IDĖJOS SPAUDOJE

JAUNŲ AKADEMIKŲ KARAS: PASAULĖŽIŪRA IR MOKSLAS NAUJI PASAULĖŽIŪRINĖS KOVOS RĖMAI * OPOZICIJA PRIVAČIOM MOKYKLOM IR KĄ JI REIŠKIA ŠIANDIEN * KATALIKYBE, LAISVE IR KULTŪRA * BAŽNYČIA IR PILNUTINE DEMOKRATIJA * AKADEMINIS JAUNIMAS IR POLITIKA

Apie pasaulėžiūrą ir mokslą

I. Akademikai išėjo į pasaulėžiūrinį „karą“! Didieji mūsų dienraščiai stambiom antgalvėm turėtų skelbti šį faktą, tiek duodantį vilties ir tiek šviežų. Duodantį vilties, jog Vakaruose mokslus ėjęs jaunimas dar nepasidarė apatiškas idėjom (Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo diskusijose taipgi gvildenta mintis), šviežų, nes visai nesirūpinantį „veiksnių“ tarpusavio puolimais, bet idėjos vieta gyvenime ir visuomenėje. Šiuo kartu oponentai randami žurnale ir studentų skyriuje dienraštyje. Į jauno filosofijos daktaro Vytauto Donielos strp. „Mokslas ir Pasaulėžiūra“ naujai pasirodžiusiame žurnale Metmenyse (No. 1, 1959) atsiliepė Andriaus Pykalio slapyvarde Akademinėse Prošvaistėse (dienraščio Draugo studentų skyriuje 1960 sausio 30) strp. „Nusifilosofavęs filosofavimas“. Jaunas filosofijos daktaras karštai ir dinamiškai įrodinėja, jog mūsų visuomenėje esą grupių, kurios norinčios įvesti totalitarizmą, palenkiant mokslinius tyrimus oficialios pasaulėžiūros reikalams ir tikslams. „Ir jei pasaulėžiūra, politinėms aplinkybėms palankiai susidėjus, tampa ‘oficialiąja pasaulėžiūra,’ ji naudoja jėgą išsaugoti ir sustiprinti savo prioritetui. Ji tada siaurina mokslo ribas, paskelbia kai kurias gyvenimo sritis taboo, ji slepia ir falsifikuoja faktus, kurie jai prieštarauja ir todėl yra nepatogūs“. Aiškindamas, jog pasaulėžiūrininkų atstovaujamą mokslo ir pasaulėžiūros santykį galima esą išreikšti trumpu silogizmu (,,a) mokslas yra kultūrinė veikla, b) kultūrinė veikla yra pasaulėžiūros dalykas, vadinasi, c) mokslas yra pasaulėžiūrinis dalykas“), jisai atakuoja tą sampratą, teigdamas, jog tokį silogizmą galėję sustatyti tik filosofai, nesupratę, kas yra kultūra, ir todėl neišskyrę meno nuo mokslo. Apgailestaudamas šitai Doniela pataiso silogizmą sekančiai: ,,a) mokslas yra dvasinė veikla, b) menas yra pasaulėžiūrinis“. Šitaip sustatęs argumentą, jisai neatranda, kad mokslas turėtų paklusti pasaulėžiūrai.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

LAIŠKAI

Prisiunčiu čekį $4.00 Į Laisvę prenumeratos. Gruodžio nr. gavau ir perskaičiau. Manau būtų naudinga skelbti bibliografinę medžiagą iš Lietuvos. Galėtume tada pasverti kokiomis temomis mūsų okupuoti broliai rašo ar verčiami rašyti ir susidarytų šioks toks vaizdas jų intelektualinio gyvenimo. Šalia to, nejau jūsų redaktoriai nespėjo peržvelgti gyvenimą Lietuvoje už 1959 metus ir tik pasivijo 1958-tus. Peržvalga įdomi, kad ir pavėluota — bet mes, lietuviai, vis vėluojame.

Vyt. Širvydas Norton, Vermont

Gavau Į Laisvę Nr. 19. Perskaičiau nuo viršelio iki viršelio. Puikus.

Dr. Z. Prūsas, Chillocothe, Ohio

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

VARDAI ĮVYKIUOSE

Rašytojas Marius Katiliškis šių metų pradžioje laimėjo Montrealio Akademinio sambūrio kas du metai skiriamą Vinco Krėvės vardo literatūrinę premiją už savo 1958 m. išleistą beletristinį veikalą Išėjusiems negrįžti.

M. Katiliškis gimė 1915 m. rugsėjo 15 d. Su prozos kūriniais spaudoje pradėjo reikštis 1932 m. Prieš tai yra rašęs ir spausdinęs poezijos. Ši jo „nuodėmė“ nedaug kam težinoma. Nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje ir kituose laikraščiuose. Prieš pat antrąją bolševikų okupaciją buvo atidavęs spaudai novelių ir apysakų rinkinį Seno kareivio grįžimas, kurio rankraštis žuvo besitraukiant iš Lietuvos.

Vokietijoje už pirmąjį atspausdintą novelių rinkinį Prasilenkimo valanda 1948 m. M. Katiliškis laimėjo Skaitytojų literatūros premiją.

Atvykęs į Ameriką 1949 m. čia išleido novelių romaną Užuovėją (1952 m.) ir romaną Miškais ateina ruduo(1957 m.), kuris buvo atžymėtas Lietuvių Enciklopedijos literatūrine premija, ir jau minėtąjį kūrinį Išėjusiems negrįžti.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Atstovybės, pranešimai

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Vic. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.

Britanijoje: J. Bružinskas, 46 Springeliffe, Brandford 8, York’s.

Italijoje: dr. Z. Ivinskis, Via Brescia 16, Roma.

Jungtinėse Valstybėse :A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef.: RE 7-6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St., Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 325 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef.; HO 7-4176. A. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester, N. Y. V. Rociunas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.

Kanadoje: VI. Girčys, 31 Concord Ave., Toronto, Ont. Telef.: OL 2155; J. Pleinys, 113 Cannon St., E. Hamilton, Ont. Telef.: 2-2698; J. Urbonas, 1421 Pelissie St., Windsor, Ont. Telef.: CL 6-3049.

Skaityti daugiau: Atstovybės, pranešimai

Į Laisvę 1960 21(58)

T U R I N Y S   Birželis, 1960. Nr. 21 (58)
Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija;
       Idėjinė kova už Lietuvą;
       Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas;
       Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje ................ 1-20
Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum ...............................  13
Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija ............... 21
Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė ............................ 31
Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas ...... 38
Thomas P. Neill: Liberalus katalikas prieš konservatyvųjį ......... 45
Darbai ir Idėjos: Ar bus katalikas Amerikos prezidentu ............ 51
Lietuvių Bendruomenėj: Kultūrinis gyvenimas pavergtoje Lietuvoje;
       Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija;
      Lietuviškų studijų Fondas ............................... 53-64

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1960 21(58)

LFB TARYBOS DEKLARACIJA


1960 M. BIRŽELIS NR. 21 (58)

LIETUVOS VERGIJOS DVIDEŠIMTMEČIU

Lietuvoje okupacinė administracija ir komunistų partija, diriguojamos iš Maskvos, mini šią vasarą okupacijos dvidešimt metų sukaktį su džiūgavimu. Tas Maskvos džiūgavimas betgi yra pamuštas susirūpinimu. Susirūpinimą išduoda nuolat skelbiama neapykanta tiems, kurie gresia padaryti Maskvos laimėjimą netikrą ir nepastovų.

Niekam okupacinė propaganda nelieja tiek neapykantos kaip „buržuaziniams nacionalistams”, tai yra tiems, kurie myli Lietuvą, negarbina Maskvos, neprisideda prie istorijos bei gyvenimo klastojimo ir Lietuvos kolonizavimo.

Prieš jokią kitą idėją okupantas taip nesivaro kaip prieš tautinę ir religinę.. Jokio kito patrioto taip neniekina kaip laisvės kovotoją, partizaną. Joks kitas Lietuvos gyventojas taip nediskriminuojamas kaip kunigas.

Skaityti daugiau: LFB TARYBOS DEKLARACIJA

IDĖJINĖ KOVA UŽ LIETUVĄ

Propaganda kaip laisvės kovos priemonė * Diplomatiniai, politiniai, idėjiniai metodai * Ar apsimoka propaganda? * Tikslai ir priemonės.

Laikas nuo laiko sveika paseikėti techniką ir metodus, mūsiškių naudojamus Lietuvos laisvės idėjai išlaikyti ir naujiems laimėjimams atsiekti. Vakariečių lietuvių tarpe du metodai yra žinomiausi: diplomatinis ir politinis. Pirmąjį vartoja mūsų diplomatai bei įvairios egzilinės organizacijos ir grupės. Jo esmė — tarptautinių kontaktų palaikymas. Antrąjį metodą vartoja įsipilietinusios organizacijos kaip ALT, Amerikos Lietuvių Taut. S-ga, Lietuvos Vyčiai, Lietuvių Bendruomenė. Politinio metodo esmė — ryšių palaikymas su savo valdžios žmonėmis, labiausiai su Kongreso nariais, reagavimas į įvairius gyvenimo įvykius, liečiančius Lietuvą. Yra betgi ir trečias metodas, kuris mūsų tarpe vartojamas (ir studijuojamas!) mažiausiai — tai idėjinis, propagandinis kelias, pasireiškiąs žodžio ir rašto, mokslinės ir meninės kūrybos vartojimu Lietuvos laisvės reikalui ginti ir kelti, laisvės dvasiai Kaune ar Vilniuje išlaikyti. Iki šiol šiuo metodu buvome susidomėję mažiau negu mūsų kitataučiai draugai. Jie išlaiko radijo programas (žiūr. pereitą ir dabartinį Į Laisvę nr.), Laisvosios Europos Komitetą, kurio dalim yra Lietuvos Laisvės Komitetas, Baltijos Studijų Institutą Bonnoje ir pan. Šiame I Laisvę numeryje rasime ir svetimtaučių rašytinio žodžio Lietuvos tarnyboje apžvalgą (duodamą kartu su mūsų pačių darbais). Prie tų apžvalgų, žinoma, galima būtų pridėti ir eilę kitų, jau ne tiek svetimtaučių, kiek mūsų pačių darbus skaičiuojančių. Čia reiktų išskirti ir minėti įvairius kongresus, kaip pav. Amerikos Liet. Taut. Sąjungos organizuotus sąskrydžius Washing-tone, kuriuose paprastai dalyvaudavo dideli kongresmanų skaičiai, Jaunimo peticiją, savo laiku organizuotą Lietuvių Studentų Sąjungos rėmuose, parodas (pav. Maniloje, Washingtone) šventes ir kt.

Skaityti daugiau: IDĖJINĖ KOVA UŽ LIETUVĄ

LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS

WASHINGTONAS

Amerikos Balsas — JAV politikos veidrodis * Informacija be komentarų * Nusistatymas: „nesikišti” į Sovietų Sąjungos vidaus reikalus * Labiausiai trukdoma programa

I.

Amerikos Lietuvių Tarybos pastangomis lietuviškosios radijo transliacijos per Amerikos Balsą Washington« pradėjo veikti 1951 vasario 16 d. Atidarymo iškilmėse dalyvavo aukštas valstybės departamento pareigūnas ir Lietuvos įgaliotas ministeris Washingtone Povil. Žadeikis. Pradžioje programas ruošė tik 2 žmonės — K. Grinius ir P. Labanauskas. Greit lietuviškasis skyrius išaugo ligi 8 nuolatinių tarnautojų, kuriems karts nuo karto talkininkavo ir nenuolatiniai bendradarbiai. Korėjos karo ir šaltojo karo stiprėjimo ženkle Amerikos Balso transliacijos turėjo tendencijos plėstis. 1952 m. pavasarį lietuviškosios transliacijos pradėjo veikti Miunchene, kuriom vadovavo J. Laučka, betgi kurios po 6 metų liko nutildytos.

Amerikos Balsas yra Jungtinių Amerikos Valstybių Informacijos Agentūros įstaiga. Suprantama, kad ji informuoja taip, kaip valdžia nori, kad būtų informuojama. Kadangi JAV užsienio politika nėra pastovi, tai ir AB transliacijų užsieniui programos nėra pastovios — jos yra valdžios politikos veidrodis.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS

Po gimtuoju dangum

Vladas Šlaitas


Miega jisai aukštielninkas. Popiečio vėjas
glosto jo mirusius plaukus. Vienišas beržas
saugo jo amžiną miegą, saugo ir supas.
Supas į vieną, supas į kitą
pusę, kad tau, brangusis,
būtų gera vienam miegoti.

Plieno žaizda smilkiny, kaip iširusi rožė,
taip ir nuvys, nė nespėjus pilnai pražysti,
taip ir nuvys, įsisegus į tavo plaukus,
kaip žvaigždė smilkiny, po gimtuoju dangum, brangusis.

 

Iš premijuoto rinkinio
„Ant saulėgrąžos vamzdžio”

SPAUSDINTAS ŽODIS LAISVĖS KOVOS TARNYBOJE

Lietuvių kalba spausdintas žodis mūsų tautos kultūrai ir laisvei turi ypatingos reikšmes jau vien tuo, kad per 40 metų (1864-1904) buvo carinės okupacijos persekiojamas ir sukėlė nepaprastą tautos atsparumą priespaudai. Kai kas, ir turbūt pagrįstai, laiko pačią Lietuvos nepriklausomybę buvus atstatyta pirmiausia plunksna, atseit, rašyto žodžio galia, šaltojo karo ginklinėje spausdintam žodžiui priklauso taip pat pagarbi vieta .

Todėl dignurn et justum est apžvelgti spausdinto žodžio tarnyba Lietuvos laisvės fronte. Kadangi apžvelgti šiuo požiūriu visą visomis kalbomis spaudą neleidžia nei Į LAISVĘ apimtis, nei turimoji medžiaga, tenkinamės laisvajame pasaulyje spausdintu žodžiu, skirtu Lietuvos laisvės reikalui, pirmiausia mūsų laisvinimo veiksniu spausdintu žodžiu. Mūsų tikslas — suteikti bendrą apytikrį, vaizdą, kur, kiek, kaip spausdintas žodis tarnauja Lietuvos laisvės reikalui.

Informacija saviesiems

1. Čia pagrindinis vaidmuo tenka vilkinei ELTAI. Mimeografuotas ELTOS biuletenis pradėjo eiti 1945 gruodžio 15. Jo paskirtis buvo informuoti okupuotoje Vokietijoje esančias lietuvių įstaigas ir veikėjus, nes tiesioginiai žinių šaltiniai buvo labai aprėžti ir tik retam prieinami. Lig šiol yra išėję 342 numeriai. Žymią medžiagos dalį sudaro bendros žinios, šalia žinių iš Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės.

2.  Vliko Vykd. Tarybos Krašto Ūkio Atstatymo Tarnyba 1949 Vokietijoje išleido tos tarnybos planavimo komisijos planavimo apžvalgą „Išlaisvintos Lietuvos Ūkis”.

Skaityti daugiau: SPAUSDINTAS ŽODIS LAISVĖS KOVOS TARNYBOJE

Modernusis žmogus ir rezistencija

ANDRIUS BALTINIS

• Didmiesčio apgaulė • Naudingumo nenauda • Abstrakcijos galia • Patogumų kaina • Pesimizmo našta • Teehnokratijos perspektyva • Šio amžiaus filosofija • Mūsų nelaimės pamoka • Rezistencinė dvasia.

Didmiesčio apgaulė

Kalbėti apie modernųjį žmogų yra sunkus uždavinys jau vien dėl to, kad tuoj iškyla klausimas, kas iš tikro šis modernusis žmogus yra. Turime pabrėžti, kad moderniuoju žmogumi vadinamene kiekvieną žmogų, kuris gyvena dabartiniu metu, bet tuos žmones, kurie leidžiasi naujų aplinkybių formuojami, kurie įkūnija moderniąją laiko dvasią savyje, kurie yra aktyvais ir, nors būdami mažumoje, duoda viskam toną ir kurių pavyzdys ir sprendimai nustato viso gyvenimo standartą ir sudaro jo stilių, šia prasme perdėm modemiško žmogaus visai nėra, arba labai reta. Yra tik jėgos ir veiksniai, kurie žmogų formuoja ir artina, tarsi kokiam idealui. Šios jėgos ir veiksniai mėgina kurti tarsi kokį naują žmogų ,nors tai retai jiems visiškai pavyksta. Senojo raugo visada lieka daug.

Kas yra šios jėgos ir veiksniai?

Atsakymas apskritai nėra sunkus. Juos sudaro modernusis didmiestis. Didmiestį savo ruožtu kuria pramonė. Pramonė reikalauja organizacijos, o organizacija didmiesčio. Čia visko pradžia. Bet pirmoji priežastis duoda tik pirmąsias pasekmes, kurios darosi priežastimis, ir duoda naujas pasekmes. Susidaro sunkiai suvokiamų priežasčių ir pasekmių grandinė.

Modernusis žmogus tad bus pramoninio didmiesčio gaminių gaminys. Dar jis nėra galutinai susiformavęs, bet kiek jau spėjęs save parodyti, yra daugelį pažadinęs padaryti pesimistiškiausius sprendimus. Daugelis rimtų mąstytojų mano, kad moderniojo žmogaus siautėjimas gali privesti pasaulį prie tragiško galo.

Skaityti daugiau: Modernusis žmogus ir rezistencija

SVAJONĖS IR REALYBĖ

Ar suprantame dabartinį istorinį ritmą?

JUOZAS MEŠKAUSKAS

Juozas Meškauskas — vienas žinomųjų Nepriklausomos Lietuvos ugdytos intelektualų kartos atstovų — yra medicinos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs medicinos fakulteto dekanas, mokslinių veikalų iš medicinos srities autorius. Visuomeninėje veikloje žinomas kaip studentų ateitininkų medikų ir gydytojų Gajos korporacijų vienas iš organizatorių ir steigėjų, Ateitininkų Federacijos Tarybos pirmininkas ir Federacijos Vado pavaduotojas.

Spausdinamas straipsnis originale buvo paskaita, skaityta Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių iškyloje 1959 m. birželio mėn.


Amžių bėgyje lietuvių tautai buvo lemta arba būti laisvai ir grumtis su daug gausesniais priešais arba pavergtai ir kęsti fizinius ir moralinius skausmus ir persekiojimus. Laisvės laikotarpiais, tačiau, lietuvių tautos genijus, kaip administracijos taip ir kultūros srityse, pasireikšdavo gana efektingai ir sėkmingai, žmonijos istorija turi tam tikrą ritmą. Tą ritmą suprasti ir įžvelgti stengiasi filosofai, politikai, visuomenininkai ir kiti. Mūsų tautos kunigaikščiai ir valdovai, gerai suprasdami lietuvių tautos geografinę padėtį, tą žmonijos ritmą suprato ir įvertino. Tik šito dėka jie Lietuvos ribas buvo praplėtę nuo Baltijos ligi Juodųjų marių. Deja, gyvenimas kontrastingas. Tokie įvairūs laikotarpiai buvo neilgi. Gausūs išorės priešai, vadovaujančiųjų ginčai, nesutarimas ir maro ligos epidemijos lietuvių tautą kuo ne mirtinai sužlugdydavo. Taip lietuvių tauta atsidurdavo žiaurioj realybėj. Ir ta realybė buvo tiek žiauri, kad ji tautą verte užmiršti visus gražiuosius istorijos laikotarpius, palaidoti šviesesnės ateities svajones, sunaikinti minties lakumą ir kultūrinio pasireiškimo kibirkštis. Žiaurioji realybė privedė prie to, kad savo tautos istoriją rašėme ne mes patys, bet ją mums rašė svetimieji, dažniausiai mūsų kaimynai. 

Skaityti daugiau: SVAJONĖS IR REALYBĖ

Vakarų Europos socializmas:

ŽLUGIMAS AR ATSINAUJINIMAS?

Apie Vak. Vokietijos pasikeitusį socializmą rašo Vincas Natkus

Prancūzijos socializmą apžvelgia Ričardas Bačkis

NAUJAS SOCIALIZMO VEIDAS VAKARŲ VOKIETJOJE

Vakarų Vokietijos socialdemokratų (SPD) suvažiavimas 1959 m. lapkr. 13-15 d. Bad Godesberge, be abejo bus istorinis: jis nugriovė tiltus partijos marksistiškon praeitin ir naująja programa galutinai įstojo į demokratinio socializmo kelią. Pagrindinis programos autorius yra Willi Eichler, 64 metų partijos vadovybės narys, pasižymėjęs publicistas. Programa priimta didžiule dauguma: 340 balsų prieš 16.

Bad Godesbergo programa socializmą vadina demokratiniu, tuo pabrėždama priešingybę komunistiniam (marksistiniam) socializmui, kuris remias Markso nustatytomis dogmomis:    dialektiniu materializmu, klasių kova ir kova prieš religiją. Jas visas Bad Godesbergo suvažiavimas atmetė, tuo atsisakydamas marksistinio socializmo turinio, tačiau palikdamas prie marksistinio metodo: socialinės kritikos.


SOCIALIZMAS

vienas iš didžiųjų XIX - XX amžiaus idėjinių ir politinių sąjūdžių, savo laiku užsimojęs iš pagrindų pakeisti žmogų ir visuomenę; ir ne tik juos, bet, galima sakyti, pačią visatą ir jos egzistenciją. Paskutiniu laiku daug ir įvairiuose kraštuose girdime apie socializmo krizę, išsekimą, žlugimą, kurį tačiau patys socialistai nevisur pripažįsta. Verta tad pažvelgti, kas pačiais paskutiniais metais atsitiko vadovaujantiems socialistų judėjimams: Vokietijoje, kur jisai gimė Markso įtakoje, ir Prancūzijoje, kur jis vystėsi ne vien marksistinių idėjų vadovaujamas. Klausimas: ar socializmas šiandien gyvas kaip idėja, ar tik kaip partija? Ar socialistų partijų sprendimai svarbūs šiandienos komunizmo ir demokratijos konflikte — diktuojami senųjų ideologinių socializmo versmių, ar atrandami šalia jų?

Apie vokiškąjį socializmą rašo Vincas Natkus, Vokietijoje gyvenąs lituanistas, Europos LF bičiulių biuletenio redaktorius. Prancūzų socializmo apžvalgos autorium yra Ričardas Bačkis, rengiąs politinių mokslų doktoratą, mūsų bendradarbis Paryžiuje.

Skaityti daugiau: Vakarų Europos socializmas:

ATEITININKUOS AUKSINIS JUBILĖJUS

Ateitininkija šiemet švenčia savo penkiasdešimties metų jubilėjų. Sulaukusi tokio amžiaus, ji savaime jau yra įrodžiusi ir pateisinusi savo egzistencijos būtinumą. Praeitasis gyvenimo kelias nebuvo lengvas, o kai kuriais laikotarpiais veiklos sąlygos buvo ir nepaprastai sunkios. Tačiau kaip tik tokiais sunkiais laikotarpiais ateitininkai parodydavo didžiausią kovos dvasią, susipratimą ir net heroizmą.

Savo organizavimosi pradžioje ateitininkai pasirodė tvirtai ištikimi katalikiškumo ir lietuviškumo principams kovoje prieš to meto liberalistines idėjas. Kai reikėjo iškovoti Lietuvai laisvę, ateitininkai buvo pirmieji, nepabūgę sudėti kraujo aukų. Idealizmas neužgeso ir nepriklausomybės laikais. Nepasiduodami oportunizmui, kiekvienoje gyvenimo srityje ateitininkai yra įnešę didelę savo duoklę. Kova ir rezistencija prieš naujas okupacijas iš ateitininkų vėl pareikalavo naujų aukų ir dar didesnės karžygiškumo dvasios.

Skaityti daugiau: ATEITININKUOS AUKSINIS JUBILĖJUS

LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS

Pokario metais mūsų žurnaluose katalikiškosios visuomenės vidinė dinamika labiausiai buvo nagrinėjama politinio pasiskirstymo, politinės teorijos, psichologinių tipų ir temperamentų atžvilgiu. Labai retai kada, jei iš viso, buvo bandoma katalikiškosios visuomenės sąrangą paegzaminuoti kaip atašvaitą Bažnyčios vidinės dinamikos. Tokią Bažnyčios jėgų, kurių įtampoje formuluojasi Bažnyčios sprendimai ir kryptis, studiją patiekia amerikietis Thomas P. Neill. Analizuodamas Bažnyčios istoriją, Neill randa dvi pagrindines jėgas, kurias atstovauja du kataliko tipus, konservatyvusis ir progresyvusis — liberalusis. Tie tipai yra universalūs: nei tautiniai nei laiko skirtumai esmėje jų nepakeičia. Profesoriaus Neill studija tinka todėl ir lietuviškosios Bažnyčios bendruomenės visuomeninei raidai pasiaiškinti. Skaitytojas pats įsitikins kiek ši studija įneša naujo į lietuviškosios visuomenės sąrangos ir sandėrio svarstymą.

Autorius yra katalikiško St. Louis universiteto, St. Louis, Missouri, istorijos profesorius, intelektualinės istorijos specialistas, žinomas savo katalikiškuoju „liberalizmu”. Jis yra parašęs Makers of the Modern Mind (1948) ir The Rise and Decline of Liberalism (1953). Spausdinamas straipsnis buvo pasirodęs Theology Digest žurnale (1959 bal. mėn., VII t., 2-am numery). Originale str. buvo pavadintas „The anomaly of the liberal Catholic.” Straipsnį išvertė Agnė Kižienė.

Skaityti daugiau: LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS

AR BUS KATALIKAS AMERIKOS PREZIDENTU?

PASTABOS APIE KATALIKYBĘ IR 1960 M. RINKIMUS

1.

Po 32 metų Amerikos prezidentinėje politikoje iš naujo iškilo katalikybės ir politikos santykių klausimas. Dramatiškai šį klausimą išprovokavo jaunas 42 metų Massachusetts valstijos senatorius John F. Kennedy, veržliai bekovojus gauti demokratų partijos prezidentinę nominaciją. Toje partijoje John F. Kennedy nėra vienintelis kandidatas. Be jo, (alfabetine tvarka minint, nes taip saugiau nepaklysti. Red.) dėl nominacijos regimai varžosi Minnesotos senatorius Hubert H. Humphrey, Texas senatorius ir senato daugumos lyderis Lyndon B. Johnson, Missouri senatorius Stuart Symington ir du kartus prezidentinius rinkimus pralaimėjęs Adlai Stevenson.

Kennedy kandidatūra yra labiausiai komplikuota: jis yra vienintelis neprotestantas kandidatas. Žinovai tuojau veda paralelę tarp Kennedy ir Alfred Smith, kurio 1928 m. neišrinkimas į prezidentus dažnai buvo aiškinamas kaip JAV antikatalikiškumo pasireiškimas. Kas sutrukdytų istorijai pasikartoti? “Visažinis” Gallupo institutas pavasarėjant betgi atrado viešosios nuomonės pasikeitimą Kennedy naudai. Balandžio mėn. duomenimis, Kennedy jau pakartotinai pralenkė ne tik savo partijos varžovus, bet ir patį

Nixoną. Tai, žinoma, neatspindi tikrojo Nixono svorio šiuo metu, kai Kennedy išsijuosęs pluša priešrinkiminėj kovoj, o Nixonas sėdi Washingtone.

Skaityti daugiau: AR BUS KATALIKAS AMERIKOS PREZIDENTU?

KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE

 (1959 metai)

Dramos teatrai

Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1959 metus pastatė penkis naujus veikalus: P. Cvirkos sukakčiai paminėti pjesę jaunimui „Lakštingala”, sukurtą B. Lukošiaus pagal P. Cvirkos apsakymus „Lakštingala”, „Vartik-lis”, „Paslaptis” ir „Cukriniai avinėliai” (vienkartinis pastatymas); vengrės dramaturgės Klara Fecher komediją „Mes irgi ne angelai”, režis. R. Juknevičius. Vilniaus Valst. Akad. Dramos Teatro trupė su šiuo veikalu po premjeros gastroliavo Kaune, Panevėžy, Ramygaloj, Rokišky, Juodkrantėj; Šekspyro tragediją „Hamletas”, režis. J. Rudzinsko; A. Afinoge-novo dramą „Tolimoji”, rėžis. R. Juknevičiaus; V. Limanto dramą „Vestuvių maršas”, režis. K. Kymantaitės. Veikale vaizduojamas „šiandieninis gyvenimas” inžinierių - statybininkų darbe ir buity. Jis kelia moralines problemas sovietine prasme.

1958 m. Vilniuje buvo įsteigtas lėlių teatras, tačiau apie jo veiklą per 1959 metus neteko užtikti jokių žinių.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE

Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija

Konferencija įvyko š. m. gegužės mėn. 28-29 dienomis Clevelande. Konferencijos šeimininkais buvo Clevelan-do LFB sambūris. Clevelando bičiuliai buvo pasiruošę sutikti svečius labai gerai ir planingai. Čiurlionio Namai, kuriuose vyko posėdžiai, ne tik buvo pakankami savo patalpomis, bet sudarė jaukią ir darbingą nuotaiką.

Konferencija buvo sušaukta paskubomis, kad būtų suspėta susirinkti dar prieš atostogų metą. Pranešėjai buvo pakviesti gana vėlai. Nežiūrint to, bičiuliai parodė didelį susidomėjimą konferencija, ką įrodė gausus atstovų skaičius ir labai aktyvus dalyvavimas diskusijose ir kituose darbuose.

Konferencijos tikslas buvo geriau susiorientuoti esamoje padėtyje ir bendrom pastangom nužymėti konkrečius uždavinius ir darbus LFB veiklai artimoje ateityje. Kadangi paskutinė konferencija įvyko prieš ketverius metus, tai prisirinko naujų projektų ir naujų reikalų. Užtrukusi emigracija pareikalavo peržiūrėti veiklos planus ateičiai.

Skaityti daugiau: Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija

Lietuviškųjų Studijų Fondas

Neabejojam lietuviškų mokslinių studijų svarba ir būtinumu, lygiai kaip ir studijom pašvęsto darbo nepelningumu. Betgi ligi šiol didesnės organizuotos iniciatyvos ta kryptimi beveik neparodyta. Mokslinių studijų darbas lyg ir išstumtas iš organizuotos visuomenės rėmų ir paliktas pavienių asmenų iniciatyvai.

Prie Į Laisvę redakcijos susitelkę Lietuvių Fronto Bičiuliai ryžosi pradėti organizuotą akciją mokslinėm studijom skatinti ir remti. Įsteigtas specialus fondas, kuris pavadintas Lietuviškų Studijų Fondu. Jo tikslas remti mokslinį darbą ir mokslinių darbų leidimą. Fondas nepavirs knygų leidykla, bet visomis išgalėmis mokslinį darbą rems. Fondas itin numato skatinti ir remti Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio studijas, kurių labiausiai trūksta. Savo paskirtimi Lietuviškų Studijų Fondas bus pirmasis ir ligi šiol vienintelis. Fondo laikinuoju pirmininku yra Wisconsin valstybinio universiteto prof. dr. Vytautas Vardys, o šio fondo įsisteigimui daug pastangų parodė jo artimieji bendradarbiai dr. K. Ambrozaitis, dr. J. Kižys ir dr. P. Kisielius.

Skaityti daugiau: Lietuviškųjų Studijų Fondas

LAIŠKAI

Norėtųsi atsakyti publicistui Vyt. Širvydui dėl jo pageidavimų (žiūr. Į Laisvę, Nr. 20, 1960, laiškų skyriuje):

Nemanome, kad būtų verta skelbti visą bibliografinę medžiagą iš pavergtos Lietuvos. Viena, ji užimtų daug vietos (reikėtų beveik specialios knygos). Antra, toji medžiaga tikrai neįdomi, labai šabloniška, nuolatos besikartojanti: viskas sovietizacija, kolektyvizacija, komunizmo neklaidingumas bei didybė, jo liaupsinimas. Net ir specifiniai - profesiniai tam tikrų sričių klausimai persunkti sovietizmu. Trečia, skelbdami tą medžiagą, padarytumėm tik neužtarnautą reklamą prievarta brukamai sovietizacijai krašte, kuri ten taip baisiai nemėgiama ir net neapkenčiama. Dėl šių priežasčių, aprašydami kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, atrenkame tik tas bibliografines žinias, kurios turi ryšio su lituanistika, su lietuvių kultūra, arba aplamai yra vertesnės.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės

VOKIETIJOJE

Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai, studijų savaičių pradininkai, šią vasarą studijų savaitę rengia rugpiūčio 7-15 dienomis Bernriede, netoli Miuncheno, prie gražaus Starnbergo ežero. Atsižvelgiant, kad dauguma studijų savaitės dalyvių ruošiasi dalyvauti Eucharistiniame Kongrese Miunchene, studijų savaitė nebus perkrauta paskaitomis, bus daugiau laiko skiriama pabendravimui ir poilsiui gamtoje. Numatytos tik trys paskaitos, kurių viena skirta Lietuvos pavergimo dvidešimtmečio peržvelgimui. Kitos dvi paskaitos:    prof. Antano Maceinos

Krikščioniškasis ir sovietinis humanizmas ir prof. Zenono Ivinskio Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoje. Studijų savaitėje pakviesti dalyvauti ir ateitininkai.

Skaityti daugiau: Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.

Italijoje: Dr. Z. Ivinskis, Via Verbania 28, Interno 18, Roma

Jungtinėse Valstybėse: A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef. RE 7.6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St, Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 335 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef. HO 7-4176; V. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn.; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester, N. Y.; V. Ročiūnas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.

Kanadoje: A. Bumbulis, 200 Indien Grove, Toronto, Ont.; J. Pleinys, 10 Tisdale Ave., So. Hamilton, Ont.; J. Urbonas, 34 Brimorton Dr., Scarborough, Ont. Telef. AX 3-8518; V. Barisas, 336 Clinton, Windsor, Ont.

Švedijoje: P. Duda, Markvards g. 9, Stockholm, Va.

Šveicarijoje: Dr. P. Radvila, Werkgasse 50, Bern

Vokietijoje: A. Grinienė, Kristallstr. 8/1, (13b) Muenchen.

Į Laisvę 1960 22(59)


    T U R I N Y S  
Spalis 1960. Nr. 22 (59)
Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams ...... 1
Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje 10
Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina .... 13
Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity .. 18
Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės  .................  26
Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema ............... 33
Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje ............ 42
       Darbai ir Idėjos.
       Lietuvių Bendruomenėj.
       Vardai Įvykiuose 47-64

 


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

* * *

Į LAISVĘ— Lietuvių Fronto Bičiulių trimėnesinis politikos žurnalas.

Redaktorius— dr. Vytautas Vardys.

Redakcijos adresas: Į Laisvę,3351 N. Cramer Rd., Milwaukee 11, Wis.

Viršelio vinjetė— dail. T. Valiaus.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1960 22(59)

LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMAS OKUPANTAMS


1960 M. SPALIS NR. 22 (9)

JULIUS VIDZGIRIS

Ir bitutė skriaudžiama netylės, bet skaudžiai gels,
nors žino, kad įgėlus mirti turės. 
Liaudies priežodis

Dvidešimtmečio okupacijos padariniai yra tokie gilūs, kad jie jau siekia pačias lietuviškosios būties gelmes. Juos registruoti ir aiškinti yra ne tik nūdienių lietuvių pareiga prieš istoriją, bet drauge ir jų sąmoningos būsenos pirmine sąlyga. Deja, tik lašas jūroje yra visa, kas tuo tarpu šioje srityje padrikai ir neplaningai paskelbta.

Daugeliu įvairiausių požiūrių šviesoj nagrinėtini okupacijos pa dariniai. Čia apsiribojame tik vienu klausimo požiūriu, būtent, kiek okupacija veikia pavergtąją tautą kaip nuolatinis akstinas priešintis, gintis, nepasiduoti, vienu žodžiu, teigti užslopintą nepriklausomybės valią.

Tai ką suprantame rezistencijos terminu, yra mažiausiai dviprasmis dalykas. Iš vienos pusės, kilni dorybė ginti gresiamas vertybes. Tačiau, iš kitos puses, kiekviena gynyba tėra tik atsakymas į užpuolimą. Todėl ir rezistencija nėra ir negali būti sau tikslas. Ne kovos, tik pergalės joje lygiai geidžia tiek puolantysis, tiek besiginantysis. Tikrasis tautų idealas — taikios kūrybos dama. Deja, tam tikromis sąlygomis, o toks yra ir mūsų lietuvių, atvejis, rezistencija yra vienintelė okupacijos faktu primesta galimybė doram patriotui.

Turtinga įvykiais— skaudžiais, bet drauge ir karžygiškais —, lietuviškoji rezistencija yra be galo skurdi užrašais. Šitoje būklėje kolkas visiškai nepasitvirtina poeto žodžiai, jog tai, kas turi nemirtingai dainoje gyventi, turi gyvenime žūti. Jau daug žuvo, bet nemirtingos dainos dar nėra. Dar nėra nė pakankamai dokumentų, kuriais galėtų remtis istorija. Čia pateikiama apybraiža tėra tik silpnas mėginimas ne tiek lietuviškajai rezistencijai apžvelgti, kiek tokio mėginimo trūkumais pažadinti didesnį laisvųjų lietuvių susirūpinimą sąžiningiau rinkti šios rūšies medžiagą.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMAS OKUPANTAMS

KOMUNISTAI APIE REZISTENCIJOS TIKROVĘ

Kartkartėmis emigracijos patogume įsirangiusiam tautiečiui atrodo, kad jei ir buvo Lietuvoje partizanų prieš bolševikus — jie buvo negausūs; jei ir kovėsi — tai negalėjo būti tiek herojiški, kiek apie juos buvo kalbama. Šie „tomai netikėliai” galėtų pasigydyti skaitydami komunistinę spaudą iš Lietuvos. Gal niekur tiek partizanų epochinė reikšmė nėra buvusi paliudyta kiek komunistų spausdinamose istorijose apie partizanus, kurie, žinoma, vaizduojami „banditais”, kuriems tačiau nei jų žygių, nei drąsos nuneigti nepajėgia šmeižikė komunistinė plunksna. Mūsų skaitytojam pateikiame mažą ištrauką iš Lietuvos TSR Istorijos(1958), kurios autoriais pasirašė K. Jablonskis, J. Jurginis, R. Šarmaitis, J. Žiugžda (vyr. red.). Perspausdinamas tekstas randamas p.p. 490 - 491.

„Kapitalizmo liekanų žmonių sąmonėje, ypač buržuazinio nacionalizmo ideologijos ir religinių prietarų atgyvenų žalingas poveikis pirmaisiais pokariniais metais plačiai reiškėsi Tarybų Lietuvoje, kada visas liaudies ūkio ir kultūros atkūrimo bei tolesnio vystymo darbas ėjo aštrios klasių kovos sąlygomis. Norėdami sutrukdyti Lietuvos darbo žmonėms tarybinės santvarkos statybą, lietuvių tautos priešai — įvairūs sumuštųjų buržuazinių partijų likučiai, reakciniai katalikų dvasininkai, tiesioginiai užsienio imperialistų tarnai organizavo banditinį pogrindį, tiesioginius puolimus prieš darbininkus ir valstiečius, prieš partinius ir tarybinius darbuotojus, kankino juos ir žudė, padeginėjo ir kitaip stengėsi naikinti valstybės ir darbo žmonių turtą.

Skaityti daugiau: KOMUNISTAI APIE REZISTENCIJOS TIKROVĘ

KULTŪROS KELIAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

JUOZAS BRAZAITIS

Tema apie kultūros kelią nepriklausomoje Lietuvoje suaktualėjo dėl dviejų priežasčių. Viena, čia augęs jaunimas pasiteirauja: kas nepriklausomoje Lietuvoje buvo kurta ir sukurta, kokis to laikotarpio kultūrinis palikimas? Jaunimui klausimas juo labiau kyla. kai jis girdi iš vienos pusės gerus atsiliepimus apie kultūrinį procesą kuris vyko nepriklausomoje Lietuvoje, o iš kitos puses stebi tos nepriklausomos Lietuvos atstovus viešai svarstant praeities visuomeninius santykius su išvadom: tie buvo netikę demokratai, tie buvo netikę fašistai... Toki žodžiai gundo jaunimą abejoti šitų nepriklausomos Lietuvos laikų žmonių kultūriniais užsimojimais anuo metu.

Suaktualina temą ir Lietuvos okupacijos sukaktis. Okupacijos laikotarpis truko jau beveik tiek pat laiko kaip nepriklausomybės laikotarpis. Okupacijos sukakties proga režimas labiausiai stengėsi išgarsinti sovietinio laikotarpio kultūrinius laimėjimus, žemindamas nepriklausomos Lietuvos kultūrinį kelią. Tokis garsinimas ir niekinimas savaime provokuoja klausimą apie kultūros dinamiką nepriklausomoje Lietuvoje.

Kultūros dinamikoje gali būti dvejopos sritys: subjektyvinė ir objektyvinė. Subjektyvinė kultūra tai dvasinis lygis asmens, kuris kultūrą kuria ar kultūros vaisiais naudojasi. Objektyvinė kultūra tai žmogaus kūriniai.

Subjektyvinė kultūra — tai kultūros žydėjimo, dinamikos laikas. Objektyvinė — tai kultūros išbrendę vaisiai, kurie pasiliks autoriam išnykus ir kuriais naudotis galės kitos generacijos. Tai bus joms palikimas.

Taip kultūros dinamiką suprantant kyla

PIRMAS KLAUSIMAS:

ar nepriklausomybės laikotarpis daugiau pasireiškė subjektyvinė ar objektyvinė kultūra?

Skaityti daugiau: KULTŪROS KELIAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

Eilėraščiai

Leonardas Žitkevičius

     ARTOJO KRAUJAS

Nerašysiu eilėraščio naujo,
Neieškosiu jam rimų naujų. 
Teka upė iš pieno ir kraujo,
Bet ir pienas pavirsta krauju.

O krantu žengia brolis artojas.
Zvimbia kulkos. Jis krinta nuo jų.
Ir žinau
tai ne rimai kartojas:
Tai arimai patvinsta krauju.

     TREMTINIO DAINA

Žmogaus galva padangę remia.
technika tikiu,
Nes praradau po kojų žemę,
Nes vis aukštyn lekiu.

Nes ir lėktuvas groja maršą
Ir žadina jausmus,
Nes laisvas kelias man į Marsą,
Tiktai ne į namus.

PARTIZANAS herojinėj ir realistinėj buity

VINCAS NATKUS


Pirmus partizanus jau slegia kapai
Ir gėlės jiems šnabžda
sudiev.
Bet ne, jūs gyvensit tarp mūs amžinai;
Lietuviai jūs vardą minės.
Ir kartos į kartą, seni ir vaikai
Maldojir širdy jus turės.

Šia savo daina ryžtingiausieji mūsų laisvės kovos dalyviai, antrojo bolševikmečio partizanai, išreiškė gilų tikėjimą, kad jie ir jų žygiai niekad nebus lietuvių tautos užmiršti. Iš tiesų, kaip liudija tik ką iš pavergtos Lietuvos išsprukusieji, ypač jaunoji karta ten turi partizano vardą dainoj, maldoj ir svarbiausia širdy. Ir čia, tremty ir emigracijoj, partizanai nėra visai pamiršti. Jų atminimas vėl daugiausia gyvas jaunime: net savotišką kultą jaunieji išvystė su žvakučių eisenomis prie simbolinio jų kapo. Kitaip yra su vyresniąja karta, ypač įsirikiavusia į partines grupes. Ten partizanų žygdarbiai gerokai nuvertinami, kartais net klausiama, kiek iš viso juos verta paminėti.

Normaliai jaunimas visada lengviau supras ir įvertins tai, kas yra nekasdieniška, neįprasta, kas prašoka eilinę pastangą ir eilinį darbą. Jo žvilgsnis savaime nukrypsta į tuos vyresniuosius, kurie savo darbais išsiveržė iš kasdienybės ir pakilo į augštesnę buitį. Partizanų žygdarbiai kaip tik priklauso tokiai augštesnei, herojinei, buičiai, kuri jaunimą sužavi ir patraukia.

Visų pirma sustokim prie keleto partizanų kovos momentų, o paskui ir prie vieno žymiausio tos kovos dalyvio, kad susidarytume vaizdą, jog gal iš tikrųjų partizaninė kova ir nejaunimo perspektyvoj buvo nekasdieninė ir jos dalyviai neeiliniai. Žvelkim ir į tai, kaip partizanas buvo priimtas mūsų tremtinių ir išeivių, realistinėj buity. Pagaliau klauskim, ar partizanų kova iš viso buvo prasminga. Pirmojoj daly leiskim daugiausia kalbėti tiems, kurie partizano dalią prisiėmė: tada partizaninių kovų tikrove gal pasidarys mums artimesnė.

Skaityti daugiau: PARTIZANAS herojinėj ir realistinėj buity

Sveikinimai...

SVEIKINIMAS IŠ TĖVYNĖS

LIETUVIO DVASIA NEPALŪŽO

Brangūs lietuviai! Prieš kelias savaites aš atvykau iš Lietuvos. Laikraščio puslapyje aš noriu pasveikinti visus lietuvius, atskirtus nuo Tėvynės.

Aš atvežiau sveikinimus iš senojo Vilniaus, gintarinės Palangos, srauniosios Dubysos ir žilojo Nemuno.

Prieš išvykstant į Vakarus man teko pabūti daugelyje vietų, kalbėtis su įvairiausių profesijų žmonėmis. Ir jie visi prašė perduoti savo broliams štai ką: lietuvio dvasia dar nepalūžo. Lietuvio sąmonė sveika, jo širdyje Dievas dar gyvas.

Bet lietuvių tauta aimanuoja. Jau nekalbant apie žemės turtus, kurie taip tironiškai buvo atimti, čia pat tvirtinant, kad tai daroma laisvu noru, dvasinis lietuvio turtas — tikėjimas persekiojamas iš visų pusių.

Lietuvos kaimietis kaip didžiausią šventenybę laiko paslėpęs savo turėto, prakaitu ir ašaromis, o neretai ir krauju apšlakstyto žemės plotelio dokumentus. Lietuvis, kasdamas Magadano auksą ar drėkindamas Kara-Kumo dykumą, rytais kryžiumi save pažymėjęs, sukaupia jėgas dar dieną, dar savaitę išlaikyti visus bandymus.

Skaityti daugiau: Sveikinimai...

LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ PROBLEMA

ANTANAS JUŠKA

Įvedamosios pastabos: Lietuviškų parapijų klausimas sunkus, sudėtingas ir itin komplikuotas. Ar tai nebus priežastis, dėl kurios mažai kas tenori ties ta mįsle sustoti ir ją narplioti. Tą problemą liesdami tenkinsimės daugiau faktais, komentarus palikdami nuošalyje. Mums atrodo, kad yra reikalingi kai kurie terminų paaiškinimai, kas sudarys mažą digresiją, už ką skaitytojas ,tikime, atleis.


Antanas Juška

spausdinamo straipsnio autorius apie lietuviškas parapijas Jungtinėse Amerikos Valstybėse, yra kunigas, istorikas, bažnyčios istorijos daktaras. Baigęs Kauno kunigų seminariją ir Vytauto Didžiojo universitete teologijos -filosofijos fakultete teologijos skyrių, kunigu įšventintas 1940-taisiais Lietuvos nepriklausomybės sutemų metais. Vokiečių okupacijos metu kapelionavo Šeduvos gimnazijoj. Tremtyje, trumpai pagyvenęs Regensburge, persikėlė į Romą gilinti studijų Gregorianumo universitete. Domėjosi ir studijavo Bažnyčios ir Valstybės santykius. Daktaro laipsnis suteiktas už disertaciją apie Lietuvos karaliaus Mindaugo santykius su Šv. Sostu. Visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje žinomas kaip ilgametis dienraščio Draugo bendradarbių klubo pirmininkas, 1000 dolerių romano premijos sumanytojas ir įgyvendintojas, ALRK Federacijos gen. sekretorius, Lietuvių Bendruomenės Tarybos narys, buvęs vienas iš Balfo direktorių ir vicepirmininkų, Kunigų Vienybės sekretorius, Ateitininkų Sendraugių Sąjungos vicepirmininkas. Aktyvus lietuvių spaudos ir Liet. Encikl. bendradarbis.


Bažnyčia ir valstybė

Individo kaip ir tautos gyvenime yra ryškios dvi institucijos — bažnyčia ir valstybė. Pirmajai paties Jėzaus Kristaus yra palikta rūpintis žmonių dvasiniu gerbūviu. antrajai paliktas uždavinys kelti medžiaginę gerovę. Viešpaties pasakymas “Atiduokite, kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui” yra paprastas, tačiau tas dėsnis savyje talpina dideles komplikacijas. Žmogus susideda iš grynos medžiagos ir iš grynos dvasios, o ryšys tarp tų dviejų dalių toks subtilus, kad kartais neįmanoma atskirti, kur viena pasibaigia, o kita prasideda. Panašus bendravimas vyksta tarp bažnyčios ir valstybės. 

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ PROBLEMA

ANTIRELIGINĖ PROPAGANDA LIETUVOJE

PRANAS ZUNDĖ

TERORO LAIKOTARPIS • LAIKINIS PALENGVĖJIMAS • DRĄSIAUSIAS PASISAKYMAS • ANTIRELIGINĖS KOVOS ATGAIVINIMAS • KOMUNISTŲ PARTIJA IŠĖJO Į DIDĮJĮ MŪŠĮ

Kova prieš Dievą, prieš religiją yra viena esminių komunizmo žymių. Tikslas išrauti Dievą iš žmonių sąmones liko nepasikeitęs nuo pat komunizmo pradžios. Betgi metodai ir tos kovos intensyvumas laikas nuo laiko keitėsi. Tie pasikeitimai ryškūs ir Lietuvos okupacijos istorijoje. Antireliginės kovos siausme būdingi du laikotarpiai: stalininis ir postalininis. Pirmasis apima laikotarpį nuo 1945 m. ligi 1953-54 metų. Suprastinus, galima pasakyti, kad to meto komunistų vedamai kovai prieš religiją būdinga žymė yra teroras, moralinis ir svarbiausia, fizinis teroras. Kunigai, tikintieji buvo persekiojami, dangstantis kad ir netiesioginiais pretekstais, buvo tremiami, kalinami, bažnyčios uždarinėjamos ir t. t. Tame laikotarpyje kunigai buvo nuolat tardomi, kalinami, teisiami ir tremiami į Sibirą, kaltinant, kam bažnyčiose uždegamos žvakės, kam klausoma išpažinčių. Viešai kaltinta, kad žvakių bažnyčiose uždegimas ir išpažinčių klausymas yra su partizanais ryšių palaikymas.


Pranas Zundė

šiame straipsnyje atskleidžiąs antireliginę propagandą pavergtoje Lietuvoje, yra dipl. inžinierius. Universitetines studijas pradėjęs Lietuvoje, jas baigė Hannoverio universitete. Ilgesnį laiką pasilikdamas V. Vokietijoj iškilo kaip nepailstąs visuomenininkas. Ilgametis Lietuvių Bendruomenės Vokietijos Krašto valdybos pirmininkas, Vasario 16-tosios gimnazijos organizatorius, talkininkas. Vienas iš svarbiausių dabartinių Vasario 16-tosios gimnazijos rūmų pirkimo sumanytojas ir įgyvendintojas. 1960 m. su šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstybes.


Laikinis palengvėjimas

Su Stalino mirtimi įvyko tam tikras posūkis. Fizinis teroras palaipsniui liovėsi. Savo rūšies sensacija buvo Chruščevo 1954 m. lapkričio 11 d. paskelbtas Sov. Sąjungos Komunistų Partijos CK nutarimas, kurio įžangoje sakoma, kad įvairiose Sov. Sąjungos vietose buvo prieita prie antireliginių užpuolimų, kunigai buvę koliojami ir įžeidinėjami, laikraščiai ir propagandistai neleistinai pažeisdavę tikinčiųjų jausmus. Neišmanėliai kalbėję antireliginėmis temomis ir t. t. Visa tai turi būti pakeista. Ateityje kova prieš religiją, prieš bažnyčią turėsianti būti vedama sustiprintomis ideologinėmis priemonėmis. Ją turėsią vesti žmonės, specialiai tam paruošti. 

Skaityti daugiau: ANTIRELIGINĖ PROPAGANDA LIETUVOJE

IDĖJOS SPAUDOJE

SUKAKTIES ŽODŽIAI IR DARBAI

• Atsisakantieji nuo nepriklausomybės

• Niekinantieji nepriklausomos Lietuvos žmones ir idėjas • Tiriantieji jaunimą Amerikoje • Amerikietis Powers ir lietuvis Būtėnas

1.

Okupacijos sukaktis paminėta Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje skirtingai. Lietuvoje okupacijai išgarbinti šalia sąskrydžio Vilniuje išleista ir gausiai literatūros apie Lietuvą. Net prancūzų ir anglų kalbom.

Laisvajam pasaulyje okupacijai atmesti ir nepriklausomybei sutvirtinti simpatingas buvo Amerikos simbolinis gestas: valstybės sekretoriaus Herterio priėmimas Baltijos valstybių diplomatam; valstybės departamento parodytas palankumas sustiprinant Lietuvos diplomatinį atstovavimą Washingtone. Tie patvaresnės reikšmės turį ženklai sutapo su okupacijos sukaktim.

Laisvojo pasaulio lietuviai nieko patvaresnio ta proga nepadarė. Tenkinosi prakalbom ir nieko neįpareigojančiom rezoliucijom. Net ir tos institucijos, kurios turi materialinės paramos iš šalies savo darbui, nepaliko patvaresnio liudijimo apie Lietuvą. Ar Lituanus žurnalas nebus stipriausiai ligi šiol atsiliepęs į sukakties progą, nušviesdamas specialiai tos okupacijos stipriausią reiškinį — lietuvių rezistenciją?

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

ISTORIJOS PARAŠTĖJE

Kas buvo tie drąsuoliai, kurie atsispyrė bendros apatijos migdymui ir išėjo su konstruktyviu politikos planu, vieninteliu, kuris pasirodė per visą tautininkų valdymą?!

Buvo jų 16. Iš jų tik du priklausė vadinamiems vyresniems — tai Kazys Pakštas ir Balys Vitkus. Kiti atstovavo jaunesnei generacijai:    Juozas Ambrazevičius, Pranas Dielininkaitis, Jonas Grinius, Zenonas Ivinskis, Juozas Keliuotis, Antanas Maceina, Ignas Malinauskas, Pranas Mantvydas, Česlovas Pakuckas, Jonas Pankauskas, Antanas Salys, Ignas Skrupskelis, Antanas Vaičiulaitis. Nors šis būrelis ir buvo gana margas profesijos atžvilgiu, jį tačiau jungė Šalkauskio idėjų lobis bei jo gyvenimo pavyzdys. Iš to elito jis ne tik girdėjo jo paties skelbiamą minčių aidą, bet jame įžiūrėjo patį save. Tai tikrai buvo jo išsiilgtoji naujoji karta.

Skaityti daugiau: ISTORIJOS PARAŠTĖJE

Ateitininkų laimėjimai ir problemos

PUSĖS ŠIMTMEČIO PERSPEKTYVOJE

• KONGRESAS ČIKAGOJE • KODĖL KATALIKŲ TIKĖJIMO ŽMONĖS NERAŠO APIE KATALIKUS • ATEITININKUOS PERGALIŲ VAINIKAS • PROBLEMŲ IR RŪPESČIŲ EILĖ.

1960 m. rugsėjo 2-4 Čikagoj Ateitininkų Federacija atšventė savo 50 metų jubiliejinį kongresą. Nesiimame kongreso iškilmių aprašinėti, nes tai jau atliko Draugas, Darbininkas ir Tėviškės Žiburiai. Tačiau norime keliomis mintimis paminėti patį ateitininkijos auksinį jubiliejų. 50 metų ateitininkiškosios veiklos šventė nėra tik pačių ateitininkų vidaus reikalas. Ji liečia visus, kuriems lietuviškoji gyvybė yra brangi. Kiekviena lietuviškoji organizacija yra lietuviškosios gyvybės išeivijoje reiškėją ir todėl verta lygaus visų dėmesio.

SPAUDA IR KONGRESAS

Rašydami šiuos žodžius jau trys savaitės po ateitininkų kongreso, turime apgailestauti, kad šis reikalas mūsuose vis dar nėra suprantamas. Ligi šiai dienai antrasis Čikagos dienraštis nė viena eilute nepainformavo savo skaitytojų, kad toj pačioj Čikagoj savo organizacinės veiklos 50 metų atšvęsti buvo suvažiavę ligi 1000 žmonių iš JAV ir kitų kraštų. Lyg tai nebūtų buvęs lietuviškajame gyvenime neeilinis įvykis! Ne tik šis dienraštis, bet ir kita katalikams svetimoji spauda nelaikė nei savo žurnalistine, nei lietuviškąja pareiga pasidomėti ateitininkų kongresu. Keldami faktą, nesiimame priekaištauti nei tam, nei kitam atskiram laikraščiui, nes taip jau nuo seno ir maždaug visų priprasta. Tačiau manome, kad toks įprotis yra nelemtai susidaręs ir vertas nusikratyti. Nelaikome normaliu dalyku, kad „nesavaisiais” nesidomima kitaip, kaip dėl ko nors išeinant prieš juos „kovon”. O pirmiau negu kovoti yra svarbu pažinti, informuoti. Atskiros organizacijos gali būti ne tik idėjiškai skirtingos, bet ir tiesioginės priešininkės. Betgi jos visos yra tos pačios lietuviškosios dirvos darbininkės. Ką veikia viena organizacija, svarbu yra ir kitoms. Daug sėkmingiau sektųsi kovoti su fanatizmu (ir būtent, daug svarbiau kovoti su savo pačių negu su „priešų” fanatizmu), jei būtų lojaliai domimasi darbu ir tų, kurie laikomi priešininkais, Ignorancija yra pagrindinė fanatizmo gaivintoja. Geriau vieniems kitus pažįstant, daug būtų laimėta sukurti džentelmeniškesnius tarpusavio santykius ir tuo pačiu giliau pasiekti lietuviškosios vienybės visoj galimoj idėjų įtampoj.

Skaityti daugiau: Ateitininkų laimėjimai ir problemos

STUDIJOS APIE DVIEJŲ KULTŪRŲ SUSIDŪRIMĄ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ

KETVIRTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Liepos 30 — rugpjūčio 6 dienomis ketvirtą kartą Amerikoje LF bičiuliai susirinko į Studijų ir Poilsio Savaitę Kennebunk Port, Maine. Jau pradžioj savaites užsiregistravo 88 stovyklautojai, o vėliau, įskaitant ir įsijungusius svečius, tas skaičius pakilo iki 100. Studijų ir Poilsio Savaitė virto frontininkų tradicija ir jokie atstumai entuziastų neatbaidė. Iš Čikagos atvyko daugiausiai (20), o kiti iš Clevelando, Detroito, Kanados, Waterburio, New Yorko, Bostono, Amsterdamo, Worcester ir kt. Stovyklautojai vyko su pakilia atostogų nuotaika. Paklausti, kodėl leidosi į tokią tolimą kelionę, daugumoj atsakė, kad norėję išgirsti dr. Girnių, kuris buvo studijų moderatorium, išklausyti labai aktualių ir svarbių paskaitų ir pasimaudyti Atlante. O dr. Girnius jau antrą stovyklos dieną pareiškė: — Bičiulius jau nebegalima nuo Studijų ir Poilsio Savaitės sulaikyti, jie atvyktų ir visai stovyklos neorganizuojant

Vokietijos bičiulių žodis.

Po trijų dienų poilsio, antradienio vakare įvyko oficialus studijinės dalies atidarymas. Valdyba oficialiai pristatė stovyklos seniūną Vyt. Maželį, kuris sudarė administracinį štabą iš stovyklautojų tarpo. Dr. Girnius labai efektingai apibūdino kūno ir dvasinio poilsio reikšmę ir nupasakojo savaitės studijų planą. Su dideliu dėmesiu ir plakančiom širdim buvo išklausyta dr. V. Dambravos paruošta magnetofono juosta, pavėluotai prisiųsta iš Vokietijos Clevelando LFB Konferencijai. Malonu buvo girdėti Vokietijos bičiulių dr. Dambravos, dr. J. Avižos, A. Grinienės ir dr. J. Griniaus sveikinimus ir prof. dr. A. Maceinos programinę kalbą, kuri ryžtingai nuteikė klausytojus ir davė reikiamą nuotaiką visai studijų savaitei. Buvo išklausytos ir tik prieš du mėnesius įrašytos Vasario 16 Liet. Gimnazijos mokinių dainos.

Studijinės paskaitos.

Dr. J. Girniaus atvykimas buvo didelis studijų savaitės laimėjimas. Jeigu savo laiku buvo sakoma, kad prof. P. Dovydaitis yra vaikščiojanti enciklopedija, tai dabar jau labai populiaru lietuvių tarpe taip vadinti dr. Girnių.

Skaityti daugiau: STUDIJOS APIE DVIEJŲ KULTŪRŲ SUSIDŪRIMĄ

AŠTUNTOJI EUROPOS LFB KONFERENCIJA

Ji prasidėjo rugpiūčio 9 d., Bernriede, Vokietijoje, Studijų Savaitės metu. Pradžios žodį tarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių Valdybos pirmininkas Dr. K. J. Čeginskas, paprašydamas kun. R. Krasauską sukalbėti maldą už žuvusius bičiulius bei visus lietuvius kovotojus krašte ir visur. Tuoj po maldos sugiedotas Tautos himnas.

Pirmininkauti pakviestas kun. Br. Liubinas, sekretoriauti — stud. G. Dubauskaitė.

Perskaitomi sveikinimai raštu. Prof. J. Brazaitis savo ilgesniame laiške -sveikinime ypačiai iškėlė tai, kad LFB vadovybę, tiek Europoje, tiek ir JAV, perima jaunieji ir kad pati veikla lietuvybei per bičiulius aktyvėja. Pasididžiavimą kelia naujieji žurnalo Į Laisvę redaktoriai ir biuletenio Europos Bičiulis stiprėjąs pasireiškimas. Skatino išlaikyti ir puoselėti kilniąsias idėjas bent rinktiniuose žmonėse, ir kt.

Raštu dar sveikina prof. A. Maceina, Dr. J. Pajaujis, Dr. P. Radvila, Dr. V. Majauskas— Centro Valdybos vardu, ir St. Daunys — Į Laisvęredakcijos vardu.

Seka pranešimai. Europos Lietuvių Informacijos (ELI) vedėjo — redaktoriaus pranešimas išryškina iki šiol plačiausiai išvystytą veiklą — paramą straipsniais ir informacija laisvajai lietuviškajai spaudai visame pasaulyje.

Skaityti daugiau: AŠTUNTOJI EUROPOS LFB KONFERENCIJA

VII-JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE

Rugpiūčio 7 d., dar tebesitęsiant Miunchene įvykusio Pasaulinio Eucharistinio Kongreso lietuvių grupės baigiamajam pobūviui, kurį suruošė J. E. vysk. V. Brizgys, apie keliasdešimt dalyvių sėdosi į didžiulį autobusą ir toje pat pakilioje pobūvio nuotaikoje, lietuviškoms dainoms tebeskambant, kažkur iškeliavo. Tai grupė ateitininkų, Europos Lietuvių Fronto bičiulių ir svečių, daugiausia jaunimas, išvyko į mažą miestelį Bernriedą prie Starnbergo ežero, keliasdešimt kilometrų atstu nuo Miuncheno, į Europos Lietuvių Fronto Bičiulių ir Vokietijos Ateitininkų suruoštą bendrą Studijų Savaitę. Jie išvyko pratęsti jau kongreso metu vykusių lietuvių religinių-tautinių dvasinio peno ir lietuviškojo solidarumo dienų, kurias kun. D. Kenstavičius savo laiku yra pavadinęs „tautinėmis rekolekcijomis”.

Atidarymas

Rugpiūčio 8, pirmadienį, „pijonierių” grupę papildė nauji dalyviai, atkeliavę įvairiomis priemonėmis: traukiniu, auto mašina, motociklais. Tą pat dieną 15,30 val. įvyko Studijų Savaitės atidarymas. Pradėta malda, kurią paskaitė Tėvas Dr. V. Gidžiūnas. Pradžios žodį tarė Dr. J. Grinius, Studijų Savaitėms Rengti Komisijos pirmininkas. Papasakojęs apie studijų savaičių atsiradimo aplinkybes prieš 7 metus ir jų tolimesnį vystymąsi, Dr. Grinius apibūdino šios Studijų Savaitės pagrindinę liniją — paminėti Lietuvos pavergimo tragiškąją 20 metų sukaktį, dėl ko ir paskaitos didele dalimi būsią taikytos šiai temai.

Skaityti daugiau: VII-JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE

Europos Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo rezoliucijos

Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai iš Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos, o taipgi ir Jungtinių Amerikos Valstybių, susirinkę VII-jon Studijų Savaitėn ir metinėn konferencijon Bemriede, Bavarijoje, 1960 m. rugpjūčio 7-15 dienomis, paminėti prieš 20 metų Sovietų Sąjungos įvykdytą nepriklausomos Lietuvos valstybės panaikinimą

I.

Besąlygiškai pabrėžia lietuvių tautos teisę į nepriklausomybę sutinkamai su laisvo tautų apsisprendimo principu ir bendrąja visų pavergtųjų bei kolonijinių tautų išsivadavimo raida;

Didžiuojasi nepalaužiama lietuvių tautos valia atgauti visas jai okupantų paneigtas teises ir priešintis ligi bus atitaisytos jai padarytosios skriaudos;

Pagerbė visų Lietuvos okupacijų aukas, o ypač tas, kurios sudėtos kovose už teisę laisvai ir nepriklausomai tvarkyti savo gyvenimą;

Reiškia pasitenkinimą prigyjančiu Lietuvos laisvės gynėjų — partizanų gerbimu tautoje, ypač priaugančioje kartoje, bei visu tuo, kas mūsų sąlygomis padeda puoselėti ir išlaikyti gyvą rezistencijos dvasią;

Sveikina visus nepriklausomos Lietuvos suverenumo reiškėjus laisvajame pasaulyje, o taipgi visus tuos, kurie nepailstamai darbuojasi lietuviškajam reikalui ir linki jiems tolesnės sėkmės bei ištvermės.

Skaityti daugiau: Europos Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo rezoliucijos

VARDAI ĮVYKIUOSE

Vyskupas Vincentas Padolskis, šv. Kazimiero kolegijos prezidentas, mirė gegužės 5 d. Romoje sulaukęs 56 m. amžiaus. Buvo gimęs 1904 m. balandžio 21 d. Virbalyje. Gimtinėje baigęs pradinį mokslą, o kaimyniniuose Kybartuose gimnaziją, JAV gyvenusio giminaičio V. Navicko pastangomis išvyko į Šveicariją, Fribourgo universitetą studijuoti filosofijos, kur kartu ruošėsi ir kunigystei. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį persikėlė į Romą teologijos studijom, kurias baigė teologijos daktaro laipsniu, o kiek vėliau įsigijo ir Šv. Rašto licencijatą. Kunigu įšventintas 1927 m. rugpiūčio 21 d. Vilkaviškio vyskupas Karosas 1932 m. V. Padolskį paskyrė Vilkaviškio kunigų seminarijos Šv. Rašto profesorium. 1939 m. buvo pakviestas dėstyti Šv. Raštą VDU teologijos - filosofijos fakultete. Religiniais klausimais yra parašęs keletą knygų. 1944 m. rugpiūčio 4 d., jau sovietams Lietuvą okupavus, įšventintas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio vyskupo pagalbininku-koadjutoriu. Nuo sovietų antrosios okupacijos pasitraukęs, vyskupas Vincentas Padolskis po karo persikėlė į Romą, kur nuo 1951 m. vadovavo šv. Kazimiero kolegijai. Palaidotas Romoje gegužės 9 d.

Prof. dr. Kazys Pakštas širdies priepuolio pakirstas staiga mirė Čikagoje rugsėjo 11 d. Su prof. dr. K. Pakšto mirtimi lietuvių tauta neteko iškilaus mokslininko, pirmaujančio geografo, kultūrininko, visuomenininko, politiko. Prieš 67 metus gimęs Užpaliuose prie Šventosios upės kranto, ankstyvose jaunystės dienose atvyko į Jungtines Amerikos Valstybes, gyvai reiškėsi Amerikos lietuvių veikloje, baigė Fordhamo universitetą. Studijas gilino Friburgo universitete Šveicarijoj, kur gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą visa širdimi įsijungė į nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. 

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Atstovybės, atsiųsta paminėti, aukos

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.

Italijoje: Dr. Z. Ivinskis, Via Verbania 28, Interno 18, Roma

Jungtinėse Valstybėse: A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef. RE 7-6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St., Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 335 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef. HO 7-4176; V. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn.; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester, N. Y.; V. Ročiūnas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.

Kanadoje: A. Bumbulis, 200 Indien Grove, Toronto, Ont.; J. Pleinys, 10 Tisdale Ave., So. Hamilton, Ont.; J. Urbonas, 34 Brimorton Dr., Scarborough, Ont. Telef. AX 3-8518; V. Barisas, 336 Clinton, Windsor, Ont.

Skaityti daugiau: Atstovybės, atsiųsta paminėti, aukos

Subkategorijos