Kas laimėta ir kas laimėtina

Naujai atvykusieji į Ameriką rado čia didelį tautinio gyvenimo lobį: 1. šakotą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą su daug nusipelniusiais, bet senstančiais veikėjais: 2. lietuviškai jau nekalbantį, bet senajai tėvynei dar sentimentų turintį prieauglį, 3. tautinio gyvenimo apraiškas — 123 lietuviškas parapijas, mokyklas, organizacijas ir spaudą, bet taip pat ir didelę rezignaciją bei susigyvenimą su ankstesnės ar vėlesnės tautinės mirties mintimi, 4. tam tikrą žmogišką ambiciją, kad lietuvių tautinius reikalus geriausiai išmanome ir atstovaujame “tik mes”.

Į tokios dvasios lietuvišką visuomenę įsiliejo nepasirengę ir visai neorganizuoti tūkstančiai naujų ateivių. Su jais daugelis senųjų tikėjosi visuomeninėje plotmėje bendradarbiavimo. Bet žymi dalis naujai atvykusių neparodė reikiamo apdairumo ir pagarbos tam, kas seniesiems buvo nuoširdžiai brangu — “bažnyčiai ir tėvynei”. Kita dalis parodė nuoširdžių pastangų seniesiems suprasti, bet negalėjo priimti be reformų jų visuomeninio gyvenimo formų. O tos reformos buvo svetimos seniesiems. Dėl to tarp senųjų ir naujųjų ateivių bendradarbiavimas sunkiai mezgėsi ir daug kur jis visai dingo. Senieji veikėjai labiau pasitraukė į šalį, neatsisakydami savo rezignacinės minties, neprarasdami taip pat savo žmogiškosios ambicijos.

Skaityti daugiau: Kas laimėta ir kas laimėtina

Informaciją tobulinant

LFB konferencijose Windsore ir New Yorke buvo reiškiama minčių, kad mūsų bėgamoji informacija, palyginti, jau esanti gerai tvarkoma. Tiesa, kad pastaraisiais metais Vliko Informacijų Tarnyba savo veiklą pusėtinai išplėtė. Bet tas išplitimas yra horizontalus. Jis nepalietė informacijos vertikalinio atžvilgio. Šiuo atžvilgiu verta dėmesio atkreipti į Informacijų tarnybos veiklą neidentifikuojant jos su tarnybos valdytojo asmenim.

Pirmiausia tektų rimtai peržiūrėti pati informacijų kryptis. Lig šiol ji yra perdėm propagandinė, tariant, dažyta. Antai, Vilniaus radijas 1954. 7. 25. paskelbė iš okupuotos Lietuvos moterų vykimą dirvonų plėšti kažkur Sibire, Kazachstane. Informacijų Tarnyba iš to jau padarė masines moterų deportacijas. Arba visokių pranešimų apie lietuvius Sibiro mirties stovyklose skelbimas ne tik be liudytojų identifikacijos duomenų, bet ir be reikalingų datų, vietovių nustatymo ir kitų būtinų konkretybių, be kurių pati informacija labai jau relatyvios reikšmės, grynai propagandinės. Kas iš to, kad X-as ar Y-kas papasakojo, Sibire sutikęs lietuvių, jei nekonkretizuota, nei kada sutikęs, nei kur sutikęs, nei kuriomis aplinkybėmis, prie kurių darbų sutikęs ir tt. Praėjusių metų ELTOJE tokių papasakojimų buvo gana apstu. Deja, juose nebuvo kaip tiktai tų duomenų, kurie įgalintų juos panaudoti objektyviai svetimųjų informacijai.

Skaityti daugiau: Informaciją tobulinant

IDĖJOS SPAUDOJE

Tarp eilinių informacijų, kurios nustoja vertės su ta diena, per paskutinius mėnesius nebuvo tokių politinių idėjų, kurios būtų pagavusios visą lietuvių spaudą vieningai ir sukėlusios sąjūdį trumpesniam ar ilgesniam laikui. Tebežybčiojo paskiri klausimai paskiruose laikraščiuose.

Vliko reikalai buvo liečiami iš įsibėgėjimo. Tylą dėl jo daugiausia ardė tautininkų spauda, jį kritikuodama, bet ir pakišdama kai kurių minčių jam kitaip kėdes perstumdyti. Konstruktyviniai sumanymai nebuvo nei nuoširdžiai svarstomi nei nuoširdžiai keliami, jei jie reikalavo iš tos ar kitos grupės tam tikro pasiaukojimo. Ar vilkinių grupių pasitarimų vaisiai sukels kokias diskusijas, pamatysime. Bet avansu tautininkų spauda pažiūrėjo skeptiškai, ar iš viso to pasitarimo išeis kas pozityvaus. O Darbininkas priminė, kad kėdžių perstumdymas nieko negelbės, jei nebus pakeista dvasia — santykių pagrindu padėtas bendradarbiavimas, o ne tarpusavio kova.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

* Jubilėjai.Lietuvos įgaliotas ministeris B. K. Balutis gruodžio 29 d. atšventė savo 75 metų sukaktį. Jis pagarbiausio amžiaus ir ilgiausio stažo diplomatas. Pripratęs Amerikoje prie demokratinės viešosios opinijos, jos žiūri ir savo veikloje. Kai reikėjo parduoti Lietuvos atstovybės namus, pasirūpino turėti tam reikalui ir Vliko, kaip visuomeninio užnugario, pritarimą. — Gaila, kad jam jau 75 metai ir kad jo sveikata netvirta. Gaila taip pat, kad aplinkybių dėka jis turi priklausyti prie tų diplomatų, kurių telefonai veikia tik į vieną pusę — jie kalba, bet jiems neatsako. Būtų visiems džiaugsmo, kad jis sulauktų laiko, kada telefonas veiks vėl abiejuose galuose.

Jubilėjų turėjo, nors jo ir nekėlė, ir ministerio artimiausias bendradarbis atstovybės patarėjas Vincas Balickas, kuriam sukako 50 metų.

Nelinksmas yra prof. Vaclovo Biržiškos, kuriam pernai suėjo 70 metų, jubilėjus, nors jis gražiai atšvęstas. Nelinksma, kai lygini jo praeitį, kuri davė Lietuvai storus bibliografijos tomus, su jo dabartimi, kurioje prisimeni 75 metus sulaukusio MacArthuro žodžius: “Kai jūsų širdis apsitraukia pesimizmo sniegais ir cinizmo ledu, tik tada jūs esate senas”. Šiuo atžvilgiu Vaclovo Biržiškos gaila.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Turinys

Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis ........ 1
Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje ........ 9
Studijų Biuras: Tauta tarp tautų (tęsinys iš ciklo: 
Į pilnutinę demokratiją.) .......................... 15

Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva . 23
Dokumentų šviesoje (5): Demokratinio ir vadistinio 
principų tarpusavine kova laisvinimo organizacijoje  28


DARBAI IR IDĖJOS: Tėvynėje: Rezistencijos vaizdai
     dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys); 

     Tremtyje: Dvi konferencijos; 
     Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos; 
     Iš partizanų poezijos; 
     Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis); 
     Vieno posėdžio klausimai; 
     Kas laimėta ir kas laimėtina; 
     Informaciją tobulinant (Dr. A. Musteikis); 
     Idėjos spaudoje; 
     Vardai įvykiuose. 

Skaityti daugiau: Turinys

Į Laisvę 1955 6(43)


VYTAUTAS VAITIEKŪNAS:
Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5?

JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas

SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus

ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites

ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Bendruomenės keliu

NR. 6 (43)  1955 M. BIRŽELIS

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

KELIĄ PAJUTOM TEISINGĄ

“Savo metu Joseph de Maistre yra pasakęs, kad “emigrantai nieko negali ir nieko nereiškia — l’emigration ne peut rien et re vaut rien”. Tai griežtas posakis. Tačiau dažniausiai jis yra teisingas, nes svetima gamtinė bei kultūrinė aplinka nesykį sunaikina jėgas, galėjusias gražiai išsiskleisti tėvynėje. Išrautas iš savo žemės, iš savo istorijos, iš savų papročių, tremtinys paprastai esti išstatomas visų vėjų pavojams. Jis jaučiasi nesaugus ne tik socialine prasme, kad nelengvai užsidirba duonos kąsnį, bet ir dvasine prasme, kad nežino, į ką jam atsiremti savo vidumi. Pavojus sudužti tremtiniui yra žymiai didesnis, negu krašto gyventojui. O jeigu tremtinių pasidaro dešimtys tūkstančių, tai tautai grėsmė stovi prieš pat akis.

Klaida tad būtų manyti, kad rezistencija yra tiktai uždavinys tėvynės atžvilgiu. Ne. Rezistencija turi vykti ir tremties atžvilgiu. Tremtis yra pateisinama tautos istorijoje tik tada, kai virsta užuovėja, kurioje išsilaiko vertybės, niokojamos krašte. Todėl reikia ginti šias vertybes nuo tremties dvasios pasikėsinimo. Reikia šaukti tremtinius spirtis žudančioms tremties sąlygoms. Dabartinė laisvinimo kova yra žymiai platesnė, negu tik politinis svetimųjų informavimas arba politinių minčių brandinimas tarp mūsų pačių. Šiandien mums reikia ne tik išvaduoti kraštą, bet ir išgelbėti save pačius. Tėvynę niokoja bolševikinė dvasia, mus gadina tremties dvasia. Juk jeigu mūsų tremtiniai suskurs idėjiškai, pabėgs moraliai, žlugs tautiškai; jeigu pradės rūpintis tik savimi, pamiršdami, jog yra kenčiančios tautos nariai — mes veltui būsime palikę savo kraštą ir jieškoję prieglaudos svetur.

Skaityti daugiau: Bendruomenės keliu

VALSTYBĖ IR VALDŽIA

Į pilnutinę demokratiją (5)

Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ straipsnių ciklas čia baigiamas. Juose buvo svarstoma, kaip demokratijos principas turėtų būti įgyvendintas visose valstybinio gyvenimo srityse.

Į LAISVĘ Nr. 2 buvo svarstoma, kad demokratijos principas įgyvendinti kultūros srityje, kad tinkamai būtų pagerbti visų piliečių pasaulėžiūriniai įsitikinimai.

Nr. 3 ir Nr. 4 svarstyta, kaip demokratijos principas įgyvendinti ūkio srityje, kad kuo tikslingiau būtų suorganizuota ūkio gėrybių gamyba ir kuo teisingiau jos būtų paskirstytos tarp valstybės piliečių.

Nr. 5 svarstyta nepriklausomos Lietuvos valstybės įjungimas į Europos tautų šeimą.

Nr. 6 svarstoma, kaip pačioje valstybėje suorganizuoti valdžią, kad ji kuo tiksliau piliečių demokratines laisves suderintų su valstybės pažangai reikalinga tvarka ir susidrausminimu.

Paskatinimas, kad skaitytojai dalyvautų klausimų svarstyme, rado atgarsio. Ir šiame nr. Julius Vidzgiris (Prancūzija) atsiliepia dėl vieno moderniųjų laikų valdžios aparato reiškinio — technokratijos.

VALDŽIOS DEMOKRATINĖ SĄRANGA

Valstybės demokratinėje santvarkoje augščiausioji valdžia priklauso tautai. Šita valdžios kilmės demokratinė idėja mūsų laikais jau yra taip įsišaknijusi žmonių sąmonėje, kad netgi totalistiniai režimai nedrįsta jos visai paneigti. Ir totalistinės valstybės konstitucijoje galime užtikti, kad valstybės “suverenumas priklauso tautai”. Bet tatai tik rodo, kad vienos tik konstitucinės deklaracijos apie valstybės augščiausios valdžios priklausomybę tautai dar neužtenka valstybės demokratinei santvarkai sukurti.

Kad tauta savo augščiausiąją valdžią galėtų praktiškai vykdyti, ji privalo tam tinkamų priemonių, ji privalo valdžios demokratinės sąrangos.

Skaityti daugiau: VALSTYBĖ IR VALDŽIA

ATEINA Į VALDŽIĄ TECHNIKAS

JULIUS VIDZGIRIS

1. Technika ir technokratija

Mūsų amžius teisėtai didžiuojasi technikos laimėjimais. Bet su jais eina ir nauji pavojai visuomeniniam gyvenimui.

Lėta technikos vystymosi eiga senovėje, kaip ir viduramžiuose, įgalindavo žmogų prisitaikyti prie naujų gyvenimo formų, duodavo laiko pajungti techniką žmogaus reikalams. Todėl technika tarnavo žmogui. Staigus nūdienės technikos šuolis dabar grasina iškreipti šitą jos tarnybinį pobūdį.

Tarp labai pažengusios ir vis dar sparčiai besivystančios technikos iš vienos pusės ir atsilikusių esamų visuomeninių, politinių bei teisinių institucijų iš kitos pusės atsirado pavojingas tarpas. Jei mūsų technika, tariant prancūzų sociologo G. Gurvičo žodžiais, priklauso antrajai XX a. pusei, tai mūsų institucijos nešioja XIX a. pirmosios pusės žymes.

Modernioji technika graso ne tiek pasiektais medžiaginiais, gamybiniais laimėjimais, kiek pačia pastanga racionalizuoti, organizuoti, “sutechnikinti” visą gyvenimą, kuriame žmogui neišvengiamai liktų tik paprasto ratuko mechanizme vaidmuo. Galutinai sutechnikinto pasaulio atmosferoje žmogus negalėtų laisvai kvėpuoti.

Tačiau yra tendencijos techniką panaudoti, norint valdyti visuomeninį gyvenimą. Žmogus, kuris valdo ar siekia valdžios technikos dėka, vadinamas technokratu, o pats technokratijos žodis reiškia technikų režimą.

Skaityti daugiau: ATEINA Į VALDŽIĄ TECHNIKAS

STEIGIAMASIS SEIMAS

SIMAS SUŽIEDĖLIS

Pranešimas 1955 m. gegužės 22 d. viešame New Yorko lietuvių susirinkime Steigiamojo Seimo susirinkimo 35-tąsias metines minint.

STEIGIAMASIS SEIMAS buvo išrinktas 1920 m. balandžio 14, 15 ir 16 visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcine rinkimų sistema. Balsavimai praėjo pakilia, daugelyje vietų šventiška nuotaika, vykstant į rinkimus vilkstinėmis ir dainuojant. Balsavo daugiau kaip 90 procentų turinčių balsavimo teisę Lietuvos gyventojų. Lietuviai surinko 91,9% visų balsų, žydai — 5,3%, lenkai — 2,6%, vokiečiai — 0,9%. Tai rodė, kad atkuriamos Lietuvos valstybės plotas, kuris dar nebuvo pastovesnių sienų aprėžtas, buvo grynai lietuviškas; vienų tiktai lenkų galėjo būti kiek daugiau, tačiau jie rinkimus boikotavo ir laukė, kad Lenkija užims visą Lietuvą. Lenkai savo rankose laikė Vilnių ir buvo užėmę didesnį rytinės ir pietinės Lietuvos plotą, negu jį vėliau skyrė akloji siena.

Rinkimuose daugumą balsų gavo krikščioniškasis blokas: krikščionys demokratai, ūkininkų sąjunga, darbo federacija — viso 59 atstovus; susiblokavusi valstiečių sąjunga su socialistais liaudininkais demokratais pravedė 28 atstovus; socialdemokratai — 12, žydai — 7, lenkai — 3, vokiečiai — 1, nepartiniai — 2 (K. Zubauską ir J. Žitinevičių); viso 112 atstovų. Savo darbą St. Seimas pradėjo 1920 m. gegužės 15, baigė 1922 m. spalio 6. Per 29 mėnesius buvo sušaukti 257 plenumo posėdžiai, sudaryto 2 ministerių kabinetai, išleista apie 300 įstatymų, priimta konstitucija ir žemės reformos įstatymas.

PIRMOJO POSĖDŽIO St. Seimas susirinko 1920 m. gegužės 15, šeštadienį, paskutinę savaitę prieš Sekmines. Diena buvo ūkanota. Žemi debesys dulkė rasomis į gaivų pavasario želmenį. Diena buvo gera sodinti naujiem medeliam. St. Seimas savo darbų pradžiai pasodino kelis ąžuolėlius. Gal būt, tie ąžuoliukai buvo išdygę iš gilių, nubirusių nuo senų ąžuolų, kurie dar šlamėjo didžia Lietuvos praeitimi. Tiek ir tebuvo likę tos senos, garsios praeities; visa kita jau buvo nauja. Nauji buvo pasodinti ir ąžuolai — lietuvių tautos patvarumo simboliai.

Skaityti daugiau: STEIGIAMASIS SEIMAS

ŠEŠIOS SAVAITĖS

ZENONAS IVINSKIS

Praėjo jau 14 metų nuo to reikšmingo fakto, kai Levas Prapuolenis per Kauno radijofoną 1941 birželio 23 rytą pusiau dešimtos paskelbė lietuvių tautai seniai lauktą naujieną:

“Raudonieji budeliai, žiauriai kankinę mūsų kraštą... šiuo metu siaubo apimti netvarkingai bėga... Artėja visų Lietuvos žemių išvadavimo valanda... Broliai lietuviai!.. Imkitės ginklo... Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!”

Tame pat atsišaukime, kuris per visą birželio 23 buvo kartojamas, buvo paskelbta ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (toliau: LLV) sudėtis.

Vyriausybę paskelbti, perimti valdžios įstaigas į vyriausybės rankas, kad atėję vokiečiai jau rastų ne sovietinius okupantus, bet nepriklausomos Lietuvos organus, buvo vienas iš pagrindinių sukilimo tikslų. Dėl to rengiant sukilimo planus, buvo kuo slapčiausiai planuojama ir vyriausybės sudėtis. Dar balandžio pradžioje viename iš pasitarimų teko dalyvauti ir man. Jame jau buvo minimos pavardės asmenų, kurie turėjo po sukilimo perimti kuo skubiausiai ministerijas. Per gegužės mėn. ministerių sudėtis buvo galutinai paruošta. Kaikurie iš numatytų į ministerius negyveno Kaune arba dėl birželio deportacijų nebeteko ryšio. Tad kaikurie apie savo dalyvavimą vyriausybėje tesužinojo tik iš radijo.

Dar ir po 14 metų negalima visapusiškai — istoriškai kalbėti apie aną vyriausybę. Iš dalies dėl to, kad daug suslėptų originalių ir svarbių dokumentų šiuo metu yra neprieinami — o jų teko prisirinkti kelis luobus, teko taip pat kasdien užrašinėti apie įvairius kontaktus, santykius su vokiečiais, svarbesnius epizodus iš kabineto veiklos. Nuo atviro pavaizdavimo verčia susilaikyti ir tas faktas, kad kaikurių svarbių asmenų veiklos ne tik negalima dar liesti, bet būtų neprotinga minėti ir jų pavardes. Toji žiauri realybė betgi nekliudo perduoti dalį tų atsiminimų, kurie atskleidžia vyriausybės veiklą, jos santykius su visuomene ir su nauju okupantu.

Skaityti daugiau: ŠEŠIOS SAVAITĖS

LIETUVA

K A R I Ū N A S

Čia amžinai skambės jos vardas — Lietuva,
O lygumos, laukai ir upės jį kartos.
Piliakalniuos užkeiktos karalaitės miega,
Ir dūli kaulai milžinų tautos . . .

Žydės pavasariai, laukai ir lygumos,
Ir kiekvienam žiedely Lietuva žydės,
Rankas iškėlę kryžiai klūpos,
Rugpiūčio naktys snigs žvaigždėm.

Skaityti daugiau: LIETUVA

TĖVYNĖJE: Jaunimas su kauke turi augti Lietuvoje

Korespondentai iš Vakarų pasaulio atsilanko Sovietų Sąjungoje, tačiau į Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes jiems neleidžia užsukti. Tos sritys priklauso prie draudžiamųjų lankyti, žinių iš ten turime tik kitu keliu — iš pogrindžio žmonių, patekusių į Vakarus ar iš repatrijavusių užsieniečių. Jų žiniomis pasinaudodami, čia norim sustoti prie vienos okupuotosios Lietuvos gyvenimo dalies — jaunimo mokyklose. Vaizdumo déliai imame tik vieną provincijos vidurinę mokyklą, kokių yra dauguma.

Toje vidurinėje mokykloje yra 11 metų kursas. Pradžios mokyklai išeiti skiriami 4 metai, viduriniam mokslui treji ir aukštesniajam kiti 4. Po 4 metų reikia laikyti egzaminus iš pradžios mokyklos kurso, po kitų 3 metų iš vidurinės mokyklos kurso; baigus visus 11 metų ir išlaikius egzaminus, duodamas jau atestatas. Kas baigė 7 metus, gali toliau eiti į politechnikumus, įvairius institutus, akademijas ar specialias mokyklas. Tik visus 11 metų baigęs gali eiti į universitetą.

Gali eiti į universitetą, bet gali ir neiti. Nes tai priklauso ne tiek nuo to, ar gerai mokeisi, bet daugiau nuo to, kaip tave rekomenduos komjaunimo ar partijos atstovai.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖJE: Jaunimas su kauke turi augti Lietuvoje

SUBOLŠEVIKINTAS ŽODYNAS

Lietuvoje išleistas 1954 metų gale “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”, Žodyno komisijoje buvo J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Karsokas, J. Kruopas (atsakomasis redaktorius), rusas B. Larinas, A. Lyberis ir K. Ulvydas, žodžius aiškindami, redaktoriai buvo priversti naudotis sovietiniais žodynais.

Dėmesio verta, kad dalis lietuviškų žodžių čia “laidojami” — tokie kaip "ūkininkas”, “seniūnas” vadinami “pasenusiais”. Eilė žodžių aiškinami bolševikiškai ar bent uždedamas kaip karvei balnas bolševikinės propagandos sakinys. Pvz.

“tauta. Baltų ir slavų kalbų artimumas yra lietuvių genčių, lietuvių kalbos ilgų amžių bendro su slavais ekonominio, kultūrinio ir politinio vystymesi rezultatas. Džiaugsmo ir laimės kupina vieningoje tarybinių tautų šeimoje Spalo demonstracijoje žengia lietuvių tauta”.

Skaityti daugiau: SUBOLŠEVIKINTAS ŽODYNAS

REZISTENCIJOS PAGERBIMAS

Birželio 23 vis daugiau paminima Lietuvos rezistencija. Tai dienai buvo duotas ir J. Brazaičio pranešimas per Amerikos Balsą Europoje Lietuvos jaunimui. Jo ištraukos:

*

Laisvajame pasaulyje šiomis dienomis lietuviai prisimena tas birželio 15, 14 ir 23...

Birželio 15 ir 14 tai ženklas grobiamos, naikinamos, deportuojamos, kenčiančios Lietuvos. Birželio 23 atverčia kitą lietuvių dvasios lapą. Tai pasipriešinusios, kovojančios, laiminčios Lietuvos lapas. Birželio 14 primena, kad lietuvių tauta buvo viena iš pirmųjų Vakaruose sovietinio imperializmo aukų. Birželio 23 liudijo, kad lietuviai buvo vieni iš pirmųjų, kurie svetimam smurtui pasipriešino. Ir dabar birželio 23 proga laisvėje esantieji lietuviai mini lietuvių tautos rezistenciją, pasipriešinimo dvasią, kuri per eilę metų reiškiasi įvairiomis formomis.

Tėvynės pasipriešinimo dvasią labiausiai seka jaunimas. Iš partizanų parašytos knygos Partizanai už geležinės uždangos, iš laisvėn pakliuvusių žmonių pasakojimo jie seka tuos nežinomus didvyrius, vyrus ir moteris, seka ir tuos pasyviosios rezistencijos žmones, kurie sugeba maskuoti savo veidą ir veiklą, kad išvengtų betikslės aukos. Minėjimuose prie inscenizuoto partizano kapo pergyvena graudų partizano likimą, išreikštą partizanų poezijos tokiuose žodžiuose:

Ateis pavasariai, paskęs laukai žieduose,
Miškuose pirmosios žibuoklės sužydės,
O kas ateis prie tavo kapo, žuvęs partizane,
Ir kas vainiką iš pirmų žiedų uždės.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS PAGERBIMAS

TREMTYJE: Gudai ir Lietuva

Po paskutinio karo Vokietijoje Vlikas susirišo tuoj pat su latviais ir estais; bendrai politinei veiklai jie sudarė Baltų Tarybą. Po poros metų pradėjo bendradarbiauti ir su ukrainiečiais; darant protarpiais bendrus keturių pasitarimus. Penktuoju būtų galėję būti gudai. Tuebingene buvo atmosfera paruošta bendrame visuomenės susirinkime,., kuriame dviem pranešimais, lietuvio ir gudo, buvo apžvelgti istoriniai tarp lietuvių ir gudų santykiai. Tačiau po to pirmas lietuvių ir gudų politikų susitikimas Muenchene nesurado bendro ryšio. Iš lietuvių pusės, kaip ir seniau, buvo pareikštas džiaugsmas bundančia gudų tauta ir su simpatija sutiktos gudų pastangos sukurti savo valstybę. Tačiau gudų politikų teritorinės pretenzijos ne tik į Vilnių, bet vos ne iki Vievio nustūmė neribotam laikui bet kurį artimesnį bendradarbiavimą, iki gudų veikėjai realiau pergalvos savo tezes, žemiau dedama apžvalga rodo, kad ir dabar gudų veikėjų blaivesnio žvilgsnio nematyti.

*

JAV Atstovų Rūmų komisija, tyrinėjusi, kaip Sovietų Sąjunga brutalia jėga prisijungė Baltijos ir kitus kraštus, savo teisminių apklausinėjimų davinius sutraukė į apžvalginį raportą, padarytą Atstovų Rūmuose (Nr. 2684, Part 16) ir išleido jį atskiru leidiniu Summary Report of the Select Committee on Communist Agression, Washington, 1955, 44 p.). Leidinys daro gerą įspūdį. Jame gana ryškiai, nors ir suglaustai suminėti esminiai bolševikų teroro bruožai, etapai ir metodai, apie kuriuos komisija yra patyrusi iš tiesioginių liudininkų ir dokumentinės medžiagos. Raporte nurodoma, kad buvo padaryta 50 viešų posėdžių, apklausta Amerikoje bei Europoje 335 asmenys, ir peržiūrėta 1,500 vienetų įvairios įrodomosios medžiagos.

Skaityti daugiau: TREMTYJE: Gudai ir Lietuva

Tautinės bendruomenės amerikiečių akimis

Šiemet gegužės 1 Amerikos lietuviai pradėjo naują bandymą savo istorijoje — išlaikyti savą tautinę kultūrą visus lietuvius apimančios bendruomenės organizacijos pagalba.

Šia proga paseksime, kaip amerikiečiai sociologai žiūri į tautinių bendruomenių likimą Amerikoje.

*

Tautines mažumas Amerikoje labiausiai respektuoja — bent žodžiu — Amerikos politinės partijos, ypačiai demokratai, įsteigę “tautybių komitetą” prie partijos vyriausios būstinės. Pagrindinė jo paskirtis — patraukti rinkikus į savo pusę. O iš paskirų mažumų daugiausia Amerikos sociologų ir laikraštininkų dėmesio susilaukdavo lig šiol pati gausingiausioji — negrai, kurie savo fiziniu skirtingumu sukelia daugiau problemų amerikiečių tautos plėtotėje.

Amerikiečių moksle vyrauja nuomonė, kad vadinamoji “tirpinimo katilo” teorija (“melting pot”— pirmą kartą žodis pavartotas 1906 Israel Zangwill vaidinime) esanti veiksmingesnė nei “kultūrinio pluralizmo” ar “tautų tautos” teorija, formavusi amerikiečių tautą (“kultūrinio pluralizmo” terminas buvo panaudotas pirmu kartu Horacijaus M. Kallen straipsniuose ir knygoje “Assimila-tion and Democracy”).

Skaityti daugiau: Tautinės bendruomenės amerikiečių akimis

Mūsų socialistinis jaunimas pasisakė

Vienas iš pokarės visuomeninio gyvenimo revoliucingiausių reiškinių neabejotinai yra Europos socialdemokratijos vidinė kova dėl savo idėjinių pagrindų. Kadangi socialdemokratinis sąjūdis yra vienas iš didžiųjų visuomeninių sąjūdžių, ypačiai Europoje, tai ši jo vidinė kova verta rimto domesio. Verta ji rimto dėmesio dar ir dėl to, kad tai yra pastangos nutraukti idėjinius saitus su bolševizmu, tad esmėje yra ir antibolševistinė kova.

Socialdemokratijos ideologija lig šiol buvo atremta trims stulpais: istoriniu materializmu, klasių kova ir religijos neigimu. Tais pačiais ideologiniais pagrindais remiasi ir bolševizmas. “Bolševizmas, atskilęs nuo socialistinio sąjūdžio, pasisavino jo ideologinius pradus (m. p. Vt. Vt.), jais remia savo siekimus, jais stengiasi grįsti ir pateisinti savo veiklą, kad ir žiauriai juos klastodamas", — rašo mūsų socialdemokratai (žiūr. “Ateities Keliu”, 1949 m., No 1(17), ps. 5).

Skaityti daugiau: Mūsų socialistinis jaunimas pasisakė

Dienos reikalai laisvinimo veikloje

1. Momentas viltingas, bet ir pavojingas

Artėjanti keturių didžiųjų konferencija atnešė nervingumo pavergtųjų tarpe. Nervingumas kyla iš naujų vilčių, bet sykiu ir iš naujo pavojaus, perstumdant jėgas Europos žemėlapyje. Konferencijoje bus svarstomas Europos likimas, taigi ir pavergtųjų kraštų reikalai. Nors Sovietai mėgins gauti esamai padėčiai Vakarų aprobatą, bet prileidžiama, kad jie sutiks eiti ir į tam tikras nuolaidas pavergtuose kraštuose ar jų dalyje. Svarbiausias betgi rūpestis, kiek bus veikli bei atspari Amerika: ar ji nebus sugundyta eiti taip pat į nuolaidas pavergtųjų kraštų atžvilgiu.

Spaudžiama Europos sąjungininkų ir savo viduje rūpestingai auginamos “koegzistencijos”, arba, prezidento žodžiu tariant, modus videndi šalininkų, Amerika atsistoja prieš dilemą: palaikyti idealistinę savo politiką visuotinai ir reikalauti laisvės visiems pavergtiesiems, ar siekti jos dalinai, aiškintis, kad šiandien sieks gauti pozityvų sprendimą vienai sričiai, rytoj kitai, dalimis — taip kaip sovietai dalimis nori tas sritis pavergti. Jeigu laimėtų antroji kryptis Amerikos politikoje, tai Baltijos valstybės priklausys prie tų klausimų, kurie bus vėliausiai sprendžiami.

Antroji kryptis Amerikoje yra gyva ir stipriai palaikoma. Valstybės sekretoriaus J. F. Dulles prasitarimai (skirti ne propagandiniam reikalui tarp baltų) apie laisvės reikalą Balkanų valstybėms ir Lenkijai, o nutylėjimas Baltijos valstybių duoda tam tikro pagrindo baltams itin susirūpinti ir sustiprinti propagandinę veiklą, kad baltų likimas nebūtų išskirtas iš visos pavergtosios Europos likimo. O ta veikla Amerikoje įmanoma labiau nei kur kitur, nes Amerikos vyriausybė yra jautri visuomenės opinijai.

Skaityti daugiau: Dienos reikalai laisvinimo veikloje

Idėjos spaudoje

Periodinėj spaudoje per šiuos pastaruosius mėnesius buvo maža pozityvių politinių svarstymų. Pernai lankantis Vliko ir VT pirmininkams Vliko, LLK, Alto konferencijoje buvo sutarta svarstyti politines problemas, kurios liečia Lietuvą Lietuvos Rytų ir Vakarų klausimai ir pan. - Sudarytos tiems svarstymams ir komisijos. Bet ligi šiol neteko spaudoje pastebėti tų komisijų svarstymo rezultatų ar pačių svarstymų.

Periodinėje tautininkų spaudoje (“Dirvoje” ir “Vienybėje”) vyravo per visa kita rašiniai apie Vliko “neteisėtus žygius” — kad jis pakeitė statutą ir nerinko nuo naujų metų naujų pirmininkų... Toji gaida ir lig šiol aštriausiai girdima. Savo ruožtu abiejuose dienraščiuose (“Drauge” ir “Naujienose”) buvo vanojamas St. Lozoraitis. “Draugas” kirto St. Lozoraičio juridinius pagrindus

— įrodinėjo min. Urbšio telegramos gal ir nebuvimą. “Naujienos” judino St. Lozoraičio moralinius “pagrindus” — vaizdavo, kaip Lozoraitis laikė save lenku ir prie lietuvių prisidėjo tik dėl karjeros.

Lietuvos pakraščių problema tesvarstyta tik iš apgailėtinos pusės— mažlietuvių vyresnioji ir jaunesnioji karta kirtosi tarp savęs dėl pirmenybės, kas atstovauja mažlietuvių rezistencijai — ar MLT, ar M. Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis. Šita kova buvo inspiruota tautininkų spaudos.

Tuo tarpu vis tai kovos “dėl valdžios”. Bet dėl to, kas ir kaip turi būti “valdoma”, rimtesnės diskusijos nebuvo periodinėje spaudoje.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

Vardai įvykiuose

TARP JUBILIATŲ

Juozas Prunskis,kun. dr., redaktorius, keliautojas, šventė savo 25 žurnalistinio darbo metus. Jo jubilėjus pažymėtinas tuo, kad padarė rimtą žingsnį sulaužyti įprastines jubilėjines tradicijas. Yra mada jubiliatui dovanoti automobilius, pinigus ar kitus apygerius daiktus, o jis parodė, kad tokia proga pats jubiliatas gali padaryti auką. Prunskis paaukojo 2,500 dol. įvairioms premijoms. Kai kurie draugai, jį už tai sveikindami, betgi atkreipė dėmesį į tai, kad ir jis savo premijomis aplenkė lituanistinį mokslą. Ten pat Chicagoje šventė 75 savo amžiaus metus dailininkas Adomas Varnas. Tai buvo visuomenės pagarbos ir šilumos demonstracija jam už tai, kad jis visada ėjo su visuomene gyvas ir judrus. Net ir dabar. Ta proga suruošta paroda buvo jo viso gyvenimo kūrybos manifestacija.

Julius Starka, buvęs operos chormeisteris, susilaukė 70 metų. Tas sukaktis jis praėjo tyliai, nes jis pats nepaprastai tylus ir kuklus žmogus, bet didelio skonio ir kruopštus atsidėjęs muzikas. Dabar jis sau taip pat tyliai vargoninkauja Brooklyne lenkų parapijoje.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

PAKILK, TĖVIŠKE

K A R I Ū N A S

Žiūrėk, pavasaris atbunda, saulė juokias,
Ir upėse tuoj ižas pajudės.
Pakilk ir tujen, mano tėviške,
Pakilk iš naujo džiaugtis ir žydėt

Tave sukaustė ilgos, sunkios žiemos.
Tu kaip gražuolė mieganti buvai.
Žiūrėk, per dangų paukščiai mėlyni sugrįžta,
Ir tu laisva išeisi džiūgauti su jais.

Skaityti daugiau: PAKILK, TĖVIŠKE

LAIŠKAI: Ar tai asmenų nesugyvenimo vaisius?

Seku straipsnius, kurie rodo žmonių visuomeninio galvojimo raidą tremtyje. Nes nuo visuomeninio galvojimo priklauso (bent iš dalies), kuria linkme plėtosis jų tos srities veiksmai. Paskutiniu laiku teko stebėti pasisakymus apie politinės vienybės nebuvimą tarp katalikų. Spaudos pasisakymuose buvo jausti daugiau noro tos nevienybės priežastis minimalizuoti nurodant, kad nevienybė ar kitų pavadintas skilimas atsiradęs dėl asmeninių nesusipratimų, dėl vadovaujančių žmonių nesugyvenimo, o idėjinio skirtumo, skirtingo visuomeniniais klausimais galvojimo tarp jų esama nedidelio ar visai nejausti.

Tuos pasisakymus pergalvodamas ir ieškodamas savos išvados, susilaukiau naujos medžiagos. — 1 Jos atėjo su lapkričio 4 d. “Draugu”, kuriame buvo ilgas A. Gražiūno straipsnis “Ar turim ko iš komunistų pasimokyti?” Visais argumentais jis vedė į tai, kad iš jų pasimokyti negalima nieko. Tačiau buvo jausti, kad straipsnis su kažkuo ginčijasi. Ypač kažką įspėja straipsnio pabaiga: “kas pasišauja griebtis komunistinių metodų — dažniausiai kovos su pačiu komunizmu pretekstu — neilgai trukus pajunta didelę pagundą tais metodais pasinaudoti ir santykiuose su nekomunistais. Juo labiau, kad kitiems šitokių dalykų nesitikint, galima — bent laikinai — pasiekti kokio nors ‘stebuklingo’ efekto. Tačiau tai nesuderinama nei su krikščionybės, nei su demokratijas dvasia bei principais, todėl bet keno jų vartojimas griežčiansiai smerktinas. Tokius metodus šiuo atveju vartojantieji — vistiek iš kurios ideologines ar politinės grupės jie būtų — turi būti traktuojami lygiais nusikaltėliais, kokiais laikomi tuos metodus vartojantieji komunistai”.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI: Ar tai asmenų nesugyvenimo vaisius?

Turinys, metrika

Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenės keliu ...............  1
Studijų Biuras: Valstybė ir valdžia (tęsinys iš ciklo: 
     Į pilnutinę demokratiją) .............................  9

Julius Vidzgiris: Ateina į valdžią technikas .............. 17
Simas Sužiedėlis: Steigiamasis Seimas ..................... 23
Zenonas Ivinskis: šešios savaitės ......................... 31
Kariūnas: Lietuva (iš partizanų poezijos) ................. 41
     DARBAI IR IDĖJOS: 
     Tėvynėje: Jaunimas su kauke turi augti Lietuvoje; 
     Žodynas subolševikintas (J. Diržys); 
     Rezistencijos paminėjimas (J. Brazaitis); 
     Tremtyje: Gudai ir Lietuva (S. S.); 
     Tautinės bendruomenės amerikiečių akimis (A. Šalčius); 
     Mūsų socialistinis jaunimas pasisakė (Vt. Vt.); 
     Dienos reikalai laisvinimo veikloje (J.B.); 
     Idėjos spaudoje; 
     Vardai įvykiuose; 
     Kelkis, tėviškėle (Kariūnas); 
     Laiškai: Ar tai asmeninio nesugyvenimo vaisius? ... 42-46

Skaityti daugiau: Turinys, metrika

Į Laisvę 1955 7(44)

STUDIJŲ SAVAITĖ: Ką ji pasakė į Lietuvą

ADOLFAS DAMUŠIS: Kaip naciai žadėjo kryžius už Lietuvos išdavimą

PILYPAS NARUTIS: Vieno iš kovotojų kelias

VACLOVAS SIDZIKAUSKAS: Teisininkų kongresas už laisvę ir teisę


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Laiškas į Europą

NR. 7 (44)   1955 M. RUGSĖJO

JUOZAS BRAZAITIS

STUDIJŲ SAVAITĖjau antra Europoje... Joje pasvarstant, kiek šios dienos lietuvių sąlygose pajėgiame vykdyti tremties uždavinius, tinka stebėti konkrečios aplinkos gyvenimo reiškinius ir juos vertinti atsakymu į klausimus: ar jie stiprina gyvą ir kuriančią lietuvio dvasią tremtyje; ar jie ruošia tinkamą dvasią, parneštiną į Lietuvą; ar jie prisideda prie tėvynės laisvinimo pažangos.

Taigi stebim žodžius ir darbus . . .

1.

Išmokom tremtyje vieną žodį, kuris apėmė mūsų sąmonę ir pasąmonį, protą ir jausmus. Tai išlaisvinimo žodis. Jis skirtas išreikšti mūsų nusistatymams ir pasiryžimams tėvynės atžvilgiu. Tačiau šio žodžio sąvoka linkstame vertinti ir savo asmeninius veiksmus, vadindami juos išsilaisvinimu iš asmenybę varžančių pančių, prietarų, kliuvinių. Laisvės siekimu mėginame savo veiksmus įprasminti.

Tik kiekviena didelė vertybė susilaukia falsifikatų. Netikras pinigas veda į kalėjimą. Suklastota tiesa veda į klaidą ir gyvenimo akligatvį.

Skaityti daugiau: Laiškas į Europą

VALSTYBĖ IR ŠEIMA

Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ ciklas buvo pradėtas Nr. 2(39) str. Valstybė ir kultūra; jame svarstyta, kaip demokratijos principą. įgyvendinti kultūros srity, kad būtų pagerbti visų piliečių pasaulėžiūriniai įsitikinimai.

Nr. 3(40) ir 4(41) buvo str. žmogus ir ūkis: kaip demokratijos principą įgyvendinti ūkio srity, kad kuo tikslingiau būtų suorganizuota ūkinių gėrybių gamyba ir kuo teisingiau jos būtų paskirstytos tarp piliečių.

Nr. 5(42) str. Tauta tarp tautų: nepriklausomos Lietuvos įsijungimas į Europos tautų šeimą.

Nr. 6(43) str. Valstybė ir valdžia: kaip suorganizuoti valdžią, kad ji kuo teisingiau piliečių demokratines laisves suderintų su valstybės pažangai reikalinga tvarka.

Atsiliepdami į eilę paklausimų, svarstymą dar pratęsiame pora straipsnių.

ŠEIMATAUTOS IR VALSTYBES PAGRINDAS

Šeima yra pirmykštė ir pagrindinė žmonių bendruomenė. Šeima yra ląstelė, iš kurios išaugo ir kuria laikosi tauta ir valstybė. Šeima nėra valstybės funkcija, bet savarankiška bendruomenė, turinti teisių, kurių valstybė nei nusavinti, nei panaikinti negali. Be abejojimo, augštos kultūros gyvenime šeima savo teisių negali įvykdyti vien savomis pastangomis. Jai į pagalbą turi ateiti valstybė. Tačiau šeimai teikiama valstybės pagalba šeimos teisių nesusiaurina, o tik sudaro sąlygų joms vykdyti.

Skaityti daugiau: VALSTYBĖ IR ŠEIMA

STEIGIAMASIS SEIMAS

SIMAS SUŽIEDĖLIS

Pirma šio straipsnio dalis Nr. 6(43). Ten buvo aprašyta, kaip Steigiamasis Lietuvos seimas sudarė vyriausybes ir ypačiai kaip kūrė pagrindinį įstatymą — valstybės konstituciją, žinomą 1922 metų konstitucijos vardu. Ji padėjo pagrindą Lietuvos politinės demokratijos santvarkai.

[Pradžia Nr. 6(43)]

Savanorių aukos reikalavo dar ir socialinės demokratijos. Buvo žadėta teisingiau išskirstyti žemę, kuri sudarė vienintelį Lietuvoj nelygybės slenkstį.

*

ŽEMES REFORMA buvo antras stambus įstatymas. St. Seimas jį priėmė 1922 m. vasario 15, Nepriklausomybės šventės išvakarėse, lyg tam tikrą dovaną tiem, kurių viena politinė nepriklausomybė negalėjo patenkinti. Mažažemiams ir bežemiams trūko atramos po kojomis ir nuo pono nepriklausomos duonos. Jiems reikėjo dar socialinės nepriklausomybės, didesnio teisingumo: nebuvo gera, kai vieni tos žemės turėjo per akis, o kitiem nebuvo nė trupinio.

Antra vertus, tai buvo ir tautinis reikalas. Žemės perteklių savo rankose turėjo senoji aristokratija, atitrūkusi nuo visos tautos ir priešiškai jai nusistačiusi. Seime buvo nurodyta, kad pusantro tūkstančio dvarininkų valdė daugiau kaip trečdalį (38%) visos žemės. Nemaža iš jų nukūrė į Lenkiją ir įsivilko į lenkų karininkų uniformas.

Skaityti daugiau: STEIGIAMASIS SEIMAS

SVEČIUOSE PAS KURMĮ

ADOLFAS DAMUŠIS

Jau keturios savaitės buvo praėję nuo 1941 metų sukilimo prieš sovietinius okupantus, kai nacių pareigūno Kurmio veiklos rezultatai Kaune pradėjo labiau ryškėti.

Sukilimo pastatytoji Laikinoji Lietuvos Vyriausybė skubėjo grąžinti bolševikų sugriautą ūkį į galimai normalesnę padėtį. Skubėjo, nes buvo juntama, kad naujieji okupantai yra nepatenkinti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu ir Laik. Vyriausybės amžius bus neilgas. Per atskirus asmenis bei įstaigas, moraliniu teroru bei agresyviu įtikinėjimu naciai stengėsi įjungti lietuvius į karą prieš Sovietų Sąjungą ir kartu priversti savanoriškai atsisakyti nuo nepriklausomybės minties. Ši akcija buvo nukreipta ypatingai į Laik. Vyriausybę ir Liet. Aktyvistų Frontą.

Laikinoji Vyriausybė be to dar turėjo ir vidaus sunkumų. Voldemarininkai, kurių vieni išėję iš komunistinių kalėjimų, kiti atvykę iš Vokietijos, buvo priešingi Laikinajai Vyriausybei ir skelbė, kad jiems, voldemarininkams, yra atėjęs laikas perimti vadovavimą lietuvių tautai. Jie esą nuo seniai jau buvo vokiečių nacionalsocialistų draugai, kai tuo tarpu Laikinojoje Vyriausybėje beveik visi esą aiškūs antinaciai. Tokios nuotaikos vyravo viename ekstremistiniame voldemarininkų sparne.

Voldemarininkams apraminti buvo padaryta visa eilė pasitarimų, net siūlant įvairių vietų vyriausybėje, bet su viena sąlyga, kad jie atvirai ir viešai remtų Lietuvos nepriklausomybės mintį. Pirmuose pasitarimuose jie su ta sąlyga sutiko, bet vėlesniuose atsimetė. Pajutome, kad jie neturi savarankiškumo ir sprendimo galios, bet yra saistomi kažkokio užkulisio.

Skaityti daugiau: SVEČIUOSE PAS KURMĮ

Neeilinis kovotojas

Prisiminus gyd. Bronių Stasiukaitį, žuvusį bombarduojant Stettiną 1944.

PILYPAS NARUTIS

Rezistencija, rezistentai, pogrindis — tai žodžiai, kuriais išmarginta nūdienė tremtinių spauda, o ypač minėjimai bei iškilmių prakalbos. Išrinktum tuos žodžius iš apyvartos, rodos, ir laikraščiai ir prakalbos būtų tuščios...

Jei atsistotų prieš mus dabar iš Pucko kapinių, greta vienas kito suguldyti, kun. A. Lipniūnas, dipl. inž. A. Šapalas, iš Stettino kapinių gyd. Br. Stasiukaitis arba Rygos kalėjime bolševikų pakartasis gyd. Zenkevičius, prie Minsko bolševikų sušaudytasis leit. St. Tilinskas, Vokietijos kapinėse gulįs V. Viršyla, Juozas Rudokas ir daug kitų, kurių kovingumu už Lietuvos laisvę atžymėtas praeitas dešimtmetis, ir jei jie žodžiais į mus prabiltų, tai kažin ar jų žodyne šių mados žodžių rastume. Tik tas kalba apie bažnyčios bokštus, kas iš tolo į bažnyčią žiūri arba ją prisimena, o ne tas, kuris klūpo bažnyčioje ir meldžiasi.

Slaptame darbe

Buvo 1940 m. Neilgai teko šnekėtis su Broniumi, kai jo užklausiau, ar sutinka įsijungti į prieškomunistinę organizaciją LAF (Liet. Aktyvistų Frontą. Red.). Kovoti už Lietuvos laisvę jam buvo savaime suprantama pareiga: tegalvojo tik kaip ir ką jis gali. Sutiko. Pasakiau jam pirmuosius bendrai sutartus ženklus: baltas raištis su juodom raidėm TDA. Sutiko jis ir su jam skirtuoju uždaviniu: organizuoti sanitarinę pagalbą — žmones ir priemones. Kaip tiksliai, rimtai ir puikiai jis savo uždavinį atliko, liudija ir tas faktas, kad per jo ryšininkus buvo gautas vienas iš svarbiausių LAF Štabui skirtų pranešimų iš Kumpio 54 (žr. A. Damušio str. “Į Laisvę” Nr. 4). Kumpis 54 buvo NKVD-istų veik mirtinai sužalotas: NKVD -istams imant jį gydyti, per medicininę pagalbą, Broniaus nutiestus ryšius, pateko ir mums reikalingos žinios. Broniaus ryšininkai parūpino sukilimo atvejui LAF štabui patogiausią buveinę: Senelių prieglaudoje, Žaliajame Kalne. Bronius pasirūpino tuo, kas buvo svarbiausia — slaptumu (nusipelnęs yra ir vienas Broniaus prietelių dr. X). Visą slaptojo organizavimo metą jis pats nesijautė saugus. Jo gyvenamame name daug kartų lankėsi NKVD kratų ir areštų, nors ir ne pas jį patį. Paprastai, kulkos lekiančios pro šalį yra nemažiau bauginančios už tas, kurios tiesiai pataiko... Nemanau, kad jam tada kas būtų pavydėjęs tų apsiimtų pareigų.

Skaityti daugiau: Neeilinis kovotojas

JAUNIMAS STUDIJOSE

ANTANAS MUSTEIKIS

Tai buvo įmanoma Lietuvoje. Savame krašte jaunimo subrendimas ir polinkiai nepastebimai suaugdavo į vyresniosios kartos puoselėjamus kultūros rėmus. Nebuvo pavojaus, kad asmuo dingtų lietuviškajai kultūrai, kad viena karta atitrūktų nuo kitos, kad pati lietuviška kultūra nuskęstų svetimojoj.

Emigracija ir tremtis priešingai: marina atsineštinį gimtojo krašto žodį, jausmą bei kultūrą; atskiria studijuojantį jaunimą nuo vyresniosios kartos; priverčia daugiau pasiduoti gyvenamos svetimos kultūrinės aplinkos srovei.

Į kur ji lenkia ir į kur link galima ar reikia pačiam pavairuoti?

1.

Jungtinių Amerikos Valstybių mokykloje šalia autoritetizmo buvo ryški europiečių pedagoginė laissez faire srovė, kuri prisiėmė Rousseau mintį, kad žmogus esąs gimęs laisvas; jo nevaržoma prigimtis savaime susiranda teisingą kelią, ir dėl to jis nevaržytinas jokių principų. Ją papildė daug toliau nužengusi amerikiečių pedagoginė sistema James pragmatizmo ir Dewey eksperimentalizmo ar instrumentalizmo įtakoje.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS STUDIJOSE

LIETUVIŲ KATAKOMBOSE

Vokiečių gydytojas Josef Scholmer, grjžęs iš Vorkutos, paraše knygą “Die Toten kehren zurueck”. Jis pasakoja tarp kitų daiykų, kaip vieną dieną ten Vorkutoje esantieji lietuviai pasikvietė jį, evangeliką, į savo slaptas pamaldas.

Brigadininkas žinojo apie pamaldas. Jis darbus paskirstė taip, kad tikintieji gavo darbus, kuriuos turėjo atlikti ligi 4 valandos ryto. Kai Scholmeris prisijungė prie tos grupės, ji pasijudino šachtos link, prie įėjimo.

“Keltuvas rieda pilnu tempu; be pertraukos eina vagonai su anglimis į viršų. Niekas apie mus nesirūpina. Mes praeiname keltuvą ir leidžiamės į gilumą. Veikiančiais tuneliais pasiekiame nebeveikiančią šoninę šachtą, kuri užsibaigia kripta. Prie užpakalinės sienos pritaisyta lenta atstoja altorių. Ant sienų kabo dvi angliakasių lempos. Ant altoriaus dega dvi žvakutės. Susirinkę apie 20 žmonių, daugumo jų nepažįstu. Visi stovi tylomis, paskendę maldoje. Jie jaučiasi saugūs, čia apačioje nėra ko bijoti sargybų kontrolės. Jokis kareivis, kuris brangina savo gyvybę, nedrįsta čia leistis.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ KATAKOMBOSE

Studijų savaitė kalba į Lietuvą

Pateikiame Amerikos Balso Europoje redaktorių paruostą reportažą iš Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės, š. m. rugpjūčio 8 perduotą į Lietuvą.

*

Pranešėjas;

Su mikrofonu lankomės Europos Lietuvių Fronto Bičiulių, vakarų Vokietijoje, Schondorfe, surengtoje studijų savaitėje. Tik įžengus jų tradicinio, kasmet rengiamo suvažiavimo būstinėn, mes sutikome Lietuvių Fronto Bičiulių vyriausios vadovybės Europoje sekretoriųJoną Medušauską.

Kl. Malonu būtų iš tamstos trumpai išgirsti, kokie yra Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės tikslai?

Ats.Lietuvių Frontas siekia Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Bet Lietuvių Frontas neapsiriboja vien politine veikla. Lietuvių Fronto Bičiuliai meta savo kūrybines jėgas ir į kultūrinę sritį, ši studijų savaitė ir yra vienas iš kultūrinės Lietuvių Fronto Bičiulių veiklos vaisių. Studijų savaitės tikslas yra išsamiai panagrinėti mums lietuviams rūpimas problemas.

Kl.Kokia yra šiemetinės studijų savaitės pagrindinė tema?

Ats.štai ši studijų savaitė turi bendrą, temą: Lietuva tėvynėje ir tremtyje. Bet vien teoretinių klausimų gvildenimu nepasitenkiname. Mes siekiame naujas čia išlukštentas pažintis nešti į gyvenimą ir tuo būdu realiai ir veikliai įsijungti į tą likiminę kovą, kurią lietuvių tauta Lietuvoje ir plačiai išblaškyta visame pasaulyje veda už laisvą lietuvių tautos gyvenimą.

Skaityti daugiau: Studijų savaitė kalba į Lietuvą

Europos Bičiulių studijų savaitė

Europos LF Bičiuliams, atrodo, pavyko surasti tinkamą ir pastovią priemonę savitarpiniam solidarumui stiprinti ir lietuviškų problemų supratimui gilinti. Tai pačių gyvenimo sąlygų pažadintos studijų savaitės.

Šiemet studijų savaitė įvyko rugpjūčio 1-7 Schondorfe prie gražaus Ammero ežero Vokietijoje.

*

Pernykštis patyrimas rodė, kad studijų savaitės programos negalima perkrauti paskaitomis, šiemet pasitenkinta viena paskaita per dieną, jai ir diskusijoms dėl jos skiriant visą priešpietį. Prof. A. Maceinos sugestija buvo, kad studijų savaitės, virsdamos nuolatine institucija, kiekvienais metais gvildentų tik vieną kurį klausimą. Taįp daro ir prancūzų . socialines savaitės. Šiemetinei studijų savaitei buvo paimta bendra tema:

’’Lietuva tėvynėje ir tremtyje”,

kuri buvo plėtojama septyniais pranešimais.

1.    Kun. R. Krasausko “Lietuvių tautos istorinio likimo tragika” ir prof. dr. A. Liuimos “Antireliginės propagandos kryptis Lietuvoje” palietė daugiau lietuvių religinio gyvenimo padėtį;

2.    J. K. Čeginsko “Valstybinė lietuvių sąmonė” ir prof. J. Griniaus “Lietuvių tarybinės literatūros pobūdis” iškėlė komunizmo pastangas ir metodus sunaikinti lietuvių valstybinei sąmonei, sukurti naujam žmogui ir kaip tam priešinasi kovojantis kraštas;

3.    Daugiausia buvo svarstoma tremties padėtis. Tą klausimą nagrinėjo kun. D. Kenstavičius —‘'Tremtinių pasiruošimas tėvynei”, M. Musteikis — “Tremtinių nutautimo pavojai”. Pabaigoje taip pat buvo paskaitytas ir J. Brazaičio pranešimas “Tremtinių veiklos įprasminimas”. Dalyvių buvo pastebėtas ir įvertintas rūpestingas pranešimų paruošimas ir ne viena originali mintis.

Skaityti daugiau: Europos Bičiulių studijų savaitė

Vietoj rezoliucijų

Europos LF bičiulių 1955 m. rugpiūčio 1-7 d. pravestoje studijų savaitėje, išklausius paskaitų ir jas apsvarsčius, išryškėjo šios pagrindinės mintys:

1.

Tremties įprasminimo rūpestis įpareigoja realiai svarstyti tremties uždavinius, atsižvelgiant į lietuvių tautos praeityje sukauptą patirtį, į esamą padėtį tėvynėje ir tremties sąlygas. Realių svarstymų šviesoje turi būti planuojama visa tremties veikla. Mūsų veiksniai akivaizdoje nusitęsiančios tremties turi neatidėliotinai paruošti planus trims-keturiems penkmečiams ir veikliai vadovauti jų vykdymui.

2.

Lietuvis, per šimtmečius kovodamas už laisvę su priespauda, parodė nepaprastą pasipriešinimo valią. Iš kitos pusės, patekęs į švelnesnes aplinkybes, kai priespauda jo tiesiogiai nevaržo, jis leidžia atslūgti pasipriešinimo valiai, tampa perdaug nuolaidus, net greitas pasiduoti svetimoms įtakoms. Tremties gyvenimo patogumai ypač žalojamai veikia jo būdą. Todėl kiekviena lietuviškoji veikla tremtyje turi būti sąmoningai energingomis pastangomis kreipiama į pasipriešinimą tremties dvasiai.

Skaityti daugiau: Vietoj rezoliucijų

Vilniaus universiteto praeitis ir mes

Vilniaus universiteto 375 metų sukaktį prisiminė Bostone Vilniaus Sąjungos skyrius. Minėjime apie Vilniaus universiteto praeitį kalbėjo prof. S. Sužiedėlis, apie lenkų laikus (1920-1939) adv. A. Juknevičius ir apie Vilniaus universiteto grįžimą Lietuvai — prof. Ign. Končius. Minėjimas įvyko kovo 27.

Nors minėjimų mūsų tarpe yra gana gausu, Vilniaus universiteto prisiminimą reikia laikyti teigiamu dalyku. Lenkai, Vilniaus universiteto buvę profesoriai ir auklėtiniai, Londone yra net sudarę savo akademinę draugiją, kuri išleido jau 3 leidinius, pavadintus ‘‘Alma Mater Vilnensis”; juose stengiamasi toliau palaikyti Stepono Batoro lenkiškojo universiteto tradicijas bei dvasia. Ta dvasia, žinoma, yra šovinistinė, nepasimokiusi nė iš praėjusio karo smūgių; ji veržli ir lietuviams nepalanki. Vilnius ir toliau tebesisavinamas. Vilniaus un-to atliktas kultūrinis darbas įskaitomas į lenkų tautos nuopelnus.

Visiems žinoma, kad teisę į nepriklausomą gyvenimą apsprendžia ne vien fizinis ginklas, bet ir kultūrinis. Kultūriniu ginklu taip pat kiti puolami, kai paneigiamas jų kultūrinio darbo įnašas, o iškeliamas savas, ar geriau, pasisavintas. Taip lenkai ir rusai savinasi Lietuvos augštosios mokyklos nuopelnus praeityje.

Mūsų reikalas savo tautos nuopelnus kelti ir ginti, šiam reikalui, manome, pravers "Į Laisvę” skaitytojams duoti anos S. Sužiedėlio paskaitos bent trumpą santrauką.

*

Mūsų tautos kelyje, — pastebi S. Sužiedėlis, — yra buvusi kryžkelė, kurioje randame įsmeigtą kryžių. Tai krikščionybės pradžia. Nevisų vienodai ir blaiviai ji vertinama. Kai kas daugiau pabrėžia tai, kad krikščionybės daigai į mūsų tėvų žemę buvo smaigstomi kalaviju, ir tiktai jo rankena priminusi Kristaus ženklą. Tačiau tiktai su krikščionybe Lietuvoje prasidėjo švietimo darbas. Katalikybei beplintant, pirmosios mokyklos kūrėsi prie bažnyčių ir vienuolynų. Vilniaus universitetas yra vienas iš tų pavyzdžių. Jo šaknys yra Bažnyčios pamatuose, ir kas jų tikrai istoriškai jieško, ateina ligi šv. Jono bažnyčios Vilniuje.

Skaityti daugiau: Vilniaus universiteto praeitis ir mes

Tarptautinis juristų kongresas Atėnuose

Gera, kai kovoje už išlaisvinimą stipriname vienas kitą tos pačios tautybės žmonės — savo sutarimu ir veiklos pavyzdžiais; geriau, kai bendrai kovai susijungia visi pavergtieji — taip kilo Jungtinės Pavergtosios Tautos; geriausia, kai kovon už tiesą ir laisvę stoja draugėn pavergtieji ir laisvieji. Šia prasme tenka vertinti juristų ir kitus panašius tarptautinius kongresus, kuriuose ir lietuvių atstovai gali aktyviai pasireikšti.

*

Prieš trejis metus, tiksliau 1952 rugpiūčio mėnesį, laisvųjų Vokietijos juristų iniciatyva ir pastangom;s, buvo sušauktas Berlyne juristų kongresas, kuriame dalyvavo visos eilės laisvųjų kraštų teisininkai — teisėjai, teisės profesoriai, advokatai, prokurorai — taip pat ir Sovietų pavergtųjų kraštų juristai. Laisviesiems Lietuvos juristams tame kongrese atstovavo dr. Antanas Trimakas ir dr. Juozas Sakalauskas. Pagrindinis to kongreso uždavinys buvo tirti teisės padėtį Sovietų okupuotoje ir komunistų valdomoje rytų Vokietijoje. Vokiečiai teisininkai pateikė tuomet kongresui kruopščiai surinktos ir gerai dokumentuotos medžiagos, duodančios pasibaisėtiną, sistemingo teisės iškraipymo ir net jos paneigimo bei žmogaus nuteisinimo vaizdą. Pateiktieji duomenys buvo patvirtinti gyvų liudytojų parodymais. Berlyno kongreso atskleista tikrovė, kokia ji ir šiandien tebėra komunistų valdomoje rytų Vokietijoje bei vidurio ir rytų Europos kraštuose, plačiai nuaidėjo visame pasaulyje, atidarė akis daugeliui tų, kurie netiki ar nenori tikėti bolševikų nežmoniškumu ir žiaurumu arba kurie yra abejingi neutralistai. Bolševikų pasaulis nervingai reagavo į Berlyno kongreso atskleistus faktus bei padarytus nutarimus. Vienas aktingiausiųjų laisvųjų Vokietijos juristų organizacijos veikėjų, Linse, netrukus po kongreso buvo bolševikų pagrobtas ir dingo sovietiniame pragare.

Skaityti daugiau: Tarptautinis juristų kongresas Atėnuose

Kiek Ženevos dvasia mus gali patenkinti

Atsakymas priklauso nuo to, ko kas iš Ženevos norėjo. Diplomatų įteiktuose raštuose buvo prašomi vakarų užsienių reikalų ministeriai ir toliau nepripažinti Lietuvos aneksijos. Jungtinės Pavergtos Tautos ir Altas prašė priversti Sovietus atitraukti iš okupuotų kraštų karines bei okupacines jėgas ir sudaryti sąlygas, kad gyventojai laisvai išsirinktų sau demokratines vyriausybes (Žr. Į Laisvę Nr. 6-43, 55 p.).

Ženevos konferencijoje nieko tuo reikalu nebuvo padaryta. Nebuvo rimtai klausimas siūlytas nė į darbų programą. Paliktas status quo... Tuo atžvilgiu buvo patenkintas diplomatinių raštų prašymas — Lietuvos aneksija ir toliau nepripažįstama. Bet atsitiktinai tas prašymas sutapo savo rezultatais ir su Bulganino noru — klausimo visai nekelti.

Taiga formaliai nieko nei laimėta nei pralaimėta. Faktiškai kitaip.

1. Naujos atmosferos pradžia

Faktinė pavergtųjų kraštų laisvinimo eiga priklauso nuo to, kokie santykiai klostos tarp Rytų ir Vakarų, konkrečiau — tarp Sovietų ir Amerikos. Kai santykiai įsitempia, kalbos apie išlaisvinimo galimybes garsėja ir viltys pakyla, kad šalia šaltojo karo ginklų — propagandos ir ūkinės presijos — atsiras trečias ginklas — karinis, nes tik jo įtakoje išlaisvinimo galimybės bus realios. Kai santykiai atslūgsta, tai išlaisvinimo kalbos prityla, ir atsiranda pagrindo nevilčiai, nes tada ir šaltojo karo ginklai netokie trankūs.

Su Ženeva atėjo pradžia antrajai padėčiai.

Skaityti daugiau: Kiek Ženevos dvasia mus gali patenkinti

Diskusijos politines atsakomybės klausimais

Vadovaudamasis mintimi, kad baimė susitepti istorijos nešvarumais nėra dorybė, o tik priemonė dorybei išvengti, katalikų akademikų internacionalas (Pax Romana) suruošė tarptautines diskusijas krikščionių politinės atsakomybės klausimu. Diskusijos ir jų išvados kaip bandymas jieškoti laiko dvasią ir reikalavimus atitinkančių atsakymų kaikurioms mūsų dienų priblemoms vertos ir “Į L” skaitytojų dėmesio, juo labiau, kad LFB rezistencinis sąjūdis taip pat negali atsisakyti jieškojimo naujų sprendimų išlaisvintos Lietuvos politiniam gyvenimui.

*

Ar politiką reikia niekinti?

Diskusijose buvo konstatuota, kad ypatingai jaunimas į politiką žiūrįs kaip į nešvarų dalyką., į politikus — kaip į nepatikimus žmones, ogi politines partijas nevienas laikąs iš viso nereikalingas. Šitokie prietarai esą klaidingi. Tokiom tendencijoms reikią pasipriešinti. Politikai nesą nei blogesni, nei geresni, kaip visi kiti žmonės. Silpnybės ar nemoralumas nesą tik politikams rezervuotos savybės, o esą lygiai visose profesijose sutinkami reiškiniai. Nuo nuodėmės ir pagundos nesanti apsaugota nė viena gyvenimo sritis. O politinės partijos esančios būtinos tarpininkės tarp gyventojų ir valdžios, tarp politikos vadovų ir jų rinkėjų. Demokratijoje krikščionių politinė atsakomybė esanti ypatingai aiški, lygiai ir pareiga nuo tos atsakomybės nebėgti.

Skaityti daugiau: Diskusijos politines atsakomybės klausimais

Kur šiandien stovi masonai

Viena iš tarptautinių organizacijų, daugiausia Įtakos turėjusi pasauliui valdyti, buvo masonai. Jų organizacija turėjo išstumti iš viešojo gyvenimo Katalikų Bažnyčios įtaką ir atsistoti jos vietoje su savo idėjomis, pagal kurias gyvenimas turėjo būti perkurtas. Susiformavusi 18 amžiaus šviečiamojo amžiaus filosofijoje, masonų organizacija savo ideologiniu pagrindu laikė deizmą — pripažino, kad yra Augščiausioji Būtybė, leidusi pasaulį. Pripažino kitaip tikintiems ir galvojantiems toleranciją, tik iš tolerancijos ribų išskyrė Bažnyčią, į kurios vietą patys masonai pretendavo. Masonų organizacija buvo slapta, su griežta drausme, hierarchija, kultu bei jo liturgija, su aiškia veiklos taktika, kurioje ypačiai dėmesio vertas buvo savo narių-brolių infiltravimas į kitas organizacijas, kad ten vadovautų ir per jas plėstų savo įtaką. To dėka 19 amžiaus viešasis gyvenimas buvo labiausiai masonų rankose. Jų žmonės turėjo valdžios, o protestantiniuose kraštuose kartais net bažnytinių organizacijų raktines pozicijas. Tik Katalikų Bažnyčia griežtai gynėsi nuo masonų infiltracijos, jų atžvilgiu neigiamai nusistačiusi, neleisdama savo nariams dalyvauti masonų ložėse. Tai galėjo tik didinti masonų karingumą prieš Bažnyčią.

Po pirmojo pasaulinio karo masonų reikšmė sumenkėjo, kai įsigalėjo Europoje nacionalsocializmas ir komunizmas. Abu šie režimai masonų ložes uždarė. Juodu negalėjo dalytis įtakomis su masonais. Po karo masonai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje atsigavo. Tačiau kaip jie veikia dabar, kiek jie turi įtakos viešajam gyvenimui, kokios srovės teka tarp jų pačių, nelengva pasakyti, nes organizacijos ir savo veikimo slaptumą masonai stengiasi ir šiandien išlaikyti. Bet kad su laiku jie turi taip pat keistis, tuo abejoti netenka, šiek tiek žinių yra paskelbęs prancūzų laikraštis “France-Observateur”, kairiojo nusistatymo ir neutralizmo šalininkas; jas papildė šveicarų nepriklausomas dienraštis “De Tat". Jų informacijas čia sutraukiame.

Skaityti daugiau: Kur šiandien stovi masonai

Subkategorijos