Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

DR. JULIUS J. BIELSKIS

Konsularinė tarnyba, pasiekusi šių dienų lygį, yra įdomi savo praeitimi ir būtina, svarbi ir reikšminga valstybių tarptautiniuose santykiuose. Kaip ir kiekviena kita sritis, konsularinė tarnyba turi savo istoriją. Ši tarnyba vystėsi, šakojosi ir tobulėjo šimtmečių laikotarpyje. Šių dienų modernios ir nepriklausomos valstybės be konsularinės tarnybos vargiai pajėgtų patenkinamai palaikyti ryšius tarptautiniuose santykiuose, o ypač ekonominėje srityje.

Šios tarnybos pradžia siekia gilią senovę. Pats vardas ar pavadinimas—“konsulas” ar “konsulatas” — reiškė tada visai ką kitą, gi pati tarnyba turėjo visai kitokius tikslus bei pareigas, negu kad šiais laikais.

Senovės Romos respublikoje, dar prieš krikščionybės laikus, pašalinus iš pareigų karalius, naujieji du vyriausieji krašto valdovai buvo vadinami “konsulais — teisėjais”. Ši praktika Romos imperijoje tęsėsi ilgą laiką. Napoleonas Bonaparte, įsigalėjęs Prancūzijoje, pasivadino “konsulu”, kas reiškė vyriausią valdovą. Jis laikėsi to titulo iki 1804 metų, kol tapo imperatoriumi.

Skaityti daugiau: Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

JAV-SE GIMUSIO LIETUVIO PASISAKYMAI

PAŠNEKESYS SU ANTANU B. MAŽEIKA, JR., LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS PREZIDIUMO NARIU INFORMACIJOS REIKALAMS

Antanas B. Mažeika, Jr. (gim. 1940.IV.l) augo ir aukštąjį mokslą baigė New Yorko mieste. Vidurinę mokyklą (La Salle Academy) baigė 1954 metais, o kolegiją (Queens College) — 1963 metais, įsigydamas bakalaureato laipsnį (B. S.) bio-chemijoje. Šiuo metu lanko specialų informacijos institutą New Yorke, norėdamas pagilinti savo žinias toje srityje. B. Mažeika yra atlikęs karinę tarnybą, šiuo metu yra ar

mijos rezervo narys (member of the 307th General Hospital Army Reserves). Gražina (naujųjų ateivių duktė) ir Antanas augina sūnų Tadą. Dirba Institute of Neuro Chemistry, New Yorke.

—    Gimėte ir augote Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Iš kur pas Jus tiek daug meilės Lietuvai ir lietuviškiems reikalams?

—    Ne tik aš, bet jau ir mano tėvai yra gimę ir augę Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Mano tėvas buvo ir tebėra nepaprastai aktyvus lietuviškoje veikloje (Lietuvos Vyčių organizacijoje ir kitose katalikiškose grupėse). Nuo mažens teko su tėvais dalyvauti suvažiavimuose, konferencijose bei šimtuose susirinkimų. Lietuvos ir lietuviškieji reikalai augte įaugo manyje. Panaši padėtis yra ir su mano seserimi bei broliu, kurie yra kiek jaunesni už mane. Ir vienas ir kitas aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Mano tėvai buvo patys didieji lietuviškos dvasios įžiebėjai manyje.

Skaityti daugiau: Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

DARBAI IR ĮVYKIAI -LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Kremlius nepasitiki Lietuvos komunistais

•    Revoliucija studentijos komjaunime Lietuvoje

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

•    Renka medžiagą apie raudonuosius partizanus

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Šimtai įtakingų amerikiečių jungiasi į Rezoliucijoms Remti Komiteto žygį

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV LB Penktosios Tarybos I-ji sesija

•    Bronius Nainys, naujasis JAV-bių LB centro valdybos pirmininkas

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Veiksnių konferencija Washingtone

•    Nutraukti ryšiai su latviais ir estais

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS: —

•    Karalystė nuo 1251 metų

•    Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus pasisakymas Lietuvos valstybės įkūrimo klausimu

JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE: —

•    Jaunimas savo galvosena išgąsdino senimą

EUROPOS LIETUVIUOSE: —

•    Atsinaujinimas pasipriešinimo dvasia

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Vytautas Galvydis, vadovavęs trejus metus JAV-bių ir Kanados LF bičiuliams

•    JAV-bių ir Kanados frontininkai renka naują centro valdybą

•    Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitė

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Nors Lietuvos kompartijos pirmuoju sekretorium po Kapsuko mirties paskirtas 1936 A. Sniečkus visą laiką išsilaikė, nepaisant pasikeitimų pačiame Kremliuje, iš paviršiaus žiūrint, jis būtų labiausiai patikimas Kremliaus patikėtinis, tačiau faktiškai yra kiek kitaip. Nepaisant Sniečkaus sugebėjimo įsiteikti ir Stalinui, ir Chruščiovui, ir Brežnevui ir nežiūrint jo intymių ryšių su Suslovu, Kremlius vis tiek prie Sniečkaus antruoju sekretorium laiko tikrą maskvinį rusą. Nuo 1961 tuo antruoju sekretorium yra Borisas Popovas. Prieš jį buvo Borisas Šarkovas. Popovas yra ne tik Kremliaus akys ir ausys Lietuvos kompartijos centro komitete, sekretoriate ir politbiure, bet ir Lietuvos rusinimo pagrindinis variklis. Jis visur kiša rusus arba surusėjusius lietuvių kilmės hibridus. Todėl ir dabartiniame kompartijos centre yra net 35 rusai. Taip pat ir administracijoje bei pramonėje visur kišami rusai. Administracijos viršūnėse greta tikrų maskvinių rusų, kaip Nikalojus Bielianinas, ryšių “ministras”, Borisas Dubasovas, Centrinės Statistikos Valdybos viršininkas (tarp kita ko, šios valdybos vedama statistika yra dvejopa: viena skirta tik kompartijos ir administracijos viršūnėms, paremta tikrais faktais ir duomenimis, antra — skirta viešumai ir atitinkamai sufrizuota; pirmosios duomenys laikomi po raktu ir tik su Dubasovo leidimu galima juos pamatyti). Vadinamas "ministras pirmininkas” yra Josifas Antonovičius Maniušis, jo pavaduotojas — Povilas Aleksandrovič Kulvietis, automobilių transporto ir plentų "ministras” — Vladislovas Petrovič Martinaitis, prekybos “ministras — Anatolijus Ivanovič Mikutis, popierio ir medžio apdirbimo pramonės “ministras” — Povilas Michailovič Kurys, Vilniaus universiteto prorektorius Lazutka, geležinkelių valdybos viršininkas Žemaitis ir daugelis kitų. Nors jų pavardės dar lietuviškos, bet dažnas jų yra uolesnis Kremliaus pataikūnas už pačius tikruosius rusus. Lietuvių vengia, ir jų vadovaujamose įstaigose lietuviui gauti tarnybą sunkiau, negu kupranugariui pralįsti pro adatos ausį.

Skaityti daugiau: KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

“Niekam ne paslaptis”, kalbėjo P. Vaitkevičius, universiteto komjaunimo komiteto sekretorius, keturioliktoje komjaunimo konferencijoje, įvykusioje 1966 metų pabaigoje Vilniuje, “kad šiandieną randa vietos komjaunuolių tarpe abejingumas, miesčioniškumas, politinis bukumas, nesąžiningumas”. Ir čia jis išvardina visą eilę iškrypimų, pairimų bei pasipriešinimo komjaunimo linijai pačių komjaunuolių tarpe pavergtos Lietuvos studentijoje, štai, keletas iš P. Vaitkevičiaus visos virtinės suminėtų pavyzdžių, perduodami jo paties žodžiais:

“... štai II k. lituanistė komjaunuolė Žarskytė per nepilnus dvejis metus sugebėjo padirbti net 12 dėstytojų parašų, apsivogti. Kas gali patikėti, kad jos draugai komjaunuoliai nežinojo apie tai ? Niekas. To negali būti. Žinojo ir tylėjo tol, kol žinios nepasiekė dekanato. Po pokalbio dekanate Žarskytė bandė žudytis. Dabar guli ligoninėje ..

“ .. .Kaip žinome, paskutiniu metu kai kurie mūsų jaunuoliai pamėgo naujamadžius “talismanus” ... šituo pavyzdžiu seka ir mūsų studentai, net komjaunuoliai. Su aukso kryželiu ant kaklo vaikšto Ema Žilinskaitė, IV k. ekonomistė, fakultete vadinama aktyviste. Paklausta, kodėl ji nešioja kryželį, labai nustebo, girdi, kas čia tokio, laiko mada, galų gale tai mūsų (suprask, studentų) ženklas?!”

Skaityti daugiau: REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Praėjusiame “Į LAISVĘ” numeryje buvo užsiminta apie krepšininkų organizuojamų išvyką į okupuotą Lietuvą. Nežiūrint laisvinimo veiksnių, lietuviškų organizacijų, spaudos bei patriotinės visuomenės nepritarimo, “Vilnies” ir “Vienybės” laiminama (“Dieve, jiems padėk!”) iš antraeilių žaidėjų sudaryta krepšinio komanda rugpiūčio antroje pusėje svečiavosi pavergtoje Lietuvoje. Komandą sudarė: R. Gudas, P. Miniotas, R. Miknaitis, J. Jansonas, A. Sepetavičius, A. Jankauskas, J. Janky-Jankauskas, A. Razutis, J. Kaunas, R. Dirvoms; palydovai: R. Mieželis, dr. G. Byla-Bylaitis, A. Janulaitis, R. Babickas, A. Juškys.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

Vilniaus M. K. Čiurlionio vardo meno mokyklos ir technologinio technikumo mokiniai, universiteto ir dailės instituto studentai, dėstytojai bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai 1967 m. vasarą buvo išvykę į Merkinės apylinkę rinkti tautosaką ir medžiagą apie raudonųjų partizanų veiklą šiose apylinkėse vokiečių okupacijos metu. Ekspedicijoje dalyvavo apie 100 įvairių specialybių žmonių. Ruošiamasi apie Merkinę išleisti knygą. Rinkta medžiaga ir apie 1831 bei 1863 m. sukilimus. Medžiagą apie Lietuvos partizanus, kovojusius prieš rusų okupaciją po II-jo pasaulinio karo nesidomėta.

Skaityti daugiau: RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

Jungtinių Amerikos Valstybių kongresas, priimdamas Monagan rezoliuciją (H. Con. Res. 416), vienbalsiai pasisakė už Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių bylos perkėlimą į Jungtines Tautas ir laisvo apsisprendimo teisių tose valstybėse atstatymą. Nei Valstybės departamentas, nei JAV-bių prezidentas nesiima iniciatyvos tą rezoliuciją įgyvendinti. Rezoliucijoms Remti Komitetas mobilizuoja visas galimas jėgas Valstybės departamentą ir JAV-bių prezidentą palenkti mūsų pusėn.

Įtakingi amerikiečiai didina žygininkų gretas

1987 metų antroje pusėje šimtai pačių įtakingiausių amerikiečių įsijungė į Rezoliucijoms Remti Komitetą. Visų išvardinti nė nemėginama, čia suminimi tik tie, kurie yra žinomi visame krašte. Štai, dalis tų žymiųjų amerikiečių: —

Politikai visuomenininkai, kultūrininkai — RICHARD M. NIXON, buvęs JAV-bių viceprez.; FRANK D. O’CONNOR, New Yorko miesto tarybos pirmininkas:    DR. MAX

RAFFERTY, Kalifornijos steito švietimo skyriaus valdytojas; JOHN RICHARDSON, Jr., Laisvosios Europos (Free Europe, Inc.) organizacijos pirmininkas; vyskupas EDWARD E. SWANSTROM (New York, N. Y.); REV. RAYMOND J. SWORDS, S. J., Holy Cross kolegijos prezidentas (Worcester, Mass.); JESSE M. UNRUH, Kalifornijos legislatures žemųjų rūmų pirmininkas ir kit.

Skaityti daugiau: ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV LB V-ji Taryba pirmajai sesijai rinkosi New Yorkan ir 1967.IX. 23-24 posėdžiavo Statler Hilton viešbutyje. Organizacinė praktika lemia pirmajai sesijai apsiriboti standartine programa: buvusios tarybos veiklos apyskaitų priėmimas, naujai kadencijai tarybos prezidiumo ir centro valdybos pirmininko rinkimas ir bent provizorinis ateinantiem trim metam darbo paplanavimas. Tų tikslų atsiekimui ir šios sesijos programa daugmaž buvo sukirpta, žinoma, taip pat visi kiti tradiciniai, turint laiko, reikalingi, bet gal ir ne visai būtini priedai, k. t., sveikinimai, banketas su koncertine dalimi ir paskaita, na, ir nereikalingi ginčai pasenusiais ir ne taip jau svarbiais klausimais.

Sesija priėmė buvusios kadencijos tarybos prezidiumo ir centro valdybos veiklos apyskaitas, išrinko naujus organus, išgirdo kontrolės komisijos, garbės teismo bei kai kuriuos informacinius pranešimus, tik pritrūko laiko ateities darbams paplanuoti.

Išsamius, Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą liudijančius pranešimus padarė IV-sios tarybos prezidiumo pirmininkas V. Volertas, centro valdybos pirmininkas J. Jasaitis, švietimo tarybos pirmininkas J. Ignatonis, Kultūros fondo pirmininkas Z. Dailidka, Jaunimo sekcijos pirmininkas V. Kleiza. Iždininko M. Šimkaus paruoštą finansinės apyskaitos aktą per skaitė c. v. pirm. J. Jasaitis, kontrolės komisijos (pirm. dr. St. Biežis) aktą perskaitė dr. L. Kriaučeliūnas; garbės teismo pirmininkas Ve. Sidzikauskas padarė oficialų pasisakymą c.v. narius liečiančiu klausimu.

Skaityti daugiau: JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA

BRONIUS NAINYS, NAUJASIS JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS CENTRO VALDYBOS PIRMININKAS

BRONIUS NAINYS, Chicago, Illinois (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirmininkas su žmona Brone ir dukromis — Rūta (kairėje) ir Laima (dešinėje).

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės naujai išrinktoji Taryba turėjo savo pirmą sesiją 1967 metų rugsėjo mėnesio 23 ir 24 dienomis New York’o mieste ir sudarė savo vykdomuosius organus. Centro valdybos pirmininku išrinktas Bronius Nainys iš Chicagos (Illinois).

Bronius Nainys gimė 1920 metų lapkričio mėnesio 15 dieną Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Baigė Linkuvos gimnaziją, P. L. P. karo mokyklą (aspirantu) ir Vytauto Didžiojo universitetą. Studijas gilino Chicagoje (Illinois Institute of Technology), įsigydamas magistro laipsnį civilinėje inžinerijoje, šiuo metu dirba kaip skyriaus vedėjas vagonų statybos įmonėje Chicagoje. Yra užpatentavęs kelis išradimus.

Bronė (Vilcinaitė) ir Bronius Nainiai augina dvi dukras: Laimą, baigusią gimnaziją, Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklą ir Chicagos lietuvių pedagogini institutą, šiuo metu Loyolos universitete Chicagoje studijuojančią politinius mokslus ir Rūtą — lankančią Marijos aukštesniąją ir Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklas.

Skaityti daugiau: BRONIUS NAINYS, NAUJASIS JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS CENTRO VALDYBOS PIRMININKAS

VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

1967 metų spalio mėnesio 21 ir 22 dienomis laisvinimo tradicinių veiksnių viršūnės buvo suplaukusios specialiai konferencijai į JAV-bių krašto sostinę Washingtoną. Konferencija atsiribojo nuo kitų gyvų mūsų politinių junginių, neatsižvelgdama visai į tai, kad pastarųjų atsiekti laimėjimai paskutinių kelerių metų laikotarpyje buvo žymiai didesni, negu kad amžiumi senesniųjų veiksnių.

Konferencijos dalyviai

Konferenciją organizavo ir jai iki aukšto laipsnio vadovavo Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, pakviesdamas LB, diplomatinės-konsularinės tarnybos, ALT-bos ir LLK-to atstovus. Štai toms penkioms grupėms atstovavę asmenys:

VLlK-as— Dr. K. Valiūnas, J. Audėnas, dr. A. Budreckis, J. Sonda, P. Vainauskas ir dr. Br. Nemickas.

Lietuvių Bendruomenė — J. Bachunas, St. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, J. Staniškis, J. Gailiušytė, M. Lenkauskienė, Br. Nainys, A. Rinkūnas ir A. Mikulskis.

Diplomatinė - konsularinė tarnyba   —J. Kajeckas, A. Simutis, dr. P. Daužvartis, dr. S. Bačkis ir dr. J. Žmuidzinas.

Amerikos Lietuvių Taryba — A. Rudis, dr. V. Šimaitis, L. Šimutis, T. Blinstrubas, E. Bartkus ir M. Vai-dyla.

Lietuvos Laisves Komitetas— V. Sidzikauskas, dr. J. Puzinas ir V. Vaitiekūnas.

Skaityti daugiau: VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE

NUTRAUKTI RYŠIAI SU LATVIAIS IR ESTAIS

Prieš keletą metų JAV-bių lietuviai, latviai ir estai suformavo taip vadinamą Joint Baltic American Com-mitte. Lietuviams tame komitete atstovauja Amerikos Lietuvių Taryba. Šis vienetas niekad ypatingos veiklos nebuvo išvystęs; pasitenkindavo pora ar trejetą rutininių metinių posėdžių. Šiais veiklos metais (1966-67) to komiteto pirmininko postas priklausė lietuviams, ir jį pasiėmė A. Rudis, ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkas. Buvo lauktina veiklos gyvinimo ir santykių su latviais ir estais stiprinimo. Toli gražu taip neįvyko.

Skaityti daugiau: NUTRAUKTI RYŠIAI SU LATVIAIS IR ESTAIS

KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS

Per beveik 50 metų besididžiuodami atgauta nepriklausomybe, nepasirūpinome ir nepasistengėme jaunųjų respublikų sujungti su senąja praeitimi. Šimtametė rusų priespauda buvo išdildžiusi visus valstybinio gyvenimo likučius. Lietuva atgimė tik tautinės sąmonės išbudinta. Nepriklausomybę atgavus, visi valstybiniai pagrindai reikėjo kurti naujai.

Bet laikas ėjo, ir susirūpinimas augo: Lietuva sena valstybė, dargi karalystė, o mes iškilmingai minime tik vos prieš keletu dešimtmečių atgautų nepriklausomybę, dažniausia net neužsimindami apie gilių senovę, lyg jos nebūtų buvę. Kartais atrodydavo, lyg kai kuriose sferose todėl nenorėta senovės prisiminti, kad nebūtų užtemdyta naujai iškovota nepriklausomybė.

Bet kai nepriklausomybės metai buvo perviršyti naujos vergijos metų, kai pasaulyje atsirado dešimtys naujų valstybių, kilusių iš laukinių genčių, niekad neturėjusių tautinio-valstybinio gyvenimo, laisvieji lietuviai su nerimu pradėjo ieškoti ryšių su giliųja praeitim. Prasidėjo mindauginis sųjūdis. Kai prieš 5 metus Baltimorėje Vasario 16 minėjime iškėliau reikalų minėti ne Ūk nepriklausomybės paskelbimo, bet ir valstybės įsteigimo sukaktį, tai minėjimo dalyviai šiam pasiūlymui gyvai pritarė. Buvo suorganizuota speciali peticija Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai. Spaudoje nuolat pasirodydavo mindauginėmis temomis straipsnių.

Dabar viso šio sųjūdžio pirmasis laimėjimas pasiektas. Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus vedėjas (kun. dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.) tik kų paskelbė to skyriaus pasisakymų (spausdinamų atskirai), padarytų Lituanistikos Instituto suvažiavime, į-vykusiam 1967 m. gegužės 6 d. Minėto instituto istorijos skyrius nutarė, kad galutiniu Lietuvos vaistybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.

Skaityti daugiau: KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ

LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS PASISAKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ĮKŪRIMO KLAUSIMU

Lituanistikos Instituto suvažiavime Philadelphijoje, 1967 m. gegužės 6 d., popietiniame posėdyje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas Stasys Barzdukas, Baltimorės Lietuvių Bendruomenės valdybos prašomas, kreipėsi į Lituanistikos Institutą, kad jis nustatytų Lietuvos valstybės įsikūrimo datą. Išklausęs jo prašymą, suvažiavimo prezidiumas klausimą spręsti pavedė Lietuvos istorijos skyriui, kuris tą pačią dieną savo posėdyje nutarė, kad galutiniu Lietuvos valstybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.

Lietuvos valstybė kūrėsi per keliolika šimtmečių. Jau I-jo amž. gale (apie 98 m.) minimas aisčių vardas. Vėliau iki XI-jo amž. pradžios minimos įvairios aisčių kiltys, 1009 m. jau paminėtas ir Lietuvos vardas. Nuo to laiko iki Mindaugo įvairiose kronikose užtinkame daug fragmentarinių žinių apie lietuvių kovas su rusais, lenkais ir Livonijos ordinu. Deja, tos kronikos neduoda konkrečių žinių apie Lietuvą ir jos valdovus. Pirmoji žinia apie Lietuvos kunigaikščius, be aiškios datos (1215-1219?), užtinkama Ipatijaus metraštyje, kur tarp kitų kunigaikščių minimas ir Mindaugas.

Skaityti daugiau: LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS PASISAKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ĮKŪRIMO KLAUSIMU

JAUNIMAS SAVO GALVOSENA IŠGĄSDINO SENIMĄ

JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės (įvykusios 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje, Michigan, JAV) organizatoriai įtraukė į programą, ir mūsų studentijos atstovus. Jie simpoziumo forma (rugpiūčio mėn. 19 d.) pasisakė apie savo prisidėjimą prie kovos dėl Lietuvos laisvės ir apskritai apie Lietuvos laisvinimo darbą. Jų pasisakymai ir galvosena tais klausimais sukrėtė ir išgąsdino studijų savaitės dalyvius, atstovaujančius vidurinei ir senajai kartai.

Simpoziumo dalyviai. Dr. P. Kisieliaus ir kitų pastangomis iš Chicagos buvo iškviesti aštuoni aktyvesni lietuvių studentijos atstovai, aktyviai dalyvaują ateitininkuose ar skautuose: A. Zailskytė, M. Pakalniškytė, G. Mačionytė, U. Juodvalkis, P. Prapuolenis, P. Zailskas, V. Valaitis ir L. Valaitis.Prie chikagiškių prisijungė pora studentų iš Detroito (Michigan): I. Damušytė ir V. Kutkus. Visi išvardintieji yra įpusėję ar jau bebaigią savo studijas kolegijose ar universitetuose. Simpoziumo moderatorius dr. A. Klimas (Rochester, New York, JAV) leido kiekvienam dalyviui išdėstyti savo mintis, vėliau jas papildyti ar atsakyti į klausytoji} klausimus. Beveik visi simpoziumo dalyviai turėjo paruošę minėta tema įžanginius kelių minučių pareiškimus ir juos perskaitė.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS SAVO GALVOSENA IŠGĄSDINO SENIMĄ

ATSINAUJINIMAS PASIPRIEŠINIMO DVASIA (Mintys iš XIV-sios lietuvių studijų savaitės)

EUROPOS LIETUVIUOSE

Kokios tai būtų lietuviškosios studijos, jeigu jose nebūtų liečiami lietuvybės ir lietuvių tautos klausimai. Nuo šitos savo tradicinės linkmės nenukrypo nė XIV-ji Lietuviškųjų studijų savaitė, įvykusi 1967 metų rugpiūčio 20-27 Vasario 16-sios gimnazijoje, Romuvoje. Ypatinga ji buvo tuo. kad iš dalies sutapo su LK MA Vll-ju suvažiavimu ir įsijungė į jo darbus (VIII.23-27). Dėl tos priežasties originali savaitės paskaitinė dalis buvo kiek siauresnė, negu paprastai, ir labiau apsiribojo laiko aktualijomis.

STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. dr. V. Kazlauskas (Roma, Italija) su dr. K. J. Čeginsku (Upp-sala, Švedija). Visos nuotraukos šiame puslapyje yra kun. J. Dėdino.

STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. Domininkas Kenstavičius (dešinėje) dėsto savo mintis dr. Jonui Griniui (Muenchen, Vak. Vokietija).

VETERANAI VEIKĖJAI STUDIJŲ SAVAITĖJE — Dr. Juozas Eretas (Bazei, Šveicarija), kairėje, su dr. Zenonu Ivinskiu (Bonn, Vakarų Vokietija).

Tautos valia ir pasipriešinimas

Taip pavadintoje paskaitoje dr. K. J. Čeginskas (Švedija) aptarė tautų, išeidamas iš jos valios būti tauta. Anot jo, tauta yra, kas, kiek ir kol nori būti tauta. Analizuodamas tokią “tautos valios” sąvoką, jis išskyrė keturis pagrindinius jos veikimo laukus, kuriuose ji labiausiai pasireiškia: tautinę sąmonę, valstybingumą, visuomeninį solidarumą ir tautinę kultūrą.

Skaityti daugiau: ATSINAUJINIMAS PASIPRIEŠINIMO DVASIA (Mintys iš XIV-sios lietuvių studijų savaitės)

VYTAUTAS GALVYDIS, VADOVAVĘS TREJUS METUS JAV-BIŲ IR KANADOS LF BIČIULIAMS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

VYTAUTAS GALVYDIS, Cicero, Illinois (JAV), Lietuvių Fronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininkas, netrukus perduodąs valdžią naujai išrinktai centro valdybai.

Šiais laikais bet kurios organizacijos ar jos vieneto pirmininko pareigos yra nepaprastai sunkios, pareikalaujančios daug laiko, darbo, kantrybės, patvarumo, ištvermingumo, energijos ir pinigo. Vytautui Galvydžiui teko išbūti Lietuvių Pronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininku ne vienerius, ne dvejus, bet trejus metus, šiomis dienomis jis perduoda valdžią naujai išrinktai LFB JAV-bių ir Kanados centro valdybai, kurios visi nariai yra iš Cleveland’o (Ohio, JAV) ir jo apylinkių.

Vytautas Galvydis, perduodamas valdžią naujajai valdybai, gali pasidžiaugti ir kartu pasididžiuoti, nes, jam ir jo bendradarbiams vadovaujant, JAV-bių ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių veikla ir pagyvėjo, ir sustiprėjo. Visa tai neįvyko be centro valdybos planavimo, pastangų ir darbo. Vytautas Galvydis ir visi jo bendradarbiai verti už tai visų LF Bičiulių padėkos ir pagarbos.

Vytautas Galvydis gimė, augo ir baigė gimnaziją rytų Aukštaitijoje. Aukštojo mokslo studijas pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetuose; Lietuvoje buvo pasirinkęs humanitarinius mokslus. Vokietijoje ir JAV-se studijų šaką pakeitė, galutinai apsispręsdamas už inžineriją. Inžinerijos studijas pradėjo Tuebingen’o universitete (Vokietijoje), jas tęsė ir baigė Chicagoje (Loyolos universitete ir Chicagos tech. kolegijoje), įsigydamas bakalauro laipsni statybos - konstrukcijos srityje. Šiuo metu jis dirba kaip statybos inžinierius Illinois steito kelių skyriuje.

Skaityti daugiau: VYTAUTAS GALVYDIS, VADOVAVĘS TREJUS METUS JAV-BIŲ IR KANADOS LF BIČIULIAMS

JAV-BIŲ IR KANADOS FRONTININKAI RENKA NAUJĄ CENTRO VALDYBĄ

Lietuvių Fronto Bičiulių, gyvenančių JAV-se ir Kanadoje, centro valdyba perkeliama į Cleveland’ą (Ohio, JAV). Trejetą metų centro valdybos būstinė ir visi jos nariai buvo iš Chicagos ir apylinkės. Į naujai renkamą JAV-bių ir Kanados frontininkų centro valdybą kandidatuoja (visi iš Cleveland’o): V. Akelaitis, V. Čyvas, J. Mikonis, V. Palonas, V. Rociūnas, J. Skrinska, J. Vasaris ir J. Žilionis. Rinkimai (korespondenciniu būdu) bus pravedami lapkričio mėnesį. Rinkimų rezultatai paaiškės gruodžio mėnesio pradžioje. Į kontrolės komisiją kandidatuoja (visi iš Cicero, Illinois, JAV): G. Bučmys, K. Gimžauskas, V. Laniauskas, K. Račiūnas ir A. Šatas. Rinkiminę komisiją sudaro: V. Skladaitis (pirm.), G. Maurutienė ir J. Gelumbauskas. Rinkiminės komisijos adresas: 128 Chambers St. Waterbury, Connecicut, 06708, USA.  (rd.)

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko 1967 metų rug-piūčio 13 - 20 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Studijų savaitės tema — Lietuvos valstybingumo kelias. Tema parinkta atsižvelgiant į tai, kad ši (11-ji iš eilės) studijų savaitė įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties ženkle ir išvakarėse. Susidomėjimas buvo nemažas:    savaitės dienomis susirinkdavo iki 80 LFB sąjūdžio narių ir svečių, o savaitgalyje sugužėjo net iki 200.

Dauguma bičiulių su šeimomis iš Detroito, Clevelando ir Chicagos suvažiavo jau sekmadienį, rugp. 13 d., nors oficialus studijų savaitės atidarymas įvyko pirmadienio rytą, “Dainavos” kalneliuose pakėlus vėliavą, sugiedojus Lietuvos himną ir LFB JAV ir Kanados cv pirm. V. Galvydžiui tarus žodį. Po to stovyklavietės koplyčioje šv. Mišias atlaikė prel. A. Bačkis, pamoksle akcentuodamas būtinumą lietuvių vieningos kovos už tautos laisvę ir už kenčiančią Lietuvos Bažnyčią.

Lietuvos diplomatų amžius kelia nerimą

Pirmąją paskaitą tema “Lietuvos problema ir Lietuvos diplomatinė tarnyba” skaitė dr. S. Bačkis. Jis pabrėžė, kad skaudžiausias smūgis Lietuvos problemai ir kartu Lietuvos diplomatijai būtų, jei JAV pripažintų Lietuvos okupaciją. Bet kol kas tokių ženklų nesimato: mirusių konsulų vieton vis paskiriami nauji. Dr. S. Bačkis pastebėjo, kad kai kieno keliama mintis, jog Lietuvai reikia siekti satelitinio statuso, yra labai pavojinga. Kol kas dabartinę Lietuvos okupaciją iš laisvųjų Europos kraštų pilnai pripažinusi yra tik Švedija. Jis iškėlė daug įdomių smulkmenų iš Lietuvos diplomatijos veiklos pokario laikotarpyje. Pastebėjo, kad mūsų diplomatai turi būti labai atsargūs ir negali kištis į jokius lietuvių politinius ar organizacinius ginčus. Liūdnoka žinia, kad Lietuvos diplomatų amžiaus vidurkis 65-70 metų. Kas ateis į jų vietas? Buvo kelta klausimų, ar negalėtų jaunosios jėgos įsijungti į Lietuvos diplomatinę tarnybą? Bet, dr. S. Bačkio žodžiais, kuris universitetą baigęs ir diplomatinei gamybai pasiruošęs akademikas norėtų dirbti už tą atlyginimą, kurį gauna Lietuvos diplomatinės tarnybos žmonės ? Kitas klausimas, ar tokius žmones JAV-bių, Britanijos ir kitų kraštų vyriausybės leistų į pareigas įvesti.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Dr. Zenonas Ivinskis, Bonn (Vakarų Vokietija), Bonn’os universitete žiemos semestre (1967-68 mokslo metais, nuo spalio mėnesio 15 d.) skaito kursą: “Pabaltijo valstybės jų nepriklausomybės metais ir II-jo pasaulinio karo metu (1918 - 1945)”. Pratybų (seminarų) tema: “Pabaltijo valstybių užsienio politika tarp dviejų pasaulinių karų”. Šitam kursui ir seminarui bus panaudota Vakarų Vokietijos užsienių reikalų ministerijos ir kitų vokiečių archyvų medžiaga. Paminėtina, kad prof. dr. Zenonas Ivinskis perrinktas Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininku.

•    Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), dėl sušlubavusios sveikatos negalėjo vasaros semestrą skaityti paskaitų Muenster’io universitete. Jo sveikata nėra pagerėjusi ir nė žiemos semestre negali savo paskaitų tęsti.

•    Kun. Jonas C. Jutkevičius, Worcester, Massachusetts (JAV), šv. Kazimiero parapijos klebonas ir JAV-bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas, Kunigų vienybės seime, įvykusiame 1967 metų rugpiūčio mėn. 23-24 dienomis New Yorko mieste, pritariant kitiems kunigams, pateikė ir pravedė rezoliuciją, kuria raginamas JAV-bių prezidentas L. B. Johnson įgyvendinti JAV-bių Kongreso priimtą rezoliuciją (H. Con. Res. 416) Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalu, perkeliant tų kraštų bylą į Jungtines Tautas ir priverčiant sovietus pasitraukti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Panašią rezoliuciją kun. kleb. J. C. Jutkevičius pateikė ir pravedė Lietuvos Vyčių seime, kuris įvyko rugpiūčio mėn. 4-6 dienomis Dayton mieste (Ohio, JAV).

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Į Laisvę 1968 42(79)

     T U R I N Y S
Šio numerio straipsnių autoriai ................................................. 2
Laiškai redaktoriui ............................................................. 3
“Į Laisvę” įžanginiai ........................................................... 6
Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis) . 8
Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas ............. 10
Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis) ..... 12
Bendruomenės klausimą ryškinant (Juozas Kojelis) ............................... 21
Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis) ............................... 25
Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi) .............. 31
Gyvybiniai tautos reikalai: - (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas,
        dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius) ........................ 38

Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis) .................................... 48
Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis) ... 52
Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys) ........ 57
Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas) .. 61
Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos) .................. 73
Darbai ir įvykiai .......................................................... 82-112


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1968 42(79)

ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

•    DR. KAZYS G. AMBROZAITIS (g. 1918), Chesterton, Indiana (JAV), medicinos gydytojas, visuomenininkas. Medicinos mokslus studijavo ir baigė Lietuvoje ir Vokietijoje (Tuebingeno universitete), šiuo metu vadovauja rentgenologijos skyriui vienoje Indianos ligoninėje. Dr. K. Ambrozaitis šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Tarybos narys, jis taip pat aktyviai reiškiasi Lietuvių Fonde, Rezoliucijoms Remti Komitete ir kitose organizacijose.

•    DR. JONAS BALYS (g. 1909), College Park, Maryland (JAV), etnologas, folkloristas, visuomenininkas. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose. 1933 Vienoje įsigijo daktaro laipsni. Profesoriavo VDU, Vilniaus, Hamburgo-Pinnebergo (Vokietijoje) ir Indianos (JAV) universitetuose. Yra parašęs eilę knygų tautosakos klausimais, bendradarbiauja periodinėje spaudoje, LE tautosakos - tautotyros skyriaus redaktorius.

•    VILIUS BRAŽĖNAS (g. 1913), Watertown, Connecticut (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas. Gimė Rigoje (Latvijoje), baigė jėzuitų gimnaziją Kaune, VDU technikos fakultete 8sem. išklausė elektrotechnikos. 1937 baigė Karo mokyklos aspirantų kursą inž. j. Itn. laipsniu, šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys, aktyviai reiškiasi skautuose (yra skautininkas).

Skaityti daugiau: ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

LAIŠKAI REDAKTORIUI

PATENKINTI "Į LAISVĘ" ŽURNALU

• “Į Laisvę” žurnalo naują, numerį gavau dar prieš Kalėdas ir jį godžiai tuoj perskaičiau. Džiaugiuosi žurnalo vis didėjančiu gyvumu ir aktualumu.

Dr. Adolfas Damušis

Detroit, Michigan

• Žurnalas daro labai gerą įspūdį: įdomus, patrauklus ir nenuobodus. Sėkmės redaktoriui!

Bronius Nainys

Chicago, Illinois

• Seniai lauktą “Į Laisvę” žurnalo naują numerį (Nr. 41) šiandien gavau ir su dideliu įdomumu tuojau mečiausi jį skaityti. Nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju, kad su šiuo numeriu vėl rodote tiek daug gražios iniciatyvos ir naujų, įdomių užsimojimų, kurie žurnalui įkvepia stipresnės gyvybės. Teturėčiau dabar tik vieną pagrindinį linkėjimą redaktoriui: tame pat lygyje "Į Laisvę” žurnalą ilgai išlaikyti.

Dr. Zenonas Ivinskis

Bonn, Vakarų Vokietija

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

NEJAUKIOS LENKTYNĖS

Laiko žingsniai greitėja. Dešimtmečiai dabar prirašo daugiau istorijos lapų negu šimtmečiai praeityje. Uždarų ir užmirštų taškų žemės paviršiuje jau veik nebeliko. Nyksta ribos tarp revoliucijos ir evoliucijos, tarp priežasties ir pasekmės, tarp pradžios ir galo. Tačiau visoje dabarties pasaulio revoliuciškoje pažangoje ir chaotiškoje atžangoje nesunku pastebėti dvi pagrindines žmonijos judėjimo kryptis: judėjimą į laisvę ir judėjimą į vergiją.

Yra tikrų duomenų, kad pavergtoje pasaulio dalyje tironams nepasisekė sunaikinti laisvės ilgesio, nes jis senas, kaip ir pati žmonija. Tvenkiasi laisvės jėgos ir grąso sprogdinti vergijos lankus. Visa tai žmogaus ir tautų laisvės uzurpatoriaus vyriausioje būstinėje— Maskvoje kelia susirūpinimo ir nerimo. Tačiau, iš antros pusės, yra aiškių ženklų, kad laisvasis žmogus ėmė bodėtis laisve. Kaip LSD išpaikintą jaunuolį, taip vergija nepatyrusį ir laisve persisotinusį žmogų vilioja pragaištingiems eksperimentams. Eksperimentai su vergija yra didžioji Kremliaus viltis ir džiaugsmas.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ZIGMAS BRINKIS

DR. ZIGMAS BRINKIS, Los Angeles, California (JAV), medicinos gydytojas, visuomenininkas, pozityviųjų darbų ir žygių rėmėjas darbu ir pinigais.

Jau gerokai esame įžengę į Laisvės kovos metus. Didesnių planų mūsų veiksniai kol kas nepaskelbė laisvės kovai ir, atrodo, nepramato paskelbti. Tiesa, kiek daugiau dėmesio skiriama svetimųjų informavimui apie Lietuvą ir lietuvių pastangas nusikratyti rusų komunistinio režimo. Bet ir čia didesnių užsimojimų nesimato. Laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenės (JAV-se ir kitur), minėdamos Vasario 16-tąją, vienoje ar kitoje vietovėje kiek plačiau prasiveržė su Lietuvos byla į amerikiečių ar kitų laisvojo pasaulio kraštų spaudą, radiją ir televiziją. Bet tai buvo tik išimtys. Keleriopai daugiau ir sumaniau buvo galima pajudinti Lietuvos bylos reikalą šios sukakties proga, bet, deja, tai nebuvo padaryta.

Esame realistai ir puikiai suprantame, kad Lietuvos magišku būdu neišvaduosime. Tai ilgas, sunkus ir intensyvus darbas. Visame tame žygyje tegalime žengti tik žingsnį po žingsnio. Šiais Laisvės kovos metais turime žengti bent vieną gerą žingsnį pirmyn Lietuvos vadavimo darbe. Tai būtų laisvojo pasaulio lietuvių dovana kenčiančiai Lietuvai, kurios komunistų vergijoje esantieji lietuviai tikrai laukia.

Skaityti daugiau: Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai

Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas

JURGIS GLIAUDA

JURGIS GLIAUDA, Los Angeles, California (JAV), visuomenininkas ir vienas iš žymiųjų lietuvių rašytojų laisvajame pasaulyje.

Tremtyje iškilo visa eilė žvaigždžių įvairiose srityse. Viena iš tremties įžymybių yra iškilusis mūsų romanistas Jurgis Gliauda.

Jurgis Gliauda (g. 1906.VII. 4 Tobolske, Rusijoje) po Pirmojo pasaulinio karo grįžo su tėvais į Lietuvą, kur baigė Aušros gimnaziją ir VDU teisių fakultetą. Dirbo Pašto valdyboje ir advokatavo Kaune. 1944 pasitraukė į Vakarus ir 1947 atvyko į JAV.

Literatūriniame pasaulyje Gliaudos vardas iškilo dviem iš eilės “Draugo” premijuotais romanais: Namai ant smėlio (1951) ir Ora pro nobis (1952). Vėliau “Draugas” premijavo dar porą jo romanų: Šikšnosparnių sostas (1960) ir Delfino ženkle (1964). Kiti išleisti J. Gliaudos romanai: Raidžių pasėliai (1955), Ikaro sonata (1962) ir Agonija (1963). Pora jo romanų yra išleista angliškai: The House upon the Sand (1962) ir The Sonata of Icarus (1968). Pirmasis romanas yra sulaukęs labai puikių amerikiečių spaudos atsiliepimų. J. Gliaudą yra parašęs poezijos ir dramos kūrinių.

Detroite ir Los Angeles mieste (nuo 1954) aktyviai reiškiasi ateitininkuose, LB, dramos sambūriuose, frontininkuose ir Rezoliucijoms Remti Komiteto veikloje (vadovybės narys).

DR. V. E. MAJAUSKAS

DR. VYTAUTAS MAJAUSKAS, Detroit, Michigan (JAV), visuomenininkas ir pozityviųjų darbų ir žygių rėmėjas darbu ir pinigais.

Daugelis lietuvių, įgiję geresnes specialybes ar profesijas, pasitraukia iš lietuviškos veiklos, surasdami tam šimtus priežasčių: profesija “suėdanti” visą laiką, šeimos reikalai ir t.t, ir t.t. Panašiai galėtų atsikalbinėti ir dr. Vytautas Majauskas, nes jis turi plačią privačią gydytojo praktiką, žinomas kaip geras medicinos gydytojas — pripažintas psichiatrijos specialistas; augina skaitlingą šeimą. Bet to jis nė nepagalvoja daryti. Priešingai, jis pats dalyvauja nuoširdžiai lietuviškoje veikloje ir nuolat ragina kitus lietuvius nepasitraukti iš lietuvių gyvenimo.

Dr. Vytautas Majauskas (g. 11918.X.13 Kupiškyje, Panevėžio aps.) medicinos studijas pradėjo VDU ir jas tęsė Tuebingeno universitete (Vokietijoje), kur 1948 įgijo medicinos daktaro laipsnį. 1949 atvyko į JAV, nuo 1953 verčiasi privačia gydytojo praktika Detroite.

Aktyviai reiškėsi ir reiškiasi ateitininkuose, LB, Lietuvių Fonde, Rezoliucijoms Remti Komiteto veikloje ir frontininkuose. Dr. V. Majauskas buvo Moksleivių ateitininkų s-gos c. v. pirmininkas (1941) ir Studentų ateitininkų s-gos c. v. pirmininkas (1946). Šiuo metu jis yra JAV-bių LB Tarybos narys ir JAV-bių ir Kanados LFB Vyr. Tarybos narys.

 

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI ANO METO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ FONE

 (FAKTAI IR SAMPROTAVIMAI ANT ANTROJO PUSŠIMČIO SLENKSČIO)

DR. ZENONAS IVINSKIS

Daktaras Jonas Basanavičius, kuris pats 1927 metais per pačią Vasario 16-tąją Gedimino sostinėje užmerkė savo akis, apie aną reikšmingąjį Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą Vilniuje, žymiausią mūsų tautinio ir valstybinio gyvenimo įvykį, apie 1918 metų vasario mėnesio 16 dienos Lietuvos Tarybos žygį užrašė kukliai savo karo meto dienoraštyje:    “Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min. dieną, kada man Taryboje pirmininkaujant ir skaitant paskelbimo formulę, tai ir atlikta tapo, visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant”.

Iš 20-ties Tarybos narių (tiek jų iš viso tebuvo išrinkta), kurie visi tą aktą pasirašė, per 50 metų išmirė 18. Beliko tik du gyvi signatarai. Nežiūrint daugybėje nacių kalėjimų palaužtos sveikatos, Lietuvoje tebegyvena ministeris Petras Klimas. Žiaurią Sibiro tremtį atlaikė ir kitas signataras, antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1956 metais jam buvo leista grįžti Lietuvon. (Remiantis galutinai nepatikrintomis mūsų tremtyje žiniomis, jau 1947 metais A. Stulginskis buvo laikomas mirusiu. Tada buvo ir mūsų spaudoje apie jį plačių nekrologų!).

Skaityti daugiau: VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI ANO METO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ FONE

BENDRUOMENES KLAUSIMĄ RYŠKINANT

JUOZAS KOJELIS

Spauda — ne tik informacijos priemonė, bet ir idėjų forumas. Čia įvairūs klausimai gali būti pagrindinai išnagrinėti, visais aspektais išlukštenti ir didžiajai skaitytojų auditorijai pateikti išvadų padarymui. Šia prasme “Į Laisvę” puslapiuose vėl grįžtama prie Bendruomenės klausimo ir drįstama pratęsti dialogą su vienu žymiausiu Lietuvių Bendruomenės Jungtinėse Amerikos Valstybėse ugdytoju, dabartiniu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomuoju vicepirmininku Stasiu Barzduku, kuris tą dialogą užmezgė “Į Laisvę” 1967 metų lapkričio mėn. numeryje straipsniu — “Bendruomenė ir laikas”.

St. Barzduko straipsnį iššaukė mano dar ankstyvesniame “Į Laisvę” numeryje (1967 m. kovo mėn. Nr. 39/76) paskelbti svarstymai rašinyje “Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė”.

Dialogas gali būti vaisingas tik tada, kai pasikalbėjimo partneriai nori vienas antrą suprasti ir vienas antrą iš tikro supranta. Poleminiuose dialoguose partneriai paprastai vienas kito negirdi. Kiekvienam daug mielesnis savo paties balsas. Norėdamas “Bendruomenė ir laikas” straipsnio autorių teisingai suprasti, iš karto bandau formuluoti jo teigimus:

Skaityti daugiau: BENDRUOMENES KLAUSIMĄ RYŠKINANT

VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI

DR. PETRAS PAMATAITIS

Logiškai ir konsekventiškai galvojant, visus Lietuvos vadavimo darbo planus turėtų paruošti ir įgyvendinti mūsų veiksniai. Bet taip nėra. Visa, kas tik didesnio buvo padaryta Lietuvos laisvinimo darbe paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje, buvo suplanuota ir įvykdyta ne veiksnių, o šalia jų esančių vienetų ar pavienų asmenų.

1967 metų pabaigoje mūsų veiksniai 1968 metus paskelbė Laisvės kovos metais. Buvo tikėtasi, kad patys veiksniai išeis su didesniais planais ir užsimojimais kovoje dėl Lietuvos laisvės, o taip pat talkins ir lietuvių bendruomenėms ir veikėjams periferijose jungtis į žygį už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai deklaravo Laisvės kovos metus, ir tuo viskas pasibaigė.

Pasigesta ir direktyvų ir talkos

Lietuviai visad daugiau ir pilniau pajuda Lietuvos laisvinimo darbe Vasario 16-sios proga. 1968 metai yra jubilėjiniai metai: šiais metais minime Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktį ir taip pat Lietuvos valstybės įkūrimo 717 metų sukaktį. (Tiesiog nedovanotina, kad mūsų veiksniai antrosios sukakties neakcentavo. Čia, laisvajame pasaulyje, ši sukaktis tūrėtų būti linksniuojama kasdien). Buvo manyta, kad veiksniai pajudės, ir lietuviai Vasario 16-sios proga “pajudins žemę” Lietuvos bylos reikalu. Tik kelių vietovių lietuviai (Los Angeles, Calif., Philadelphia, Penn. ir gal dar vienoje ar kitoje vietovėje) plačiau išnešė ta proga Lietuvos bylos reikalą į amerikiečių tarpą. Visur kitur vyko rutininiai Vasario 16-sios minėjimai: parapijų ar klubų salėse, kalbant apie Lietuvai padarytą ar daromą skriaudą tik saviesiems, graudinant tik savųjų širdis. O juk turėjome visur (JAV-se ir kituose laisvojo pasaulio kraštuose) kalbėti tai svetimiesiems, įsiskverbti į jų spaudą, radiją ir televiziją. Lietuvos bylos klausimas kaip perkūno trenksmas turėjo pereiti ir nuaidėti per visą laisvąjį pasaulį. To nepadarėme, ir dėl to kaltę turi prisiimti tik mūsų veiksniai.

Skaityti daugiau: VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI

KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

PAŠNEKESYS SU KUN. JONU C. JUTKEVIČIUMI, LIETUVIŲ BENDRUOMENES JAV-BIŲ TARYBOS PREZIDIUMO VICEPIRMININKU IR LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJOS VEIKĖJU

Kun. Jonas C. Jutkevičius (g. 1914.IX.9 Westfield, Massachusetts, JAV), LB Tarybos Prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių organizacijos vienas iš didžiųjų šulų, yra išvaręs tikrai platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Kun. J. C. Jutkevičius gimė, augo ir mokyklas lankė JAV-se. Teologijos mokslą išėjo Mcntrealio (Kanadoje) kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1940 metais. Dirbo ir dirba JAV-bių lietuvių katalikų tarpe, šiuo metu vadovauja šv. Kazimiero lietuvių parapijai Worcester, Mass., mieste, JAV. Jau eilę metų be darbo parapijose kun. J. C. Jutkevičius dirba Worcester’io vyskupijos tribunole ir aktyviai reiškiasi tos vyskupijos jaunimo organizacijose.

LIETUVOS VYČIŲ MEDALIO ĮTEIKIMAS BUV. SENATORIUI KNOWLAND — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (antras iš dešinės) įteikia Lietuvos Vyčių medalį buv. senatoriui William F. Knowland (antras iš kairės). Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, “The Oakland Tribune” dienraščio leidėjas ir redaktorius Wm. F. Knowland, kun. kleb. J. C. Jutkevičius ir Lietuvos gen. konsulas dr. J. J. Bielskis.

Jau daugiau kaip 20 metų varote platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Ar nepradedate pavargti visame šiame žygyje?

—    Mes, dirbantieji, negalime ir neturime pavargti. Galėsime atsikvėpti, kai Lietuva nusikratys komunistinės vergijos ir atgaus pilną laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos vardo garsinime ir Lietuvos vadavimo darbe turime ne tik nepavargti, bet dar su didesniu užsidegimu ir energija visa tai vykdyti, pritraukdami prie šio žygio vis daugiau ir daugiau darbininkų ir talkininkų.

Skaityti daugiau: KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Įvedamas naujas skyrius mūsų žurnale, šiame skyriuje pasisakys žinomesni mūsų laikraštininkai, politikai, visuomenininkai, kultūrininkai ir kiti darbuotojai “Į Laisvę” žurnale keliamais ir kitais gyvybiniais tautos klausimais. Šį kartą čia svarbiais ir aktualiais klausimais rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. PranasV. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius (slapyvardis).

REDAKCIJA

MUMS REIKALINGAS APSIVALYMAS

“Į Laisvę” žurnalo 1967 metų lapkričio mėnesio 41/78 numeryje (p. 4) V. Trumpa laiške redakcijai rašo apie Lituanistikos Instituto “krizę”,visą kaltę suversdamas man, kaip buvusiam L. I. prezidentui, kuris “panoro įtraukti Institutą į politiką”. Iš esmės kaip tik buvo norėta apsisaugoti ir atsiriboti nuo tokių politikierių, kurie savo kalbomis viešose paskaitose ir diskusijose, savo raštais ir įžūlia elgsena kenkia ne kokiai nors lietuviškai politinei partijai, bet patiems gyvybiniams lietuvių tautos siekimams.

Skaityti daugiau: GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK LINKĖJIMAI LIETUVIAMS

THE SECRETARY OF STATE WASHINGTON

February 8, 1968

Dear Mr. Charge d’Affaires:

On the occasion of the fiftieth anniversary of Lithuania’s independence, I am very pleased to extend to you best wishes on behalf of the Government and people of the United States.

Throughout its long and proud history, the Lithuanian nation has endured with fortitude many periods of trial and alien rule. Unhappily, in our own time, Lithuania’s re-establishment as an independent state was followed only twenty-two years later by its forcible incorporation into the Soviet Union. The Lithuanian people have responded to this situation through the years with unyielding courage and unfaltering hope for freedom and national independence. The firm purpose with which the Lithuanians both at home and abroad have struggled to preserve their national heritage is the best assurance of their survival as a nation.

Skaityti daugiau: VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK LINKĖJIMAI LIETUVIAMS

FONDAI IR FONDELIAI

 (IR “Į LAISVĘ” FONDO VIETA SVARBESNIŲ FONDŲ GRETOSE)

DR. KAZYS AMBROZAITIS

Laisvojo pasaulio lietuviams pilniau prigijus svetimose žemėse, didėja ir jų dosnumas, remiant lietuvybės ir lietuviškos kultūros reikalus bei kovą dėl Lietuvos laisvės. Deja, pavarčius įvairių fondų aukotojų sąrašus, paaiškėja, kad ne visų lietuvių dosnumas yra proporcingas jų praturtėjimui. Vienų aukotojų aukos yra didesnės už jų pinigines, kitų — priešingai. Turime tūkstančius savųjų, kurie yra tikrai praturtėję, tačiau tik retai sutinkami aukotojų sąrašuose.

Viešų ir pusiau privačių fondų yra keliolika. Visai privačių fondų skaičius nėra žinomas. Savo fondus turi ir beveik visos politinės grupės.

Per paskutinį dvidešimtmetį laisvojo pasaulio lietuviai buvo jautrūs kovai už Lietuvos laisvės atgavimą. VLIK-as turėjo progos suorganizuoti didesnį fondą Lietuvos laisvės kovai, tačiau, dėl politinių grupių nesutarimo, to nepadarė.

Yra pakankamo pagrindo egzistuojančius fondus grupuoti į “politinius” ir “kultūrinius”.

Tautos Fondas

Lietuvos Išlaisvinimo Tautos Fondas (Lithuanian National Fund) populiariai yra vadinamas Tautos Fondu. Šis fondas telkia lėšas VLIK-o vedamam Lietuvos laisvinimo darbui ir kovos uždaviniams vykdyti. Tautos Fondas yra VLIK-o žinioje; skelbiasi veikiąs nuo 1943 metų.

Skaityti daugiau: FONDAI IR FONDELIAI

Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungų

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

Žmogus pajėgia pakelti daug neteisybės ir užgavimų, bet kai kartybių taurė būna perpildyta, jis prabyla ryžtingai ir be baimės. Dabar lyg ir esame tokio perpildytos taurės laikotarpio prieaušryje.

Kai prieš maždaug dešimtmetį ar porą lietuvis nusiskųsdavo dėl savo pavergtos šalies, tai jis būdavo kaltinamas, kad pergiliai pergyvenąs savo tėvynės tragediją, kad jo lūpomis kalbą tik jausmai ir kad komunizmo atžvilgiu jis stokojąs objektyvumo. Dabar matome, kad lietuvio pirmykščiai, tegu ir jausminiai tvirtinimai atspėjo tikruosius rusiškojo komunizmo tikslus ir tapo nesugriaunami faktai; tuo tarpu “objektyviųjų” faktai virto dujų uždangomis tikriesiems sovietijos tikslams pridengti.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabarties tikrovė mūsų laisvės kovai nėra palanki. Giliau gi pažvelgus, ji yra viltinga ir su šviesiomis prošvaistėmis.

Tikrovės nepalankumas yra dvilypis: okupanto fizinė prievarta bei klasta prieš pavergtuosius lietuvius ir laisvojo pasaulio miskoncepcijos, talkinančios okupantui.

Viltis ir šviesos prošvaistės glūdi miskoncepcijų griovime ir naujosios komunizmo užaugintos kartos kritiškume komunizmo dogmoms.

Skaityti daugiau: Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungų

AUGANTI SOVIETŲ PROBLEMA — NERUSIŠKAS TAUTIŠKUMAS

DR. VYTAUTAS VARDYS

Savo apžvalginėse “tezėse”, paskelbtose sovietų valdžios 50-mečiui atšvęsti, sovietų komunistų partijos centrinis komitetas deklaravo, jog partija Sovietų Sąjungoje išsprendusi tautinį klausimą. Deklaracija tačiau vienas dalykas, tikrovė — kitas. Kaip tą “sprendimą” besuprastum ir kaip sovietų pasisekimus integruojant nerusiškąsias tautas į sovietinę valstybę ir rusiškąją bendruomenę, bepripažintum, yra aišku, kad po dviejų generacijų laikmečio, nerusiškųjų tautų tautinė sąmonė yra ne tik nemirusi, bet išaugusi, ir vyresniojoje kartoje, ir pačioje jaunojoje, jau sovietų valdžios metais gimusioje ir išauklėtoje. Tai ypačiai paliudija įvykiai, sekę Kruščiovo pašalinimą iš valdžios 1964 metų spalio mėnesį.

Kruščiovas buvo asimiliacinės politikos šalininkas, kuris skelbė, jog “komunistai visiems amžiams netoleruos tautinių skirtumų”, ir kuris norėjo, anot sovietinio analisto A. Isupovo, sukurti “vieną tautą su viena kalba”. Jeigu ne tam tikra ekonominė autonomija, kurios tautinės respublikos turėjo, šių respublikų padėtis Kruščiovo laikais būtų buvusi labai nepatenkinama, gerokai primenanti stalinistinį periodą. Tik dėl tam tikros ekonominės savivaldos ir policininio režimo sušvelnėjimo, kruščiovinis spaudimas į tautines respublikas buvo šiaip taip pakeliamas. Tačiau neaišku, kiek būtų trukusi nerusų kantrybė.

Skaityti daugiau: AUGANTI SOVIETŲ PROBLEMA — NERUSIŠKAS TAUTIŠKUMAS

EUROPA ANT KETURIŲ VULKANŲ IR JŲ IŠSIVERŽIMAS LIETUVOJE

DR. ANTANAS RAMŪNAS

1. Lietuva ir Europa: nuo žinojimo prie supratimo, nuo supratimo prie veiksmo

Per dvidešimt metų dėstydamas visuotinę pedagoginių ir psichologinių mokslų istoriją, pastebėjau, jog ir Šiaurės Amerikoje ir toje pačioje Europoje gimę studentai bei įvairaus amžiaus mokslo žmonės turi daug sunkumų suprasti Europą visame jos kaleidoskopiniame išsiskleidime, jos amžiname nerime, nebesulaikomame poveržyje, polėkingame kūrybiškume ir to kūrybiškumo išspinduliavime į Ameriką ir į platų pasaulį.

Nors dažnai kalbama ir rašoma apie Europą, europiškumą, Europos kultūrą, bet užmirštama tikroji esmė ir tapatybė!

Šitame trumpame straipsnyje ir noriu pateikti vieną iš metodologinių raktų (plg. A. Paplauskas Ramūnas, La clef méthodologique pour l’enseignement de l’histoire de pédagogie, L’Enseignment Socondaire, Université Laval et Université de Montréal, 1949) Europai ir kartu Lietuvai suprasti ir jų daugeriopai saviraiškiai vertinti. Dėl vietos stokos turiu apsiriboti naujaisiais amžiais. Taip pat nebus įmanoma pateikti skaitytojui pilnesnės dokumentacijos — ji susprogdintų šio straipsnio rėmus.

Anksčiau ar vėliau, vistiek iškils mums visu aštrumu bendrinių lietuviškųjų studijų reikalas, kur lyginamoji lituanistika užims svarbią vietą. Pastaroji nebus įmanoma be lyginamosios europistikos ar indoeuropistikos.

Skaityti daugiau: EUROPA ANT KETURIŲ VULKANŲ IR JŲ IŠSIVERŽIMAS LIETUVOJE

KAZYS ŠKIRPA

KAZYS ŠKIRPA, Washington, D.C. (JAV), Lietuvos generalinio štabo pulkininkas, diplomatas, Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas.

Lietuvių tauta, pakėlusi vienerių metų komunistų vergiją, vadovaujama Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF), 1941 metų birželio mėn. 22 d., prasidėjus tarp nacių ir sovietų karui, sukilo ir kelių dienų laikotarpyje išvalė kraštą nuo bolševikų įsibrovėlių. To sąjūdžio (LAF) iniciatoriumi buvo Kazys Škirpa, diplomatas, politikas, Lietuvos gen. štabo pulkininkas ir Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas.

Kazys Škirpa (g. 1895.II.18 Namajūnų k., Saločių vls., Biržų aps.) 1915 baigė gimnaziją Mintaujoje, studijavo Komercijos institute Petrapilyje; 1916 paimtas rusų kariuomenėn, baigė karo mokyklą Peterhofe ir tarnavo 20 Sibiro šaulių pulke. 1918 K. Škirpa grįžo Lietuvon, pirmuoju užsirašė į Lietuvos kariuomenę ir sumaniai bei narsiai vadovavo Lietuvos daliniams kovose su bolševikais ir lenkais. Karinio mokslo studijas gilino Šveicarijoje ir Belgijoje. 1926.VI.21 buvo paskirtas Vyr. štabo viršininku. 1928-37 buvo Lietuvos karo atstovu Vokietijai. 1937 perėjo į diplomatinę tarnybą: Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos (1937 - 38), Lietuvos ministeris Lenkijai (1938) ir Lietuvos ministeris Vokietijai (1938-40).

 

PIRMOJI PRISIKĖLIMO VILTIS

KAZYS ŠKIRPA

Kazys Škirpa, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas, politikas, diplomatas, Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas, yra parašęs atsiminimų knygą iš 1939-1945 metų laikotarpio, pavadindamas ją PO L.A.F. VĖLIAVA. Ši atsiminimų knyga turi 34 dalis. Čia duodame vieną iš jų.

Redakcija

Birželio 30 d. (1940 metais. Red.), grįžęs į savo postą Berlyne, galėjau konstatuoti, jog vokiečių įkaitimas prieš Sovietų Rusiją dėl jos stačiai provokuojančiai akiplėšiško Reicho ano meto nelengvos strateginės padėties išnaudojimo buvo dar aukščiau pakilęs, negu tas, kokį buvau pastebėjęs vokiečių politinėse sferose tuojau po rusų raudonosios armijos stambių jėgų įsibrovimo į Lietuvą ir į jos šiaurės kaimynus, Latviją ir Estiją. Naujo aliejaus ant jau suliepsnojusių rusų - vokiečių santykių buvo užpylęs rusų raudonosios armijos įsiskverbimas į Besarabiją, nė nebelaukiant diplomatinių pertraktacijų galo, ir, be to, užgrobimas dalies Bukovinos. Tuo būdu Sovietų Rusija buvo sudariusi betarpišką grėsmę Rumunijos naftos šaltiniams, kurie turėjo Reich’ui nepaprastai didelės reikšmės.

Skaityti daugiau: PIRMOJI PRISIKĖLIMO VILTIS

DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Komunistų “ambasadoriaus” atviras žodis

•    Kremlius tikrai nepasitiki lietuviais komunistais

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto planai ir darbai

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB centro valdybos veiklos planai ir žygiai

•    Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija Clevelande

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas

•    Krizė ALT-bos vykdomajame komitete

•    VLIK-o pirm. dr. J. K. Valiūno kelionės po pasaulį

JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI: —

•    Kalba Amerikos Balsas

IDĖJOS SPAUDOJE: —

•    “Molotovo kokteilių” bloškėjai ar dievoti lepšiai

AUSTRALIJOS LIETUVIUOSE: —

•    Australijos lietuvių pastangos kovoje dėl Lietuvos laisvės

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Nauja centro valdyba perima valdžią • Studijų savaitė

NAUJOS KNYGOS

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KOMUNISTŲ “AMBASADORIAUS” ATVIRAS ŽODIS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Prieš keletą metų komunistų pavergtos Lietuvos tam tikri pareigūnai pradėjo lankyti laisvąjį pasaulį. Anot oficialių komunistų šaltinių, tų pareigūnų kelionių tikslai esą moksliniai. Be taip vadinamų “mokslinių” tikslų, tie komunistų lietuviai "ambasadoriai” turi ir kitus, labai specifinius tikslus: skaldyti lietuvių išeiviją, išjungti kiek galima daugiau lietuvių iš kovos dėl Lietuvos laisvės. Tie “ambasadoriai” negali pasigirti ypatingais laimėjimais laisvųjų lietuvių tarpe. Tiesa, jiems pavyko vieną ar kitą užkabinti ant savo meškerės. Tačiau tos komunistų “meškerės aukos” ir praeityje nieko pozityvaus nėra davusios laisvųjų lietuvių bendruomenei.

1967 metais eilė komunistų “ambasadorių” maišėsi lietuvių tarpe JAV-se, Kanadoje ir kitur. Vienas iš jų JAV-se aplankė savo buvusį mokslo draugą, naująjį ateivį. Tas komunistų “ambasadorius” pasisvečiavo pas “kapitalistą” ir, po kelių stiklelių, “atvėrė ir savo širdį”. Anot to “ambasadoriaus”, jo kelionė JAV-se nieko bendro neturinti su moksliniais tikslais, jis esąs pasiųstas “maišyti vandenį” laisvųjų lietuvių bendruomenėje. Svečias iš Lietuvos, prieš sėsdamas į lėktuvą ir apleisdamas laisvąjį pasaulį, parašė savo senam mokslo draugui ir ‘ kapitalistui” šio turinio laiškutį:

Skaityti daugiau: KOMUNISTŲ “AMBASADORIAUS” ATVIRAS ŽODIS

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui