Aukos, metrika

“Į LAISVĘ” AUKOJO:

Dr. P. Kisielius — $25.—; V. Ramonas — $10.—; G. Stirbytė, L. Padlec-kas, dr. J. Kižys po $7.—; Kun. dr. A. Juška $6.—; dr. Alb. Šmulkštys $3.—; S. Laniauskas, Marija B., K. Dabulevičius, V. Barisas, K. Motiejus, K. Činčius ir F. Fabijonas po 2 dol. J. Skardis, V. Šilėnas po $1.

Mieliems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

Į Laisvę leidėjai

“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Vic. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.

Britanijoje: J. Bružinskas, 46 Springcliffe, Bradford 8, York’s.

Skaityti daugiau: Aukos, metrika

Į Laisvę 1959 19(56)


T U R I N Y S  
Gruodis, 1959. Nr. 19 (56)
Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija .................. 1
A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas .................. 9
A. A. Julijonas Būtėnas .................................... 12
Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje ....................... 15 
Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje ................... 23
Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija ...... 27
DARBAI IR IDĖJOS:     39 - 63
      Sovietų prasilaužimas jaunimo fronte (Vt. Vt.), 
      MRP De Gaulle respublikoje.
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: Kultūrinis gyvenimas pavergtoje Lietuvoje, 
      Lietuviškąją bendruomenę žlugdant (Juozas Viekšnys), 
      Lietuviškąją bendruomenę ugdant (D. B.), 
      Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje, 
      Studijos ir poilsis Dainavoje.
IDĖJOS SPAUDOJE.
VARDAI ĮVYKIUOSE


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Į LAISVĘ— Lietuvių Fronto Bičiulių trimėnesinis politikos žurnalas.
Redaktorius — dr. Vytautas Vardys. 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1959 19(56)

VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA


1959 M. GRUODIS NR. 19 (56)

TAUTINES GRUPĖS IR PAVERGTOSIOS TAUTOS

VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA

VYTAUTAS VARDYS

Dariaus ir Girėno metinėse, š. m. liepos 17 dieną, prezidentas Eisenhoweris paskelbė Pavergtųjų Tautų Savaitę, paskirdamas jos paminėjimui trečiąją liepos mėnesio savaitę. Prezidentas paaiškino, kad tai darąs Kongreso pavedimu. Sava proklamacija jis išreiškiąs Amerikos vyriausybės ir tautos pritarimą sovietų pavergtų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekimams.

Prezidentinės proklamacijos atbalsis platokai nuskambėjo pasauly. Kas paskatino jos paskelbimą? Kokie buvo jos atgarsiai ir reikšmė?

TAUTINIŲ GRUPIŲ VAIDMUO

Kaip ir daugelis demokratijos veiksmų, taip ir šis buvo keleriopų interesų sąveikio rezultatas. Pati idėja buvo kilusi tautinės grupės atstovui profesoriui Lev. E. Dobriansky. Jisai skaito sovietų ekonomijos kursus katalikiškame Georgetown universitete, o dar daugiau laiko nei paskaitoms skiria Ukrainiečių Kongreso Komitetui (Ukrainian Congress Committee), kurio pirmininku yra jau keleri metai. Šitoji organizacija, įjungianti individualią ir grupinę afiliaciją, turi 20,000 narių, organizuotų 29 valstijose, kuriose randami 122 lokaliniai vienetai. Savo dydžiu, kitaip tariant, Ukrainiečių Kongreso Komitetas yra panašus mūsų ALTui. Jis organizuoja ukrainiečių kilmės Amerikos piliečius dalyvavimui Amerikos taikos siekimų pastangose (užsienių politikoje, kitaip tariant) ir kaupia jėgas padėti ukrainų tautai pasiekti demokratinės nepriklausomybės. Komitetas leidžia du anglišku periodiniu leidiniu:    Ukrainian Quarterly (geros kokybės trimėnesinį studijų žurnalą) ir informacinį, 2 kart per mėnesį pasirodantį Ukrainian Bulletin. Profesorius Dobriansky, galima sakyti, buvo Kersteno komiteto ideologas, davęs Kerstenui so-vietijos kaip tautų kalėjimo sampratą. Individualių asmenų pagalba Komitetas prieina (ir yra išgirstamas) prie nemaža svarbių kongresmanų. 83-jame Kongrese jam pasisekė prikalbinti net Atstovų Rūmų Užsienių Reikalų Komitetą patyrinėti, kodėl Amerika negali pasiųsti savo konsulų į sovietinę Ukrainą ir Gudiją, kai tų respublikų atstovai randami Jungtinėse Tautose. Labiausiai, atrodo, Dobriansky ir jo kimitetas kooperuoja su anti-sovietiniais Amerikos gudais (šitai nevisada į sveikatą išeina lietuviams).

Skaityti daugiau: VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA

A. A. JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS - SKRAJŪNAS

Nėra didesnės meilės, kaip to, kuris guldo savo galvą už savo bičiulius. Nėra didesnės tėvynės ir tautos meilės, kaip tų, kurie laisvu apsisprendimu guldo savo galvas už tėvynės ir tautos laisvę.

„Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė” — nėra tik poetinė hiperbolė. Amžių būvyje Lietuvos žemė yra gausiai permirkusi krauju tų, kurie guldė savo galvas, kad ji būtų laisva. Mes lenkiame savo galvas ir širdis tos nelygstamos meilės aukoms, nes mes žinome, kad tauta, kuri neturi pagarbos savo didvyriams, yra mirusi.

* * *

Tarp tūkstančių - tūkstančių Lietuvos didvyrių mums ypatingai artimi yra tie jųjų, kurie yra mūsų pačių aplinkos, mūsų pačių šeimos. Su jais dar taip neseniai, rodos, mes dalinomės bendrais rūpesčiais ir sielvartais. Vienas iš jųjų yra a. a. Juozas Lukša -Daumantas - Skrajūnas.

Iki 1949 kovoje dėl Lietuvos laisvės savo galvas paguldė 11 jo giminės narių, tarp jų 75 metų amžiaus tėvas Lukša ir broliai studentas Jurgis ir Stasys, o per 20 giminės narių buvo deportuoti į Sibirą, tarp jų brolis Antanas, mokytojas, ir ūkininkas Vincas. Senutė motina, išvyta iš namų, gyveno duoneliaudama.

1944    rugsėjo mėn. a. a. Juozas su broliu Jurgiu, abu technikos studentai grįžta į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Abu apsigyvena studentų bendrabutyje. Brolis Jurgis patenka į studentų komitetą. Studentuose vyrauja viena mintis — sovietinė okupacija Lietuvoje baigsis su karo pabaiga, nes Vakarai negi gali išduoti vidurio ir rytų Europos valstybes rusiškajam komunizmui. Šis įsitikinimas didina studentų priešsovietines nuotaikas.

Skaityti daugiau: A. A. JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS - SKRAJŪNAS

A. A. JULIJONAS BŪTĖNAS

Vilniuje leidžiama Tiesa paskelbė, kad 1951 Lietuvoje, Kazlų Rūdos miškuose žuvo Julijonas Būtėnas. Tikslios žuvimo datos nemini, bet aplinkybės leidžia spėti tai buvus gegužės pradžioje.


ATSIŠAUKIMAS Į POLITINĘ SĄŽINĘ

Jeigu audringame vandenyje jūrininkas yra visiškas gamtos nuostatų vergas ir daugių daugiausia tegali sumaniai manevruoti, tai socialinėje audroje žmogus pats ligi tam tikro laipsnio gali sąmoningai nulemti vyksmo logiką. Bet tam reikalinga revoliucinių užsimojimų ir plieninės valios jiems įvykdyti. Šiandien tokių užsimojimų ir tokios valios žmonija yra reikalinga, galima sakyti, vien savo egzistencijai išlaikyti. Žmogaus intelektualinis genijus išdidžiai įsiveržė į kosminių jėgų paslaptis. Tos jėgos paklūsta jo valiai. Bet apvaldęs jėgas, glūdinčias medžiagoje, žmogus, siaubo apimtas, pamatė nesąs apvaldęs griaunamųjų pradų pats savyje. Fatalinis šių dienų klausimas, ar atominė energija bus panaudota kūrybai ar naikinimui, yra prisipažinimas, kad žmogaus etinės bei moralinės asmenybės pažanga yra tragiškai atsilikusi nuo jo intelektualinio genijaus laimėjimų.

Išsigelbėjimo kelias rasti nėra lengva nei paprasta. Bet reikalas per-didelis, kad nebūtų vertas išimtinio ryžtingumo ir drąsos.

Julijonas Būtėnas Į Laisvę Nr. 1 (38), 1953


Julijonas Būtėnas žuvo partizano mirtimi. Apie jo buvimą partizanų eilėse prašnekus sovietinei spaudai, kreipiame žvilgsnį į jį su klausimu — kas Julijoną nuvedė į partizanus; kas paskatino jį geriau žūti nei pasiduoti į bolševikų rankas?

Skaityti daugiau: A. A. JULIJONAS BŪTĖNAS

RAŠYTOJAS VERGIJOJE

ARBA

lietuvių literatūra antrosios bolševikų okupacijos metu

ALOYZAS BARONAS

Aloyzas Baronas, rašytojas, knygų autorius, yra dienraščio Draugo vienas iš redaktorių. Šakotas kūrėjas, jisai yra parašęs romanų, novelių, kūrybos vaikams, daug humoristikos ir visuomenines ir literatūrinės kritikos. Itin rūpestingai Čikagoje ugdė jaunąjį plunksnos prieauglį. Vokiečių okupacijos metais su draugais redagavo Pogrindžio Kuntaplį, skirtą kolaborantams su naciais apdainuoti. Nuo tų pat metų ir frontininkas.


Lietuvių literatūra pavergtoje Lietuvoje per visą penkioliką metų skurdo, buvo ujama. Kas vieną dieną buvo verčiama ir liepiama garbinti, kitą dieną buvo liepiama užmiršti. Bet koks apriorinis teigimas, kad Lietuvoj kūrėjas kurdamas pagal liniją nieko negalėjo sukurti, gali būti neteisingas, nes visa, kas sukurta ir be linijos, negali būti gera, o antra mes nežinome, ką rašytojas yra sukūręs savo vidinio rašytojo balso šaukiamas. Vienas dalykas yra atiduoti duoklę, o kitas dalykas yra sukurti tai ką pats rašytojas nori pasakyti. Kaikurie rašytojų kūriniai buvo neabejotinas linijos apėjimas, kaikada patys rašytojai pasirinko tokias temas, kad nekristų perdaug į akį, kiti pradėjo apsiriboti tik vertimais. Šiandien vertinti galime tik apžvelgę visa tai, kas oficialiai yra sukurta. Yra teigiama, kad Salomėja Neris parašė partizanams eilėraščių rinkinį. Jis yra saugojamas ir kada nors bus išspausdintas. Iš kaikurių posmų, partizanų dainų ir eilėraščių matyti, kad tie antibolševikiniai eilėraščiai yra jau išsprususių poetų darbas. Štai, kad ir toks posmas, kurį dabar cituoju iš atminties:

Ir tegu New Yorkas, Londonas, Paryžius,

Te pasaulis visas prieš mumis kalbės,

Tegu patsai Kristus pasakys nuo kryžiaus,

Prieš tave lietuvis ginklo nepadės.

Skaityti daugiau: RAŠYTOJAS VERGIJOJE

CHRUŠČIOVAS AMERIKOJE

Chruščiovo vizitas Amerikoje yra perdidelis įvykis, kad jo nepaminėjus. Šiuo atveju mus intrigavo ne Cam David pasitarimai, bet sovietinis Amerikos paveikslas: kokį Chruščiovas turėjo ir kokį susidarė kelionės metu. Prieš 30 metų Amerikoje besilankiusių sovietų rašytojų Iljos Ilf ir Eugenijaus Petrovo įspūdžiai aprašyti „Vienaaukštėje Amerikoje” sutampa su šiemetinio keliauninko N. Chruščiovo tezėmis. Knygos ištraukas paruošė Kazys Ambrozaitis.

KAZYS AMBROZAITIS

Kazys Ambrozaitis, 2-asis Lietuvių Fronto Bičiulių Valdybos JAV vicepirmininkas, Lietuvių Fronte dalyvauja nuo vokiečių okupacijos metų Lietuvoje. Iš profesijos medicinos daktaras, JAV įsigijęs rentgenelogo specialybę, buvo aktyvus studentų ir stud. at-kų organizatorius namuose ir Vokietijoje. Irklo Koto ir kitų jumoro įžymybių veteranas, jisai yra itin kvalifikuotas įvertinti chruščiovišką Kremliaus įžymybę.

— Mūsų kelionė pasibaigė. Per du mėnesius mes buvome 25 valstybėse, keliuose šimtuose miestų, mes kvėpavome karštu prerijų ir dykumų oru, pervažiavome Rocky Mountains, matėme indėnus, kalbėjomės su jaunais bedarbiais, su senais kapitalistais, su radikaliais intelektualais, su revoliucionieriais darbininkais, su poetais, rašytojais, inžinieriais. Mes apžiūrėjom parkus ir fabrikus, stebėjomės keliais ir tiltais. Mes keliavome 10.000 mylių.

Per tą visą kelionę mes nė vieną momentą nesustojom galvoję apie Sovietų Sąjungą.

Skaityti daugiau: CHRUŠČIOVAS AMERIKOJE

LIETUVIAI IR RESPUBLIKONŲ PARTIJA

LEONARDAS VALIUKAS

Šiame numeryje nagrinėjame lietuvių dalyvavimo politikoje JAV klausimą. Leonardas Valiukas, partinės politikos praktikas, svarsto lietuvių dalyvavimą bendrojoje Amerikos politikos upėje per Respublikonų partiją. Jo straipsnį papildo Vytauto Vardžio, politikos studento-teoretiko diskusija, nušviečianti nepriklausomos tautinės politinio intereso grupės veikimo galimybes ir įtaką. Prie lietuvių ir tautinių grupių dalyvavimo JAV politikoje galvojame grįžti dar kartą viename iš netolimų galimai perijodiškai pasirodysiančių Į Laisvę numerių.

LEONARDAS VALIUKAS yra vienas iš Los Angeles County Republickan Assembly vicepirmininkų, Kalifornijos Respublikonų partijos Centro Komiteto narys, dalyvaująs respublikonų veikloj nuo 1955 m., Los Angeles suorganizavęs abu lietuviškus respublikonų vienetus. Į JAV atvyko 1949 m. Vokietijoje dirbo gimn. mokytoju, kurį laiką Žiburių red. nariu. Amerikoj baigė politinius mokslus (University of Southern California). 1952-55 m. dirbo Lietuvių Dienų vyr. red. padėjėju, Aktyvus at-kas, Lietuvos vytis, LF bičiulis, bendruomenininkas.

Lietuviai imigrantai ir jau čia, Amerikoje, gimę ir augę jų vaikai pradėjo kiek aktyviau reikštis J.A.V-bių politinėje veikloje šio šimtmečio pradžioje. Tiesa, lietuvių jau būta ir veikta šiame krašte 19-tojo šimtmečio antroje pusėje, bet politinei veiklai skirta labai maža dėmesio; antra, lietuvių imigrantų skaičius šiame krašte buvo tada dar gana mažas.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI IR RESPUBLIKONŲ PARTIJA

EUROPOS LF BIČIULIŲ PASISAKYMAS DIENOS KLAUSIMAIS

Europos LF Bičiulių konferencija Koenigsteine V. Vokietijoje, 1959 m. rugpjūčio 27 - 29 d., prisiminusi 15 metų tremties sukaktį,

1.    lenkiasi su didžiule pagarba prieš visus okupantų nužudytus ir ištremtus iš tėvynės Lietuvos piliečius dėl jų darbų lietuvių tautai bei dėl bendrųjų žmogaus teisių ir idealų;

2.    džiaugiasi eile pozityvių darbų, atliktų tremtyje politikos ir kultūros srityse,

3.    turėdama galvoj, kad Vakarų pasaulio politika, nors ir nepripažindama Europos tautų pavergimo, yra pasukusi bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga kryptimi, o pavergtoj Lietuvoj po Stalino mirties sovietinė politika nėra iš esmės pasikeitusi, konferencija mano, kad laisvųjų lietuvių ryžtas kovoti dėl Lietuvos laisvės neturi susilpnėti;

Skaityti daugiau: EUROPOS LF BIČIULIŲ PASISAKYMAS DIENOS KLAUSIMAIS

PASIRYŽIMO MINTYS

AMERIKOS IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI susirinkę Dainavoje prie Spyglio ežero, Michigan valstijoje, 1959 m. rugp. 9 -16 d. trečiajai Studijų Savaitei šūkiu ,,Į Dainavą — Į Lietuvą,”

PERGYVENO patirtį, kad lietuviškųjų klausimų svarstymas bičiuliškoj nuotaikoj iš tiesų dvasine prasme perkėlė Lietuvon; ĮSISĄMONINO, kad Lietuva visų pirma yra ne kraštas, o tauta; kad todėl krašto palikimas nereiškia dar pačios Lietuvos palikimo, nes Lietuva gyva visur, kur ir mes gyvi; IŠSIRYŠKINO, kad Lietuvos būties ar žūties likimas yra sprendžiamas visur, kur yra lietuvių: visų pirma pačiame krašte, bet ir tremty likusiųjų tarpe; kad kova dėl laisvos Lietuvos gali ilgai užtrukti ir kad toje kovoje daugumai vis labiau pavargstant, viltim vis labiau lieka ta aktyvi mažuma, kuri nepraranda Lietuva tikėjimo ir pačioj juodžiausioj tikrovėj; SUVOKĖ, kad tautinės rezistencijos širdis yra kultūrinė kūryba; kad todėl lietuviškosios kultūros sąmonei nykstant sunyks ir visuomeninis pagrindas, reikalingas politinei laisvės kovai vesti; taip pat, kad kovai vykstant, kiekvienoje sieloje tautinis atsparumas esmiškai priklauso- nuo žmogiškojo gilumo, nuo idealistinio nusistatymo, nuo lietuviškumo ugdymo; kad kiekvieno ryšys su tauta yra tiek gilus, kiek ir pats asmens žmogiškumas;

Skaityti daugiau: PASIRYŽIMO MINTYS

SVEIKINIMAS TĖVYNEI

EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI iš Belgijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos drauge su Jungtinių Amerikos Valstybių LF Bičiulių atstovais, susirinkę j šeštąją Studijų Savaitę Koenigsteine 1959 metais rugpiūčio mėnesio 23 - 30 dienomis, siunčiame tėvynei ilgesingą sveikinimą.

APŽVELGĘ PER 15 METŲ NUEITĄJĮ KELIĄ, mes pakartojame iš naujo savo pasiryžimą laisvajame pasaulyje toliau liudyti Lietuvai padarytą didžiąją neteisybę, liudyti jos žmonių nepalaužiamą valią atgauti laisvę ir nepriklausomybę ir besąlygiškai to reikalauti.

PROTESTUODAMI prieš antrą kartą vykdomą sovietinę okupaciją, mes palikome gimtąjį kraštą.

PROTESTUODAMI prieš tęsiamą lietuvių tautos teisių mindžiojimą, visų pirma prieš paneigimą teisės laisvai ir nepriklausomai tvarkyti savo likimą, mes atsisakėme sugrįžti pavergton tėvynėn.

PROTESTUODAMI prieš tebevykdomas ir neatitaisytas lietuvių tautai skriaudas, mes ir toliau savo valia liekame tremtiniais.

Skaityti daugiau: SVEIKINIMAS TĖVYNEI

SOVIETŲ PRASILAUŽIMAS JAUNIMO FRONTE

Po antrojo pasaulinio karo pagal Kremliaus viešpačių planą buvo suorganizuota eilė tarptautinio pobūdžio draugijų su pažyminiu „pasaulinė” ar „pasaulio”: pasaulinė profesinių sąjungų federacija, pasaulinė moterų sąjunga, pasaulinė demokratinio jaunimo federacija ir pn. Vadovaujamas vaidmuo visose tose organizacijose buvo numatytas kompartijai, atseit, Kremliui. Laisvasis pasaulis tą kompartijos taktiką ne iškart suvokė ir kurį laiką jai talkino. Kai kurie vadinami neutralistai dar ir po šiai dienai nepajėgia iš tų sovietinių pinklių išsikepurnėti. Tatai rodo ir septintojo jaunimo festivalio sveikintojai. Tarp jų, greta mandagių šeimininkų Austrijos kanclerio, vicekanclerio ir parlamento pirmininko, buvo ir Čilės parlamento pirmininkas, ir Bolivijos žemųjų rūmų pir-kas, ir New Dehli burmistras, ir Australijos darbo partijos centro komiteto narys, ir rašytojas P. Sartre...

Gal būt daugiausia sovietinėms užmačioms bus pasitarnavusi kompartijos rikiuojama pasaulinė demokratinio jaunimo federacija savo organizuojamais jaunimo pasauliniais festivaliais. Tuo būdu ji stengiasi į sovietinius vandenis patraukti pirmiausia neutralųjį Azijos, Afrikos, P. Amerikos jaunimą.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ PRASILAUŽIMAS JAUNIMO FRONTE

MRP DE GAULLE RESPUBLIKOJE

Prancūzijos demokratija, de Gaulle ateinant į valdžią, išgyveno sunkią krizę. Ketvirtosios respublikos demokratija buvo per daug statiška, konstitucijos numatytas jos evoliucijavimo būdas buvo per daug nelankstus. Nors de Gaulle į valdžią atėjimas formaliai ir nebuvo coup d’etat ir susidariusi krizė pagaliau buvo įveikta demokratinėmis priemonėmis, betgi tame sprendime negalima paneigti ir Prancūzijos kariuomenės vaidmens. Kariuomenės įsikišimas į demokratinių institucijų procedūrą ypač skaudžiai palietė MRP (Mouvement Republicais Populaire). Faktiškai de Gaulle atėjimas į valdžią išstūmė iš ministerio pirmininko krėslo MRP pirmininką P. Pflimlin.

BIDAULT REVOLIUCIJA

Antra vertus, jei dėl paties de Gaulle demokratinio nusistatymo turbūt ir MRP neabejoja, tai dėl susitelkusių de Gaulle užnugaryje jėgų demokratiškumo didelis klaustukas yra ne tik MRP. Dėl to, de Gaulle atsistojus prie Prancūzijos vairo, MRP tuojau pat suskato persirikiuoti ir užimti naujai padėčiai pritaikytas pozicijas.

Skaityti daugiau: MRP DE GAULLE RESPUBLIKOJE

KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE

Jau trečius metus iš eilės stebime kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje pasinaudodami sovietiškais šaltiniais — Lietuvoje išeinančiais mėnesiniu žurnalu Pergale ir savaitraščiu Literatūra ir Menas. 1956 m. (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), „naujiems vėjams” papūtus, kultūrinis gyvenimas pavergtam krašte teikė vilčių — rodė tendencijos sustiprėti lietuviškai - tautine prasme. 1957 m. (žiūr. Į Laisvę, Nr. 16-17) tos viltys daugeliu atvejų nepasitvirtino. 1958 metais, atrodo, lietuviškai-tautinė kultūrinė veikla krašte ne tik kad nesustiprėjo, bet pasistengta ją užgniaužti dar labiau, kaip iki šiol. Apie tai dar padarysime kelias pastabas straipsnio pabaigoje, o čia štai patys kultūrinio gyvenimo faktai per 1958 metus.

DRAMOS TEATRAI

Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1958 metus pastatė 7 naujus veikalus: F. Šilerio 4 v. 6 pav. tragediją „Marija Stiuart”, čekų dramaturgo P. Kohouto dramą „Šitokia meilė”, E. Ranneto 3 v. dramą „Sūnus paklydėlis”, italo Eduardo de Filipo pjesę „Melo ilgos kojos”, Vyt. Rimkevičiaus (romano „Studentai” autoriaus) pjesę „Vandens lelija”, kur vaizduojama pokario metais vykusi „arši klasių kova” (Lit. ir Menas Nr. 44), A. Gudaičio-Guzevičiaus dramą „Nematomasis ginklas” apie 1940 metų įvykius, vaizduojančius „paskutinės buržuazijos siautėjimo dienas” (Lit. ir M. Nr. 51), ir vaidinimą vaikams — Anos Brigaderės latvių liaudies pasakų motyvais sukurtą 7 pav. pjesę „Nykštukas”.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE

LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ ŽLUGDANT

Klaidos yra nuolatiniai žmogiškosios prigimties palydovai, ir jokio komplikuotesnio darbo be klaidų veik neįmanoma atlikti. Ir vargu būtų pateisinama klaidomis kam nors badyti akis, jei klaidų padariniai bumerangu grįždami paliestų tik jų autorius. Tačiau esame priversti klaidas registruoti, kai jos ilgų metų darbą, investuotus kapitalus bei viltis priveda prie totalinio žlugimo ar kai neatitaisytos klaidos tampa pastovia kliūtimi kelyje į reikšmingų uždavinių sprendimą. Porą tokių lokalinės reikšmės ribas prašokusių klaidų yra padarę ir lietuviai prie Ramiojo vandenyno.

ŠV. KAZIMIERO PARAPIJA

Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos kūrimas ir perdidelis rėmimas,neapdraudus jos lietuviškos ateities, yra didžioji klaida ir kartu reikšminga pamoka viso pasaulio lietuvių kolonijoms.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ ŽLUGDANT

LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ UGDANT

Š. m. rugsėjo 5 rytą Sheraton-Cadillac viešbutyje Detroite užsiregistravo vienas aukštesniųjų Lietuvių Bendruomenės pareigūnų. Ši Kanosos registracija patvirtino LB organizacinio aparato pranašumą prieš gaivinęs institucijas. Tą dieną minėtame viešbutyje prasidėjęs LB suvažiavimas buvo ištisa centro valdybos ir apylinkių gaivalingumo ir solidarumo demonstracija, kurios nepajėgė sudrumsti nė keli suskilusių likučių grumsteliai, iš už tvoros mesti į suvažiavusiųjų daržą. (Vienas tapo didelis, siekdamas įmanomo, kitas siekdamas amžino, bet tas, kuris siekė negalimo, tapo didžiausias už visus — rašė Soeren Kierkegaard. Opozicija: CV skatina siekti neįmanomo).

KOMPETENCIJOS

St. Barzduko centro valdyba kartu su lokaliniais vienetais — LB apylinkėmis ir apygardomis — turi pagrindo prisiskirti nuopelnus už 90% LB vardu atliekamų darbų. Toks įsitikinimas vyrauja ir viešojoje opinijoje. Ne be kitų kartėlio. 1957 metų LB tarybos sesijoje prezidiumo pirmininkas specialiu statuto komentaru užsigarantavo vyriausiojo LB reprezentanto titulą. Nedrąsus, bet nervingas tęsinys kalbų apie kompetencijas vyko ir 1959 tarybos sesijoje.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ UGDANT

KRIKŠČIONIS ŽMOGUS KOMUNIZMO AKIVAIZDOJE

ŠEŠTOJI ELFB STUDIJŲ SAVAITĖ

Šeštoji Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitė įvyko rugpjūčio 24 - 30 dienomis Koenigsteine, Vakarų Vokietijoj, Frankfurto apylinkėse. Ji rengta kartu su ateitininkais sendraugiais. Pradėta kun. A. Bernatonio malda Susitikimo Namuose. Atidarymo žodį tarė kun. D. Kenstavičius, iškeldamas studijų savaitės reikšmę ir jos rengėjams bei planuotojams didelę atsakomybę. Šios savaitės bendra tema „Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje”. Studijų savaitė pradėta kun. dr. P. Brazio, M.I.C. paskaita „Bažnyčia ir kultūra”. Prelegentas apibūdino krikščionybei daromus priekaištus ir iškėlė Bažnyčią kaip kultūros skatintoją ir atbaigėją. Bažnyčia saugo kultūrą nuo kraštutinumų ir gerbia joje tautinę individualybę. Rugpjūčio 25 d. dr. S. Bačkis skaitė paskaitą „Socialinis krikščionybės pajėgumas.” Kalbėtojas išryškino pagrindinius Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos principus. Rugpiūčio 26 d. kun. dr. J. Vaišnora, M.I.C., skaitė paskaitą „Krikščionybės likimas komunizmo rėžime”. Paskaitininkas atskleidė komunizmo sąlytį su religija. Religijos persekiojimas yra pagrindinis ir nuolatinis komunizmo siekimas. Komunizmas, kovodamas su religija, atsižvelgia į aplinkybes, vietą ir laiką, atskirų religijų pajėgumą, savo paties pajėgumą ir t. t. Vienaip vedama kova prieš religiją Sovietų Sąjungoj, kitaip satelitiniuose kraštuose, dar kitaip laisvajame pasaulyje. 

Skaityti daugiau: KRIKŠČIONIS ŽMOGUS KOMUNIZMO AKIVAIZDOJE

EUROPOS LFB KONFERENCIJA

Vl-tosios Studijų Savaitės metu, rugpjūčio 27 - 29 popietėmis vyko Europos Lietuvių Fronto Bičiulių metinė konferencija.

Visiems konferencijos dalyviams sukalbėjus Viešpaties Maldą, atidarymo žodį tarė ELFB Valdybos pirmininkas prof. Z. Ivinskis. Pokario metais mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos neišsipildė. Emigracija mūsų eiles labai praretino. Atrodė, nedaug liko Europoje ir LF bičiulių. Tačiau 1953 m. Tiubingeno konferencijoje patikrinus savo jėgas, išrinkus valdomuosius organus ir pasiskirsčius pareigomis darbui, paaiškėjo, kad ir su likusiomis jėgomis dar šį tą padaryti galima. To pasėkoj, kasmet suruošiama Studijų Savaitė, jos metu sušaukiama konferencija, kasmet atnaujinama ir sustiprinama tarpusavio ryšiai, kas dėl dabartinės Lietuvos ir tarptautinės būklės yra labai svarbu. Nors beveik kasmet ELFB eilės praretėja emigruojančiais į užjūrius, tačiau kasmet susilaukiama ir naujų žmonių, iš naujo papildomos eilės. Kai Lietuvos išlaisvinimo galimybės yra susiaurėjusios rezistencijos klausimas tampa gyvybinės reikšmės; rezistencijos prieš tremties blogybes, išsaugoti savuosius nuo nutautėjimo, išsaugoti nepalūžusią dvasią. Prof. Z. Ivinskis, pasveikinęs brangius svečius min. dr. S. Bačkį, dr. V. Šmulkštį su žmona ir visus kitus, skelbia konferenciją atidarytą, pakviečia darbo prezidiumą ir linki darbingos nuotaikos.

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB KONFERENCIJA

STUDIJOS IR POILSIS DAINAVOJE

Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių trečioji studijų ir poilsio savaitė surengta rugpjūčio 9 - 15 dienomis lietuviškoje Dainavos stovyklavietėje. Šioje studijų savaitėje pažvelgta į Lietuvą: susipažinta su pavergtosios Lietuvos grožine literatūra, socialine, teisine žmonių padėtimi ir švietimo organizacija. Kitose paskaitose peržvelgta lietuvių tremties literatūra ir ryškinti demokratijų tipai. Studijų savaitė pradėta vėliavų pakėlimu ir Lietuvos himnu.

Paskaitos

Rašytojas Aloyzas Baronas paskaitoje apie grožinės literatūros padėtį pavergtoje Lietuvoje supažindino klausytojus su išleidžiamomis knygomis, apibūdino jų literatūrinę vertę, paryškino kūrėjo sąlygas. Paskutiniaisiais metais grožinės literatūros knygų išleidžiama daug, bet jų literatūrinė vertė nedidelė. Išskirtinos tik kelios knygos. Talentų yra, bet jie negali prasiveržti, nes neturi laisvės save išsakyti. Pavergtosios Lietuvos grožinė literatūra toli atsilikusi nuo nepriklausomoj Lietuvoj ar tremtyje lietuvio kūrėjo sukurtos lietuviškos knygos.

Skaityti daugiau: STUDIJOS IR POILSIS DAINAVOJE

IDĖJOS SPAUDOJE

KĄ CHRUŠČIOVAS IŠRYŠKINO TARP MŪSŲ DEFETISTINĖS DEKLARACIJOS APIE LIETUVYBĘ LAISVAME PASAULYJEPARTIZANAI — BANDITAI, ŽMONĖS, DIDVYRIAI?

1.

Chruščiovovizitas Amerikoje visos lietuvių spaudos buvo sutiktas vieningai nepalankiai. Visi buvo vieningi negatyviniu nusistatymu prieš vizitą. Mažiau vieningumo buvo parodyta organizaciniu ir konstruktyvinės pasipriešinimo programos atžvilgiu.

Organizaciniam vieningumui prieš Chruščiovą pademonstruoti New Yorke ėmėsi Lietuvių Studentų Sąjunga, jos vadinama apeliacinė grupė. Ji buvo sukvietusi keturių politinių junginių atstovus (Vliko, LNT, LFB ir Lietuvos delegacijos Pavergtos Europos seime); ji rūpinosi, kad jie bendru atsišaukimu prašnektų į lietuvius Chruščiovo atvykimo proga. Paskutinis veiksnys pirmiausia iš tos bendros akcijos iškrito, nes esąs tam tikrais ryšiais susietas su amerikiniais veiksniais. Toliau iškrito ir Vlikas, nes jis norįs skyrium reikštis... Nepasisekus bendrai, buvo paskelbti skyrium atsišaukimai Vliko, LNT, o taip pat Alto.

Vliko paskelbtą atsišaukimą tuojau kritikavo Naujienos. Ne tiek dėl turinio, kiek dėl paties paskelbimo fakto — kam Vlikas kreipėsi į Amerikos lietuvius, nes pagal pasitarimus ir susitarimus tai turi būti ne Vliko, bet Alto sritis. Du veiksniai tame pačiame plote pasijuto sunkiai besutelpą...

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

• Su vyskupo Prano Ramanausko

mirtimi Lietuva neteko didelio vyro. Vyskupas Pranas Ramanauskas visą gyvenimą paskyrė mokslui, jaunimo auklėjimui ir kovai dėl Bažnyčios teisių ir laisvės viešajame gyvenime.

Vyskupas Pranas Ramanauskas gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Betygaloje. Baigęs vidurinį mokslą ir Kauno kunigų seminariją 1917 m. įšventintas kunigu. Keletą metų pabuvęs vikaru Raseiniuose ir Telšiuose, siunčiamas į Romą gilinti teologijos studijų, kurias baigė teologijos daktaro laipsniu. Grįžęs iš Romos Telšių vyskupo J. Staugaičio skiriamas Telšių kunigų seminarijos profesorium ir inspektorium. Profesoriaudamas iškyla kaip studentų labai mėgiamas dogmatinės teologijos ir religinės pedagogikos profesorius. Mirus Telšių vyksupui J. Staugaičiui, o vysk. Borisevičiui tapus Telšių vyskupijos ordinaru, skiriamas Telšių kunigų seminarijos rektorium. Buvo pakeltas į kapitulos kanauninkus, o vėliau į prelatus. 1944 m. pradžioje, kai vokiečių okupacija pradėjo griūti, o sovietinės armijos vėl artėjo prie Lietuvos žemės, prel. prof. Pranas Ramanauskas konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos augzilijaru. Didžiausios pareigos pačiose sunkiausiose dienose. Nėra tikslesnių žinių, kokius vargus vysk. Pranas Ramanauskas patyrė pirmaisiais antrosios sovietų okupacijos metais. 1946 m. išvežtas į koncentracijos stovyklas Sibire. Po 10 metų grąžintas į Lietuvą, bet vyskupo pareigų eiti neleista. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Švėkšnoje, kur grąžintas iš Sibiro ir gyveno. Palaidotas spalio 19 d. Telšiuose.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

LAIŠKAI

Iš Lietuvių Studentų Sąjungos JAV pirmos apeliacinės grupės, kuri organizavo lietuvių akciją prieš Chruščevą New Yorke, atsiųstas laiškas Lietuvių Fronto Bičiulių Valdybai:

Gerbiamas Pone Pirmininke, Šiandien, kada Chruščevo kelionė jau praeityje ir kada nebereikalingos jokios pastangos organizuoti ta proga vykusį lietuvių protestą, noriu Tamstai, o tuo pačiu ir fronto bičiuliams, padėkoti už parodytą bendradarbiavimą, telkiant vietos lietuvius vieningai savo aspiracijomis pareikšti ir kartu atkreipti jūsų dėmesį į vieną sutiktą kliūtį, neleidusią iššauktam protestui pasireikšti pačiu efektyviausiu būdu.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Skelbimai

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Vic. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.

Britanijoje: J. Bružinskas, 46 Springeliffe, Brandford 8, York’s.

Italijoje: dr. Z. Ivinskis, Via Brescia 16, Roma.

Jungtinėse Valstybėse: A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef.: RE 7-6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St., Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 325 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef.; HO 7-4176. A. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester N. Y. V. Rociunas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.

Kanadoje: Vl. Girčys, 31 Concord Ave., Toronto, Ont. Telef.: OL 2156; J. Pleinys, 113 Cannon St., E. Hamilton, Ont. Telef.: 2-2698; J. Urbonas, 1421 Pelissie St., Windsor, Ont. Telef.: CL 6-3049.

Švedijoje: P. Duda, Markvards g. 9, Stockholm, Va.

Šveicarijoje: Dr. P. Radvila, Werkgasse 50, Bern.

Vokietijoje: A. Grinienė, Kristallstr. 8, Muenchen 54.

Skaityti daugiau: Skelbimai

Į Laisvę 1960 20(57)

 
   T U R I N Y S    
Kovas. 1960. nr. 20 (57)
Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime 1
Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 
     15-kos metų perspektyvoje .................. 12

Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje ............ 22
Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą  25
Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio 
     ir Sovietų propagandos dialogas ............ 28

Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane ....... 39
Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams .. 41
J. Diržys: Lietuvos miškai dabar ................ 42
Darbai ir Idėjos: ............................ 47-64
     Lietuvos vaizdas tik ką atvykusių į Ameriką akimis. 
     Lietuva 20 m. vergijos replėse 
Lietuvių bendruomenėje: Lietuviai studentai provokuoja likimą, 
     Amerikos liet. kat. kongresas. 
Idėjos spaudoje: Jaunų akademikų karas
Vardai Įvykiuose.

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1960 20(57)

ŽMONĖS IR IDEALAI LAIKO TEKĖJIME


1960 M. KOVAS NR. 20 (57)

JUOZAS BRAZAITIS

LAIKO tėkmėje upės vandenys atšrias uolos nuolaužas paverčia apskritučiais akmenėliais ir smiltim.

Laiko tėkmėje lietuviai išeiviai galėjo pavirsti kuo kitu, nei jie buvo išeities taške.

Iš daugelio lietuvių, esančių išeivijoje, tremtyje, emigracijoje, sustojama čia prie vieno jų tipo. To, kuris jaučiasi išneštas į reliatyviai saugų krantą, tačiau nenustoja regėjęs už savęs palikusios ir dar tebevykstančios dramos; joje dalyvavo jis ne statistu, stebėtoju, bet aktyvioje rolėje... Tai jau praeitis — poros ar pusantros dešimties metų praeitis. Tos praeities prisiminimas padeda suvokti save naujoje dabarties padėtyje ir nusiteikti akivaizdoje miglotos ateities.

Tokią kultūrą brangino ir norėjo ją pritaikyti savai tėvynei. Savąsias jėgas ir skyrė kovai už Vakarus, kai Vakarai susirungė su Rytais Lietuvos scenoje.

Vakarų pasitraukimas iš tos scenos jį padarė tremtiniu, emigrantu. Nuo to pasitraukimo susvyravo jo tikėjimas Vakarų jėga, kokia juos buvo laikęs su vaikišku nuoširdumu. Tačiau jam liko tikėjimas, kad Vakarų atsitraukimas galįs būti tik taktinis ėjimas ir kad jo tėvynei tik “laikinai nepriklausomybė sutrukdyta” (Rooseveltas). Tremtinys norėjo būti ir toliau dalininku kovos už Vakarų idealus, tarp kurių buvo ir jo tėvynės laisvė, dalininku kovos iš naujų pozicijų.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR IDEALAI LAIKO TEKĖJIME

ADVENTO RYTĄ SIBIRE

Poezija iš Lietuvos

Kažin kur tirpsta žvakės,
Vargonai tyliai groja.
Su meile žvelgia akys
Iš spindinčio altoriaus.

Į viršų kyla rankos
Su Duona ir su Vynu,
O čia dangus nublankęs,
Takelis per pusnyną.

Ir tundrų eglės juodos,
Tartum, vienuolės klūpo.
―Suteik jėgų, paguodos,
Pamėlę šnabžda lūpos.

Eilėraščio autorius 8 m. kentėjo Sibire, dabar grąžintas.

MŪSŲ VISUOMENINĖ VEIKLA 15-os metų perspektyvoje

LEONARDAS DAMBRIŪNAS

ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ

Pralaimėjimai Vatikane ir Amerikoje * Lietuvos klausimas Jungtinėse Tautose * Mažoji Lietuva ir kumštis į stalą * Vienybė ir logika

Sukakus penkiolikai metų mūsų kovos dėl Lietuvos laisvės atgavimo, susidaro šiokios tokios perspektyvos mūsų nueitam keliui peržvelgti bei jam vertinti ir nužymėti gairėms veiklai ateityje.

Praėję metai mūsų visuomeniniame gyvenime buvo, galima sakyti, politikos dominavimo metai, nes visa veikla buvo nuspalvinta politiškai. Politiniam darbui žmonių netrūko, o politinių organizacijų buvo gal net per daug. Tokį domėjimąsi politika bei aktyvų veikimą politinėje srityje reikia vertinti teigiamai, nes tai reiškia aukščiausią savo tautos reikalų sąmoningumą. Politika čia, žinoma, suprantama plačiausia prasme, kaip veikimas politinėse organizacijose ar aktyvus jų rėmimas.

Žymiausiu mūsų politinių organizacijų bei veiksnių nuopelnu tenka laikyti tai, kad buvo stengiamasi neleisti Lietuvos bylą numarinti, buvo visą laiką stengiamasi ją laikyti aktualia.

Tai daryta bendradarbiaujant su atitinkamom kitų kraštų organizacijom. Šį darbą reikia vertinti teigiamai, tačiau dideliu laimėjimu jo laikyti negalima, nes pirmyn nepažengta, tik laikytasi senose pozicijose ir tai dar nevisai atsilaikyta: mūsų pozicijos dviejuose svarbiuose frontuose faktiškai susilpnėjo. Turiu galvoj atstovybės Vatikane degradavimą ir atstovybės Washingtone “įšaldymą” laikino reikalų vedėjo titulu. Todėl ligšiolinė padėtis mūsų džiuginti negali, ir visuomenei dar ir šiandien lieka neaišku, kodėl tik tiek tegalima buvo padaryti.

Skaityti daugiau: MŪSŲ VISUOMENINĖ VEIKLA 15-os metų perspektyvoje

RAŠYTOJAS VERGIJOJE

ALOYZAS BARONAS

(Tęsinys iš 19-to nr.)

VAIKŲ LITERATŪRA

Vaikų literatūroj be Sluckio nedaug atsirado naujų žmonių. Kaip anksčiau, ir dabar Vyt. Sirijos Gira parašo po nedidelę knygutę. Rašo Jonynas, Matutis, Kubilinskas. Be Sluckio visi vardai seni. Daugiausia rašo jaunieji, kurie Antrojo pasaulinio karo metu dar tik buvo baigę gimnazijas. Kaip minėjau, labai gabus Anielius Markevičius vaikams parašęs apysaką Šūvis miške, o gal labiausia iškilus, jau Ateities ir Ateities Spindulių žurnaluose rašęs Kostas Kubilinskas. Reikia pasakyti, kad vaikams literatūra yra gana nebloga. Žinoma yra nemaža kūrinėlių, kuriuose apsčiai komunistinių aktualijų, kaip visokių leninų, gegužės pirmųjų ir spalių, tačiau yra nemaža ir grynai vaikiškos, jokiai propagandai nepajungtos, literatūros. Iš jų išsiskiria Kubilinskas, šiais metais už vaikiškas knygutes Buvo buvo kaip nebuvo, Kortų namelis ir Grybų karas laimėjęs augščiausias premijas. Eilėraščiai sklandus, ir čia su juo tegali susilyginti nebent tik jo mokytojai L. Žitkevičius ir Vytė Nemunėlis, kurie, reikia pasakyti, čia nedaug vaikams parašo. Knygutės dažniausiai gerai išleistos, neblogai iliustruotos ir skoningos. Tenka pripažinti, kad mes čia tremtyje vaikų literatūroj toli esame atsilikę. Bent priešmokyklinio amžiaus ir pirmųjų skyrių vaikams. Rašytojai gal surastų ką nors, tačiau tėvai nenoriai vaikams knygas perka ir nenori vargti su jais, kad šie skaitytų.

Skaityti daugiau: RAŠYTOJAS VERGIJOJE

LIETUVOS TEISĖS Į KLAIPĖDOS KRAŠTĄ

LIETUVOS VALSTYBEI KURIANTIS

JONAS BUDRYS

JonasBudrys, šiais metais atšventęs 70 metų sukaktį, yra veteranas diplomatas, Lietuvos generalinis konsulas New Yorke. Prieš 1928 m. pradėdamas diplomatinę karjerą, yra buvęs Klaipėdos krašto gubernatorium, Lietuvos kariuomenės gen. štabo kontražvalgybos viršininku. 1923 m. vadovavo Klaipėdos krašto sukilimui už prisijungimą prie Lietuvos.


Laikas bėga. Kažin ar suspėsiu parašyti “atsiminimus”. O dabar atsiminimų gadynė. Rašoma čia ir anapus — Krašte. Kai ką svarbu palikti ateičiai.

Štai ir dabar laiks nuo laiko kai kurie “Memelanderiai” bando reikšti pretenzijas į Rytprūsius ir net Klaipėdą, nors tuo ir gerokai kliudo dabartinės Vokietijos politikai.

Tenka prisiminti, kad pirm galutino išsprendimo Klaidėdos likimo, Vokietija jau turėjo savo pašonėje Danzigo freištatą. Jau keli metai Vokietija ne tik stebėjo, bet skaudžiai jautė, kaip freištatas pasireiškia praktikoje. O antras toks Klaipėdoje žadėjo būti jai dar pavojingesnis, nes į freištato valdžios ir uosto valdymo narius pretendavo ne tik Lenkija, bet ir prieinanti prie Nemuno Sovietų Rusija. Tad mano tikslas čia paduoti kaip anų laikų demokratinės Vokietijos atsakingi politikai žiūrėjo į Klaipėdos kraštą.

Skaityti daugiau: LIETUVOS TEISĖS Į KLAIPĖDOS KRAŠTĄ

LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS

JULIUS VIDZGIRIS

VATIKANAS

* Girdima Lietuvoj ir Lenkijoj * Popiežiaus linija komunistų požvilgiu nesikeičia * Programos tautines ir religinės * Radijas ir veiksniai.

I.

Vatikano radijo laidos lietuvių kalba yra seniausios, o eilę pokario metų ir vienintelės, lietuviškosios radijo programos iš laisvojo pasaulio. Jos pradėtos tada, kai Lietuvą ištiko didžioji nelaimė — sovietinė okupacija, ir vėl atnaujinios po karo, kai vietoj išsiilgtos taikos ir laisvės Lietuva pasruvo jos gynėjų krauju.

Pirmą kartą Vatikano radijas lietuviškai prabilo šviesios atminties vyskupo Pr. Bučio lūpomis dar 1940 lapkričio 27. Šio įtakingo ganytojo pastangomis išrūpintoji valandėlė per pirmąjį bolševikmetį ir buvo jo paties vedama. Tame darbe talkino jo artimieji bendradarbiai tėvai marijonai — a. a. kun. dr. J. Vaitkevičius ir kun. dr. J. Sakevičius. Prie valandėlės išrūpinimo taipgi yra prisidėjusi ir tuo metu Romoje veikusi lietuvių draugija Lithuania.

Vėliau šios programos buvo sustabdytos. Nepatikrintomis žiniomis, tai įvykę iš dalies dėl nesusipratimo pačių lietuvių tarpe. Dėl to net buvę sunkumų joms iš naujo gauti, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS

SOVIETŲ PROPAGANDA DABAR

PROPAGANDINĖS ŽYMĖS

Postalininiais metais vakariečiai stebėtojai buvo ėmę skelbti, kad sovietų propaganda žymiai sušvelnėjo, pasidarė mažiau agresyvi ir daugiau informatyvinė. Pasikeitimų yra buvę, kaip ir iš vis sovietų gyvenime, tačiau tie pasikeitimai buvo taktiniai. Juos galima apibūdinti sekančiai: 1. nebėra tiek daug grynai politinės propagandos, 2. daugiau popieriaus ir žodžių pašvenčiama mokslo, kultūros ir meno diskusijom, 3. šiek tiek objektyvumo pasirodė žmogiškosios egzistencijos pačioje Sovietų Sąjungoje aprašymuose ir šiltesnio žmoniškumo toje informacijoje, 4. sovietų propagandistams partija leido tam tikros laisvės, diskutuojant tam tikrus filosofinius klausimus, aprašant sovietų gyvenimą arba vidaus politikos klausimus. Tai reiškia, kad propaganda nebėra tiek monotoni, bet galima išgirsti ir skaityti šiek tiek įvairesnių nuomonių. Užsienių politikoje tačiau propaganda, išskyrus kai kurį žodyną, pasiliko ta pati. Užsienių ir tarptautinio komunizmo politikoje ji yra pasilikusi ir uniforminė, neleidžianti jokių skirtumų, o taip pat ir nelabai sušvelnėjusi. Nors kartais ir išspausdinamas amerikiečius pagiriąs straipsnis, prie jo būna du amerikonus peikią. Vienoje srityje sovietų propaganda ne tik nepasikeitė, bet ir paaštrėjo — tai kovoje prieš Vakarų ideologiją.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ PROPAGANDA DABAR

LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE

Vatikanas pastaruoju metu Lietuvos katalikus pradžiugino dviem dalykais. Prieš Kalėdas pasirodė dail. V. K. Jonyno pieštas Vatikano pašto ženklas su Lietuvos pagrindinio globėjo šv. Kazimiero atvaizdu jo 500 metų gimimo sukakčiai paminėti. Dar daugiau reikšmės tenka skirti Popiežiaus Jono XXIII laiškui, kuris neseniai paskelbtas ryšium su pernai sukakusiomis 350-siomis metinėmis nuo vysk. Merkelio Giedraičio mirties. Šių dviejų istorinių sukakčių paminėjimu Apaštalų Sostas parodė ypatingą dėmesį Lietuvos katalikams ir tuo juose sužadino dar didesnį prisirišimą, dėkingumą ir pagarbą savo dvasiniam bei moraliniam Autoritetui. Nėra abejonės, jog tuo pačiu sustiprintos lietuviškosios katalikiškosios visuomenės moralinės pozicijos tautinėje plotmėje. Nepaslaptis, jog ir mūsuose Vatikanas iš vienos pusės yra tikro pietizmo, iš kitos pusės sistematingų puldinėjimų objektas. Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto statuso susiaurinimas buvo visų patriotiškai nusiteikusių lietuvių skaudžiai išgyventas, o jos dalyje iššaukė net labai aitrių reakcijų. Lietuvos pasiuntinio rango degradavimas ryškiai matyti iš neseniai paskelbtos žinios, kad šiuo metu prie Vatikano akre-dituotųjų 48 valstybių atstovų tarpe yra 35 ambasadoriaus rango, 11 ministerio ir 2 reikalų vedėjai (paliestieji Lietuvos ir Lenkijos atstovai). 

Skaityti daugiau: LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE

Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI NETOLI VEIVERIŲ

Veiverių vidurinėje mokykloje pasibaigė pamokos. Mokiniai išsiskirstė namo. Štai į pakalniukę eina keturi dešimtokai, kažin ką kalbėdami tarpusavyje. Beeidami sustoja netoli kapų. Algis pirštu parodo kitapus plento esančią smėlio daubą ir sako:

— Štai čia, į tą eglę ir įkelsime trispalvę. Tegul čia pakastiems partizanams, nors negyviems, suplevėsuos mūsų trispalvė, už kurią jie paaukojo savo jaunystę.

Visi sutinka su ta mintimi, ir kiekvienas norėtų tą uždavinį atlikti. Ilgokai ginčijosi draugai ir nutarė, kad vėliavą iškels Algis, nes jis sumaniausias, bičiuliai juo labiausiai pasitiki. Norėtų įkelti vėliavą ir Leonas, tačiau bičiuliai paprieštarauja, ir Leonas, prikandęs lūpą, nutyla...

Temsta... pradeda snigti, iš karto smulkiu sniegu, tiesiog galima įžiūrėti kiekvienos nukritusios snaigės taisyklingą žvaigždutę, bet tolyn sniegas krenta dideliais kąsniais, purus, sulipęs, kaip vata. Algis patenkintas. Užsilipo ant kluono, nupiovė nuo kraigo kartelę, pririšo prie jos, iš užančio išsitraukęs, vėliavą — Lietuvos trispalvę su šilkais išsiuvinėta Vytim — ir, susukęs ant kartaitės, nužingsniavo tiesiog per laukus, kapų link.

Skaityti daugiau: Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam

LIETUVOS MIŠKAI DABAR

1š krašto žinios nuolat byloja apie iškirstus Lietuvos miškus ir kuro badą. Paskutiniu metu Vilniuje, Kaune ir kt malkos prakuroms pardavinėjamos mažais ryšuliukais, kurias atveža kolchozai. Kartais malkos parduodant sveriamos... Lietuvos lentpiūvėms ir statyboms miško jau porą metą kaip įsivežama iš Karelijos, Kliušinogarskio srities, kur lietuviai priversti vergiškai dirbti. Paskutiniu metu gauta šiek tiek statistinių duomenų, praskieidžiančių Lietuvos miškų likimą.

J. DIRŽYS

Miškų kiekis ir kirtimai

Lietuvos vad. miškų ūkio ir miško pramonės ministerija nuo 1957 birž. 5, yra sujungta su vyriausiąja miškų ūkio valdyba (ji tiesiogiai priklausė SSSR miškų ministerijai) ir tokia pat miškų pramonės valdyba. Jai vadovauja A. Matulionis.

Ministerijai priklauso 1,044,700 ha miško; tai sudaro 70.5% visų Lietuvos miškų. Brandžių medynų tėra 3.6%, arba 37,511 ha. Pribręstantieji miškai sudaro 81,200 ha arba 7.8%, viduramžiniai 310,400 ha, arba 29.7% ir jaunuolynai, t. y. daugiausia užsodinti po 1936 ir 1946, — 610,400 ha arba 58.9%. Prisimenam, kad 1922 brandžių medynų buvo 21%, o pribręstančiųjų — 19%, 1931 brandžių — 19,3% ir pribręstančių — 17%, 1937 brandžių — 15.4% ir pribręstančių — 17.2%, 1941 — brandžių 14% ir pribręstančių — 14%. Taigi okupantui šeimininkaujant 1950 paliko vos 6.8% brandžių medynų, ir 9.2% pribręstančių, kas iki 1956 nušeimininkauta iki 4.2% brandžių medynų ir 7.7% priaugančių; 1957 pavasarinį kirtimą įvykdžius, brandžių medynų teliko vos 3.6%. Dar kokie 3—4 metų kirtimai 1956 ribose (po 12,000 ha) ir brandaus miško Lietuvoje jau nebebus, o per 6—7 nebeliks ir pribręstančiojo. Tuomet Lietuvoje teliks tik žabynai ir menki jaunuolynai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS MIŠKAI DABAR

HERTERIO PAREIŠKIMAS

Minint Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 42 metines, valstybes sekretorius Christian A. Herter paskelbė pareiškimą:

Prieš keturiasdešimt dvejis metus Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės deklaracijos buvo paremtos tvirtom valstybinėm tradicijom, kurios truko šimtmečius, nepaisant kietos priespaudos periodų. Sovietų vyriausybė buvo tarp tų, kurios anksti suteikė pripažinimą ir pareiškė atsisakanti visiems laikams nuo suverenumo teisių į naujas Pabaltijo valstybes. Tačiau po dviejų dešimtmečių laisvės Pabaltijo kraštai buvo smurtu įjungti į Sovietų Sąjungą.

Skaityti daugiau: HERTERIO PAREIŠKIMAS

LIETUVA 20 METŲ VERGIJOS REPLĖSE

Sovietų kuriamas Lietuvos vaizdas

Maskvos įsakymu Lietuvoje šią vasarą ruošiamasi triukšmingai minėti Lietuvos „išlaisvinimo“ 20 metų sukaktį. Į propagandinį darbą įjungti partiečiai, rašytojai, menininkai, muzikai, kitas aktyvas, net rusai. Propaganda vedama dviem kryptimis: vidaus rinkai ir užsieniui. Siekiama sudaryti Lietuvos vaizdas, koks reikalingas sovietams, nei jis yra tikrovėje.

Vidaus rinkai skirtoji propaganda pradėta jau praėjusiais metais Lietuvos partizanų niekinimu. Lietuvos žemėje didvyriškai žuvę Juozas Lukša - Daumantas, Julijonas Būtėnas ir kiti apšaukti banditais, iškrypėliais, nusikaltėliais, lietuvių tautos priešais. 1960 m. vasario 20 d. Vilniaus Tiesos puslapiuose prašneko J. Deksnys, buvęs aktyvus Laisvės Kovotojų veikėjas, kelis kartus iš Vakarų keliavęs į Lietuvą ir vėl grįžęs, bet paskutinį kartą nuėjęs ir nebesugrįžęs. Buvęs rezistencijos veikėjas dabar pikčiausiais žodžiais plūsta buvusius savo draugus ir bendradarbius, bet tik tuos, kuriuos liepta plūsti, kurie niekinami kiekviena proga. Nuo 1959 m. rudens Lietuvos mokykla šimtaprocentiniai įjungta į rusiškosios mokyklos tinklą ir priklausomybę. Visame krašte sustiprinta antireliginė akcija. Propaganda siekiama įtikinti augantį Lietuvos jaunimą, kuris nepriklausomos Lietuvos nėra matęs ir šiandieninės tikrovės negali palyginti su buvusia laisva praeitimi, koks skurdus ir baisus buvo nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, kiek buvo baisių išnaudotojų ir skriaudėjų. Taip prievarta ir melagystėmis kuriamas naujas Lietuvos vaizdas.

Skaityti daugiau: LIETUVA 20 METŲ VERGIJOS REPLĖSE

LIETUVOS VAIZDAS

MOKSLEIVIO, STUDENTES ŪKININKO AKIMIS

Nikitos Chruščevo apsilankymas JAV sudarė galimybę keliems lietuviams iš Lietuvos atvykti į šį kraštą. Sausio pabaigoje atskrido septyniolikametis moksleivis, dvidešimtuosius metus einanti studentė, o kiek vėliau be Chruščevo tiesioginės malonės atkeliavo vyresnės kartos ūkininkas, jau prieš keletą metų peržengęs 70 m. amžiaus slenkstį. Jų akyse ir žodžiuose Lietuvos vaizdas ne toks, kokį sovietinė propaganda piešia. Skirtingo amžiaus, skirtingose vietose gyvenę ir skirtingus darbus dirbę, jie vaizdžiai parodo, kokia yra tikrovė Lietuvoje. Studentė iš Vilniaus, moksleivis iš nedidelio rytų Aukštaitijos miestelio, ūkininkas iš rytų Lietuvos kolchozo.

Ūkininkas

Jis gerai atsimena caristinės Rusijos laikus Lietuvoje, jame gyvas nepriklausomos Lietuvos gyvenimo paveikslas, pirmoji sovietinė ir vokiškoji okupacijos ir partizanų kovų metai. Jis turi galimybę dabartį palyginti su praeitimi. Gyveno kolchoze, tad ir kalba apie kolchozininkų gyvenimą, palygindamas jį su buvusiu Lietuvos ūkininko gyvenimu. Kolchozuose gyvenimas pats sunkiausias. Kolchozininkas turi sunkiai dirbti nuo aušros ligi sutemos už menkiausį atlyginimą. Kolchozams vadovauja daugumoje partiečiai. Į vadovybę ateina jauni žmonės. Kur kolchozo vadovas tvarkingesnis, ten gyvenimas truputį lengvesnis. Kolchozuose drausmė kieta. Už pavėlavimą į darbą atima kelis darbadienius. Kas pavėluoja pakartotinai, tas ne retais atvejais išmetamas iš kolchozo ir yra priverstas keliauti į Sibirą duonos kąsnio užsidirbti. 

Skaityti daugiau: LIETUVOS VAIZDAS

DEMOCRAZIA CRISTIANA RŪGIMAS

Praeito spalio 23—27 Florencijoj įvyko Italijos krikščionių demokratų partijos 7-sis kongresas, užtrukęs net 3 dienas ilgiau, nei buvo numatyta, tačiau partijos vidinio rūgimo nepašalinęs.

De Gasperi era

Krikščionys demokratai Italijoj vadovaujamą vaidmenį įgijo tik po II-jo pasaulinio karo, kai pralaimėto karo bėdų slegiamos Italijos vairą 1945 gruodyje perėmė De Gasperi, šiandien kai kieno lyginamas su Italijos kūrėju Cavouru. Nors 1946 rinkimuose į pirmąjį demokratinį Italijos parlamentą De Gasperi vadovaujami krikščionys demokratai iš 468 atstovų buvo pravedę tik 207 atstovus, De Gasperi sugebėjo prastumti krikščionims demokratams priimtiną Italijos konstituciją (būdinga, paties De Gasperi iniciatyva į konstituciją įdėtas nuostatas, draudžiąs dvasininkams dalyvauti politinėse partijose), iki 1947 gegužės vyriausybės koalicijoje turėti ir kompartiją, plačiai užsimoti žemės reformai ir kitoms socialinio gyvenimo reformoms. 

Skaityti daugiau: DEMOCRAZIA CRISTIANA RŪGIMAS

LIETUVIAI STUDENTAI PROVOKUOJA LIKIMĄ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ

Kasmet per Kalakutines įvyksta visuotinis Lietuvių Studentų Sąjungos JAV suvažiavimas, į kurį susirenka apie porą šimtų studentų.

Akademinių 1959-60metųsuvažiavimas įvyko Conrad Hilton viešbutyje Chicagoje. Penktadienis, lapkr. 27 diena, buvo skirtas beveik išimtinai organizaciniams sąjungos reikalams. Tašiau trumpai buvo pertraukta eiga padiskutuoti tema Santykiai tarp jaunimo organizacijų — kova ar bendradarbiavimas, šeštadienis buvo skirtas vien tik paskaitoms bei diskusijoms. Nagrinėtos temos buvo šitokios:Žvilgsnis ateitin, Lietuvių išeivija ir politika, Išeivis lietuvis studentas ir poeto Jono Meko paskaita. Sekmadienį buvo priimtos rezoliucijos ir uždarytas suvažiavimas.

Vienas iš svarbiausių punktų veiklos srityje — tai Lituanus leidimas, kuris iškelia įvairių problemų (redakcijos kolektyvo sudarymas ar lėšų surinkimas). Kai kurie kolegos tvirtino, kad žurnalo leidimas yra ne studentų reikalas, nes jo studentai nei prirašo nei redaguoja. Tačiau atrodo, kad šie studentai sudaro mažumą, nes buvo suvažiavimo nutarta rekomenduoti sąjungai, kad Lituanus leidimas būtų įrašytas į statutą. Kalbant apie spaudą, reikia paminėti, kad per suvažiavimą pasirodė Studentų Gairių pirmas numeris. Iš pranešimo paaiškėjo, kad planuojama ir toliau šį leidinėlį leisti žurnalo forma, ne tik kaipo sąjungos informacinį organą, bet ir tam, kad duotų progos akademiniam jaunimui pasireikšti savo mintimis bei kūryba.

Per skyrių veiklos apžvalgą susidarė įspūdis, kad skyrių veikla galėtų būti geresnė. Svarbiausi klausimai, su kuriais susitinka skyriai yra šie: kaip veiklon įtraukti jaunesniuosius studentus ir ką daryti su besireiškiančia tendencija ribotis vien pramogine veikla.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI STUDENTAI PROVOKUOJA LIKIMĄ

AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ KONGRESAS

Amerikos Lietuvių R. Katalikų Federacija (ALRKF) katalikiškajai akcijai apjungia visas Amerikos lietuvių katalikų draugijas. Praėjusio lapkričio 27—29 New Yorke įvyko 35-sis federacijos kongresas. Jį pradėdamas msgr. J. Balkūnas, priminęs, kad Amerikos lietuviai katalikai turi 122 parapijas, 70 mokyklų, 3 ligonines, 4 senelių prieglaudas, 5 moterų ir 4 vyrų vienuolijas, leidžia dienraštį, 3 savaitraščius, 10 mėnraščių, turi 4 spaustuves ir jaunimo stovyklavietę, padarė išvadą, kad tai sudaro didingą Amerikos lietuvių katalikų veiklos vaizdą. Nei prelatas atidarydamas, nei kongresas betgi nesigilino, ar tas fasadinis vaizdas iš tikro atitinka tą turinį, kuris yra už fasadinių duomenų. O tai labai rimtas klausimas. Fasadinis vaizdas kartais gali būti labai apgaulingas.

Federacijos paskirties samprata

Nepaisant, kur ALRKF kongresas vyktų — Bostone, Clevelande, Detroite ar New Yorke, — kiekviename kongrese justi kai kurios tos pačios nuotaikos.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ KONGRESAS

Subkategorijos