KARIAI BE GINKLŲ YRA BEJĖGIAI

BR. MICHELEVIČIUS

Visuotinis ir šaltasis karas

Nauji išradimai technikos, ginklavimosi, susisiekimo bei aprūpinimo srityse iš pagrindų pakeitė kariavimo principus. Šiandieną kariauja ne vien profesionalai! kariai, bet visa tauta. Karas išsivystė į taip vadinamą totalinį-visuotinį karą. Karo vedimui tarnauja visi gyvybiniai ir medžiaginiai valstybės ištekliai. Kariaujama ne tik moderniškiausiais ginklais žemyne, ore ir vandenyse, bet lygiagrečiai vyksta psichologinis, ideologinis ir propagandinis karas, kuris bendrai vadinamas “šaltuoju karu”. Kovojančiu kariuomenių užnugaryje, oro bazių, geležinkelių mazgų bei alyvos laukų rajonuose, visuose kituose gyvybinės reikšmės centruose vyksta špionažo, sabotažo ir partizaninio karo veiksmai. Eterio bangomis skelbiamas propagandinis karas.

Pogrindis ir partizanai

Šaltasis karas jau prasidėjo, arba, tiksliau sakant, jis niekad nebuvo nutrauktas. Šaltojo karo vedime pagrindiniais elementais yra pogrindis ir partizanai. Pogrindis, tai dirva ideologiniam - propagandiniam karui, o partizanai yra pogrindžio planų vykdytojai - pogrindžio kariuomenė, šių dienų spauda ir radijas pilni pranešimų, kurie savo turiniu galėtų būti geriausiomis temomis nuotykių romanams. Anglijoje išlekia į erdves pakrautas karo medžiagomis laivas. Virš Atlanto netikėtai smenga Į vandenis JAV lėktuvas. Italijoje išaiškinamas slaptas ginklų sandėlys, kurio užtektų ištisai pėstininkų divizijai apginkluoti. Nuolat girdime apie Ukrainos ir tautinės Kinijos atkaklius partizanų veiksmus. Nesiliaujami valymo procesai vyksta Pabaltyje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje ir kituose sovietų okupuotuose kraštuose. Tų suvaidintų ‘procesų” pagrindas: sabotažas, krašto išdavimas, špionažas. Pavergtoje Lietuvoje Gedimino kalne ir kitose vietose įvairių progų metu iškyla tautinė lietuviška trispalvė vėliava. Tai vis pogrindžio ir partizanų rizikingų darbų nuopelnai.

Skaityti daugiau: KARIAI BE GINKLŲ YRA BEJĖGIAI

DWIGHT D. EISENHOWERIS

š. m. lapkričio 4 d. Jungtinių Valstybių žmonės nauju šios šalies prezidentu išrinko Dwight D. Eisenhowerį. Šioms augštoms pareigoms jie paskyrė vieną iš žinomiausių šios šalies sūnų, kurio vardą ir darbus atmena milijonai gyventojų visuose pasaulio kraštuose.

Busimasis Amerikos prezidentas yra gimęs 1890 metais spalio 14 dieną Texas valstybėje. Jis yra kilęs iš neturtingos šeimos — religingos ir darbščios.

Kai Dwight Eisenhoweris buvo dar visai mažas, tėvai persikėlė į Kansas valstybę, į Abilenės miestą, kurį naujasai prezidentas laiko savo tėviške.

Eisenhoweris pasirinko kariškio kelią. Karo mokslą jisai išėjo West Point Akademijoje. Per pirmąjį pasaulinį karą jis šešis tūkstančius kareivių apmokė tankų technikos, kai šie dar buvo patys moderniškiausi ginklai.

Po karo Eisenhoweris buvo nusiųstas į generalinio štabo mokyklą.

1933 metais Eisenhoweris buvo paskirtas gen. MacArthuro, generalinio štabo viršininko, padėjėju. Vėliau abu jie buvo nuvykę į Filipinus organizuoti karines pajėgas tai naujai respublikai, kuriai Amerika pažadėjo nepriklausomybę ir savo žodį tęsėjo.

Kai 1941 metų gale japonai užpuolė Pearl Harbor Havajų salose, Eisenhoweris jau turėjo generolo laipsnį. Generolas Marshallas, kuris tada buvo generalinio štabo viršininku, netrukus jį pasiuntė į Londoną sudaryti planų sąjungininkų veiksmams Europoje ir Afrikoje. Paskui jam buvo pavesta tuos planus vykdyti. Tno būdu Eisenhoweris vadovavo sąjungininkų kariuomenėms šiaurinėje Afrikoje ir Italijoje. Svarbiausias betgi momentas šioje kovoje prieš Hitlerį buvo1944 metų birželio šeštoji diena, kada sąjungininkų kariai buvo išlaipdinti Normandijos pakraščiuose ir tuo pradėtas žygis Europai išlaisvinti iš nacių. Po vienuolikos mėnesių vokiečiai pasidavė.

Skaityti daugiau: DWIGHT D. EISENHOWERIS

RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ

JONAS SAKALAUSKAS

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, jaunoji valstybe tuojau pat atsidūrė didelių pavojų akivaizdoje. Pradinis kūrybos darbas buvo trukdomas priešų, kurie stengėsi užgniaužti Lietuvos savarankų gyvenimą. Nualinta po pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo reikalinga rūpestingo jai padarytų žaizdų gydymo. Deja, tuos svarbius reikalus teko atidėti ateičiai, nes valstybės apgynimas nuo priešų paėmė visas jėgas.

Mūsų tautos gyventos žemės nuo senų senovės buvo apsuptos gausių skaičiumi tautų, kurios visais laikais stengėsi nustelbti lietuvius, kurie tik vieną turėjo troškimą — gyventi savitu gyvenimu ir kitoms tautoms nesudarė grėsmės. Tuo tarpu iš visų pusių Lietuvos kaimynai buvo grėsmingi ir iš jų palvoj aus mes sulaukdavom be pertraukos. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jai nebuvo draugingi ir parblokšti karo eigoje vokiečiai ir greta Lietuvos atsikuriantieji savo nepriklausomybę lenkai. Ypač paskutinieji, sapnuodami pasibaigusius praeities sapnus, vis dar tikėjosi lietuvius įtraukti savo įtakon. Amerikos prezidento Vil-sono paskelbtieji keturiolika punktų, kurių tarpe bene svarbiausias buvo tautų apsisprendimo teisė, draudė ir vieniems ir kitiems atvirai pulti naujai atsikūrusią Lietuvos Respubliką. Iš pasalų puldinėjimai nors ir buvo Lietuvai kenksmingi, bet dėl minėtų aplinkybių jau negalėjo sudaryti mirtino pavojaus.

Tačiau lietuvių tautai didžiausias pavojus paskutiniais šimtmečiais susidarė iš rusų pusės. Rusai, pavergę daugybę tautų savo imperialistinėj akcijoj, užklupo ir Lietuvą. Jeigu pirmojo pasaulinio karo pasėkoje rusų nacionalistine agresija buvo apmalšinta, tai bolševizmui Rusijoj įsigalėjus, atsirado naujas negirdėto - neregėto žiaurumo pavojus iš subolševikėjusių rusų.

Jokie demokratiniai Amerikos prezidento Vilsono punktai balševikams ir nebuvo ir dabar nėra privalomi. Jų gaujos pradėjo plūsti į Lietuvą. Ir Lietuvos vyriausybė, šį pavojų pajutus, išleido istorinį atsišaukimą į krašto jaunuomenę, kviesdama stoti savanoriais į organizuojamus tėvynei ginti pulkus. Rusų bolševikų pavojus privertė Lietuvos tuometinius vadovus imtis Lietuvos kariuomenės organizavimo. Jeigu mūsų savanoriai nebūtų pastoję kelio rusams-bolševikams, jie būtų užplūdę visą Lietuvą.

Skaityti daugiau: RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ

LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU

ATVIRI LAIŠKAI

LIEČIA PULK. A. BIRONTO ATSAKYMĄ PULK. O. URBONUI

Gerb. Pone Redaktoriau,

Maloniai prašau neatsisakyti atspausdinti Tamstos redaguojamame žurnale šį mano pareiškimą, ryšium su plk. A. Bironto straipsniu ‘‘Lietuvos Vietine Rinktinė 1944    m.”

(“Karys” Nr. 5, 1952 rugpjūtis).

Pulk. A. Birontas minėtame straipsnyje rašo: “Tik po Rinktinės likvidavimo vienam mėnesiui praėjus, gen. Kubiliūnas Tarybos vardu pasiūlė man iš buvusių Viet. Rinktinės likučių ir esamų lietuviškų apskričių komendantūrų suformuoti mobilizacijos štabą. Griežtai atsisakiau motyvuodamas...” 

Laikau savo pareiga pulk. A. Birontą patikslinti. 1944 m. gegužės mėn. 24 d. pulk. A. Birontas, atvykęs į Vl-ą fortą prie Kauno, kur jau likviduotos Vietinės Rinktinės 31 karininkas buvo vokiečių kalinami, pareiškė: “Jūsų likimas man nežinomas, ir jums visiems padėti negaliu. Turiu pavedimą sudaryti naują Vietinės Rinktinės štabą, ir man reikalingi štabų darbe prityrę karininkai. Kas iš jūsų sutiks dirbti mano vadovybėje — bus iš arešto paleistas”.

Kalinamųjų karininkų tarpe buvau vyresnysis, žinodamas, kad vienintelė proga karininkams išsilaisvinti būtų šio pasiūlymo priėmimas, sutikau, kad norintieji dirbti pakitėjusiose Viet. Rinktinės sąlygose gali eiti į pulk. A. Bironto formuojamąjį štabą. Keturi karininkai sutiko ir tą pačią dieną iš VI-ojo forto paleisti.

Atsisveikindamas su jais, jiems pareiškiau, kad jų, kaip lietuvių, sąžinės reikalas — stoti į tą darbą ar eiti į mišką.

Taigi ne “praėjus mėnesiui”, bet kelioms dienoms po Viet. Rinktinės likvidavimo praėjus, pulk. A. Birontas jau formavo naują Viet. Rinktinės štabą.

Kieno tad pavedimu?

Prašau priimti, Pone redaktoriau, mano tikros pagarbos pareiškimą,

Pulk. T. Vidugiris,

Buv. Vietinės Rinktinės Kauno Pulko Vadas.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU

Iliustruotasis KARYS

LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADO STEBĖTOJAI 1920 M.

Lietuvos vyriausybė, augštieji dvasiškiai ir karinė vadovybė prie Įgulos bažnyčios Kaune 1920 metais priima kariuomenės paradą. Atvaizde tarp kitų matosi iš kairės į dešinę: 1) Gen. Letukas, 2) Valstybės prezidentas Antanas SMETONA, 3) Krašto apsaugos ministeris A. Merkys, 4) Užsienių reikalų ministeris Černackis, 5) Finansų ministeris M. Yčas, 6) Vyr. kariuomenės kapelionas V. Mironas, 7) Arkivyskupas J. Skvireckas ir kiti augštieji civilinėsbei karinės valdžios pareigūnai.

Lietuvos Karo Mokyklos l-ji karininkų laida su augštaisiais vyriausybės atstovais ir savo mokomuoju personalu bei vadovybe žaliojo Kalno ąžuolų pavėsyje 1919 metais. Priekyje sėdi iš kairės dešinę: 1) A. Merkys, 2) Karo Mokyklos viršininkas gen. Bykauskas, 3) Vyr. Krašto pajėgų viršininkas respublikos prezidentas Antanas SMETONA, 4) Gen.Bulota ir 5) Gen. Nastopka.

Lietuvos savanoriai fronte, pasiruošę išvyti priešą iš savos žemės.

Lietuvos laisves gynėjai savanoriai pulko štabo raštinėje 1919 metais. Dešinėje stovi karininkas Giedraitis, vėliaubuvęs ilgametis Vidaus Reikalų viceministeris.

Lietuvos laisvės kovų dalyviai invalidai Eigelis ir Šarmantas 1924 m. prie paminklo žuvusiems už laisvę.

Skaityti daugiau: Iliustruotasis KARYS

MES GYNĖME TĖVŲ ŽEMĘ

Vaikystes dienų prisiminimai

JUOZAS RATUOKLIS

1919 m. pavasaris ir vasara mano apylinkes kaimams buvo labai nerami. Visą pavasarį čia šeimininkavo vietinės komunistų tarybos ir gana žiauriai vykdė savo ir Vilniaus kapsukinės valdžios nutarimus. Daugelis apylinkės ūkininkų (nekalbu apie dvarininkus), jeigu tik turėjo dar vieną karvę, t. y. vokiečiai jos neišvedė ar vietoje nesuvalgė, buvo laikomi “buržujais” ir jiems priskiriamos įvairios duoklės — pyliavos. Pirmiausia tokios pyliavos buvo išreikalautos iš vietinių dvarų ir dvarelių, čia aruodus šluote iššlavė vietos milicija su keliais kumečiais ar kitokiais komunistėliais, o taip vadinamus “buržujus” (dvarininkus) suvarė į Obelius sniego kasti. Gatves valė ne tik vietiniai, bet kartais “paskolindavo” dvarininkus ir kiti valsčiai, pvz. Antazavės vls. Antazavės dv. savininkė baronaitė Roppaitė buvo pėsčia atvaryta iš Antazavės į Obelius (20 km) ir turėjo šluoti Obelių rinką, prieš tai atėmus jai pirštines ir geresnį apavą. Ši moteris turėjo nušluoti vietos komunistų tarybos žmonėms ne tik takus, bet ir nušluostyti jų snieguotas kojas už savo “senelių griekus”.

Toliau sekė pyliavos ir prievolės jau valakiniams ūkininkams. Jų aruodai buvo taip pat patikrinti vietos komunistėlių ir įsakyta tam tikrus grūdų kiekius suvežti į nurodytus sandėlius vietos varguomenės “šalpai”. Pasartės apyl. gyventojai tas pyliavas vežė į Rokiškį (visa ažukriaunė), Obelius ir Dusetas (ažusarčiai). Grūdus suvežė nustatytą dieną, o varguomenė juos turėjo gauti sekančią savaitę. Atėjus “šalpos” dienai pasirodė, kad Obelių ir Dusetų grūdų sandėliai jau išplėšti, ką atlikę vietiniai “buržujai”, susidėję su “baltaisiais” (taip vadino Lietuvos valstybės kariuomenę ir valdžią). Gi vietos varguomenei padalino visokių likučių po kelias saujas, kaip jie sakė, “naujai iš buržujų atimtų”. Tie padalinti grūdai nebuvo jau grūdai, bet pelių išgraužos. O tuo metu duonos gi visiems trūko. Ties Zarasais gyventojai į miltus dėjo beržų ir alksnių žieves (jas sudžiovindavo ir sugrūsdavo). Mano apylinkės gyventojai geriau laikėsi, nes kažkokiu būdu iš grįžtančių vokiečių buvo už kokius niekus prisipirkę vikių, o vienas kitas net peliožirnių (tiek vieni, tiek kiti grūdai buvo skirti vokiečių kariuomenės arkliams). Taigi mes bado nekentėjome, nevalgėme medžių žievių ir miškų viržių duonos, bet maitinomės vikine. Kiek vikiai tuo metu buvo vertinami kaip maistas, geriausia liudija paprastas įvykis, jog iš Rygos ateidavo pėsti lietuviai ir, gavę iš savo giminių, nešdavosi po vieną pūdą vikių. Tuos vikius jie nešdavosi slaptai naktimis, nes juos gaudydavo mūsų vietinės ir latvių komunistinės tarybos bei milicija.

Skaityti daugiau: MES GYNĖME TĖVŲ ŽEMĘ

KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE

POVILAS G-KAS, ME.

Pirmas įspėjimas

Nepasisekus geruoju SS-esesininkus nuo plėšimo sustabdyti, valsčiaus viršaitis ir sekretorius nutarė kreiptis į “Vanagus”, kad jie jėga sudraustų "Vanagai” jau buvo išaugę skaičiumi, turėjo ginklų ir buvo pasidarę reali pajėga. Po specialaus pasitarimo buvo gautas perduoti SS-esesininkams oficialus raštiškas įspėjimas. Gavę įspėjimą, SS-esesininkai tiesiog pasiuto, kaip gali pasiusti tik vokietis. Jie nujautė, kad kažkas kitoj pusėj ežero darosi, bet negalėjo įsivaizduoti, kad kas galėtų jiems kliudyti. Matomai, norėdami įgązdinti “Vanagus”, jie įsakė tuoj pranešti gyventojams, kad iki dviejų kilometrų atstumo nuo ežero kranto aplink visą ežerą niekas nesimaišytų, nes jie darysią šaudymo pratimus. Bet nepasakė, kurioje vietoje. Jeigu kas pasimaišys, šausią be įspėjimo. Jų įsakymas buvo gyventojams paskelbtas ir taip pat pranešta “Vanagų” štabui. “Vanagai’ kontroliavo visą rytini ežero krantą apie dešimt kilometrų ilgio ir tenai nieko neįsileido, išskyrus vietinius Paplatelės ir Plokščių kaimų gyventojus. Tad, jei SS-esesininkai sumanytų daryti šaudymo pratimus kitoj ežero pusėj, galima būtų laukti įdomių dalykų. Kitą dieną per miestelį riedėjo vežimas su šovinių dėžėmis ir sunkiuoju kulkosvydžiu, o iš paskos sekė automatais ir granatomis apsikarstę SS-esesininkai. Miestelio gyventojai įtemptai sekė, kur jie pasuks: jei į Žemaičių - Kalvarijos gatvę, tai... Bet jie pasuko į Ežero gatvę. Nuvažiavę prie ežero į Šventorkalnio pusiasalį, pasiruošė šaudymui, bet taikinių nepasistatė. Sutratėjo sunkusis kulkosvydis, salvėmis spjaudydamas ugnį, o kulkos zvimbdamos skrido pro Pilies salą ir krito kitoje ežero pakrantėje. SS-esesininkai, norėdami išbaidyti “Vanagus”, vis kėlė kulkosvydžio taikiklį, kol kulkos pradėjo kristi į Paplatelės kaimo gyvenvietes. Tada trūko “Vanagų” kantrybė. Sugriaudė kitoje ežero pusėje patranka, o jos sviediniai iškart krito arti SS -esesininkų ugniavietės. SS-esesininkai pamatę, kad čia nėra juokai, pasigriebę kulkosvydį pardardėjo į miestelį iš įsiutimo raudoni, kaip virti vėžiai. Vienas, įpuolęs į savivaldybės įstaigą, pradėjo rėkti:

— Kas jie tokie? Ar jie turi mūsų vyriausybės leidimą? Įsakykite jiemsišsiskirstyti. — Ir nusikeikė visais vokiškais keiksmažodžiais.

— Tiek jūs manęs klausote, tiek jie manęs teklauso. Aš jūsų vakarykštį įsakymą paskelbiau, o kas jo nevykdo, bauskite jūs patys, — flegmatiškai atsakė viršaitis.

Supratęs pasityčiojimą, vokietis dar kartą nusikeikė ir movė pro duris.

Skaityti daugiau: KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE

KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

NE ŽODŽIAI, BET ASMUO!

Viena iš svarbiųjų JAV ambasadoriaus p. Kennan iš Maskvos pašalinimo priežasčių yra jo nepaprastas autoritetas ir jo žodžių išplitimas visame pasaulyje. Panašius pareiškimus yra padarę ir Prancūzijos ambasadorius per savo atostogas Paryžiuje ir Egipto ambasadorius, lankydamasis Vašingtone. Tačiau... į šiuos jų pareiškimus Kremlius nieko neatsakė.

NAUJO POBŪDŽIO JUNGTINIS ŠTABAS?

Lauktina, kad po prezidento rinkimų būsiąs vykdomas stiprus spaudimas pertvarkyti dabartinę JAV Jungtinio Štabo V-kų padėtį. Šiuo metu, paskendę tarpžinybiniuose ginčuose, jie neturį laiko savo tikrajai paskirčiai — strateginiam ir jungtiniam planuavimui. Manoma, kad geriausia iš jų atimti vadovavimo funkcijas ir paversti juos tik grynai patariamuoju organu.

NE TAIP JAU GREITAI!

Rinkiminis įkarštis daug žada. Ir vienu iš šių pažadų yra JAV dalinių kuo greičiausias atšaukimas iš Korėjos. Amerikiečius turėtų pakeisti pietų korėjiečiai. Tačiau, jei viską gerai apskaičiuojama, nuo dabar per busimuosius 2 metus ROK dalinių pajėgumas prie uoliausio lavinimo negalėsiąs prašokti 700.000 vyrų. Gi šis skaičius yra per mažas atlaikyti komunistų spaudimą.

STENGIASI SUVEDŽIOTI

Kai kurie JT belaisviai Korėjoje yra pakviesti į “pavyzdines” liaudies demokratines respublikas rytų ir centrinėje Europoje. Keliolika sutikusių su tokiais pasiūlymais dabar važinėja raudonosios imperijos plotuose ir lyg papūgos kartoja nuvalkiotos propagandos posakius.

ŠEŠIŲ PĖDŲ ILGUMO

Laivyno tikslams pagamintoji atominė bomba esanti apie 6 pėdų ilgumo, 1 pėdos skersinis pjūvis, sveria truputį daugiau 1 tonos ir uodegoje turi krypties sparnelius. Spėjama, kad be sparnelių su šiomis bombomis bus galima šaudyti iš Armijos atominės artilerijos pabūklų, ši bomba nešama pakabinta AD-5 Skyraider (Dangaus užpuolėjo) arba F2H-2 Banshee lėktuvų.

BRANGI SPRAUSMINĖ AVIACIJA

Apie 1.000.000.000 dolerių Amerikai kainuos išlaikyti savo Karo aviacijos jėgas, kai dabartiniai propeleriniai lėktuvai bus pakeisti vien sprausminių variklių principo mašinomis.

Todėl Karo Aviacija planuojanti atsisakyti nuo savo bandymų ir visą šį darbą norinti pavesti lėktuvus gaminančioms bendrovėms.

Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

Margieji laiškeliai kariui

KAD KARYS GYVENTŲ!

Neseniai viena proga sutikau Lietuvos Generalinį Konsulą New Yorke J. Budrį, kuris be jokios užuominos pareiškė:

— Gal galite šia proga priimti KARIUI 10 dol. čekį. Už prenumeratą esu skolingas 4 dol., o likusi suma — mano auka, kad KARYS gyventų.

Taipgi neseniai gauta 5 dol. parama KARIUI iš Generolo V. Nagevičiaus, kurio garbingas amžius nerodo, kad šioje šalyje, esant tremtiniu, gyventų ekonominiame pertekliuje. Šis Gerb. Generolo gestas rodo pasiryžimą su KARIU dalytis paskutiniu duonos kąsniu, kad tik šis gyventų, palaikydamas Lietuvos laisvės atgavimo viltį. Tai geriausias pavyzdys visiems.

Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui

Karys 9 1952 m. Turinys, metrika

K A R Y S

Nr. 9 (1282)1952 M. GRUODIS-DECEMBER  ĮSTEIGTAS 1919 M.

  T U R I N Y S

PRAKARTĖLĖ LAUKUOS

1830-31 METAI

BE PENKTOSIOS YRA IR ŠEŠTOJI KOLONA

DAUG KOMUNISTŲ, MAŽA PINIGŲ

LĖKTUVAS STARFIRE

KATYNAS IR PRAVIENIŠKĖS

LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU

Lietuvos Kariuomenes sukakties minėjimas laisvame pasaulyje

Iliustruotasis KARYS

MES GYNEME TĖVŲ ŽEMĘ

 

Žurnalo fotografinė kopija PDF 

Redaguoja:    Dom. Penikas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla.

Skaityti daugiau: Karys 9 1952 m. Turinys, metrika

PRAKARTĖLĖ LAUKUOS

PRAKARTĖLĖ YRA VISUR, KUR KOVOJAMA UŽ TEISINGUMĄ

Tomas Žiūraitis, O. P.

Nuostabi ta Betliejaus Prakartėlė. Ji nuostabi savo dieviška kilme, dievažmogiška prasme ir žmogiškais papročiais, įvairėjančiais pagal tautų būdą, tradicijas, socialines ir kultūrines sąlygas.

Betliejaus Prakartėlėje kūnu tapo dangaus ir žemės interesai, tenai išsisprendė Dievo ir žmonių santykiai. Prakartėlėn nusileido išganymas, kad gyvąja dvasia uždegtų, palaimintų geros valios žmogų ir pasaulį. Pasaulyje palaimos nedaug, nes jis, daugiau ar mažiau pamiršęs Prakartėlę, žygiuoja savųjų interesų įkūnijimo link ... Kur tas žygis pasaulį veda ir jau nuvedė — patys esame liudininkais ...

Taigi tas kelias pro Prakartėlę buvo klaidingas, priešingas kelias — teisingas. Kelias atgal prie įsikūnijusios Tiesos ir Gėrio, kelias prie Prakartėlės, prie bendradarbiavimo išganymo atbaigime. Tas reiškia, Dievas tapo žmogumi, kad žmogus užgimtų Dievui, taptų atbaigtas, sudievintas.

Tai Prakartėlės nuostabumo paslaptis, jos prasmė. Mūsų kariams tas nenaujiena. Prisimenam Įsikūnijimo — Kalėdų prasmę, kad giliau pajusti dabartinės kovos reikšmę ir kario kalėdinę paskirtį.

Karys ir Kalėdos, Prakartėlė — kas gi čia bendro? Kai kurie dar ir dabar mėgsta nusišypsoti iš mūsų buvusios kariuomenės ir karių apskritai, pamiršdami, kad Lietuvos kario įnašas mūsų tautos istorijon yra vienas tauriausių. Jau vien tik dėl to mūsųkariai buvo ir yra tautinio ir dvasinio atgimimo bendrininkai, nes jie prasmingą, bet ne savižudybės kovą pripažino; jie malda širdyse ir ginklu rankoje — Lietuvos karių net tradicija — garbingai budi vispusiško atgimimo sargyboje. Erodų šypsena ar neapykanta tik patvirtina, kad Prakartėlė ir mūsų kariai ne pasaka ... 

Skaityti daugiau: PRAKARTĖLĖ LAUKUOS

1830-31 METAI

LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HOKDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ

ADV. KOSTAS R. JURGĖLA

ŠIAULIŲ PUOLIMAS

Nagrinėdami šių kautynių planą ir turėdami mintyje rusų Šiaulių įgulos silpnumą, mes tegalime manyti, kad miestas turėjo būti paimtas pirmuoju puolimu. Ir atrodys beveik netikėtina, kad po keturių valandų nesėkmingo puolimo mes turėjome pagaliau pamesti savo poziciją.

Atvykę į lygumą priešais Šiaulius du korpai buvo sustatyti kautynių tvarkoje. Gen. Dembinskio rinktinė pakeitė savo poziciją ir sudarė mūsų kairįjį sparną. Iš dešiniojo sparno ir vidurio mes paleidome artilerijos ugnį, kartu siųsdami į priekį savo kovotojus. Priešas išsikasė aplink visą miestą apkasus, už kurių pasislėpė jo pėstininkai, o miesto dešinėje jis įrengė redutą. Iš miesto šonų, prieš kuriuos buvo pastatyti dešinysis sparnas ir vidurys, pradėta leisti bendra muškietų ir artilerijos ugnis, kurios priedangoje lengvieji mūsų daliniai stengėsi paimti įtvirtinimus.

Vieninteliai aukštieji karininkai, dalyvavę šiose kautynėse, generolas Šymanovskis ir pulkininkas Pientka, matydami, kad ši lengvosios kariuomenės ataka prieš saugiai įsikasusius rusų pėstininkus yra mums nuostolinga, įsakė pulkininkų Jeromos ir Piveckio vadovaujamiems dviem pėstininkų batalijonams vykdyti antpuolį, pridengiant dviem patrankoms ir vienam 3-jo ulonų pulko eskadronui. Šis įsakymas buvo įvykdytas su didžiausiu ryžtumu. Mūsų artilerijai iššovus po du pabiros (kartečės) sviedinius, du pėstininkų batalijonai atakuodami įžengė į miestą ir, nebodami baisios ugnies iš namų langų, pasiekė miesto rinkos aikštę. Netgi miesto gyventojai žydai šaudė į mūsų kareivius; daugelis jų buvo suimti su pistolietais rankose ir vėliau sušaudyti. Priešas buvo sumišęs ir, mums paėmus šimtą belaisvių, buvo patirta, kokia netvarka buvo kilusi jo eilėse. Jei būtų buvę bent du kiti batalijonai pasiųsti į miestą įsiveržusiųjų paremti, ataka būtų buvus tuo ir baigta. Tačiau to nepaisyta ir įsiveržėliai pasiliko pavojingoje būtyje tuo tarpu, kai likusios mūsų jėgos buvo be naudos užsiėmusios ir negavo jokių įsakymų. Drąsus pulkininko Pientkos sumanymas antpuoliui vykdyti niekur nebuvo paremtas. Gen. Dembinskio korpas pasiliko visai neveiklus, nors karininkai retkarčiais buvo jo siunčiami pas gen. Chłapowskigauti įsakymų, šiuo apsileidimu į miestą įsibrovę batalijonai liko išstatyti prieš gausingesnes priešo jėgas, kurios, puldamos juos iš visų šonų, privertė juos pasitraukti iš miesto, tarp nukautųjų paliekant ir narsiuosius pulkininkus Jeromą ir Pivickį ir arti pusės savo skaičiaus. Šiame susirėmime privaloma ypatingai paminėti garbingasis kunigas Lagas, kuris šiame puolime vadovavo eskadronui, laikydamas kryžių vienoje rankoje ir kardą antroje.

Skaityti daugiau: 1830-31 METAI

BE PENKTOSIOS YRA IR ŠEŠTOJI KOLONA

PETR. TARVYDAS

Atsakingieji pasaulio politikos vadai naujo karo nenori. Bet ir jų tarpe jau nedaug yra tokių, kurie manytų, jog busimojo karo kokiu nors būdu bus galima išvengti. Kada ir kaip tas naujas karas prasidės nežinia. Tik vis aiškesnis darosi šio naujo karo neišvengiamumas.

Belaukdami pranašaujamojo būsimojo kruvino karo, mes nekreipiam dėmesio į jau dabar vykstantį ir baisų karą, kuris yra apėmęs pasaulį. Mažaisiais karais šiandien vadinami — Korėjos ir Indokinijos bei Malajų karai. Tikriausia, šie karai atrodo maži tik šiandien. Jeigu jie būtų vykę prieš trejetą dešimčių metų, jie nebūtų “maži”... Nesgi mes pripratom prie naujų karo mąstų.

Čia turimas galvoje vadinamas “šaltasis” karas, arba, geriau pasakius, ideologinis karas. Ir šis karas turi pilną teisę vadintis “pasauliniu karu”. Juk šis karas apima ir didesnius plotus ir liečia daugiau žmonių, negu du paskutinieji pasauliniai karai, šiandien nėra pasaulyje valstybės, nors ji skelbusi esanti neutrali, kur nesijaustų šis ideologinis karas. Milžiniškos liepsnos pasiekia širdis ir protus visų, neišskiriant nei moterų, nei vaikų. Eina kova dėl milijonų žmonių pavergimo.

Šaltasis karas tuo tarpu eilinio žmogaus nebaugina. Čia nėra armijų žygiavimo, patrankų griaudimo, nesigirdi sprogstančių bombų. Bet šio karo pasekmės darosi vis baisesnės. Priešas nejučiomis užkariauja milžiniškas teritorijas.

Skaityti daugiau: BE PENKTOSIOS YRA IR ŠEŠTOJI KOLONA

DAUG KOMUNISTŲ, MAŽA PINIGŲ

verčia prancūzų aviacijos pramonę šlubuoti

BASTILE dienoje prancūzai išdidžiai stebėjo 100-to sprausminių lėktuvų dalyvavimą kariuomenės parade Elizrejaus Laukuose. Deja, retas kuris žinojo, kad jie sudarė penktadalį visos prancūzų aviacijos. Techniškai prancūzų aviacijos pramonė yra viena geriausių pasaulyje. O visgi ji mažėja ir turi pavojaus visai sunykti. Kur gi to priežastys?

1940 m. prancūzai pagamindavo 3000 naikintuvų per metus. Jų pramonė vokiečių ir sąjungininkų bombonešių buvo sunaikinta, bet po karo atsikūrė kaip moderniškiausia prancūzų pramonės šaka. Šiandien gi jai gręsia sugriuvimas.

1946 metais 140,000 darbininkų dirbo aviacijos pramonėje, šiandien — vos 30,000 beliko.

Viena iš priežasčių buvo komunistų vyravimas kaip Krašto Apsaugos M-je, taip fabrikuose.

Didžiausia gi priežastis Prancūzijos finansinis nepajėgumas užsisakyti ganėtinai modernių lėktuvų, kad pramonė veiktų pilnumoje.

Prancūzų aviacijos metinis biudžetas $700 milijonų (palyginus su JAV $21 bilijonu). Nėra lėšų naujiems typams konstruktuoti. Gerinami seni modeliai. Kad išvengus darbininkų atleidimo, prancūzai bandė gauti koncesiją gaminti British Comet ir dalis F-84 Thunderjet, kuriuo aprūpinamos NATO valstybės.

Dabar prancūzų viltis yra DA-452 Mystėre. Tai užpakalin lenktais sparnais sprausminis lėktuvas, greitesnis ir geriau ginkluotas už F-86 SABRE, kurio greitis yra virš 670 m. val. ir ginkluotas šešiais .50 kalibro kulkosvaidžiais bei raketomis. Mystėre turi keturis 30 mm pabūklus. Kaina $275,000.

Skaityti daugiau: DAUG KOMUNISTŲ, MAŽA PINIGŲ

LĖKTUVAS STARFIRE

Tecnikos stebuklas komunizmo grėsmei atremti

Amerika, atsakydama į sovietinę grėsmę ir kartu sustiprindama nuo šios vasaros įvestąjį 24 val. priešlėktuvinį budėjimą, pateikė naują technikos stebuklą, Lockheed B-vės sukonstrutuotąjį “Starfire” (Žvaigždžių Ugnis) lėktuvą.

Tai naujas, galingas, kuone automatinis sprausminis lėktuvas, sutrumpintai vadinamas “F-94-C”. Aišku, kad jo greitis ir kiti techniškieji duomenys griežčiausia paslaptis. Pasitenkinta lakonišku pareiškimu, kad “Starfire” viršijanti 600 mylių val. greitį. Esą jis greičiausi įkopia į aukštį, ir jo lubos siekia 45.000 pėdų arba 15 km. Tuo būdu jis gali pasiekti visus ligi šiol žinomus aukščiausiai skrendančius bonmbonešius.

Jis yra varomas J-48-P-5 PRATT ir WHITNEY B-vės gamintu sprausminio variklio. Jame telpa apie 12.000 svarų elektroninių įtaisų su350 elektroninių lempų. Tai yra dienos - nakties ir visokio oro pabaisa.

Lėktuvo naikinamąją ugnį kontroliuoja ligšiol geriausi “smegenys”, atlieką šiuos veiksmus:

1.    Kai lėktuvas pakyla, radaro operatorius iš žemės gauna kelio kryptį į taikinį. Radaro operatorius lėktuve, pagal gautus žemės sekėjų duomenis, suranda taikinį “rutulio formoje”;

2.    Tada pilotas visą lėktuvą nukreipia tiesiai į taikinį ir “rutulį” laiko radaro ekrano centre; jis seka taikinio didėjimą;

3.    Lėktuvas ginkluotas 2.75 colių skersmens raketomis, kurias iššauna pilotas, spausdamas norimus mygtukus;

4.    Kada priešo “rutulys” pasiekia atitinkamą dydį, tada pilotas paspaudžia mygtuką; nuo šio momento visą sudėtingą darbą atlieka elektroniniai smegenys; automatinis pilotas perima skridimo kontrolę, skaičiavimo įrankiai sprendžia sudėtingus gravitacijos dėsnius ir, atėjus momentui, iššauna žudančias raketas;

Skaityti daugiau: LĖKTUVAS STARFIRE

KATYNAS IR PRAVIENIŠKĖS

Amerikos Kongreso speciali komisija tebetyrinėja Katyno žudynes, kur antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo išžudyta keli tūkstančiai lenkų karių. Tai buvo karo belaisviai, kuriuos rusai paėmė 1939 metų rugsėjo mėnesį, kai Hitleris ir Stalinas drauge puolė ir pasidalino Lenkiją. Komisija apklausinėjo eilę liudininkų, Vašingtone ir Čikagoje, buvo nuvykusi į Londoną, kur apklausinėj o 31 liudininką, ir 28 Frankfurte, Vokietijoje.

Per apklausinėjimus paaiškėjo, kad 1939-40 metų žiemą rusai laikė keliolika tūkstančių karo belaisvių lenkų trijose stovyklose: Kozielsko, Starobielsko ir Ostaškovo. Nuo 1940 metų pavasario apie tuos lenkus jau nebūta jokių žinių.

Kongreso komisijoje duotieji liudijimai visu tikrumu parodė, jog Kazielske laikytieji lenkai buvo rusų NKVD išžudyti Katyno girioje netoli Smolensko. Starobielsko stovykloje laikyti lenkai karo belaisviai buvo išžudyti netoli Charkovo, gi Ostaškovo stovykloje internuotieji lenkai buvo susodinti į baidokus ir nuskandinti Baltijos jūroje.

Amerikos Kongreso komisijai liudijo nemaža asmenų, kurie patys buvo internuoti Kozielsko stovykloje. Liudijo gydytojų komisijos nariai, kurie 1943 metais ištyrė masinius Katyno kapus, kai šie buvo surasti. Buvo ir tokių liudininkų, kurie patys regėjo žudynes. Visi jie, apie pusantro šimto, pareiškė esą įsitikinę, kad Katyno girioje lenkų karius išžudė NKVD 1940 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, kada Katynas buvo rusų rankose.

Kongreso apklausinėjimuose išryškėjo, kad Stalino NKVD yra atsakinga ne už vieną Katyną, bet už daugelį. Iškilo vardai, kurių vienas tik suminėj imas kelia šiurpą lietuvio atsiminimuose. Plačiajam pasauliui šiandien jokia paslaptis, kad Sovietai yra įvykdę masines žudynes Pravieniškėje, Rainių giraitėje, Červenėje, Vinicoje ir kitur.

Šiomis dienomis Amerikos Balsas įvairiomis kalbomis davė pranešimą apie Pravieniškių žudynes, kurias rusai įvykdė 1941 metų birželio 26-tą dieną, čia kulkosvaidžiais išžudyta ūkininkai, darbininkai ir tarnautojai, kurie buvo laikomi internuoti neva kaip nusikaltę komunistinei tvarkai. To paties likimo susilaukė ir šių internuotųjų prižiūrėtojai su šeimomis.

Skaityti daugiau: KATYNAS IR PRAVIENIŠKĖS

LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU

PULK. O. URBONO PAAIŠKINIMAS DĖL PULK. BIRONTO PRIEKAIŠTŲ

“Kario” 5 ir 6 Nr. Nr. buvo įdėtas p. pulk. Bironto “atsakymas pulk. Oskarui Urbonui”.

Su pulk. Birontu nei polemizuoti, nei šį reikalą diskutuoti aš jokio noro neturiu. P. Biron-tui aš tegaliu tik tiek pasakyti, jog jis labai klysta tvirtindamas, kad mano tikslas buvo jį “sukompromituoti lietuviškos visuomenės skyse . P. Birontas nei asmeniškai, nei kaip visuomenės veikėjas manęs visai nedomina, todėl jį “kompromituoti” aš tikrai tikslo neturėjau. Rašiau taip, kaip tie faktai anais laikais pagal buvusius štabe dokumentus atrodė.

Visas tas vietas, kur p. Birontas mane asmeniškai puola, aš palieku be atsakymo, tai sąžinės, moralės, o gal ir išauklėjimo ir inteligencijos dalykas, bet į jo dėl Vietinės Rinktinės pareikštas mintis aš atsakyti turiu, nors ir darau tai prieš savo norą, nes (kartoju) su p. Birontu polemizuoti aš neskaitau reikalinga.

Anų laikų padėtyje galima buvo du sprendimai: arba eiti su vokiečiais arba laikytis lietuviškos linijos. Tarpinių kompromisų nebuvo ir būti negalėjo. Su p. Birontu mes, matomai, ėjome skirtingais keliais ir tų kelių skirtumo esmė jam, atrodo, dar iki šios dienos nepaaiškėjo, nes kaip kitaip galima dar šiandien mėginti ginti tezę, kuri galutinai yra pasmerkta?

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU

Lietuvos Kariuomenes sukakties minėjimas laisvame pasaulyje

Šių metų lapkričio mėnuo Jungtinėse Amerikos Valstybėse, aišku, ir kitose laisvose šalyse, kur tik yra didesni lietuvių telkiniai, praėjo Lietuvos kariuomenės atsikūrimo sukakties minėjimų ženkle. Šie metai bene bus pirmieji, kai laisvojo pasaulio lietuviai lapkričio 23-sios sukakčiai atidavė savo reikiamą dėmesį. Ir kaipgi kitaip. Juk lapkričio 23-ji simbolizuoja mums netektosios laisvės ilgesį ir skatina mūsų pasiryžimą visais būdais tęsti kovą, kol savoji žemė vėl bus išlaisvinta.

Lietuvos kariuomenės šventė minėta pasaulio lietuvių spaudoje, talpinant atitinkamus straipsnius, radiofonuose, iš kur lietuviškas žodis plaukė bangomis lietuvių šeiv mosna, ryškindamas mūsų ginkluotųjų pajėgų reikšmę atgaunant nepriklausomybę bei jos laikotarpyje, ir uždarose salėse, kur buvo atliekami iškilmingi aktai ir pagerbiami žuvusieji už laisvę kovotojai. Tai, kas vyko laisvajame pasaulyje, lietuviškasis Amerikos Balsas bent dalį pertransliavo į Tėvynę, kur mūsų broliai atkakliai kovoja su žiauriuoju okupantu.

Iškilmingi minėjimai, sutelkę lietuviškosios visuomenės skaitlingus būrius, įvyko daugelyje vietovių, kurių dėl vietos stokos tik kelis čia teatžymėsime.

Skaityti daugiau: Lietuvos Kariuomenes sukakties minėjimas laisvame pasaulyje

Iliustruotasis KARYS

Penkios vėliavos, dalyvavusios Lietuvos Kariuomenės šventės minėjime New Yorke. Iš kairės: Lithuanian Memorial Post Legion vėliava, JAV valstybinė vėliava, Amerikos Lietuvių Legiono Dariaus ir Girėno Posto vėliava, vėl JAV valst. vėliava ir Lietuvos valstybinė vėliava. Vėliavų tarpe gen. P. Plechavičius, o jų priekyje Am. Liet. Legiono Dariaus ir Girėno Posto New Yorko kuopos vadas savanoris Petras Mikalauskas. Vėliavoms asistuoja legionieriai.

Dalis Kariuomenes šventes rengėjų su gen. P. Plechavičiumi, šalia jo sėdi Bendrojo Rengimo Komiteto pirmininkas J. Ginkus. Stovi iš dešinės j kairę: Lithuanian Memorial Posto vadas Alexis Vasiliauskas, “Ramovės” New Yorko skyriaus pirmininkas pik. Iz. Kriaunaitis, Rengimo Komiteto narys A. Jurgėla, vienas iš parengimo tvarkytojų S. Kontrimas ir Amerikos Balso redaktorius P. Labanauskas.

Lietuvos Kariuomenės šventės minėjime New Yorke Garbės Prezidiumas gen. Povilo Plechavičiaus pagerbimo bei žymenio įteikimo metu. Pagerbimo aktą skaito Amerikos Lietuvių Legiono vadas kpt. P. Jurgėla. Iš dešinės į kairę matome: 1) adv. A. Olis, Čikagos sanitarijos departamento viršininkas, 2) Vyčio Kryžiaus kavalierius kpt. Jurgis Kiaunė, 3) prelatas J. Balkūnas, Amerikos List. Bendr. pirmininkas, 4) Vyčio Kryžiaus kavalierius, buvęs gusarų pulko vadas pik. Iz. Kriaunaitis, 5) ponia Papeliučkienė, velionies generolo Papeliučkos našlė, atstovavusi Lietuvos karių šeimų moterų Birutiečių sąjungą, 6) Gen. P. Plechavičius, 7) Generalis Konsulas pik. J. Budrys, pirmasis Klaipėdos Krašto gubernatorius, 8) ponia Tercijonienė, atstovavusi Lietuvos šaules moteris, 9) žinomas veikėjas J. Ginkus, JAV civilinis mėlynasis brigados generolas, 10) toliau matosi kpt. V. Alksninis, buv. šaulių Rinktinės vadas, atstovavo Lietuvos šaulių Sąjungą, ir daugelis kitų.

Paveiksle iš kairės į dešinę matome: Kariuomenės sukakties New Yorke rengimo komisijos pirminniką J. Kiaunę, Amerikos Balso liet. skyriaus viršininką adv. K. Jurgėlą, gen. P. Plechavičių, šventės rengimo komiteto narį V. Alksninį, Amerikos Lietuvių Legiono vadą kpt. P. Jurgėlą ir vietos “Ramovės” pirmininką Iz. Kriaunaitį.

PASAULIO LIETUVIŲ ŽINYNO redaktorius ats. Itn. A. Simutis, vienas iš Studentų Ats. Karininkų Korporacijos “Ramovė” steigėjų ir l-sis vicepirmininkas, dabartinis vicekonsulas New Yorke, savo artimųjų tarpe, šalia jo sėdi Generalinis Konsulas New Yorke J. Budrys ir Lithuanian Chamber of Commerce, Inc. pirmininkas X. Strumskis. Iš kairės į dešinę stovi: Lietuviškojo Amerikos Balso viršininkas K. Jurgėlą, prof. Čiurlys, P. L. žinyno redaktoriaus uošvis, “Kario” redaktorius D. Penikas, P. L. žinyno spaudos darbą įvykdęs J. Kapočius, Pranciškonų spaustuvės direktorius Tėvas Prnaciškus Giedgaudas, “Tėvynės” redaktorius Vasil, Tėvas Modestas Stepaitis ir “Darbininko” ir “Ateities” redaktorius P. Jurkus.

STASYS BUTKUS - SUKAKTUVININKAS

Jo laikraštinio darbo 40 metų sukakčiai atžymėti

Sunku įsivaizduoti “Karį” be Stasio Butkaus. Turbūt, nėra ir nebuvo Lietuvoje laikraštininko, kuris vienoj redakcijoje būtų išdirbęs 22 metus, gi jis tiek išdirbo “Karyje”. Šiais metais Stasys Butkus švenčia savo 40 metų laikraštinio darbo sukaktį.

Manome, kad šia proga verta plačiau praskleisti Stasio Butkaus gyvenimo knygą.

Šį pasaulį Stasys Butkus išvydo 1897 m. kovo 13 d. Kurtuvėnų miestelyje, Šiaulių apskr. Vadinasi, žmogus gimė žemaičiu. Būdamas 10 metų amžiaus, pradėjo lankyti Žadvainių dvare rusų valdinę pradžios mokyklą. Lankė tiktai dvejus metus. Mat, mokytojai rusai nesutiko mokyti lietuvių kalbos ir katalikų tikybos, tai mokiniai, jų tarpe ir St. Butkus, “sustreikavo” ir 1909 m. nuo viduržiemio metė mokslą. Atidarius Kurtuvėnuose lietuvių “Saulės” pradžios mokyklą, Stasys joje mokėsi 1910-1912 metais.

Stasio Butkaus tėvas buvo laiškanešys, nors pats skaityti bei rašyti, galima sakyti, nemokėjo. Nešiodavo jisai laiškus iš Bubių pašto agentūros į Kurtuvėnus, nes čia pašto nebuvo. Jau iš mažens Stasys buvo pripratintas prie rašto. Žmonės, daugiausia moterėlės, atėjusios atsiimti laiškų iš Amerikos ar kariuomenės, nebeturėdavo kantrybės toliau laiško nešti perskaityti, o pačios nemokėdamos rankos rašto skaityti, prašydavo Stasiuko, dar jauno vaiko, padėti. O kai perskaitydavo, tai teiraudavosi, gal gali į laišką atsakyti. Taip Stasys Butkus ir “pradėjo” savo pirmuosius žingsnius visuomeninėje tarnyboje.

Skaityti daugiau: STASYS BUTKUS - SUKAKTUVININKAS

MES GYNEME TĖVŲ ŽEMĘ

Vaikystes dienų prisiminimai

JUOZAS RATUOKLIS

(Tęsinys iš pr. nr.)

Vėliau atvažiavo moterys kaimyno raišu arkliu (vienintelis ir buvo kaime likęs po šios nakties), sudėjo abu naujus karstus. Kelios senosios pasiėmė švento vandens ir grabnyčias. Visi jie pasuke į miškus, palikdami mus kelių senučių globai, kad nepasektume išvykusiais... Liko verkiančios kelios moterys ir maži vaikai...

Po kelių dienų pradėjo grįžti mergaitės. Jos pasakojo, kad sužeistieji visi gyvi buvo nuvežti į Panevėžio “lazaretą”. Tik jos ten palikusio prie sužeisto sūnaus vieną kaimynę. Iš Panevėžio jos grįžusios pėščios, nes “mašina'’ (traukinys) veža tik sužeistus ir į frontą. Vyrų ir arklių dar nebuvo.

Gal daugiau dviejų savaičių praėjo, kol pradėjo grįžti vyrai su arkliais. Vieni jų grįžo nuo Kalkūnų, kiti jau net iš Dvinsko. Jie visi grįžo išvargę ir purvini. Vieni jų buvo pasirišę rankas, kiti iš vežimų išlipo tik su laįzda. Su jais grįžo ir visos likusios merkaitės.

Su kaimo paskutiniaisiais vyrais grįžo ir mano tėvas. Vienmarškinis, arkliu vedinas. Švarkas likęs tos nakties kautynėse už Kuklių km., o vežimą sudaužęs patrankos sviedinys. Arklys visai atsitiktinai išlikęs sveikas, nes tuo metu buvo atkinkytas pasiganyti. Kitą dieną mūsų arklys vežęs sužeistuosius į Obelių ligoninę ir pas tėvelį sugrįžęs tik vakar rytą. Su tėveliu grįžo ir kaimyno piemenukas, 10 m. vyras, visą laiką važiavęs savo kaimo arkliais, kur tik buvo reikalinga. Jis buvo pats išdidžiausias, nes buvo netik prie Dvinsko, bet net ir Utenoje, Panevėžyje. Visur važiuodavęs kaip didelis su mūsų kaimo mergaitėmis, nes vyrai gyvenę tik apkasuose ...

Sugrįžo pagaliau ir vyrai iš “la-zereto”. Vienais jų su medine koja, o kitas — be akies. Tada susirinko visas kaimas ir išlygino visus karo nuostolius. Vienam mano kaimynui grūdais nupirko arklį, paprastą, tokį nuplikusiais rudais šonais, bet vis tik arklį, kokį anuo metu galėjo gauti. Senasis kaimyno arklys ilsėjosi mūsų pačių miške, jis krito vedant išvežti sužeistiesiems. Kaimas sudėjęs po ratąįtaisė ir mano tėvui šiokias tokias vežėčias su luobiniais šonais, nes visos lentos nuėjo sudegusiam kaimyno klojimui...

Skaityti daugiau: MES GYNEME TĖVŲ ŽEMĘ

LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMAS 1952 M.

Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.

Daug mūsų brolių jau tampa JAV kariais. Jų gyvenimas karių gretose yra labai įvairus ir visokių išgyvenimų pilnas. Plačiau aprašyti yra neįmanoma, tenka tik kai kuriuos paminėti. Ypač mums labai gaila tų jaunų vyrų, kurie jau paguldė savo galvas už Pasaulio Laisvę, kurie liko invalidais visam gyvenimui, kenčia nelaisvėje. Pirmiausiai pagerbsime ir tylos minute prisiminsime žuvusius:

—    Kpt. Albinas Venskus, kilęs iš Chicagos, žuvo Anglijoj, bombonešio avarijoj;

—    Vilimas Klimauskas, iš Detroit, Mich., nuskendo su Hobson laivu;

—    Edvardas Toraitis, iš Wilkes-Barre, Pa., žuvo Korėjoje, fronte;

—    Sargybų kuopos gyd. Tekorius mirė V. Vokietijoje;

—    Leoanrdas Eisminas, kilęs iš Detroito, krito Korėjos karo lauke.

Tebūna jiems lengva pasaulio žemė, už kurios laisvę savo gyvybę atidavė!

Karių išgyvenimai, atostogos ir tarnyba

Karys Pr. Sutkus, esantis Vakarų centriniame fronte Korėjoje, savo išgyvenimus pažymi:

—    Pirmoji naktis Korėjos fronte praėjo gana šiurpulingai. Pergyventi vaizdai keliaujant per Korėjos žemę, per jos miestus sudarė neįprastą mano vaizduotei reginį, kuris neišdils niekuomet iš atminties. Šaltos ir drėgnos naktys mane supę, bet miegamasis maišas saugojo nuo ligų. Po trijų dienų buvau paruoštas vykti į trečiosios divizijos plotus, aukščiau 38 paralelės. Čia jau artilerijos triukšmas ir lėktuvų burzgimas liejasi į vieną akordą...

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMAS 1952 M.

KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

Korėjoje reikės ilgiau likti

Nežiūrint prieš rinkimus duotųjų daugelio pažadų, grynai dėl ekonominių sumetimų kariai iš Korėjos ne taip greitai grįš, kaip buvo galvota. Pagal taškų sistemą, kad išvyktų iš Korėjos, reikėjo 38 taškų, o dabar reikėsią turėti 40 taškų. Armija dėl sumažintų sumų neturinti pakankamai vyrų, kad pakeistų atlikusius savo pareigą kovos lauke.

Smūgis laivyno pėstijai?

Marinų korpo karininkai reiškia susirūpinimą Eisenhowerio laimėjimu. Ike, dar būdamas Vyr. štabo viršininkas, įspėdinėjo, kad valstybei nereikia dviejų žemyno kariuomenių. Jo nuomone, marinai tegalėtų būti palikti kaip maži į pakrantes išsikėlimo vienetai ir kaip ant karinių laivų esanti karo policija.

Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

Margieji laiškeliai kariui

SVEIKINA KARĮ

Lapkričio 23-sios — Lietuvos Kariuomenės įsikūrimo sukaktuvių proga mielam tremtiniui KARIUI siunčiu mažą 8 dol. auką ir nuoširdžiai linkiu, kad jis nesukluptų lietuvybės sargyboje, kaip dažnai atsitinka su mumis. Trokštu, kad jis nesustodamas lankytų mus, išblaškytus po visus pasaulio kampus ir stiprintų lietuvišku žodžiu ir lietuviška dvasia, kol sugrįšim į savo mielą Lietuvą, kad ir su gerokai jau pražilusiais plaukais.

Bronius Usas Chicago, 1952. XI. 12.

Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui

JAV GYNYBOS IŠLAIDOS FAKTŲ ŠVIESOJE

Nėra abejonės, kol Vakarų civilizacijai grąsina komunizmas ir Korėjoje vyksta karas, tad nežiūrint, kad JAV prezidentu yra išrinktas gen. Eisenhoweris, krašto gynybos išlaidų nepavyks žymiai sumažinti.

Šios grėsmės akivaizdoje negalima mažinti kariuomenės, nes ir dabartinis po ginklu stovinčių vyrų skaičius nėra pajėgus išmesti kiniečius anapus Jalu upės.

Praėjusiųjų metų biudžete ginklavimuisi skirta 52 milijardai (amerikonai vadina — bilijonais) dolerių. ši suma yra lygiai 23 viso JAV biudžeto.

Įsisiūbavusioje rinkiminėje kampanijoje buvo daug kas žadama, bet ar gen. Eisenhoweris sugebės “nukirpti” gynybos sumas — yra didelis klausimas, štai to priežastis: a) visos kainos moderniems ginklams yra nepaprastai išaugusios, kurių niekas negalės sumažinti; b) nepaprastai padidėjusios išlaidos ryšium su patiriamais Korėjoje nuostoliais ir plačiai vykdomu šaltuoju karu visuose kontinentuose; c) nepaprastai skubus reikalavimas naujausių atominių, elektroninių ir supersoninių ginklų, kurie labai ir labai brangūs. Ginklavimosi išlaidas geriausia pavaizduos šie pavyzdžiai:

Vienam kariui apginkluoti ir per metus išlaikyti išeina apie 12.700 dolerių, į šią sumą neimant vidurkio, kiek JAV kainuoja sąjungininkų armijoms paremti. Dabartinė suma yra 41% aukštesnė už 1943 metų vidurkį ir lygiai dviguba, negu 1941 metų suma kariui išlaikyti, kai JAV įstojo į II-jį Pasaulinį karą.

Skaityti daugiau: JAV GYNYBOS IŠLAIDOS FAKTŲ ŠVIESOJE

PAŽINKIME SUSIVIENIJIMĄ LIETUVIŲ AMERIKOJE

Mūsų naujakuriai, patekę į šią šalį, tuo yra laimingesni už kitus savo likimo draugais, kad jie čia iš karto pateko į nusistovėjusį lietuvių ateivių gyvenimą ir rado visą eilę stiprių lietuviškų organizacijų. Šių laikų mūsų ateiviai, patekę į kitus kraštus, turėjo viską pradėti iš naujo. Jungtinių Valstybių naujakuriams— lietuviams lieka tik prisiderinti ir prisidėti prie esamos visuomeninės veiklos ir naudotis lietuviškų organizacijų teikiamom naudom. Tačiau ne visi naujieji ateiviai spėjo gerai pažinti lietuvių sukurtas ir žymių nuopelnų turinčias organizacijas. Tokių organizacijų, kurias arčiau privalu pažinti visiems sąmoningiems lietuviams, be abejo, yra trumpai vadinamas SLA — Susivienijimas Lietuvių Amerikoje.

Kaip ir daugelio lietuviškų užsimojimų iniciatorių ir įkvėpėjų tarpe matome dr. Joną Šliupą, kurio pastangomis Brooklyne buvo sušauktas 1886 metais balandžio 17 dieną lietuvių darbuotojų susirinkimas. Tame susirinkime buvo nutarta sujungti esamas “lietuviškas draugystes” į vieną bendrą organizaciją, kuri bendromis jėgomis veiktų pirmoje eilėje “lietuvybės labui” ir taip pat teiktų lietuviams visokeriopą paramą.

Jau pačioje pradžioje SLA veteranai pasistatė sau didžius ir, atsižvelgiant į anų laikų sunkumus, istorinės reikšmės mūsų išeivijos gyvenime turėjusius tikslus.

Skaityti daugiau: PAŽINKIME SUSIVIENIJIMĄ LIETUVIŲ AMERIKOJE

NAUJOS KNYGOS IR LEIDINIAI

PASAULIO LIETUVIŲ ŽINYNAS,

redagavo Anicetas Simutis, H. A. Leidėju pažymėta: Lithuanian Chamber of Commerce, Inc. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė, Brooklyn, N. Y. Didelio formato 266 psl. Kaina 5 dol. Užsakymus siųsti knygos redaktoriui: A. Simutis, 138-15—231 Street, Rosedale 10, N. Y.

Ši stambaus formato knyga suskirstyta į dvi dalis. Bendroji dalis apima svarbesnes lietuvių organizacijas bei įstaigas laisvajame pasaulyje su dabartiniais jų adresais ir praktiško pobūdžio informacijas. Čia randame lietuvių spaudos, dailininkų, menininkų, rašytojų, žurnalistų, įvairių tikybų dvasininkų bei krikščioniškųjų lietuvių religinių bendruomenių adresus ir metrinę, Britų Imperijos, JAV įvairių matų sistemas su palyginamosiomis lentelėmis bei pasaulio šalių piniginių vienetų palyginamoji lentelė. Atskirame skyrelyje čia randame atžymėta ir Jungtinių Tautų Organizaciją, su jos padaliniais. — Specialioje dalyje alfabeto tvarka aprašytos 38 pasaulio valstybės, suteikiant davinių ir apie jose gyvenančius lietuvius. Ypatingai plačiai nušviečiama įvairios profesinės galimybės Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir sužymima lietuvių profesijonalų bei įvairių įstaigų ar įmonių adresai. Suteikiama lietuvių statistika pagal oficialius davinius. Rašoma apie įvairių verslų perspektyvas bei kas žinotina, pasirenkant bet kurį verslą.

Trumpai tariant, ši knyga yra tokia, kokios ligi šiol lietuviai dar neturėjo. Be jos negalės išsiversti nė visuomenininkas, nė dvasininkas, nė kultūrininkas, nė verslininkas, nė bendrai lietuvis, norįs bent retkarčiais pažvelgti kiek plačiau, atseit, neužsidaryti vien tik savo šeimoje.

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS IR LEIDINIAI

KETVIRTI METAI

Nr. 1 (1283)1953 M. SAUSIS –JANUARY ĮSTEIGTAS 1919 M. 

Šiuo numeriu KARYS įžengia į ketvirtus metus šioje šalyje. Jo pirmasis numeris išėjo 1950 metais lapkričio mėnesį Lietuvos Kariuomenės Šventės proga. Norime tikėti, kad tuo, palyginti, ilgoku KARIO nužengtu šiame krašte keliu džiaugiamės ne mes vieni, atseit — tie, kurie jį numeris po numerio stumiame pirmyn, bet ir visi jo skaitytojai bei bičiuliai - rėmėjai, kurie savo uolumu padeda mums tame nelengvame darbe. Juk šion šalin naujai atvykusiųjų, vietinių mėgstamu “dypukų” vardu vadinamų, buvo nemaža mėginimų sukurti naują spaudos organą, bet tik vienintelis KARYS, tas brangių mūsų praeities tradicijų puoselėtojas, čia atsikūręs dar šiaip taip laikosi. Ir jis laikosi tik “per vargus ir pasišventimą”, anot poeto žodžių.

Nauji metai, naujos bėdos, bet jei jau į ketvirtus metus įkabinome, privalome pajusti pareigą šio žurnalo gyvybę ir toliau palaikyti. Juk šiuo tragišku laikotarpiu esame visi kariai, ar kurie anksčiau nešiojome uniformas, ar jų neturėjome, visi esame kariai savo pavergtos Tėvynės fronte, todėl KARYS tebūna mus visus jungiančiu organu, kuris vestų į didyjį tikslą, — stiprintų mūsų viltis ir rodytų kelią į gimtojo krašto sodybas, kurias vagomis raižo Nemunas, Neris, Dubysa, Nevėžis, Širvinta ...

* * *

Šiuos metus pradedame numeriu, kurio pirmasis straipsnis patiekia minčių apie pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, o viršelis papuoštas žinomo dailininko V. K. Jonyno kūriniu — Karalius Mindaugas. Tai ne be prasmės. Juk 1253 metais Mindaugas vainikavosi Lietuvos karaliumi. Vadinas, šiemet sukanka 700 metų, kai Lietuva įsijungė į ano meto krikščioniškųjų karalijų šeimą. Antra, tatai reiškia dar ir tai, jog KARIUI buvo, yra ir bus brangi Lietuvos praeitis, tautos pasiekti laimėjimai, ir jis kartu kenčia dėl tautos nelaimių. Nuo to savo pasirinkto kelio KARYS niekada nenukrypo ir niekada nenukryps. Jis tarnavo ir tarnaus tik Lietuvai.

Skaityti daugiau: KETVIRTI METAI

MINDAUGAS LIETUVOS IŠGELBĖTOJAS

T. VIKT. GIDŽIŪNAS, O.F.M.

Mūsų tauta amžių bėgyje turėjusi daug kritiškų dienų. Vienas pirmųjų, istorijai žinomų, kritiškų laikotarpių buvo XII-sis amž. Tuo metu Lietuva buvo susiskaldžiusi į daugelį mažų kunigaikštijų, kurių kunigaikščiai dargi dažnai ir tarp savęskovėsi. Dar X ir XI-me amž. rusai pradėjo užpuldinėti lietuviškąjį Padauguvį, ir net užvaldė Gardino sritis. XIII-me amž. Livonijoje ir Prūsuose įsikūrė du galingi kryžiuočių ordinai. Jie pavergė lietuviams giminingus, bet savo organizuotos valstybės iki tol nesukūrusius, latvius ir prūsus ir pradėjo grąsinti Lietuvai.

Pavojui artėjant Lietuvoje iškilo gabus kunigaikštis Mindaugas, kuris sumanė įkurti vieningą Lietuvos valstybę. Jis pašalino smulkius kunigaikščius, neišskirdamas nė savo giminių, nes tik tokiu būdu buvo galima sujungti kraštą. Paėmus vienam valdovui į rankas visos Lietuvos valdžią, ir Lietuvos prestižas greitai pakilo. Sumanaus politiko Mindaugo valdoma ir gabių karo vadų ginama Lietuva pasidarė ne tik atspari priešų puolimams, bet ir jiems patiems darėsi pavojinga. Jungtinė Lietuvos kariuomenė 1236 m. ties Šiauliais ir 1260 m. prie Durbės ežero visiškai sumušė kryžiuočius. Netrukus lietuviai atsiėmė ir rusų užgrobtas Gardino sritis, net ir patys ėmė daryti sėkmingus žygius į svetimas šalis.

Šios didžios Mindaugo minties nesuprato jo pašalintieji kunigaikščiai. Jie, degdami kerštu, susidėję su rusais ir Livonijos ordinu, ruošėsi pražudyti ne tik Mindaugą, bet ir pačią Lietuvą, suskaldydami ją vėl į mažas kunigaikštijas. Mindaugas tačiau laiku suprato artėjantį pavojų ir būdamas sumanus politikas be karo sugriovė jų planus.

Skaityti daugiau: MINDAUGAS LIETUVOS IŠGELBĖTOJAS

KLAIPĖDOS KRAŠTO ATGAVIMO SUKAKTIS

Sausio 15 d. sukako lygiai trisdešimt metų, kai Klaipėdos Kraštas gyventojų sukilimu pakeitė ligi toj buvusį statusą ir pareiškė norą jungtis prie savo branduolio — nepriklausomos Lietuvos respublikos. Ši sukaktis mums yra lygiai brangi, kaip ir Vasario 16-ji: šešioliktoji atkūrė Lietuvos valstybę, o Sausio 16-ji — tai Lietuvos valstybei prakirto langą į platųjį pasaulį.

Klaipėdos Kraštas, nors ilgus amžius nešė vokiškąjį okupacijos jungą, savo gyventojų dauguma išliko perdėm lietuviškas. Ne tik jis, bet ir nemaži plotai už Nemuno į pietvakarius buvo iš seno lietuvių apgyventa žemė. Atrodė, kad po pirmojo pasaulinio karo, esantiems rytuose ir vakaruose Lietuvos žemes pasidalijusiems grobikams žlugus, gi pačiai Lietuvai pasiskelbus nepriklausoma valstybe, lietuviškasis Klaipėdos Kraštas ir vadinamoji Mažoji Lietuva iš už Nemuno be jokių komplikacijų privalėjo įsijungti į Lietuvos valstybės organizmą. Bet išėjo kitaip.

Alijantai, kurie po karo braižė anuometinį Europos valstybių žemėlapį, už Nemuno esančią Mažąją Lietuvą paliko be jokių sąlygų karą pralaimėjusiai Vokietijai, o Klaipėdos Krašto likimą kuriam laikui paliko neišspręstą ir pavedė taip vadinamų keturių signatarų — Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir Japonijos — globai. Tų signatarų tarpe Prancūzija vaidino vyriausią vaidmenį.

Skaityti daugiau: KLAIPĖDOS KRAŠTO ATGAVIMO SUKAKTIS

O SKAMBINK PER AMŽIUS VAIKAMS LIETUVOS...

GEN. P. PLECHAVIČIAUS KALBA, PASAKYTA 1952 M. LAPKRIČIO 23 D., L. KARIUOMENES ŠVENTĖS MINĖJIME NEW YORKE

Brangūs tautiečiai!

1918 metais vasario mėn. 16 dieną būrelis didžių Lietuvos patriotų mūsų sostinėje Vilniuje paskelbė pasauliui, kad Lietuva vėl atkuriama Nepriklausoma Demokratine Respublika, šiuo aktu buvo sulaužyta paskutinė grandis retežių, kuriais Lietuva ir lietuvių tauta buvo sukaustyta daugiau 120 metų.

Gen. P. Plechavičius kalba

Šis drąsus ir kilnus žygis buvo paskatintas kilnaus Amerikos Prezidento Wilson’o žinomos 14-os punktų laisvės deklaracijos: kiekviena tauta turi teisę pati save valdytis.

Tuo laiku Lietuva dar buvo okupuota vokiečių kariuomenės ir kraštas kentė priespaudą, badą, skurdą. Daug sodybų buvo sudeginta, gyvas inventorius rekvizuotas. Ūkininkai apiplėšti, žemė apleista. Miestelėnai nuskurę ir išbadėję.

Rudeniop, dėka kilusios Vokietijoje revoliucijos, vokiečių armija pradėjo trauktis iš Rusijos ir Lietuvos. Pasidarė tuštuma, į kurią liejosi išbadėjusi komunistų raudonoji banga. Krašto vaizdas atrodė baisiai niūriai. Vokiečiams pasitraukus, nebeliko jokios valdžios. Valsčiuose ir miestuose buvo sudaromi komitetai, organizuojama milicija, bet ką galėjo padaryti beginkliai žmonės?! Krašte siautė ne tik nedateklius, lygus badui, bet ir banditų gaujos, susidariusios iš visokio tamsaus ir kriminalinio elemento. Raudonųjų agentai skverbėsi į komitetus, grąsinimais ir teroru versdami padoriuosius žmones juos apleisti.

Vilniuje paskubomis buvo sudaryta laikinoji Lietuvos valdžia, kuri pamatė, kad Nepriklausomybės Aktas neišgelbės lietuvių tautos nuo naujos ir dar baisesnės vergijos. Tuolaikinis Ministeris Pirmininkas a. a. Mykolas Šleževičius karštais iš širdies gilumos Lietuvos patrioto žodžiais kreipėsi į Lietuvos žmones, ragindamas stoti savanoriais ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: O SKAMBINK PER AMŽIUS VAIKAMS LIETUVOS...

SAPNO VIEŠNIA

Juozas Mikštas

Tolimos praeities miglose,
Kaip svajonių geroji dvasia,
Tu dažnai pasirodžius sapne,
Kalbini ir vilioji mane.

Vėl mums ošia gimtinės šilai,
Vėl nuo ežero grįžtam vėlai,
Vėl birželio nakties tyloje
Jungia mus bendro džiaugsmo gija.

Vėl mus sveikina ryto žara,
Ir kaip ašara meilė tyra
Glamonėja dirvas, takelius,
Ir sodybas, ir klonius žalius.

Bet... nubudęs tik skausmą juntu.
Ir veltui šaukiu, klausiu:—Kur tu?... 
Man pagrobė tave nežinia,
Ir likai man tik sapno viešnia.

Bet viešėk pas mane kuo dažniau,
Nors aš tavo kelių nežinau;
Ar jie eina iš mūsų namų,
Ar iš šiaurės rytų tolimų ...

MIRŠTU, KAD JŪS GYVENTUMĖT

LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖ CHICAGOJE

š. m. lapkričio 23 d. Čikagos “Ramovės” skyrius minėjo tradicinę Lietuvos kariuomenės atkūrimo dieną.

Šventė prasidėjo pamaldomis, kurios įvyko šv. Kryžiaus bažnyčioje. Gerokai prieš pamaldų pradžią bažnyčion pradėjo rinktis žmonės, kurių kas minutę gausėjo.

Kai bažnyčios suolai, apie 2000 sėdimų vietų, jau buvo užimti, zakristijos duryse pasirodė prel. Linkus liturginiuose rūbuose ir žengė prie altoriaus, kuris skendėjo gėlių ir šviesų jūroje. Gerb. prelatą lydėjo kunigai: Neverauskas, Paukštys. Šv. Mišių metu giedojo p. Sodeikos choras mišias ir maldą už tėvynę. Bažnyčios skliautais nuskambėjo ir solo — D. Stankaitytė giedojo sopranu Ave Maria.

Šv. Mišių viduryje į sakyklą įlipo kun. Stašys. Jis drožė pamokslą, nuolat užakcentuodamas atskirus pasakymus: “Pasaulis, pamynęs laisvę ir teisingumą, negali turėti ramybės. Šių dienų žmonija yra nuolatinėje kovoje už didžiuosius principus ir mes privalome jungtis į šią garbingą kovą”.

Pamaldas užbaigė Tautos Himnu, kurį jausmingai sugiedojo visi esantieji bažnyčioje.

Antroji šventės dalis įvyko Bridgeporte, Lietuvių Auditorijos salėje, tuoj po pamaldų 12 val.

Skaityti daugiau: MIRŠTU, KAD JŪS GYVENTUMĖT

KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE

POVILAS G-KAS, ME.

(Tęsinys iš per. m. Nr. 8)

Naciai, matomai, nežinojo apie miestelyje esančius SS-esesininkus ir įspėjimą palaikė taikomą jiems. Be to, tą mintį lyg tvirtino per drąsi viršaičio laikysena.

—    Iš kur tas raštas? Tu šnipas! Mes tave areštuojame! — vėl pratrūko pykčiu Beckman.

—    Tas raštas iš lietuvių partizanų, pasivadinusių save “Vanagai”, štabo. Aš ne šnipas. Aš tik pasiuntinys. Privalau perduoti kam priklauso tą raštą. Jūs mane neareštuosite, jeigu jūs mane areštuotumėte, partizanai jums atsilygintų tuo pačiu, — ramiai, rimtai ir drąsiai aiškia vokiečių kalba dėstė Andr.

—    Kur jie?

—    Dauguma jų ten, — parodė pirštu pro langą, — už ežero, miške. Bet jų pilna visur.

—    Ar tai komunistai?

—    Ne. Tai lietuviai patriotai. Jie ruošiasi kovai su komunistais, bet jie kovoja su visais lietuvių skriaudėjais.

—    Ar daug jų?

—    Bus apie trisdešimt tūkstančių, — net nemirktelėjęs sumelavo Andr.

—    Veruckten Samogitiers! (Pasiutėliai žemaičiai) — nusikeikė Beckman.

Tuo laiku į miestelį įvažiavo keturi kariški sunkvežimiai, kuriuose sėdėjo šimtas šautuvais ginkluotų vokiečių kareivių. Tai pajėga priverstinei evakuacijai, kurią prieš valandėlę Beckman telefonu iššaukė iš Plungės įgulos. Naciai pamatę kareivius, pusbalsiu tarpusavyje pasitarė; du iš jų išėjo ir su kareiviais nuvažiavo į Platelių valstybinį ūkį, keturi likosi.

—    Aš noriu pasikalbėti su jų vadais, — tęsė toliau Beckman.

Skaityti daugiau: KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

Pulkininkas Jonas Petruitis — Nepriklausomybės kovų vaizduotojas

Nepriklausomybės kovos iškėlė nemaža šaunių vyrų, kurie ne tik pasižymėjo karo lauke, bet ir vėlesniam nepriklausomam gyvenime suvaidino žymų vaidmenį.

Pulkininkas Jonas Petruitis buvo vienas žymiausių Nepriklausomybės kovų asmenybių. Jeigu jo vėlesnei veiklai galbūt ir nevisi gali pritarti, tai jo karo žygiai visus vienodai priverčia susižavėti jais.

Dar jaunas Jonas Petruitis pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atsidūrė Kaukaze, kur būta nemažo būrio lietuvių patriotų. Jie visi, kaip savo atsiminimuose Jonas Petruitis rašo, nė trupučio neabejojo, kad Lietuva turi būti nepriklausoma valstybė. Jie nublokšti toli nuo tėvynės ir nežinodami, kas ten ištikrųjų dedasi, siunčia delegaciją į Lietuvą, į sostinę Vilnių. Šios delegacijos pareiga buvo viską ištyrus grįžti atgal ir tinkamai painformuoti likusius ir dar negalinčius grįžti iš Kaukazo lietuvius patriotus. Reikia atsiminti neįmanomas anų laikų susisiekimo sąlygas ir tik tada gerai suprasime šio pasiryžimo didumą. Iš Kaukazo per daugelį valstybių, aplinkiniu keliu, į Vilnių važiavo be jauno rusų caro armijos poručiko Jono Petraičio dar Pr. Dailidė ir Jazdauskas. Jonas Petruitis iš kalno buvo nusistatęs pasilikti Lietuvoje, o Pr. Dailidė Kaukazo lietuviams duotą pažadą ištesėjo. Jis grįžo ne tik su plačiomis informacijomis, bet ir su įgaliojimais atstovauti Kaukaze lietuvių pabėgėlių reikalus.

Jonas Petruitis rado išbadėjusį dar po karo neatsigavusį Vilnių, rado tebešeimininkaujančius Lietuvoje vokiečius, nors jau Valstybės Taryba, priešakyje su A. Smetona, jau buvo pradėjusi darbą Lietuvai atkurti.

Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

DIDYSIS NEW YORKO BALF VAJAUS KONCERTAS

Didžiojo New Yorko BALF Vajaus Koncerto, įvykusio 1952 metų rudenį, Lost Battalion salėje programos pildytojai, žiūrint iš publikos į sceną. Programą išpildę dainininkai ėjo į publiką ir padėjo rinkti aukas likusiems Europoj lietuviams tremtiniams gelbėti. Dosnioji publika čia pat salėje suaukojo $1,161.00. Bendrai vajuje surinkta $8,730.86.

Didžiojo New Yorko BALF 1952 m. Vajaus Komiteto Pirmininkas, Metropolitan Operos solistas Algirdas Brazis įteikia BALF Pirmininkui Kan. Dr. J. B. Končiui vajaus proga Komiteto surinktųjų tremtiniams šelpti aukų čekį. Tremtinių vardu BALF pirmininkas dėkoja.

Skaityti daugiau: DIDYSIS NEW YORKO BALF VAJAUS KONCERTAS

LIETUVIAI KARIAI

Pradedant naujus metus, pravartu prisiminti ir mūsų kariai. Visos tautos gerbia savo karius, nes jie gina krašto laisvę, saugo nuo priešų, kad to krašto gyventojai ramiai gaištų kurti gerbūvį.

Amerikos šalies kariai, savo kilme priklausą įvairioms tautoms, šiuo metu kovoja ne tik už tos šalies žvaigždėtąją vėliavą, bet kartu ir kitų pavergtų ar norimų pavergti tautų laisvę. Tų kovotojų eilėse yra ir lietuvis karys, čia gimęs ir naujai atvykęs kaip tremtinis, jis pakelia vargą, kovoja ir žūsta greta kitų. Už žmonijos laisvę lietuviškas kraujas yra apšlakstęs žemę nuo Pacifiko iki Grenlandijos, nuo Lietuvos iki Korėjos. Nulenkiame galvas prie Tave, žinomas ir nežinomas Kary, tylos minute gerbiame Tave žuvus už pasaulio laisvės principus.

Lietuviai kariai, esą JAV armijoje, ir nekariai, kurie randamės laisvame pasaulyje, jungiamės tomis pačiomis mintimis ir troškimais, kad vėl bus laisva Lietuva, kad Gedimino kalne suskambės pergalės maršai, o trimitai palydės bokštan kylančią trispalvę. Giliai širdin mums įsminga Tėvynėje žūstančių partizanų žodžiai:    “Mesžūstame, kad tu, lietuvi, nepamirštum savo Tėvynės, kad aukotumeis jos išvadavimui!” Grįžę gal nesurasime žuvusių partizanų kapų, nes raudonieji budeliai neleidžia jų garbingai palaidoti, bet jų pasišventimas ir atlikti didvyriški žygiai Tėvynės labui amžiams liks žinomi mūsų tautai.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI KARIAI

KAI TĖVYNĖ ŠAUKĖ ATLIKTI PAREIGĄ...

EDWIN MULLER,

“The American Weekly” bendradarbis

1945 m. pavasarį sąjungininkams išsikėlus Norvegijoje, puikią saulėtą gegužės dieną per Norvegijos sostinę atvirame automobilyje su karaliumi ir sosto įpėdiniu važiavo dar vienas asmuo. Minia, keldama ovacijas karališkajai šeimai, nepamiršo ir didžiojo rezistencijos vado ir šaukė: “Tegyvuoja karalius, tegyvuoja Max Manus!”

Tą įvykį dar ir dabar šiltai prisimena žymusis Norvegijos rezistencijos vadovas Max Manus, kuris šiuo metu su savo šeima — dviem vaikais ir žmona — gyvena. Čia paminėsime keletą jo atliktųjų žygių, iškėlusių Manų į pirmaeilių kovotojų eiles.

Kai 1941 m. vėlų rudens vakarą jis atidarė savo kambario duris, jo jau laukė kvislinginė Norvegijos politinė policija. Vos spėjo praverti duris, 6 stiprūs vyrai iškart jį nuginklavo, išimdami iš po pažasties ir prie kairiosios kojos šlaunies paslėptus du pistoletus. Jie išvertė ir jo kuprinę, bet nesurado jos dugne paslėptųjų granatų. Bet ir jis jų negalėjo pasiekti...

Tuo momentu, kai jį sulaikiusiųjų grupės vadas tikrino jo dokumentus, jis padarė klaidinantį judesį durų link. Ir tą pačią akimirką, kai šešerios poros akių nukrypo į duris, jis pro langą nėrė du augštus žemyn ant kieto šaligatvio grindinio.

Ir taip vieton kalėjimo Manus pateko į ligoninę. Kovodamas su sąmonės netekimu, jis girdėjo balsą tariant: “Būtų kvaila šį vyrą išnešti ir sušaudyti. Jis tuoj mirs čia pat. Jo nugarkaulis yra sulaužytas”.

Skaityti daugiau: KAI TĖVYNĖ ŠAUKĖ ATLIKTI PAREIGĄ...

KORĖJOS POLIGONE PASIDAIRIUS

BR. MICHELEVIČIUS

Korėjos klausimui šiandieną priduodama pirmaeilės reikšmės. Šio “Kryžiaus” karo prieš raudonojo komunizmo hordas Korėjoje didžiausia materialinė ir atsakomybės našta krenta ant amerikiečių pečių, ypač oro ir jūrų veiksmuose, taip pat apginklavimo, aprūpinimo ir vadovavimo srityse. Bet ir kiti sąjungininkai nėra vien pasyvūs žiūrovai šiame moderniškame poligone. Didžiuma laisvojo pasaulio valstybių šiame kietame kare yra atstovaujamos jų geriausių pulkų, batalijonų. Iš sąjungininkų fronto 15 linijinių divizijų tik 5 divizijos yra amerikiečių. 155 mylių ilgumo frontas yra užimtas 60% R. O. K. (Korėjos Respublikos - pietų korėjiečių), 15% fronto tenka kitų sąjungininkų junginiams ir tik už 25% fronto yra atsakomingos amerikiečių divizijos. Be to, kiekvienoje amerikiečių kautynių divizijoje yra 2,500 taip vadinamų KATUS’ų, t. y. pietų korėjiečių karių, kurie petys į petį kovoja drauge su amerikiečiais prieš raudonuosius. Taigi, šiandieną Korėjos fronto 75% laiko užėmę šių sąjungininkų jėgos: R. O. K., Australijos, Belgijos-Luxemburgo, Kanados, Kolumbijos, Ethiopijos, Prancūzijos, Did. Britanijos, Graikijos, Naujosios Zelandijos, Olandijos, Filipinų, Thailando ir Turkijos. Jei šios sąjungininkų pagelbos nebūtų, amerikiečiams tektų savo 8-ją Armiją papildyti dar 10-čia savo divizijų.

Skaityti daugiau: KORĖJOS POLIGONE PASIDAIRIUS

AR AMERIKA GALI PANAUDOTI SAVO BAZES ANGLIJOJE?

A. Rėklaitis

Anglijoje JAV bazės yra didelės, plečiamos ir tobulinamos. Iš čia bombonešiai gali siekti visus Europos kampus ir, esant reikalui, iš čia gali nunešti ir numesti A-bombas į Rusijos centrus.

Amerikiečiams kyla klausimas, ar britų “veto” gali sutrukdyti tų bazių panaudojimą pačioje karo pradžioje? Gi britams rūpimas klausimas yra: ar JAV, naudodama tas bazes, įtrauktų Angliją į atominį karą?

Bazėms statyti Anglijoje JAV investavo milijonus

Anglijoje yra 15 JAV bazių. Jų pajėgumas dabartiniu metu skaitomas 30,000 Amerikos oro jėgų vyrų. Su kiekviena diena bazės plečiamos ir didinamos. Tų bazių statybai JAV jau investavo šimtus milionų dolerių.

Keliaudami į šiaurę nuo Londono jūs galite pastebėti 5 JAV bombonešių bazes rytų Anglijoje. Tai yra bazės aukštuodegių JAV bombonešių B-50. čia jūs galite matyti atomines bombas galinčius nešti lėktuvus, nuolat pakylančius ir nusileidžiančius, dieną ir naktį be pertraukos. Tai pratimai, pasirengimas būsimiems uždaviniams, šie bombonešiai yra saugojami JAV oro pajėgų kovos-“jet” lėktuvų, veikiančių iš kitų 3-jų oro bazių.

Skaityti daugiau: AR AMERIKA GALI PANAUDOTI SAVO BAZES ANGLIJOJE?

Subkategorijos