Los Angeles Lietuvių fronto bičiulių rengiamas Politinių studijų savaitgalis šiais metais vyko sausio mėnesio 30-31 dienomis.
Savaitgalis pradėtas svarstybomis: Švietimas ir politinės partijos -lemtingi pažangos varikliai. Jų metu plačiau kalbėjo Juozas Kojelis, Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jų pasisakymai daugiau buvo nukreipti į švietimą ir dabartinius jo trūkumus - vis daugiau įsigaliojantį bei įsistiprinantį materializmą. Iškelta ir dabartinių vadovėlių leidimo problema. Juos padeda finansuoti Atviros Lietuvos (Soros) fondas. Iš esmės, nieko blogo, jei atsiranda kas finansuoja vadovėlius, bet jei tą daro ideologiškai užsiangažavusi organizacija, reikia elgtis labai atsargiai. Pavyzdžiui, leidžiamuose istorijos skaitiniuose, rašant apie partizanus, cituojama ne Lukšos-Daumanto „Partizanai", bet Liūto Mockūno „Pavargęs herojus". Pervertus visą vadovėlį nerasite žodžio Tėvynė. Buvo pabrėžta, kad reikia apriboti valstybės, o tuo pačiu ir partijų kišimąsi į švietimo sritį, paliekant valstybei tik politiniai neužangažuotas sritis, tai yra, bendrojo lavinimo dalykų programų kūrimą, tautinio auklėjimo priežiūrą, mokytojų cenzo nustatymą, tinkamų patalpų parūpinimą ir t.t.
Viršuje, iš k. - Algirdas Patackas, min. Algirdas Saudargas, dr. Zigmas Brinkis, amb. Vytautas Dambrava. Apačioje - kalba P. Algis Raulinaitis. Prie stalo - moderatorė Angelė Nelsienė. Abi nuotr. ]. Pupiaus.
Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS LOS ANGELES
Obelių istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.
Atidarė duris lankytojams nauja kultūros įstaiga - Obelių istorijos muziejus, kurio įkūrėjas - mokytojas Andrius Dručkus. Atidarymas įvyko 1998 m. gruodžio 10 dieną. Šis muziejus ne tik mokytojo svajonė ir ilgametis darbas renkant istorines relikvijas, metų metus jas saugant, slapstant. Reikėjo dirbti tyliai ir atsargiai, pasišventus, paskyrus šiai kilniai misijai visą gyvenimą. Ypač už partizaninės veiklos dokumentų, nuotraukų kaupimą galėjai greit atsidurti saugumo kameroje ir tremtyje.
Muziejuje surinkti nepriklausomos Lietuvos karinės veiklos apdovanojimai, prieškariniai mokslo baigimo ženklai, Baltijos valstybių pinigai - monetos. Tautos skausmu prabyla surinkti kryžių ir koplytstulpių rūpintojėliai, medinės šventųjų skulptūrėlės, susimąstymui nuteikia Lietuvos laisvės kovotojų portretai.
Skaityti daugiau: ATEITIES KARTOMS
Šventasis Raštas - Senasis ir Naujasis Testamentai vienoje 2056 psl. knygoje - išleistas 1988 m. pabaigoje Lietuvoje. Senojo Testamento vertimas atliktas kun. prof. Antano Rubšio, o Naujojo Testamento - kun. Česlovo Kavaliausko (neseniai mirusio). Išleido "Katalikų pasaulio" leidykla.
Dr. Juozui Kazickui Kauno VD universitetas 1998.11.11 d. iškilmingai suteikė garbės daktaro laipsnį už jo nuopelnus ir darbą ugdant bei remiant įvairias ekonomines institucijas Lietuvoje.
Jonas Čeponis, dabartinis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas, Lietuvos partizanų vadas buvo apdovanotas III-jo laipsnio Vyčio kryžiumi. Ordiną įteikė prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos kariuomenės šventės 1998.11.23 d. metu.
Lietuvos advokatų taryba kartu su Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Kairėje - adv. Jonas Kairevičius.
Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI
Adolfas Damušis, LITHUANIA AGAINST SOVIET AND NAZI AGGRESSION. 1998 m. pabaigoje Į Laisvę Fondas išleido šią dr. Adolfo Damušio 342 psl. kietais viršeliais vertingą knygą, išsamiai supažindinančią angliškai kalbantį skaitytoją su Lietuvos rezistencija prieš sovietus ir nacius. Knygoje daug autentiškų dokumentų, nuotraukų bei faktų, paryškinančių to laikotarpio lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams. Knygos pabaigoje pateiktas pilnas vardynas. Knyga gaunama per Į Laisvę Fondą šiuo adresu: A. Pargauskas, 8908 Butterfield Ln. Orland Park, IL 60462, USA.
Neringa Krikštolaitytė, ARTI ŽMOGAUS. Pirmoji jaunos autorės, 1997 m. baigusios Garliavos J. Lukšos gimnaziją, poezijos knygelė, kišeninio formato, 64 psl. Joje virš 50 eilėraščių apie gyvenimą, meilę ir žmogų. Išleido 1998 m. leidykla "Aušra" Kaune.
Zenonas Prūsas, DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS VERPETUOSE. Vienos šeimos istorijoje, kaip autorius šią knygą vadina, aprašoma jos epopėja, prasidėjusi Butėnų kaime, Svėdasų valsčiuje. Didesnė knygos dalis skirta Prūsų šeimos nariams, išgyvenusiems okupacijas ir Sibirą, kita dalis - paties autoriaus odisėjai, atvedusiai jį į tolimąją Ameriką. 174 psl. knyga skaitoma labai įdomiai. Išleido 1999 metais "Naujasis lankas" Kaune. Užsienyje gaunama ir per Į Laisvę Fondą.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI
T U R I N Y S
Redakcijos skiltis ................................................................ 2
Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis
Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas?
Petras Zabitis - Baltijos kelias .................................................. 4
Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės .................................. 6
P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas .............. 7
Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių ................................ 10
Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė ........................................ 11
Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga ...................... 21
Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio ...... 28
Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant 41
Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? .................................... 45
Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos ............................... 50
Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose ...... 60
Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje (43-ji LFB stud. savaitė) ......... 71
Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių ... 76
Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui .......................................... 80
Žmonės ir įvykiai ................................................................ 82
Atsiųsta paminėti ................................................................ 84
PDF Fotografinė kopija BOX
NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI VISIEMS Į LAISVĘ ŽURNALO SKAITYTOJAMS IR SKAITYTOJOMS ŽENGIANT Į TREČIĄJĮ TŪKSTANMETĮ!
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1999 130(167)
REDAKCIJOS SKILTIS
Dešimties metų Lietuvos laisvės ryto saulė jau artėja į dienovidį. Gyvenimas atnešė patyrimą, laikas išmokė vengti klaidų. Po ilgos komunistinės santvarkos metų stiprėja demokratijos supratimas, savivalda daugumai jau yra kelias į tvarką ir progresą. Artėjant savivaldybių rinkimams, Lietuvos politinėse partijose jaučiamos aštresnės "jaunųjų ir senųjų" diskusijos ir judėjimas. Tai natūralu - demokratijoje rinkimų atvejais išryškėja bendruomenės vadovai, juos išryškina balsuotojai.
Pagal seną tradiciją, jaunimas nesitenkina tais idealais ir normomis, kurių laikosi vyresnioji karta. Jaunimas jaučiasi kitoks ir turi naujų idėjų bei reikalavimų.Jaunoji karta, atėjusi į valstybinį gyvenimą , yra turtinga vidiniais prieštaravimais, giliomis emocijomis, kankinasi naujais ieškojimais ir nusivylimais. Kai sutinkamos kliūtys ir vyresnieji nepritaria jaunųjų entuziazmui ar kartais nerealiems planams, tada ateina teigimas, kad vyresnieji jiems trukdo, neprileidžia prie kūrybinio valstybės darbo, kad jėga juos laiko po savo sparnu. Tada kyla diskusijos: kas yra tikroji vertybė ir kas veda į katastrofą. Diskusijose reikalinga didelės pakantos, dažnai, nors ir su širdgėla, tenka remtis patyrusiais visuomeninkais ir valstybininkais. Tai momentas, kai partijos ir grupės mėgina priimti programas ar platformas, su kuriomis bus einama į rinkimus. Nereikėtų, žinoma, atmesti ir naujai bręstančių jaunų vadovų, jau išmokusių demokratijos ir pilietiškumo, ir nestumti jų į dvasinį lūžį.
Skaityti daugiau: NAUJO DEMOKRATIJOS BANDYMO VILTIS
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietiškumo sąvoką, kuri turbūt suprantama kaip gairės, pagal kurias valstybės pilietis turėtų elgtis. Apie pilietiškumą ir kažkokios pilietinės visuomenės kūrimą kalba valstybės prezidentas, seimo pirmininkas, ministerijų pareigūnai, kartais net ir aukštieji Bažnyčios vadovai, o visa tai reklamuoja laisvoji žiniasklaida. Neseniai Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusioje specialioje konferencijoje buvo kalbama apie "pilietinę visuomenę ir subsidiarumo principą pokomunistinėse šalyse". Konferencija buvo dalis tarptautinio projekto "Bažnyčios vaidmuo pokomunistinių transformacijų procese" (Ar ne lietuviškiau būtų - "pokomunistinių pokyčių raidoje"?)
Neaišku, kodėl taip susirūpinta pilietinės visuomenės ir pilietiškumo klausimais? Argi piliečio teisės ir pilietiškumas nėra nustatyti valstybės įstatymais -ką galima ir ko negalima daryti, kada balsuoti, kada atlikti karinės tarnybos prievolę, kada sumokėti mokesčius ir tt. Tai yra kiekvienos valstybės piliečio priklausomybės savo valstybei teisės ir pareigos.
Skaityti daugiau: PILIETIŠKUMAS AR TAUTIŠKUMAS?
Prieš 10 metų Baltijos kelias išvedė tris pavergtas tautas į laisvę ir nepriklausomybę. Prisimenant šį nuostabų ir amžiams į istoriją įrašytą žygį, iš Lietuvos rašo Petras Zabitis. Spausdiname čia trumpą ištrauką iš jo prisiųstos apybraižos.
Virš Gedimino kaino sklandė baltas, švytintis angelas. Jis plėtėsi, didėjo, pavirto į nesuskaičiuojamą gausybę šviesos žvaigždučių. Leidosi žemyn ir krito į susirinkusią minią ant žmonių galvų. Balti žvaigždučių spinduliai pasiekė žmonių sielas, sušildė širdis, atgaivino jausmus, sužadino protą. Šviesos ir tiesos spinduliai užliejo žemės kerteles. Ir štai - šviesos sriautas plečiasi, didėja ir pavirsta į Baltijos kelią, ryškėja ir tampa didžiule šviesos autostrada, kuri lekia pašėlusiu greičiu į saulę, į šviesą, artėja į laisvę ir gėrį. Baltijos kelias - tai audringa šviesos jūra. Jis plečiasi, išsilieja iš krantų, užlieja dangaus gelmes. Skęsta žmonių minios, pradingsta Gedimino kalnas, pasislepia Katedra. Pro rūkus nušvinta trispalvė, ryškėja Pilies kontūrai. Pro juodų debesų prarają blyksteli akinanti saulės šviesa...
Skaityti daugiau: Baltijos kelias
Anykščiai, 1999 m. birželio 27 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Rolandui Paksui
Lietuvos visuomenei Tėvynėje ir išeivijoje
Dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės
Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti VIII studijų savaitės dalyvių
KREIPIMASIS
Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti š. m. birželio 23-27 d.d. Anykščiuose surengė VlII-ąją studijų savaitę, kurios tema „Bendruomenė Lietuvoje: istorinė patirtis ir perspektyvos". Į ją atvyko dalyviai iš Lietuvos, Rusijos, JAV, Kanados, Pietų Amerikos. Studijų savaitės dalyviai, išklausę paskaitas ir pranešimus, dalyvavę svarstybose ir diskusijose, vieningai nusprendė kreiptis į aukščiausius Lietuvos Respublikos pareigūnus ir prašyti atitinkamais teisiniais aktais įvertinti ir bendroje Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrangoje įtvirtinti 1941 m. Birželio sukilimo atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę, vadovaujamą Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio.
Skaityti daugiau: Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės
Politines komisijas paprastai turi partijos, įstatymdavystės įstaigos, vyriausybės padaliniai ir panašios organizacijos. Tos komisijos, kaip jos bebūtų pavadintos, turi aiškiai apibrėžtus tikslus ir uždavinius. Mes, Lietuvių fronto bičiuliai, nesame nei politinė partija, nei valstybinė įstaiga. Esame iš rezistencinių ištakų kilęs sambūris. Tad kokie turi būti sambūrio politinės komisijos siekiai ir uždaviniai? Šios, ir anksčiau buvusiųjų LFB tarybų nusistatymas buvo, ir yra, kad nebandysime Lietuvoje organizuoti politinių vienetų, bet sieksime savo tikslų apsiribodami kultūriniu veikimu, žinoma, skleidžiant pilnutinės demokratijos idėjas. O demokratinių idėjų skleidimas jau įeina į politikos rėmus. Čia noriu paminėti, kad Aristotelis yra pasakęs: politika yra aukščiausia kultūros apraiška. Toks mūsų darbas, dėka bičiulio Kazio Ambrozaičio pasišventimo ir įdėtų pastangų, mums neblogai sekėsi. įsteigėme Į laisvę fondo filialą, kuris neblogai veikia darbuodamasis knygų leidime, skirdamas premijas politinėje ir kultūrinėje veikloje pasireiškusiems asmenims ir organizuodamas studijų dienas įvairiose Lietuvos vietovėse.
ĮLF studijiį savaitė Anykščiuose. Vidmantas Vitkauskas ir P.Algis Raulinaitis. Nuotr. K. Ambrozaičio
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITINĖS KOMISIJOS PIRMININKO PRANEŠIMAS
Gavau paskaityti žurnalą „Į laisvę". Man patiko leidėjų, straipsnių rašytojų susirūpinimas lietuvių tautiškumu, etnine veikla. Vėliau paskambinau p. Ignui Misiūnui, kuris atsiuntė man vieną žurnalą ir dar aštuonetą išplatinti.
Žadu parašyti žurnalui istorinių ir kitokių straipsnelių. Esu istorikas-kraštotyrininkas; užrašinėju istorijos dalyvių - buvusių partizanų, karių, sukilėlių, istorijos liudytojų prisiminimus, domiuosi ir etnografija ir tautosaka, liaudies dainomis ir senovine muzika. Dirbu paminklosauginį darbą Švenčionių rajone. Tenka stipriai paplušėti, kad į valstybinį kultūros vertybių registrą būtų įtraukti už Lietuvos laisvę kovojusių karių, sukilėlių, partizanų kapai, kautynių vietos; kad būtų gerbiamas laisvės karių atminimas, o buvusieji okupantų „kultūros" reliktiniai „paminklai" - išbraukti, kad būtų atkuriama istorinė tiesa.
Skaityti daugiau: REIKIA TAURIOS SIELOS TAUTIEČIŲ
Filosofinė, istorinė ir psichologinė analizė
VYTAUTAS BIELIAUSKAS
Dr. Vytautas Bieliausko paskaita, skaityta Lietuviškų studijų savaitėje, š. m. rugpjūčio 14 d. Dainavoje.
Šiais laikais, kada politikos ir politikų sąvokos dažnai yra surišamos su sugebėjimu tiesą „apdailinti" arba ją melu uždengti, atrodytų, kad kalbėti apie politiką ir jos ryšį su morale yra kažkaip keista. Lietuvos liaudis jau nuo senų laikų yra turėjusi specialų terminą politikui, kuris remiasi melu ir sukčiavimu: tokie žmonės buvo vadinami „politikieriais". Su politikieriais, atseit, visiems kai kada reikia turėti reikalų, bet jiems pagarbos ir pasitikėjimo niekas neturėtų duoti. Turbūt galime prisiminti buvusios Sovietų Sąjungos diplomatų mokyklos pasididžiavimą, pagal kurį jie paruošdavo tokius gerus politikus, sakydami, kad „mūsų Ivanas yra toks geras politikas - jis taip gražiai gali „nyet" (ne) pasakyti, kad visi klausytojai mano, jog jis „da" (taip) sako."
43-joje LFB studijų savaitėje Dainavoje. Iš k- dr. V. Majauskas, dr. P. Kisielius ir šio straipsnio autorius dr. V. Bieliauskas. Nuotr. J. Urbono
Skaityti daugiau: POLITIKA IR MORALĖ
Keli vaizdai ir pastabos
VYTAUTAS VOLERTAS
Vytautas Volertas skaitė šią paskaitą š. m. rugpjūčio 12 d. Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje.
Straipsnio autorius Vytautas Volertas. Nuotr. V. Maželio
Baimės laukas
Ateinančio šimtmečio ir trečiojo tūkstantmečio pradžia jau nebetoli. Tačiau vieno kito kalendoriuje yra ir svarbesnių atžymų, lyginant su šimtmečio ir tūkstantmečio pradžia. Ten sakoma, kad ateina pasaulio galas. Vienas slenkstis, šių metų liepos mėnuo, kai turėjo išblėsti gyvybė, jau laimingai praėjo. Dabar esame įspėdinėjami ruoštis ateinantiems metams, dutūkstantiniams. O kad tada pasaulio galas neįvyks, niekas nedrįs užtikrinti. Žmogus negali garantuoti savo paties poelgių ateisiančią valandą ar dvi, tad už visą pasaulį kalbėti galėtų vien keistuoliai.
Sakoma, kad žemė pergyveno jau ne vieną „pasaulio galą" sunaikinusį visą ar didžiąją dalį gyvybės. Du tokius atvejus tikrai žinome: pirmas - prieš 30 milijonų metų, kai žmogus turbūt dar nebuvo sutvertas, dingo dinosaurai; antras - visą žemę užpylęs Pasaulio tvanas. Mūsų laimė, kad Nojus, paklusnus Dievui, į laivą susivarė gyvulėlius su ant jų tupėjusiais vabalėliais. Todėl šiandien ne tik mes vaikštinėjame, bet ir karvytės pamūkauja, uodai pazyzia, šikšnosparniai naktimis papramogauja. Tik Nojaus laivas neįsileido tarp žmogaus ir beždžionės tarpinių hibridų. Todėl yra abejojančių Darvino mokslu, nes neranda medžiaginių įrodymų. Kalbama, kad iki šiandien džiūsta tasai Nojaus laivas ant Ararato kalno. 1916 m. Rusijos caras nusiuntęs ekspediciją padėčiai ištirti. Laivas buvęs išmatuotas, paruoštas jo smulkus planas, net vienas kitas ruselis panagėse parsivežė laivo smalos. Tačiau greitai įsitvirtinusi bolševikų valdžia visą medžiagą sunaikinusi. („Apokalipsė", Kazys Paulauskas; Vilnius, Alka, 1994.)
Skaityti daugiau: ŠIO AMŽIAUS (O GAL IR PASAULIO) PABAIGA
VYTAUTAS A. DAMBRAVA
Juozas Brazaitis (1903- 1974)
Lietuva jam buvo kūnas ir kraujas, darbas ir kova, gyvenimo turinys ir prasmė. Juozas Ambrazevičius - Brazaitis gyvenimu įrodė, kad viename turtingos dvasios asmenyje, gyvenimui ir tėvynei pareikalavus, turiningai gali reikštis mokytojas ir mokslininkas, žurnalistas, rašytojas ir visuomenininkas, politikas ir valstybininkas. Vokiečiams privertus sustabdyti jo vadovaujamos vyriausybės veiklą, Brazaitis nepasitraukė iš kovos lauko, bet nuėjo į pogrindį kaip rezistencijos kovotojas ir vadas ir iš čia nepasitraukė iki paskutinio atodūsio, tuo patvirtindamas, kad „gyventi dėl tėvynės yra toks pats heroizmas, kaip ir mirti dėl jos".
Brazaitis turėjo įgimtas rezistento savybes. Rezistencinėje veikloje jis reiškėsi asmenine aukos dvasia ir intensyviu darbu. Šioje veikloje reikėjo ne impulsyvių sprendimų, kaip partinėje politikoje, bet išminties, rimties, valingo ištvermingumo - ir drąsos.
Nors politikoje nėra vietos kuklumui, prof. Brazaitis savo gyvenimu įrodė, jog pirmutinė didingo žmogaus žymė yra jo kuklumas. Brazaičio didingumas buvo jo tiesume ir paprastume. Aristokratiškumas - jo krikščioniškame humanizme. Brazaitis neieškojo populiarumo ir garbės, jo gyvenimas buvo nukreiptas į aukštesnį tikslą - ne į save. Pas jį visa buvo įprasminta. Dėl šių savybių jo asmenyje lietuviškoji rezistencija rado idealų vadovą.
Brazaitis sakė: „Jei nori gyvenimą tvarkyti, turi atsistoti jo priešaky ir jam vadovauti pozityvinėmis idėjomis." Todėl viso veikimo pagrindu Brazaitis laikė idėjinį įsipareigojimą ir tų idėjų pritaikymą gyvenime. Jo noras buvo visuomeniniuose ir politiniuose baruose vadovautis moralės principais, gerbti ir vertinti skirtingus nusistatymus. Jis tarnavo tiesai, pažangai, visuomenės interesui, o gyvenimo ir visos veiklos tikslas buvo Nepriklausoma Lietuva ir nepriklausomas lietuvis.
Skaityti daugiau: NESIBAIGIANTI REZISTENCIJA: 25 METAI BE JUOZO BRAZAIČIO
arba
TAUTIEČIUOSE PASIAUKOJIMO BEIEŠKANT
JONAS PABEDINSKAS
Bus jau dešimtmetis, kai užjūrio lietuviai su Lietuva pradėjo tiesiogiai bendrauti ne tik su giminėmis ar draugais, bet ir su įvairiomis organizacijomis. Lietuvoje atsikūrė religinės ir jaunimo organizacijos, vaikų globos draugijos, politinės partijos, sąjungos, profesinės draugijos, bendrijos ir daugybė kitokių visuomeninių vienetų. Vyresnieji išeiviai kai kurių tokių organizacijų vardus atpažįsta dar iš Nepriklausomos Lietuvos laikų. Atsirado tūkstančiai dosnių geradarių, finansiškai remiančių tokias organizacijas ir jų projektus. Retas užjūryje klausė, kas tai akcijai vadovauja ir kaip jų finansai panaudojami. Kadangi Vakaruose mūsų veikėjai dirbo dešimtmečiais be jokio atpildo ir visuomenės aukas naudojo tik tiems reikalams, kuriems jos buvo skirtos, niekas šioje Atlanto pusėje ir negalvojo, kad Lietuvoje iš visuomeninio darbo kai kurie bandys gyventi ir pragyventi.
Po kelerių tokios finansinės pagalbos metų užjūriečiai pradėjo pastebėti, kad kai kurie prašančiųjų sambūrių vadovai dalinai iš tų aukų gyvena, arba kad aukos vartojamos kartais ne ten ir ne taip, kaip buvo sutarta. Tokiu būdu daug kur atsirado tarpusavis nepasitikėjimas. Vienos draugijos dėl to nusilpo, o jų vietoje atsirado kitos - geriau tvarkomos ir iki šiol užjūrio lietuvių remiamos.
Skaityti daugiau: APMOKAMAS IDEALIZMAS
VIKTORAS ŠNIUOLIS
Esu partizanas Viktoras Šniuolis slap. „Vytvytis". Devynerius metus su ginklu rankose iškovojęs Lietuvos Laisvės kovotojų gretose. Išduotas, patekęs į provokaciją, žiauriai suimtas. Praėjęs tardymų pragarą ir katorgas, žmogaus nužmoginimo fabriką, sugrįžęs į Tėvynę, pasijutau svetimas, nes kas tik norėjo tas šluostėsi į mus savo kojas. Tyliai kentėjau ir laukiau išsvajotosios Laisvės. Laisvės, kuri iškovota mano tėvo Vincento, kuris žuvo 1945.07.29, brolio Vytauto, žuvusių 1949.08.13, ir sesutės Birutės, žuvusios 1949.11.01, krauju. Mes palaimintaisiais nepriklausomos Lietuvos metais išugdyti Lietuvos vaikai - idealistai, Tėvynei atsidūrus pavojuje, nedvejodami stojome, kad ir į nelygią kovą. Aukojomės, nes buvome ir išlikome idealistai. Skaitau 129 laisvę" numeryje ambasadoriaus Vytauto A. Dambravos straipsnį: „Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje". Ir kiekvienas žodis, kiekviena mintis giliai stringa į širdį. Bet tuoj pat iškyla klausimas - kodėl mes palikome tokie? Kodėl sutrypėme tai, ką mūsų tėvai ir protėviai sugebėjo šimtmečiais išsaugoti? Prieš mano akis iškyla šimtai kovos draugų, kurie nedvejodami paaukojo savo jaunas gyvybes.
Buvę partizanai prie kapo Radviliškyje 1992 m. Trecias iš k. - Viktoras Šniuolis, šio straipsnio autorius
Prisimenu savo bendražygį, vyriausiosios partizanų vadovybės prezidiumo sekretorių Petrą Bartkų „Žadgailą", kuris vieno mūšio metu, visai šalia manęs, griebėsi už kulkų pervertos krūtinės, sudejavo ir krito. O jis jau tada (1945 m.) rašė:
Dėl Tavęs, o Tėvyne, šiandien aš kovoju,
Dėl Tavęs, dėl Tavųjų vaikų!
Dėl Tavęs ir gyvybę statau į pavojų,
Tavo laisvei kelius tuo grindžiu.
Skaityti daugiau: KODĖL MES PALIKOME TOKIE?
Augome trys broliai Galdikai: aš - Napalys, Vytautas ir Pranas. Užteko duonos ir paprastų žmogiškų džiaugsmų, kol į Lietuvą neįsiveržė okupantai. Nuo tada kiekviena diena mums atnešdavo tik nemalonumus, baimę, neviltį.
1941 mokslo metų žiemą kažkas pro mokyklos langą išmetė Stalino paveikslą. Žinoma, pirmiausia ėmė įtarinėti mus - tris brolius, sekti, tardyti, versti ieškoti kaltininkų. Reikėjo vienam iš mūsų aukotis, kad paliktų šeimą ramybėje. Sužinojęs, jog kaimas jau gavo šaukimus į sovietinę kariuomenę, ryžausi prisistatyti komisijai, kad broliai galėtų ramiai ūkininkauti. Nuėjau į komisariatą, laimei tuo metu nė vieno nespėjo paimti, nes prasidėjo karas.
Greit rusai išsinešdino. Džiūgavom visi. Bet... Neilgam užteko ir vokiečių atneštosios „laisvės".
1943 metai. Vokiečiai pradėjo gaudyti jaunus vyrus ir siųsti į frontą. Mus gelbėjo savi žmonės, dirbę policijoje. Mosėdžio policininkas Vasiliauskas įspėjo ir mane apie būsimas vyrų gaudynes. Suspėjome visi Šauklių kaimo vyrai pasislėpti kas kur. Aš su keliais bičiuliais pasislėpiau pas kaimyną Vaškį. Mus apsupo vokiečiai, tačiau sėkmingai pabėgome į mišką. Nepasisekė broliui Pranui: jis slėpėsi pas kitą mūsų kaimyną. Bėgantį jį sužeidė ir suėmė. Parvarė į namus. Mūsų tėvai jau buvo mirę. Vokiečiai, pamatę, kad gyvename vieni, paliko sužeistą brolį namuose ir pasakė, kad ramiai dirbtų, nes ūkio be žmonių nepaliks. Nieko pikto nedarė ir kitiems ūkininkams, pas kuriuos išsislapstė vyrai.
Rusai sodybas degindavo...
Skaityti daugiau: KELIOS ILGO GYVENIMO AKIMIRKOS
"Į laisvę" fondo lietuviškai kultūrai ugdyti VIII oji studijų savaitė Lietuvoje
„Bendruomenė Lietuvoje:
istorinė patirtis ir perspektyvos“
VIDMANTAS VALIUŠAITIS
1990 metais Lietuvoje įkurtas Į Laisvę fondo Lietuvos filialas surengė jau astuonias studijų savaites Lietuvoje, kurios vyko Vilniuje ir Nidoje (1992), Birštone (1993), Mastaičiuose (1994), Kaune (1995), Telšiuose (19%), Jurbarke (1997), Druskininkuose (1998). Aštuntoji studijų savaitė vyko š. m. birželio 23-27 d.d. Anykščiuose.
Anykščiuose 1999. Kairėje - ĮLF filialo valdybos pirm, B. Mažeika ir tarybos pirm. J. Kairevičius. Dešinėje - paskaitų moderatoriai S. Nefas ir P. Kisielius. Nuotr. K.A.
Pasak Į Laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininko advokato Jono Kairevičiaus, fondas siekia populiarinti, supažindinti plačiąją visuomenę su pilnutinės demokratijos idėjomis ir susieti jas su konkrečiu nepriklausomos Lietuvos gyvenimu. „Pilnutinės demokratijos idėjos yra visuotinės. Jų įsisąmoninimas, skleidimas ir taikymas gyvenime yra artimai susijęs su žmonių politine kultūra, kurią mums akivaizdžiai reikia kelti"... „šitie dalykai yra svarbūs ne vien sostinei, ne vien didiesiems Lietuvos miestams, bet ir visai Lietuvai. Todėl dabar mūsų veiklos kryptis - iš centrų į periferiją", kalbėjo Jonas Kairevičius.
Skaityti daugiau: VIII-OJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ ANYKŠČIUOSE
ISTORIJA IR DABARTIS DAINAVOJE
43-sios LFB studijų savaitės dalyviai Dainavoje. Nuotr. J. Urbono
Gražiojoje Dainavoje šią vasarą, rugpjūčio 8-14 d., buvo surengta jau 43-čioji Lietuviškų studijų ir poilsio savaitė, į kurią iš plačiosios Amerikos bei Kanados suvažiavo Lietuvių fronto bičiuliai ir mieli jų draugai. Buvo svečių ir iš Lietuvos. Išklausyta 18 paskaitų ar pranešimų, vyko LFB ir Į Laisvę fondo posėdžiai, tad poilsiui laiko gal daug ir nebuvo. Vakarais, žinoma, buvo galima kiek labiau atsikvėpti: lengvesnės pokalbių temos, diskusijos, poezija, video filmai ir net dainos.
Pirmosios dvi dienos buvo mažiausiai perkrautos. Išgirdome LFB Politinės komisijos pirmininko Algio Raulinaičio pranešimą apie komisijos nuveiktus darbus ir ateities planus. Diskusijose buvo kalbama ir vadinamosios Truskos komisijos Lietuvoje klausimais. Povilas Vaičekauskas pradėjo savo dviejų dalių paskaitą apie Lietuvos istorijos perrašymus ir klastojimus. Joje buvo iškeltas faktas, kad net Lietuvos istorijos vadovėlyje, paruoštame to paties Liudo Truskos, o taip pat ir kituose jo pasisakymuose spaudoje, yra nepaprastai daug iškraipytų faktų ir net skaudžių, nepagrįstų kaltinimų, metamų ano laiko dešiniajai lietuvių inteligentijai.
Skaityti daugiau: 43-čioji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje
AMŽINYBĖN IŠKELIAVO VINCAS NATKEVIČIUS
Vincas Natkevičius (1918.11.6- 1999.06.26)
1999 m. birželio 26 d. Viemheime, Vokietijoje, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė lituanistas ir pedagogas, literatūros tyrinėtojas ir filosofijos mylėtojas, ateitininkas ir visuomenininkas Vincas Natkevičius. Prezidentas Valdas Adamkus užuojautos laiške velionio žmonai Irenai Natkevičienei rašo: „Netekome iškilaus lietuvybės puoselėtojo, ilgus metus buvusio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriumi, daugeliui auklėtinių skiepijusio meilės tėvynei ir tiesai idealus. Telydi šviesus atminimas vardą žmogaus, visą gyvenimą sąžiningai tarnavusio savajai tautai ir jos žmonėms".
Vincas Natkevičius (Natkus) gimė 1918 m. lapkričio 6 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio valsčiuje ir apskrityje. 1938 m. baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnaziją, 1938-1942 m. studijavo VDU Teologijos-filosofijos ir Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetuose lituanistiką ir filosofiją, 1945-1949 m. - Tiubingeno universitete filosofiją ir sociologiją. Tiubingeno universitetas suteikė jam magistro (M.A.) laipsnį už darbą apie simpatiją ir meilę Max Scheler filosofijoje.
Skaityti daugiau: Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių
Naujasis paminklas J. Lukšos - Daumanto žuvimo vietoje, pašventintas 1999.09.4.
Lietuvos laukai ir miškai pažymėti kraujo ir gyvybės aukomis už laisvę. Vis daugiau atrandama vietovių, slepiančių mūsų laisvės kovotojų palaikus. Jų yra tiek daug, net erdvės satelitai pasitelkiami vietovėms atžymėti, kad ateinančios kartos juos surastų ir pagerbtų.
Viena iš tokių vietovių yra išskirtina. Tai Pabartupio kaimo pamiškė netoli Garliavos, kur 1951 metų rugsėjo 4 dienos ankstų rytą nuo priešo kulkų žuvo pasižymėjęs partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas, ši vietovė reikšminga visai Lietuvai, nes liudija visos Lietuvos tautinio solidarumo jausmą. Jis atgyja ir vis stiprėja, nors dar žymi tautos dalis tebesislepia po stribų šešėliu.
Skaityti daugiau: PAMINKLAS DAUMANTUI
Prieš 5-rius metus Bostone 1994.09.13 d. mirusio dr. Juozo Girniaus palaikai buvo vėliau perlaidoti Sudeikiuose, Lietuvoje, jo gimtinėje. Šią vasarą ten lankęsis dr. V. Majauskas padarė šią dr. Juozo Girniaus kapo Sudeikių bažnyčios šventoriuje nuotrauką.
Stasio Lozoraičio, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Washingtone ir kandidato į Lietuvos prezidentus, palaikai iš Putnamo, CT buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Perlaidojimo iškilmės įvyko 1999 birželio 15 d., vadovaujant arkiv. Sigitui Tamkevičiui, dalyvaujant ambasadoriaus našlei Danielai Lozoraitienei, prez. Valdui Adamkui bei kitiems valdžios atstovams ir didžiulei miniai žmonių.
Inž. Pilypas ir Elvyra Naručiai š.m. pavasarį atšventė savo 50-ties metų vedybų sukaktį. Ta proga Šv. Sostas pakėlė Pilypą Narutį į šv. Grigaliaus ordino riterius, o Elvyrai Narutienei suteikė Pro Ecclesia et Pontifice ordiną.
Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI
Jonas Šalna, AMŽINYBĖS JUOSTA. Tai antroji dr. Jono šalnos poezijos knyga, kurioje autoriaus jungtinis meno ir poezijos atspindys šiltai praturtins kiekvieno skaitytojo sielą. Lengvai skaitomi ir suprantami, bet giliai į širdį smingantys poezijos posmai, papuošti paties autoriaus meniškų medžio skulptūrų nuotraukomis, darytomis A. Kezio. Knyga labai gražiai išleista Vilniuje 1999 m. „švyturio" leidyklos, 352 psl., kieti viršeliai. Autorius penkis šios knygos egzempliorius paaukojo Į Laisvę fondui, už ką esame jam nuoširdžiai dėkingi.
Balys Raugas, PRAEITIES AIDAI, eilėraščiai, šioje antrojoje savo eilėraščių knygoje autorius, buvęs „Kario" žurnalo bei keletos knygų redaktorius, ateina pas skaitytoją su nuoširdžiais jaunystės prisiminimų poezijos posmais, šią nedidelę 56 psl. poezijos knygelę 1999 metais išleido Lietuvių karių veteranų sąjunga „Ramovė".
Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI
Žurnalo fotokopija PDF:
REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS
KAS SVARBIAU?
Daugiau aiškumo!
KOMUNISTINĖ KINIJA — AGRESORIUS
PUSAMŽIO RIBĄ PERŽENGUS
NEŽINOMO KAREIVIO NAKTIS (eil.)
Dokumentai kalba...
Pirmoji baterija
PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS
APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE
KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS
AŠ ATRANDU AMERIKĄ...
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
Mano kelias į savanorius
LIETUVIŲ KULTŪRINIS GYVENIMAS 1950 M.
MŪSŲ KARO VYRAI RAŠO
Iš JAV armijos talkininkų praeities
SVETIM. LEGIONE MOTERYS MYLIMOS IR NEAPKENČIAMOS
Kareivis (eil.)
DIENOS SLENKA NENUOBODŽIAI
TENAI...
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
Karinės žinios
TREMTINIŲ BŪKLĖ VOKIETIJOJE
BĖGIMAS
Apie viską...
Kuprinės pabiros
Žurnalo fotografinė kopija PDF
LIETUVA BUS LAISVA
LAISVĖ — AUKŠČIAUSIAS ŽMOGAUS IDEALAS
MOTINA GRANDINĖSE
JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
AMERIKOS BALSAS LIETUVIŠKAI
ATSIŠAUKIMAS Į TAUTĄ
PRIETILTIS
AMERIKOS RAUDONASIS KRYŽIUS LIETUVOJE 1919 - 1922 METAIS
PIRMOSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS
LAISVĖS KELIAIS
LIETUVIŲ TAUTOS AMŽINIEJI KAREIVIAI
MES GYVENAM
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
KULTŪRINĖS NAUJIENOS
JAV ORINĖ APSAUGA, Už TAIKĄ
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
Straipsneliai
Karinės žinios, ar jūs žinote, margi laiškeliai
Apie viską...
Kuprinės pabiros
Žurnalo fotografinė kopija PDF
KOVOS ŽENKLAS
JIS YRA MŪSŲ TARPE
JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
AMERIKOS BALSAS LIETUVOJE GIRDIMAS 6 KARTUS PER DIENĄ
MŪSŲ SANTYKIAI IR KOVOS SU LENKAIS
1920. XI. 19.
LIETUVIŲ TAUTINIŲ DALINIŲ ORGANIZAVIMOSI REIKALU
GINKLO IR DARBO KARIAI
LIETUVOS KARIUI
VISAME PASAULYJE
... Lyg būtume iš Marso :
Atominė energija ir jos panaudojimas
LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ
REKRŪTŲ DIENOS
IŠ II JO PASAULINIO KARO DIENORAŠČIO
Paskutinis lapas
Žurnalo fotografinė kopija PDF
Lietuvio pareiga
EUROPA TEBEVAIDINA LEMIAMĄ VAIDMENĮ
LIETUVIŠKOJI KARINĖ SPAUDA
Atominė energija ir jos panaudojimas
Kaip mes pagerbėm Amerikos Nežinomąjį Karį
AMŽINAJAI MOTINAI
JUOZUI BALČIŪNUI - ŠVAISTUI 60 METŲ
Mirties lydimas
Kalba mūsų vyrai iš fronto
PO BALTA KEPURE
Pirmoji Lietuvos Kariuomenės priesaika
MacARTHURAS — SEPTINTASIS
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ
Pranešimai...
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
Karinės žinios ir kita...
Paskutinis lapas
Fotografinė žurnalo kopija PDF:
ŽMONIJOS SIAUBAS EINA
Didžioji lietuvių tautos tragedija
Dr. Kazimierą Grinių prisiminus
LIETUVOJE TEBESIAUCIA BAISUSIS BIRŽELIS
LIETUVOS VIETINĖ RINKTINE 1944 METAIS
MŪSŲ PAREIGA
Atominė energija ir jos panaudojimas
PARAŠIUTININKAS PASAKOJA
Laiškas, eilės
SIAUBINGASIS BIRŽELIS LIETUVOJE-
ĮSPĖJIMAS VISAM PASAULIUI
LIETUVIŠKOJI KARINĖ SPAUDA
JUOZAS KRUMINAS.
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
EIK ARBA MIRK!
Po pietų kryžiumi
Karinės žinios, kultūrinės naujienos
Paskutinis lapas
Fotografinė žurnalo kopija:
RYŽTO GALIA.
TĖVYNĖS VAIKŲ TESTAMENTAS.
COLLIER'S: PABALTIJO KRAŠTAI ŠIANDIEN VIRTO MILŽINIŠKO SOVIETŲ KALĖJIMO DALIMI...
LIEPOS MĖNUO 1920 IR 1940 METAIS.
SMURTAS, KLASTA IR MELAS...
LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.
PASTABOS
ATOMINĖ ENERGIJA IR JOS PANAUDOJIMAS
Trumpi straipsneliai
JAUNO KARIO LAIŠKAS SENAJAM
LEGIONIERIAUS MIRTIS
PASAKA APIE EGLĘ
VLADAS BŪTĖNAS - eil.
Aš numušiau šešis sprausminius
KUNIGAIKŠČIŲ TĖVYNEI - eil.
KORĖJA
MŪSŲ JAUNIESIEMS
Įvairios žinios, laiškai
Kuprinės pabiros
Fotografinė žurnalo kopija PDF
POLITIKA IR JĖGA
VYTAUTO DIDŽIOJO DVASIA ĮPAREIGOJA MUS
“Smogiamasis būrys pasirengęs žvalgybon”
ŽYGIS Į SEOULĄ
LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.
MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
ATOMINIAI VARIKLIAI
Karinės žinios
LIETUVOS KARIAI KORĖJOS FRONTE
REDDE QUOD DEBES
ŽMONA
MŪŠOS KAUTYNĖS
Eilėraščiai
Graži tu mūsų, Brangi Tėvyne...
KELIAS ATGAL
Laiškeliai, įvairenybės
Kuprinės pabiros
Žurnalo fotografinė kopija PDF:
DR. VLADAS VILIAMAS Spalio nuotaikomis atsigręžus į Lietuvą
TOMAS ŽIŪRAITIS Mūsų didysis rūpestis
JURGIS LENGVENIS Faktų ir idėjų pakopomis
VL. VRUBLEVIČIUS Septyneri kovų ir vargo metai
DR. KAZYS SRUOGA-VERŽIKAS Didžiųjų diplomatija ir mažųjų kova
DOM. PENIKAS JAV tarptautinės politikos lūžiai
PLK. O. URBONAS Lietuvos Vietinė Rinktinė 1944 m.
DR. INŽ. J. VĖBRA Atominė energija ir jos panaudojimas
SIMAS URBONAS Vestuvės (apysakos fragmentas)
RED. JON. PR. PALUKAITIS Akiratis (literatūra, tėvynės prisiminimas, karyba, mokslas, politinės aktualijos ir kt.)
Žurnalo fotografinė kopija PDF
Veidu į žuvusįjį Lietuvos karį
ALGIMANTAS GIEDRIUS Didžioji lietuvių tautos mokykla
Anuomet ir šiandien (vaizdai)
J. CICĖNAS Karys — rimties ir kūrybos simbolis
JONAS KARYS Savanorių-kūrėjų testamentas
JURGIS LENGVENIS Faktų ir idėjų pakopomis
KPT. SIMAS URBONAS Vieneri metai iš daugelio
PLK. O. URBONAS Lietuvos Vietinė Rinktinė 1944 m.
DR. INŽ. J. VĖBRA Atominė energija ir jos panaudojimas
Mūsų žuvusieji ir mirusieji
Nuo Elbės iki Mandžiūrijos (mūsų kariai)
VLADAS VRUBLEVICIUS Septyneri kovų ir vargo metai
JONAS NOREIKA (Lietuvos kariuomenės kapitonas, buv. nacių kalintas Stutthofo KZ-te. Vėliau išlaisvintas grįžo Lietuvon ir ten žuvo, vadovaudamas mūsų partizanams).
TRYS VELNIAI (apysaka)
Red. JON. PR. PALUKAITIS Akiratis
Numerio fotofrafinė kopija PDF
Sveikinimai metinių proga
TOMAS ŽIŪRAITIS, O. P Tylioji naktis
ALGIMANTAS GIEDRIUS Didžioji lietuvių tautos mokykla
CPL. R. V. MIŠAUSKAS “Mes atvyksime laiku, kad jie gyventų”. . .
VL. VRUBLEVIČIUS Septyneri kovų ir vargo metai
I. M. K.Lietuvos kovūnų dvasia tebedega mūsų širdyse
Mūsų žuvusieji ir mirusieji
ADV. KOSTAS R. JURGĖLA 1830-31 metai. Mjr. J. Hordinskis
PLK. O. URBONAS Lietuvos Vietine Rinktinė 1944 m.
JONAS NOREIKA Trys velniai(apysaka)
ERIC WILLIAMS Medinis arklys (karinių nuotykių fragmentas)
RED JON. PR. PALUKAITIS Akiratis
SOFIJA OŻELIENE Kunigaikštienės Birutės Karių šeimų Draugijai atgyjant
Fotografinė PDF kopija:
LIETUVOS VYRAI, TĖVYNĖJE IR PASAULYJE!
Prieš lapkričio 23-ją
ISTORINĖ LIETUVA IR JOS KARIAI
Kariuomenės kūrimasis ir ir Nepriklausomybės kovos
Nebeužtvenksi upės bėgimo
LIETUVOS KARYS
PRIEŠ TRISDEŠIMT METŲ
Laisvės šauklys
Jie pereina istorijon
Lietuvos kariuomenes išformavimo dešimtmečio proga
Lemiamieji metai
KARIUI — tremtiniui
GEN. MacARTHUR - JAV PROKONSULIS PACIFIKE
LIETUVOS MIŠKŲ BROLIAI - MŪSŲ PARTIZANAI
Laisvųjų Armija
Teisingi JAV senatorių balsai
LIETUVIO KARIO LAIŠKAS IŠ JAPONIJOS
Žuvusiems ginklo draugams
ŽYGIS
JAV VĖLIAVOS TARNYBOJE
MAJORĄ TOMKŲ PRISIMINUS
Negęstanti žvakelė
PULKININKĄ DR. J. ÜSĄ AMŽINYBĖN PALYDĖJUS
„PAX SOVIETICA”
KLAUSYKITĖS, KŪDIKĖLIAI
Nedaugel mūsų
Batai
Jau anuomet laukė amerikiečių
KULTŪRINĖS NAUJIENOS
KODĖL RUSIJA NEDRĮSTA PRADĖTI KARO?
Karinės žinios
SLAPTOJI SOVIETŲ ŽVALGYBA
Buv. karių organizacijos Amerikoje
Kuprinės pabiros
Žurnalo fotografinė kopija PDF:
ŽYGIS Į 1951-sius METUS
VIRŠIAUSIAS TIKSLAS
KLAIPĖDOS MIESTO PAĖMIMAS 1923 M.
KARO MOKYKLOS KŪRIMASIS 1919 M.
KRYŽIUOČIŲ RITERIS KYBURTAS APIE LIETUVĄ IR VYTAUTĄ DIDĮJĮ
MASKOLIŲ “STRATEGINIO SAUGUMO” ARGUMENTAI
PENKERI ŠANTAŽO IR NUOLAIDŲ METAI
JAV KARINĖ POLITIKA 1950 METAIS
PRANCŪZŲ SVETIMŠALIŲ LEGIJONE
VIENAS IŠ DAUGELIO
KAUTYNĖS PRIE JONIŠKĖLIO
Po savo vėliava
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
SEDA
NEDAUGEL MŪSŲ
PEISAŽAS NUO KALNŲ
KAIP GYVENA LIETUVIAI VOKIEČIŲ ŪKYJE
PRIEŠ ŠEŠETĄ DIENŲ IŠ EUROPOS
GRUODŽIO MĖNUO JUNGTINĖSE TAUTOSE
LIETUVOS GENOCIDO PARODA
Karinės žinios
LAPKRIČIO 23-OJI JAV IR PASAULYJE
LAIŠKAS EUROPON
Kuprinės pabiros