
Jungtinių Valstijų Senatas
Vašingtonas D.C.20510
1979 gegužės 16
Jūsų Ekscelencijai Leonidui Brežnevui,
Prezidentui, Generaliniam sekretoriui,
Kremlius
Maskva, RSFSR, SSSR
Didžiai gerbiamas p.Generalini sekretoriau,
Aš norėčiau prisijungti prie kitų Jungtinių Valstijų kongreso narių prašymo dėl Balio Gajausko, įkalinto už antitarybinę veiklą.
Ponas Gajauskas praleido pusę savo gyvenimo - 25-erius metus -nelaisvėje. Jis buvo vėl nuteistas 1978 m. balandžio 12-14 d. dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Dėl labai blogos sveikatos neįtikėtina, kad p.Gajauskas atliks visą savo bausmę.
JAV finansų ministras Bliumentalis pernai savo vizito Sovietų Sąjungoje metu pareiškė mūsų vyriausybės susirūpinimą pono Gajausko likimu. Ponia Gajauskienė gavo leidimą emigruoti su sąlyga, kad išsiskirs su savo
vyru. Dėl tolesnio tarptautinio susipratimo, mes oficialiai kreipiamės į Sovietų Vyriausybę, prašydami leisti ponui Gajauskui išvykti su savo šeima pas gimines nuolatinai gyventi Jungtinėse Valstijose.
Pono Gajausko tylus išleidimas iš SSSR bus laikomas svarbiausiu gestu ir teigiamu ženklu mūsų abiejų šalių Helsinkio susitarimų įgyvendinime.
Mes tikimės gauti žinią apie Jūsų sprendimą.
Su pagarba
Strom Thurmond,
Jungtinių Valstijų Senatorius
7. 1981 m. liepos 20 d. Bobo Dolo ir kitų JAV senatorių laiškas SSRS AT pirmininkui Leonidui Brežnevui.
Bob Dole Kanzas
Jungtinių Valtijų Senatas
Vašingtonas D.C.20510
1981 m. liepos 20 d.
Gerbiamajam Leonidui I.Brežnevui,
Aukščiausios Tarybos pirmininkui
Kremlius
Maskva RSFSR
SSSR
Brangus p.Prezidente,
Mes, Jungtinių Valstijų Kongreso nariai, kreipiamės į jus dėl Balio Gajausko, įkalinto už jo žmogaus teisių veiklą.
Ponas Gajauskas praleido pusę savo gyvenimo - 25-erius metus -nelaisvėje. Jis vėl buvo nuteistas 1978 m. balandžio mėn. dešimčiai metų ypatingojo režimo darbo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kaip dabar pranešama, jis gali būti kalinamas 385/1-b lageryje Mordovijoje. Dabar Gajauskas yra 55 metų, jis beveik aklas ir dėl ankstesnio ka-
linimo yra silpnos sveikatos. Jeigu mes nesiimsime veiksmų, tai mažai tikėtina, kad ponas Gajauskas atliks sunkią bausmę iki galo. Keletą metų esame įtraukti į šią bylą be jokių rezultatų ir labai rūpinamės Gajausko padėtimi. Mes kreipiamės į Sovietų vyriausybę prašydami leisti ponui Baliui Gajauskui išvykti su savo šeima į Jungtines Valstijas.
Pono Gajausko išleidimas bus laikomas teigiamu ženklu Helsinkio susitarimų įgyvendinime.
Ačiū už jūsų dėmesį šiam svarbiam klausime.
Su pagarba
Bob Dole John Danforth Max Baucus William Cohen JAV Senatas
8.1985 m. lapkričio 8 d. Gintės Damušytės laiškas Bronei Gaįauskienei.
1985 m. lapkričio 8 d.
Miela p.Gajauskiene ir Rimai,
Šis raštas per kun.K.Pugevičiaus malonę šiandien buvo įteiktas tiesiogiai prezidentui Reaganui. Kun.Pugevičius, J.E.vysk.P.Baltakis ir 13 kitų dvasiškių (įskaitant 4 Amerikos katalikų kardinolus) dalyvavo valandos pasimatyme su prezidentu, kuriame kėlė Ženevos konferencijai rūpimus klausimus.
Mes išrūpinom minėtus žmogaus teisių organizacijų parašus prie šio laiško. Viliamės, kad mūsų bendras pareiškimas dėl Gajausko bylos atkreips prezidento dėmesį.
Ne tik dirbam, bet ir meldžiamės, kad šios pastangos Baliui padės...
Birutė Damušytė
TRYS POVILO PEČELIŪNO LAIŠKAI BALIUI GAJAUSKUI
Paskutinių dviejų okupacijos dešimtmečių negausus būrys pasipriešinimo veikėjų, kalėjusių koncentracijos lageriuose, vertas dėmesio. Didesnė jų dalis kalėjo ne pirmą kartą. Beveik visi rašė laiškus giminėms, draugams, pažįstamiems ir šiaip visuomenės veikėjams. Šia medžiaga naudojasi istorikai, rašytojai, praeitimi besidomintys žmonės. Iš laiškų sprendžiame apie autorių pažiūras, santykius su artimaisiais, kovos draugais, apie jų dvasinį pasaulį sunkiose kovose ir nelaisvėje. Laiškai- vertinga istorinė medžiaga, kurią reikia išsaugoti ir paskelbti.
Mano susirašinėjimas su Povilu Pečeliūnu, pogrindinio leidinio"Alma Ma-ter" redaktoriumi, veikliu"Perspektyvų" bendradarbiu, tęsėsi vos tris mėnesius (1987 07 26-10 20). Tuo laiku jis baigė nutrėmimą Igrime, Tiumenės srityje, o aš jį pradėjau Čiumikane, prie Ochotsko jūros. Per tą laiką parašėme po tris laiškus.
Povilas Pečeliūnas mirė nesulaukęs laisvės, tačiau tikėjo, kad ji greitai ateis. Šie laiškai papildys šio tauraus Pasipriešinimo veikėjo biografiją.
Balys Gajauskas
I
Igrim, 1987.VII.26
Sveikas, Baly!
Tik ką sužinojau Jūsų "naująjį" adresą ir nusprendžiau pabrėžti keletą žodžių iš Sibiro šiaurės...
Nors mes nepažįstami, bet... aš lyg ir baigiu, o Jūs pradedate... Aš apie Jus daug girdėjau. Visų pirma kaip principingą. O tai labai aš vertinu. Neapkenčiu visokių kompromisų.
Atrodo, Jūs prie jūros arba netoli jos. Kur aš būnu - taiga, pelkės, upės... Ir deguonies trūksta...
Žinau, kad Jūs ištvermingas. Ištverti iki galo!
Parašykite keletą žodžių. Jeigu ko reikia - rašykite, nesivaržykite. Mat aš jau esu "prasigyvenęs"... Mano adresas: Tiumenskaja oblast, Berezovskij r-n, pos.Igrim, Mira 10-8, Pečeliūnas Povilas
Paulius arba Saulius
II
Igrim, 1987.IX.17
Sveikas, Baly!
Jūsų laišką gavau tuoj pat, kai grįžau iš Vilniaus. O iš Vilniaus grįžau rugsėjo 4 d. Gi į Vilnių išvykau rugpjūčio 19 pagal telegramą. Mat mirė mano Mama, didelė ligonė, dieną naktį laukusi manęs grįžtančio namo. Paskutinius trejus metus jau nesikėlė iš lovos. Deja, nebesulaukė! Teko atsisveikinti tik su mirusia.
Kada grįšiu į Vilnių, dabar tiksliai pasakyti negaliu. Jeigu užskaitys teisinga. etapą , jeigu bent šioje srityje laikysis "įstatymų", tai "terminas" turėtų baigtis šių metų spalio 25 d.
Buvau nuteistas" 8 metams: trys konclagerio ir penki tremties. "Teismas" įvyko 1980 metų gruodžio 22-25 d. Su manim buvo "teisiami" kartu Vytas Skuodis ir Gintautas Iešmantas. Dabar Gintas Komi, tremtyje. Tiesa, ir jis, ir aš turėjom šių metų pradžioje galimybę likti "laisvi", bet tiek Gintas, tiek aš ta "galimybe" nepasinaudojom, kitaip tariant, nepadarėm kompromiso su sąžine. Vytas pasinaudojo ir rugsėjo 21 d. išvyko į Ameriką. Jis buvo paleistas vasario mėn. pradžioje. Teko su juo susitikti Vilniuje, dalyvavo mano Mamos laidotuvėse. Aš jį nei teisinu, nei smerkiu. Kiekvienas elgiasi pagal savo sąžinę. Iš šalies patarimai nereikalingi.
Kuo aš buvau "kaltinamas" ar "įtariamas"? Mane tardė kaip "Alma Mater" redaktorių, "Perspektyvų" aktyvų bendradarbį ir t.t. Kaltino "Kronikos" ir kitų leidinių platinimu, "antitarybinių" studijų autoriumi ir t.t. Visko neišvardinsi. Bet ir nereikia. Kadangi nieko konkrečiai nepavyko įrodyti, tai "teisė" pagal prielaidas. Lai Dievas jiems atleidžia!
Igrime būtų pakenčiama, turint galvoje ne šiaip gyvenimą, o tremtį. Bėda ta, kad turiu pažemintą kraujo spaudimą, o čia dar toks didelis deguonies trūkumas. Jautiesi nei sveikas, nei ligonis. Taigi jei dar pridėti aštrų chronišką gastritą, radikulitą ir t.t., tai "vaizdas" ne koks. Gi žiemą būna ledjūrio vėjai ir žema temperatūra (kartais net iki minus 60 laipsnių). Bet nežiūrint visų tų "bėdų" kol kas dar judu, nors eina šešiasdešimtieji...
Tai ir viskas, ką iš pradžių "dėl pirmos pažinties" reikėjo parašyti. Apie Jūsų gyvenimą aš, dar negavęs laiško, daug žinojau. O taip pat ir apie Jūsų "teismo procesą"... "Papildžiau" tas žinias ne tik iš Jūsų laiško, bet ir iš "gyvų" šaltinių, t.y. iš Jūsų žmonos, su kuria teko garbė vieną vakarą susitikti Vilniuje. Ji ką tik buvo grįžusi iš Jūsų ir papasakojo savo įspūdžius. Kas ne kas, o aš labai gyvai ir detaliai viską įsivaizduoju, nes daug kas paties mano patirta, išgyventa.
Dirbu statybos organizacijoje, kontoroje, nors esu tik pagalbinis darbininkas (pagal tai alga ir atostogos). Bet gerai tai, kad turiu atskirą kambarį bendrabutyje, kurį pats persitvarkiau, atremontavau ir viską padariau, kad nors kiek pasijusčiau, jog esu "namuose". Bendrai tokią "laimę" mūsų statyb.organizacijoje turi visi. Nėra nė vieno, kuris gyventų su kuo nors. Jai pats būtum Igrime, iš karto gautum atskirą kambarį.
Aš gyvenu tokioje vietoje, kur taikomos šiaurės lengvatos: 12 d. atostogos papildomai, 70 proc. algos priedas ir dar kai kurie mažmožiai. Nežinau kam kas, bet man, esant tokiame amžiuje, už tuos "priedus" reikia brangokai mokėti - sveikata. Deja, kitos išeities nėra, nes "atvykau" ne savo noru.
Tuo ir baigiu šį laišką. Atleisk, kad pačioje pradžioje nepadėkojau už laišką. Kad esu dėkingas, gal net ir priminti nereikia. Dabar su nekantrumu lauksiu iš Jūsų. Būtų gerai, kad nedelstumėt.
O jeigu ko reikia - nesivaržykite, parašykite. Juk aš jau penki metai Igrime ir galbūt esu "turtingesnis".
Stipriai spaudžiu Jūsų dešinę, žaviuosi Jūsų ištverme!
Paulius(artimi mane vadina Sauliumi, jei nieko prieš, ir Jūs taip
vadinkite).
P.S. Būdamas Lietuvoje, mačiau Jūsų nuotrauką. Tiesa, prieš dešimtmetį irgi esu matęs. Pasikeitimo didesnio neįžiūrėjau. O Jūs, ar įsivaizduojate mane?
Saulius
III
Igrim, 1987.X.20
Mielas Baly,
Jūsų laiško labai laukiau ir štai vakar gavau. Ne tik laišką, bet ir foto. Nuoširdžiausias ačiū. Ir tuoj skubu atsakymą rašyti, nes 24 d. palieku Igrimą, jame išbuvęs "nuo skambučio iki skambučio". Žodžiu, be jokių "nuolaidų", "pasižadėjimų"...
Jei kelionė gerai pavyks, tai 25 d. turėčiau būti Vilniuje.
Su tais žmonėmis, kuriuos minėjote laiške, buvau susitikęs Vilniuje. Beje, visi jie man rašė į tremtį, todėl aš jaudinausi dėl jų, kol dar nežinojau, kur kas. Ir štai su jais teko pasimatyti tuoj po tų "kelionių". Dėl to nieko naujo nebesužinosiu, nes jau tada žinojau visas smulkmenas iš jų pačių lūpų. Juk aš Vilniuje buvau nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo 3 d. ryto. Taigi savo akimis mačiau ir rugpjūčio 23 d. įvykius ir t.t.
Ačiū už užuojautą dėl Mamos mirties. Jos mirties kaina man teko galimybė tas dvi savaites pabūti Vilniuje ir susitikti su daugeliu, kuriuos žinojau tik iš radijo arba laiškų.
Mamos laidotuvės buvo labai gražios ir skaitlingos. Kadangi Vat[ikano] radijas pareiškė užuojautą ir pranešė, kad aš atvykau į laidotuves, tai į laidotuves atvyko ne tik iš Kauno, bet ir kitų Lietuvos vietų, net iš tolimesnių kampelių ir labai gražiai pagerbė mano Motiną.
Vyt.Skuodis irgi dalyvavo mano Motinos laidotuvėse. Ir šiaip teko keletą kartų susitikti ir pasišnekėti, nors... Mat tarp mūsų padvelkė "šaltukas". Matyt, jam paliko tam tikrų nuosėdų mano laiškai, kur ypač pabrėžiau principingumą ir šūkį: "Jokių kompromisų su sąžine!" Kadangi jis vis dėlto "pasirašė" (o griežtai atsisakė Gintas Iešmantas, žinoma, ir aš), tai ėmė įrodinėti, kad tai ne "malonės prašymas" ir t.t. Žinoma, ne "malonės prašymas", nes tereikėjo pasirašyti po trijų žodžių "budu sobliudat zakon". Bet man atrodo (tuo pačiu ir Gintui), kad tai - absurdas. Juk kaip galima pasirašyti po tokiais žodžiais, jei mes kaip tik stengėmės, kad būtų laikomasi įstatymų. Paradoksas: kas gi reikalauja "pasirašyti?" Ogi tie, kurie laužė arba laužo įstatymus, kurie jų nepaiso ir t.t. Todėl, kai sausio mėn. pabaigoje buvo atvykę manęs "išlaisvinti", aš nurodžiau, kad jie kreipiasi ne tuo adresu. Tegu važiuoja į Vilnių ir tokius pasižadėjimus tegul parodo Bakučionis, Liniauskas ir kt.
Taigi atsitiko taip: Vyt.Skuodis, gavęs didžiausią bausmę (12 m.), išbuvo mažiausiai. Aš ir Gintas "ot zvonka do zvonka". Rugsėjo 1 d. per Vyt[auto] ir mano "išleistuves" vienas tiksliai pastebėjo: vieną išleidžiam į Ameriką, o kitą - į Sibirą. Kodėl? Va tas kodėl ir yra principingumas, dėl ko ir nesikalbėjom su Vytu. Aš jo nesmerkiu. Jis man sakė, kad jo sąžinė rami, teigė, kad nepadaręs kompromisų. Aš jo nei teisinu, nei smerkiu. Tik viena žinau: niekada nebūčiau padaręs taip, kaip jis. Bet tai turbūt išplaukia iš vidinių aspiracijų...
Su Gintu išbuvau tik 2 metus Permės "rojuje". Bet užteko tų 2 metų, kad buvau absoliučiai įsitikinęs, jog jis nedarys jokių kompromisų, o Vytą pažinojau maždaug 20 metų. Be to, tą pačią dieną (1979 m. lapkričio 24 d. buvo pas mus pirmoji krata, o 1980 m. sausio 9 d. - antroji krata ir buvome kartu suimti (Gintas vėliau). Ir kaltinimai buvo panašūs. O pasirodo kartais 2 >20.
Kaip rašiau, aš buvau tardomas kaip "Alma Mater" redaktorius, leidėjas, nelegalios literatūros bendradarbis ("Kronikos", "Aušros", "Perspektyvų") ir platintojas, "antisovietinių" straipsnių ir studijų autorius ir t.t.
"Alma Mater" ėjo 1979 m. ryšium su 400 metų Vilniaus u-to jubiliejumi. Turėjo išeiti 4 numeriai (kiekvienas po 100 psl.) - 400 metų simboliškas skaičius. Tiek ir išėjo. Paskutinis (4 nr.) numeris buvo pažymėtas 1979 m. lapkričio 1 d. data. Tad veltui gyrėsi "tardytojai", kad mane suėmę susidorojo su "A.M." "Nenupelnyti nuopelnai". Kaip sužinojau Lietuvoje, ir po mūsų suėmimo ėjo ir “Perspektyvos” (tik nereguliariai). Pvz., Nr.22 išėjo, kai mes atsidūrėme jau toli nuo Lietuvos, buvom išvežti į Tarybų Sąjungą - į Mordoviją, Permę. Tas numeris buvo pilnai pašvęstas mūsų bylai ir su mūsų nuotraukom. Kratos metu iš manęs buvo paimtas ir "Aušros" nr.(koks, neatsimenu), kuris buvo ištisai paskirtas Jūsų, Baly, "teismo" aprašymui (smulkiai, dokumentiškai). Kai Jus "teisė", aš buvau tada Vilniuje ir domėjausi tuo "teismu". Taigi mano žinios apie Jus "turtingesnės".
Na, bet užtenka apie tai.
Suprantu, ką reiškia tokios sąlygos sveikatai, kokiomis Jūs esate. Tas kraujo spaudimas ir mane kankina. Igrime trūksta deguonies, o mano pažemėjęs spaudimas. Taigi - nei sveikas, nei ligonis. O čia dar su skrandžiu, radikulitu, druskų nusėdimu... Kur čia viską beišvardinsi. Be to, pa-radantozė. Taigi jau penkti metai "gyvenu" teturėdamas tik du klibančius dantis. Darė protezus-plokšteles, bet nevykusias. Taigi apsieinu ir be dantų, ir be plokštelių... Bet visa tai - mažmožiai. Gal ir neverta apie tai rašyti. Juk mano 8 metai tai toks menkniekis prieš tą laiką, kurį teko ir tenka Jums ištverti. Man belieka tik tylėti ir Jums nusilenkti.
Norėčiau Jums pasiųsti ir savo abrozdėlį, bet neturiu. Atvykęs į Igrimą neįsiamžinau. Bet tai bus galima padaryti vėliau, Lietuvoje. Ir tada atsilyginsiu Jums. O šiuo kartu dar kartą dėkoju.
Atsakymo lauksiu jau Lietuvoje. Apsistosiu pas žmoną Danutę, irgi labai daug prisikentėjusią. Vilniuje turėjau butuką (centre), bet po "teismo" atėmė, nes ten tebuvau prisiregistravęs tik aš. Taigi Danutės adresas toks: 232042, Vilnius, Felikso Žemaičio 1-100.
Jei pasiseks - parašysiu. Tarp kitko: Danutė pažįstama su Jūsų žmona.
Vykstu į Lietuvą, bet didelio džiaugsmo nėra ta prasme, kad tai irgi yra "zona”, tik gal didesnė. Tokie kaip Jūs, kaip aš niekada nebūsime laisvi... Būsime persekiojami iki mirties. Be to, laisvam galima būti ir karcery (teko ir jame būti), o nelaisvam visur... Žmogus tegali būti laisvas tik Tiesoje! Visa kita - tik tariama laisvė, jos regimybė arba laisvės erzacas. Tas liečia ir tautas. Negali būti laisva tauta, jei ji pavergusi kitas. Jūs tai geriau žinote negu aš.
Tai tam kartui, Baly! Atvykęs į Lietuvą parašysiu. O Jūs tuoj pat duokite žinutę nauju adresu, ar gavote mano šį laiškutį. Stipriai spaudžiu dešinę.
Saulius
