Partizanai: istorija ir dabartis

VATIKANO RYTŲ POLITIKA

Kodėl ji domina?

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

(Tęsinys iš 76-113 nr.)

Naujas tarpsnis

1954.XI.11. Sovietų Sąjungos kompartijos centro komitetas priėmęs nutarimą “Dėl kovos su religiniais prietarais”, kuriame pasisakęs, kad ta kova turi eiti ideologinėje plotmėje be įžeidinėjimų tikinčiųjų jausmų, be išpuolių prieš dvasininkus. O 1955 pradžioje Grazo (Austrijoje) universiteto prof. Marcelis Redingas gavęs iš sovietų ambasados Vienoje Kremliaus kvietimą apsilankyti. Mat, prieš porą metų savo įvadinėj paskaitoj prof. Redingas Marksą gretinęs su Tomu Akviniečiu, ir radęs kai kurių panašumų. Vatikanui leidus, prof. Redingas 1955.XII.16. jau buvęs Maskvoje. Jį globojęs viceministras iš “Tarybos kultų reikalam”. Per dvi savaites prof. Redingas, lydimas sovietų pareigūnų, buvęs nuskraidintas į Armėniją, į Leningradą, į Vilnių, kuriame Kalėdų rytą laikęs pamaldas. Matęsis su Armėnijos, Leningrado katalikų dvasininkais, su vysk. Steponavičium. Kremliuje buvęs priimtas vicepremjero Mikojano, kuriam paaiškinęs, kad atvykęs patyrinėti religijos padėties, padiskutuoti su ateistais ir privačiai patyrinėti Vatikano ir Kremliaus sugyvenimo galimybes. Būdingas Mikojano reagavimas, kad to sugyvenimo klausimas esąs “Tarybos kultų reikalam” kompetencijoj, atseit, Sovietų Sąjungos vidaus reikalas, ne tarptautinis.

Skaityti daugiau: VATIKANO RYTŲ POLITIKA

“ATLIKIME DIEVO SKIRTĄJĄ MISIJĄ”

KUNIGAI PASIPRIEŠINIMO AVANGARDE

“ATLIKIME DIEVO SKIRTĄJĄ MISIJĄ”

— taip Tikinčiųjų Teisėms Ginti katalikų komitetas 1979 gegužės 5 d. raštu nr. 15 kreipiasi į Lietuvos vyskupus ir vyskupijų valdytojus. Šio rašto antrąją, išvadinę, dalį perspausdiname iš “LKB Kronikos” 39 nr.

Tuojau po Velykų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis visose vyskupijose įkalbinėjo dekanus laikytis religinių susivienijimų nuostatų. Pagal įgaliotinį, dekanai turi budėti, kad visi Lietuvos kunigai laikytųsi šių nuostatų.

Iš įvykusių pokalbių seka išvados:

a.    Religijų reikalų taryba dekanams, o per juos ir kunigams nori įvaryti baimės, todėl dekanai ir buvo sukviesti ne į kurijas, bet į vykdomuosius komitetus.

b.    Dekanų rankomis norima dusinti Katalikų Bažnyčią.

c.    Iš kunigų reikalaujama prisidėti prie bedievių vykdomo nusikaltimo, pažeidinėjant tikinčiųjų vaikų teises — jų nekatekizuoti, nuvaryti nuo altoriaus, iš procesijų ir t.t.

d.    Šiuose pokalbiuose dekanai buvo pažeminti, nes tuo pačiu metu, kai įgaliotinis reikalavo išduoti Bažnyčios interesus, jie buvo vaišinami kava.

e.    Vyskupijų kurijos pažemino save, nes į vykdomuosius komitetus

Bronius                                                 Jonas                                        Alfonsas
Laurinavičius                                          Kauneckis                                     Svarinskas

dekanus sukvietė ne valdžios pareigūnai, o pačios kurijos. Pvz., Religijų reikalų tarybos referentas Kožukauskas J. E. vysk. Labukui perdavė tokią telefonogramą: “1979 m. balandžio 24 d. Kauno miesto vykdomajame komitete bus pravedamas pokalbis su Jūsų vadovaujamų vyskupijų dekanais. Pokalbio pradžia 14 val. Prašome užtikrinti visų dekanų dalyvavimą. Pageidaujama, kad pokalbyje dalyvautumėte ir Jūs”. Visos kurijos, gavusios įsakymą, tuojau paskubėjo jį įvykdyti.

Skaityti daugiau: “ATLIKIME DIEVO SKIRTĄJĄ MISIJĄ”

ATEINANTIEJI PAKEIČIA IŠEINANČIUS

Divizijos generolas Stasys Raštikis atsako į “Į Laisvę” klausimus

Stasys Raštikis, karys, rezistentas, valstybininkas. Įstojęs savanoriu į organizuojamą Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karuose, kautynėse du kartus sužeistas; patekęs į nelaisvę, buvo kalintas bolševikų kalėjimuose. Nepriklausomoje Lietuvoje yra ėjęs Lietuvos kariuomenės vado (1935 - 1940) ir krašto apsaugos ministerio (Mirono vyriausybėje) pareigas. Laikinosios Lietuvos vyriausybės (1941) krašto apsaugos ministeris, kelių knygų autorius, divizijos generolas.

Negalavimai, turį šaknis Nepriklausomybes karų metu gautose žaizdose, nebeleidžia Jums aktyviau dalyvauti lietuviškuose judėjimuose. Tačiau, kiek žinome, įdėmiai sekate lietuviško gyvenimo įvykius, jaučiate tremties ir tautos pulsų ir dalyvaujate bendruose rūpesčiuose. Susumuodamas išvadinęs mintis, kaip vertinate tautos atsparumą okupacijos grėsmei ir išeivijos pastangas išlaikyti kūrybingą tautinę gyvybę?

Okupuota lietuvių tauta yra labai atspari ir laikosi labai pasigėrėtinai. Gražų pavyzdį rodo ir Suvalkų trikampio lietuviai, nors jie yra ir svetimųjų valdžioje, bet gyvena žymiai lengvesniame okupaciniame režime, negu mūsų broliai ir seserys rusų okupacijoje. Tenka tik gėrėtis okupuotos lietuvių tautos tautiniu ir religiniu atsparumu, o mums išeiviams gaslima tik pasimokyti iš savo tautos elgesio. Mūsų pareiga yra ne mokyti okupuotą tautą, bet padėti jai išlaikyti kūrybinę tautos gyvybę, o patiems kovoti už savo tautos laisvę, ypač tose srityse, kurios ten okupacijos sąlygose yra neprieinamos; mums gi čia leidžiama laisvai pasireikšti.

Skaityti daugiau: ATEINANTIEJI PAKEIČIA IŠEINANČIUS

PASIRYŽOME NEMIRTI

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

JAV LB IX tarybos I-ji sesija Clevelande rugsėjo 29-30 d.d.

Pačia reikšmingiausia data ne tik pokarinėje, bet ir visoje išeivijos istorijoje reikia laikyti 1949 birželio 14-ją, kada buvo paskelbta Lietuvių Charta, davusi pradžią organizuotai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei. Ta data sutapo su 1941 birželio didžiųjų deportacijų aštuonerių metų sukaktimi, ir tai buvo pats realiausias lietuvių tautą pasinešusiam sunaikinti okupantui atsakymas, kad Lietuvos laisvės labui išeivija apsisprendė nemirti. Apsijungusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje ir solidarume su rezistuojančia lietuvių tauta okupacijoje, tremties lietuviškoji išeivija yra supratusi savo istorinę misiją ir esamose sąlygose geriau negu patenkinamai ją vykdo. Demokratiškos atrankos keliu į Bendruomenės vadovybes ateina aukos ir darbo žmonės, įvairių pasaulėžiūrų, srovinės diferenciacijos, skirtingose vietose stovinčių generacijų skalėje, vyrų ir moterų, Lietuvoje ir už Lietuvos ribų gimusių ir subrendusių. Jeigu didelę atsakomybę prisiima tie, kurie istorinę išeivijos misiją vykdo, tai ne mažesnę prisiima ir tie, kurie tos misijos kelyje Bendruomenei duobes kasa. Nesvarbu, ar tai daro iš ignorancijos, iš klaikaus patriotizmo, oportunizmo, ar įtaigauti iš šalies.

Avilys ir širšių lizdas

Esama veiksnių, kurie gan panašūs į širšių lizdus: bet koks iš šalies kad ir draugiškas prisilietimas, geros valios sugestija, kritiška pastaba tuoj sukelia pyktį, kaltinimų sriautą, atsikeršijimą geluonių nuodais. Bendruomenės avilyje kitaip: čia atvirom širdim priimamos sugestijos, patarimai, siūlymai, kritika. Lietuviškos problemos apylinkių susirinkimuose, apygardų suvažiavimuose ir tarybų sesijose atvirai diskutuojamos, pasiūlymai svarstomi, klaidos taisomos, netobulumai šalinami. Ir štai kodėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės medis auga, šakoja ir žydi, o nudžiūvusios šakelės genėjamos, kreivos ataugos išpiaustomos.

JAV LB IX tarybos I-ji sesija taip pat paliudijo Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą. Apžvelgęs atliktus darbus ir sukurtus planus, išeinančios Kršato valdybos pirmininkas Algimantas Gečys su pagrindu galėjo pasakyti: “LB pirmūnų vizija, kad Lietuvių Bendruomenė apjungs visą išeiviją, pamažu ima tapti tikrove”.

BAIMĖ PASITVIRTINO

Nuogąstavimai, kad su dr. Kazio Bobelio prasiveržimu į Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkus plyšiai tarp pagrindinių lietuviškų organizacijų ims gilėti, deja, pasitvirtino. Anksčiau jo vadovaujama Amerikos Lietuvių Taryba vedė nuolatinį karą prieš JAV Lietuvių Bendruomenę, gi dr. K. Valiūno vadovaujamas VLIK-as ir su JAV LB-ne ir su Pasaulio Lietuvių Bendruomene visada bendravo abipusio respekto ir bendrųjų lietuviškų interesų sutarimo dvasioje. 1979.IX.29 VLIK-o valdybos posėdyje Washingtone iškilo konfliktas tarp VLIK-o ir PLB: K. Bobelis, išvadinęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ryšininką Algimantą Gurecką kiaule ir jo pareiškimą pavadinęs prokomunistiniu, įsakė jam iš posėdžio išeiti “ir daugiau nebegrįžti”.

Iki šiol VLIK-o valdybos ir tarybos posėdžiuose yra įvykę gan aštrių susikirtimų ir ginčų, bet iki koliojimosi niekad nebuvo prieita. Lietuvių Fronto Bičiuliai, kaip VLIK-o sudarančioji grupė, viešai nuo tokio VLIK-o pirmininko netakto atsiribojo, tarybos vardu pareikšdami savo nepritarimą (žiūr. p. 19).

Ką PLB-nės ryšininkas Algimantas Gureckas pasakė, kas iššaukė Bobelio piktas reakcijas?

Skaityti daugiau: BAIMĖ PASITVIRTINO

NAUJOS REZOLIUCIJOS JAV KONGRESE

Yra visa eilė priemonių ir būdų kelti ir ginti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bylos reikalą laisvajame pasaulyje. Viena iš tokių priemonių ir būdų yra Baltijos kraštų bylos klausimo judinimas per JAV Kongresą. Kaip ten bebūtų, JAV Kongresas yra Baltijos kraštų bylos reikalui jautriausias, sukalbamiausias ir prieinamiausias. Antra, JAV Kongreso balsą noromis ar nenoromis išgirsta JAV prezidentas ir Valstybės departamentas. Be to, visus JAV Kongreso pareiškimus bei nutarimus atidžiai seka Kremlius.

Baltijos kraštų bylos kėlimo ir gynimo per JAV Kongresą iniciatoriai buvo Rezoliucijoms Remti Komiteto pradininkai, organizatoriai ir darbuotojai, pravesdami garsiąją H. Con. Ree. 416 (89th Congress) rezoliuciją ir Atstovų rūmuose, ir JAV Senate. Ta rezoliucija buvo pravesta vienbalsiai Atstovų rūmuose 1965 birželio 21 d. ir Senate 1966 spalio 22 d. Minėtoji rezoliucija galioja ir galios tol, kol Lietuva, Latvija ir Estija atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Rezoliucijoms Remti Komitetas įdavė puikų ginklą visiems mūsų veiksniams į rankas. Reikia apgailestauti, kad mūsų veiksniai labai mėgėjiškai tenaudoja tą ginklą.

Skaityti daugiau: NAUJOS REZOLIUCIJOS JAV KONGRESE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ CREDO

KOMENTARAI IR AKTUALIJOS

Apsvarstymai ir pastabos

Nesenai pasirodė LFB tarybos paskelbti Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio CREDO metmenys (“Į Laisvę” nr. 74). Tai pamatinės — bendros LFB nuorodos, kaip turėtų tvarkytis lietuvių tauta nepriklausomoje savo valstybėje. LFB nariai yra pasižymėję dideliu judrumu ir efektinga veikla tremties lietuviškoje visuomenėje, tad įdomu CREDO mintis panagrinėti.

CREDO yra ne politinės partijos balsuotojams pristatoma programa, o tik subendrintos idėjos, arba, kaip autoriai išsireiškė, “žvilgsnis . . ., nukreiptas į idealų aukštumas . . . kur pagrindiniai uždaviniai labiau aiškėja”. Kelios tos metmenų mintys pateikia siūlomus nepriklausomos Lietuvos valstybės santvarkos pagrindus.

Pagrindinės CREDO mintys

Nėra reikalo komentuoti idėjų, kurios daugumai lietuvių priimtinos, suprantamos ir konkrečiai išreikštos, kaip tai pasisakymai už savarankiškumą, demokratinę Lietuvos valstybės santvarką, tarptautinį teismą ar prieš diskriminaciją. Pamėginsime tad interpretuoti, komentuoti ir analizuoti CREDO pasisakymus, kurie išryškina LFB socialinės demokratijos sampratą.

Pirmoj eilėj krinta dėmesin pastangos derinti individo interesus su bendra gerove. Praktikoje nei vienai valstybei nėra tinkamai pasisekę to pasiekti. Idealios situacijos gal niekada ir nebus. CREDO autoriai vienur teigia, kad jų pramatyta demokratija “nepažeisdama asmens pirmumo, taip pat nesikėsina varžyti šeiminę, religinę, profesinę bendruomenę, kaip būtiną aplinką asmeniui reikštis”. Kitoje vietoje pasisakoma už bendros gerovės principus ir valstybės derinimo planą: “Bendroji gerovė yra aukščiau už atskiros grupės, atskiros profesijos, atskiros privilegijuotos unijos ar atskiro luomo gerovę”. Nežiūrint kaip teoretiškai aiškintume tokioje politinėje sistemoje individo ir valstybės santykį, praktiškas šių idėjų pritaikymas suks valstybę į kolektyvizmą — valdžios planavimą daugelyje viešojo gyvenimo sričių, kuriose valstybės pilietis turės veikti. Tai ypač turės atsiliepti krašto ūkiniame gyvenime.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ CREDO

TRYS NUTARIMAI

IV-me Pasaulio lietuvių Jaunimo kongrese

Ketvirtojo PLJ kongreso nutarimus reikia laikyti nepaprastu dokumentu, nes vargu kada praeityje išeivijoje užaugęs jaunimas yra taip aiškiai ir drąsiai išdėstęs savo įsitikinimus ir nusistatymus Lietuvos okupacijos, išeivijos gyvenimo, ryšių su tauta ir kovos dėl Lietuvos laisvės klausimais. Aiškūs ir drąsūs pasisakymai, tačiau, ne visada yra jau ir protingi. Tad naudinga peržiūrėti kongreso nutarimus ir patikrinti, ar jie logiški, pakankamai pažinti ir pagrįsti faktais. Šio komentaro tikslas kaip tik ir yra pažiūrėti į tris pagrindinius nutarimus, siekiant atsakymų klausimus: kiek jaunimas iš tikro suprato problemas, kurias diskutavo, ir kuo savo nusistatymus pagrindė?

Kuo tikime?

Politiniai nutarimai suskirstyti į vienuoliką skyrių. Pirmasis, pavadintas “Kuo mes tikime”, yra turbūt įdomiausias tuo, kad jis turi ne tik politinio manifesto atspalvį, bet taip pat išreiškia idėjinę politinių bei tautinių nusistatymų kryptį.

Tikra žodžio prasme “Kuo mes tikime” skyrius nėra nutarimai, bet laisvojo pasaulio lietuvių jaunimo (tikime, ir okupuotos Lietuvos jaunimo) principinių įsitikinimų deklaracija, per daug nesirūpinant jų argumentuotu pagrindimu.

Kuriuo būdu kongreso atstovai tuos politinius įsitikinimus suformulavo? Atsakymą galima rasti skyriuje “Jaunimo politinis sąmoningumas”. Čia dėstoma: Politinį lietuvių jaunimo sąmoningumų formuoja jo lietuviška prigimtis, jo aplinka ir jo asmeniškas jautrumas”. Susipažinę su ta formule, grįžkime į “Kuo mes tikime?” deklaraciją. Joje sakoma: ‘‘Kiekvienos tautos nariai turi teisę laisvai veikti pagal savo įsitikinimus” ir ‘‘tikime, kad Lietuvai išsilaisvinus, jos gyventojai remsis demokratiniais pagrindais, t. y. laisvo apsisprendimo teise, gerbs pagrindines žmogaus teises, skirs valstybinius ir bažnytinius reikalus”.

Skaityti daugiau: TRYS NUTARIMAI

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

VAIZDAI iš Lietuvių Fronto Bičiulių stovyklos 1979.VI.30 — VII.8 Kennebunkporte

Du paskaitininkai, dr. J. Sungaila ir dr. K. Ambrazaitis, įtikinėja vienas antrą.

D.    Norvilaitės paskaitos klausosi jaunimo simpoziumo moderatorius E.    Sužiedėlis.

Studijų paskaitininkai — dr. Benediktas Mačiuika, dr. Vincas Maciūnas ir dr. Zenonas Rekašius

Literatūrinę programą atliko poetai, tėvas Leonardas Andriekus ir Stasys Santvaras

Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

VEDAMIEJI

RUOŠKIMĖS GRĮŽTI

Tremties dienose Vokietijos Naujųjų Metų sveikinimus dažnai reikšdavome linkėjimu kitais metais susitikti Vilniuje. “Politiniai realistai” dabar iš tokių linkėjimų mėgsta pasišaipyti kaip iš realybės neapčiuopusių naivių žmonių svajonių. Tačiau žydų bendruomenės pasaulyje— vienur kylančios, kitur persekiojamos ir naikinamos — “kitais metais susitiksime Jeruzalėje” formulę naudojo veik 2000 metų. Ir tai nebuvo desperacinis savęs apgaudinėjimas, bet egzistencinis užsiangažavimas grįžti į Jeruzalę ir atkurti savo valstybę. Jie grįžo, ir valstybę atkūrė. Gaila tik, kad atkurtoji valstybė draugišku mostu nebeprisimena bolševikų kryžiuojamos Lietuvos, kurioje žydų bendruomenės per šimtmečius buvo patyrusios lietuvių svetingumą ir globą.

Ar išeivijoje lietuvių egzistencinis užsiangažavimas grįžti į Lietuvą irgi gyvas?

Pastangose už teisę grįžti atoslūgio ženklai neryškūs. Priešingai— gal džiuginantys. Juk Vitkui iš pastarųjų poros dešimtmečių vargingo planiravimo perėjus į nuosmūkio suktuką, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė su pilnu atsakomybės jausmu imasi rezistencinių uždavinių vykdymo. Centrinė informacijos tarnyba, apie kurią daugel metų kalbėta, dabar tampa tikrove. Lietuvių Bendruomenės planavimu, pasaulio lietuvių jaunimui Lietuvos išlaisvinimas tapo centrinė problema. PLJ IV-jo kongreso nutarimai nuokauto smūgiu paguldė okupanto viltis iš laisvės kovos išjungti svetur gimusią lietuvių kartą.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

Į Laisvę 1980 78(115)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................................... 2

Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage .................................. 4

Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis ........................................... 6

Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje ... 16

Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje ..................................... 25

G.Giedra, J.Gliaudą ir J.Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus 31

D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis:

                                          Jaunimo politinis sąmoningumas .. 44

Kunigas ir Lietuva neša kryžių ............................................ 52

P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų ................................ 53

Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas ......................... 60

P. Pamataitis: Šventas naivumas ........................................... 62

Bičiuliai kūryboje, veikloje ir gyvenime .................................. 65

“Į Laisvę” vedamieji ...................................................... 70

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1980 78(115)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Ruoškimės grįžti

Žurnalas Į LAISVĘ viename iš Nr. 77 (114) vedamųjų, “Ruoškimės grįžti”, primena išeivijos įsipareigojimus savo pavergtam kraštui; ir tarp kitko klausia, ką lietuviai inžinieriai-architektai, ALIAS/PLIAS, turi paruošę ar gal ruošia būsimai laisvai Lietuvai. Jo nuomone, tarp kitų įvairių konkursų išeivijoje ar nebūtų laikas paskelbti konkursą ir Lietuvos laisvės paminklui ar laisvės kovų muziejui Vilniuje.

Šio straipsnio mintis— intriguojanti. Galbūt Lietuvių Fondas tokį konkursų remtų, o ALIAS/PLIAS centro valdyba pasiimtų organizavimo iniciatyvą? Verta pagalvoti.

Manau, kad konkursas galėtų susilaukti didelio atgarsio, kurio aidai pasiektų ir lietuvius pavergtajame krašte, suteikdami jiems vilties ir stiprybės. Jaunosios kartos inžinieriams ir architektams būtų paskata giliau pažinti Lietuvos istorijų, etnografiją, meną ir pačias kovas dėl laisvės, kad, ruošiant laisvės paminklų Lietuvoje planus, galėtų aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti.

Ar greitai tokius paminklus statysime, ne tiek svarbu spėlioti; svarbu ruoštis, planuoti ir kurti, nes tai suteiktų pavergtiesiems broliams vilčių ir paliudytų išeivijos gyvą tikėjimų Lietuvos laisve.

Edm. Arbas
Santa Monica, Calif.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Iš poemos “Vaidila Valiūnas”

ARCHIPELAGO GULAGE

Du iš Lietuvos kankinių kronikos

Mirty ten gyvos širdys dega
Po sniego tunika saugia,
Ir man jas apdainuoti maga
Archipelago gulage— — —

Kančių ir kraujo kaupas kaupias
Nebepavidale žmogaus,
Bučiuoji žemę apsiklaupęs
Po palaima tėvų dangaus.

Ir žydi kraujas, žydi kančios
Širdies erškėtrože dygia,
Bet sielos niekas nesupančios
Gulagų archipelage.

Tulžies tau, Petkau, buvo duota,
O tu šaukei: “Man atgaiva
Archipelaguos nukryžiuota 
Ištikimoji Lietuva!. .”

Tau teismas paskelbė, Nijole:
“Kalta!” — “Ne, nieko panašaus!” 
O tu iš džiaugsmo vis kartojai:
“Pasigailėti neprašau!”

Nuo žodžių tų teisėjai dreba
Po savo ištarme baugia,
Nes tu pamynei melo stabą
Archipelago gulage.

“Su Lietuva aš sužieduota,
Ji man gyvenimo gaiva,
Teismuos ir lageriuos kryžiuota
Ištvermingoji Lietuva!”

Skaityti daugiau: Iš poemos “Vaidila Valiūnas”

JUOZAS BRAZAITIS

kokį pažinau iš asmeniškų kontaktų

(Jo penkerių metų mirties sukakčiai paminėti)

JUOZAS KOJELIS

Pirmas tiesioginis kontaktas su JB įvyko Vokietijoje, manau, 1946. Tuo metu Brazaitis manęs nepažino; galėjo tik būti pastebėjęs mano pavardę tuometiniuose Aiduose. Tur būt kas nors iš pažįstamų bus mane jam rekomendavęs, nes gavau laiškutį, kviečiantį būti Vliko įgaliotiniu Muenchene. Manau, kad jis rašė kaip Informacijos tarnybos vedėjas. Konkretizuodamas mano pareigas, jis prašė informuoti Vliką apie vykdomus DP screeningus, okup. valdžios pastangas lietuvius ir kitų tautybių pabėgėlius grąžinti į rusų užimtas teritorijas ir p. Kai screeningai pasibaigė ir tremtinių DP statusas stabilizavosi, ryšiai su JB nutrūko.

Pirmą kartą ranką Brazaičiui paspaudžiau Čikagoje 1952. Jis ne taip seniai buvo atvykęs į Ameriką iš Europos ir Čikagoje atsirado prieš Vasario 16 minėjimą. Tuo metu Čikagos ALT-bai pirmininkavo Povilas Baltis, iš Lietuvos į Ameriką atvykęs prieš II pasaulinį karą. Aš jį pažinau kaip studentą at-ką VD u-te Kaune. Vėliau Baltis iš lietuviško gyvenimo pranyko.

Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS

NEIŠNAUDAOJAMOS GALIMYBĖS

Lietuvos laisvinimo veikloje

JURGIS ŠARAUSKAS

Tema “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje” yra tikrai įdomi. Ji toje veikloje sugestionuoja naujas kryptis. Savo svarstymus grupuoju į dvi dalis: (a) trumpa apžvalga išnaudojamų galimybių ir (b) komentarai ir sugestijos dėl neišnaudojamų galimybių.

Amerikos lietuviai iki šiol daug yra nuveikę, ir aš negalvoju visos jų veiklos aptarti. Apsiribosiu vien politine veikla.

Mūsų veikla tautinėje plotmėje

Nežiūrint, ar tai gera ar bloga, tačiau yra faktas, kad amerikiečiai save laiko pragmatiškų aktyvistų tauta. Amerikos piliečiai galvoja, teisingai ar klaidingai, kad jų vidaus politika yra praktiška ir reali. Esame linkę galvoti, kad mūsų, tai yra Amerikos, užsienio politika taip pat praktiška ir reali. Daug kas kritikuoja mūsų užsienio politiką. Kritikai sako, kad ji nepastovi, dažnai kintanti. Brežnevas Ameriką yra pavadinęs “nepatikimu partneriu”. Mes tą nepastovumą pateisiname, tardami, kad mūsų užsienio politika grindžiama pragmatiškumu: keičiantis pasaulio įvykiams, turi keistis ir politika. Pavyzdžiui, Amerikos suteiktas Kinijos Liaudies respublikos pripažinimas gali būti suprastas kaip reali reakcija į naują faktinę pasaulio padėtį. Paramos nutraukimas Nikaragvos Samozai ir Irano šachui yra taip pat realios užsienio politikos išvados. Naujos situacijos reikalauja naujų sprendimų.

Skaityti daugiau: NEIŠNAUDAOJAMOS GALIMYBĖS

MŪSŲ ŠIRDYS PASILIKO VILNIUJE

Pavergtieji išlydi grįžtančius į laisvę

ALĖ RŪTA

Atvažiavę į aerodromą jau radom aikštėje daugybę žmonių. Nesiskubinom išlipti, sekėm akimis, ar mūsų lagaminai iškraunami ir į aerodromo vežimėlį pakraunami. Kartais vienas, antras sušukdavo:

“Nematau savo antro gabalo!” — Ir eidavo pas Viktoriją (Inturisto agentė) sužinoti.

Bet viskas atsirasdavo. Nes mūsų Viktorija viešbuty sekdavo, ar viskas išnešta, prie autobuso sekdavo, lėktuvų salėse sekdavo .. . Užtat niekas neprapuolė, nevėlavo, nesusigadino.

Išlipę ėjom prie laiptų, slinkom pro žmonių minią į vidų. Susidarė eilutė. Buvom iš karto suklaidinti: pasakyta eiti prie vienų durų, o paskui pakeista — eiti prie kitų. Tarp tų susistumdymų sekėm jau mūsų vadovę — Evangeliną, klausėme jos, nes Viktorija bėgiojo, besirūpindama lagaminais, bilietais, vizomis, numeriais, lėktuvais, laiku . . .

Taip besistumdami, beslinkdami pro minią matėme šen ten ir savuosius. Kaip mus pasitinkant, taip ir dabar — išsiskiriant — pradėjo mums krist į rankas gėlės.

Man jau padavė porą didelių žiedų, rodos, Vida, padavė Elvyra, Birutė, kolegė Barbora . . . Nebežinau tiksliai, iš kurių ir kokius žiedus gavau, bet aš mačiau jų liūdnas akis, mačiau šypsančius, bet nelinksmus veidus.

Skaityti daugiau: MŪSŲ ŠIRDYS PASILIKO VILNIUJE

TRYS ŽVILGSNIAI Į HELSINKIO SUSITARIMUS

Redakcijos pastaba

Artėjant Madrido konferencijai, Helsinkio susitarimų reikšmė vėl suaktualėjo. Ši tema buvo svarstyta Vliko seime 1979 gruodžio 8-9 d.d. ir išvadinėse mintyse gan palankiai į tuos susitarimus buvo pažiūrėta. Vliko pirmininkas dr. Kazys Bobelis, kalbėdamas vad. IX Amerikos lietuvių kongrese Clevelande 1979 spalio 13 apie Helsinkio baigiamąjį aktą išsireiškė tokiu entuziazmu: “Prabėgus keturiems metams po Helsinkio akto, mes pamatėme, kad ne tik Amerikos Lietuvių Taryba, bet ir visos kitos lietuviškos institucijos: ir Vlikas, ir L. Bendruomenė (reorg.? — red.) visa savo veikla, visais savo pareiškimais, visais savo ėjimais daugiau ar mažiau, bet principiniai remiasi į Helsinkio aktų”.

Los Angeles įvykusiame politinių studijų savaitgalyje temą “Helsinkio susitarimai tarptautinių ir Lietuvos interesų šviesoje” simpoziumo forma svarstėRomas Giedra, aktyviosios rezistencijos prieš sovietus dalyvis, politinis kalinys, prieš kelis mėnesius ištrūkęs iš okupuotos Lietuvos; Jurgis Gliauda, rašytojas, teisininkas, įdėmiai sekąs ir analizuojąs sovietų politinio ir kultūrinio gyvenimo raidą, irkun. dr. Jurgis Barauskas, oficialus JAV Valstybės departamento atstovas.

Svarstybų šiuo klausimu išvadas žiūr. 65 psl.

“Helsinkio susitarimai tarptautinėje ir Lietuvos interesų šviesoje” simpoziumo dalyviai; iš kairės — P. Algis Raulinaitis — moderatorius, kun. dr. Jurgis Šarauskas, rašytojas Jurgis Gliaudą ir nesenai iš Lietuvos atvykęs rezistentas Romas Giedra.

Skaityti daugiau: TRYS ŽVILGSNIAI Į HELSINKIO SUSITARIMUS

JAUNIMO POLITINIS SĄMONINGUMAS

Redakcijos pastaba

“Jaunimo politinis sąmoningumas, jo stiprinimas ir konkrečios reiškimosi formos” temą simpoziumo forma politinių studijų programoje 1980 sausio 26 svarstė veiklesnieji Los Angeles akademinio jaunimo atstovai: D. Barauskaitė, A. Grakaus-kaitė, D. Gudauskaitė, G. Grušas ir R. Polikaitis. Čia spausdinami kiek sutrumpinti įvadiniai simpoziumo dalyvių pasisakymai.

DIALOGE BRĘSTA SĄMONINGUMAS

Danutė Barauskaitė

Žmogus, prieš atbundant jo politiniam sąmoningumui, turi pirmiausiai suprasti savo asmenybę - identitetą ir savo reikšmę gyvenime, jeigu turi norą pradėti reikšmingai veikti.

Lietuviškas jaunimas, išsimėtęs plačiame pasaulyje, yra tarytum savotiškas hibridas, jungiąs praeitį su ateitimi. Dalis asmems — tai gyvenamojo krašto žmogus, o kita dalis - tai tėvo sūnus ar motinos duktė, lietuvis ar lietuvaitė. Nustatyti savo asmenybę - identitetą yra svarbu lygsvarai surasti. Jaunuolio asmenybė pirmiausiai pradeda susiformuoti šeimoje, vėliau, metams slenkant, naujom įtakom jo gyvenimą pripildo draugai, mokyklos, Bažnyčia.

Susipratęs žmogus yra tas, kuris žino, kas jis, ko siekia, kokia yra jo suformuluota asmenybė - identitetas. Tuomet jis gali subrandinti savyje kultūrinio ir politinio sąmoningumo sėklas, kurias jo tėvai, draugai bei aplinka jame pasėjo. Jeigu pasodinai ąžuolą, išdygs ąžuolas ... O jei vėliau nepatiks tai, kas tavo pasodinta, tai milžiniškas darbas yra išrauti ir sodinti iš naujo, nežinant, kas gali išdygti.

Skaityti daugiau: DIALOGE BRĘSTA SĄMONINGUMAS

VEIKTI SAVO INICIATYVA

Stud. Asta Grakauskaitė

IV PLJ kongresas padarė visą eilę nutarimų, kurie išreiškia išeivijos lietuvių jaunimo nusistatymus aktualiaisiais lietuviškais klausimais. Pasaulio lietuvių jaunimas pasisakė už dinamišką dialogą su Lietuvos jaunimu per pogrindžio spaudą, už nepripažinimą sovietų pilietybės įstatymo, prieš antilietuviškumą ir antisemitizmą, prieš okupanto Lietuvoj vykdomą religijos persekiojimą bei tikinčiųjų teisių paneigimą.

Kongreso dalyviai grįžo pilni įspūdžių ir praturtinę idėjinį bagažą. Tačiau nutarimai neturėtų prasmės, jei jie paliktų nutarimų knygose. Jie turi būti bandomi įgyvendinti. Tad ką konkrečiai galėtume mes padaryti čia, Kalifornijoje, kad kongreso nutarimai nepaliktų negyvomis raidėmis?

Skaityti daugiau: VEIKTI SAVO INICIATYVA

RYŠIAI SU LIETUVOS LIETUVIAIS

Stud. Gintaras Grušas

Ašaros. Iš visų pusių džiaugsmo ašaros riedėjo, gėles dėjo man į rankas, apsupo juostomis, kuriose jausti žodžiai “Sveiki atvykę!” Po trijų savaičių, praleistų klajojant po Europos žemyną, pagaliau lyg sapne priartėjo tas momentas ir ta vieta . . . Bet ne — iš tikro stovėjau savo tėvų žemėje. Nežinau, iš oro, iš žemės, ar gal iš ligi šiol nematytų giminių pasisėmiau tokį savotišką namiškio jausmą. “Aš čia tikrai priklausau”, galvojau pirmomis savo sapno valandomis. Bet tas jausmas nedingo. Lipant į Gedimino kalną, besiklausant gatvėse lietuviškos kalbos aidėjimo, lankant bažnyčias ir savo senelių kapus, merkiant ranką į Nemuną, visaip augo tas nepaprastas lietuviškas jausmas. Po penkių dienų jau laikas išvažiuoti, bet taip nesinori. Rodos tik atvažiavau, tik paragavau, o trokštu dar daugiau. Daugiau to bendravimo: pasivaikščioti su tais, kuriuos pirmą kartą matau ir gal daugiau nebematysiu. Žmonės ir vietovės, apie kurias skaičiau, mokiausi ir klausiausi tėvų pasakojimų. Bet dabar jie yra mano. Jie tikrai mano — mano širdyje, mano sieloje. Ir mano tas sapnas, ta migla niekada nedings, su manim visada pasiliks.

Skaityti daugiau: RYŠIAI SU LIETUVOS LIETUVIAIS

JAUNIMO SĄJUNGA IR LAISVINIMO VEIKSNIAI

Stud. Daina Gudauskaitė

IV PLJ kongreso suorganizuotose studijų dienose dalyvavau “Jaunimo sąjungos ir politinio darbo” būrelio darbuose. Būrelio vadovas buvo PLJS-gos politinis koordinatorius Viktoras Nakas. Ilgose diskusijose išryškėjo dvi pagrindinės jaunimo politinės veiklos problemos:

1.    Jaunimo politinio sąmoningumo trūkumas ir

2.    Problemos, kurios atsiranda planuojant ir derinant jau sąmoningo jaunimo politinę veiklą su veiksnių vadovaujama politine veikla.

Pagal Viktorą Naką, gal būt apie 95%jaunųjų politiškai nėra sąmoningi. Ilgose diskusijose iškilo eilė konkrečių pasiūlymų jaunimo politiniam sąmoningumui kelti, k.t., ruošti metinius politinius kursus su teoretinių klausimų svarstymais ir praktiškos veiklos pratybomis; skatinti jaunimą susidomėti politinių mokslų studijomis ir telkti jiems organizuotą paramą; lituanistinėse mokyklose ir organizacijose išnaudoti sąlygas politiniam sąmoningumui ugdyti.

Skaityti daugiau: JAUNIMO SĄJUNGA IR LAISVINIMO VEIKSNIAI

KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS

Stud. Rimas Polikaitis

Politinis sąmoningumas apsireiškia tuo, kad žmogus pajėgia kritiškai vertinti politinius reiškinius ir pats politiškai reikštis. Tačiau galėtų iškilti klausimas, kodėl jaunam užsienio lietuviui reikia ugdyti lietuviškų politinį sąmoningumą, t.y. kodėl jis turi pajėgti kritiškai vertinti lietuvių politinę veiklą ir pats dirbti Lietuvos labui?

Aš manau, kad tai išplaukia iš aplamai moralinės pareigos pasipriešinti pasaulyje esančiam blogiui. Žinome apie badą Kambodijoje, politines žudynes Centrinėje Amerikoje, sovietų militarinę agresiją prieš Afganistaną ir t.t, ir t.t. Laisvo žmogaus laisvajame pasaulyje natūrali pareiga ką nors daryti, kad tie tamsūs reiškiniai sumažėtų. Priėmę šitą pažiūrą, mes, Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų lietuviai, atsikreipiame į Lietuvą ir matome, kad ir ten tų tamsių taškų gausu. Ir todėl mums pats prasmingiausias būdas prisidėti prie pasaulyje blogybių pašalinimo yra sąmoningai ir veiksmingai įsijungti į kovą už Lietuvos žmonių teises. Atėję į šitą darbą, niekad nesigailėsime, nes kova už tiesą ir tautos laisvę mūsų pačių gyvenimą padarys ne tik moraliai pilnesnį, bet ir praktiškai įdomesnį. Matyti ir suprasti pasaulį, talkinti Lietuvos žmonėms kovoje už tiesą ir jų teises kaip tik ir sudaro lietuviško politinio sąmoningumo konkrečius rėmus.

Skaityti daugiau: KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS

KUNIGAS IR LIETUVA NEŠA KRYŽIŲ

Kunigas Algirdas Mocius basas nešė 8 kilometrus didelį kryžių į Kryžių kalną. Lietuva sunkų rusų vergijos kryžių neša jau beveik 40 metų.

1979 m. sukanka 10 metų, kai Lietuvoje prasidėjo Eucharistijos Bičiulių sąjūdis, įjungęs į savo gretas geriausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios sūnus ir dukras. Jų tarpe rasime įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Tačiau juos visus jungia meilė Dievui ir Tėvynei. Jie pasiryžę su Eucharistinio Kristaus pagalba prikelti bedievybės dusinamą Tautą ir Bažnyčią.

Eucharistijos Bičiuliai savo dešimtmetį paminėjo liepos 7 dieną per Švč. M. Marijos atlaidus Žemaičių Kalvarijoje. Iš visų Lietuvos kampelių į garsiąją Žemaitijos šventovę susirinko Eucharistijos Bičiuliai padėkoti Dievui už 10 metų palaimą ir susikaupti naujiems ateities uždaviniams. Ta proga Eucharistijos Bičiuliams bažnyčioje kalbėjo kunigai — Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius, mišias už Eucharistijos Bičiulius koncelebravo visi Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariai. Žemaičiai pasakoja, kad jau seniai Žemaičių Kalvarijoje buvo matę tiek žmonių, o ypač jaunimo. Po sumos Eucharistijos Bičiuliai ėjo Kristaus kančios kalnus. Kelis pamokslus pasakė kun. J. Kauneckas.

Skaityti daugiau: KUNIGAS IR LIETUVA NEŠA KRYŽIŲ

NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

VLIK’o seimo atstovo pastabos

Paskutinysis VLIK’o seimas įvyko Baltimorėje 1979.XII.8-9 d.d. Į prezidiumą VLIK’o valdybos buvo pasiūlyti ir priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų seime ir po to vykusiuose VLIK’o tarybos posėdžiuose gal kiek ir nustebino S. Lūšio pasiūlymas į seimo pirmininkus ir jo sutikimas pareigas priimti. Ne taip senai krikščionių demokratų partijos vadovybė S. Lūšį buvo pašalinusi iš partijos atstovavimo VLIK’o taryboje dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIK’o pirmininkus. Bet politiniai sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir be jokių priežasčių. Atrodo, kad S. Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą . . .

Seimą atidarė VLIK’o valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė, supažindindama seimo atstovus su Baltimores lietuvių veikla, organizacijomis ir paties miesto istorija.

Skaityti daugiau: NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ