JAUNIMO TALKA SPAUDAI

VEDAMASIS

Mąstydami apie tautos išlikimą išeivijoje ir kovos ui Lietuvos laisvę tęstinumą, žvilgsnis krypsta į jaunąją kartą. Sekame jų organizacijų ir pavienių asmenų žingsnius, jų reiškimąsi lietuvių ir gyvenamųjų kraštų visuomeniniame gyvenime. Džiaugiamės jų iniciatyva ir konkrečia talka mūsų kultūriniame, socialiniame bei politiniame gyvenime. Daug vilčių sudedame į mūsų jaunosios kartos kūrybinį ir ekonominį potencialą. Jų remiančių pečių ir naujų, sveikų idėjų niekas neatsisakys. Jų pagalba reikalinga įvairiose srityse dabar, jos reikalingumas padidės, kai Lietuvoje gimusi generacija pasitrauks iš aktyvios veiklos. O gyvenimas tuštumos nemėgsta.

Šios mintys skverbiasi galvon, kai sekame dabartinės Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos naujosios valdybos įdomius pasisakymus. Stabtelėkime ties vienubendradarbiavimu lietuviškoje spaudoje. Jau pats lietuviškos periodikos svarbos pajautimas naująją PLJS vadovybę įrikiuoja į išeivijos likiminę kovą. Mūsų spausdintas žodis savąja kalba ir dalinai svetimomis kalbomis yra ir bus vienas iš mūsų tautinės gyvybės mastų. Ir kai jaunoji karta (PLJS) suorganizavo korespondentų kolektyvą, kurio “tikslas yra išreikšti lietuviško jaunimo nuomonę spaudoje, informuoti lietuvių bendruomenę apie tai, ką jaunimas daro ir ką jis galvoja, ir labiau pritraukti jaunimą prie lietuviškos spaudos”ir dar daugiau — kreipiasi į redaktorius, kad atsiųstų “sąrašą temų, į kurias Jūs norėtumėte, kad jaunimas reaguotų”, tokie reiškiniai nuteikia labai pagrąsinančiai. Jei prie Jaunimo sąjungos iniciatyvos prisijungtų skaitlingų skautų, ateitininkų bei kitų organizacijų nariai, gal lietuviškai spaudai nereikėtų gyventi didelio nerimo ir netikrovės šešėlyje.

Skaityti daugiau: JAUNIMO TALKA SPAUDAI

Į Laisvę 1984 91(128)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ................................................ 2

Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save ................ 3

Popietė su žurnalistais ........................................ 20

Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas........................ 22

Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas ................. 30

Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę 36

Dr. Vytautas A. Dambrava ....................................... 46

Baltijos Laisvės diena ......................................... 50

Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis ........... 51

Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba ........................ 61

Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis ........................... 71


 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1984 91(128)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tautos demoralizacija

Dėkoju bič. Vincui Akelaičiui ut dėmesį mano pernykščiam straipsniui. Jis teisingai pastebi, kad “šiuo metu demoralizacija yra priešas Nr. 1” (Į Laisvę, 90/ 127). Čia, be abejo, reikia priskirti jo suminėtas ydas, kaip “besaikis girtavimas, darbo vengimas, šeimų irimas, gimimų mažėjimas, valkatavimas ir chuliganizmas”. Ne paskutinėje vietoje liūdnai nuteikia ir kiti dorovinio nuosmūkio reiškiniai, kaip įvairiai pasireiškianti kolaboracija (įskundimai, išdavimai, žuvusiųjų ut laisvę niekinimas, istorinės tiesos klastojimas ir pan.). Tai atskira tema, kurios reikšmingumo neneigiu, bet ir nesirengiu liesti dėl jos sudėtingumo. Laimingu būdu į mano rankas pakliuvo laisvosios pogrindžio spaudos rašinys, kuriame ši tema gana įžvalgiai, ir ne vienu požiūriu, gvildenama. TaiJuozo Bočio “Katalikybė ir inteligencija šiuolaikinėje Lietuvoje” (autorius, pasirašęs slapyvardžiu, gyvena ir kuria Lietuvoje; galimas dalykas, jog ir pats priklauso aprašomai “vidutiniškai” inteligentijai). Kiek žinau, tik “Tėv. Žiburiai” (Nr. 19, 1984) šį straipsnį trumpai paminėjo. Būtų gera jį ištisai perspausdinti. Tai būtų iš dalies tas papildymas, kurio pageidavo ir bič. Akelaitis.

J. Vidzgiris,
Muenchenas, Vak. Vokietija

Minimą straipsnį atspausdinsime š. m. gruodžio numeryje. Red.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KRITIŠKAS ŽVILGSNIS Į SAVE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Lietuvių Fronto “priešistorė ”

Savikritika be nebus vienas iš pagrindinių ugdomųjų veiksnių, viena iš paveikiausių asmeninių ir visuomeninių ugdomųjų priemonių. Turbūt ir religinė individualinės išpažinties praktika šiuo savikritikos ugdomuoju veiksniu yra paremta. Bet kadangi niekam nėra malonu būti paties savęs kritiku, savikritikos praktika nei asmeniniame, nei visuomeniniame gyvenime nėra populiari. Nepriklausomybės laikais visuomeninio gyvenimo srityje turėjome turbūt tik vienintelį savikritikos atvejį, būtent prof. Stasio Šalkauskio studiją Momento Reikalai ir Principų Reikalavimai. (Židinys, 1926, Nrs. 6 - 12). Toje studijoje Šalkauskis, pats būdamas krikščionis demokratas, kritiškai svarstė krikščioniškųjų grupių skelbiamus principus ir tų grupių konkrečią politinę veiklą.

Dr. J. Girnius, Vytautas Vaitiekūnas ir dr. V. Vaitkus Kennebunkporte, LFB stovykloje.    Nuotr. V. Maželio

Ar ir kokio poveikio tie prof. Šalkauskio svarstymai būtų turėję krikščioniškųjų politinių grupių ateities laikysenai, nepaaiškėjo, nes, po 1926 gruodžio perversmo įsigalėjęs, autoritetinis režimas panaikino politinių grupių valstybines funkcijas. Tačiau krikščioniškųjų nusiteikimų jaunosios generacijos intelektualam ta prof. Šalkauskio studija turėjo gilaus poveikio. Tą studiją turbūt galima laikyti pradiniu impulsu krikščioniškosios minties naujam politiniam sąjūdžiui Lietuvoje.

Skaityti daugiau: KRITIŠKAS ŽVILGSNIS Į SAVE

Popietė su žurnalistais

NBC televizijos korespondentas Doug Bruckner (dešinėje) su veikliaisiais Los Angeles lietuviais; iš kairės — Rimtautas Dabšys, LB Vakarų apygardos pirm., rašytoja-žumalistė Rūta Klevą Vidžiūnienė ir Antanas Mažeika, Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcijos pirm.

Bič. Zigmas Brinkis prie vieno svečių stalo; kairėje pusėje — Sandra Van Beek ir Tony Garcit, olandų “De Volkskrant” reporteriai, ir Jack Treiman, Baltų Laisvės lygos teisinis patarėjas; dešinėje pusėje — Lucy Marlow ir Dave Balsinger, BAN the Soviets koalicijos pirmininkas

Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris (pirm. arch. Edmundas Arbas) gegužės 17 pradžioje dr. Zigmo Brinkio sodyboje suorganizavo susitikimą su kitataučiais žurnalistais. Į bendrą darbą dėjosi koalicija, kuri kasmet organizuoja politinių studijų savaitgalius: LB Vakarų apygarda, Jaunimo sąjunga ir Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcija.

Skaityti daugiau: Popietė su žurnalistais

PASKUTINIS ŽODIS NETARTAS

ELLIOT ABRAMS

JAV Valstybės sekretoriaus asistentas

Visiems, kurie domisi Europos istorija, yra žinoma, kad baigiantis XVIII šimtmečiui kaimynai Lenkiją dalijo tris kartus, ir to išdavoje ji nustojo kaip valstybė egzistuoti. Jie taip pat žino, kad Lenkijos likimas labai sukrėtė Europos liberalų sluoksnius, ir tas pasipiktinimo jausmas dėl baisios istorinės neteisybės, padarytos “kankinei tautai”, buvo stiprus veiksnys Lenkijos valstybei atgimti po I Pasaulinio karo.

Aš tuos faktus primenu ne todėl, kad jie jums nebūtų žinomi, — priešingai, jūs juos gerai žinote, bet kad liberalų reakcija XIX šimtmetyje dėl Lenkijos likimo ir XX amžiuje dėl Baltijos valstybių likimo yra stebinančiai skirtinga. Lenkijai praradys valstybinę nepriklausomybę, “šviesuomenės viešoji opinija” buvo nemeluotai sukrėsta. Baltijos valstybių atveju, tačiau, prievarta tris nepriklausomas valstybes įjungus į Sovietų Sąjungą ir užkrovus tolimesnį baltams tragišką likimą, “šviesuomenės viešoji opinija’ sukrėtimo neparodė. Man atrodo, kad nesidomėjimas Baltijos valstybėmis ir stebina, ir kai ką pasako. Aš bandysiu to reiškinio priežastis panagrinėti. Bet pirmiausiai noriu pacituoti ištraukas iš prezidento Reagano pareiškimo, kuris pateikia dabartinės situacijos vėlyvosios istorijos foną. Prezidento pareiškimas, išleistas 1983 liepos 26, minint 61-mą sukaktį nuo Amerikos de jure Baltijos valstybių pripažinimo, pažymi, kad 1940 “Sovietų Sąjunga užpuolė, okupavo ir aneksavo Baltijos valstybes, o paskui pradėjo žiaurią rusifikacijos politiką. 1941 birželio 14, per vieną teroro naktį sovietai į gulagus deportavo daugybę žmonių, kurių dideli skaičiai žuvo. Po nacių okupacijos, sovietai vėl okupavo Baltijos valstybes ir žudymais, represijomis ir naujomis deportacijomis įtvirtino savo kontrolę. Tarp 1944 ir 1949 apie 600,000 baltų. .. buvo deportuota į Sibirą. (Ginkluotas) pasipriešinimas sovietų okupacijai tęsėsi iki 1952, aštuonerius metus nuo raudonosios armijos sugrįžimo.

Skaityti daugiau: PASKUTINIS ŽODIS NETARTAS

REZISTENCIJOS PALIKIMAS

Dr. KAZYS AMBROZAITIS

Dr. Kazys Ambrazaitis, JAV LB tarybos prezidiumo pirmininkas

Nuotr. V. Maželio

Dėl temos

Dėkoju už progą pasidalinti keliomis mintimis apie rezistenciją. Tema tokia plati, kad joje laisvai galima blaškytis, prie jos planingo svarstymo vargu ar galima prieiti, tema neužbaigiama.

Kas liečia rezistencijos palikimą, noriu paliesti tik keletą epizodų, dairantis to palikimo ir ieškant pasipriešinimo prasmės.

Lietuvių tautos rezistencija

Tai palaimintoji ir šių dienų ir mūsų ateities religija. Herojų prisiminimas, kaip tos Evangelijų knygos apie šventuosius, kelia entuziazmą, nuostabą, pagarbą, o kartais iki gilumos sukeliantį šiurpą.

Moralinis rezistencijos palikimas yra tas, kad ir tolimoj laiko distancijoj gamina idealizmą, užkrečia darbo nuotaika ir neleidžia pavargti. O svarbiausia — duoda gyvenimui ir darbams prasmę, kur bebūtum ir kur gyvenimo būtum nublokštas.

Dar per jauna istorija, kad tinkamai vertintų rezistencijos palikimą, t.y. paskutiniosios lietuvių tautos rezistencijos, nes ir objektyvesnis vertinimas virsta tiktai lyg susikaupimo malda prie mūsų rezistentų kovotojų už laisvę milžinkapių. Šalčiau ir objektyviau istorija gali nagrinėti senesnių laikų lietuvių pasipriešinimus, priartėjant net prie 1918-22 Nepriklausomybės kovų metų.

Rezistencija lietuvių tautai ir šiandien tebėra aktuali, kaip ir kasdieninė duona. Prie rezistencijos per paskutinius du šimtmečius ir lietuvis ir Lietuvos žemė priprato. Mano krašto žmonės sako, kad nuo žemaičio sprando ir kulkos atšoka. Visa tai sukelia viltį, kad vergija nebuvo amžina, tikėkime, nebus ir ateityje.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS PALIKIMAS

IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ

REZISTENTO ŽVILGSNIS

Dr. VYTAUTAS A. DAMBRAVA

Caracas, Venezuela, P.A.

Dažnai pagalvoju, kad aš mokiausi ir “į žmones ėjau”, augdamas ir bręsdamas kartų tarpe. Buvau per jaunas asmeniškai pažinti didžiuosius mūsų katalikiškosios ideologijos šulus — prof. Šalkauskį ar prof. Dovydaitį, o, studijuodamas teisę daugiausia Vilniaus universitete, neturėjau galimybės klausytis iškiliųjų profesorių humanistų — nei Brazaičio, nei Ivinskio, ar Maceinos. Ir aš dėjausi gerokai vyresnis už tuos, kuriuos karas ištiko gimnaziją pradėjus, ar įpusėjus, kuriuos pats karas, o vėliau tremtis švietė ir grūdino.

Ir tačiau vėliau turėjau laimę pažinti profesorius Brazaitį, vyskupą Brazį, dr. Damušį, dr. Eretą, dr. Pakštą, teisininką Vaitiekūną ir kitus. Su profesorium Kaziu Pakštu teko ypačiai glaudžiai bendradarbiauti New Yorke įsteigtame Politinių Studijų Klube. Kitas artimas “širdies brolis” buvo prof. Zenonas Ivinskis. Atsimenu, kartą Vokietijoje, Lietuvių Fronto Europos studijų dienose, abu susitarę pro langą “pabėgome”, kad mėnesienoje vienas kitam širdį išlietume, neatsikalbėdami iki aušros. Su prof dr. Pranu Padaliu redaktoriavome Muenchene Amerikos Balso lietuvių tarnyboje; ten mudu vienijo gilus rezistencinis tikėjimas Lietuva ir darbą lydinti drąsa.

Su prof. dr. Antanu Maceina mačiausi vieną labai atmintiną kartą. Vykdydamas LFB pavedimą, teko specialiai važiuoti iš Muencheno į Muensterį, kad ten magnetofoninėn juoston įrašyčiau jo kalbą, skirtą antrajai LFB konferencijai Jungtinėse Valstybėse. Tai buvo prieš 25 metus. Nuostabus buvo tasai mūsų susitikimas, palaiminta diena, vakaras ir naktis, kai mes, vaikščiodami po parką, kalbėdamiesi prie vaišių stalo, ar klausydamasis jo deklamuojamos poezijos prie vakaro ugnelės, jautėmės geriausi pažįstami. Profesoriuje Maceinoje iš karto suradau bičiulį ir mokytoją, poetą ir brolį.

Skaityti daugiau: IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ

Dr. VYTAUTAS ANTANAS DAMBRAVA

Amerikos ambasadorius Harry Shlaudeman įteikia dr. Vytautui Dambravai Valstybės departamento žymenį, sveikindamas jį dvidešimt penkerių metų tarybinės sukakties proga (1976 m.)

Baigė Utenos valstybinę gimnaziją, Vilniaus universiteto teisės mokslų fakultetą ir Leopold Franzens universitete — teisės ir valstybės mokslus, gaudamas teisės mokslų daktaro laipsnį. Papildomai studijavo Columbia universitete New Yorke (tarptautinę teisę), aukštojoje muzikos mokykloje Mozarteum Salzburge, Austrijoje ir aukštesnėje vaidybos meno studijoje Vilniuje.

Lietuvoje ėjo Vilniaus apylinkės teisėjo pareigas. Išvežus šeimą į Sibirą, emigravo į Jungtines Amerikos Valstybes, kur buvo Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimo generalinis organizatorius, o vėliau akredituotas “Draugo” korespondentas Jungtinėse Tautose.

1951 metais įstojo į tarnybą Valstybės Departamente, pradėdamas dirbti Amerikos Balso lietuviškoje tarnyboje New Yorke ir Washingtone. 1955 metais buvo perkeltas į Muencheno Radijo Centrą. Ten buvo lietuviškos programos redaktorius, paskui specialių įvykių tarnybos viršininkas. 1960 metais Vašingtone paskirtas Amerikos Balso Lotynų Amerikos Divizijos produkcijos departamento viršininku.

Grįžus į užsienio tarnybą — prezidento siūlymu ir Senato pritarimu — pakeltas į karjeros diplomatus.

Diplomatinėje tarnyboje dirbo Vietname, Bolivijoje, Meksikoje, Argentinoje, Venezueloje, EI Salvadore ir Hondūre, eidamas attache, konsulo, pirmojo sekretoriaus ar ambasados patarėjo pareigas. Argentinoje, Venezueloje, EI Salvadore ir Hondūre buvo Jungtinių Amerikos Valstybių Informacijos Agentūros krašto direktorius.

Skaityti daugiau: Dr. VYTAUTAS ANTANAS DAMBRAVA

BALTIJOS LAISVĖS DIENA

Proclamation 5209 of June 14, 1984

Baltic Freedom Day, 1984

By the President of the United States of America

A Proclamation

It has been over 40 yean since invading Soviet armies, in collusion with the Nazi regime, overran the three independent Baltic Republics of Estonia, Latvia, Lithuania and forceably incorporated them into Moscow's expanding empire. The new regime then ordered the illegal deportation, murder, and imprisonment of tens of thousands of Baltic peoples whose only “crime" was to resist foreign tyranny and to defend their liberties and freedoms.

Oppression and persecution continue to this day, but despite this long dark night of injustice, the brave men and women of Estonia, Latvia, and Lithuania have never abandoned the battle for their national independence and God-given rights. Although the full measure of their struggle and sacrifice is screened by the oppression and censorship under which they live, the friends and families of the Baltic peoples all over the world are aware of their heroic endeavors and aspirations.

Their peaceful demands for their rights command the admiration of everyone who loves and honors freedom. All the people of the United States of America share the just aspirations of the Baltic nations for national independence, and we uphold their right to determine their own national destiny free of foreign domination. The United States has never recognized the forceable incorporation of the Baltic States into the Soviet Union, and it will not do so in the future. The Congress of the United States, by Senate Joint Resolution 296, has authorized and requested the President to issue a proclamation for the observance of June 14,1984, as “Baltic Freedom Day.”

Skaityti daugiau: BALTIJOS LAISVĖS DIENA

KAUNAS TAUTOS SUKILIMO DIENOMIS

“Metalo” sukilėlių grupės kautynės 1941 m. birželio 23-24 dienomis Šančiuose - Kaune.

(Pasikalbėjimas su ltn. Miku Vytėnu*, sukilėlių grupės vadu)

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

(Tęsinys iš Nr. 90 (127)

Sekundės pavirto valandomis! Ačiū Dievui, granata nesprogo. Revanšui nuo stogo palei sieną nuleidau granatą, paskui antrą. Prabilo sunkusis kulkosvaidis “A”. Prisispaudę prie sienos raudonmarškiniai jam buvo visai atviras taikinys. Granatos ir sunkaus kulkosvaidžio (9) ugnis raudonarmiečius įtikino pasiduoti.

*slapyvardis

Tas įvykis sudarė įspūdį, kad raudonarmiečiai buvo linkę pasiduoti lietuviams, bet tik ne vokiečiams.

Koks buvo pats kritiškiausias momentas Jūsų veikloje?

Pirmadienio popietėje pastebėjome iš Kauno atropojančius porą tankiečių ir didelį šarvuotį, panašų į tanką, tiktai vietoje vikšrų važiuojantį ratais. Atidengėm ugnį, jis taip pat. Pragariško ugnies koncerto lydimos tanketės, atsišaudydamos praliopliojo A. Panemunės kryptimi. Šarvuotis gi sustojo prie “Tilkos” fabriko. Kulkų lietus kaleno į jo šarvus, jis gi atsakė savo kulkosvaidžiais, o patrankų vamzdį pradėjo sukalioti mūsų kryptimi. Ko jis sustojo? Ar tik neketina veržtis pro vartus į fabriką? Savijauta nekelianti jokio entuziazmo!

Prisiminiau iš Ispanijos civilinio karo gatvių kautynėse praktikuotą prieš tankus metodą, sėkmingai naudojant “Molotovo kokteilius”. Būtent, nuo stogų buvo metamos benzinu pripildytos bonkos į tankus. Jos duždamos apliedavo vasaros kaitros įkaitintą tanko paviršių benzinu, kuris nuo kulkų smūgių kibirkščių užsidegdavo. Taip liepsnoje paskendęs tankas buvo išvedamas iš rikiuotės. Nusprendžiau tą metodą panaudoti ir tam mums grąsinusiam šarvuočiui.

Per kelias minutes paruošėm “kokteilius”. Pora vyrų jais apsiginklavę jau buvo belipą per “Tilkos” tvorą, kad nuo priekinio pastato stogo galėtų tuos “kokteilius” sviesti į šarvuotį. Staiga šarvuočio kulkosvaidžiai nutilo. Atsidarė durelės, ir iš šarvuočio vienas paskui kitą iššoko du karininkai: kapitonas kulkų pakirstas krito vietoje negyvas, o pulkininkui pavyko peršokti “Tilkos” tvora ir dingti fabriko gilumoje.

Pro šarvuočio langelį pasirodė balta vėliavėlė: šarvuotis pasiduoda! Išlipo aštuoni įgulos vyrai: puskarininkis, “gefreiteris”-grandinis ir eiliniai. Taigi su karininkais šarvuočio įgulą sudarė dešimt asmenų.

Vėliau sužinojome, kad tai buvo vadovybės šarvuotis, kuris akumuliatoriui sugedus, buvo priverstas sustoti. Tokiu būdu į mūsų rankas pateko kautynėms paruoštas, pakrautas šarvuotis, tiktai su išsikrovusiu akumuliatoriumi.

Skaityti daugiau: KAUNAS TAUTOS SUKILIMO DIENOMIS

POSĖDŽIAVO LFB TARYBA IR CENTRO VALDYBA

JAV-se gyveną LF bičiuliai kiekvienais metais gausesniame būry susitinka tradicinėse LFB studijų ir poilsio savaitėse Dainavoje, pas lietuvius pranciškonus Kennebunkporte ar kitose vietovėse. Čia paprastai įvyksta ir metinės LF bičiulių konferencijos. Didžiųjų lietuviškų renginių kaip Tautinių Šokių, Dainų, PL dienų proga bičiuliai susirenka draugiškam pašnekesiui ir pasivaišinimui. Toks susitikimas buvo numatytas ir VII laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventėje, š. m. birželio 30 d. Clevelande. Clevelando sambūris buvo paprašytas atlikti paruošiamuosius darbus. Deja, toks susibėgimas neįvyko dėl kitų renginių gausos.

Gegužės 6 d. naujosios LFB tarybos prezidiumo pirmininko iniciatyva sušauktas Tarybos ir Centro valdybos pasitarimas Tėvų marijonų patalpose Chicagoje.

Po ankstyvųjų Mišių, kurias atnašavo Marijonų provinciolas kun. dr. V. Rimšelis ir pasakė pamokslą, buvo paruošti bendri pusryčiai. Prasidėję posėdžiai tęsėsi iki vėlyvos pavakarės. Dalyvavo tarybos nariai, gyveną JAV ir Kanadoje, išskyrus dr. Kęstutį Girnių ir Kęstutį Ivinskį iš Vokietijos, Centro valdyba su pirm. Broniu Nainiu, Chicagos sambūrio valdyba su pirm. dr. Petru Kisieliumi ir kviesti svečiai: dr. A. Damušis, kun. dr. V. Rimšelis, dr. K. Ambrazaitis, V. Naudžius — viso 22 asmens.

Skaityti daugiau: POSĖDŽIAVO LFB TARYBA IR CENTRO VALDYBA

IŠTVERMĖS SIMBOLIS

VEDAMASIS

Gulago kankiniui Petrui Paulaičiui80

Baigėsi birželis, pats lemtingiausias, daugiausia jausmų ir minčių, begalinį sielvartą ir tokį pat ryžtą sužadinęs mėnuo naujausioje Lietuvos istorijoje. Sukako 44 metai, kai su sielvartu kartojame “vargas nugalėtėsiems”!

Daugelis po šia našta palūžo. Pasidavė. Prarado savigarbą, garbina pavergėjus kaip išlaisvintojus, renegatų uolumu niekina tuos, kurie gyvybe paliudijo ištikimybę atgimusios Lietuvos idealams. Bet tai tik viena medalio pusė. Vergijos našta tik silpnuosius palaužė.

Nuo pirmosios okupacijos dienos Lietuvoje reiškiasi nenugalima tautos pasipriešinimo dvasia. Nueitas ilgas kančių ir aukų kelias nėra tik vieni pralaimėjimai. Jame buvo tokių pergalių, kuriomis visuomet didžiuosimės, kaip 1941 metų sukilimas, SS legiono boikotas 1943 metais, partizaninių kovų dešimtmetis, daugybė lietuvių, kurie žuvo, bet nepasidavė, nenusilenkdami pavergėjui. Gyvuosius stiprina nenugalėta žuvusių didvyrių ir kankinių dvasia. Iš čia stiprybės ir įkvėpimo semia naujos laisvės kovotojų kartos.

Didvyrius paprastai pastebime tik po jų mirties. Gyvi būdami šalia mūsų jie dažnai nepastebimi. Tylaus darbo ir aukos vagų gilumas paviršutiniškam žvilgsniui pasilieka nematomas. Tik vėliau derlumu regimai apsireiškia išpurenta dirva.

Skaityti daugiau: IŠTVERMĖS SIMBOLIS

Į Laisvę 1984 92(129)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis. Nauji leidiniai ................................. 2

Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija ....................... 5

Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę ........ 10

Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį ....................... 19

V. R.: Naująjį ganytoją pasitinkant .............................. 27

Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus ........................... 29

Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę . 37

Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV ....................... 41

V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte ............ 46

Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje  63

Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija 71

Vedamasis ........................................................ 78


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1984 92(129)

Skaitytojų žodis. Nauji leidiniai

Kur dirba pajėgūs žmonės

Sveikinu su stipriu 1984 m. rugsėjo “Į LAISVĘnumeriu. Jame sutelkta geros medžiagos ir mums svarbus dr. Vytauto Dambravos straipsnis “Iš Pietų į šiaurę”. Bent kartą metė kritišką žvilgsnį politikas iš Pietų žemyno. Paprastai LF bičiuliai Šiaurės Amerikoje kalba tarpusavy ir apie save, daug kalbėdami apie praeitį. Straipsnis savo turiniu verčia kiekvieną susimąstyti. Iš tikro, esminis klausimas yra: ko gi mes esame verti kaip politiniai veikėjai, gyvendami išeivijoje? Su tėvynėje likusiais rezistencininkais to klausimo nekyla: jų heroiškumu mes galime tik stebėtis. Bet ko yra verti mūsų “tremties” žmonės, kurie apie pavergėją komunistą rusą žodžio net privengia? Rodos visi atvykome, kaip laisvės netekę našlaičiai, frontui trypiant Lietuvos žemę sovietų - nacių kare, daugelis tai užmiršo, idealizmą pakeitė pinigu, o savąjį kraštąprabangos ieškojimu ir svetimų dievų garbinimu.

Vienas JAV veikėjas mūsų Kongrese prisipažino vienu metu, kad Pietų Amerika jau nurašyta į PLB “nuostolius Išimtys betgi egzistuoja ten, kur dirba išimtinai pajėgūs asmenys.

Pastabos veiksniams ir neveiksniams yra labai taiklios, Visuotinio Tremties Seimo mintis yra reali ir turi būti įgyvendinta; tai pavyks, jei lietuviai atsisakys savo takelių dėl bendro kelio. Sugestija išguiti lietuvių komunistus iš sovietų ambasados prašosi JAV lietuvių stipraus reagavimo. Šiemetinis Pietų Amerikos Lietuvių Kongresas Venezueloje parodė, ką gali maža Bendruomenė, kai jos vadovas žino, ką, kur ir kaip reikia daryti. Be abejo, dr. Vytauto Dambravos veiklos arena Venezueloje tarp lietuvių ir kitų pavergtų kraštų bendruomenių yra jam per siaura. Mano linkėjimas: atsidurti lietuviškos veiklos viršūnėse ir ten skirti savo talentą, kur jo labai reikia. Lietuvos Diplomatijos Šefas turėtų būti pirmasis atkreipti į tai dėmesį, griežtai atsiribodamas nuo partinio ir veiksnių spaudimo ir likdamas ištikimas Lietuvos reikalui.

Skaityti daugiau: Skaitytojų žodis. Nauji leidiniai

TIKROJI TREMTIES MISIJA

LEONARDAS VALIUKAS

Pasitraukiantieji iš pavergtos Lietuvos paskutiniųjų dešimties ar daugiau metų laikotarpyje kalte kala į galvas laisvajame pasaulyje gyvenantiems lietuviams: “Nedarykite to, ką gali atlikti pavergtieji. Šaukte šaukite pasauliui apie padarytą ir daromą komunistų milžinišką skriaudą Lietuvai. Padėkite pavergtai Lietuvai kaip galima greičiau sulaukti laisvės ryto”.

Šaukimas visam laisvajam pasauliui apie komunistų padarytą ir daromą kolosalią skriaudą nėra jau taip lengvas žygis. Masės lietuvių net nežino nuo kurio galo pradėti ir kaip tą darbą vykdyti. Gyvename ekspertų ir specialistų amžiuje. Jei tam žygiui neturime tinkamų darbuotojų, turime jų surasti kitataučių tarpe. Jie tą mūsų darbą neatliks už žodį “dėkui”. Turėsime jiems už tai pilnai atlyginti.

Veiksniai ir jų darbai

Mūsų pagrindiniai veiksniai yra:    Lietuvių Bendruomenė, VLIK-as ir ALT-ba. Tų veiksnių ir planai ir darbai yra nepaprastai riboti Lietuvos laisvinimo žygyje. Pajėgiausia tam darbui būtų Lietuvių Bendruomenė, turinti potencialų užnugarį. Deja, ir joje nesimato apčiuopiamesnių planų bei atliekamų darbų.

Tie veiksniai nepagaili nei laiko nei pinigo savo kongresams, suvažiavimams ar konferencijoms. Tuo beveik viskas ir pasibaigia.

Skaityti daugiau: TIKROJI TREMTIES MISIJA

VILIAMĖS: JAUNIMAS REPREZENTUOS GYVYBĘ

Dvasiniai sunkumai ir Kalantos ženklas

VYTAUTAS VOLERTAS

Kivirčai

Gyvenimo ramybė ir jo nelygumai yra vertinami subjektyviai. Dažnai ilgų metų sulaukę taria, — amžių praleidau taikiai, kad mirtis ateitų taiki. Yra niekados iŠ vargo kojų neištraukiančių ir visada besišypsančių. Yra kenčiančių be jokios priežasties. Jie neturi bičiulių, nes žmonės jiems atrodo esą piktų dvasių bendrininkai. Jie niršta ant ‘blogo’ dvasiškio, ‘blogo’ visuomenininko, ‘blogo’ muzikanto. Tai kasdieniniai mūšiai, sukeliami ne tiesos, bet gandų ir fantazijos. Nors šie mūšiai tikrovėje neegzistuoja, tačiau įsivaizduojama kova prieš pasaulį taip pat yra skausminga.

Ir taikiuosius ir dejuojančius kartais užplūsta lemtingi dvasios kivirčai. Tada suyra pirmųjų ramybė, neatlaikiusi plyšta antrųjų įtampa. Tie šiurpūs momentai, reikalaują greitų sprendimų be jokios pakenčiamos išeities, gali kiekvieną suniekinti. Dažniausiai jie visiškai sulaužo negaluojančius, o tvirtus iškelia virš laiko ir aplinkos.

Lietuviai, tautinio vieneto prasme ir asmeniškai, yra pergyvenę ir pergyvena daug šių kivirčų.

Išeivijoje vyresni ir jauni kasdien rungiasi su nutautėjimo ir išlikimo dilema. Okupuotoje Lietuvoje žmogus nepaliaujamai sprendžia, ar prisiimti tylaus vagilio stovį ir nežymiai gerinti savo buitį, ar likti atmestu ir pasmerktu teisingu. Visiškai tautos nepaneigęs partietis kiekvienu žingsniu renkasi arba išdavimą, arba pavojingą savo žmonių gelbėjimo kelią, o gal kvailio rolę. Ir tai yra sunkiau už evangelinį tarnavimą dviems ponams. Visą šio pavojingo balansavimo buhalteriją tvarko laikas, ir ateity jis liudys apie pasėkas. Viliamės palankių duomenų.

Skaityti daugiau: VILIAMĖS: JAUNIMAS REPREZENTUOS GYVYBĘ

Į PENKTĄJĮ DEŠIMTMETĮ

Interviu su dr. Adolfu Damušiu užbaigiant Vliko sukaktuvinius metus

Detroite-Southfielde, Mich., 1983 m. lapkričio 12-13 dienomis įvykusiame Vliko 40 metų sukaktuviniame seime 1983-84 metai paskelbti Vliko sukaktuviniais metais. Seimas “ragina visuomenę pasaulyje šiais metais skirti kuo didžiausį dėmesį Vliko vykdomam darbui”. Tikrai buvo prasminga prisiminti Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto darbo pradžią, jo atliktus darbus praeityje ir dabartinę veiklą, kuri turėtų orientuotis į pagrindinį šios organizacijos tikslą — siekti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos.

“Į Laisvę” žurnalas yra skyręs ir skiria daug dėmesio šiai laisvinimo darbų institucijai. Per paskutiniuosius kelerius metus yra paskelbęs vertingų Balio Gaidžiūno, Rimvydo Šliažo, Juozo Kojelio, Algimanto Gečio, Vytauto Vaitiekūno, dr. Antano Butkaus ir kitų autorių straipsnių. Per pereitus metus bendrai mūsų periodikoje buvo apsčiai pasisakymų Vliko klausimais. Tai rodo visų rūpėstį mūsų Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

Pratęsdami mūsų pasisakymus Lietuvos laisvinimo klausimais ir kartu užbaigdami sukaktuvinius metus, kreipėmės į dr. Adolfą Damušį, kuris prieš 40 metų buvo Vliko organizavime) darbų sukūry, yra vienas iš jo steigėjų, vicepirmininkas pirmoje valdyboje nacių okupuotoje Lietuvoje ir dabar akylai seka mūsų politinį, kultūrinį ir technologinį progresą išeivijoje, su keletą klausimų.

1. Kaip ir kada išsivystė lietuvių antinacinė rezistencija?

Antinacinė lietuvių rezistencija buvo paskatinta sukiliminės laikinosios Lietuvos vyriausybės tvirta laikysena, siekiant Lietuvos nepriklausomybės įteisinimo. Savu pagrindiniu savarankiško valstybingumo rėmimu ji buvo tąsa lietuvių antisovietinės rezistencijos pirmosios sovietinės okupacijos metais, nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 dienos, t.y. iki lietuvių tautos sukilimo pradžios prieš sovietinę okupaciją.

Naciams laik. Lietuvos vyriausybės veiklą sutrukdžius 1941 metais rugpjūčio 5 dieną, pogrindyje pradėjo formuotis antinacinės rezistencijos židiniai.

Skaityti daugiau: Į PENKTĄJĮ DEŠIMTMETĮ

NAUJĄJĮ GANYTOJĄ PASITINKANT

Žinia apie lietuvių pranciškonų provinciolo kun. Pauliaus Antano Baltakio, OFM, paskyrimą viso laisvojo pasaulio lietuvių katalikų vyskupu buvę sutikta su džiaugsmu ir viltimi.

Vyskupas (paskirtas) Paulius A. Baltakis, OFM sako pamokslą VII laisvojo pasaulio lietuvių tautinių Šokių šventės (1984.7.1) proga Dievo Motinos Šventovėje Clevelande. Nuotr. J. Tamulaičio

Mūsų išeivijos vyskupai Vincentas Brizgys (g. 1903.XI.10) ir Antanas Deksnys (g. 1906.V.9), ilgus metus nešę lietuvių sielovados rūpesčius, jau anksčiau buvo prašę popiežiaus leisti pasitraukti poilsin.

Nuo 1984 m. rugsėjo 14 — konsekracijos dienos Portlando katedroje, Maine, vysk. P. A. Baltakis tapo didžiausios pasaulio vyskupijos, apimančios Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos kontinentus, lietuvių dvasinis vadovas. Į šias aukštas, garbingas ir sunkias pareigas jį palydėjo konsekracijos apeigas atlikęs popiežiaus delegatas Amerikai arkivysk. Pio Laghi, 22 amerikiečiai arkivyskupai ir vyskupai, jų tarpe ir lietuviai: arkivysk. Karolis Salatka, vysk. Brizgys ir vysk. Deksnys, apie 200 kunigų (jų tarpe 100 lietuvių) bei apie 1000 lietuvių, suvažiavusių iš įvairių Amerikos vietų į šį ramų ir nuošalų Maino valstybės kampelį, o Kennebunkporte — pranciškonų centriniame vienuolyne iškilmingose jo garbei vaišėse dalyvavo arti tūkstančio svečių.

Skaityti daugiau: NAUJĄJĮ GANYTOJĄ PASITINKANT

VYTAUTĄ VAITIEKŪNĄ AMŽINYBĖN IŠLYDĖJUS

“Ne diemedį iš palangės išrovė, bet ąžuolą iš mūsų laisvės sodų”

Retėja mūsų tautos darbuotojų-veteranų eilės. Spalio 26 širdies ataka nukirto Vytauto Vaitiekūno gyvybės siūlą. Lietuvių tauta neteko pasišventusio ir energingo kovotojo - darbininko už tautos gerbūvį, Lietuvos laisvę ir lietuvių tautos išlikimą išeivijoje, Lietuvių Frontas — ideologo, veikėjo, rašto žmogaus, redaktoriaus.

A. A. VYTAUTAS VAITIEKŪNAS 1903 — 1984

Mirtis kartu nusinešė ir daug, daug jo gyvenimo paslapčių. Jokios enciklopedijos, jokie leidiniai neužregistravo jo turiningo gyvenimo kelio. Jo kelionės bendraamžiai ir kiti jo gyvenimo bendrakeleiviai turės šią paliktą tuštumą užpildyti, bibliografuoti jo parašytas studijas ir straipsnius bei atskleisti jo blaškomos ir tragiškos kelionės detalių. Jo kultūrinis ir politinis palikimas yra per didelis, kad galėtume jį leisti nugrimsti užmarštin.

Skaityti daugiau: VYTAUTĄ VAITIEKŪNĄ AMŽINYBĖN IŠLYDĖJUS

PASKUTINIS SUDIEV

Atsisveikinant su a. a. Vytautu Vaitiekūnu, prel. Jonas Šernus, Newarko lietuvių parapijos klebonas, pravedė maldas. Po to dr. Adolfas Damušis padarė trumpą įvadą į psalmių, giesmių ir maldų, gautų iš Lietuvos, skaitymą.

“A. a. Vytautas Vaitiekūnas, dar būdamas mūsų tarpe, prašė, kad atsisveikinime su juo nebūtų kalbų. Bet jis labai pageidavo visų nuoširdžios maldos, kad mūsų Viešpats jį priimtų meilingai ir atlaidžiai.

Vytauto gyvenimas nebuvo lengvas. Jis jautriai išgyveno lietuvių tautos ir savos šeimos kančias. Jo asmenybės šviesa ir tvirtumas reiškėsi tarnyba kitiems ir Lietuvoje ir svetur. Jis visad žėrėjo aukos dvasia okupuotos Lietuvos rūpesčiams, jos jaunimo globai. Jo gilus religingumas buvo tas neišsenkantis aukos dvasios šaltinis. O juk didžiausia dovana žmonijai ir veikiančio žmogaus vertė ir kartu jo laimė yra sąmoningas įsitikinimas ir sugebėjimas žemiškoje kelionėje pasišvęsti kitų labui.

Toks ir buvo a. a. Vytauto kelias, kuris sutampa su mintimis, išreikštomis vienos slaptos vienuolės laiške iš Lietuvos, mūsų herojiško kalinio kun. Sigito Tamkevičiaus maldoje ir psalmių ištraukose, kurias čia skaito keli jaunimo atstovai: Emilija Jurevičiūtė, Regina Brazinskaitė, Danguolė Didžbalienė, Gintė Damušytė ir šeši jaunieji Adomavičiai: Rasa, dr. Jūra, dr. Linas, Vladas, Ugnė ir Živilė”. Giesmes giedojo sol. B. Miškinis.

Ramybės angelas išsivedė a. a. Vytautą Vaitiekūną į amžinosios buveinės pasaulį, į mūsų Dievo namus.

Mes išlydim jį su psalmių žodžiais ir malda, kur viešpatauja tik ramybė ir amžina šviesa.

Psalmėmis ir giesme užbaigtas atsisveikinimas.

Prof. Juozas Brazaitis ir Vytautas Vaitiekūnas. Šiemet profesoriaus mirties dešimtmetis (g. 1903 m. gruodžio 9 d. — mirė 1974 m. lapkričio 28 d.) buvo prisimintas akademijomis ir pamaldomis.

Skaityti daugiau: PASKUTINIS SUDIEV

LAIŠKAS IŠ LIETUVOS

Amžinybe! Kasdien apie ją galvoju, kasdien ruošiuosi į amžinybę. Nenoriu eiti pas Tėvą viena. Kasdien prašau, kad savu gyvenimu prisidėčiau prie sielų gelbėjimo, kad visi turėtume laimės išvysti patį Jautrumą. Neįmanoma, kad Dievas mus apgautų. Nueisime pas Jį ir tarsime Jam:

— Nesigirsime niekuo, tik tuo, kad įtikėjom Tavo gerumu. Kaip tik tame yra mūsų jėga, visa mūsų jėga, vienintelė mūsų jėga. Jei šitai išnyktų, jei mus apleistų pasitikėjimas Meile, viskas žūtų, nes žmonės patys savyje yra tikri vargšai.

Jei žmonės sugeba būti tėviškai geri vienas kitam ir parodyti tiek daug nesuinteresuotos meilės, tai juo labiau dangiškasis Tėvas apdovanos mus tokiu gerumu, kokio nei mūsų akys neregėjo, nei mūsų ausys negirdėjo, ką Dievas prirengė tiems, kurie Jį myli. Kaip gražiai kalba Šv. Evangelija: "Jeigu jūs sugebate vienas kitam duoti gėrio davinių, tai juo labiau Jūsų dangiškasis Tėvas nesiduos pralenkiamas žmogiško gerumo.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS IŠ LIETUVOS

KUN. SIGITO TAMKEVIČIAUS MALDA

Reikia mažiausiai rūpintis kaip ten bus, ar išsilaikysime. 

Tikrai išsilaikysime, jeigu atsiremsime į Kristų. 

Supasuoti galima tik vienu atveju, jeigu pasimesime ir atsiremsime patys į save.

“Kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją“.

Kokie brangūs šie žodžiai! Išsižadėdami mes nieko neprarandame.

Mūsų laukia piktas pasaulis.

Nebijokime jo.

Dievas yra su mumis.

Dievas mūsų gyvenimo laivelyje nemiega, kaip kad atrodė apaštalams.

Nereikėjo Kristaus žadinti. 

Būkime labai drąsūs ir Dievas mus perves per visas audras.

Viešpatie, leisk Tau paaukoti savo širdį ir visą gyvenimą už tuos, už kuriuos aukojosi Tavo mylimas Sūnus.

IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ

REZISTENTO ŽVILGSNIS

Dr. VYTAUTAS A. DAMBRAVA
Caracas, Venezuela, P.A.

(Tęsinys iš Nr. 91 (128)

Ar esame budrūs?

Prieš kiek laiko gavau iš Chicagos laišką, kuriame taip rašoma: “More and more (Lithuanian) infiltrators and agents are appearing every week. There are so many of them, you can literally ‘trip on them’. Andropov isn’t even sneaky about it”.

Ar esame pakankamai būdrūs? Ar sugebame išvengti lietuvių, Lietuvos priešų, kurie dėdamiesi krašto interesų gynėjais, tikrumoje yra apmokami išdavikai. Ar ne daug, per daug mūsų tauta kentėjo nuo panašių “draugų”? Girdėjau pasakojant, kad vienam Amerikos lietuviui nuvažiavus į Lietuvą, jam bolševikų saugumas pagrojo žodžius, kuriuos jis pasakė viename susirinkime.

Ar esame pakankamai budrūs ir gudrūs bolševizmo pinklėms išvengti? Bolševistinis voras ir čia, Jungtinėse Valstybėse, mezga savo tinklą, tykodamas aukų?

Ne vienas girdėjo apie sovietų propagandos įrankį — Pasaulio Taikos Tarybą (World Peace Council), turinčią organizacinius padalinius 135 šalyse. Jai vadovauja Indijos komunistas ir sovietų agentas Chandra. Sovietai savo agresyvinei “taikos politikaiišžarsto kasmet apie keturis milijardus dolerių. Ir JAV ji prigijo ir net pasiekė Kongresą, vykdydama savo užmačias: kovoti prieš amerikiečių ginklavimąsi ir NATO valstybių aprūpinimą branduoliniais ginklais.

Skaityti daugiau: IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMAS IR TV

Dr. Z. PRŪSAS

Kaip ir daugeliui mano kartos lietuvių, man teko užaugti lietuviškame kaime, tiksliau, vienkiemyje. Buvo mišrus ūkis. Tėvai augino pardavimui javų, bekonų, turėjo pustuzinį melžiamų karvių, o motina dar augino būrį vištų, ančių ir žąsų. Kai reikėdavo perėti ančiukus, mama nepasitikėdavo antimis. Sakydavo, jos prastos motinos. Nenori sėdėti ant kiaušinių, jos neprižiūri ančiukų ir negina jų nuo varnų. Vištos daug geresnės motinos, todėl joms ir patikėdavo ančiukų perėjimą ir auginimą.

Vištos pastangos išauginti ančiukus viščiukais man, vaikui, būdavo pats juokingiausias procesas visoje ūkio aplinkoje. Kiek ta vištelė nesistengdavo parodyti, kaip reikia kapstytis šiukšlyne, kad kokį grūdą ar slieką galėtų surasti, tiek ančiukai tuo visai nesidomėdavo. Blogiausia, kad jie kur buvę, kur nebuvę, vis puldavo į pro ūkį tekantį upelį. Višta iš proto kraustydavosi: prigers tie kvaileliai!

Kartais pagalvoju, kad lietuviai tėvai Amerikoje irgi gal kartais jaučiasi kaip ta nelaiminga ančiukus auginanti vištelė. Rodos, tiek pastangų įdedi, kad savo vaikus lietuviškai išmokytum. Vaikas kalba puikiausiai, netgi su suvalkietišku akcentu. Nebūtų gėda ir į Lietuvą nuvežti ir ten giminėms parodyti. O nei lietuviška veikla, nei Lietuvos problemomis ir jos ateitimi visai nesidomi. Į lietuviškus parengimus eina tik tėvų paragintas ar stumiamas. Dažnai tėvas ar motina gal pagalvoja: kur mes suklydom, ko nepadarėm, ką reikėjo kitaip padaryti?

Skaityti daugiau: LIETUVYBĖS IŠLAIKYMAS IR TV

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI KENNEBUNKPORTE

Iš reporterio užrašų

Žavus tas Kennebunkportas, Maine. Ši kurortinė vieta lietuviams Amerikoje ilgai buvo mažai žinoma, net ir Rytinio pakraščio mūsų tautiečiai retai tenuvykdavo ten poilsiauti, pasikaitinti saulėje ar pasimaudyti šaltokame, Golfo srovės nebešildomame Atlante. Lietuvių dėmesys į šią nuošalią vietovę buvo atkreiptas tiktai po to, kai lietuviai pranciškonai 1947 m. įsigijo turtuolio rezidenciją ir ten perkėlė savo religinės ir kultūrinės veiklos centrą. Šią gražią rezidenciją naujieji savininkai papuošė šv. Antano koplyčia, gimnazijos rūmais (gimnazija veikė 1956 - 69 metais) — dabar jie paversti vasarvietės viešbučiu, sporto sale, berniukams bendrabučiu. Lietuviško stiliaus Liurdas ir Kryžiaus kelių paminklas (abu arch. J. Muloko projektai), Vatikano paviljono New Yorko parodoje skulptūra (dail. V. J. Jonyno), lietuviškas pakelės kryžius, erdvi ir moderni, naujai pastatytoji koplyčia (arch. J. Kulpos ir dail. V. J. Jonyno projektas) yra išskirtinos religinės temos atrakcijos, kurios sutraukia šimtus vasarotojų vasaros mėnesiais. Baseinas su Atlanto sūriu vandeniu, pušynai, laivelių pavilijonas ir čia pat ošiantis Atlantas puikiai prisideda prie atostogaujančių nuotaikos ir malonumų.

Šioje apylinkėje daug miestelių su meno galerijomis ir muziejaus, teatrais, parodomis, istoriniais paminklais ir, aišku, įvairiausiais restoranais. Žodžiu, Kennebunkportas ir jį supą miesteliai yra pasirengę vasarą mielai priimti poilsio ir pramogų ieškotojus.

7-tą kartą

Lietuvių pranciškonų vasarvietę mėgsta dabar ne tik lietuviai, bet ir amerikiečiai, ypatingai lietuvių kilmės žmonės, todėl vasarą čia gauti kambarį nėra taip jau lengva. Reikia užsisakyti labai anksti. Ir šių metų LFB studijų ir poilsio savaitė iš liepos mėnesio vidurio turėjo būti perkelta į rugpiūčio 18 - 25 dienas, nes ankstyvesnei datai negalima buvo gauti pakankamai kambarių. Vasarvietėje čia vyksta didelis judėjimas nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios: stovyklos, Lietuvių dienos, paskirų grupių savaitės, koncertai, literatūros vakarai ir t.t.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI KENNEBUNKPORTE

MŪSŲ HORIZONTUOSE

— Prof. dr. Vytauto Vardžio, Oklahomos universiteto politinių mokslų skyriaus dekano, studija apie žmogaus teises Baltijos šalyse — Die Frage der Menschenrechte in Estland, Letdand und Litauen — vokiečių kalba išleido Vakarų Vokietijoje veikiantis Baltiečių institutas. Tai 30 puslapių atspaudas iš instituto metraščio “Acta Baltica” 22-jo tomo.

— Rašytojas Vincas Kazokas (g. 1919 m. sausio 15) širdies smūgiu mirė 1984.10.30 Sydney, Australijoje. Buvo Australijos LB savaitraščio “Mūsų pastogė” redaktorius. Yra išleidęs savo poezijos rinkinį, išvertęs keletą knygų. Bendradarbiavo spaudoje, ypač “Ateityje”, “Aiduose”, “Į Laisvę” ir kt.

—    Linas Kojelis, Baltųjų Rūmų tautybių reikalams pareigūnas Lietuvių respublikonų Illinois lygos, buvo išrinktas labiausiai pasižymėjusiu asmeniu — Man of the Year; spalio 24 d. įteikiant įgraviruotą metalinę plokštę Chicagos Taukiniuose namuose, Linas ir jo tėvas Juozas Kojelis yra mūsų žurnalo nuoširdūs bendradarbiai. Pagerbiamąjį Alto vardu sveikino dr. Jonas Valaitis ir LB vardu LB tarybos prezidiumo pirm. dr. K. Ambrozaitis.

—    Chicagos LFB sambūrio valdybą sudaro: pirm. dr. Petras Kisielius ir nariai: Anatolijus Kairys, Ona Kavaliūnienė, Vytautas Kazlauskas, dr. Juozas Kizys ir Kazimieras Kriaučiūnas.

Skaityti daugiau: MŪSŲ HORIZONTUOSE

KATALIKYBĖ IR INTELIGENTIJA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE

JUOZAS BOČYS

Okup. Lietuva

Neretai tenka išgirsti priekaištų dabartinės Lietuvos inteligentijos adresu dėl to, kad didelė dalis inteligentų nesirūpina savo tautos kultūra ir jos likimu, yra prisitaikėliai, savanaudžiai, perdėm lojalūs tarybiniam režimui.

Tokie priekaištai žymia dalimi yra teisingi, bet vis dėlto reikėtų pabandyti daugiau išsiaiškinti, ar visais atžvilgiais didžioji Lietuvos inteligentų dalis yra pasyvi prisitaikėlė prie režimo, o jeigu taip, tai kokios priežastys tai nulemia. Gal galėtume mūsų inteligentijos gyvenime įžvelgti ir kai kurių gaivesnių ir optimistiškesnių niuansų?

Inteligentų padėtis Tarybų Lietuvoje iš tikro yra sunki ir komplikuota. Inteligentija, ypač humanitarinė, yra labiausiai ideologizuojama, indoktrinuojama visuomenės dalis. Tiesa, tarybinis pilietis yra pradedamas ideologizuoti jau nuo vaikų darželio, tačiau studentija — busimoji inteligentija gauna itin didelę, be to, susistemintą, argumentuotą ideologijos porciją (tokių disciplinų, kaip: dialektinis ir istorinis materializmas, TSKP istorija, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, ateizmas — pavidalu).

Beje, šis ideologinis poveikis nėra labai įtaigus, jis yra gana paviršutiniškas dėl savo deklaratyvumo, dogmatiškumo ir atotrūkio nuo gyvenimo realybės, bet vis dėlto studentų, bent jau dalies, sąmonėje palieka pėdsaką. Pirma, dėl to, kad tarybinė studentija yra gerokai nutolusi, tiksliau, nušalinta nuo daugelio gyvenimo tikrovės sričių (su kuriomis susiduriama baigus aukštąjį mokslą), todėl nelabai sugeba ideologiją vertinti tikrovės požiūriu. Antra, studentija neturi galimybės plačiau susipažinti su marksizmui altematvvinėmis filosofinėmis ir socialinėmis koncepcijomis, todėl komunistinei ideologijai konceptualaus, teoretiškai argumentuoto mąstymo lygmenyje nelabai turi ką priešpastatyti. Tarybinė aukštoji mokykla nemoko studentų savarankiškai mąstyti socialiniais klausimais. Mokyklos uždavinys ideologijos požiūriu yra ugdyti standartiškų įsitikinimų “masinius piliečius”, patikliai priimančius oficialiąją propagandą.

Skaityti daugiau: KATALIKYBĖ IR INTELIGENTIJA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE

LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

DR. KAZYS ERINGIS

Kalbėti prabėgmais, tiek kiek leidžia glaustai pasakyti šio straipsnio apimtis, apie Lietuvos okupacinės “savivaldos” administraciją — reiškia kalbėti apie valdžią atskirose vietovėse (vlastj na mestach). Tai reiškia, kad Maskvos diktatūrinė absoliutizmo valdžia, sutinkamai su veikiančiomis direktyvomis ir slaptais uzusais, yra pilnai įgyvendinta mažiausioje administracinėje celėje (pvz. adm. rajone). Tai anaiptol ne decentralizuota valdžia, bet tik viską galinti daryti vietoje (įkalinti žmogui išnykstant be pėdsakų, deportuoti, provokuoti, žudyti ir pan.) centrinės valdžios vardu. Suprantama, tai galioja ne visam okupaciniam laikotarpiui vienodai. Ir dar: rusiškasis imperializmas pasižymi tuo, kad ir monarchizmo, ir sovietų dogma šventiviškiau yra “nušvitinta” užgrobtuose kraštuose. Tačiau beatodairiškumas stipriau yra išreikštas didžiosiose tautose (pvz. ukrainiečių, gal kazachų).

Konkretizuojant pabrėžtina, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos valdančioji klika remiasi rusų “deržimorda”. Tai rusų tautos nusikaltėlių padugnės, kurios įsisavinę kosmopolitinį marksizmą žudymo praktikos reikalams pajungė jį rusų imperializmo tikslams. Sovietų Sąjunga — tai tik marksizmo - leninizmo dogmos fikcija. “Sovietų Sąjunga” yra meluota kategorija. Po jos skraiste slepiasi Sovietų Rusija, carų imperializmo tęsėja šiuolaikiniame pasaulyje. Po ta skraiste yra slepiamos pavergtos tautos ir užkariautos valstybės.

Skaityti daugiau: LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

VEIKLOS PRAGIEDRULIAI IR ŠEŠĖLIAI

VEDAMASIS

1984 metai jau istorijos puslapiuose. Lietuvių išeivijoje jie prabėgo šv. Kazimiero sukakties minėjimų, XXIII Los Angeles olimpiados, tautinių šokių šventės, naujo vyskupo paskyrimo, dešimtojo Amerikos Lietuvių kongreso, sukaktuvinio Vliko seimo, OSI bylų Ženkle.

Negalime didžiuotis, kad išeivijos misijai skirti uždaviniai būtų įvykdyti gerai. Bet taip pat neturėtumėm smarkiai raudonuoti ir kai kieno tendencingai metamus kaltinimus besąlyginai priimti, kad mūsų Krašto laisvės ir išeivijos tautos išlikimo darbuose nebuvo parodyta gražių pastangų.

Šv. Kazimiero sukaktis, kuriai ypatingai didelį dėmesį parodė popiežius Jonas Paulius II, plačiai nuskambėjo per pasaulį. Lietuviai, organizuojant visas iškilmes, parodė gražios iniciatyvos ir sugebėjimo didingas šventes surengti. Kartu su bažnytinėmis iškilmėmis Šventojo garbei, sklido ir Lietuvos vardas, išryškinęs realiąją okupuoto Krašto padėtį. Popiežiaus, kuris sakosi, kad jo pusė širdies priklauso Lietuvai, noras aplankyti Lietuvą ir Maskvos neigiamas atsakymas pademonstravo pasauliui Sovietų melą apie religijos, sąžinės ir kitokias žmogiškas laisves. Tos Žinios ilgai kursavo Europos, Amerikos spaudos puslapiuose, radijo ir televizijos pranešimuose ir komentaruose. Tai vertingas indėlis demaskuojant komunistinį melą, LKB kronikų ir kitų objektyvių šaltinių skleidžiamų teigimų teisingumą.

Skaityti daugiau: VEIKLOS PRAGIEDRULIAI IR ŠEŠĖLIAI

Į Laisvę 1985 93(130)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ......................................................... 2

Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika 5

Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija ...... 11

K. G.: Lietuvos Laisvės Armija .......................................... 15

Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai .............................. 20

Literatūros vakaras ..................................................... 23

Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji .................. 27

Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly ....... 35

Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje ............... 43

V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai ..................................... 45

Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj .................................. 49

Nauji leidiniai ......................................................... 52

Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai ............... 56

V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai ........................................ 59

Lietuvių radijo programos JAV ........................................... 62

Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa ............................... 64

K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje........ 68

Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė ........................... 70


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1985 93(130)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Spauda — svarbus ginklas mūsų laisvės kovoje

Su dideliu dėmesiu perskaičiau dr. V. Dambravos straipsnį: “Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę”. Jame nagrinėdami, mano nuomone, punktai, svarbūs ne tik Lietuvių Bendruomenei, bet ir mums visiems “iš anapus geležinės uždangos”. Be abejo, L. B. veikla Venezueloje galima statyti pavyzdžiu kiekvienai kitai sovietų pavergtai etninei grupei. Iliustracijai noriu duoti keletą ryškių veiklos pavyzdžių.

Pirmoje eilėje yra ypatingai svarbus darbas, atliktas spaudoje. Gyvenu Venezueloje jau 39 metai ir turiu pripažinti, kad per paskutinius trejus metus Lietuva Venezuelos spaudoje figūravo daugiau, negu per visus kitus praėjusius 36 metus. Tai be kalbos yra didelis dr. Dambravos patriotinis darbas. Aš tvirtai tikiu, kad spauda yra vienas pačių svarbiausių ginklų mūsų kovos lauke. Tai praktiškai vienintelis efektyvus būdas supažindinti pasaulį su mūsų laisvės problema. Niekas mums nepadės, jeigu niekas apie mus nežinos. Lietuvai palanki pasaulio opinija yra ypatingai būtina, o palankumą Lietuvai sukelti galima tikrai per gerai organizuotą veiklą spaudoje Kad tai labai sunkus darbas abejonių nekyla. Televizija labai brangiai kainuoja, bet ir čia buvo surasti būdai jai panaudoti. Šiose svarbiausiose srityse Venezuelos Lietuvių Bendruomenė pirmauja visoje Pietų Amerikoje, įskaitant ir kitas pavergtų tautų grupes.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

Ateina nauja rusifikacijos banga. Siekiama pakeisti nacionalinę tautos sudėtį. Pramonės plėtimas — nutautinimo ir asimiliacijos talkininkas.

Dr. AUGUSTINAS IDZELIS
Kent State University, Ohio

Komunistų partijos nacionalinės politikos ideologinis ramstis yra socialinistinis internacionalizmas. Šis principas propaguoja sovietinių tautų suklestėjimą ir suartėjimą. Žiūrint iš paviršiaus, principas neatrodo grėsmingas tautinėms mažumoms. Praktikoje, tačiau, šio principo įgyvendinimas turi didėjantį pavojų visoms tautinėms mažumoms.

Kalbant apie tautų suartėjimą, reikia turėti omenyje faktą, kad šis procesas Sovietų Sąjungoje yra asimetrinis ir, norint ar nenorint, priveda prie dvikalbiškumo, gyventojų rusifikacijos ir asimiliacijos.

Trys faktoriai nulemia tautų suartėjimo proceso nenaudą tautinėms mažumoms. Pirma, rusų tauta skaičiumi yra pati didžiausia Sovietų Sąjungoje. Pagal 1979 metų gyventojų surašymo duomenis, rusų skaičius Sovietų Sąjungoje buvo 137 milijonai. Tai sudarė maždaug 52% visų Sovietų Sąjungos gyventojų. Be to, rusų yra visose sąjunginėse respublikose. Rusų skaičius Pabaltijyje 1979 metais buvo virš 1.5 milijono gyventojų, t.y. 50% daugiau negu 1959 m. Antra, rusai užima visas svarbiausias ir aukščiausias valdžios ir partijos vietas centriniuose organuose ir taip pat sąjunginėse respublikose. Būdinga, kad KP antro sekretoriaus postas sąjunginėse respublikose beveik automatiškai tenka rusui. Lietuvoje šį postą dabartiniu laiku užima Nikolai Dybenko, ir jis, o ne Griškevičius, valdo Lietuvą. Taip pat Lietuvos komjaunimo sąjungos antras sekretorius yra rusas — V. Zavjalov. Kiti rusai, kurie užima svarbias vietas LKP Centro Komiteto skyriuose yra Grigeory Mogilevtsev (Partijos komisijos) ir V. Berezoc (Politinio švietimo namai). Lietuvos TSR Ministrų Tarybo pirmininko pavaduotojas yra Yuri Rusenko. Trečia, rusų kalba užima dominuojančią ir privilegijuotą vietą visasąjunginėje plotmėje ir yra puoselėjama kaip pagrindinė priemonė suartinti visas tautas. Pažymėtina, kad prieš keletą metų rusų kalbos dėstymas buvo pradėtas ir vaikų darželiuose Lietuvoje. Tai išdava Taškento nutarimų.

Skaityti daugiau: KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

DR. KAZYS ERINGIS

(Tęsinys iš Nr. 92 (129)

Atskirai reikia glaustai paliesti priespaudos, elgesio ir ūkinės veiklos standartų žinybas. Tai Valstybės saugumo komitetas (KGB), Gamtos apsaugos komitetas (GAK) ir Statybos reikalų komitetas (SRK arba Gasstroj). Tai slaptoji ir profesinė policija! Čia Viešosios tvarkos ministerijos kriminalinės ir viešosios policijos (ji vadinasi milicija) funkcijų neliesime.

Pažymėtina, kad KGB priespaudos aparato perdėtas jautrumas neturi saiko ir ribų. Ši žinyba stengiasi apimti visas gyvenimo sritis. Kad aiškiau būtų, pažymėsime, kaip pvz. KGB agentas atėjūnas mokina lietuvį statybininką blokinių namų projekto autorių. Sako, “Tu, žioply, kai būsi Švedijoje, žiūrėk, kad ten blokus geriau suneria”(!); lyg be agento “pagalbos” profesionalas būtų aklas ar iš medžio iškritęs! Panašaus pobūdžio įvairiausi pažeminimai paliečia ir pavergtos tautos santykius su išeivija. Jeigu išeiviai nekovotų su Maskvos priespauda, tai KGB ne tik atvarytų Amerikon svečius — vergus Lietuvos valstybingumo siekiams niekinti, bet ir masiškai užkinkytų išeiviją Amerikai griauti.

Arba pvz. pažvelkime į KGB Vyriausiąją valdybą literatūrai ir valstybės paslaptims saugoti (Glavlitas). Tai nuožmios cenzūros įstaiga, kuri cenzūruoja leidyklose jau išcenzūruotus darbus. Du egzemplioriai paruoštos spaudai knygos mašinraščio įrišami, užpliombuojami, autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Spaudai”, pasirašo ir uždeda herbinį antspaudą tik po to, kai gauna Ekspertizės aktą su Ekspertizės komisijos pirmininko, eksperto, patentų vedėjo ir aukščiau stovinčio žinybos (ministerijos ar kt) Slaptojo skyriaus inspektoriaus parašais. Jeigu Glavlitas prisikabina, tai autorius privalo knygą be jokių išlygų pataisyti pagal duotus nurodymus. Glavlitas jautrias knygos vietas derina LKP CK. Atspausdintos knygos signalinis egzempliorius vėl eina per Glavlito cenzūrą. Dabar leidinys tikrinamas pagal Glavlito saugomą originalą. Tada autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Platinti”, pasirašo ir uždėjęs antspaudą, siunčia knygą į spaustuvę. Atspausdintą knygą siunčiant asmeniškai į užsienį, ji dar patekdavo į Slaptą komisiją, kuri nuspręsdavo, ar autorius tinka ryšiams su užsieniu, ar knyga reprezentatyvi užsienyje, ar knyga nekenksminga sovietų santvarkai užsienyje (tai nelietė knygų siuntimo tvarkos per autorių įstaigas, kur šie klausimai viešai sprendžiami: direktorius pasakys “Ne”, ir bus ne(!) arba atvirkščiai). Dabar asmeniškai siunčiant knygą dar reikia gauti leidimą kultūros ministerijoje.

Štai dėl ko sovietams stinga duonos, nes jie įniršę dirba beprasmį darbą!

Skaityti daugiau: LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA

Tarybiniai istorikai ir propagandistai turi nemaža sunkumų, aiškindami pokario metų lietuvių pasipriešinimą komunistų santvarkos įvedimui. Pagal komunistų dogmą, bene visa Lietuva džiaugsmingai sutiko tariamą Tarybų valdžios atkūrimą 1940 metais, džiūgavo dėl Lietuvos prijungimo prie Tarybų Sąjungos. Tiesa, lyg ir buvo, palyginti, mažas skaičius išnaudotojų ir liaudies priešų, kurie nekentė pertvarkymų. Šis priešvalstybinis gaivalas pakėlė savo galvą nacių okupacijos metais, nors tautos dauguma neva kentėjo, laukdama komunistų sugrįžimo. Tarybiniai autoriai, girdami tarybinių partizanų veiklą, pažymi, kad buvo nemaža hitlerininkų rėmėjų. Dar daugiau tariamų nacių šalininkų pabėgo į Vokietiją 1944 m., bijodami tautos keršto. Jeigu visi šitie tarybinio katekizmo teiginiai būtų teisingi, tai Lietuvoje 1944 metais turėjo likti tik komunistų šalininkai, o šalyje viešpatauti taika. Tačiau taip nebuvo. Kilo nuožmus partizaninis karas, numalšintas tik po aštuonerių metų. Taigi, kaip galima suderinti komunistų teigimus apie įvykius iki 1944 m. su aršiu pasipriešinimu komunistams. Savaime aišku, tarybiniai autoriai, nenorėdami ar negalėdami pripažinti, jog tauta komunistus laikė nemažesniais, o net didesniais savo priešais už vokiečius, ieško įvairių atpirkimo ožių, piktų taikos drumstėjų, kurie neva suklaidino gyventojus. Dalis atpirkimo ožių jau seniai turėjo garbingą vietą komunistų demonologijoje — tai dvasininkai, išnaudotojai — buožės bei buržuaziniai nacionalistai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA

DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI

Ištrauka iš Juozo Keliuočio atsiminimų

Juozas Keliuotis (1902 - 1983), žurnalistas, redaktorius, literatas, vertėjas, universiteto dėstytojas buvo du kartu ištremtas į Sibirą. Jo atsiminimai, kurie slaptais keliais pasiekė išeivijos lietuvius, dar šiais metais bus išleisti Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti.

Šioje trumpoje ištraukoje Juozas Keliuotis, kuris ilgoje tremtyje keletą kartų buvo perkeldintas iš vieno lagerio į kitą, šitaip pradeda kelionę į Sivaja Maska lagerį.

Traukinys sustoja. Triukšmingai atsidaro vagono durys.

— Sivaja Maska! — sušunka sargybos viršininkas. — Visiems tuojau išlipti iš vagono, išskyrus atamaną!

Atamanas lieka vienas gulėti ant gultų, o mes visi vienas per kitą ritamės iš vagono ir rikiuojamės ant snieguoto perono. Nors jau gegužės mėnuo, bet čia visur dar pilna sniego ir šiuo metu čia siaučia pūga. Mano paltelis neturi nė vienos sagos: čekistai visas jas jau seniai išpjaustė, nes jos buvo metalinės. Jis atsiskleidžia, skvarbaus vėjo puolamas, ir visi mato, kad aš vienais apatiniais baltiniais. Bet niekas tuo nesistebi, niekas tuo nesirūpina — nei kaliniai, nei sargybiniai. Ne tokių dalykų jie yra matę — ir tokiais niekais čia nieko nenustebinsi.

Skaityti daugiau: DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI

LITERATŪROS VAKARAS

Programos viršelis E. Arbo

1984 m. gruodžio 1 d. Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai surengė jau devynioliktą literatūros vakarą, kuriame dalyvavo rašytojas Česlovas Grincevičis iš Chicagos ir vietos rašytojai — beletriste Rūta Klevą Vidžiūnienė ir poetas Pranas Visvydas. Poetas Bernardas Brazdžionis kalbėjo apie Č. Grincevičiaus kūrybą, o aktorius Petras Maželis skaitė Grincevičiaus “Velykų dovanėlę”.

Svečias rašytojas Česlovas Grincevičius iš naujai spaudai paruošto rinkinio “Vidurdienio vargonai” skaitė du pasakojimus: “Vidurdienio varpai” ir “Laiškas”. Nuotr. L. Kanto

Skaityti daugiau: LITERATŪROS VAKARAS

ŠV. KAZIMIERAS IR VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

Užbaigėme šv. Kazimiero 500 metų mirties ir 67-jų nepriklausomos Lietuvos atstatymo sukakčių minėjimus. Bet tai nereiškia, kad dangiškojo Globėjo ir laisvės paskelbimo prisiminimai jau tiktai jausmų pasaulyje užsilikę užregistruoti įvykiai. Prie tų istorinių faktų ištikrųjų grįžtame dažnai ir įvairiomis progomis.

Juozas Kojelis Venezueloje

Lietuvos laisvės problema mūsų sąžiningam išeivijos tremtiniui turėtų būti kaip ir jo kasdieninės duonos rūpestis, o tikintiesiems Lietuvos šventasis turėtų teikti dvasinės ramybės ir stiprinti nelaisvėje gyvenančių sūnų ir dukrų laisvės viltis. Ne tik ten, bet ir čia.

Mūsų bičiulis ir uolus bendradarbis Juozas Kojelis su šiuos istorinius įvykius įdomiai sugretino ir giliai į juos pažvelgė. Tomis mintimis jis dalinosi su Venezuelos lietuviais 1984 metais šių abiejų sukakčių proga San Casimiro miestelyje, Araguvos provincijoje, kur dalyvavo lietuvių suvažiavusių iš įvairių Venezuelos vietovių: Caracas, Maracay, Valencijos ir net iš tolimojo pasienio miesto Maracaibo, venezueliečių, latvių bei lenkų atstovai.

Po minėjimo ir vaišių, kur dalyvavo ir vysk. Delgado, paskaitininkui buvo įteikta padėkos lentą, kur įgraviruota “Viešai pripažįstant ir giliai vertinant jo ir jo šeimos prasmingą veiklą ir nenuilstamais darbais įrodytą nuolatinį sielojimąsi Lietuvos likimu, kovojant už tėvynės laisvės atstatymą”.

Skaityti daugiau: ŠV. KAZIMIERAS IR VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

KĄ KALBĖJO LOS ANGELES JAUNIMAS XVII POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALYJE?

Sausio 26 - 27 d.d. įvykusiame CII politinių studijų savaitgalyje jaunimui rūpimus klausimus svarstė Rita Bureikaitė, Rima Navickaitė, Gailė Radvenytė ir Tadas Dabšys. Moderavo Linas Polikaitis. “Į Laisvę” spausdina simpoziumo dalyvių įvadinius pareiškimus. Vėliau vyko įdomios diskusijos.

Jaunimo simpoziumas: kalba Rita Bureikaitė, toliau — Linas Polikaitis (moderatorius), Tadas Dabšys, Rima Navickaitė ir Gailė Radvenytė

Subkategorijos