SKAITYTOJŲ ŽODIS

Lietuvos diplomatai žino savo atsakomybę

A. Gečys str. "Lietuvos laisvinimo veikla (ĮL Nr. 851122) teigia, kad iš Lietuvos diplomatų "turėjome teisę gauti daugiau kaip sėkmingą reprezentavimą” (18 psl.), ir jis sumini tris punktus, kaip tie Lietuvos diplomatai galėjo daugiau pasireikšti.

Tačiau jis čia užmiršta tris svarbius dalykus: 1) kad užsienio diplomatai bet kuriame krašte būna su to krašto vyriausybės sutikimu ir kad jie, nusižengę diplomatinėms taisyklėms, paprastai išvaromi iš krašto, 2) kad diplomatai pagal tarptautinę teisę yra savo vyriausybės agentai, tai yra pareigūnai, kurie veikia ne savo nuožiūra, bet vykdo savo vyriausybės valią ir 3) kad Lietuva dabar neturi teisėtos vyriausybės, ir todėl Lietuvos diplomatams nebeįmanoma vykdyti savo vyriausybės valios ir jai atstovauti, ir todėl faktiškai jie nebeturi pagrindo būti svetimame krašte.

Tačiau JAV vyriausybė neįsakė Lietuvos pasiuntinybei užsidaryti, kaip kai kurios šalys yra padariusios, bet leidžia jai veikti kaip įrodymą, kad Jungtinės Valstybės nepripažįsta Lietuvos okupacijos bei jos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Tokiu būdu Lietuvos pasiuntinybė Washingtone tapo ne tiktai nepriklausomos Lietuvos simboliu, bet ir akivaizdžiu Amerikos politikos Lietuvos atžvilgiu įrodymu.

Tokiai padėčiai susidarius, Lietuvos diplomatai netapo kokiais visuomenės veikėjais, kurie nesilaikydami savo diplomatinio statuso, turi rodyti "diplomatinę ir pilietinę drąsą Valstybės departamente” ir kalbėti apie "dviveidę JAV-bių politikos Pabaltijo valstybių atžvilgiu buvimą”. Su tokia drąsa ir tokiomis kalbomis jie tiktai užsidarytų duris į Valstybės departamentą ir pastatytų pavojun Lietuvos pasiuntinybės likimą. Laimei, Lietuvos diplomatai supranta jiems tenkančią atsakomybę ir be tokios drąsos parodymo atlieka savo pareigas, kurios jiems tenka esamoje padėtyje.

A. Plks
Washington, D.C.

Žodelis kritikams

Beveik komplimentas rašančiajam, kai į jo paskelbtas mintis atsiliepia net keli skaitytojai. Su kritikais, kurių laiškai paskelbti “Į Laisvę nr. 85(122), noriu bent keliais sakiniais pokalbį pratęsti.

L. Balvočiui: Turbūt pastebėjote, kad nė vieno Lietuvai naudingo išeivijos darbo Maskva nėra pagyrusi: tyli arba keikiasi. Kai giria, ar iškart nekyla įtarimas, kad darbas blogas arba bent nereikalingas? Jei dėl Baltų Laisvės lygos Maskvos čiaudėjimas paremia kitus argumentus, tai nieko blogo palaikyti tai geru ženklu.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

PIRMASIS DVIDEŠIMTMETIS

A. P. BAGDONAS

Milijoninio fondo idėja buvo iškelta dar 1951 m. mjr. Ličkaus Draugo laikraštyje. Paskui Puronas ir dr. K. Drangelis fondo idėją kėlė Vienybėje ir Alto suvažiavime, tačiau ta mintis dar buvo per ankstyva, nes naujieji ateiviai, ištrūkę iš Vokietijos stovyklų, stengėsi susirasti darbus, butus, siųsti vaikus į mokslą, įsigyti reikalingiausius daiktus, o ir uždarbiai buvo gana kuklūs. Tad nestebėtina, kad milijoninio fondo idėja tuo metu nesurado reikiamo atgarsio lietuvių visuomenėje.

Trys didieji LF darbuotojai, iš k. dr. C. Batukas, dr. A. Razma ir plk. A. Rėklaitis (miręs 1977 m.). Noreikos nuotr.

Praėjus lygiai dešimčiai metų, lietuviai ateiviai savo darbu ir pastangomis gerokai prasimušė į priekį: ne vienas įsigijo namus ir automobilius, buvo užvestos bankuose sąskaitos.

Jauno daktaro Antano Razmos iš naujo mesta milijoninio fondo idėja rado pritariančio atgarsio lietuvių išeivijoje. Jo paskelbtas straipsnis “Milijono dolerių fondas ir to fondo parlamentas 1960 m. gruodžio 8-tos dienos Draugo laikraštyje sukėlė didelį lietuvių visuomenės susidomėjimą. Kadangi straipsnis buvo diskusinis ir lietė aktualius išeivijos reikalus, tad ir reakcija buvo gyva. Pasipylė straipsniai ir komentarai ne tik pačiame Draugo dienraštyje, bet ir kituose laikraščiuose — Darbininke, Tėviškės Žiburiuose, net Naujienose. Ši tema buvo įvairiai gvildenama, o Naujienose tokio fondo sumanymas buvo gerokai iškritikuotas. Dr. A. Razmos buvo siūloma kurti milijoninį fondą, į kurį lietuviai, įnešę po 1.000 dol., taptų to fondo pilnateisiais nariais, o per savo rinktus atstovus tvarkytų ir patį fondą. Jis visiškai neabejojo, kad atsiras 1000 lietuvių, kurie galėtų paaukoti po 1.000 dol. 

Skaityti daugiau: PIRMASIS DVIDEŠIMTMETIS

LIETUVOS VADAVIMO ORGANIZACIJA PRAEITY

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Lietuvos vadavimo organizacija 1940-41

Svarstydami Lietuvos vadavimo organizacijos praeitį, turėtume prisiminti tos praeities kai kuriuos faktus bei įvykius ir jų eventualią įtaką Lietuvos vadavimo organizacijos dabarčiai ir ateities perspektyvai.1

Pagal buvusį Lietuvos atstovą Vokietijai ministrą Kazį Škirpą Lietuvos vadavimo veiklos arba organizuotos rezistencijos prieš sovietinį Lietuvos okupantą pirmieji žingsniai buvo žengti 1940 birželio 25-29 dienomis, jam iš Berlyno apsilankius Kaune. Tada Škirpa patyręs, kad buvęs užsienių reikalų ministerijos aukštas pareigūnas profesorius Tadas Petkevičius planavo sovietų okupuotoje Lietuvoje sudaryti Valstybės tarybą, ogi užsienyje, Vokietijoje, — Lietuvos egzilinę vyriausybę su egziliniu prezidentu Smetona. (Plg. Kazys Škirpa: Sukilimas, pp. 19-33). Škirpai betgi tas prof. Petkevičiaus planas nepatikęs. Pogrindžio Valstybės taryba jam neatrodžiusi tikslinga, nes sovietinis saugumas ją veikiai iššifruotų. Lietuvos egzilinės vyriausybės sudarymas okupuotos Lietuvos kaimynystėje, Vokietijoje, atrodęs tikslingas, bet praktiškai buvęs neįmanomas dėl reicho tuometinės taktikos vaizduoti draugingą politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Todėl Škirpa įsitikino, o gal įtikino ir prof. Petkevičių, kad Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį geriausia sudaryti Vokietijoje, patį Lietuvos vadavimą bazuojant Vokietijos — Sovietų Sąjungos karinio konflikto prielaida, o to branduolio veiklą atitinkamai derinant su Vokietijos — Sovietų Sąjungos tuometinių tarpusavio santykių raida. Todėl Škirpa ir ėmęsis iniciatyvos sutelkti aplink save Berlyne Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį, Lietuvos Aktyvistų fronto užuomazgos pavidalu. Formali tos LAF užuomazgos inauguracija įvyko 1940.XI.17, 27 asmenim pasirašius LAF steigiamąjį aktą, min. Škirpą pakvietus LAF vadu ir jam pasirinkus savo patarėjais - patikėtiniais Ernestą Galvanauską (buv. Lietuvos ministrą pirmininką, liberalą), Klemensą Brunių (inžinierių, voldemarininką), advokatą Rapolą Skipitį (liberalą), Antaną Valiukėną (tautininką), dr. Antaną Maceiną (jaunųjų katalikų) ir Karolį Žalkauską (liaudininką). (Plg. Sukilimas, p. 94). Pažymėtina, kad į tą Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį Škirpa, išskyrus dr. Juozą Jurkūną, iki sovietų invazijos į Lietuvą buvusį Lietuvos atstovybėje Estijoje, neįtraukė nė vieno Lietuvos atstovybės Berlyne pareigūno, o taip pat nė Vasario 16-osios akto signataro, valstybininko ir finansininko Jono Vailokaičio.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VADAVIMO ORGANIZACIJA PRAEITY

VIENIŠAS BŪRIUOSE

Stasio Barzduko mirties metinėms

VYTAUTAS VOLERTAS

Stasys Barzdukas 1981 m. rugsėjo 13 d. užbaigė savo žemiškąją kelionę, kuri buvo prasminga ir turtinga atliktais darbais Lietuvoje ir išeivijoje.

Bičiulis V. Volertas prisimena Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininką Stasį Barzduką žodyje, pasakytame jo minėjime 1982 m. balandžio 25 d. Washingtone, D.C.

Jau visiems laikams rūpesčius baigęs, pareigas įvykdęs a. a. Stasys Barzdukas suglaudina praeitį su ateitimi. Praeitis, ar būtų skaudi ar didi, yra neatgaivinama. Seniau ji nuskęsdavo staiga, palikdama šaltus, pavienius ženklus, kuriuos specialistai raišiodavo savo logika, atkurdinėdami istoriją. Emocijos žūdavo, jas tik bandydavome įsivaizduoti. O dabar technika padeda nuo išnykimo išgelbėti ir jausminių nuo trupų. Užsilaiko vaizdai, balsas Stebėdami filme įbrėžtus, Stasį Barzduką supusius, momentus manau, pajusime, kad mūsų išeivija staiga atsirado prie nesaugaus liepto. Norėsiu šitai paryškinti, nes tasai lieptas rytdienon veda. Praeitį istorijoje atkuriame, ateitis mus pačius formuoja, kar tais pražudydama, kartais augindama.

Stasys Barzdukas su Europos lietuvių vyskupu Antanu Deksniu Clevelande 1967 metais. Iš kairės: Feliksas Eidimtas, Clevelando LB apylinkės pirm., Kazys Žiedonis, LB Ohio apygardos pirm., Stasys Barzdukas, neatpažintas kunigas, vysk. Antanas Deksnys, kun. Kęstutis Žemaitis, kan. dr. Juozas Končius, Balfo pirm., ir Raimundas Kudukis, JAV LB tarybos narys.

Skaityti daugiau: VIENIŠAS BŪRIUOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PASISAKO KAI KURIAIS KLAUSIMAIS

Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę Dainavoje savo metinei studijų ir poilsio savaitei 1982 m. liepos 25 - rugpjūčio 1 dienomis, išklausę visos eilės paskaitų, pranešimų bei simpoziumų ir apsvarstę savuosius organizacijos reikalus konferencijos metu, nutarė atkreipti ypatingą bičiulių dėmesį:

1. Lietuvių Bendruomenės atžvilgiu —

a)    Bičiuliai supranta, kad išeivijos ateitis yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Iki šiol rėmę PLB darbus, bičiuliai ir toliau savo dėmesį ir paramą skirs Bendruomenės stiprinimui.

b)    Su pritarimu sekdami ateinančių 1983 metų Lietuvių Dienų ir PLB seimo Chicagoje ruošos darbus, bičiuliai prisideda darbu, aukomis ir dalyvavimu visuose renginiuose.

c)    Bičiuliai teigiamai pasisako už lietuvių kalbos Katedros prie Chicagos universiteto kaip centrinio lituanistikos studijų centro steigimą.

2. Lietuvos vadavimo organizacijos klausimu —

Išklausę simpoziumo prelegentų pasisakymus apie Lietuvos vadavimo organizacijos praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas, nuoširdžiose tos temos diskusijose vieningai pripažino, kad

a)    mūsų tautos išsivadavimo iš sovietų okupacijos pastangos yra reikalingos visos laisvę gerbiančios žmonijos, o pirmiausia laisvųjų lietuvių paramos;

b)    ta laisvųjų lietuvių parama nukenčia dėl mūsų išeivijos atatinkamų veiksnių tarpusavio nedarnos ir savųjų jėgų bei išteklių išsklaidymo;

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PASISAKO KAI KURIAIS KLAUSIMAIS

JUOZO KRALIKAUSKO KŪRYBOS VAKARAS

Vakaro programos dalyviai: iš dešinės — Bernardas Brazdžionis, Ema Dovydaitienė, Juozas Kralikauskas, Rūta Kleva Vidžiūnienė, Saulius Matas, Maureen Vaivadaitė

1982 gruodžio 4 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris suorganizavo 17-tą metinį literatūros vakarą, kuriame savo kūrybą skaitė iš Kanados atvykęs rašytojas Juozas Kralikauskas. Kralikausko kūrybą įžvalgiai aptarė žurnalistė Rūta Kleva Vidžiūnienė, pati 1982 metais laimėjusi dvi literatūrines premijas. Šiltais žodžiais svečią rašytoją pasveikino ir ta pačia proga literatūros vakarų organizatoriam palankų žodį pasakė Lietuvių Rašytojų d-jos pirmininkas poetas Bernardas Brazdžionis. Sveikinimo žodį tarė literatūros vakaran netikėtai iš Clevelando atvykusi JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Ingrida Bublienė.

Skaityti daugiau: JUOZO KRALIKAUSKO KŪRYBOS VAKARAS

METINIS VLIKO SEIMAS

Kritiškas seimo įvertinimas

JUOZAS KOJELIS

1982 metų metinis Vliko seimas įvyko lapkričio 6-7 d.d. Los Angeles mieste. Pirmos dienos posėdžiai ir banketas vyko Ambassador viešbutyje, antrą dieną — mišios ir baigiamasis posėdis — Šv. Kazimiero parapijoje. Iš paviršiaus žiūrint ir paviršių aprašinėjant, viskas vyko puikiai: 15 vilkinių grupių turėjo teisę atsiųsti 45 atstovus. Dalyvavo 43, taigi 95.5% turinčių teisę dalyvauti. Techniška organizacija, galima sakyti, pavyzdinga. Vliko valdybos nariai ir Tautos Fondo reprezentantai pranešimus paruošė raštu ir pateikė žodžiu. Reikaluose nenusimanančiam — veikla įspūdinga. Sveikinimų, žodžiu ir raštu, begalės — nuo kilniais žodžiais kalbančių vyskupų ir diplomatų iki begėdišką kalbą pasakiusio reorgų lyderio dr. Vytauto Darbio. Sveikinimo telegramą atsiuntė ir Amerikos prezidentas Ronald Reagan. Atsilankė ir žodį tarė nebeišrinktas į JAV Kongresą kongresmanas Robert K. Dornan. Banketas šaunus, šokiai smagūs, dalyvių, sunešusių po 25 dol., gausu.

Tačiau pasitenkinant tokiu aprašymu, į Vliką būtų pažiūrėta kaip į vaidintojų trupę, bet ne kaip į Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą, turintį tautos įsipareigojimą rūpintis Lietuvos laisvinimo reikalais. Paviršutinis tarsi Potiomkino kaimo aprašinėjimas, žiūrint iš gatvės pusės, būtų į vyriausiąją politinę vadovybę pretenduojančios institucijos nuvertinimas. Deja, tokiu nuvertinančiu matu į Vliko seimą pažiūrėjo “Dirvos” (nr. 45-46), “Draugo” (nr. 247) ir “Darbininko” (nr. 48) apžvalgininkai.

Skaityti daugiau: METINIS VLIKO SEIMAS

PREMIJOS UŽ INFORMACINIUS STRAIPSNIUS

LFB centro valdyba, vykdydama savo veiklos planą, skelbia konkursą parašyti 1983 metų vasario - birželio mėnesių laikotarpyje anglų kalba straipsnius apie Lietuvą ir paskelbti juos JAV ar Kanados periodiniuose leidiniuose, turinčiuose ne mažiau 50,000 tiražą.

1.    Straipsniai turi būti informaciniai, liečią Vasario 16, birželio įvykius, Lietuvos dabartinę padėtį, lietuvių tautos rezistenciją bei išsilaisvinimo pastangas, krašte vykdomą genocidą, lietuvių išeivijos talką pavergtiesiems ir pan. Temos pavadinimą, nenutolstant nuo minėtų pageidavimų, suformuluoja patys autoriai.

2.    Konkurse dalyvauti kviečiami JAV ir Kanados Lietuvių jaunimo sąjungos nariai bei kiti Amerikos ir Kanados lietuvių kilmės jaunesniosios kartos asmenys iki 30 metų amžiaus.

3.    Straipsnio apimtis — ne mažiau 5 mašinėle rašytų puslapių, paliekant dvigubą tarpą.

Skaityti daugiau: PREMIJOS UŽ INFORMACINIUS STRAIPSNIUS

NAUJI LEIDINIAI

Vladas Kulbokas, LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KRITIKA TREMTYJE. XII-568 psl. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys, 00187 Roma, Piazza della Pilotta, 4. Kaina nepažymėta. Spaustuvės išlaidos apmokėtos Veronikos ir Vlado Kulbokų lėšomis.

Knyga skiriama literatūros profesoriams Vincui Krėvei-Mickevičiui, Vincui Putinui-Mykolaičiui, Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui pagerbti ir autoriaus gyvenimo draugei Verutei Mamiūnaitei-Kulbokienei.

Veikalas apima lietuvių literatūrinę kritiką 1944-1972 m. Autorius naudojosi visa jam prieinama laikraščių ir žurnalų paskelbta medžiaga.

Knyga suskirstyta į 4 skyrius: vyriausioji karta (gimę 1900 - 1914 m.), vidurinioji karta (gimę 1915 - 1925 m.), jaunoji karta (1926 - 1935 m.) ir ketvirtame skyriuje paliečiami šie klausimai: literatūra ir okupuotoji Lietuva bei specialūs literatūriniai klausimai, kaip laikraščiai ir žurnalai Vokietijoje ir Amerikoje, L.E., literatūriniai vertimai, informacija apie pasaulinę literatūrą, rašytojų prieauglio klausimas ir kritikas - rašytojas - skaitytojas. Knygos gale įdėta veikalo turinio santrauka anglų kalba ir vardynas.

Besidominčiam lietuvių literatūra, kultūra, švietimu ir lietuviško gyvenimo apraiškomis, Vlado Kulboko redaguotas veikalas bus vertingu žinių šaltiniu, nors, kaip leidėjai knygos pastaboje pažymi, ir šis veikalas turi mažų trūkumų, kurių išvengti negalėjo nei autorius, nei leidėjai.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

MŪSŲ PERIODIKA

AIDAI — kultūros žurnalas. Šeši numeriai per metus. Vyr. redaktorius dr. Leonardas Andriekus, O.F.M. Leidžia Tėvai Pranciškonai, 361 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Prenumerata 15 dol. metams.

AKIRAČIAI — atviro žodžio mėnraštis, 6821 South Maplewood Ave., Chicago, IL 60629. Redaguoja — redakcinė kolegija. Metinė prenumerata 8 dol. metams JAV-se ir kituose kraštuose.

DRAUGAS — laisvojo pasaulio lietuvių dienraštis, išeina penkis kartus per savaitę. Adresas: 4545 W. 63rd Street, Chicago, IL 60629. Prenumerata metams: 45 dol. Amerikoje ir 47 dol. užsieny. Leidėjas — Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija (Tėvai Marijonai).

DARBININKAS — savaitraštis, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Prenumerata metams 15 dol. Leidėjas — Tėvai Pranciškonai.

Skaityti daugiau: MŪSŲ PERIODIKA

DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ METAI

THE YEAR OF THE LITHUANIAN PARISH

V. ROCIŪNAS

Paskelbtieji Lietuviškų parapijų metai baigsis su šv. Kazimiero švente 1983 metais. Mestas šūkis: “Lietuviška parapija — mūsų religiniai ir tautiniai namai”. Spauda plačiai paskleidė mūsų didžiųjų organizacijų ir mūsų išeivijos vyskupo deklaraciją. Suorganizuotas koordinacinis Parapijos metų komitetas kreipėsi į Amerikos lietuvius su atskiru atsišaukimu, išsiuntinėti lietuvių parapijų vadovams laiškai su specialiai paruoštais aplankais ir gausia informacine medžiaga, atspausdinti plakatai, pakartotinai kreiptasi į klebonus ir t.t. Kai kuriose parapijose įsteigti specialūs Parapijų metų komitetai, buvo suorganizuota eilė simpoziumų, paskaitų, pranešimų. Spauda leido pasisakyti savo skiltyse tuo klausimu susirūpinusiems, kai kuriose šventėse ši mintis buvo keliama pamoksluose.

Kodėl dabar taip susirūpinta tais, “antraisiais mūsų namais”?

Tiesa, ir anksčiau šių namų problemų temomis girdėdavome suvažiavimuose, šventovėse ir spaudoje, bet gal tai buvo daugiau ar mažiau užuominos, kad kažkas su tais namais negerai. Bet dažnai prasiveržiantys dūmai pradėjo gąsdinti, kad tai gali išsivystyti į liepsną, kuri gali sunaikinti čia per šimtmetį statytą religinį ir tautinį mūrą.

Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE

Kai pirmieji LFB 26-sios stovyklos dalyviai, pradėję rinktis Dainavon nuo Pacifiko vandenyno, Atlanto pakraščių ir iš kitų vietovių liepos 25 d. ir pamatę dviejų puslapių Centro valdybos sustatytą studijų ir poilsio savaitės programą, išsigando. “Sudie, Sypglio ežero malonumai, sudie ir saulutei, kurios spinduliuose dauguma norėjo kuo ilgiau pabuvoti bei pasidžiaugti kvepiančia Dainavos gamta”. Atrodė, kad stovyklos “valdžia” susirinkusiųjų neišleis iš salių, kur tiek numatyta paskaitų, minėjimų, posėdžių, simpoziumo, literatūros vakarų.

Bet Dangus kooperavo su rengėjais ir atvykusiais stovyklautojais. Užteko visiems ir ežero vėsaus vandenėlio, netrūko ir saulės spindulių, glosčiusių kūnus, surasta laiko ir pasivaikščiojimams bei pasisvečiavimams. Gal kiek blogiau buvo su poilsiu, nors ši savaitė buvo numačiusi ir jam valandų.

Jau liepos 25-sios sekmadienio popietę užsiregistravo per 60 atvykusiųjų, kurių skaičius kasdien didėjo ir savaitės pabaigoje padvigubėjo.

Vakare atidaryta dail. - grafikės Nijolės Palubinskienės meno paroda, kur buvo išstatyti jos 35 kūriniai. Atidarant žodį tarė LFB c.v. pirm. Balys Raugas, priminęs, kad šiais metais sukako 75 metai nuo pirmosios lietuvių dailininkų parodos Vilniuje, kur dalyvavo net 68 asmens su 448 tautodailės eksponatais ir 23 dailininkai su 213 kūrinių. Daugiausia paveikslų eksponavo Čiurlionis (33) ir Žmuidzinavičius (35). Apie šios parodos dailininkę ir jos kūrybą kalbėjo dail. Stasė Smalinskienė. Eksponatai buvo išstatyti visą savaitę. Nijolė, grįždama namo, savo mašinon begalėjo pasikrauti tiktai 12 jos atsivežtų grafikos darbų. Dail. N. Palubinskienė šiais metais buvo apdovanota Ohio lietuvių gydytojų draugijos kultūrine — 1,000 dol. premija. Dalyviai apžiūrėjo parodą, pasivaišino sūriu, vynu ir kitais užkandžiais ir jaukiai pabendravo dar keletą valandų.

Pirmadienio giedrų rytą, pakeliant vėliavas ir oficialiai pradedant studijų dienas, B. Raugas kvietė prisiminti didžiąją LF auką, sudėtą ant laisvės aukuro ir neužmiršti tų, kurie ir šiandien Tėvynėje ne tik trokšta laisvės, bet ir už ją kovoja.

Skaityti daugiau: MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE

PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

Il-sios PLD rengiamos birželio 25 - liepos 4 dienomis Chicagoje. Tuo pačiu metu vyks ir VI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas, kuriame dalyvaus 18 kraštų atstovai, dainų šventė su 37 suaugusių chorais ir 1300 dainininkų bei 8 jaunučių chorai su 460 dainininkų, sporto žaidynės su 1000 sportininkų iš įvairių kraštų, bus pastatyta “I Lituani” opera, literatūros vakaras su K. Bradūnu, A. Landsbergiu ir B. Pūkelevičiūte, parodos: laisvojo pasaulio lietuvių dailininkų paroda, draudžiamosios lietuvių spaudos paroda “Aušros” šimtmečiui paminėti, dail. Pr. Domšaičio paroda, pinigų, Lietuvos žemėlapių, pašto ženklų ir kt. parodos, tautodailės paroda, “Antro kaimo” spektakliai, kanklių muzikos rečitalis, lietuviškų filmų vakaras.

V-sis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongreso metu bus jaunųjų menininkų paroda, talentų vakaras, studijų dienos, stovykla ir t.t.

II PLD vyriausiajam komitetui pirmininkauja dr. Antanas Razma, PLB seimo komiteto pirmininkas dr. Petras Kisielius. V. Pasaulio Lietuvių Jaunimo pirmininkė Violeta Abariūtė.

Kongrese laukiama ir aukštų amerikiečių svečių.

SPAUDOS TEMOMIS

Sakoma, kad spauda yra gyvenimo veidrodis. Bet dainai būdami nerealūs optimistai, į daugelį gyvenimo apraiškų pažiūrime perdėto džiaugsmo akimis bei nušvitusiais veidais, susidarydami sau įspūdį, kad dabartinė, nors ir netvirta, tikrovė tęsis ir toliau, kad šiuo metu vartojami veiklos būdai nėra reikalingi pataisų, kad prieš daugelį metų nusagstytos gairės tebėra neliečiamos dogmos ir t.t. Todėl dažnai ir mūsų, nors ir nedidelių, darbų vertinime apsilenkiame su tiesa. Tokio iškreipto veido paveikslas yra spaudos perduodamas mūsų gyvenimu besidominančiam lietuviui.

Kai sekame kai kurių mūsų veiksnių, organizacijų veiklos pristatymą skaitytojui, susidarė įspūdis, kad viskas gražu, atlikta tiek didelių “žygių” tautai ir Tėvynei; po to reiškiame padėkas, iš metų į metus priimame rezoliucijas, bet, jei turime problemų (o jų yra daugiau, negu galime aprėpti), tai pro jas tyliai praeiname, kad kartais nesumažintumėm vadų ar organizacijų orumo ar garbės, ar neištartumėm kokio žodžio, kuris galėtų įstumti į priešų ar net į tėvynės išdavikų kategoriją. Ar tai nėra savęs šlykštus apgaudinėjimas, tikrovės iškraipymas, šiurkštus spaudos atsakomybės pažeidimas, istorinių faktų falsifikavimas?

Skaityti daugiau: SPAUDOS TEMOMIS

Į LAISVĘ FONDAS

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI 

5620 S. Claremont Ave., Chicago, Ill. 60636

FONDO LEIDINIAI:

Vytautas Mačernis POEZIJA. Redagavo K. Bradūnas. Iliustravo P. Augius. Įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas. Išleista dr. A. Šmulkščio lėšomis. 1961.

Juozas Girnius TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ. Veikalas, skirtas gyvosios lietuvybės problemoms išeivijoje. Dailininkas S. Ramanauskas. 1961.

Juozas Daumantas PARTIZANAI. II laida. Iliustruota P. Lapės. 1962.

N. E. Sūduvis VIENŲ VIENI. Lietuvių tautos dvidešimt penkerių metų rezistencija. Iliustracijos P. Jurkaus. 1964.

Juozas Girnius ŽMOGUS BE DIEVO. Dailininkas A. Kurauskas. Knyga, skiriama ateizmo filosofinei analizei. 1964.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDAS

Į Laisvę 1983 87(124)

    T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................ 2

Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui ......... 8

Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko ................... 18

V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa ........... 28

Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė,

Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir

Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą ............ 32

J. Kj.: Idėjos ir išvados............................... 42

Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių ....... 44

Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu 47

Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda ............. 50

Pasaulio Lietuvių Dienos ............................... 61

V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija .... 62

Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis ..... 74

Vedamieji .............................................. 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1983 87(124)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

VLIKo vicepirmininko žodis
Dėl VLIKo metinio Seimo aprašymo 
1982 m. gruodžio “Į Laisvę” Nr.

Tik kovo mėn. gale teko pastebėti Juozo Kojelio “kritišką seimo įvertinimą”, kuris liečia ir mane asmeniškai.

Irzlusis "kritikas” pažymi VLIKo valdybos narių tariamąją ideologinę ar politinę priklausomybę, gi prie mano pavardės pažymėjo klaustuką.

Studentaudamas buvau veiklus Lietuvos Vyčiuose. Eidamas Lietuvos Gen. Konsulato Naujorke sekretoriaus pareigasdalyvavau Columbia Univ. Lietuvos Instituto veikloje ir buvau Dariaus-Girėno skrydžiui remti vietinio komiteto sekretorius. Tapęs advokatu, per eilę metų buvau Lietuvių Amerikiečių Tautinės Sąjungos reikalų vedėjas (pirmininkavo dr. Vladas K. Vencius), uoliai dirbau Lietuvių Legijono veikloje (buvau vyr. štabo adjutantas), Baltic American Society pirm. arba reikalų vedėjas, Lietuvos Dienos Naujorko Pasaulinėje Parodoje vyriausias maršalas, Pabaltijo Valstybių Dienos pirmininkas, tautininkų suorganizuoto Tautos Fondo reik. vedėjas (likvidavome, kai buvo sutarta dėl vieningo BALFo), New York at War liet. divizijos vadovas, ilgametis N.Y. Lietuvių Tarybos reikalų vedėjas, paskiau Liet. Amer. Informacijos Centro direktorius, Amerikos Balso liet. tarnybos (kurį laiką ir latvių) viršininkas, galop VLIKo vicepirm. polit. reikalams.

Dar vidurio-vakarų tautininkams nesugrįžus į ALTą, trijų kitų srovių atstovai nutarė mane pakviesti Informacijos Centro vedėju. Kurį laiką turėjomepatarėjus’” — R. K. Federacijos J. B. Lauč-ką, Sandaros dr. M. Viniką ir soc. demokratų Joną Januškį. Netrukus jų nebereikėjo.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

JĖGŲ TELKIMAS LAISVINIMO DARBUI

Dr. ANTANAS BUTKUS

Kalbant apie dabartį ir planuojant ateities veiklą, reikia trumpai žvilgterėti į praeitį, kad atpažintumėm tas sąlygas, kurios padarė tą veiklą tokią, kokia ji šiandien yra. Veiklą vertinant iš perspektyvos, tenka atvirai atsakyti porą klausimų. Pirma, ar ji buvo planuota ir jei taip, tai kiek tos suplanuotos veiklos įvykdyta, ir antra, jei nebuvo planuota, tai, ar iš praeities klaidų pasimokę, ją galėtumėm bent keleriems metams taip suplanuoti, kad nuo suplanuotų darbų per toli nenukryptumėm. Ir iš kitos pusės, ar yra būtina šimtaprocentiniai prisilaikyti suplanuotos veiklos programos? Gi paskutinį klausimą, dar kitaip išvertus, tenka paklausti, ar svarbiau “raidė” veiklos plane, ar siekiamas tikslas?

Dr. Antanas Butkus, JAV LB Krašto valdybos pirmininkas (antras iš kairės) su (iš dešinės) Vladu Šakaliu, Romu Giedra ir Simu Kudirka

Noriu pabrėžti, kad šiam pašnekesyje reiškiu tik savo asmeninę nuomonę, o ne JAV LB Krašto valdybos.

Kokiam fone vystėsi mūsų veikla, daugelis iš mūsų žinome, tačiau, kalbant apie veiklos galimybes, gal ne visi vienodai jas vertiname. Todėl leiskite man, jas trumpai apibendrinus, pasakyti, kaip aš į jas žiūriu.

Skaityti daugiau: JĖGŲ TELKIMAS LAISVINIMO DARBUI

IDĖJOS PRIE PACIFIKO

Po dr. Adolfo Damušio paskaitos įspūdžiais dalijasi (iš dešinės) P. Algis Raulinaitis, dr. Antanas Butkus, Vytautas Vidugiris, Romas Giedra, Vladas Šakalys, prof. Adolfas Damušis, Simas Kudirka, Juozas Kojelis ir Edmundas Arbas.

15-tosios politinės studijos Los Angeles mieste

JUOZAS KOJELIS

“Politinėse studijose per 15 metų losangeliečiai turėjo progos susitikti pačius šviesiausius politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo darbuotojus bei skaudžios patirties paliestus rezistencijos kovotojus”, apžvelgdamas pirmos studijų dienos programą sausio 30 d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje kalbėjo Edmundas Arbas, LFB tarybos narys. Penkioliktosios studijos šių darbuotojų ir kovotojų skaičių padidino, nes svečiais -kalbėtojais studijose dalyvavo Sukiliminės vyriausybės ministeris prof. dr. Adolfas Damušis, JAV LB Krašto valdybos pirmininkas dr. Antanas Butkus, išgarsėję ir Lietuvą išgarsinę rezistentai — Simas Kudirka, Vladas Šakalys ir Romas Giedra bei gražus būrys vietos jaunosios, vidurinės ir vyresniosios kartos veikėjų.

Išeivijos darbai tautos akimis

Antraštine tema kalbėti buvo pakviesti Romas Giedra, Simas Kudirka ir Vladas Šakalys. Nors kiekvienas jų Ameriką pasiekė skirtingais keliais, tačiau visus tris jungia bendras vardiklis — tiesioginis pasipriešinimas okupantui, tardymai, sovietiniai teismai, rusiški kalėjimai ir koncentracijos stovyklos. Visi trys — vieni iš paskutiniųjų, prasiveržę į laisvę: Simas prieš 8 metus, Romas prieš 4 m. ir Vladas prieš 2 m. Nors visi trys rezistentai ir pabrėžė, kad jie nekalbą tautos vardu, tačiau organizatoriams atrodė, jog dėl minėtų kvalifikacijų jie geriau negu bet kas kitas gali pareikšti tautos nuotaikas ir pageidavimus. Juos į Vakarus išvedė tautos rūpesčiai, todėl jie autentiškesni liudininkai už kai kuriuos intelektualus, kuriuos iš Sovietuos į laisvąjj pasaulį palydėjo ir dabar tebelaiko savi rūpesčiai.

Skaityti daugiau: IDĖJOS PRIE PACIFIKO

PRANAŠYSTĖ

BUS, BUS mūsų žemėj vėliai
Bus pavasaris, ir vyturėliai 
Nuo grumstelių suskardens.
Vėjo verpstės saulės gijom
Vėl priverps žiedų lelijom 
Ant nudžiugusio vandens.

Paupiais palinkę karklai tiesis,
Irsis dangumi valtelės šviesios,
Irsis pūko ežeruos.
Sunkios gervės supsis ore,
O sodybos kaip altoriai
Aukso žvakėm sužėruos.

Bus, bus mūsų žemėj vėliai
Mūsų kryžkelių rūpintojėliai
Vėliai bus pas mus svečiuos.

ANTANAS JASMANTAS
“G R U O D A S”

MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

Prof. Antano Maceinos 75 metų sukakties proga

V. AKELAITIS

Žymaus lietuvių filosofo, teologo, pedagogo, poeto, visuomenininko, Lietuvių Fronto ideologo prof. dr. Antano Maceinos (g. 1908 m. sausio 27 d. Bagrėnų k., Ašmintos vis., Marijampolės aps.) gimtadienis ir deimantinė amžiaus sukaktis buvo tyliai palydėta praeitin. Pats Sukaktuvininkas dėl jau senokai sušlubavusios širdies gimtadienį praleido dabartinėje gyvenamoje vietoje Muensteryje, Vokietijoje.

Prof. dr. Antanas Maceina,

Dr. Antanas Maceina, Kauno, Freiburgo ir Muensterio universitetų proferosius, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys-mokslininkas savo veikalais, studijomis jau Lietuvoje gilinosi į pedagogikos, kultūros ir religijos filosofiją, socialinius bei politinius klausimus. Filosofiniai jo veikalai rodo jį esantį filosofu analitiku. Bet jį priskirti kokiai vienai filosofinei krypčiai nėra taip jau paprasta, arčiausiai turbūt jam tiktų krikščioniško egzistencializmo epitetas.

Jo 17 atskirų darbų - veikalų, parašytų lietuvių kalba, gausūs straipsniai žurnaluose ir periodikoje (“Į Laisvę” bendradarbis) Lietuvoje ir išeivijoje, du veikalai ir studijos vokiečių kalba ir du jo poezijos rinkiniai, anot dr. J. Girniaus, Sukaktuvininką “padaro reto produktyvumo autoriumi”. “Krikščioniškosios pilnatvės šviesoje Maceina ieško atsakymo į amžinąsias problemas, kad tuo būtų atsakyti mūsų laiko rūpesčiai” (LE, XVII).

Antanas Maceina savo gilią mintį veikaluose ir straipsniuose dėsto gražiu ir stilingu žodžiu, sklandžia lietuvių kalba. “Jis yra filosofas, sugebąs sklandyti minties augštumose, bet pajėgiąs nusileisti iki gatvės žmogaus, iki kasdieninės tikrovės ir prabilti suprantamu žodžiu. Tai reta dovana, nes paprastai tie, kurie savo studijose pakyla į filosofines augštumas, nebepajėgia sugrįžti kasdienybėn, o kasdienybės žmogus nepajėgia pakilti iki filosofinės augštumos. Ir taip atsiranda praraja, kurios negali peržengti nei abstraktus filosofas, nei kasdienybės žmogus. Toks filosofas užsidaro universitetuose, bibliotekose, o kasdieninis gyvenimas nuplaukia savo vaga (k. dr. Pr. Gaida, TŽ — 4/1719, 1983).

Skaityti daugiau: MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

Stud. REGINA STANČIKAITĖ

Jaunimo Sąjunga yra jaunoji Lietuvių Bendruomenės dalis. Nors PLJS-gos tikslai yra tie patys kaip ir PLB, bet Jaunimo Sąjunga dar siekia skatinti lietuvių kilmės jaunimo veiklą ir atstovauti jaunimo interesus Lietuvių Bendruomenėje.

Jaunimo Sąjungai pasauliniu mąstu vadovauja PLJS-os valdyba. Kraštų Jaunimo Sąjungos ir kraštų Jaunimo Sąjungų vienetai apylinkėse sudaro veiklos centrus. Aukščiausias Sąjungos organas yra atstovų suvažiavimas.

Jaunimo Sąjunga palaiko ryšius su LB, kad galėtų geriau suderinti LJS ir LB veiklą.

Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas yra pasaulinis lietuvių jaunimo susibūrimas. Kongresai, kaip žinome, vyksta kas treji ar ketveri metai.

Jau nuo 1982 m. pradžios veikia V PLJ kongreso akademinės programos komisija. Iš įvairių pasisakymų komisija susidarė vaizdą, kur išryškėjo aiškus pageidavimas, kad per šį kongresą didžiausias dėmesys būtų kreipiamas į veiklos problematiką. Dažnai pasikartoją pasisakymai: Nebežinome ką veikti, neturime naujų idėjų kaip veikti — buvo akstinas, kad ateinantis kongresas koncentruotų savo dėmesį ne į filosofinių gairių nustatymą, bet į konkretumą.

Skaityti daugiau: JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

Stud. LINAS POLIKAITIS

Šią vasarą vyksta Penktasis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje. Jau bus penktas kartas, kai nemažas lietuvių jaunimo būrys iš viso pasaulio pusių susirinks vienoje vietoje pabendrauti, padiskutuoti apie lietuvišką jaunimo veiklą ir vėl sustiprinti viltis lietuvių kalbos ir kultūros išlaikymui.

Kaip visi turbūt žinome, šie jaunimo kongresai vyksta kas treji ar ketveri metai. Pirmasis kongresas įvyko Amerikoje ir Kanadoje 1966 metais. 1972 metais įvyko antrasis kongresas, taip pat Amerikoje ir Kanadoje. Trečiasis — Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje ir Uragvajuje) 1975 metais, o ketvirtasis kongresas, kuriame aš dalyvavau, įvyko 1979 metais Anglijoje ir Vakarų Vokietijoje.

Šių kongresų programa dažniausiai yra padalinta į tris dalis. Pirmiausia įvyksta stovykla, kurioje dalyvauja visi susirinkusieji. Po stovyklos vyksta studijų dienos. Studijų dienose, tačiau, dalyvauja tiktai išrinkti kraštų atstovai. Kongreso dalyviai tuo metu keliauja ekskursijose. Studijų dienoms ir ekskursijoms pasibaigus, visi kartu vėl susirenka kongreso uždarymui.

Skaityti daugiau: KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

Stud. GINTA PALUBINSKAITĖ

Kuo greičiau artėja kongresas, tuo labiau aš jo laukiu! Turiu nujautimą, kad su tokia bendra tema kaip “Suprask, iš kur kilęs; kad žinotum, kas esi; kur eiti, ir kaip ten patekti”, kongresas man bus nepaprasta naudingas.

Kadangi niekada nesu dalyvavusi Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese anksčiau, turiu prisipažinti, kad remiu visas savo viltis grynai tuo, ką esu skaičiusi ar girdėjusi.

Kas mane labiausiai domina šiuo momentu, yra kongreso stovykla. Joje gali dalyvauti aštuoni šimtai asmenų. Aštuoni šimtai! Didžiausia stovykla, kurioje esu asmeniškai stovyklavusi, buvo maždaug ketvirtadalis to dydžio.

Kiekvieną kartą, kai pagalvoju, kad iš viso pasaulio pakraščių susirinks įvairaus jaunimo, kurį labiausiai riš bendra kalba, aš negaliu atsistebėti! Tai bent kalbos galia!

Maždaug prieš mėnesį kelios draugės ir aš kalbėjom, kaip smagu būtų gyventi lietuviškoj aplinkoj ilgesnį laiką, nes tada patobulėtų mūsų lietuvių kalba. Skundėmės, kad gyvenant toliau nuo namų, retai turime progą prasižioti lietuviškai, o savaitgaliais, kai tenka susitikti su tėvais, yra šiek tiek sunkiau prabilti lietuviškai ir dažnai tenka gėdintis savo suprastėjusią tarme. Aimanavom, kad, nors laiškuose susirašinėjam lie tuviškai, mūsų tarmė ir akcentas pasikeičia, kai kasdien nevartojam kalbos.

Skaityti daugiau: KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

GINTAUTAS-TADAS DABŠYS

Besiruošiant ateinančiam Kongresui teko pasikalbėti su praeito kongreso atstove Danute Barauskaite -Mažeikiene. Ji pasidalino mintimis, įspūdžiais ir nuomonėmis apie savo patirtį. Kongrese, Dana sakė, buvo jaudinanti atmosfera tautiniai ir dvasiniai. Surado naujų draugų, užmezgė tebesitęsiančių ryšių. Sutiko atstovų iš kitų kraštų, net kitų kontinentų, ir visi sutiktieji vis ir visur tęsdavo kongrese iškeltas mintis ir idėjas, net pusryčiaujant ir net laisvalaikiais ar pasilinksminimuose. Visą laiką buvo ką veikti ir susikoncentruoti, kad suprastum, kas dedasi “mokykloje” (“mokykla” Dana vadino studijų dienas). Visi atstovai, kaip darni šeima, iškeltus ir iškylančius klausimus diskutavo bendrai, draugiškai ir išsamiai pagerbdami vieni kitų nuomones, nors kartais su jomis asmeniškai ir nesutikdami. Vienintelė poilsiui ir atsikvėpimui vieta — buvo baliai. Užbaigiant mano pasikalbėjimus su Dana, galima taip susumuoti — didžiuma atstovų buvo inteligentai, su kuriais buvo galima kalbėti, diskutuoti ir tuo save praturtinti — galėjei pasimokinti, kaip visame pasaulyje lietuviuose vystosi kultūrinė, politinė ir visuomeninė veikla. Ko, važiuodama į Kongresą, iš jo tikėjausi — gavau penkis kartus daugiau — pradžioje net pati jaudinausi, kaip prabilti į 120 jaunų, išsilavinusių žmonių. Tai teigiamieji (vyraujantys) įspūdžiai.

Skaityti daugiau: RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

MANO LŪKESČIAI

DALYTĖ TROTMANAITĖ

Iš kiekvieno didesnio susibūrimo, kuris turi iš anksto numatytą programą, galima daug ko tikėtis. Kongrese, į kurį suvažiuos ne vien iš Amerikos lietuviško jaunimo, su kuriuo tenka susitikti kursuose, vasaros stovyklose, bet ir iš kitų pasaulio kraštų, su jais teks susipažinti pirmą kartą, ir tai bus nepaprastai įdomu.

Nors kongreso detalės dar nepaskelbtos, bet jau žinoma, kad ten bus posėdžių, stovykla, kur laikas nebus leidžiamas veltui ir tuščiai arba vien poilsiui, bet bus diskutuojama eilė aktualių klausimų, kaip jaunimo įsijungimas į visuomeninę veiklą, jaunimo galima pagalba persekiojamiem veikėjam Lietuvoje ir Sibire, ieškojimas jiems pagalbos iš Amerikos politikų ir t.t.

Nebūdama atstovė ir dalyvaudama tik svečio teisėmis, negalėsiu balsuoti ir prisidėti prie nutarimų pravedimo, vistiek galėsiu pasinaudoti visų diskusijų, nutarimų ir rezoliucijų mintimis, nes, sekdama atvirus posėdžius, galėsiu daryti užrašus ir pridėti savo pastabas. Matysiu ir girdėsiu kitų dalyvių kalbas, ginčus, argumentus ir iš to galėsiu padaryti savo išvadas. Galėsiu palyginti vieno krašto jaunimo atstovus ir jų išsilavinimą su kito krašto jaunimu.

Skaityti daugiau: MANO LŪKESČIAI

VEIKLOS PROBLEMATIKA

Stud. GINTARAS GRUŠAS

Gintaras Grušas, kalbėjęs apie PLJ kongreso akademinės programos vieną iš pagrindinių uždavinių — apie dėmesį konkretiems darbams, davė įdomią Los Angeles jaunimo veiklos apžvalgą. Tokių problemų randame ir kitose lietuvių kolonijose. Red.

Gintaras Grušas

Atrodo, kad mūsų kolonijoje jaunimas daug veikia, jų veikla įvairi.

Jaunimas šoka tautinius šokius, dainuoja choruose, sportuoja, vaidina dramos spektakliuose, dalyvauja skautuose ir ateitininkuose, remia lituanistinę mokyklą, mokytojauja, rašo spaudoje, bendradarbiauja radijo valandėlėje, aktyvūs politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jaunimo sąjunga taip gerai susiorganizavusi, kad, renkant atstovus į V Jaunimo kongresą, ji gavo didžiausį po Chicagos (su priemiesčiais) balsų skaičių (tiktai 49-iais mažiau negu visa Chicagos metropolija). — Mes veikiame! — Mes aktyvūs! — Pasiskaitykite lietuviškus laikraščius — sužinosite!

Bet turime prisipažinti — ne viskas pas mus spindi geltona-žalia raudona spalvomis. Turime būti realūs. Nesvarbu, ar tai būtų kosulys, ar plaučių uždegimas, ar kita liga, ar nusilpusi veikla, jei neišdrįsime prisipažinti, kad sergame, iš ligos nepasigydysime. Tad, nurodau tris mūsų veiklos slogos simptomus: apatija, pervargimai ir silpni ryšiai. Apatija. Jaunimo organizacija, savo sąrašuose turinti 40 narių, rimtesniuose renginiuose tesusilaukia tiktai 10% - 20% narių. Bet tai niekis . . . — į geresnius šokius pritraukiam 100 ar 150 jaunuolių. Šitokių rezultatų išdavoje, kartu su paveldėta galvosena, kur pirmenybė atiduodama kiekybei, o ne kokybei, veikla pradeda pereiti į socialinius parengimus. Tuo krentame pavojun tardami: Mums nieko daugiau nereikia — tik balių — mes veikiame!

Skaityti daugiau: VEIKLOS PROBLEMATIKA

IDĖJOS IR IŠVADOS

iškilę ir išryškėję 15-osiose politinėse studijose

JAV LB Vakarų apygardos, Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus ir Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio valdybos suorganizavo ir 1983 sausio 29 - 30 d.d. pravedė Šv. Kazimiero parapijos patalpose 15-tąsias politines studijas, kurių bendrinė tema buvo “Dėmesys laiko problemoms”.

Pavergtosios tautos ir laisvosios išeivijos nusistatymų suderinimo svarbą ir galimybes nagrinėjo Romas Giedra, Simas Kudirka ir Vladas Šakalys;

Naujų jėgų telkimo ir derinimo rūpesčius savo paskaitoje kėlė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas dr. Antanas Butkus;

Kultūrinio ir politinio darbų suderinimo problemą sprendė ko-refe-rentai Rūta Klevą Vildžiūnienė ir prof. dr. Feliksas Palubinskas;

Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso planus atskleidė ir savo lūkesčius išsakė studentai ir vyresnieji moksleiviai — Linas Polikaitis, Regina Stančikaitė, Dalytė Trotmanaitė, Ginta Palubinskaitė, Gintaras Grušas ir Jaunimo s-gos Los Angeles skyriaus pirmininkas Tadas Dabšys;

Artimiausius darbus laisvinimo veiksniams sugestionavo vidurinės kartos veikėjai — Rimtautas Dab-šys, Antanas Mažeika ir Vytautas Vidugiris; Baigiamojoje studijų paskaitoje Gestapo ir KGB klastotes Sukiliminei vyriausybei apkaltinti ir išeivijai kompromituoti dokumentaliai atskleidė Sukiliminės vyriausybės mi-nisteris prof. dr. Adolfas Damušis.

Skaityti daugiau: IDĖJOS IR IŠVADOS

ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Los Angeles, Calif., kovo 12 įvyko antroji metinė Amerikos Baltų Lygos (Baltic American League) suruošta žmogaus teisių konferencija. Tema intriguojanti — tad ir susilaukė nemažo būrio dalyvių. Simpoziumuose visą laiką buvo nuo pusantro iki poros šimtų dalyvių. Dauguma buvo pabaltiečiai, bet taip pat buvo ir amerikiečių bei spaudos atstovų — tarp šių ir UPI korespondentas.

Konferencija susilaukė dėmesio ir iš valdiškų sluoksnių: raštu sveikino ir pareiškimus darė prezidentas Ronald Reagan, Califomijos senatorius Pete Wilson, Kalifornijos    gubernatorius George Deukmejian ir eilė kitų įtakingų asmenų. Gi Los Angeles miesto burmistras Thomas Bradley jautė reikalą atvykti ir asmeniškai tarti žodį. JAV Atstovų Rūmų “Ad Hoc Baltijos valstybėm ir Ukrainai” komiteto pirmininkai kongresmanai Brian J. Donnelly ir Don Ritter atsiuntė telegramą, pranešančią, kad jie pateiks rezoliuciją, jog kasmet būtų skelbiama Baltų Laisvės Diena Amerikoje. Tokia pat rezoliucija pasiūlyta ir Senatui.

Skaityti daugiau: ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Dešimtmetis, kurį minės šimtmečiai

“LKB Kronika" — ryškiausia Lietuvos pogrindžio žvaigždė. Gerai, kad ji šviečia! Baisu ir pagalvoti, kokia tamsi liktų ir taip niūri mūsų padangė, jeigu ji užgestų! Juk Vatikano radijo rūpesčiu kaip tik šios žvaigždės spinduliai dažniausiai sušvinta mūsų pastogėse, nušviečia mūsų religinio, tautinio gyvenimo frontą, sąmonina ir drąsina mus kovoti už amžinąsias vertybes, už katalikišką ir laisvą Lietuvą.

Linkime Lietuvos inteligentijai, kad ir ji parodytų daugiau kovos dvasios. Tegul mūsų rašytojai aktyviau kovoja už laisvą literatūrą, poetai — už laisvą poeziją, menininkai — už laisvą meną. Ir jų padangėje turėtų nušvisti daugiau ryškių žvaigždžių. Tremtinio Juliaus Sasnausko žodžiais tariant, “Negali būti abstrakčios meilės nei Dievui, nei Tėvynei — yra tik ta, kurios buvimą savo širdyje mes paliudijame veiksmais" (LKB K, Nr. 50, p. 12).

“LKB Kronikos" redakcijai, bendradarbiams, daugintojams, platintojams ir vertėjams čia ir svetur garbingojo dešimtmečio proga linkime Dievo palaimos sunkiame bet garbingame kelyje. Tegul nė vieno nepalaužia sunkūs išbandymai. Tegul greičiau išsipildo “LKB Kronikos" siekiai: “kad galėtume laisvai gyventi ir tikėti”.

Teneužgęsta ši žvaigždė, kol Laisvės Saulė patekės!

Tenenutrūksta Kovos Metraštis, kol kova baigsis pergale!

Nuoširdi padėka “LKB Kronikos” kūrėjams ir kankiniams, užmokėjusiems didele dvasinių ir fizinių kančių kaina už jos egzistenciją.

“Aušra” Nr. 30 (70)

JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

KUN. STASYS YLA 1908 — 1983

BALYS GAIDŽIŪNAS

Kun. Stasys Yla kalba moksleivių ateitininkų žiemos kursuose Dainavoje. Jis tų kursų sumanytojas ir vadovas nuo 1969 iki 1982 metų.

Savų namų aplinkumoj, darbovietėse ar kelionėse, sutinkam įvairių žmonių. Būna, kad sutinki žmogų, pasisveikini, pakalbi, išsiskiriant vienas kitam paduodi rankas ar pakeli kepures ir sutiktąjį greit pamiršti. Tai susitikimai be paliekamų pėdsakų. Bet būna ir kitaip, kada sutinki dvasine jėga spinduliuojantį. Jį įsimeni, su juo vėl nori susitikti, kalbėtis. Tokį sutiktąjį pradedi branginti, jo ilgėtis ir net pamilti.

Kun. Stasys Yla, kuris mus netikėtai paliko 1983 m. kovo 24 d., buvo iš tokių dvasine jėga spinduliuojančių, kurio jieškojom ir norėjom arčiau pabūti. O jis nesibrangino, su visais, iš anksčiau pažįstamais ir pirmą kartą sutiktais, norėjo kalbėtis, pajusti ar sutiktajam nereikia kokios pagalbos. Turėjo Dievo dovaną greit suprasti, kur stygos atsipalaidavusios ir kur pertemptos. Ir mokėjo jas derinti, raminančiu žvilgsniu palydėti. Tai buvo žmogus ir kunigas, kuris ėjo visur, kur tik buvo kviečiamas ar jis pats matė reikalą nueiti. Ir mirtis jį užtiko kelionėj. Buvo nukeliavęs į Chicagą, kad ten padėtų apginti tuos, kurie šaukėsi organizuotos pagalbos. O taip pat atlikti anksčiau užsimotų darbų dalį ir mus praturtinti savo rašytu žodžiu apie dail. M. K. Čiurlionį. Iš tos kelionės į Putnamą, kur nuo 1950 m. buvo vienuolyno kapelionas, grįžo jau karste.

Skaityti daugiau: JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

LKB KRONIKOS SUKAKTIS TAUTOS RŪPESČIŲ IR KOVOS BALSAS INFORMACIJA PASAULIUI

GINTĖ DAMUŠYTĖ

1982 m. kovo 19 dieną sukako dešimt metų nuo to laiko, kada dienos šviesą išvydo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmas numeris. Nuo to laiko buvo išleista ir Vakarus pasiekė 56 numeriai. Kiekviename iš jų buvo vidutiniškai po 45 lapus įvairių žinių, iš kurių laisvasis pasaulis galėjo susidaryti vaizdą, kas vyksta sovietų pavergtoje Lietuvoje.

Penkiasdešimt šeštas numeris, datuotas 1983 vasario 14, prieš kelias savaites pasiekė Vakarus; tai reiškia, kad maždaug penki Kronikos numeriai yra išleidžiami kasmet.

Iš tikrųjų Kronikos pirmasis numeris atkeliavo su geroku pavėlavimu, būtent, 1972 - 1973 sąvartoje.

Pirmieji keturi numeriai nebuvo datuoti, bet jau penktame numeryje, pirmojo numerio data buvo paskelbta kaip 1972 kovo 19, ir ši data yra pakartotinai cituojama kaip Kronikos gimimo diena. Kovo 19 yra Juozapinės, tai ši šventė buvo parinkta dėl jos simbolinės reikšmės.

Visokiais pavidalais Kronikos originalai iš pavergto krašto keliaudavo ir tebekeliauja į laisvąjį pasaulį. Pirmieji numeriai neateidavo punktualiai ir iš eilės. Siuntėjai nebuvo dar įpratę ir kartais sovietinis saugumas pagaudavo siunčiamą Kroniką. Taip po pirmo numerio laisvuosius Vakarus pasiekė ketvirtas numeris, paskui trečias, antras, penktas. Nuo šešto numerio leidimas sunormalėjo. Ir jeigu kuris numeris pakeliui žūdavo, tuojau po to buvo išsiunčiamos pakartotinos kopijos.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENŲ KOMITETAS Pirmoje eilėje (iš kairės): Rima Reklaitienė, Danutė Korzonienė, Ingrida Bublienė, Violeta Abariūtė, Joana Kuraitė-Lasienė, dr. Antanas Razma — pirmininkas, Vytautas Kamantas, Milda Lenkauskienė, Vytautas Kutkus, Marija Remienė, Ritonė Rudaitienė; antroje eilėje (iš kairės): Bronius Juodelis, Gintaras Aukštuolis, Valdas Adamkus, Jurgis Janušaitis, Vaclovas Kleiza, Vaclovas Momkus, Saulius Čyvas, Kostas Dočkus, dr. Petras Kisielius, Antanas Juodvalkis, Pranas Mažrimas ir Kazys Laukaitis.

 

Nuotr. Z. Degučio

Birželio 21 - liepos 8 d.

V    PLJK jaunųjų lietuvių dailininkų paroda, University of Illinois.

Birželio 21 - liepos 9 d.

Dail. Prano P'unšaičio paroda, “Galerija”.

Birželio 25 d., šeštadienis

Lietuvių mugė, Lithuanian Plaza — 69th Street.

Literatūros vakaras, Jaunimo centras.

Skaityti daugiau: II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

V. ROCIŪNAS

(Tęsinys iš Nr. 86 (123)

Dabartiniu klebonu yra kun. Petras Ališauskas. Čia aktyviai veikia Lietuvos vyčiai. Jauniausia Šiaurės Amerikos kontinente įsteigta parapija — Šiluvos Marijos Londone, Ont. Kanadoje 1964 m. vasario 16 d. Lietuviškos pamaldos čia pradėtos laikyti 1949 m.

Senoji su naująja lietuvių imigracija per šimtmetį įkūrė arti 150 parapijų. Paprasti juodadarbiai, angliakasiai statė bažnyčias, prie jų steigė mokyklas, sales, vėliau ir smulkias įmones, užeigos namus, bankus ir t.t. Apie parapijas koncentravosi religinė ir tautinė veikla.

Iš įkurtųjų lietuvių parapijų šiandien čia dar priskaitoma 113, įskaitant ir 11 misijų. Didžiausia parapijų koncentracija yra Amerikos Rytuose. Kad galėtumėm susidaryti geresnį vaizdą, žvelkime į paskiras JAV valstybes ir miestus, kur dar veikia parapijos ar misijos. Visa informacija pateikiama duomenimis iš “The Official Catholic Directory 1982”, “World Lithuanian Roman Catholic Directory 1981”, redaguoto kun. K. Pugevičiaus, “Catholic Action of the Lithuanian in the United States: A History of the American Lithuanian Roman Catholic Federation 1906 - 1956 by Sister M. Timothy (Audyaitis) S.S.C. ir kitų šaltinių, kuriuos surinko Lietuviškų parapijų komitetas, daugiausiai kun. Kęstučio Žemaičio pastangomis. Ir ši statistika negali būti visu šimtu procentu tiksli, nes: 1. yra vyskupijų, kurios visai neatžymi etninių parapijų (pav., Worcester), 2. kai kurios į savo išleidžiamus vyskupijos leidinius ne kasmet įrašo (pav., Detroitas) ir 3. parapijų likimo klausimas gali iškilti labai staigai ir nesuspėti laiku užregistruoti. Bet iš tikrųjų tai nesudaro didelių kliūčių susidaryti gan apytikrį vaizdą lietuvių katalikų parapijų JAV-se.

Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

ILGAM PRISIMINIMUI

Šio “Į Laisvę” numerio mecenatai yra S. ir V. Akelaičiai. Pagerbdamas savo gyvenimo kelio palydovės Sofijos ir jos Lietuvių Fronto idėjų konkretaus pritaikymo Tėvynės rezistencijoje brangų atminimą, vyras padengė visas šio numerio išlaidas.

LFB politinės konferencijos dalyviai ir svečiai Clevelande 1962 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): V. Akelaitis, Leonardas Valiukas, dr. Adolfas Damušis, Leonas Prapuolenis, Sofija Akelaitienė, prof. Juozas Brazaitis, Adolfina Malėnienė, dr. Kazys Ambrazaitis, Marija Brazaitytė ir Ignas Malėnas.

(Nuotr. V. Pliodžinsko)

Sofija gyvenimo kelią pradėjo 1921 m. vasario 17 d. Mažeikiuose, kaip pirmgimė prekybininkų Onos ir Andriaus Šonų duktė. Baigusi pradžios mokyklą ir keturias gimnazijos klases Mažeikiuose, įstojo į aukštesniąją prekybos mokyklą Šiauliuose ir ją pabaigusi — į Prekybos institutą, perkeltą iš vokiečių okupuotos Klaipėdos. Jį uždarius, grįžo į gimtuosius Mažeikius, kur pradėjo dirbti miesto savivaldybėje. Sunkiai susirgus ir vietiniams gydytojams negalint nustatyti tikrosios ligos diagnozės, buvo nuvežta į Rygos karinę ligoninę, kur atrado nepiktybinį auglį smegenyse. Po operacijos, palyginti, ji greitai pasveiko.

Skaityti daugiau: ILGAM PRISIMINIMUI

ROMO KALANTOS AUKOS DEŠIMTMEČIUI

Esmė, priežastingumo ryšiai ir prasmė laiko tėkmėje

Paskaita, skaityta LFB Studijų ir poilsio savaitėje Dainavoje 1982 

Dr. KAZYS ERINGIS

Turiu garbę ir malonią progą pakviestas padaryti pranešimą ir pagerbti didelį, paženklintą liūdesiu ir ryžtu lietuvių tautos įvykį — neseniai praėjusį dešimtmečio jubiliejų, kai pasirinkęs ypatingą protesto ir aukos būdą prieš pavergimą Kaune susidegino jaunuolis moksleivis Romas Kalanta. Romas nėra atsitiktinis ir anaiptol ne vienintelis atvejis naujausioje mūsų tautos istorijoje.

Mano pranešimo tikslas ir garbinga pareiga nušviesti šio naujo geliančiai skausmingo reiškinio esmę, atsiradimo priežastis ir tarpusavio ryšius visų pastangų ir aukų, sudėtų ant Tėvynės aukuro. Pirmiausia noriu pažymėti, kad šiaurių įvykių grandinė yra giliai prasismelkusi į Lietuvosužgrobimo ir karo aukų kapinynus ir šaukiasi Pasaulio užtarimo, Europos valstybių ir Jungtinių Tautų sprendimo, nuolatinių Amerikos, kurioje mūsų daugelis nelaimėje gavome globą, pastangų. Tos pastangos Jungtinių Amerikos Valstybių Vyriausybei išplaukia iš 1941 metų Atlanto chartos principų ir Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdyto Lietuvos užgrobimo nepripažinimo politikos.

Toliau glaustai apie naikinančią ir kuriančią ugnį. Ugnis senovinėje lietuvių religijoje turėjo keleriopą simbolinę ir ritualinę reikšmę. Amžinosios Ugnies kultas visiems yra žinomas. Gyvybės Aukos ugnyje kultas sutinkamas žilos senovės lietuvių legendose, kurios gal remiasi ir žiauria tikrove. Plačiai žinomas lietuvių istorijoje yra žūtbūtinių kovų epilogas, kai išsekintas ir pralaimėjęs mūšį su kryžiuočiais, Pilėnų valdovas Margiris pilies kieme viską sudegino ir nutaręs gyvas nepasiduoti priešui pats su šeima ir gynėjais susidegino. Tai žiauri, tačiau herojinė kovų etika, nes nuožmus ir negarbingas priešas ir šiais laikais nevisados ima belaisvius. Tuo tarpu asmens susideginimas, susinaikinimas arba pasmerkimas mirtinam pavojui, siekiant aiškaus politinio tikslo, yra naujas lietuvių etikos reiškinys pavergtoje tėvynėje. Jis atsirado tada, kai dėl vergijos žiaurumo ir rafinuotumo visiškas aukos ir aukojimosi beprasmiškumas įgavo aiškią prasmę. Tokių pasiaukojimų, beje tik aktyvių kautynių atveju, mes žinome praėjusio karo japonų etikoje.

Skaityti daugiau: ROMO KALANTOS AUKOS DEŠIMTMEČIUI

VEDAMIEJI

VIENYBĖJE SU KOVOJANČIA TAUTA

Antrųjų Pasaulio Lietuvių Die-šūkis gražiai išreiškia mūsų išeivijos pasiryžimą nenutraukti ryšio su tauta, kuri jau įžengė į penktąjį nelaisvės dešimtmetį. Suvažiavę lietuvių atstovai iš laisvojo pasaulio kraštų pademonstruos, kad mes esame ir norime išlikti gyvąja tautos dalimi išeivijoje, o ne kokia nudžiūvusia tautos kamieno šaka. Apie tai kalba ir mūsų, jau čia gimusioji lietuvių karta šio žurnalo puslapiuose.

Svetimos žemės syvai, aišku, nemaitina mūsų tautinės gyvybės. Jai išlaikyti reikia visų milžiniškų pastangų, o didvyriškai tautos kovai ryšių palaikymas duoda įkvėpimo jėgos ne tik mūsų pastangoms Čia, bet ir tautai Krašte. Jis stiprina rezistencinę dvasią.

Ši mūsų išeivijos manifestacija parodys mūsų jėgą ne vien saviesiems, trokštantiems išlaikyti tautinį identitetą ir siekti tautos laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, bet ir kitiems, kurie stovi atokiau nuo mūsų problemų ir kuriuos norime matyti savo nuoširdžiųjų bičiulių gretose.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

Į Laisvę 1983 88(125)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ......................................................... 2

Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai .............................. 6

Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais .................. 19

V. R.: Vokietijos lietuviai ............................................. 27

Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas 31

Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis ............................ 33

Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis ......................... 37

Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta  41

Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo ........... 48

Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose ... 65

Vedamasis ............................................................... 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1983 88(125)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Papildo

Ačiū už mano atsakymo “Dėl VLIKo metimo Seimo aprašymopaskelbimą (nr. 87) drauge su to aprašymo autoriaus papildomu žodžiu.

Deja, tasai aprašytojas tebeneigia, kad Madride konferenciją stebėjo trys lietuvių delegacijos. Faktas yra, kad VLIKo delegacijoje buvo pirm. dr. K. Bobelis, Vladas Šakalys, argentinietis Miciudas ir aš. ALTo delegacijoje buvo pirm. dr. K. Šidlauskas, dr. Jonas Genys ir kun. dr. J. Prunskis. BALFui atstovavo pirm. M. Rudienė su kita ponia. Baltiečių demonstracijon prisidėjo J. Vilčinskas iš Anglijos, dalyvavęs Socialistų Internacionalo suvažiavime, ir pora vietinių lietuvių, jų tarpe ispaniškai ir angliškai kalbąs kunigas. Dirbome suderintai. Pačioje konferencijoje JAV delegacijoje buvo ir R. Česonis. Mišrioje “disidentų” grupėje buvo Tomas Venclovas, tik Madride susipažinęs su mūsų delegacijos nariu Šakaliu, nors Lietuvoje abudu lankė tą pačią mokyklą. Latvių jaunimo buvo privažiavę iš Švedijos, Vokietijos, Anglijos ir Pietų Amerikos. Mičiudas ir latvis J. Kadelis buvo labai naudingi ryšiams su spauda ir televizija, gi mūsų Šakalys stebino savo pokalbiais keliomis kalbomis. Tarp kitko, aerodrome jis buvo sulaikytas, kai ispanų pareigūnams sakėsi esąs lietuvis ir ispanams padavė Švedijos pasą svetimšaliams. Tik ką išrinkto būsimojo JAV prezidento Reagano pareiškimą Pabaltijo reikalu kažkas stengėsi nušalinti iš spaudos kambario, reikėdavo veik kasdien naujai iškabinti.

Jūsų “aprašytojo” patikimumas abejotinas, jei kelių delegacijų veiklą Madride jis pavadino mano “išmislu”, nors apie tai pranešdavo ir ELTA, ir spauda.

dr. Kostas R. Jurgėla
Bethesda, Md.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

“AUŠROS” GENEZĖ, TIKSLAI IR REIKŠMĖ

BRONIUS KVIKLYS

Kad “Aušra” turėjo labai didelę įtaką lietuvių tautiniam atgimimui, žinome iš faktų, kad ji ir sustojusi buvo visą laiką aukštai vertinama. Ji buvo visos eilės kitų lietuviškų laikraščių bei žurnalų pradininkė, lyg jų motina — gimdytoja. “Aušros” sukaktuvės buvo dažnai minimos, — 20, 25, 30, 40, 50, 75 metų ir tai prasmingai, atžymint ją specialiais leidiniais, straipsniais periodikoje, minėjimais. Džiugu, kad PLB rūpesčiu ir šie 1983 m. paskelbti “Aušros” šimtmečio metais, kad ruošiami specialūs, minėjimai, parodos ir kad Čikagoje šia proga išleisti dviemis knygomis visa 1883 - 1886 m. “Aušra”.

“Vilniaus kalendorius 1908 metams”, minėdamas “Aušros” 15 m. sukaktį, rašė, jog jei pati “Aušra” ir nebegyvena, bet paliko vaisiai jos gyvavimo — tai pabudimas lietuvių tautinio susipratimo. Nors “Aušra” mirė, bet nemirė jos dvasia, nes tai gyvybės dvasia. Tos dvasios kelias — erškėčių kelias . . . Visokių muravjovų palikimai ir rusų šnipai visur jos tykojo ir uostė — bet gyvybės dvasiai buvo lemta laimėti! .. Tas laimėjimas — tai galas Muravjovo ir jo įpėdinių sumanymams!”

Skaityti daugiau: “AUŠROS” GENEZĖ, TIKSLAI IR REIKŠMĖ

Subkategorijos