Partizanai: istorija ir dabartis

BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Niekinimo pastangos

Sovietų Sąjungos bolševizmas, rusų ekspansijos įrankis, neslepia pavergtų tautų rusinimo pastangų. Gyventojų maišymas ir priverstinas rusų kalbos mokymas yra gana sėkmingos fizinės priemonės. Joms daug padeda pasalus psichologinis spaudimas. Nors tautoms savitumu žaisti yra leidžiama, tačiau tautinės savybės yra verčiamos muziejiniais eksponatais, skirtais ne gyvenimui, bet konservacijai, kad iš jų nesusidarytų imperijai pavojaus. Balzamuota tauta, uždaryta stiklinėje spintoje, reiškia ne daugiau, kaip žemėmis užkasta tauta.

Paviršutiniai visai nekaltai atrodąs suniekinimas taip pat naudojamas šiame tautų virškinimo procese. Rusas skaitlingas, stiprus, pažangus, viskuo mažutėlius toli pralenkęs, bet nusižeminantiems leidžiąs artyn prieiti. Nekelkite galvų, prisipažinkite esą beverčiai, tad galėsite vergauti . .. Tautų niekinimo pavyzdžių apstu praeity, jų nestinga ir šiandien.

Skaityti daugiau: BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

Putino romane “Sukilėliai” sukilimo vadas Sierakauskas už klausia kunigą Mackevičių:

“Ar tau teko, brolyti, patirti didelį, skaudų pažeminimą, tokį pažeminimą, prieš kurį būtų maištavusi visa tavo žmogiškoji prigimtis, nuo kurio tau širdis krauju ir tulžim pasrūtų, o tačiau jaustumeis bejėgis ištarti bent vieną protesto žodį, parodyti kad ir mažiausią nepasitenkinimo gestą?” Ir toliau priduria: “ . . . aš tokioj būsenoj išgyvenau kelerius metus”.

Lietuvių tauta tokį skaudų pažeminimą kenčia ne kelerius, bet jau virš trisdešimt metų. Savarankiški ūkininkai paversti valstybinių dvarų tarnais; mokslininkams, išskyrus lituanistus, nebeleidžiama lietuvių kalba savo veikalų spausdinti; menininkai prievartaujami pasidaryti komunizmo “statybos” ir okupacinio režimo talkininkais.

Skaityti daugiau: OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Buvo laikai, kai dėl rezoliucijų konferencijose, seimuose, kongresuose ar suvažiavimuose būdavo karštai ir ilgai diskutuojama, kartais dėl vienos frazės ar net žodžio. Dabar gi dažnai rezoliucijas jau po įvykio pavedama surašyti prezidiumui, valdybai ar šiaip darbštesniam asmeniui, nes apie jų vykdymą jau nebegalvojama. Ypatingai lengva rezoliucijas surašyti tokioms organizacijoms, kurios “išvalytos” nuo bet kokios opozicijos. Viskas ten praeina gražiai ir vieningai: išklausoma garbingų žmonių sveikinimų, išskaičiuojami visi tos organizacijos laimėjimai (pradedant, sakysime, nuo 1940 m.), narsiai pamosikuojama kardais prieš Lietuvos okupantą ir dar narsiau prieš kritiškai nusiteikusią tos organizacijos atžvilgiu išeivijos dalį, pasismilkoma sau patiems ir išsiskirstoma metiniam snauduliui. Apie praėjusių metų rezoliucijas ir jų vykdymą niekas neinformuoja ir niekas neklausia. Rezoliucijos surašomos, pasinaudojant buvusių rezoliucijų pavyzdžiais.

Tokias rezoliucijas kepa organizacijos, kurios vandens paviršiuje laikosi tik tradicijos pliūdžių pagelba, nes išvidinė laivą varančioji energija yra išsekusi.

Gyvose organizacijose rezoliucijos svarstomos, dėl jų priėmimo diskutuojama, o kai priimamos, tampa pagrindiniu vykdomųjų organų veiklos orientyru.

Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

BE MAGIKOS IR VARPŲ

Labai dažnai staigus džiaugsmas virsta nusivylimu. Taip atsitiko visai neseniai.

Paskaitę 1974.II.20 “Dirvą”, ne vienas pašokome: pagaliau ir mes šio to verti! Sujaudino sekanti straipsnelio antraštė: “ALTo delegacija pas prezidentą Nixoną”. Toliau buvo rašoma: “ALTo delegacija, kurią sudaro dr. Kazys Bobelis, pirmininkas ir dr. Jonas Genys, ATL atstovas Washingtone, vasario 19 d. bus priimti prezidento Nixono. Tą dieną, 2 vai. 30 min. p.p. Washing-tone vyks etninių gmpių vadovų konferencija . . .” Šioje vietoje kiek at-slfigome. Ką priims: dr. Bobelį su dr. Geniu, ar etninių grupių vadovus? Bet nuotaiką palaikė pranešimo šaltinis: “ALT Inf’. Taigi žinia iš ALT-os turi būti tikra.

Praėju, vasario 19 d., į mūsų daugelio namus atėjo vasario 23 d. “Draugas”. Jame užtikome, kad etninių grupių vadovų susirinkimas buvo. Buvo ir jiems priėmimas pas prez. Nixoną. “Iš lietuvių dalyvavo Amerikos Lietuvių Tarybos pirm. dr. K. Bobelis iš Čikagos ir dr. J. Genys iš Washingtono, Liet. Kat. susivienijimo pirm. Th. Mack iš Wil-kes Barre, Pa., K. Oksas iš Chicagos ir dr. A. Novasitis, LB centro valdybos vicepirm., iš Philadelphijos. Dr. K. Bobelis ir dr. J. Genys prezidentui įteikė specialiai paruoštą memorandumą”. (Kaip įteikė? Per pasiuntinius ar tiesioginiai?)

Skaityti daugiau: BE MAGIKOS IR VARPŲ

KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

Praeitais metais, PLB IV-to Seimo metu Washingtone, PLB valdyba ir Kultūros Taryba nutarė atžymėti labiau pasireiškusius kultūrininkus ir apdovanoti juos Lietuvių Fondo medaliais. Paskelbus atrinktųjų pavardes, dauguma tuoj pastebėjo, kad: (a) atžymėtos tik kelios kultūrinės sritys; (b) atžymėjimas padarytas ne seimo vardu, bet egzekutyviniu patvarkymu. Seimo korespondentai šių faktų viešumon nekėlė, nekėlė ir seimo nariai, nekėlė balso ir kultūrininkai, iš šalies atžymėjimus stebėję. Atžymėtiems asmenims gautieji medaliai nebūtų jau taip mieli, jeigu žinotų, kodėl ir kaip jie, o ne kiti, pateko į šių “laimingųjų” skaičių.

Visų kultūrininkų atžymėjimo reikalą iškėlė ir pravedė tuometinis PLB valdybos pirmininkas St. Barzdukas. Jam tad ir tenka atiduoti “kreditą” ir pagarbą. Nors atranka ir nebuvo tobula, bet padaryta viskas, kas tokiose sąlygose įmanoma. Privačiuose pokalbiuose smarkiai nusistebėta atrankos tikslingumu: kai kurių sričių parinkti net du atstovai, o iš kitų pagailėta medalio net vienam; — tačiau niekas nedrįso kvestijonuoti savo vadovybės nusistatymo. Pav., atžymėti du leidėjai, du chorų dirigentai, du šokių mokytojai, bet nė vieno kompozitoriaus, aktoriaus, nė vieno solisto, architekto, kritiko, nė rašytojo, nė vieno redaktoriaus ir taip toliau. Kodėl taip siaurai pažiūrėta į mūsų kultūrinius reiškinius, ir kodėl toks keistas jų išdėstymas? Kodėl išbalansuoti žmonės, bet ne kultūrinė veikla?

Skaityti daugiau: KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

JAV-BIŲ LB DELEGACIJA PAS JAV-BIŲ VICEPREZIDENTĄ FORD — JAV-blų viceprezidentas Gerald R. Ford neseniai priėmė JAV-blų LB delegaciją Ir aptarė su ja Lietuvos bylos klausimą. Nuotraukoje (iš kairės) — dr. A. W. Nova-sitls, R. Česonls, A. Gureckas, viceprezidentas G. R. Ford, A. Mačiulaitytė-Zerr ir A. Gečys. Nuotraukoje trūksta JAV-blų LB Krašto valdybos pirm. J. Gailos, nes jis tą nuotrauką darė.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

1974 metų balandžio 5 — treji metai, kai išėjo iš gyvųjų eilės dr. Pranas Padalis. Tų pat metų gale išėjo dr. Zenonas Ivinskis. Paskui juos kitais metais — ir Levas Prapuolenis. Visi jie artimo amžiaus — Padalis nebaigęs 60, Ivinskis 63, Prapuolenis 59 metų.

Jų išėjo daug daugiau. Šiuos tris suminėjau tik dėl to, kad jie mums yra žinomiausi, ir jie yra tipingi savos generacijos reiškėjai. Reiškėjai generacijos, išaugusios nepriklausomoje Lietuvoje. Tos generacijos didžioji dalis buvo sunaikinta raudonojo ar rudojo imperializmo. O atsidūrusių Vakaruose jau eilę suspėjo sunaikinti laikas.

Tų trijų išėjimas yra ženklas, kad iš gyvenimo pasitraukė ar baigia trauktis visa ta generacija. Nors atskiri jos nariai tebėra biologiškai gyvųjų eilėje ir individualiai reiškiasi kūryba, bet gyvenimui vadovauti jau yra atėjusi nauja, jaunesnė generacija.

Skaityti daugiau: IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Danguolė Sadūnaitė, PAKELIUI Į EMMAUS, eilėraščiai. Aplankė piešė ses. Ona Mikailaitė, išleido \ek. Pr. Šv. M. Marijos Seserų Kongregacija, spaudė Immaeulata Press, Putnam, Connecticut 06260; 95 pusi., kaina 2.50 dol. Gaunama leidykloje ir pas platintojus.

Liudas Dovydėnas, KARALIAI IR BULVĖS; viršelis dailininkės Ados Korsakaitės - Sutkuvienės; išleido Lietuviškos Knygos Klubas,, spaudė “Draugo” spaustuvė, 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois 60629; 212 pusl., kaina 4.50.

LAS VIOLACIONES DE LOS DERECHOS HUM ANOS EN LI-TUANIA OCUPADA POR LOS SOVIETICOS (Žmogaus teisių pažeidimai okupuotoje Lietuvoje) — ispanų kalba; išleido JAV Lietusių Bendruomenė, talkininkaujant Kolumbijos Lietuvių Bendruomenei, tarpininkaujant kun. A. Tamošiūnui; lėšoms telkti — A. Liepinaitis ir A. Sakėnas. Spaudė Editorial Gran-America spaustuvė Medelline, Kolumbija; 79 pusl., kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1974 61(98)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ........................................................ 2
LFB suvažiavimo programa ................................................... 3
Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva .....................  4
Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai ... 22
Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje 46
Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija .......................... 53
J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai ............. 59
Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė ................................ 65
V. Volertas — Gal pamiršote kai ką ........................................ 79
A. — Dviejų vedamųjų analizė .............................................. 84
JAV LB Kultūros Tarybos sąstatas .......................................... 87
Nuotraukos 45, 58, 61, 64, 88 psl. — A. Gulbinsko

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1974 61(98)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

Bendravimas su kraštu

“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų pirmojo numerio redaktorius puikiai padarė, įdėdamas porą straipsnių apie bendravimą su kraštu (A. Kairio straipsnį ir ištrauką iš pašnekesio su dr.A. Maceina, kuris buvo paskelbtas 1968 metais). Geros yra ir LFB Centro valdybos iždininko P.A. Raulinaičio gairės bendravimui su pavergtu kraštu. Kiekvienas geros valios lietuvis, kuris tik pagalvojo vykti komunistų pavergton Lietuvon, turėtų visą tai bent keletą kartų perskaityti. Labai abejoju, ar kitas iš redaktorių būtų turėjęs drąsos tai paskelbti.

           Dr. K. Šalčiūnas
           Chicago, Ill.

* Ne vienas iš Bičiulių man rašė prieš 1974 metų poilsio ir studijų savaitę: “Neduok ten vietos temai bendravimui su pavergtu kraštu!

Tai erzina žmones (!? L. V.) Jei jau kuris klausimas erzina žmones, reiškia, kad ta problema dar neišspręsta. Tai temai studijų savaitėje nebeskyriau vietos, nes pakankamai jos buvo skirta“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų birželio numeryje. Mano supratimu, yra labai puikūs mano bičiulio P. A. Raulinaičio siūlymai tuo klausimu (žiūr.“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų birželio numerį, 57 pusl.). Anot dr. A. Maceinos, kiekvienas, kuris lankosi komunistų pavergtoje Lietuvoje “yra arba naivus, arba smalsus, arba turi simpatijų valdantiesiems arba yra vedamas gilaus asmeninio sentimento”. Visus tuos “mezgamus ryšius” su pavergtu kraštu dr. A. Maceina vertina “kaip nesusigaudymą ir todėl nesubrendimą laiko dvasiai ir komunistinei taktikai suprasti”. Mano siūlymas suaugusiems lietuviams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties vyksta kelių dienų vizitams į komunistų pavergtų Lietuvą, paaukoti lygiai tokių pat sumą Lietuvos laisvinimo darbui (VLIK-ui, LB-nei, ALT-ai ar kit.), kurią išleidžia kelionei į kraštą (įskaitant ir pavergtą Lietuvą), kurį A. I. Solženicynas pavadinoThe Gulag Archipelago.

           Leonardas Valiukas
           Los Angeles, Calif.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VISUOTINIO SUVAŽIAVIMO PROGRAMA

1974 m. gegužės 25 - 26 d.d.

Jaunimo Centras, Čikagoje

ŠEŠTADIENIS, gegužės 25 d.

8:30 — Registracija

9:00 — Uždaras LFB posėdis 12:00 — Bendri pietūs

1:00 — Dr. Vytauto Vardžio paskaita: “Brežnevo tautybių politika ir Lietuva’’ (žiūrėk 4 p.).

3:00 — Dr. Antano Maceinos paskaita: “Būsimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai” (žiūrėk 22

p.).

7:30 — Pobūvis: vaišės, “Vytis” Neo Lituania Jr. orkestras, rašyt. A. Barono ir svečių iš Hamiltono humoristika

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VISUOTINIO SUVAŽIAVIMO PROGRAMA

Brežnevo TAUTYBIŲ POLITIKA IR LIETUVA

DR. VYTAUTAS VARDYS

DR. VYTAUTAS VARDYS, Norman, Oklahoma, Oklahomos universiteto politinių mokslų profesorius, visuomenininkas, laikraštininkas, lietuvių katalikų veikėjas.

Per paskutiniuosius devynis šimtus metų Lietuvos valstybės likimui ir lietuvių tautos išsivystymui daugiausiai įtakos turėjo vokiečių - rusų ekspansinių jėgų susidūrimas Baltijos erdvėje. Po kelių kovos ir koalicijos periodų — epochinį konfliktą laimėjo Rusija ir nuo 1944 metų Lietuva vėl atsidūrė ne tik Rusijos orbitoje, bet ir naujos, šį kartą sovietinės, Rusijos valstybės ribose. Dar daugiau, šį kartą ir demografiškai Lietuva rusų jau buvo supama, tūkstančiais perkeltų į senąją Donelaičio tėvynę, kitados apgyventą prūsų, lietuvių ir vokiečių.

Lietuvos dabartinį vystymąsį ir jos politinę ateitį todėl, vokiečiams pralaimėjus, lemia jau ne vokiškieji, ar iš viso vakarietiškieji, veiksniai, ar rusų-vokiečių jėgų balansas, kaip tai anksčiau istorijoje yra buvę, bet rusiškieji, t.y. tie patys, kurie daro įtakos visos Sovietų Sąjungos kaitai. Reikia identifikuoti tris tokius veiksnius. Pirmasis — Sovietų visuomenės vidinė evoliucija ir sovietų valdančiojo elito vidaus politika. Antrasis — yra tarptautinė politika ir veiksmai, kurie daro įtakos Sovietų Sąjungos vidaus vystymuisi ir vidaus politikai. Trečiasis, nors minimas paskiausiai, — iš tiesų yra gal pats svarbiausias. Jis yra grynai lietuviškas. Tai yra patsai Lietuvos vidinis keitimasis, lietuvių tautos pažiūros ir siekimai, Lietuvos žmogaus charakteris. Visi šie trys veiksniai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Juos tačiau ir reikia, ir galima nagrinėti atskirai. Esamo laiko ribose šiandien koncentruosimės svarstyti pirmąjį veiksnį, teisingiau, tą veiksnį ryšy su Lietuva, gi dar preciziškiau temą aptariant, tą sovietų vidaus politikos aspektą, kurį vadiname tautybių politikos vardu.

Skaityti daugiau: Brežnevo TAUTYBIŲ POLITIKA IR LIETUVA

BŪSIMOJI MŪSŲ VEIKLA, Jos kryptys, uždaviniai ir būdai

ANTANAS MACEINA

Įžanga

Prašydamas mane paskaitos šiam suvažiavimui, bičiulis Adolfas Damušis savo laiške pastebi, kad “kai veikla susitelkia tik prie momento reikalų, ji dažnai paskęsta smulkmenose, netenka polėkio, entuziazmo ir taiklaus ateities įžvelgimo; tokiu atveju būtinai reikia lyg ir minties rekolekcijų, kurių metu padėtis būtų realiai įvertinta, būtų iškelti aukštesni ir platesni idealai”.¹ Tai žodžiai, kurie visiškai tiksliai nusako manosios paskaitos paskirtį, būtent: pasklaidyti mūsų veikloje momento reikalus principų šviesoje arba, kitais to paties Damušio žodžiais tariant, pateikti “rekomendacijų, kaip efektyviausiai galėtume siekti mūsų pagrindinio tikslo — lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybinės nepriklausomybės”.² Man belieka įžangoje tik paaiškinti šių norimų rekomendacijų sklaidos eigą bei nubrėžti tolimesnių minčių planą.

1. Mūsų veiklos kryptys

Skelbdami Lietuvoje beveik prieš 40 metų atsišaukimą “Į organinės valstybės kūrybą”, jo autoriai kvietė lietuviškąją visuomenę rikiuoti savo žygius dviem kryptimi: “1. apvaldyti dabartį ir 2. atverti perspektyvą ateičiai”.³ Be abejo, neviena ano meto pasiūla šiandien jau yra pralenkta; pakitusios laiko sąlygos reikalauja ir pakeisto turinio. Tačiau anos minėtos dvi kryptys tebegalioja ir dabar. Ir mūsų žygiai turi vykti ryšium su dabartimi bei ateitimi. Ir mes turime iš vienos pusės apžvelgti tai, kas yra, iš kitos — įžvelgti tai, kas privalėtų būti. Diagnozė ir prognozė apsprendžia ir mūsų “minties rekolekcijas”: diagnozė, kad neprarastume žemės po kojomis; prognozė, kad neužsisklęstume faktiškume. Ne utopija, o viltis yra mūsų apžvalgų bei įžvalgų vedamoji gairė.

Skaityti daugiau: BŪSIMOJI MŪSŲ VEIKLA, Jos kryptys, uždaviniai ir būdai

ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

KUN. JUOZAS GRABYS

1. (Įvadas) Kultūra ir Religija, žmogiškosios dvasios apraiškos.

Kultūros sąvokos negalima sulieti su religijos supratimu, nors abi sritys yra žmogaus dvasinė (sielos) apraiška. Gal kas ir aptars kultūrą daugiau ar mažiau ateistinio humanizmo prasme; bet tada ir religijos aptartis bus atsibrėžianti nuo dvasinio primato. Bendrai imant, “kultūros” žodis reiškia visa, kuo žmogus ugdo ir tobulina įvairiopas savo dvasios ir kūno galias. Bet daugiausiai kultūra laikomi tie kūriniai, kuriais laiko būvyje žmogus išreiškia, perduoda ir išlaiko didžius savo dvasios pergyvenimus ir troškimus, kad tarnautų daugelio, net visos žmonių giminės, pažangai”, — kaip Vatikano II Visuotinas Bažnyčios Susirinkimas ją apibėžia (Bažnyčia Dabartiniame Pasaulyje — Krikščionis Gyvenime, p. 229).

Gi religija, nors ir apima visą žmogaus veiklą, nustatant moralines gaires ir principus visokeriopai veikimo, darbo, net ir visos buities išraiškai, bazuojasi žmogaus dvasia; dvasia, kuri ieško savo Autoriaus ir stengiasi sau garantuoti tęstinumą ne tik šiame, bet ir kitame, sekančiame gyvenime. Kultūra palieka gilius atspaudus sekančioms kartoms, tuo būdu formuodama ir motyvuodama ateinančių kartų veiklą savo savitumu, originalumu, atskiriančiu vienos grupės kūrybą ir kūrinius nuo kitų. Tuo tarpu religija nieko neatskiria, bet stengaisi apjungti visas pastangas žmogaus ir bendruomenės dvasios plėtotėje. Iš vienos pusės savo savybinėmis bei praktikos pastangomis religija, kaip ir kultūra, dalyvauja Didžiojo Altoriaus tvėrimo akte, bet iš kitos pusės, apimdama giliausius žmogaus sielos veiksmus, ji žmogų iškelia iki paties Dievo tobulumo, net pažadėdama ir savo liturgine veikla duodama patirti dar šio gyvenimo eigoje amžinybės jungtį su pačiu Dievu. Tiesa, ne visos religijos formos to ieško tiesioginiu būdu. Kadangi mes svarstysime duotos valstybės santykį su kultūra ir religija, tai ji bus krikščioniškoji ir dar konkrečiau — Katalikų Bažnyčios veiklos apraiška.

Skaityti daugiau: ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Anksčiau ir dabar

Peržvelgus žinių šaltinius matosi, kad per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo padaryta didelė ekonominė pažanga. Taip pat ir per paskutinius trisdešimt su viršum metų Lietuva nestovėjo vietoj, — įvyko daug ir neatšaukiamų pakeitimų Lietuvos ekonomijoj ir visoj jos socio-ekonominėj sąrangoj.

Dalinai šių pasikeitimų vaizdą galime susidaryti iš to, kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų ekonominiai užsiėmimai tarp 1939 ir 1966 metų:

Pasikeitus Lietuvos gyventojų ekonominiams užsiėmimams, pasikeitė ir pajamų šaltiniai taip, kad 1965-1967 laikotarpyje pusė pajamų atėjo iš industrijos ir statybos, trečdalis iš žemės ir miškų ūkio, šeštadalis iš transporto, komunikacijos, prekybos ir kitų veiklos sričių.³

Dabartinės ekonominės veiklos sritys

Žemės ūkis. Beveik visas dirbamos ir ganyklų žemės plotas priklauso kolchozams ir sovchozams. Iš aukščiau minėtų skaičių matome, kad ūkio darbininkų uždarbis yra nedidelis — net ir po ūkio darbininkų uždarbio reformų. Užtat ūkio darbininkai keliasi į miestus visomis išgalėmis, tuo dar labiau keisdami Lietuvos gyventojų veidą gyvenvietės ir užsiėmimų atžvilgiu.

Skaityti daugiau: ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS

Visuotinio suvažiavimo metu uždedamas vainikas prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vainiką neša: L. Valiukas, JAV ir Kanados LFB Centro Valdybos pirm., Dr. Vyt. Majauskas, suvažiavimo pirm., ir Dr. K. Ambrozaitis, Vyr. Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Veda Juozas Kojelis

Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo dviejų dienų programa eina į pabaigą. Susirinkome paskutiniam posėdžiui. Klausimus svarstėme ir problemas sprendėme uždaruose posėdžiuose ir viešose sesijose. Kad ko nors neišgąsdintų LFB uždari posėdžiai, noriu čia pat visus užtikrinti, kad jei ir skaičiavome nuodėmes — tai tik savo, o ne kitų; jei tikrinome ištikimybę rezistenciniams įsipareigojimams — tai tik savo, o ne kitų; jei planavome ateities darbus ir jų atlikimą — tai tik sau, o ne kitiems.

Viešose sesijose ekspertų ir paprastom akim žvalgėmės į mūsų planetos erdves ir ieškojome Lietuvos likimą lemiančių ženklų. Nebuvome gailestingi ir patys sau, vertindami savo atliktus darbus laiko reikalavimų šviesoje.

Ne nevilties lydimi išsiskirstome. Kova sunki, gal būt ilga, reikalausianti didžio moralinio ryžto, ištvermės ir idealizmo, bet finalas viltingas. Savo pasiryžimus stiprinome pavyzdžiais tų, kuriuos Jakštas vadintų užgesusiais žiburiais, o prof. Brazaitis — mirusiaisiais, išlikusiais tarp gyvųjų. Šventųjų bendravimo dvasioje visi kartu prisiminkime juos, melsdamiesi už juos ir melsdamiesi į juos.

(Visiems sustojus bičiulis Pilypas Narutis perskaito šias žuvusiųjų ir mirusiųjų kovotojų pavardes): Leonas Prapuolenis, Zenonas Ivinskis, Vytautas Galvydis, Pranas Padalis, Albinas Gailius, Petras Gailiūnas, Erdmonas Simonaitis, Julijonas Būtėnas, Juozas Lukša-Daumantas, Jonas Noreika, Antanas Norkūnas, Antanas Živatkauskas, Juozas Milvydas ir kiti žuvę sukilime, Sibire, Lietuvoje, kacetuose ...

Skaityti daugiau: SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO 1974 METŲ GEGUŽĖS 25 - 26 D.D. ČIKAGOJE REZOLIUCIJOS:

JUOZAS BRAZAITIS     Dr. ADOLFAS DAMUŠIS     Dr. ANTANAS MACEINA

1.    LFB-liai palieka ištikimi rezistenciniams įsipareigojimams ir reiškia pilną solidarumą su dėl laisvės kovojančia tauta.

2.    Ryšiai tarp laisvųjų lietuvių ir lietuvių Tėvynėje Lietuvoje bei ištrėmime palaikomi tautinio solidarumo ir minties bendravimo dvasioje.

3.    LFB patys įsipareigoja ir kviečia visą organizuotą lietuvišką išeiviją siekti solidarumo dvasios laisvųjų lietuvių veikloje, kad visos pozityvios jėgos būtų sutelktos pagrindiniam uždaviniui — kovai dėl Lietuvos laisvės.

4.    Turėdami galvoje, kad visa eilė idealistinės veiklos ir dvasios LFB sąjūdžio narių viešai puolami ir žeminami, suvažiavimas reiškia jiems pilną pasitikėjimą, laikydami juos LFB sąjūdžio dvasios reprezentantais.

Žiūrovai stebi “Žmogus ir tiltas” vaidinimą.

KRITIŠKI ŽVILGSNIAI

LITERATŪRA IR VISUOMENĖ

ANTANAS MUSTEIKIS

Grietinė — taip, katė — ne

Literatūra ir visuomenė yra tokios plačios temos, kad visų pirma kyla klausimas, ar siauri straipsnio rėmai pateisina jas liesti iš viso. Juk žinoma, kad katė ne tiek išlaka grietinę, kiek prižaga. Vis dėlto aš pabandysiu pasidalinti su skaitytojais keliomis aktualiomis mintimis ne atskirai apie literatūrą ir atskirai apie visuomenę, o tik taip, kaip tie du dalykai yra tarp savęs susiję.

Nepriklausomoje Lietuvoje šiuos ryšius mes gvildenome H. Taine, Ch. Lalo veikalų vertinių pagalba; dabartinėje Lietuvoje ši tema iš anksto yra prievartingai apspręsta vienašališkais rusiškojo marksizmo poreikiais. Laisvuose Vakaruose meno ir visuomenės sąsajai ryškinti sąlygos buvo palankios, bet dėl kitų priežasčių ši tema nesidavė lengvai apdorojama. Mat, literatūra buvo susidomėta tirti bent nuo graikų klasikos laikų, kai tuo tarpu visuomenės mokslo disciplina išsiplėtojo tik nuo praeito šimtmečio pirmosios pusės. Atrodytų, kad literatūros teorijos disciplina turėtų būti daug toliau pažengusi nei sociologija. Betgi žinome, kad literatūra priklauso meno sričiai, t. y. “humanitariniams mokslams”, kur empirinio mokslo dėsniai yra vargiai pritaikomi, kai sociologija kaip tik daugiau ar mažiau pateisinamai glaustosi prie pastarųjų. Tai paaiškina mūsų temos komplikuotumą ir sprendimų reliatyvumą.

Skaityti daugiau: KRITIŠKI ŽVILGSNIAI

GAL PAMIRŠOTE KAI KĄ

VYTAUTAS VOLERTAS

VYTAUTAS VOLERTAS, Delran, New Jersey (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas.

Silpnybių pagimdyti niekšai

Daug pasiekusioje visuomenėje elegancija išstumia liuksusą, skonis — madą, dvasinis turtas — pinigą; ten pirmauja ne garbė, bet vertė, ne pasipūtimas, bet išmintis; drąsa ir atvirumas pakeičia rūgavimus, tyčiojimąsi.

Kiek pas mus šios harmonijos? Laikas veikia žmones ir tautas, tad kartais reikia pasitikrinti. Lyg buhalterijoje, periodiniai suvedant pajamas ir išlaidas. Gal daug ką pralenkėme ir, kuklumo varžomi, to nežinome. O gal apsileidome ir akis tik į žemę kreipiam, aukštumas pamiršę. Gal jau nevertiname, ko rankomis negalime paliesti. Gal prie žmogaus artinamės, tik jo kainą ir mums asmeninę naudą pasvėrę.

Lietuvių tauta turi didelę patirtį, ir kiekvienas šios patirties trupinys yra įgytas skausmu. Gyvenome nužmogėjimu užterštoje aplinkoje, baisių kaimyninių pavyzdžių įtakoje. Mus dvasiniai darkė ir smurto pritvinkę paskutiniai dešimtmečiai. Pažįstame Hitlerio Vokietiją, sunaikinusią milijonus žmonių. Nesvetima Sovietų Sąjunga su iki dabar išlikusiomis priverčiamojo darbo stovyklomis ir Sibiro siaubu. Okupuotame krašte šiandien reikia išmokti pataikauti, šmeižti, tinginiauti, vagiliauti. O Amerikoje regime dūstančias mases arba dėl dolerių pertekliaus, arba dėl jų stokos.

Skaityti daugiau: GAL PAMIRŠOTE KAI KĄ

DVIEJŲ VEDAMŲJŲ ANALIZĖ

1. Apie rusų emigraciją ir pamoką lietuviams

DRAUGO dienraštyje 1973 m. kovo 5 d. laidoje tilpo b. kv. inicialais pasirašytas vedamasis “Rusų emigracija — pamoka lietuviams”. Jame pagrįstai ir įtikinančiai analizuojamos rusų emigrantų sunykimo priežastys, privedusios prie galutinio šios stiprios ir gausios masės sunaikinimo. Didžiausia priežastimi, autoriaus teigimu, buvusi nesantaika, susiskaldymas, įtarinėjimas ir vienų kitais nepasitikėjimas. Autorius savo straipsnį baigia įspėjimu skaitytojams: “Reikėtų pasimokyti, nes, atrodo, atėjo laikas”.

Autoriaus teigimu, remiantis vokiečių dienraščio “Die Welt” išvedžiojimais, kad dėlto buvusi kalta pati emigrantų masė, nes neįžiūrėjusi nišų agentų jai statomos klastos ir pasidavusi pinklėms ir šantažui. “. . . sovietų agentai leido įvairius gandus, kurių tikslas suniekinti emigrantų vadus bei autoritetus, aukštesnius ir veiklesnius dvasininkus”. “Jie pradėjo ‘bolševikų agentais’ apšaukti iškiliuosius emigrantų vadus, jų kultūrininkus, profesorius, gydytojus, net dvasininkus. Agentai fabrikavo juos šmeižiančius ‘dokumentus’, rašė niekinančius laiškus, vadindami ‘sovietų simpatikais, koloborantais’ ”. “Dalis emigrantų visuomenės nuo savo vadų nusisuko. Tada gausūs Maskvos apmokami agentai įsirašydavo nariais į emigrantų organizacijas, pavieniui ar būriais ateidavo į susirinkimus ir čia, triukšmaudami kaip ‘didžiausi priešbolševikiniai patrijotai’, paimdavo organizaciją į savo rankas”.

Skaityti daugiau: DVIEJŲ VEDAMŲJŲ ANALIZĖ

JAV LB KULTŪROS TARYBOS SĄSTATAS

Ateinančių dviejų metų kadencijai yra patvirtinta tokios sudėties JAV LB Kultūros Taryba:

1.    ANATOLIJUS KAIRYS, pirmininkas

A.    Planavimo skyrius (abėcėlės tvarka)

2.    Dr. JONAS BALYS, “Naujosios Vilties" redaktorius

3.    Dr. VYTAUTAS BIELIAUSKAS, Xavier Universiteto profesorius

4.    Dr. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroito Universitetas

5.    Rašyt. POVILAS GAUČYS, Bibliogr. žinių redaktorius

6.    Dr. ANTANAS KLIMAS, Rochesterio Universiteto profesorius

7.    Žurn. ANTANAS KUČYS, “Varpo” redaktorius

8.    Dr. TOMAS REMEIKIS, Šv. Juozapo Kolegijos profesorius

9.    Dr. RIMVYDAS ŠILBAJORIS, Ohio Valstyb. Universiteto profesorius

10.    Rašyt. ANTANAS VAIČIULAITIS, buv. “Aidų” redaktorius

Skaityti daugiau: JAV LB KULTŪROS TARYBOS SĄSTATAS

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Pranas Naujokaitis, LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA, I tomas, nuo Mažvydo iki Maironio, išleido JAV LB Kultūros Fondas, leidinys Nr. 56, 1973 m. Spaudos darbus atliko Pranciškonų spaustuvė Brook-lyne, kietais viršeliais, iliustruota, tiražas 1000 egz., kaina $10.00, didelio formato, 606 pusl.

Knygą galima gauti pas platintojus arba užsisakyti tiesiai iš leidyklos adresu: Mr. A. Kareiva, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill. 60629.

Anatolijus Kairys, KARŪNA, istorinė trilogija - poema: legenda, drama ir tragedija, Mindaugo epocha 1237 - 1268, iliustravo dail. D. Rėklytė - Aleknienė, išleido knygų leidykla Dialogas Čikagoje, 1974 m., 6x9 formato, kietais drobės viršeliais su aplanku, tiražas 1000 egz., kaina $6.50, 320 pusl. Spaudė Vl. Vijeikio spaustuvė.

Knygą galima įsigyti pas platintojus arba leidykloje rašant: Dialogas, 8457 S. Pulaski Rd., Chicago, Ill. 60652.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1974 62(99)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ............................................................ 2
Stasys Barzdukas:
       Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų ....... 4
Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia ................................ 15
Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai ..................... 23
Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas 33
Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity ............................ 36
Z. Prūsas: Po 25 metų ......................................................... 39
Jaunesnieji kalba:
   Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases 41
   Marija Eivaitė: Kaip su savais? ............................................ 43
   Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose ........... 45
   Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai .................. 48
Aktualios pastabos:
      Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija ............................... 50
      Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje ... 53
      Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai ..................... 60
“Į Laisvę” vedamieji:
      Mirtis ir grėsmė ........................................................ 62
      Baikime maišatį ......................................................... 62
      Vėliavas nuleidžiant .................................................... 63
Atsiųsta paminėti ............................................................. 64

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1974 62(99)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

LFB poilsio ir studijų savaitė

Programa buvo meistriškai suorganizuota ir įvykdyta, ypač turint galvoj, kad tai buvo drauge ir poilsio savaitė, kada žmonės nėra linkę vien smegenis miklinti.

Grįžome iš Dainavos su labai gera nuotaika. LFB studijų savaitė buvo labai gera ir naudinga: man ji pakėlė nuotaiką davė daug naujų minčių, sustiprino lietuvišką dvasią, suteikė jėgų ateičiai.

Vytautas Kamantus
Darien, Ill., JAV

Studijų savaitė buvo tikrai gerai suorganizuota ir pravesta. Programa buvo įdomi ir aktuali. Daug ko galėjome iš tos studijų savaitės pasisemti ir kartu joje atsikvėpti.

Dr. Kazys Pemkus
Sleepy Hollow,
Dundee, Ill., JAV

Prisimenant praėjusią LFB poilsio ir studijų savaitę Dainavoje, sesutei ir man lieka tik maloniausi ir šilčiausi įspūdžiai. Dėkojame Jums už suteiktą mums galimybę pastovyklauti, pabendrauti ir susidraugauti su mielais LF bičiuliais.

Marija ir Vilija Eivaitės
Chicago, Ill., JAV

Su malonumu prisimenu LFB poilsio ir studijų savaitę. Ji buvo įdomi ir aktuali. Tikrai miela ir malonu buvo pabuvoti LFB sąjūdžio narių tarpe.

Regina Žymantaitė
 New York, N.Y., JAV

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

TARP LIETUVIŲ TAUTOS ISTORINIŲ STEBUKLŲ IR KASDIENYBĖS NEGALAVIMŲ

STASYS BARZDUKAS

Tautos išlieka gyvos ne prosenelių darbų prisiminimais, o sugebėjimu nugalėti sunkumus, kuriuos pastato dabartis.

Feliksas Jucevičius

Sakomės turį ilgą ir garbingą savo tautos istoriją. Tačiau negalėtume pasakyti, kad ją gerai pažintume. Tesitenkinam daugiau frazėm: kad reikią iš savo istorijos mokytis, kad turį iš praeities semtis stiprybės ir kt. Ir prieš dvidešimt penkerius metus paskelbtoji Lietuvių Charta taip pat apie istoriją kalba kaip apie “geriausią tautos mokytoją”, todėl “lietuvis brangina savo tautos praeitį” ir “stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims”. Bet Feliksas Jucevičius 1970 Montrealy išleistoj knygoj “Tauta tikrovės ir mito žaisme” tvirtina, kad “niekas labiau nepriveda tautų prie dvasinio sustingimo, kaip paskendimas praeities sapnuose bei atsisakymas ieškoti naujų horizontų” (12). Šiam tvirtinimui paremti jis pavyzdžių randa tiek visuotinėj, tiek Lietuvos istorijoj. Kunigaikščių Lietuva neįamžinusi savęs pasaulio istorijoj, “nes jai trūko trijų pagrindinių dalykų, kuriais remiasi imperijos ir civilizacijos: vertybių pajautimo, stipraus charakterio ir organizacijos”. Todėl, to stigdama, ji taip greitai ir skausmingai baigusi savo dienas. Stasys Šalkauskis, žvelgdamas į Lietuvos istoriją, joje taip pat matė paradoksus. Matė lietuvių tautos pajėgumą: “Lietuvių tauta nėra prigimties nuskriausta. Savo praeityje ji turėjo pakankamai ir intelektualinių, ir materialinių pajėgų didelei tautinei civilizacijai sukurti. Atskiruose jos žygiuose aiškiai matyti didybės gestas. Bet ji nesugebėjo praeityje sukurti pilnutinės tautinės civilizacijos, nes jai pritrūko tos telkiamosios veikmės, kuri yra prigimta tautinei individualybei. Todėl lietuvių tautai nebuvo lemta atvaidinti visuotinėje istorijoje rolės, pritinkančios jos galių visetui, ir tautinė jos civilizacija nėra įsigijus pasaulinės reikšmės” (F. J-čius, 55). Matė ir negalavimus, todėl priėjo ligi šiol neatsakytą išvadą: “Nelengvas, gal būt, daiktas įsivaizduoti tautą, kuri niekados nebuvo tuo, kuo ji galėjo būti” (Romuva, 1921, I, 31).

Skaityti daugiau: TARP LIETUVIŲ TAUTOS ISTORINIŲ STEBUKLŲ IR KASDIENYBĖS NEGALAVIMŲ

DVI KNYGOS, KURIŲ MUMS REIKIA

VINCAS MACIŪNAS

Aišku, mums reikia ir daugiau knygų, betgi šiame trumpame straipsnelyje ribosiuos tik dviem.

Mintis apie reikalingumą vienos iš jų man itin išryškėjo, kai gavau kelis laiškus iš asmenų, kurių suanglintose pavardėse dar nesunkiai buvo atpažįstamos senosios lietuviškos lytys. Nors jie nebemokėjo lietuviškai, bet jautėsi esą lietuvių kilmės, norėjo daugiau ką sužinoti apie savo tėvų kraštą ir teiravosi atitinkamos literatūros. Tad tuoj ir kilo man klausimas, ką jiems galėčiau pasiūlyti.

Ką turime

Visų pirma parinkau geriausią ligi šiol lietuvių kalbos vadovėlį angliškai kalbantiems. Tai trijų kalbininkų — L. Dambriūno, A. Klimo ir W. R. Schmalstiego — Introduction to Modern Lithuanian, 1966 m. Pranciškonų Brukline išleistas. Žymiai mažesnė, bet nebloga ir netgi labai patogi savo kišeniniu formatu yra M. Variakojytės - Inkenienės knygelė Lithuanian Self-Taught, Marlborough leidyklos išleista Londone 1936 m. jos savimokos vadovėlių serijoje Marlborough’s Self-Taught Series. Tiesa, knygelė senokai išleista, bet yra prieinama, nes 1973 m. buvo Čikagoje perspausdinta (ir gaunama Drauge).

Neketinantiems mokytis lietuviškai, bet norintiems susipažinti su lietuvių kalbos būdingomis savybėmis ir su jos vieta kitų kalbų tarpe, galime rekomenduoti prof. A. Senno nedidelę knygutę The Lithuanian Language: A Characterization. Tik ji, dar 1942 m. tada Niujorke veikusio Lietuvių Kultūros Instituto išleista, dabar jau bent lengvai nebegaunama. Tad būtų labai pageidautinas jos naujas pataisytas bei papildytas leidimas.

Skaityti daugiau: DVI KNYGOS, KURIŲ MUMS REIKIA