Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose

TĖVYNĖJE

Tiek praeityje, tiek dabartyje istoriniai lietuvių ir rusų santykiai nebuvo ir nėra tokie sklandus ir idiliški, kaip tai paprastai vaizduoja oficiali sovietų spauda ir propaganda. Šių dviejų tautų savitarpio santykius ypač apsunkino ir apkartino toji istorinė aplinkybė, kad atviras ir paslėptas rusinimas buvo sudėtinė carinės politikos dalis, o tuo atžvilgiu iš esmės nesiskiria nė dabartinė Sov. Sąjungos tautybių politika. Kas bent kiek pažįsta naujausių laikų Lietuvos istoriją, gerai žino, kiek daug didelių skriaudų buvo padaryta lietuvių tautai, vykdant prievartinę rusinimo politiką.

Oficialūs sovietiniai sluoksniai, užuot pripažinę šią nepaneigiamą tiesą, sistemingai ją dangsto iškreiptais pagražinimais ir tuo pačiu nė kiek neprisideda prie lietuvių ir rusų santykių pagerinimo. Juo tad daugiau dėmesio vertos naujos konstruktyvios lietuvių ir rusų disidentų pastangos pasukti nauja santykių išlyginimo kryptimi. Labai reikšmingas šiuo atžvilgiu yra Lietuvos katalikų kreipimasis, paskelbtas neseniai Vakarus pasiekusiame “Aušros” antrame numeryje, išleistame š.m. vasario 16.

Skaityti daugiau: Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose

“Kirche im Gespraech”

Vokietis apie okup. Lietuvos bažnyčios padėtį

Pietų Vokietijos radijas “Suedwest-funk” (Baden) dr. L. Kleino redaguojamoje religinių žinių programoje š.m. pradžioje transliavo Hanso H. Hueckingo apybraižą “Kirche im Gespraech: Chronik der katholishen Kirche Litauens” (Bažnyčia pokalbyje: Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika). Pasinaudodamas kronikų medžiaga, vokietis autorius įžvalgiai pavaizduoja dabartinę Lietuvos katalikų padėtį. Pateikiame apybraižos vertimą, manydami, kad ji verta Į Laisve skaitytojų dėmesio. Vert.

Romos katalikai Sovietų Sąjungoje skriaudžiami šiandien ne tik dėl savo tikybinių įsitikinimų bei tarptautinių ryšių, bet taip pat ir dėl to, kad valdžia juos tam tikru laipsniu sutapatina su ukrainiečių, gudų, latvių ir, visų pirma, lietuvių “separatistiniais” ir nacionalistiniais” elementais.

“Bezbożnik” 1923 kovo 18 rašė:

“Kova prieš katalikų dvasininkus turi būti įnirtingiau vedama, negu prieš rusų bažnyčią, nes katalikai yra tvirčiau susiorganizavę už stačiatikius, o katalikiškoji ideologija — glaudžiau susijusi su bendra gyvenimo praktika”.

Šie žodžiai išreiškia visą katalikų tragediją Stalino laikais.

Skaityti daugiau: “Kirche im Gespraech”

JAV LB VIII Tarybos rinkimai

IŠEIVIJOJE

Juozas Gaila
JAV LB LB Valdybos pirmininkas 1973-1976

Norint išlaikyti žmoguje gyvą mintį, intelektualinį budrumų, reikia nesitenkinti programų skelbimu, o visais galimais būdais jų idėjas pakartotinai ir nuolat nuleisti į asmenį ir asmenį artinti į idėją.

Juozas Brazaitis

Reikia, kad organizacijos idėjos virstų iš pradžių medžiaga asmens galvojimui, paskui virstų jo nuosavu galvojimu ir jautimu. Paskui jos virs ir aplinkiniuose galvojimo šviesa ir spyruokle veikti.

Juozas Brazaitis

Tarybos sąranga

Pagal veikiančius Jungtinių Valstybių Lietuvių bendruomenės organizacinius nuostatus bendruomenės taryba yra vyriausias bendruomenės organas, kurį sudaro trejiem metam pilnateisių lietuvių rinkti atstovai plūs krašto valdybos nariai ir apygardų pirmininkai. 1949 Vliko priimti Laikinieji PLB santvarkos nuostatai (28 str.) buvo nustatę bendruomenės tarybai demokratinę sąrangą: tarybą sudaro krašto pilnateisių lietuvių tiesioginiu ir slaptu balsavimu rinkti atstovai. Tarybos demokratinė sąranga buvo palikta ir JAV LB Laikinojo organizacinio komiteto 1952.III.6 priimtuose JAV LB Laikinuosiuos įstatuos: LB tarybą sudaro trejiem metam visų pilnateisių lietuvių tiesioginiu ir slaptu balsavimu renkami nariai. Šie JAV LB Laikinųjų įstatų demokratinės LB tarybos nuostatai I-sios JAV LB tarybos sprendimu buvo įrašyti 1956. IV.22 priimtuose jau nuolatiniuose JAV LB įstatuose.

Skaityti daugiau: JAV LB VIII Tarybos rinkimai

Profesorius dr. Pranas Dovydaitis

Per pastarųjų penkiolika metų išeivijoje įvairūs autoriai yra paskelbę apie žymius Lietuvos vyrus keletą tokių stambių biografijų, kokių kažin ar esame turėję nepriklausomoje Lietuvoje. Šios rūšies reikšmingos knygos yra: Juozo Ereto “Stasys Šalkauskis” (1960), Aleksandro Merkelio “Antanas Smetona” (1964), Juozo Ereto “Kazys Pakštas” (1970), Jurgio Gimbuto ir Juozo Danio “Steponas Kolupaila” (1974), Petro Maldeikio “Mykolas Krupavičius” (1975) ir Juozo Girniaus “Pranas Dovydaitis” (1976). Tarp šių visų gražių veikalų ploniausia yra Stasio Šalkauskio biografija (278 psl.) ir pačios stambiausios — Antano Smetonos (740 psl.) ir Prano Dovydaičio (776 psl., neskaitant iliustracijų 16 psl.).

Šie du pastarieji veikalai, tartum susidurdami varžybose savo dydžiais ir puslapių skaičiais, simboliškai primena, kad šitų dviejų biografijų asmenybės buvo iš dalies panašios, bet dar labiau skirtingos, Lietuvos gyvenime ne kartą atsistojusios kaip varžovės iki priešiškų susidūrimų. Nors abu jie — Antanas Smetona ir Pranas Dovydaitis — buvo kilę iš lietuviško kaimo neturtingų, darbščių, dorovingų ir religingų šeimų, nors vaikystėje ir jaunystėje jie abu pasireiškė kaip labai gabūs, darbštūs, religingi bei patriotiški jaunuoliai, tačiau lietuvių tautos gyvenime jiedu nuėjo skirtingais keliais: pirmasis pasuko į politiką, galop tapdamas Lietuvos diktatorium, o antrasis visą gyvenimą išliko demokratas, tapęs moksleivių jaunimo ir darbininkų populiariu apaštalu, kurį pirmasis vargiai begalėjo pakęsti. Tačiau abu juodu giliai palietė didžioji Lietuvos nelaimė — sovietinė okupacija, dėl kurios Antanas Smetona turėjo bėgti iš tėvynės ir mirti Amerikoje (Clevelande užtrokšdamas per gaisrą), o Pranas Dovydaitis, likęs Lietuvoje, enkavedistų ištremtas į Sibirą ir Sverdlovsko kalėjime buvo sunaikintas.

Skaityti daugiau: Profesorius dr. Pranas Dovydaitis

JAV — Sovietų santykiai 1917-1976

PASAULYJE

Jungtinių Valstybių užsieninės politikos žinomas ekspertas, prezidento Trumano užsieninės politikos vienas iš pagrindinių planuotojų, prezidento Eisenhowerio laikais ambasadorius Sovietų Sąjungoje, vėliau — Jugoslavijoje, daug rašęs JAV-Sovietų santykių klausimais G.F. Kennanas “Foreign Alfairs” žurnale  (1976 liepos mėn.) pateikia JAV-Sovietų santykių apžvalgą nuo 1917 iki 1976. Šioji apžvalga ne tik atskleidžia kai kurių JAV užsieninei politikai įtakingų sluoksnių nusiteikimus JAV-Sovietų santykių atžvilgiu praeityje, bet ir daugiau mažiau pateikia orientyrų dėl santykių ateities.

Kennano akimis Jungtinių Valstybių viešosios opinijos formuotojai visai nebuvo pasiruošę suprasti 1917 įvykių Rusijoje, ir nesupratę nei jų prasmės, nei jų poveikio tarptautinei padėčiai. 1917 kovo mėnesį įvykusi demokratinė revoliucija ir caro nuvertimas buvę sutikti su palankumu, bet visai klaidingu argumentu, kad tai būsią labai naudinga santarvininkams prieš vokiečius, nes naujasis demokratinis režimas sukelsiąs rusų tautos karinį entuziazmą prieš vokiečius, entuziazmą, kurį esą provokiška caro rūmų aplinka slopinusi. Savo ruožtu, 1917 lapkričio bolševikinė revoliucija ir Lenino režimas vėl visai klaidingai buvę suprasti kaip Vokietijos agentų darbo vaisius, todėl laikyti epizodiniais ir nevertais rimto susidomėjimo. Tik Vokietijai 1918 kapituliavus, ėmę aiškėti amerikiečiam Rusijos komunizmo savaimingumas, bet tą tikėjimą labai trukdęs civilinis karas, antikomunistinė baltųjų rusų propaganda, komunistų valdžios atsisakymas carinės Rusijos skolas mokėti, užsieniečių nuosavybės konfiskavimas, etc. Tik pasibaigus Rusijoje bolševikų revoliucijos sukeltam civiliniam karui ir chaosui, Amerikoje galėję prasidėti rimti svarstymai tų problemų, kurias Lenino režimas Amerikai sudaręs.

Skaityti daugiau: JAV — Sovietų santykiai 1917-1976

Lietuviškos programos "Laisvės” radijuje

Ne vienas lietuvių laikraštis dėkingai sveikino pernai JAV kongresą ir “Laisvės” radijo komitetą dėl įvedimo lietuviškų programų, kurios praėjusiais metais buvo pradėtos transliuoti iš Muencheno. Dėkojo už tas programas taip pat “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” leidėjai, kaip autentiški pavergto krašto atstovai, kurie geriausiai nusimano, kas Lietuvai reikalinga. Metam praslinkus, Vokietijoje gyvenantieji lietuviai taip pat taria, kad “Laisvės” radijo lietuviškos programos yra labai vertingas žinių šaltinis okupuotos Lietuvos gyventojam. Tačiau per metus laiko iškilo kai kurių abejonių tiek JAV kongreso nariams, tiek mum lietuviam, ypač tiem, kurie klausome “Laisvės” radijo lietuviškų laidų ir norėtume pasitarnauti jų tobulinimui.

Sakysim, neseniai laikraščiuose pasirodė žinia, kad “Laisvės” radiją iš Europos reikia perkelti į Washingtoną. Čia esą to radijo išlaikymas kainuosiąs pigiau, nes nebereikėsią amerikiečių pareigūnams skirti tokių didelių atlyginimų, kokius dabar moka Vokietijoje. Tačiau “Laisvės” radijo perkėlimas iš Europos į Ameriką būtų didelė politinė klaida, kurią geravaliams kongreso nariams galėtų nejučiomis pakišti nebent komunistai arba kitokie laisvės priešai, kurie gerai nujaučia, kokį blogą įspūdį šis perkėlimas padarytų visų tautų žmonėm, gyvenantiem už geležinės uždangos. Nei Rytų Europos, nei Sovietų Sąjungos pavergtos tautos nesuprastų, kodėl Amerikos išlaikomas apie 30 metų garbingai palaikęs pavergtųjų tautų viltis radijas dabar bėga iš Europos. Komunistų persekiojami pabaltiečiai (lietuviai, latviai ir estai) “Laisvės” radijo iš Europos pabėgimą tikriausiai suprastų kaip laisvės išdavimą iš amerikiečių pusės.

Skaityti daugiau: Lietuviškos programos "Laisvės” radijuje

Jungtinių Valstybių parama Izraeliui

Nuo Izraelio nepriklausomybės pradžios 1948 iki 1975 Izraelio su Egiptu pasirašymo vadinamo Sinajaus susitarimo Izraelis iš Jungtinių Valstybių buvo gavę paramos:

$3,920 milijonų apsiginklavimui; $2,050 mil. ūkio reikalam; $5,340 mil. dovanomis iš privačių amerikiečių; $2,850 mil. už amerikiečiam parduotus savo paskolos lakštus; ir $1,650 mil. prekybos kredito. Iš viso 15 bilijonų 810 milijonų dolerių.

Ryšium su Izraelio nuolaidomis Egiptui, pasirašant Sinajaus susitarimą, Jungtinės Valstybės yra įsipareigojusios Izraeliui:

(1)    suteikti $3,250 mil. paramos apsiginklavimui bei ūkiui;

(2)    garantuoti Izraeliui visokiomis aplinkybėmis aprūpinimą nafta;

Skaityti daugiau: Jungtinių Valstybių parama Izraeliui

IDĖJOS SPAUDOJE

Prof. dr. Vytautas Vardys pasisako svarbiais klausimais

“Tėviškės Žiburių” redakcijos paklaustas prof. dr. Vytautas Vardys tame savaitraštyje (1976.VI.3) gana plačiai pasisako įvairiais opiais lietuviškaisiais klausimais. Atsakydamas klausimą, ar lietuviai studentai šiuo metu užtenkamai aktyvūs ir ar nepalikti be vyresniųjų talkos, profesorius Vardys be kita ko pareiškia:

—    Nemanau, kad dabartiniai studentai yra palikti be talkos; greičiausiai jos nedaug prašo . . . Man susidaro įspūdis, kad dalis jaunimo arba dažnokais atvejaisyra netvarkingai susiorganizavę, o jų ryšiai su vyresniaisiais yra atsitiktiniai. Vis dėlto mačiau daug gyvo, organizuoto ir pozityviai dirbančio jaunimo.

Klausimą, kaip atrodo įvairių tautybių emigrantų politinė veikla, profesorius Vardys ją taip be kita ko iliustruoja:

—    Amerikoje žydų, graikų, lenkų, ukrainiečių grupės (ribojantis europietiškomis) yra pačios efektingiausios. Lietuviai seniau savo harmoningu darbu buvo pavyzdys kitiems, tačiau tą reputaciją lietuviai jau prarado . . . Žydai JAV turi tris Bažnyčias ir bent kelias visą kraštą aprėpiančias organizacijas, kurių kiekviena atskirai palaiko ryšius su (JAV) Kongresu ir t.t. Tos grupės ir savo tarpe pakonkuruoja, tačiau bendrinius interesus palaiko beveik absoliučiai solidariai.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Birželio 16 prelatas Pranciškus Juras įkopė į savo amžiaus devintoje akistatojo dešimtmečio antrąją pusę. Kas iš Amerikos lietuvių nežino prelato Juro? Tai vienas tų tvirtųjų stulpų, kuriais ilgus metus rėmėsi JAV lietuvių apskritai ir ypatingai JAV lietuvių katalikų organizuotas veikimas ir spauda. Po II-jo pasaulinio karo jis, finansuodamas dr. A. Maceinos veikalų leidimą, padarė labai didelį įnašą mūsų intelektualinei kultūrai. O jo nuopelnai mūsų tautinės kultūros vertybių Amerikoje globai bei apsaugai yra atkreipę ir svetimųjų dėmesį. “The Hartford Times” (1976.IV.4) plačiai aprašė prelato įsteigtą ir tebeglobojamą ALKOS muziejų ir archyvą Putname, Conn.

Liepos 14 Simas Kudirka liudijo Jungtinių Valstybių vyskupų simpoziume apie asmens pagrindinių teisių nuolatinius pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Leonardas Andriekus: UŽ VASAROS VARTŲ. Lyrika. Išleido Pranciškonai. Iliustravo Telesforas Valius. Tai jau penktoji poeto Andriekaus poezijos knyga. Anksčiau išėjo: Atviros marios, Saulė kryžiuose, Naktigonė ir Po Dievo antspaudais. Taip pat yra išėjusi jo poezijos vertimų anglų kalba knyga Amens in Amber.

NO GREATER LOVE ... The trial of a Christian in Soviet-occupied Lithuania (Nijolė Sadūnaitėj.Antrą laidą 15,000 egz. išleido Lietuvių Kunigų Vienybė Jungtinėse Valstybėse, 64-09 56th Road, Maspeth, N.Y. 11378.

RESPECT MY RIGHTS, an appeal of Antanas Terleckas to J. V. Andropov, Chief of the Soviet secret police (KGB). Paruošė ir išleido Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba, Chicagoje.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1976 68(105)

     T U R I N Y S
Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį ............ 1
Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys .................... 14
Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu ............................... 24
IDĖJOS IR DARBAI:
Tėvynėje: Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje;
          Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu;
          Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.) ............ 34
Išeivijoje: Jaunimo svarstybos;
            XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouvieux pilyje (A Lembergas);
            Lietuvos Steigiamasis seimas (Vt. Vt.) .......................... 42
Idėjos spaudoje ............................................................. 70
Vardai įvykiuose    ......................................................... 72


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1976 68(105)

DABARTINĖ LIETUVOS BŪKLĖ IR KELIAS Į ATEITĮ

Nr. 68 (105) 1976 —GRUODIS

LEONARDAS DAMBRIŪNAS

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuva vėl neteko nepriklausomybės ir apie trečdalio savo gyventojų. Tai proporcingai didesni nuostoliai, negu kitų tautų, išskyrus gal tik žydus. Daugelis krašto miestų ir miestelių buvo sugriauti, kraštas ekonomiškai nualintas. Tūkstančiai jaunų vyrų karo ir pokario metais išėjo į miškus ir žuvo, šimtai tūkstančių atsidūrė tremtyje ir daugelis negrįžo. Tačiau Lietuva, kaip feniksas iš pelenų, vėl atsigavo ir atsikūrė ir per 30 pokario metų gerokai pasikeitė.

DABARTINĖ LIETUVOS BŪKLĖ 

Pažanga materialinėje srityje.

Iš išorės geriausiai matomas materialinis pasikeitimas. Buvo atstatyti miestai ir miesteliai, išaugo pramonė, kraštas elektrifikuotas, žemės ūkis pertvarkytas ir mechanizuotas, pagerinti keliai. Viso to rezultatas tas, kad buvęs grynai žemės ūkio kraštas pavirto jau pramonės kraštu, ir didesnė pusė krašto gyventojų (55%) gyvena jau miestuose. Žymiai išplėtus švietimą, priaugo naujų intelektualinių pajėgų — gydytojų, inžinierių, mokytojų, mokslininkų bei menininkų. Daugelis jų yra jau pasižymėję įvairiose srityse.

Aplamai viso krašto — miestų ir kaimo — išvaizda pasikeitė. Ir kadangi daug kas nauja pastatyta, tai reikia pripažinti, kad daug kas atrodo gražiau, negu buvo. Ir dabartiniai okupuotos Lietuvos šeimininkai turistams bei svečiams turi ką parodyti ir kuo pasididžiuoti. Neneigiant tos pažangos, reikia betgi pripažinti, kad tai tik viena medalio pusė. Tai pažanga grynai materialinėje srityje. Tai, anot “Aušros Nr. 2, tik fasadas. Bet, kaip žinoma, nemažiau svarbi ir kita medalio pusė — dvasinė sritis. Čia padėtis visai kitokia.

Skaityti daugiau: DABARTINĖ LIETUVOS BŪKLĖ IR KELIAS Į ATEITĮ

BENDRUOMENĖS PROBLEMOS IR JŲ PRIEŽASTYS

VYTAUTAS KUTKUS

JAV LB Tarybos narys

Žmogaus organizmo sutrikimą gydydamas, gydytojas nesitenkina tik to sutrikimo reiškinius — skaudėjimą, vėmimą, svaigimą ar kitokį silpnumą — apraminęs, o būtinai ieško organizmo sutrikimo priežasties ir, radęs ligos priežastį, stengiasi ją pašalinti. Tik pašalintas ligos priežastį organizmas gali atgauti normalų funkcionavimą. Tas pat galioja ir visuomeniniam organizmui. Taigi ir mūsų išeivijos tautinės bendruomenės problemas spręsdami, pirmiausia turime išsiaiškinti jų priežastis: iš kur ir dėl ko jos yra kilę.

1

Pirmoji ir seniausioji išeivijos lietuvių bendruomenės problema yra pati lietuvių bendruomenės samprata. Kas gi yra lietuvių bendruomenė? Nors Vliko 1949 paskelbtoji Lietuvių Charta jau 1974 atšventė savo sidabrinį, 25 metų amžiaus jubiliejų, daugeliui išeivijos lietuvių šios chartos nusakytoji LB vis dar nėra visai aiški. Ir tai suprantama, nes LB yra visai naujas išeivijos gyvenime reiškinys, kokio seniau išeivija nežinojo. Tik dypukai jau Vokietijoje tremtinių stovyklose susipažino ir susigyveno su LB. Ir jiem iš stovyklinio gyvenimo buvo aišku, kad LB — tai savanoriška tautinė savivalda. Lietuvių tremtinių bendruomenė UNRRA’os (United Nations Relief and Rehabilitation Administration), vėliau IRO’s (International Refugee Organization) priežiūroje lietuvių tremtinių gyvenime suvaidino nepaprastai naudingą tautinį vaidmenį. Veikiausiai, kad tas tremtinių bendruomenės naudingumas ir bus paskatinęs Vliką bendruomenės idėją perkelti ir senajai mūsų išeivijai visame pasaulyje. Dypukai tame bendruomenės perkėlime turėjo atlikti raugalo rolę. Ir atliko!

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖS PROBLEMOS IR JŲ PRIEŽASTYS

SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

REZISTENCIJOS ISTORIJAI

GARBINGĄ LIETUVĮ IR LAISVĖS KOVOTOJĄ PRISIMENANT

STASYS ŽYMANTAS

P r a n a s   P a d a l i s – P a d a l s k i s, gimęs 1911 gruodžio 7 Lietuvoje, mirė 1971 balandžio 5 Jungtinėse Valstybėse.

S t a s y s   Ž y m a n t a s   Ž a k e v i č i u s ,  gimęs 1908 balandžio 22 Ukrainoje, mirė 1973 balandžio 19 toje pačioje Amerikos žemėje, toli nuo Lietuvos, dėl kurios laisvės jiedu abu kovojo.

S t a s y s   Ž y m a n t a s   šį paskutinį savo gyvenime rašinį rašė Juozo Kojelio paprašytas Į LAISVĘ žurnalui 1973. Rašė jau labai sunkiai sirgdamas. Jau būdamas visai silpnas, dar bandė rašyti ir balandžio 6, prieš išvykdamas negrįžtamai į ligoninę. Rašomojoj mašinėlėj paliko dar popierio lapą, o ant stalo pluoštą lapų dar nevisai išbaigto bei apdailinto savo rankraščio apie mirusį savo bičiulį Praną Padalį.

Dviejų laisvės kovotojų ir bičiulių paskutinis susitikimas įvyko jau amžinybėje — ad vitam aeternam.

Marija Žymantienė

Draugystė yra kaip vakaro šešėlis, kuris ilgėja ir stiprėja gyvenimo saulei leidžiantis.

LA FONTAINE

Keista, kaip kartais, tarsi kokios slaptingos likimo galios tvarkomi, žmonių gyvenimo keliai susikerta, į vieną sueina ir po kurio laiko vėl skirtingom kryptim išsiskiria.

Rodos, niekas ypatingai nerišo ir nejungė manęs ir Prano Padalio. Buvome skirtingo būdo, skirtingų polinkių ir pomėgių, skirtingos profesijos. Jis žemaitis, aš, bent pagal tėvą, aukštaitis. Jis ekonomistas, aš teisininkas. Jis, kaip mūsuose įprasta sakyti, ateitininkas — dešiniųjų pažiūrų ir idėjų, aš labiau kairiųjų, nors formaliai jokiai ideologinei organizacijai ir nepriklausiau.

Skaityti daugiau: SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje

TĖVYNĖJE

Neseniai iš okupuotos Lietuvos į Jungtines Valstybes atvykęs dailininkas Vladas Žilius, atsiliepdamas į jam pateiktus klausimus, rugsėjo 26 būreliui lietuvių nusakė politinę, ūkinę, kultūrinę, religinę padėtį krašte.

Ar justi ir kuo konkrečiai pasireiškia skirtumas tarp Chruščiovo laikotarpio ir Brežnevo laikotarpio? Tarp Sniečkaus ir Griškevičiaus?

—    Skirtumas nemažas. Nekęsdamas Stalino ir gal siekdamas populiarumo krašte ir užsieniuose, Chruščiovas panaikino daugelį sovietinės sistemos “tabu”. Jis atleido varžtus politinės, kultūrinės ir aplamai pilietinės laisvės srityse. Bet sovietinio ūkio srityje konstruktyvių ir būtinų pakeitimų nepajėgė padaryti. Sovietų ūkis jo laikais atsidūrė katastrofiškoj padėty. Lietuvoj jis pagarsėjo savo kukurūzais ir stoka duonos parduotuvėse. Nors šimtai tūkstančių stalinistų turėjo savo aktyvų reiškimąsi sustabdyti, bet Chruščiovo opozicija buvo galinga ir administracijos biurokratijoje ir partijos hierarchijoje. Ir tik laukė progos.

—    Su Brežnevu stalinizmas grįžo ne iš karto, o palaipsniui užgniaužiant nedrąsias chruščiovinės “demokratijos” apraiškas ir akcentuojant centralizmą. Brežnevo neo-stalinizmas pirmiausia reiškiasi tiesiog isterišku militarizmu. Šiandien sovietų ūkis pirmiausia skirtas kariniam uždaviniam. Net ir ta pramonė, kuri gamina plataus vartojimo gaminius, prireikus, trumpiausiu laiku gali būt perjungta karinei gamybai. Ir šiuo metu kai kurie tokios civilinės pramonės cechai skirti tik karinei gamybai. Bet nė viena “pašto dėžutė” —    taip įprastai vadinamos karinės pramonės įmonės, kurios vietoj adresų teturi pašto dėžutės numerį, —    neturi civilinės pramonės cechų.

Skaityti daugiau: Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje

Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu

“Aušros” 2-me numeryje paryškinamos Lietuvos okupanto pastangos trukdyti pavergtos tautos bendravimą su išeivija. “Aušra” rašo:

— Į Lietuvą kasmet atvyksta apie keliolika tūkstančių užsieniečių (1974 m. jų skaičius nesiekė 19 tūkstančių), įskaitant turistus, sportininkus, komercininkus, artistus ir visus kitus. Didžiumą šių užsieniečių sudaro vadinamųjų liaudies demokratinių šalių piliečiai. Tad tikrųjų užsieniečių skaičius nežymus, o atvykstąs vasarą vienas kitas šimtas užsienio lietuvių jokios nei ideologinės, nei politinės, nei kitokios grėsmės tarybinei santvarkai Lietuvoje tikrai nekelia. Lietuva nusėta tankiu tarybinės kariuomenės karių tinklu, joje gausu įvairaus profilio žvalgybos darbuotojų, užsieniečius aptarnauja “Inturisto” ir kt. įstaigų  personalas taip pat gerokai papildytas saugumiečiais. Nenutuokiantiems apie Tarybinio pasaulio realybę užsieniečiams, nors jie ir norėtų, belieka labai jau ribotos veiklos galimybės. Be to, retas jų išvyksta už Vilniaus ribų, o sostinėje viskas taip sutvarkyta, kad bet koks pašalinis žingsnis būtų tuoj pastebėtas.

Skaityti daugiau: Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu

Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okupuotoje Lietuvoje

Aukštosiose mokyklose ir mokslinio tyrimo institutuose veikia vadinamos specializuotos mokslinės tarybos. Atskiros mokslo kandidato disertacijom ir atskiros mokslo daktaro disertacijom. Mokslo daktaro disertacijom taryba gali vertinti ir mokslo kandidato disertaciją, bet ne atvirkščiai. Mokslo daktaro disertacijų vertinimo tarybos nariai turi būti mokslo daktarai, o mokslo kandidato disertacijų vertinimo taryboje turi būti bent pusė tarybos narių mokslo daktarai. Abiejose tarybose su sprendžiamu balsu dalyvauja ir partijos bei profsąjungos atstovai. Šių tarybų sudėtį tvirtina Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Aukščiausios atestacinės komisijos 25 narių prezidiumas.

Bet šiose tarybose apginta mokslo daktaro ar mokslo kandidato disertacija atitinkamo mokslo laipsnio dar nesuteikia, kol jos nepatvirtina mokslo daktaro disertacijos atveju minėtos atestacinės komisijos prezidiumas, o mokslo kandidato disertacijos atveju — atestacinės komisijos kolegija. Prieš tvirtindamas mokslo daktaro disertaciją, atestacinės komisijos prezidiumas ją pateikia ekspertų tarybai, kuri disertaciją rekomenduoja prezidiumui tvirtinti arba netvirtinti. Prieš tvirtinant atestacinės komisijos kolegijai mokslo kandidato disertaciją, ją taip pat patikrina ekspertai. Ir jei po to kolegija mokslo kandidato disertacijos netvirtina, jos tvirtinimo klausimą sprendžia atestacinės komisijos prezidiumas. Visų disertacijų kalba — rusų kalba.

Skaityti daugiau: Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okupuotoje Lietuvoje

Jaunimo svarstybos

IŠEIVIJOJE

Rugpiūčio 7 LFB studijų ir poilsio savaitėje Dainavoje, Mich., Linui Kojeliui vadovaujant, Violeta Abariūtė, Daina Kojelytė ir Viktoras Nakas informavosi ir svarstė savo apsilankymo okupuotoje Lietuvoje patyrimus ir ko Lietuva tikisi iš savo išeivijos. Žemiau jų pasisakymų santrumpos.

Kojelis: Šio ryto svarstybos liečia svarbią temą — išeivijos jaunimo keliones į okupuotą Lietuvą. Iš buvusių Vilniaus kursuose ar su ekskursijom lankiusių okupuotą Lietuvą jaunuolių išgirsime apie padėtį Lietuvoje, taip pat apie pavergtųjų lietuvių lūkesčius išeivijos atžvilgiu.

Prieš duodamas žodį referentam, norėčiau papasakoti vieną įvykį Pasaulio lietuvių jaunimo III-jo kongreso studijų dienose. Kaip daugeliui iš spaudos žinoma, studijų dienose Brazilijoje buvo susirinkę jaunimo atstovai iš daugelio kraštų. Jie posėdžiavo, klausėsi paskaitų, atskiras temas svarstė pasikalbėjimuose ir diskusijų būreliuose. Paprastai tokio būrelio sueigoje būdavo apie 20 dalyvių. Išklausę temos referentą, temą padiskutuodavo ir priimdavo kokią išvadą pateikti visam kongresui. Vienas toks būrelis svarstė išeivijos jaunimo dalyvavimą Vilniaus vasaros kursuose. Klausimą referavo buvęs tų kursų dalyvis, religingas ir sąmoningas lietuvis patriotas. Jis aiškiai ir išsamiai nušvietė technikinius ir pragmatinius vykimo klausimus. Po diskusijų jis pateikė būreliui priimti ir pateikti kongresui šiokią išvadą:

—    Jaunimo Kongresas ragina visą išeivijos jaunimą dalyvauti Vilniaus Universiteto rengiamuose vasaros kursuose.

Jaunimo svarstybose kalba D. Kojelytė, sėdi iš kairės vadovas L. Kojelis, V. Abariūtė ir V. Nakas

Būrelio dalyviai tarsi neteko žado. Tik kraipė galvomis, viens į kitą žvalgydamiesi. Būrelyje buvęs LF bičiulis, tur būt kaip jau frontininkam įprasta, ar norėdamas būrelį suaudrinti, ar kokią sumaištį sukelti, pasiūlė išvadai pridurti du žodžius: “lietuviškai sąmoningą”. Tada išvada skelbtų:

—    Jaunimo Kongresas ragina visą lietuviškai sąmoningą išeivijos jaunimą dalyvauti Vilniaus universiteto rengiamuose vasaros kursuose.

Skaityti daugiau: Jaunimo svarstybos

XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouviex pilyje

Chantilly, kur šiemet VIII.1-8 įvyko XXIII-ji europinė Liet. studijų savaitė, priklauso Paryžiaus priemiestinei zonai. Tai žavingas, pilimis ir architektūros paminklais išpuoštas, vasarą žalumynuose paskendęs gamtos kampelis, kuriame poilsio ir atvangos ieško ne tik paryžiečiai. Chantilly — žirgų miestas, pagarsėjęs savo hipodromu ir jau nuo praeito šimtmečio čia vykstančiomis arklių lenktynėmis. Bet ne tai čionai sutraukė šiemet lietuvius iš įvairių Vak. Europos ir užjūrio šalių.

Europos lietuvių XXIII studijų savaitės dalyviai Chantilly, Prancūzijoje

Skaityti daugiau: XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouviex pilyje

Lietuvos Steigiamasis seimas

1969 Vliko seimas ryšium su 1970 įvyksiančia Steigiamojo seimo susirinkimo 50 metų sukaktimi priėmė šiokį nutarimą:

— Vliko seimas, pagarbiai minėdamas šio istorinio įvykio sukaktį ir sveikindamas gyvuosius Steigiamojo seimo narius,

1.    Ragina lietuvių visuomenę atitinkamai paminėti šią reikšmingą sukaktį, kad jaunoji karta giliau susipažintų su Lietuvos valstybės atstatymo eiga ir su Steigiamojo seimo darbais.

2.    Prašo Vliko valdybą pasirūpinti, kad būtų išleistas specialus leidinys Steigiamojo seimo darbams nušviesti.

3.    Prašo Vliko valdybą pasirūpinti, kad Steigiamojo seimo nariai - veteranai memorandumais kreiptųsi į laisvojo pasaulio parlamentus ir parlamentarus, reikalaudami Lietuvai laisvės.

Sugretinę nutarimo 1 p. su 2, matome, kad Vliko seimas prašė Vliko valdybą specialaus leidinio Steigiamojo seimo sukakties minėjimui, kad minėtojai turėtų atitinkamos medžiagos apie jo darbus. Vliko valdyba to neįvykdė. Vietoj Vliko seimo prašyto 1970 išleisti Steigiamojo seimo susirinkimo 50 metų sukakčiai leidinio Vliko valdyba tik 1976 Tautos fondo lėšomis išleisdino V. Daugirdaitės-Sruogienės Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Leidėjų pasisakymu, šio leidinio uždavinys — apsaugoti Steigiamojo seimo darbus, “kad jie nedingtų istorijai” ir “ kad Lietuva ir jos byla neliktų svetima naujai priaugančioms kartoms”, kurioms “reikia pažinti nepriklausomos Lietuvos valstybės politinio gyvenimo įvykius, žmones, pajusti Lietuvos demokratijos dvasią, Lietuvos politinės demokratijos tradicijas ir formas”. Tai jau kitos paskirties leidinys, nekaip Vliko seimo prašytasis. Ir šioji paskirtis nelabai net derinasi su Steigiamojo seimo tema. Pvz. ką Steigiamasis seimas gali liūdyti priaugančiojo kartom apie Lietuvos dabartinę bylą? Tokiam liudijimui reikalingesnis būtų vadinamo “Liaudies seimo” dokumentuotas komentaras. Arba pvz. apie kokias Lietuvos politinės demokratijos tradicijas Steigiamasis seimas gali liudyti, kai jis pats tebuvo tos demokratijos pradinis žingsnis. Tad iš leidėjų skirtų šiam leidiniui uždavinių gyvenimiškas tėra vienas — apsaugoti Steigiamojo seimo darbus, “kad jie nedingtų istorijai”.

Skaityti daugiau: Lietuvos Steigiamasis seimas

IDĖJOS SPAUDOJE

Jaunimas, PLB ir Vlikas

Vienas iš, palyginti, nedažnų mūsų išeivijos jaunųjų intelektualų, kuris nesibodi ir politika, o aktyviai sielojasi rasti išeivijos jaunimo politiniam brendimui ir atitinkamom pratybom praktiškų sprendimų, Viktoras Nakas “Ateities” žurnale (1976.Nr. 5) be kita ko taip pasisako:

—    Jaunimui Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra aktualesnė, negu Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas. Priežastys yra trys. Pirmoji priežastis yra ta, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė turi savo šaknis kiekviename krašte . . .

—    Antroji priežastis, kodėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra aktualesnė, negu Vlikas, yra susijusi su šių vienetų sudėtimi. Vlikas viešai vadovaujasi pagal senų, Lietu-vaje įsteigtų, partijų sistemą . . . Jaunimas susidaro vaizdą, kad Vlikas yra senoviškas, o Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra moderni, tinkamesnė šiems laikams.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Rugsėjo 26 Magdalena Draugelytė-Galdikienė atšventė 85 metų amžiaus sukaktį. Dar caro okupuotoj Lietuvoj šio šimtmečio pradžioje ji buvo tarp pradininkų lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjūdžio. Nepriklausomoj Lietuvoj ji buvo lietuvių katalikių moterų sąjūdžio ašis. Uoli krikščionių demokratų talkininkė. Visų Lietuvos demokratinių seimų atstovė. Moterų švietimo sumani organizatorė ir jų lygių teisių kovotoja. Pedagogiška ir tolerantinga ji yra mūsų tautai atidavusi reikšmingą ir didžiai pozityvų įnašą. 

Spalio 12 prezidentas Fordas pataisyti savo liapsusui apie Rytų Europos padėtį sukvietė etninių grupių atstovus. JAV lietuviam atstovavo Altos pirmininkas Bobelis ir JAV LB naujasis pirmininkas Gečys. Gečio ir lenkų atstovo dalyvavimas ir žodis buvo perduota ir per televiziją.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

PAPILDYMAS IR PATIKSLINIMAS

Praeitame Į LAISVĘ 67 (104) numeryje rašinio “JAV LB VII tarybos rinkimai” lentelėje (5 p.) trūko Bostono apygardos paylinkių duomenų VIII tarybos balsavimuose. Dabar Krašto valdybos vicepirmininko Balio Raugo rūpesčiu ir Bostono apy-gaidos valdybos pirmininko P. Jan-čausko paslaugumu (jiedviem labai ačiū) tie duomenys yra gauti. Bostono apygardos visų aštuonių LB tarybų balsavimo duomenų lentelė yra tokia:

Skaityti daugiau: PAPILDYMAS IR PATIKSLINIMAS

Į Laisvę 1977 69(106)

     T U R I N Y S
Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas ............................. 1
Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO ................................. 12
Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu ........................... 24
Detroito ičiulių veidai ................................................. 33
IDĖJIS IR DARBAI:
Tėvynėje: Kronikos penkmetis (Dr. J.L.) ................................. 34
Išeivijoje: Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas);
           Vienos lietuvių katalikų parapijos raida ..................... 36
Pasaulyje: Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.);
          Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas);
          Komunistai pasaulyje .......................................... 39
Gyvoji mintis:
     Katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo? (Stasys Barzdukas) 53

Idėjos spaudoje ......................................................... 59
Užgesę žiburiai ......................................................... 61
Vardai įvykiuose ........................................................ 63
Laiškai ................................................................. 64
Atsiųsta paminėti .............................................. Viršelis III

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1977 69(106)

VAKARŲ EUROPA IR KOMUNIZMAS

 Nr. 69 (106) 1977 — BALANDIS

RIČARDAS BAČKIS

1.

Kai mes išgirstame Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukštų dignitorių pareiškimus apie komunizmo pažangą pasaulyje, mes dažnas esame linkę juos laikyti sovietinės propagandos išpūstais pasigyrimais ir nenorime pripažinti jiem didesnės reikšmės. Tik tais atvejais, kai kuriame nors krašte, kaip 1974 Portugalijoje, 1975 Angoloje, komunistai pagrobia krašto valdžią — mes bent kiek susirūpiname ir klausiame, kas bus toliau? Bet kai tik padėtis stabilizuojasi, mes linkę su ja susigyventi, kaip su nauja dviejų pasaulių — laisvojo ir komunistinio — pusiausvyra. Šioks susigyvenimas su komunizmo prasiveržimais ypatingai yra būdingas kai kuriom Europos tautom. Tam turbūt yra dvi palankios priežastys. Pirma, žmogus apskritai nelinkęs sau nepalankių sprendimų ar išvadų daryti tik pagal kitų patyrimus ir liudijimus. Jis reikalingas betarpiško pažinimo. Antra, pats komunizmas šiandien daug mažiau žmones baido ir atstumia, nekaip seniau. Jei Nixonas susitaikė su Brežnevu, jei Vatikanas derasi su Kremlium, jei V. Europa ir Šiaurės Amerika su Sovietų Sąjunga ir jos satelitais pasirašo bendras deklaracijas taikai ir žmogaus teisėm garantuoti, tai visa tai sako, kad komunizmo velnias negali būti toks baisus, kokį jį kad vaizduoja Solženicinas, Amalrikas, kiti rusai disidentai, ar sovietų pavergtų tautų egzilai. Tai Vakarų, pirmiausia vakarų Europos nuovargio ir suglebimo išvados ir išdavos. Gal būt kad visi mes esame pavargę. Kitaip kaipgi galima išaiškinti tą visuotinį pasyvumą komunistinės grėsmės akivaizdoje? Vis dėlto vakarų Europą mes suprantame. Mums betgi nesuprantama Amerika. Velionis John Foster Dulles tuoj po II-jo pasaulinio karo, 1945, yra pareiškęs:

Per šešeris karo metus kariniai sumetimai buvo vis labiau nustūmę į šalį moralę ir principus. Dabar, karui pasibaigus, pasaulyje turi būti vėl restauruoti principai ir moralė. Jungtinės Valstybės šiuo atžvilgiu turi pasiimti vadovavimą. Mes, amerikiečiai, esame vienintelė didelė tauta, neišsekusi fiziškai, nei dvasiškai. Mums dera vadovauti atstatant principus, kurie būtų veikimo gairėmis. Jeigu mes to nepadarysime, pasaulis nebebus vertas, kad jame gyventume. Mes žinome, kad mūsų planeta pasidarys nebegyvenama, jei žmonija savo fizinių sugebėjimų nepajungs moralės įstatymams.

Skaityti daugiau: VAKARŲ EUROPA IR KOMUNIZMAS

EUROPOS LAISVĖ IR NATO

DONATAS SKUČAS*

Kas yra NATO? Tai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (North Atlantic Treaty Organization — NATO). Komunistinio pasaulio pusėje NATO atitikmuo yra Varšuvos pakto organizacija (Warsaw Pact-WP). NATO istorijoje yra įsidėmėtinos kelios datos, būtent:

1.    kad 1945 II-sis pasaulinis karas baigėsi Europos padalinimu į sovietų viešpataujamą Europą ir laisvąją;

2.    kad 1949, kai Jungtinėm Valstybėm paaiškėjo Sovietų Sąjungos kėslai, laisvajai Europai gelbėti nuo sovietinės grėsmės susiorganizavo NATO;

3.    kad 1962, kai Jungtinių Valstybių interesai rimtai susispyriavo su Sovietų Sąjungos kėslais Kuboje ir sovietai turėjo pasitraukti, to pasitraukimo toli einančios išvados praktiškai išryškėjo tik pastaraisiais metais sovietų laivyno pavidalu;

4.    kad 1965 tuometinio Prancūzijos prezidento De Gaulle’io apsisprendimas atsakyti NATO prieglobstį Prancūzijoje sukrėtė NATO pamatus; ir

5.    kad 1967 priimta NATO strategijos nauja versija kelia rimtas problemas.

* Šiame straipsnyje naudojami duomenys yra paimti iš viešųjų šaltinių, o reiškiamos mintys ir nuomonės priklauso tik pačiam autoriui ir neatstovauja nei JAV vyriausybės ar aviacijos nusistatymų. Aut.

I

Pirmas ir antras punktas platesnių komentarų nereikalingi. Dėl trečio punkto norėčiau štai ką konstatuoti. Jungtinėm Valstybėm 1962 susispyriavus su Sovietų Sąjunga dėl Kubos, Sovietai pamatė, kad jų galybė baigiasi su žemyno krantais, kad vandenynuose viešpatauja Jungtinės Valstybės. Kremlius suprato, kad, norėdamas tapti tikra pasauline galybe, turi pasidaryti ne tik sausumos, bet ir jūrų galybe. Ir po 1962 Sovietų Sąjunga tatai padarė. Ji puolėsi statydintis didžiulį laivyną. Rezultatai šiandien akivaizdūs. Šiandieną keturi penktadaliai sovietinio laivyno dar neturi nė 10 metų amžiaus, kai Jungtinių Valstybių keturi penktadaliai laivyno yra per 25 metų amžiaus. Ir skaičiais sovietinis laivynas lenkia Jungtinių Valstybių laivyną. Beje, sovietai statydinosi ne tik karo laivus, bet ir prekybos, kurie tačiau, esant reikalui, nebūtų sunkumo paversti karinio transporto laivais.

Skaityti daugiau: EUROPOS LAISVĖ IR NATO

SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

REZISTENCIJOS ISTORIJAI

GARBINGĄ LIETUVĮ IR LAISVĖS KOVOTOJĄ PRISIMENANT

Stasys Žymantas

(Pradžia Nr. 68 (105)

Kaip dabar žinome, paskutiniai mūsų Londono pasiuntinybę pasiekę Valiukėno pranešimai lietė gen. Plechavičiaus vadovaujamos Vietinės Rinktinės likvidavimą ir Pirčiupio tragediją. Ministeris Bronius Balutis man vėliau pažymėjo, jog visi Valiukėno pranešimai buvo labai vertingi ir naudingi.

Studijavęs Kaune ir Ziuriche, veiklus neolituanas ir gabus žurnalistas, “Akademiko” redaktorius, okupacijai prasidėjus, Antanas Valiukėnas nuo pat 1940 birželio mėnesio įsijungė Berlyne j lietuvių tautinio pasipriešinimo organizacinį darbą ir, tapęs ministro Kazio Škirpos sekretorium, įgijo daug politinio patyrimo ir įtakos.

Nuotaikingas, bet visada sumanus ir išradingas, akcijos ir iniciatyvos žmogus, Valiukėnas turėjo gyvą, aštrų politinį protą ir logišką bei konkretų galvojimo būdą. Jis buvo apdovanotas gabia plunksna ir, reikalui esant, galėjo dirbti dieną ir naktį su dideliu užsidegimu ir ištverme, savo mintis greitai, įtikinančiai ir politiškai tikslingai išdėstydamas politinio memorandumo ar publicistinio pranešimo forma. Politiniame informaciniame darbe jis buvo nepakeičiamas. Sovietų pirmosios okupacijos, nacių ir antrosios sovietų okupacijos metu Valiukėnas pasireiškė kaip aktyvus, nusipelnęs jaunesnės lietuvių kartos Lietuvos laisvės kovotojas. Jo neįtraukimas Kaune į Vliko užsienio delegatūrą buvo didelis neapsižiūrėjimas ir jam asmeniškai neabejotinai skaudus. Buvo padaryta klaida, kurią sunku buvo atitaisyti.

Skaityti daugiau: SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

DETROITO BIČIULIŲ VEIDAI

Viršuj: M. Petrulienė, dr. A. Damušis, A. Petrulis, dr. P. Žemaitis, A. Bražėnas, dr. B. Kvietys, dr. S. Pragulba, S. Smalinskas;
II eil. — V. Petrulis, J. Kurienė, S. Smalinskienė, G. Petrulienė;
III-čioj — dr. Č. Kuras, dr. V. Majauskas, D. Vėlavičienė, M. Milerienė, V. Majauskienė;
IV-toj — L. Žemaitienė, J. Urbonas, A. Vėlavičius. 
Trūksta B. Balaišio, B. Bariso, V. Bariso, B. Čečkienės, P. Čečkaus, J. Damušienės. dr. B. Krakaičio, kun. V. Krikščiūnaviėiaus dr. V. Milerio, V. Milkausko.

Skaityti daugiau: DETROITO BIČIULIŲ VEIDAI

Kronikos penkmetis

TĖVYNĖJE

Prieš penkerius metus kovo 19 pasirodė “LKB Kronika”, šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje geriausiai pažįstamas lietuvių pogrindžio spaudos leidinys. Penkmetinės sukakties proga pateikiame čia kai kuriuos kronikos atgarsius užsienyje.

“Nuo 1972 ‘LKB Kronika’ mus tolydžio informuoja. Ji skelbia faktus. Nors pranešimai dažnai atrodo sausi, jie betgi tiesiog primena Kankinių aktus. Kaip Rusijoje, taip ir Baltijos kraštuose KGB atkakliai stengiasi suduoti mirtiną smūgį pogrindžio leidiniams. Jei betgi rusiškoji kronika yra praktiškai akonfesionali, tai lietuviškasis leidinys griežtai ribojasi pranešimais apie persekiojimus dėl religinių priežasčių”. Štai tokiais žodžiais apibūdina “LKB Kroniką” ką tik Vakarų Vokietijoje iš spaudos išėjusi prancūzo Andrė Martin ir vokiečio Peter Falke knyga “Christus stirbt in Litauen” (Kristus miršta Lietuvoje). Šioje turiningoje knygoje plačiai apžvelgiamos Lietuvos dabartinės sąlygos ir įvykiai, daugiausia pasiremiant minėtos kronikos medžiaga. Tai, gal būt, geriausiai pavaizduoja pačios kronikos vertę ir reikšmę šiandien.

Italų žurnalistas Pietre Monti, išleidęs pirmuosius dešimtį kronikos numerių atskira knyga itališkai, savo įvade tarp kitko pažymi: “LKB Kronika” nusipelno rūpestingo skaitymo ir apmąstymo ne tik kaip dokumentų rinkinys, kaip draudžiamoji neteisybių kronika, bet dar labiau kaip ištisas, su meile parašytas, mažos tautos istorijos skyrelis”.

Skaityti daugiau: Kronikos penkmetis

Duokime laisvę Simui Kudirkai

IŠEIVIJOJE

Ketverius metus visi ilgėjomės, liūdėjome savo nelaimingojo brolio. Mūsų šauksmai, demonstracijos, peticijos ir rezoliucijos paveikė Amerikos valdžios sąžinę. Ji pajuto padarytą klaidą, nusižengimą demokratiniam principam, kilniajam krikščioniškumui. Bet beveik ketvertų metų laiko reikėjo, kol ji išgirdo beldimą j sąžinės duris, kad ne tik apgailėtų, bet ir atpirktų klaidą.

Simo Kudirkos byloje išryškėjo trys centriniai ir lemiamieji asmenys: “Vigilant” pakraščių sargybos laivo kapitonas Ellis, išdavęs Simą sovietam sykiu su karinės hierarchijos paklydimais; broliškos tautos atstovas Robert Brieze, iškėlęs visą išdavimo skandalą viešumon ir amerikiečių spaudon; ir paties Kudirkos motina, kurios pilietybė nulėmė Simo kančių sutrumpinimą ir atidarė vartus į laisvę.

1944 nuo bolševikų į vakarus iš Lietuvos pasitraukė: per 500 inžinierių, 155 gydytojai, 27 veterinoriai, 64 dantistai, 119 agronomų, 169 universiteto dėstytojai, 28 miškininkai, 54 dailininkai, 26 muzikai, 38 aktoriai ir 62 rašytojai.

Bet nemažiau svarbus faktorius Simo Kudirkos išlaisvinimui yra Vaclovo Sevruko į pasaulį išneštoji iš sovietinio teismo žinia apie Simo kovingumą ir stojimą atviron kovon su nelygiu priešu Tėvynės išlaisvinimo fronte. Jo drąsus reikalavimas grąžinti Lietuvai nepriklausomybę apsupo Kudirką didvyrio aureole. Jis pasirodė aiškus kovotojas, drąsus partizanas ir kietas patriotas! Jo laikysenos teisme išnešimas į platųjį pasaulį suvaržė sovietinį režimą, ir bolševikai turėjo nusileisti amerikiečių reikalavimam grąžinti Simą ten, kur jis buvo iškėlęs koją ir kur jo motina laikoma teisėta piliete.

Skaityti daugiau: Duokime laisvę Simui Kudirkai

Vienos lietuvių katalikų parapijos raida

Nevarko, N.J. Šv. Trejybės lietuvių parapija 1976 rugsėjo mėn. atžymėjo savo 75 metų sukaktį. Ta proga sukaktuviniame leidiny tarp kitų duomenų randame ir parapijoje buvusių santuokų, krikštų, pirmos komunijos dalyvių ir laidotuvių metinius skaičius. Tai iškalbingi skaičiai. Atskirais penkmečiais per praėjusius 65 metus jie taip atrodo: 1910 buvo 76 santuokos ir 164 krikštai; 1915: 46 santuokos ir 157 krikštai; 1920: 18 santuokų ir 98 krikštai; 1925: 20 santuokų, 39 krikštai, 63 pirmos komunijos dalyviai, 23 laidotuvės; 1930: 16-11-25-25; 1935: 21-28-24-25;    1940:    21-26-11-15;  1945:    14-28-8-21;    1950: 12-39-6-23;    1955:    6-24-16-32;    1960: 12-8-7-29; 1965: 3-15-1-29; 1970: 1-3-4-32; 1975: 1 santuoka, 6 krikštai, nė vieno pirmos komunijos dalyvio, 13 laidotuvių. Beje, santuokos ir krikštai pokario metais dažniausiai mišrių šeimų. Nuo 1925 su mažais svyravimais santuokos, krikštai, pirmos komunijos dalyviai mažėja, laidotuvės gausėja. Panašus vaizdas turbūt ir kitose JAV lietuvių parapijose. Ogi lietuvių parapija yra lietuvybės pagrindinė atspara.

Lietuviai lenko tremtinio užrašuose

PASAULYJE

Londone veikianti Stepono Batoro Universiteto akademinė lenkų draugija savo leidinių Alma Mater Vilnensis serijoje (1973) išspausdino buvusio to universiteto profesoriaus Stanislovo Koscialkowskio (Stanisław Kościalkowski) sibirinės tremties užrašus pavadinimu Raptularz (238 p.). Užrašai apima laikotarpį nuo jo suėmimo Vilniuje 1941 birželio viduryje iki paleidimo iš Gario stovyklos Urale 1942 sausio mėn. Pirmojo mėnesio užrašai, kaip įžangoje pažymėta, stovykloje buvo sunaikinti; jie atkurti iš atminties. Dienoraštis iš naujo pradėtas 1941 liepos 8 ir užbaigtas 1942 sausio 16. Užrašai buvę aptvarkyti Kuibyševe (buv. Samaroje), kur Koscialkowskis buvo atgabentas iš Gario stovyklos. Netrukus jis išvyko į Iraną ir po karo apsigyveno Anglijoje; ten ir mirė 1960. Dienoraštis išspausdintas po jo mirties. Leidėjai pažymi, kad buvo taisoma ir trumpinama ir kad visus pakeitimus aprobavusi velionio žmona Eugenija.

St. Koscialkowskis Vilniaus universitete nuo 1921 metų dėstė didžiosios Lietuvos kunigaikštystės kultūros istorijos dalykus. Jis buvo vienas iš lenkų Mokslo Bičiulių Draugijos (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) steigėjų (1907), il-ganietis jos pirmininkas ir tos draugijos bibliotekos ir muziejaus vedėjas, be to, buvo vienas iš istorijos žurnalo Ateneum Wileńskie redaktorių. Toji draugija prie Žaliojo tilto turėjo savo namus (nuo 1913), kuriuose dabar yra sovietinis istorijos revoliucijos muziejus. Tie namai su savo istoriniais bei etnografiniais rinkiniais ir knygomis, didžia dalimi lituanistika, surinkta Vilniaus krašte ir net Žemaitijoje, sovietam okupavus Lietuvą, buvo įjungti į Lituanistikos Institutą, atkeltą iš Kauno į Vilnių 1940 rudenį. Perėmimas buvo atliktas tiktai formaliai, nesudarius inventorinio sąrašo ir nieko nepakeitus — liko tie patys tarnautojai su tuo pačiu vedėju Koscialkowskiu ir ta pati jų vidaus tvarka. Galėjo visiškai savarankiškai tvarkytis. Vienintelis ryšys su Institutu buvo toks, kad buvo mokamas tarnautojam atlyginimas. Tokiu pačiu būdu su Institutu buvo surišti lietuvių, gudų, žydų, karaimų (Trakuose) ir kiti buvę nevaldiniai muziejai ir bibliotekos, kai sovietinė valdžia sulikvidavo jas išlaikiusias draugijas. Visas tas kompleksas kultūrinių mokslinių įstaigų su Lituanistikos Institutu buvo perimta Lietuvos Mokslų Akademijos, įsteigtos 1941 sausio mėn. Tuo būdu ir Koscialkowskis su savo tarnautojais, muziejiniais rinkiniais ir biblioteka pasidarė priklausomi nuo Akademijos vadovybės.

Skaityti daugiau: Lietuviai lenko tremtinio užrašuose

Amerikos valdinė informacija užsieniui

Nedaugelis Amerikos žmonių pažįsta savo krašto valdinę informaciją užsieniui, nes įstatymu yra uždrausta ją skleisti pačioje Amerikoje. Todėl užsieniui skirtų valdinės informacijos leidinių Amerikoje paprastai neįmanoma gauti. Žinoma, užsieniui skirtas valdines radijo programas anglų ir kitomis kalbomis galima ir Amerikoje girdėti.

Amerikos vyriausybė ir kongresas nelabai mėgsta valdinę informaciją. Todėl užtruko, kol Amerikos valdine informacija užsieniui buvo rimčiau susirūpinta. Prieš II-jį pasaulinį karą nuo 1934 Valstybės departamento rėmuose veikė valdinės informacijos tarnyba. Ji leido ‘radijo biuletenį’, perteikiamą užsieniui per radiją bei teletaipą.

II-jo pasaulinio karo metu Amerikos valdinė informacija užsieniui buvo sustiprinta. 1942 pradėjo veikti Amerikos Balso radijas. Tačiau po karo dalis informacijos įstaigų buvo panaikinta, kita dalis — perorganisuota. Tas perorganizavimas tęsėsi iki 1953. Tada visos valdinės informacijos programos užsieniui buvo sutelktos į vieną įstaigą — Jungtinių Valstybių Informacijos Agentūrą (United States Information Agency — USIA). Šioji agentūra ir dabar yra atsakinga už visą Amerikos valdinę informaciją užsieniui. Jos direktorių skiria Amerikos prezidentas su Amerikos senato pritarimu. Pernai USIA biudžetas siekė beveik 267 milijonus dolerių. USIA turėjo 8645 tarnautojus: 4149 amerikiečius ir 4496 neamerikiečius. 2774 amerikiečiai dirbo pačiame Washingtone, 322 kitose Amerikos vietose ir 1053 užsieniuose. USIA centre Washingtone filmų ir televizijos skyriuje dirbo 263 tarnautojai, spaudos ir leidinių skyriuje — 347.

Skaityti daugiau: Amerikos valdinė informacija užsieniui

Komunistai pasaulyje

“Yearbook on International Communist Affairs 1976” skelbia, kad 90 kraštų su 3,671,347,000 gyventojų komunistų apytikriai yra 60, 738,769. Jie 16-je kraštų yra pasigrobę valdžią, 45 kraštuose veikia legaliai ir 29 kraštuose — nelegaliai. Tarpusavio santykių atžvilgiu 49 kraštų komunistai rikiuojasi pagal Kremlių, 8 — pagal Kiniją, 19 kraštų yra suskilę, 9 kraštų laikosi nepriklausomos linijos ir 5 kraštų —    neutralūs.

Atskiruose kraštuose komunistų padėtis taip atrodo: Airijoj* (3,066), —    300 leg. prorus.,

*Skliausteliuose skaičiai reiškia krašto gyventojų skaičių tūkstančiais.

Albanijoj (2,378) 100.000    su viršum, valdžioj, prokin., Alžyre (16,794) 400 leg. prorus., Argentinoj (25,030) 147,000 leg. prorus, Australijoj (13,574) 2300 leg. nepri., Austrijoj (7,600) 25,00 leg. suskilus, Bangladesh (73,746) 2500 neleg. prorus., Belgijoj (9,800) 10, 000 leg. suskilus, Bolivijoj (5,272) 450 neleg. skilus, Brazilijoj (107, 613) 7000 neleg. skilus,

Skaityti daugiau: Komunistai pasaulyje

Katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo?

GYVOJI MINTIS

Ne vienas suabejojęs klaus: ar iš tikrųjų realu kalbėti apie grupinį ir bendrinį galvojimą, kai kiekvienam, rodos, natūralu būtų tik žmogiškai galvoti? Bet jau senovės romėnai buvo pastebėję galvojimo įvairybę ir ją išreiškę net patarle: quot capita — tot sensus (kiek galvų, tiek nuomonių). Mums, lietuviams, ta patarlė ypatingai tinka. Mes, anot prof. K. Pakšto, esame kunigaikščių tauta. O kokis gi kunigaikštis be savo skirtingos nuomonės!

Demokratinė diferenciacija

Tiek demokratinėje valstybėje, tiek ir kiekvienoje demokratiškai besitvarkančioje visuomeninėje organizacijoje skirtingos nuomonės ir skirtingų nusistatymų grupuotės ar santalkos yra savaime aiškus ir neišvengiamas reiškinys. Jis visai natūralus yra ir Jungtinių Valstybių lietuvių visuomeniniame gyvenime. Tik totalizmas siekia visuomenės diferenciaciją sunaikinti ir nusistatymus suvienodinti pagal valdančios grupės nusistatymų šabloną. Pasirinkę savo organizacijoms demokratinę santvarką, tuo pačiu esame atmetę totalizmą. Ir mūsų klausimas, katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo? — nieko bendra su totalizmu neturi, o teliečia mūsų išeivijos Jungtinėse Valstybėse visuomeniniame gyvenime besireiškiančių demokratinių grupuočių laikyseną tarpusavio atžvilgiu.

Skaityti daugiau: Katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo?

IDĖJOS SPAUDOJE

Kaip pasielgtų Dovydaitis?

“Tėviškės Žiburių”redakcija Prano Dovydaičio knygos autoriui dr. Juozui Girniui be kitų pateikė ir šį klausimą:

—    Krikščioniškosios orientacijos bloke išeivijoj atsirado nesutarimų, ypač politinėje srityje. Kaip spręstų šią problemą dovydaitiška galvosena, kurią gvildenate savo veikale?

Dr. Girnius tą klausimą taip paaiškina:

—    Savo dėmesį pirmiausia skirdamas esminiams klausimams, Dovydaitis vargu ar būtų taip absoliutinęs politinį nesutarimą, kad būtų jo žalą lyginęs su bolševikine okupacija. Man rodos, jei Dovydaitis būtų čia, atsidūręs egzilin, jis paprašytas būtų rašęs ir į “Tėvynės Sargą” ir į “Į Laisvę”, bet pats būtų nuošaliai likęs nuo vienų ir nuo antrų. O kur būtų pastebėjęs vienokį ar kitokį nekrikščionišką elgesį, būtų nesivaržęs savo atvirą žodį pasakyti ir vieniems, ir antriems. Likdamas nuošaliai nuo politinės veiklos, pats būtų daugiau simpatizavęs tiems, kuriuose būtų radęs daugiau krikščioniško jautrumo ir socialinio pažangumo. Kaip žinoma, Lietuvoj Dovydaitis (nors pačiu sunkiausiu laiku, 1919 m. kovo mėnesį, ir buvo ministru pirmininku) nedalyvavo politiniame gyvenime, tad daugiau buvo susijęs ne su savosios kartos politikais, bet su jaunesniosios kartos kultūrininkais, su kuriais dirbo Krikščionių Darbininkų Sąjungoj. Būdamas čia jis būtų ne politiniais ‘skirtumais’ galvą kvaršinęs, o budėjęs, kad krikščioniškasis jaunimas nepamestų galvų dabarties sąmyšyje, bet bręstų Kristaus dvasia.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

UŽGESĘ ŽIBURIAI

LEONARDAS DAMBRIŪNAS- DAMBRAUSKAS
1906.II.5 - 1976.XI.24

1976 lapkričio 24 Washingtone, D.C. mirė Leonardas Dambriūnas. Buvo gimęs 1906.II.5 Žižmių kaime, Pagirių valsčiuje. Kai praeitų metų gruodžio mėn Į Laisvę nr. 68/105 buvo spausdinamas su Leonardo Dambriūno straipsniu “Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį”, straipsnio autorius jau lapkričio 29 buvo palydėtas į amžinąjį poilsį. Tai be nebus jo paskutinis pasiskardenimas spaudoje. Velionis buvo uolus spaudos darbuotojas. Bendradarbiavo Acta Baltico Slavica, Aiduose, Akiračiuose, Ateityje, Drauge, Gimtojoj Kalboj (ją redagavo Lietuvoje ir išeivijoje), Į Laisvę, Lietuvoj, Lietuvos Mokykloj, Lingua Posnaniensis, Lituanus, Vytyje, Židinyje. Būdamas apsigimęs kalbininku, savo raštais patį didįjį indėlį mūsų tautai velionis atidavė, puoselėdamas lietuvių kalbą. Išleido Lietuvių kalbos gramatiką nelietuvių mokyklai, Lietuvių kalbos skaitymus nelietuvių mokyklai, Lietuvių kalbos sintaksę, Lietuvių kalbos veiksmažodižų aspektus, Lietuviškąjį auklėjimą šeimoje ir, drauge su A. Klimu ir W. R. Schmalstiegu Introduction to Modern Lithuanian, taip pat daug straipsnių kalbos klausimais skelbė periodikoje. Bet velionis nebuvo užsidaręs tik lietuvių kalbos dalykuose. Jam labai rūpėjo visi opieji savosios tautos ir išeivijos reikalai. Nuo savo įstojimo į Ramygalos progimnaziją 1920 velionis buvo ateitininkas.

Leonardas Dambriūnas (vidurinis tarp stovinčiųjų) LFB tarybos pasitarime 1958 balandžio 27 d. New Yorke.

Skaityti daugiau: UŽGESĘ ŽIBURIAI

VARDAI ĮVYKIUOSE

1976.XII.5 Chicagoj Jaunimo centre kun. A. Keziui, S J. besiruošiant šv. mišioms, įsibrovęs būrelis vyrų jį apsupo ir piktai reikalavo, kad jis, kaip Jaunimo centro direktorius, atsakytų Jaunimo centro salę parodyti filmam, kurie pagaminti okup. Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, koks tų filmų turinys. O kai vis dėlto gruodžio 12 filmai buvo rodomi, būrys lietuvių, talkinamų amerikiečių nacių, piketavo Jaunimo centrą. Buvo net paleista paskala, kad Jaunimo centre padėta bomba. Ir vis iš patriotizmo ir kovingumo prieš bolševizmą. Taikoma neva į Lietuvos okupantą, o tvojama Jaunimo centrui ir lietuviam jėzuitam. Taikoma neva į Brežnevą, o tvojama kun. Keziui, S.J. Labai jau gudri ta ranka, kuri sugeba lietuviško patriotizmo vardu pjudyti tarpusavy išeivijos lietuvius ir tarnauti velniui Dievo vardu.

Nuo 1977.1.1 Lietuvių jėzuitų vice-provincijos nauju provincijolu paskirtas kun. Leonas Zaremba, S.J. Jis gimęs Šeduvoje. Kunigu įšventintas 1948 Romoje. 1952 įstojo į Jėzaus Draugiją. Nuo 1974 buvo viceprovincijolu.

1976.XII.9 Floridoje gyvenanti Celina Mošinskienė – Petkevičiūtė sulaukė 100 metų amžiaus. Tai be nebus pirmoji dypukė, sukorusi viso šimtmečio distanciją ir nepraradusi žvalumo.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

LAIŠKAI

V. Kutkus ir frontininkai

Kutkaus straipsny “Bendruomenės problemos ir jų priežastys” (Į Laisvę 68 nr.) yra gerų minčių. Tik jo išvedžiojimai dėl frontininkų dominavimo yra dirbtiniai. Jis operuoja LB valdybos pirmininkais. Bet juos gi renka ne frontininkai, o bendruomenės taryba. Jei Kutkus norėjo pateikti tikrą vaizdą, kas bendruomenėje dominuoja, jis turėjo pateikti tarybos sudėtis. Bet to Kutkus nedaro, nes tai neparemtų jo išvados, kad frontininkai dominuoja. Koks gi frontininkų dominavimas, kai I taryboj iš 27 narių buvo 7 frontininkai, II — iš 20 buvo 5, IV iš 31 buvo 9, V iš 37 buvo 12, VII iš 42 buvo 13, dabartinėj (VIII) iš 60 yra 14. Tai kur čia frontininkų dominavimas?

R. Šomkaitė,
JAV LB tarybos narė

Vienybėje galybė

“Į Laisvę” skaitydamas, randu daug gražių minčių dėl mūsų tėvynės Lietuvos. Mes, kurie čionai atvykome prieš karą, nematėme, kokias kančias turėjo pergyventi mūsų broliai rusų ir vokiečių okupacijoje. Jūsų leidinys yra tuo atžvilgiu įdomus. Jis taip pat apsčiai atskleidžia ir buvusį nepriklausomoj Lietuvoj Ant. Smetonos vadizmą, prie kurio irgi demokratijos nebuvo. Iš praeities turėtume pasimokyti. Tik vienybėje galybė.

Linkiu Jūsų, Bičiuliai, žurnalui daug sėkmės.    

Petras Čiabis
Buenos Aires, Argentina

1977.I.30

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Algirdas Kasulaitis:    LITHUANIAN CHRISTIAN DEMOCRACY, 268 psp. Leono XIII fondo leidinys, 1976, Chicago, Ill. Kaina nepažymėta. Žinomas krikščionių demokratų veikėjas, buv. pirmininkas liet. krikščionis demokratus pristato angliškai kalbančiam pasauliui.

Pranas Naujokaitis:    LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA, IV-tas (paskutinis) tomas (1944-1975), 580 psp. JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos leidinys, 1976, Chicago, Ill., kaina $10 dol. Leidėjo žodžiais, “Veikalas skiriamas lietuviškoms išeivijos mokykloms, mokytojams, universitetų studentams, visam lietuviškajam jaunimui ir šviesuomenei“.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA, III tomas, apimąs okupuotos Lietuvos pogrindžio leidinio Nr. 16-22. Išleido L. K. Religinės Šalpos rėmėjai., 6825 So. Talman, Chicago, Ill. 60629. Kaina minkštais viršeliais $4.00, kietais — $6.00. Šie religijos ir tikinčiųjų persekiojimo okupuotoje Lietuvoje dokumentai šaukte šaukiasi į kiekvieno padoraus žmogaus sąžinę pakelti balsą prieš sovietinio okupanto žiaurybes. L. K. Religinės šalpos rėmėjai, ypatingai nepailstančių pastangų kun. K. Kuzminskas, verti visokeriopos paramos. Jų rūpesčiu LKB Kronikos yra išverstos įvokiečių bei italų kalbas ir verčiamos įanglų bei ispanų kalbas. Tai labai reikšmingas įnašas ne tik okupuotos Lietuvos tikinčiųjų teisėm ginti, bet ir Lietuvos laisvei bei nepriklausomybei atstatyti.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Subkategorijos