1921-1940-1951
Ateinančiais metais vasario ar kovo mėn. sukaks lygiai 30 m., kai pasirodė pirmasis tojo karo mokslo žurnalo numeris, plk. Itn. J. M. Laurinaičio suredaguotas. Nuo 2 nr. redagavimą perėmė plk. Itn. Vytautas Steponaitis, kuris ir redagavo jį ilgiausiai, apie 15 metų ir sugebėjo pastatyti žurnalą į tinkamą aukštumą. Palyginimas su kitų valstybių, kartais daug stipresnių, didesnių ir turtingesnių, kariniais žurnalais, dažnai rodė “M. Žinyno” pranašumą. Tiktai trumpam laikui Steponaitis buvo užleidęs savo vietą gen. št. plk. Juozapui Lanskoronskiui, kai jam teko atlikti rikiuotės stažą 2. p. pulke. Paskutinius penkius metus žurnalas buvo vedamas dipl. intend, plk. ltn. Šimkaus.
Laurinaičio - Steponaičio-Lanskoronskio redaguotas “Mūsų žinynas” nebuvo niekad vien grynai kariniu žurnalu. Nemaža buvo jame išspausdinta mūsų istorikų prof. A. Janulaičio, plk. ltn. prof. Vaclovo Biržiškos, menininko prof. Pauliaus Galaunės ir kitų mokslo vyrų veikalų. Tad toks ir šiandien daug kur nepasenęs, yra įdomus ir kartais gali patarnauti, kaip šaltinis moksliniam darbui.
Skaityti daugiau: “MŪSŲ ŽINYNAS”
A. S.
Ko gi taip sužiuro nerime visi?
Ant Sedos miestelio juodas debesis—
Tai ne rudens vėjas pučia mirtimi,
Tai lėktuvai sklando, mirtį sėdami.
Ant Ketūnų kelio tankai keturi —
Pasipylė ugnys dulkių sūkury.
O mes dar nežinom—klausiame vadų:.
Kieno šitie tankai—rusų? vokiečių?
Skaityti daugiau: SEDA
Studentų Atsargos Karininkų Korp! “Ramovė” Nepriklausomybes metais
Nedidelis būrelis studentų atsargos karininkų prieš 19 metų Vytauto Didžiojo Universitete, Teisių Fakultete, poselėjo mintį savos studentiškos organizacijos įkūrimo reikalu, šiems jaunuoliams įdiegta Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo Mokyklos tėvynės meilės, mokslo ir drausmės dvasia sakyte sakė: “Papuoškite lietuviškos studentijos gyvą ir gražų organizacinį gyvenimą darviena nauja atsargos karininkų organizacija.”
Universiteto vadovybei pritariant ir tuolaikiniam gen. štabo viršininkui, bei Karo Mokyklos viršininkui gen. Jackui šią idėją remiant, buvo įsteigta Lietuvos Studentų Atsargos Karininkų draugija “Ramovė”, kuri greit persiorganizavo į korporaciją.
Korp! “Ramovė” savo aktyvų studentiškos veiklos darbą vainikavo sėkminga veikla, keldama drausmės ugdymą savybėje ir skleisdama tėvynės meilės ir susiklausymo dvasią plačioje Lietuvos visuomenėje.
Skaityti daugiau: NEDAUGEL MŪSŲ
Juozas Šilainis
Žvelgiu į Adelaidės grakščią panoramą,
Žvelgiu nuo saulėje paskendusių kalnų.
Ir nesuprantu, ką man medžių lapai šlama,
Tiktai žinau: ne šia diena aš gyvenu.
Šiandien esu apsvaigęs ne nuo seno vyno,
Ir ne nuo įspūdžio pašėlusiai gilaus.
Tai kas, vai kas dabar mane čia taip svaigina?
Ir kas čia sunkią galvą prie širdies priglaus?
Skaityti daugiau: PEISAŽAS NUO KALNŲ
Šiuo metu Vokietijoje lietuviai gyvena dvejopai: vieni dar tebeglobojami IRO, kiti jau pervesti į vokiečių ūkį. Pirmieji gauna nemokamai maistą, pastogę ir aprangą. Antrieji tegauna pašalpą, vadinamą Fuehrsorge: šeimos galva — 37 Dm. (8-10 dol.) per mėn., žmona — 25 Dm., vaikai— po 20 Dm., viengungiai — 40 Dm. Už pastogę kai kur nereikia mokėti, o kai kur reikia, žiūrint, kaip nutaria vokiečių provincine valdžia. Jokių drabužių ir avalynės šie lietuviai negauna.
Skaityti daugiau: KAIP GYVENA LIETUVIAI VOKIEČIŲ ŪKYJE
Saulėtą gruodžio popietę Brooklyno Grand Street atsitiktinai susipažįstu su viena lietuve tremtine. Patyrusi mane esant vieną iš KARIO red. vyrų, maloniai pakviečia užeiti čia pat gyvenančion jaunų lietuvių šeimon, kuri susilaukė savo senų tėvų, dar tik prieš 6-tą dienų atvažiavusių iš Vokietijos.
Paeiname keliasdešimts žingsnių, kopiame laiptais aukštyn ir atsirandame kukliame butelyje, kur įsikūrę jau anksčiau atvažiavusieji tremtiniai. Jaunas vyriškis ir šiuo metu palinkęs braižė kažkokį projektą, tvirtai tikėdamas gauti darbo savo specialybėje.
Tik ką atvažiavusieji tėvai — Bronius Brasiūnas su žmona. B. Brasiūnas — vaistininkas, suvalkietis, gyvenęs Memmingeno stovykloje ir dirbęs vaistinės vedėjo pareigose, buvęs Liet. Raud. Kryžiaus įąaliotinis.
Skaityti daugiau: PRIEŠ ŠEŠETĄ DIENŲ IŠ EUROPOS
DR. V. A. DAMBRAVA
(Svarbesniųjų JT Visumos Susirinkimo sprendimų apžvalga)
Su šiuo KARIO nr. skaitytojai pradedami informuoti apie Jungtinių Tautų darbus penktoje sesijoje.
Kitame nr. mūsų bendradarbis Dr. Vytautas-Antanas Dambrava sutiko paruošti išsamų reportažą apie mūsų pačių, o kartu ir paskirų Jungt. Tautų delegacijų pastangas Lietuvos klausimui kelti. Straipsnis bus pailiustruotas specialiai parinktomis nuotraukomis iš Jungtinių Tautų sesijos. RED.
Gruodžio men. 18 d. prieškalėdiniai JT posėdžiai baigėsi. Paskutiniuoju laiku jau buvo jaučiamas delegatu išsisėmimas, nes, be suinteresuotu, daugelis delegatų debatuose dalyvaudavo be entuziazmo. Gal tik viena SSSR delegacija, nežiūrint, kad jos visos rezoliucijos buvo atmestos, buvo agresyvi iki paskutinės valandos. Jei pradžioje rodydavosi tribūnoje Višinskis, pasikeisdamas su Maliku, tai paskutiniuoju laiku vis dažniau pasirodydavo ir antraeilės delegacijos figūros su Arutinianu, Tsarapkinu ir Soldatovu.
Skaityti daugiau: GRUODŽIO MĖNUO JUNGTINĖSE TAUTOSE
Jau dešimt metų, kai Lietuva teriojama žiaurių okupantų, o pati lietuvių tauta planingai naikinama.
Pasaulyje išblaškyti lietuviai negali būti abejingi partizanų vedamai kovai dėl Lietuvos laisvės, todėl visomis priemonėmis turi drauge su jais kovoti žūtbūtinę kovą.
Viena kovos priemonių yra tikslus bolševikų-komunistų kėslų ir jų genocido metodų pavergtuose kraštuose iškėlimas.
Šia kryptimi tarp kitko ir dirba Lietuvos Antinacinės Rezistencijos buvę politiniai kaliniai.
Prie LAR b PK Sąjungos veikiantis Lietuvos Tautinės Martirologijos skyrius, vadovaujamas Jono Rimašausko, buvusio bolševikų ir nacių kalinio, per eilę metų rinko dokumentinę medžiagą ne tik apie mūsų tautos aukas nacių okupacijos metais, bet ir apie raudonųjų mūsų tautai daromas skriaudas.
Skaityti daugiau: LIETUVOS GENOCIDO PARODA
Galimi pasikeitimai
Šiuo metu svarstoma Tol. Rytų karinės vadovybės problema gali būti išspręsta taip: gen. MacArthuras grįžtų į Vašingtoną, Jungtinio štabo viršininku, o pakeistų jį gen. Omar Bradley.
Naujas lėktuvnešis
1951 m. pradžioje būsiąs pradėtas statyti naujas superlėktuvnešis, šiek tiek didesnis, negu 45.-000 to Midway. Nuo jo denio atomines bombas nešą sprausminiai bombonešiai galės nuskristi apie 1.500 mylių ir grįžti atgal į lėktuvnešį.
Svarbus dalinių judėjimas
Jugoslavija prie Bulgarijos pasienio siunčia ne tik savo geriausius, kautynėse išbandytus vienetus, bet ir Tito asmeninės apsaugos vyrus. Apgultame krašte toks dalinių judėjimas yra normalus reiškinys, tačiau gerai informuoti sluoksniai tvirtina, kad Tito šią žiemą tikrai laukiąs bulgarų įsiveržimo. Bulgarai esą geriausiai ginkluoti iš visų satelitų. Amerikos žvalgyba tiki, kad Tito baimė gali būti visiškai pagrįsta.
Skaityti daugiau: Karinės žinios
DETROIT. — Amerikos Lietuvių Sąjungos ‘Ramovės” Detroito Skyrius lapkričio 23 d. surengė iškilmingą Lietuvos kariuomenės šventės minėjimą. Minėjimas pradėtas 9 val. 30 min. iškilmingomis pamaldomis už žuvusius karius kovoje dėl Lietuvos laisvės, šv. Antano parapijos bažnyčioje. Pamaldas atlaikė ir pritaikytą dienos proga pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. dr. Boreišis. Pamaldų metu prie JAV ir Lietu vos vėliavų asistavo Detroito skautai ir skautės.
Po pamaldų įvyko minėjimas buvusioje lietuvių salėje. Minėjimą atidarė “Ramovės” skyriaus pirmininkas mjr. Racka, pabrėždamas šios dienos dvejopą—Padėkos dienos ir Lietuvos Kariuomenės šventės reikšmę. Prelegentas, ltn. dr. Mickevičius, skaitė paskaitą “Lietuvos kariuomenės kūrimasis", nušviesdamas sunkius Lietuvos Tarybos Vilniuje pirmuosius žingsnius, kuriant Lietuvos kariuomenę, o taip pat kietas savanorių kovas su visais Lietuvos priešais. Ltn. Kriščiūnas savo paskaitoje “Lietuvos kariuomenės vaidmuo” — išryškino mūsų kariuomenės įnašą į Lietuvių Tautos atgimimą, auklėjimą ir valstybinį gyvenimą.
Po paskaitų vyko trumpa meninė dalis, kurią išpildė Detroito Lietuvių Balso Radio Klubo vyrų choras, vadovaujamas kompozitoriaus Br. Budriūno, ir vietos skautai.
Skaityti daugiau: LAPKRIČIO 23-OJI JAV IR PASAULYJE
Mielas Prieteliau,
Jau beveik dveji metai praslinko, kai su Tavim išsiskyrėm tarp anų barakų, kurie mus daugelį metų laikė pririšę prie savęs. Puikiai pamenu tą dieną. Buvo gražus, saulėtas švabiškas pavasaris, o mūsų komitetas buvo nuverstas. Mat, dėl išeikvojimų maisto sandėlyje, ir dėl viešo visuomenės protesto, sandėlininkas persikėlė net į kitą zoną. Pameni, tada nieks nesutiko eiti į komitetą, išskyrus mane. Aš, žinoma, sutikau. Ir tai tik dėl to, kad žinojau, jog tą pačią dieną išvykstu į pereinamąją stovyklą, pakeliui į JAV. Kaip ten buvo toliau — nieko nežinau, bet dabar čia galiu visiems pasakoti, jog “kempėse” buvau net komiteto pirmininku. Matai, čia, Amerikoje, labai svarbu turėti kokį nors titulą, žmogus be titulo, ir dar buvęs DiPi, vietinių visiškai negerbiamas. Beveik visi atvykusieji turia kokius nors titulus.
Tai matai, prieteliau, kas darosi.
Skaityti daugiau: LAIŠKAS EUROPON
BANGUOTOS ŠYPSENOS
BABILONAS
Spoksau į bangelių grimą
Į mirgėjimą žvaigždžių —
Pro propelerių ūžimą
Balsą kažkieno girdžiu.
“Duok poezijos”, — tai šaukia
Man redaktorius rimtai, —
Apie tai, kaip laivas plaukia,
Ką mes jaučiam, apie tai.
Žiūriu į marias pro “bortą”
Ir žiūrėdamas mąstau,
Kaip šiandien valiau “abortą”,
Kaip valyt rytoj reiks tau...
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
KOVA PRIEŠ KOMUNIZMĄ — KOVA DĖL LIETUVOS!
T U R I N Y S
REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS
KAS SVARBIAU?
Daugiau aiškumo!
KOMUNISTINĖ KINIJA — AGRESORIUS
PUSAMŽIO RIBĄ PERŽENGUS
NEŽINOMO KAREIVIO NAKTIS (eil.)
Dokumentai kalba...
Pirmoji baterija
PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS
APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE
KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS
AŠ ATRANDU AMERIKĄ...
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
Mano kelias į savanorius
LIETUVIŲ KULTŪRINIS GYVENIMAS 1950 M.
MŪSŲ KARO VYRAI RAŠO
Iš JAV armijos talkininkų praeities
SVETIM. LEGIONE MOTERYS MYLIMOS IR NEAPKENČIAMOS
Kareivis (eil.)
DIENOS SLENKA NENUOBODŽIAI
TENAI...
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
Karinės žinios
TREMTINIŲ BŪKLĖ VOKIETIJOJE
BĖGIMAS
Apie viską...
Kuprinės pabiros
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Žurnalo fotokopija PDF: 
Vyr. redaktorius Kpt. SIMAS URBONAS
Redaguoja ir leidžia: Kpt. Sim. Urbonas. Br. Aušrotas. St. Butkus ir Aug. Astrauskas Prenumerata: metams—4 dol., pusm.—2,50 dol., atks. nr. 45c. Red. ir adm. adresas: KARYS, 156 Steamboat Rd., Great Neck, N. Y.
Nr. 3 (1262) 1951 M. SAUSIO MĖN. Įsteigtas 1919 m.
PETRAS JURGĖLA
Plačioji lietuvių visuomenė dažnai tegirdėdavo, o mūsų veikėjai, rašytojai ir net kartais istorikai tebeskelbdavo daugiau tiktai politinę - kabinetinę Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo istorija. Tuo tarpu gi visi, o ypač Nepriklausomybės kovų dalyviai, žinome, kad Lietuvos laisvė buvo atėjusi karo laukais, kurie vėliau pagarsėjo kautynių datomis. Tuose laukuose tik po kelerių metų buvo pastatyta paminklų, didingų kryžių ir mažų baltųjų kryželių.
Pagaliau, Nežinomojo Kareivio Kapas Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus sodelyje, Kaune, simboliškai liudijo tautai, kokiu būdu buvo iškovota Vasario 16-ją paskelbtoji Lietuvos Nepriklausomybė. Gen. Nagius - Nagevičius per eilę metų rengė tą kapą: surinko tikrai nežinomojo, karo lauke žuvusio kario palaikus, surinko taip pat žymiųjų kautynių laukų akmenis, sucementavo juos (tuos nebylius kautynių liudytojus) į kuklų paminklą, lietuviškuoju kryžiumi viršūnėje.
Taip buvo .sukurtas lietuviškojo dėkingumo ir pagarbos kultas mūsų žuvusiems dėl laisvės. įspūdingos vakarinės apeigos Karo Muziejaus sodelyje kiekvieną vakarą jaudindavo susirinkusiųjų minias, savuosius ir svečiųjų šalių atstovus. Anoji šlubuojančių karo invalidų maršo eisena prie paminklo žuvusiems — kasdien išryškindavo gyviesiems kraujo jrašą paminkle “žuvusiems už Lietuvos laisvę”, - kurie bylojo: "Mes žuvome, kad jūs laisvi gyventumėt”...
Skaityti daugiau: REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS
A. MERKELIS
Vieniems — tu didvyrių palaiminta žemė,
Kitiems — tu nykštukų varginga tėvynė,
O man tu esi kaip smutkelis prie kelio,
Kur laukia keleivio malda ir nakvynė.
PUTINAS
Siekiamasis idealas yra daug gražesnis ir patrauklesnis už jau pasiektąjį. Kas pasiekta, jau tapę gyvenimo tikrove, nebe viliojąs idealas, bet gyvenimo kasdienybė, kurios dažnai nebesugebame kaip reikiant vertinti, o kartais pradedame net niekinti. Šiandien mums laisvė ir nepriklausoma Lietuva — siekiamasis idealas, o nepriklausomybės metais — tai buvo tikrovė, jau spėjusi virsti gyvenimo kasdienybe, ir mums atrodė, kad kitaip ir būti negali.
Kai sukilėliai, knygnešiai, savanoriai... siekė Lietuvai šviesesnės ateities, liejo kraują dėl jos laisvės— jie negalvojo ir tarp savęs nesiginčijo, kokia bus ta jų Siekiamoji Lietuva: svarbiausia, kad ji būtų laisva, o jau visa kita rasis savaime.
Po daugelio metų, didžių aukų ir pasišventimo atgavus laisvę, atstačius nepriklausomą valstybę, siektajam idealui tapus tikrove, jis ne visų vienaip buvo suprantamas ir vertinamas. Vieni tuo idealu gyveno, jam visas savo pajėgas skyrė, kūrybinėmis vertybėmis tautai laisvės ir amžinybės teise grindė. Kiti gi (ir jų daugumas) gyveno tik sau, siekdami kuo patogiau įsikurti. Tai gyvenimiška ir neišvengiama. Taip buvo, esama ir bus ne tik vienų mūsų tarpe.
Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU?
Kpt. SIM. URBONAS
Kiekvienam turėtu būti aišku, kad, bet kurią gyvenimo ar darbo sritį, bet kurį mokslo ar meno veikalą rimtai vertinant ar kritikuojant — yra būtina žinoti pagrindinai duomenys, nuostatai, visiškai teisingi, bešališki faktai; visos bendrosios ir atskiros aplinkybės. Juo labiau reikėtų to laikytis, rimtai, nuoširdžiai svarstant tokią svarbią valstybinio gyvenimo sritį, kaip, pvz., Lietuvos kariuomenės reikalą. Bet kuris paviršutinis švaistymasis pigaus efekto žodžiais, bet koks asmeniniu ar srovinių sąskaitėlių suvedinėjimas (jau nekalbant apie spiaudymąsi...) — mažių mažiausia yra nesubrendėlių darbas, nevykęs juokas pro ašaras, o gal, kaip sakoma, yra noras sukelti audrą varlių pilnoje kūdroje...
Mūsų spaudą atidžiau sekantiems jau yra suprantama, kad čia norima trumpai pasisakyti dėl polemikos, kritikos ir atsakymų, neseniai tilpusių DRAUGO dienraštyje.
Dr. Kazys Sruoga ir plk. P. Kaunas savo pasisakymais šiame didžiuliame dienraštyje — jau yra įnešę daug aiškumo vienam kitam paviršutiniškai galvojančiam, vien tiktai kaltininkų tebeieškančiam tremtiniui, o ypač seniesiems Amerikos lietuviams, kurie, toli stovėdami nuo nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, aišku, negalėjo ir negali žinoti, kaip ir kas buvo ten pas mus daroma, tvarkoma. Tiktai įsisiūbavę nusiraš-liai gali skelbti, kad visa mūsų kariuomenės prasmė buvusi vien “blizgančiose sagose’’, besaikiam gėrime ar milijonų išeikvojime “beprasmiams parako dūmams” manevruose, o ne kare... Kiti sako, kad daugybė pinigo buvo išmetama vien ginklams pirkti ar pas save jiems kalti.
Skaityti daugiau: Daugiau aiškumo!
Dr. V. A. DAMBRAVA
Šių metu vasario menesio pirmąją dieną Jungtinių Tautų Visumos Susirinkimas komunistinę Kiniją formaliai paskelbė agresoriumi, pasiryždamas imtis ir baudžiamųjų priemonių, jei ji ir dabar nepanorėtų pasinaudoti Jung. Tautų pasiūlymų, taikiai užbaigti įsiliepsnojusį karą Korėjoje.
Susirinkimas balsavo “roll call”, tai reiškia, kad kiekviena delegacija iš eilės turėjo pasisakyti savo nusistatymą.
Balsavimo rezultatai: 44 už, 7 prieš, 9 susilaikė.
Būdinga, kad Indija ir Burma, drauge su sovietiniu bloku, balsavo prieš JAV rezoliuciją, tuo tarpu kai kitos Azijos ir Vid. Rytų valstybės susilaikė, o keturios jų, kurių tarpe buvo ir Iranas su Lebanonu, balsavo už JAV rezoliucija. Švedija ir Jugoslavija taip pat susilaikė.
Skaityti daugiau: KOMUNISTINĖ KINIJA — AGRESORIUS
BR. AUŠROTAS
Prasidedant XX-jam amžiui, Niccolo Machiavelli, žinomo italų politiko (gyv. 1469-1527) gyvenime taikyti principai — dar nebuvo visai užnuodiję žmonijos moralės ir tautų tarpusavio santykių. Dar buvo ryškiai skiriama balta nuo juoda, gėris nuo blogio, tiesa nuo melo. taika nuo karo. Pasirašytosios tarptautinės draugiškumo ar prekybos sutartys buvo dar gerbiamos, ligi jų oficialaus atšaukimo. Dažnai žodinis pažadas būdavo vertingesnis už parašą ar aukso veršį.
Ne tik eilinis žmogus, bet ir toliau įžvelgiąs inteligentas anuomet sunkiai būtų galėjęs sutikti su Fiodoru Dostojevskiu (gyv. 1821-1881), kuris, lyg pranašas, savo veikaluose, o ypač kūrinyje “BIESY—VELNIAI" beveik tiksliai įspėjo Rusijos ateitį ir naujojo "tikėjimo" — komunizmo plėtimąsi.
Nesigilindami į priežastis, privedusias prie visiško tarptautinio moralinio supuvimo, mes tematome nuogus faktus, leidžiančius didiesiems prekiauti mažųjų laisve, kuri, pirmųjų teigimu, gražiai skambančiose propagandinėse frazėse, esanti kiekvieno žmogaus gimtoji teisė. Tačiau esmėje taitik tuščio indo viliojąs .skambėjimas.
Skaityti daugiau: PUSAMŽIO RIBĄ PERŽENGUS
Juozas Krūminas
Sutemsta naktis. Krinta žvaigždės. Ir šalta.
Blankioj tolumoj dangun brėžias miškai.
Ai ne—tai ne eglių viršūnės iškeltos,
Tai durtuvų gretos ir joja pulkai.
Nereikia, naktuže, prašvisti tau kloniuos,
Nei spindulius gaudyt miglos ežere —
Nes žvaigždės susirenka durtuvų šonuos,
Ir blizga mėnuliai kardų sidabre.
Aušra—ne aušra kraštais debesio švinta
Ir nulipa medžių viršūnėm vikriai —
Prajoja pulkai pro Giedraičius, Širvintus,
Pro Klaipėdos bokštus, Zarasų ežerais.
Skaityti daugiau: NEŽINOMO KAREIVIO NAKTIS
Pirmųjų Nepriklausomybės Kovų išvakarės
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai Vilniuje paskelbus Nepriklausomybes Aktą, tamsūs debesys niaukėsi mūsų žemės padangėje. Dar nebuvo realios jėgos laisvės idealui įgyvendinti.
Tų pačių metų lapkričio 23 d., pirmuoju įsakymu atkuriamai Lietuvos kariuomenei, buvo pradėta organizuoti ginkluotosios mūsų pajėgos.
1919 m. sausio 1 d. ginkluoti lenkų legionininkai užėmė Vilnių. Tuometinis Lietuvos Ministerių Kabinetas išleido šį atsišaukimą:
“Išeidamas iš faktinio padėjimo, jog mūsų sostinė miestas Vilnius susisiekimo žvilgsniu liko atskirtas nuo Lietuvos ir jog šiuo karo metu yra būtinas reikalas ankštame sąryšyje su visu kraštu organizuoti krašto pajėgas, Ministerin Kabinetas posėdyje sausio 1 dieną yra nutaręs:
Skaityti daugiau: Dokumentai kalba...
TRUMPA 1-MO ARTILERIJOS PULKO ISTORINĖ APŽVALGA
1919 m. sausio 6 d. buvo pradėta kurti mūsų artilerijos Pirmoji baterija. Pirmoji baterija išaugo į 1-mą artilerijos divizioną, kuris vėliau buvo pavadintas 1-mu artilerijos pulku. 1-mas artilerijos pulkas, tęsdamas savo istoriją nuo Pirmosios baterijos, savo metinei pasirinko pirmosios baterijos įsikūrimo dieną ir savo gyvavimo dienas skaičiuoja nuo 1919 m.- sausio 6 d. Kartu 1-mam artilerijos pulkui tenka garbė minėti ir mūsų artilerijos įsikūrimo dieną.
Netenką daug kalbėti dėl artilerijos reikšmės kautynėse. Artilerija visais laikais buvo moderniųjų kariuomenių požymiu, ir karus nulemdavo tos kariuomenės, kurios turėdavo judrią ir galingą artileriją.
Mūsų artilerija, kaip ir kitos ginklų rūšys, turi seną praeitį. Kai kurie, istoriniai šaltiniai artilerijos pradžią jungia su kunigaikščio Kęstučio laikais, šis kunigaikštis savo pirmuosus artilerijos šaunamuosius pabūklus — bombardas buvo nukreipęs prieš kryžiuočius kautynėse ties Jurbarku. Vėliau, didesniame maste lietuviai pavartojo artileriją, viešpataujant Vytautui Didžiajam -— 1410 metais ties Žalgiriu. Paskui artilerija, neatsilikdama nuo kitų ginklų rūšių, vis augo, tobulėjo ir pasiekė net tą, kad Lietuvoje įrengtos artilerijos pabūklų dirbtuvės — liejyklos.
Skaityti daugiau: Pirmoji baterija
Pirmąsias Vasario 16-sios metines sukaktuves lietuviai savo krašte šventė kovos ženkle. Tūkstančiai savanorių tada gynė tėvynę nuo priešu, kurie, keleriopai gausesni ir stipresni, norėjo ją pavergti. Todėl 1919 metų Vasario 16 vieni šventė laisvėje būdami, kiti priešų okupuoti, o treti kovos lauke.
Štai ką pasakoja mūsų savanoriai apie atšvęstas pirmąsias Nepriklausomybės metines sukaktuves ir tuo pat metu surengtą Tauragėje pirmąjį Lietuvos kariuomenės paradą:
“1919 metų pradžioje visoje Lietuvoje ėjo didelis sąjūdis. Kas galėdamas metė kasdieninį darbą ir ėjo ginti tėvynės. įvairiose vietose buvo sudaryti valsčių ir apskričiu komitetai, kurie rūpinosi tvarkos palaikymu apylinkėse. Kai kuriose vietose grupavosi vyrai apie tokius komitetus, kad į pulkus savanoriais galėtų vykt didesniais būriais, o reikalui esant, sudraustų vietos išsišokėlius.
Skaityti daugiau: PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS
žiemos sportas Lietuvos Karo Mokykloje
Greit sukaks jau lygiai dveji metai, kaip tremtinių spaudoje prasidėjo “šaltasis karas” tarp gudų ir lietuvių. Kartais gudai mėgsta prisiminti buvusius Lietuvos kariuomenės gudų dalinius ir dalis. Tad naudinga būtų suteikti bent kiek tikslesnių informacijų apie tas “gudiškas” dalis.
Jau seniai pasirodė savanorių kūrėjų sukaktuvinis leidinys, kuriame buvo straipsniai ir apie gudų dalinius. Pasirodo, kad per kapitono (vėliau mjr.) Kozlovo vedama “Gudų Karišką Biurą” perėjo ir užsiregistravo per 700 žmonių. Iš jų 68% įsiregistravo lenkais.
Skaityti daugiau: APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE
VACLOVAS BIRŽIŠKA
Nuo 1920 m. pabaigos ligi gruodžio mėn. 1923 m. man teko tarnauti Lietuvos kariuomenės Karo Mokslo Skyriuje (pradžioje Literatūros Skyriuje). Aukštiesiems Karininkų Kursams įsikūrus, nuo pat pradžios buvau paskirtas ir tų kursų lektorium, Lietuvos karo istorijai ir berods dar kitiems dalykams dėstyti, o bene 1921 ar 1922 m. buvau paskirtas ir Karo Mokyklos karo istorijos ir Lietuvos geografijos dėstytoju.
Vieną dieną, tiesiog iš pamokos, šaukia mane pas save Mokyklos viršininkas generolas Galvydis-Bykauskas (neprisimenu, ar jis tuo laiku jau buvo generolas ar tiktai pulkininkas).
Pradžioje gaunu iš jo pipirų už tai, kad Lietuvos geografijos pamokose pasakojau klausytojams apie kažin kokią Lietuvoje buvusią ledų gadynę, apie kurią šventraštyje gi nieko nėra sakoma.
Skaityti daugiau: KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS
Šis didžiosios amerikietės Pearl I. Buck rašinys, kadaise tilpęs tiek pokario vokiečių, tiek lietuvių tremtinių spaudoje, šiandien yra juo labiau įdomesnis mums tremtiniams jau ilgesnį ar trumpesnį laikų gyvenantiems šioje šalyje ir įdėmiai stebintiems JAV žmonių gyvenimo būdų, papročius, tradicijas. RED.
Nors esu amerikietė, bet visą savo gyvenimą buvau toli nuo Amerikos ir grįžau į ją kaip ateivė. Grįžau tik todėl, kad ji buvo mano tėvynė. Visa man čia buvo taip nauja, lyg būčiau iš Švedijos grįžusi, arba iš Italijos ar Graikijos atvažiavusi. Man buvo malonu pamatyti savo tėvynę.
Mes ateiviai visuomet turime vienokį ar kitokį vidujinį Amerikos vaizdą. Tai yra, žinoma, gražus vaizdas. O jis ir turi būti gražus, nes kitaip — mes į šią šalį ir nekeliautume. Juk taip lengvai ir neapleidžiama savojo krašto, jei kitur nesitikima atrasti ko geresnio. Vieni tikisi Amerikoje laimingesnį gyvenimą susikurti, pinigo ir turtų įsigyti. Kiti važiuoja į čia dėl erdvės trūkumo, ar laisvės netekimo, kad atsipalaiduotų nuo primestų varžtų, kad galėtų čia laisvai galvoti ir pagal savo tradicijas gyventi.
Kai kurie, jų tarpe ir aš, atvažiavome čia, aiškiau pasakius, grįždami į savo tėvynę. Mes nežinojome, kas yra tėvynė, gyvenome tarp svetimų žmonių, kalbėjome kita kalba ir ėjome svetimais keliais. Dabar atvažiavome į išsvajotą Ameriką.
Skaityti daugiau: AŠ ATRANDU AMERIKĄ...
