Ekumeniniame klimate

Sugyvenimas politikoje pasivadino koegzistencija. Sugyvenimas religijoj — ekumenine dvasia. Pasivadinimas nauju vardu lyg būtų davęs naujos prasmės. Iš tikrųjų atsirado ne sugyvenimo žodžiui nauja prasmė, tik žmonėse sustiprėjo sugyvenimo ilgesys ir virto sąjūdžiais.

Sugyvenimo dirvoje betgi šalia kviečio atsiranda ir raugė. Politikoje žinome, kas labiausiai koegzistencijos vardą piktnaudoja. Bet piktnaudojimo mažais laipsniais atsiranda ir mažoje lietuviškoje dirvoje. Registruojam kai kuriuos viešumon kilusius reiškinius.

Skaityti daugiau: Ekumeniniame klimate

JT — ginklas prieš sovietinį kolonializmą

PASAULYJE

Paskutiniu laiku mūsuose yra pagyvėjęs susidomėjimas sovietiniu kolonializmu. Kad tas susidomėjimas galėtų daugiau atsiremti į tai, kas jau lig šiol sovietinio kolonializmo atžvilgiu yra pasakyta ar padaryta, manome pravers šiokia tokia ligšiolinių duomenų inventorizacija.

Kaip ir dera, pats sovietinio kolonializmo terminas išėjo iš Pavergtųjų Europos Tautų Seimo, kuris 1960 savo išleistoje brošiūroje “A Few Facts on the New Colonialism” sovietinio kolonializmo terminą bus, atrodo, pirmą sykį dokumentavęs.

Kai 1960 rudenį 26 Jungtinių Tautų nariai (Afrikos - Azijos valstybės ir Kipras) pateikė Jungtinių Tautų visumos susirinkimui projektą “Declaration on the Granting of Independence to Colonial Countries and Peoples”, kuri “solemnly proclaims the necessity of bringing to a speedy and unconditional end, colonialism in all its forms and manifestations", projektą paremdamas, Pavergtųjų Seimas savo ruožtu sovietinio kolonializmo klausimu išleido specialų atsišaukimą į žmonijos sąžinę ir savo memorandumą tuo pačiu reikalu įteikė laisvojo pasaulio visoms vyriausybėms. Dar daugiau. Pavergtų tautų seimo atstovai aplankė ne tik Jungtinių Tautų laisvųjų valstybių delegacijas, ne tik Jungtinių Valstybių vyriausybę, bet ir Argentinos, Brazilijos, Britanijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Libano, Prancūzijos bei Urugvajaus vyriausybes. Be to, 1960.11.18 CBS televizijos programoje buvo plačiai referuotas Pavergtųjų Europos Tautų Seimo keliamas sovietinio kolonializmo likvidavimo klausimas, o Radio Canada laidos kartojo interview su Seimo generaliniu sekretorium ir pirmininku.

Skaityti daugiau: JT — ginklas prieš sovietinį kolonializmą

Satelitų kultūriniai mainai su Vakarais

Po karo, ypač nuo 1948, kurį laiką tarp satelitų ir Vakarų nebuvo beveik jokių kultūrinių mainų. Tačiau pastaraisiais metais satelitų -Vakarų kultūriniai mainai yra gana paplitę. Vakaruose tuo atžvilgiu daugiausia reiškiasi Jungtines Valstybės ir Prancūzija, satelituose — Lenkija, Rumunija ir Vengrija. Žemiau apžvelgiama satelitų kultūrinių mainų praktika su eile Vakarų Europos kraštų ir su Jungtinėmis Valstybėmis.

Anglija jau nuo 1959 metų, kai Maskvoje oficialiai lankėsi tuometinis premjeras MacMillanas, siekia išplėsti santykius su Rytų Europos kraštais, pirmoj eilėj — prekybinius, bet neužmirštami nė kultūriniai. Būdinga, kad pirmieji, kurie lankėsi oficialiai už geležinės uždangos, buvo prekybos min. F. Errol ir jo įpėdinis — E. de Cann. Reikšmingesnis faktas čia tas, kad nuo 1964 vidurio BBC radijo laidos Rytų Europoje, išskyrus Bulgariją, nebebuvo trukdomos. Ypač didelio ir netikėto pasisekimo sulaukė BBC paskelbtas Šekspyro konkursas, į kurį atsiliepė 300 studentų iš Lenkijos, Vengrijos ir Čekoslovakijos, atsiųsdami savo rašinius. Royal Shakespeare teatras galėjo aplankyti Prahą, Varšuvą, Budapeštą ir Bukareštą. Kultūriniams santykiams plėsti prie “British Council” sudarytas specialus Rytų Europos komitetas. Jam vadovauja darbietis Mr. Mayhew, paleidęs apyvarton "ideologinio nusiginklavimo” šūkį, kuris reiškia ne ką kitą, kaip laisvus visuomeninius ir ideologinius mainus tarp Rytų ir Vakarų, šalia oficialių ryšių palaikomi dar neoficialūs, iš kurių svarbiausi buvo 2 susitikimai (Jablonnoje ir Oxforde), kuriuose nagrinėti sambūvio apskritai ir anglų - lenkų intelektualinio bendradarbiavimo klausimai.

Skaityti daugiau: Satelitų kultūriniai mainai su Vakarais

Ar didvyriškumas "apsimoka"?

Prieš 25 metus Suomija nustebino pasaulį savo ryžtingumu gintis, kai ją. užpuolė milžinišką galybės persvarą turinti Sov. Sąjunga. Šiandien visi su pagarba mini 1939-40 parodytą suomių didvyriškumą. Daug mažiau žinomi vėlesni įvykiai, kurie apsprendė dabartinę Suomijos padėtį, smarkiai suvaržytą, bet vis dėlto nepriklausomą. Anglų istoriko Anthony F. Upton naujai pasirodžiusioji knyga duoda progą prisiminti bendrai nacių - sovietų žnyplėse atsidūrusių Baltijos valstybių tragediją.

Andrių istorikas dėsto, kad 1940.III. 13 įsigaliojo Maskvoje pasirašytoji taikos sutartis tarp Suomijos ir Sovietų S-gos. ir kad tuo būdu buvo padėtas taškas istorijos lape, kurį nudažė sovietinės agresijos pralietas kraujas. Bet jau sekančiais metais Suomija, dar neužgydžiusi savo žaizdų, buvo įvelta į prasidėjusio Vokietijos — SSSR karo sūkurį “blogoje”, nes karą pralaimėjusioje, pusėje ir tuo būdu pateko į sunkią sovietinės priklausomybės padėtį, kuri ją iki šiandien vargina. Anoji (1940) sutartis, atseit, nepaskatino atversti naują istorijos puslapį, nes tuometiniai Suomijos vadai norėjo toliau rašyti ant senojo lapo, ir dėl to nukentėjo krašto interesai ...

Tokią mintį skaitytojui nori įpiršti profesorius Anthony F. Upton savo knygoje Finland in crisis 1940 -1941. A study in small-power politics. 295 psl. London 1964. Negalima sakyti, jog tai jis daro bloga valia. Priešingai, jis neslepia savo palankumo Suomijai, kurią jis gerbia už jos narsumą, ginant savo laisvę. Tačiau jį, vakarietišką demokratą, kankina mintis, kodėl vėliau tas kraštas atsidūrė “ne toj pusėj”, kai vyko didysis "kryžiaus žygis prieš fašizmą” (93 p.). Tai jam atrodo klaida, už kurią tenkančią atsakomybę jis norėtų nuimti nuo suomių tautos ir ją priskirti saujelei politikų: marš. Mannerheimui, prez. Ryčiui ir kt. Net ir pastarųjų jis asmeniškai nesmerkia, atsiliepia apie juos su nešališko istoriko orumu, bet daro išvadą, kad mažos tautos, pasitikėdamos savo drąsiais vadais, gali už tai perdaug brangiai sumokėti (294 p.).

Skaityti daugiau: Ar didvyriškumas "apsimoka"?

Nedarbingų kolchozninkų aprūpinimas

Atėmusi iš ūkininkų žemę ir jiems užkorusi sovietinės baudžiavos jungą, Sovietų Sąjunga iki 1965 pradžios diskriminavo ir kolchozininkų senatvę bei invalidumą. Senatvės ir invalidumo sovietinis draudimas telietė darbininkus ir tarnautojus, tik ne kolchozninkus. Tik nuo 1965 sausio 1 senatvės ir invalidumo pensijos teisė suteikta ir kolchozninkams. Sovietų Sąjungos kolchozų pensijų ir pašalpų įstatymą, kuris taikomas ir okup. Lietuvoje, sovietinė Lietuvos spauda, taip sakant, su trimitais ir būgnais paskelbė kaip ypatingą Kremliaus geradarybę. Pravartu tad tą “geradarybę” palyginti su esama padėtimi satelituose ir su buvusia padėtimi nepriklausomoje Lietuvoje.

Pirmiausia tenka konstatuoti, kad kolchozų pensijų atveju, gal todėl, kad iki 1965 pradžios nebuvo Sovietų Sąjungos pavyzdžio, satelitų praktika nėra vieno sukirpimo. Kiekviena satelitinė valstybė turi savo atskirą tvarką, išskyrus bendrus principus karo ir partizanų invalidams, kurie yra favorizuojami, taip pat kolchozų administracijos pensijas, kurios yra aukštesnio lygio už kolchozninkų pensijas visuose satelituose.

Skaityti daugiau: Nedarbingų kolchozninkų aprūpinimas

Vardai įvykiuose

Mečys Musteikis

Šių metų balandžio 10 d. Gautingo kapinės Vokietijoj priglaudė kūną a. a. Mečio Musteikio, mirusio balandžio 6 d. Gautingo plaučių ligų sanatorijoj, kurioj velionis buvo praleidęs beveik 19 metų.

Kaip daugelis tremtinių, a. a. Mečys nepasiekė to, ko jo įgimtos psichinės savybės leido tikėtis normaliose sąlygose; tačiau per savo vargingą gyvenimą jis vaizdžiai paliudijo, kad gerosios žmogiškosios ypatybės asmeny atsiskleidžia dažniausiai pasipriešinant aplinkai, šita rezistencinė žymė ryškėjo jame nuo pat jaunystės. Kaip neturtingos šeimos jauniausią sūnų tėvai nebuvo numatę jo leisti į mokslus. Bet šitokiai namiškių valiai Mečys pasipriešino. Bedirbdamas pavasarininkų krautuvėj, šiek tiek brolio Antano padedamas, jis pasiruošė eksternu brandos egzaminams. Tai jį įgalino gauti pelningesnį darbą banke (1939 m.). Netrukus prasidėjusi sovietinė okupacija Lietuvoje giliai tikinčiam jaunam patriotui, koks buvo Mečys, žadino pasipiktinimą ir protestą. Dėl to jis Telšiuose buvo suimtas ir tardomas. Iš kalėjimo jis išėjo vokiečių - sovietų karo pradžioj.

Lietuviams ėmus stiprinti pasipriešinimą vokiečių naciams, Mečys įsijungė į Lietuvių Frontą, tapo LF žemaičių apygardos iždininku, nes jam, dirbančiam banke, tai buvo tinkamiausios pareigos. 1944 vokiečių armijoms traukiantis, kad nepatektų vėl rusų komunistams, Mečys su broliais ir grupe žemaičių mėgino laiveliu pabėgti į Švediją. Nacių buvo pagautas, areštuotas ir pristatytas apkasų kasti. Šitą areštą Mečys laikė savo didžiosios nelaimės (ligos) priežastimi. Per atsitiktines nakvynes ir dėl peršalimų prie apkasų kasimo jis apsikrėtė džiova, kuri atvirai pasireiškė 1946 pradžioj. Paguldytas į sanatoriją, jis tikėjosi pasveikti, bet džiova progresavo. Jai sustabdyti Mečys pasidavė pavojingai plaučių chirurginei operacijai. Ji nepasisekė, nes, išimant nesveiką plaučių dalį, krūtinės ląstoj buvo užkrėsta žaizda, virtusi pūliuojančia fistula. Tai padarė Mečį invalidą, kuriam nebebuvo vilties išeiti iš ligoninės. Užuot puolęs į neviltį, jis nepagydomo ligonio gyvenimą nutarė matomai įprasminti — nuo poilsio atliekamas negausias valandas, sanatorijos leidžiamas, jis nutarė paskirti lietuvių laikraščių tarnybai. Šitaip tapęs žurnalistu, jis ėjo V. Kudirkos pėdomis. Beveik iki paskutinės valandos jis rašė laikraščiams straipsnius, nes tik dvi dienos prieš mirtį "Europos Lietuviui” jis buvo išsiuntęs savo paskutinį straipsnį "Lietuvė daktarė Muencheno universitete”.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Į Laisvę 1967 39(76)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ..................................................... 2
“Į Laisvę” įžanginiai ................................................... 4
Laiko reikalavimai: Kartų ir grupių dialogo keliu ....................... 8
Dr. Adolfas Damušis

Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma ........ 10
Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė .............................. 12
Juozas Kojelis

Dialogas rezoliucijų tema .............................................. 24
Dr. Petras Pamataitis

Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės ......... 29
Kun. Kazimieras Pugevičius

Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu ................ 33
Jurgis Gliauda

Kraujo liudijimas sukakčių šviesoje: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai 44
Julius Vidzgiris

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBAI IR ŽYGIAI
*    Pavergtojoje Lietuvoje ........................ 58
*    Laisvinimo veiksniai ir jų darbai ............. 61
*    Lietuvos bylos klausimas laisvųjų tautų tarpe . 65
*    Tautinės drausmės klausimas ................... 68
*    Lietuvių Fronto Bičiulių gretose .............. 71
*    Naujos knygos ................................. 77
*    Laisvųjų darbai kovoje dėl Lietuvos laisvės ... 79
*    Bičiuliai kūryboje, veikloje ir gyvenime ...... 80


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 39(76)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

Kas akcentuotina "Į Laisvę" žurnale

* Apsiribokite daugiau politiniais arba kultūrpolitiniais straipsniais. Nevenkite ir stipriau pasisakyti, ypač principiniais klausimais. Geriausios dabarties temos, tačiau, jei svarbios, gali būti ir praeities. Būkite drąsūs, bet nepikti.

Aloyzas Baronas

Chicago, Illinois

* Straipsniai neturėtų būti ištęsti, keliamais klausimais turėtų būti suglaustai ir aiškiai pasisakoma. Kova dėl Lietuvos laisvės ir lietuvių jaunimo gelbėjimas nuo nutautimo turėtų būti svarbiausi žurnalo uždaviniai. Labai svarbu stipriai atsikirsti prieš okupanto ar jo kolaborantų peršamą bendradarbiavimą.

Dr. Antanas Valiuškis

Portland, Maine

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

“Į Laisvę” įžanginiai

AMERIKOS LIETUVIŲ ATSAKOMYBĖ

Kovoje dėl Lietuvos laisvės JAV-bių lietuviai yra labiausiai atsakingi, todėl mums reikia stiprios, kūrybingos ir dinamiškos Amerikos lietuvių politinės vadovybės. Jei kas buvo galima padaryti, o nebuvo padaryta, istorija kaltins pirmoje vietoje gausią, intelektualiai pajėgią ir medžiagiškai turtingą JAV-bių lietuvių bendruomenę.

Visuomenė, jau antras dešimtmetis be tinkamos vadovybės, nebepajėgia susiorientuoti. Pavojingiausia tokio nesiorientavimo formanoras pavergtą tautą gelbėti, prašant malonės Lietuvos pavergėją. Pirmiausia siūloma “kultūrinio bendradarbiavimo” piliulių pagal sovietų receptus.

Ruso malonės negausime. Visą laiką rusų valdovai buvo despotiški saviesiems, žiaurūs pavergtiesiems. Trėmimai, įkalinimai ir masinės žudynės— ne komunistų išradimas. Šių priemonių (ypač pavergtiesiems naikinti) plačiai griebiasi nuo se-niausių laikų jų kunigaikščiai ir carai. Komunistai tautų naikinimo metodus paveldėjo, ištobulino ir žymiai platesniu bei radikalesniu mastu panaudojo komunistinės Rusijos galybei ugdyti. Ne malonės prašydami, bet neatlaidžiai reikalaudami kraštui laisvės, priversime rusus pasitraukti iš pavergtos Lietuvos.

Bendradarbiavimo šalininkai savo oponentus kaltina bailumu. Bailys niekas būti nenori. Tačiau drąsos vardu nusikalsti savo tautai nėra jokia dorybė. Bet koks bendradarbiavimas su Lietuvos pavergėju pagal jo nustatytas taisykles reiškia apriorinį apsisprendimą kapituliuoti. Priešas tai žino ir to nori.

Skaityti daugiau: “Į Laisvę” įžanginiai

KARTŲ IR GRUPIŲ DIALOGO KELIU

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

Tremtiniai laisvajame pasaulyje esame veikiami dviejų ryškių gyvenimo linkmių. Viena jų yra efektyviai įtaigojanti ir besikeičianti su laiku; joje reiškiasi naujos idėjos, atidengiami nauji horizontai ir vartojami dar neišbandyti metodai. Antra pastovesne, remiasi turtinga tradicija ir kaupia savyje istorijos bėgyje įsigytas ir gyvenime įpilietintas vertybes. Viena jų įdomi, kita turininga, bet kiekviena atskirai paimta yra nepilna. Tuo tarpu tų dviejų linkmių balansuota jungtis yra labai patraukli, pilna, visuotinė, veržli, turininga, originali.

DR. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroit, Michigan (JAV), Lietuvių Fronto Bičiulių Vyriausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Tas, kuris gyvena vien laike besikeičiančiu gyvenimu, turi blankų tikrovės vaizdą; tiktai kai kurios naujos idėjos išlaikys istorijos egzaminą, ir tiktai kai kurie nauji horizontai pasirodys nauji esą. Didesnė dalis jų nuvils savo nekritiškus sekėjus. Tas, kuris gyvena tiktai pastovia, kad ir turininga tradicija, atsiriboja nuo pažangos veiksnio, nuo naujų formų ir praranda minties jaunatvę.

Ta prasme ir tenka pasitikti konfliktus mūsų bendruomenėje tarp kartų bei atskirose kartose tarp įvairių grupių. Nors lietuvių bendruomenė turi vieną aiškų tiksląkovą dėl laisvės, bet dažnai skirtingas aplinkos interpretavimas, kitoks reagavimas į jos apraiškas nustumia mus nuo to bendro pagrindo.

Skaityti daugiau: KARTŲ IR GRUPIŲ DIALOGO KELIU

Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma

STASYS BARZDUKAS

STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomasis vicepirmininkas.


Lietuvių Bendruomenė, po paskutinio pasaulinio karo tremtiniams įsikuriant laisvojo pasaulio įvairiuose kraštuose, lengvai įleido šaknis Vakarų Europos valstybėse, Australijoje, Kanadoje ir kitur. Visai kita padėtis buvo JAV-se. Čia LB šalininkams reikėjo nepaprasto sumanumo, daug energijos, pastangų ir laiko, kol pavyko įtraukti į LB veiklą plačiąsias mūsų mases. Ne kartą spaudoje ir kitur Lietuvių Bendruomenė JAV-se buvo vadinama “Barzduko Bendruomene”. JAV-se LB-nę išugdė, įpilietino ir tėviškai globojo bei globoja Stasys Barzdukas, šiuo metu esąs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Skaityti daugiau: Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma

DIDŽIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSAKOMYBĖ

JUOZAS KOJELIS

Prof. K. Pakštas Lietuvių kongrese New Yorke 1949 m. pasakė kalbą, kurioje pateikė keletą konkrečių priemonių tautiniam lietuvių potencialui svetur išlaikyti. Viena jų, skirta visiems pasaulio lietuviams, taip skambėjo:

“Visiems lietuviams: pasaulyje išbarstyti lietuviai privalo būti puikiausiai organizuoti. Galime girtis milijonu išeivių, bet kas iš to? Kur mes surasime tą milijoną, kaip mes jį pritrauksime prie tautinio darbo? Mes turime sukurti racionalų tinklą reikalingiausių organizacijų lietuvių kalbai ir kultūrai išlaikyti pasaulyje ir visą žemės rutulį apsupti lietuviškai plakančių širdžių grandine” (Draugas, 1949.XI.17).

Labai charakteringa, kad šis gilus patriotas, kūrybingas fantastas ir dinamiškas veikėjas tąsyk skelbė ne vienos visuotinės organizacijos idėją, kuri vėliau objektyvavosi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės forma, bet kalbėjo apie racionalų reikalingiausių organizacijų tinklą, nors “plakančių širdžių grandinė” ir kelia vienos organizuotos bendruomenės įvaizdį. Sunku prileisti, kad pro prof. K.Pakšto sąmonę organizuotos pasaulio lietuvių bendruomenės idėja būtų praslydusi. Jis gerai pažino Draugiją Užsienio Lietuviams Remti ir Pasaulio Lietuvių Sąjungos organizacinius planus, jis daug kartų buvo lemtinguosius lietuvių tautos klausimus svarstęs ir aiškinęs. Reikia manyti, kad ir prof. K. Pakštui PLB-nės idėja atrodė per didelė. Prie visų jo asmenybės atributų:    patriotizmo, kūrybiškumo bei dinamizmo reikėjo dar didelės valios pačiam angažuotis ir pasaulio lietuvius angažuoti PLB idėjos įgyvendinimui.

Maždaug tuo pačiu metu, kai prof. K. Pakštas ruošė savo kalbą JAV-se, kelių tūkstančių mylių nuotolyje, Vokietijoje, tais pačiais klausimais mąstė kitas vyras — anuometinis Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas prof. Mykolas Krupavičius, kuriam niekada netrūko valios skelbiamoms idėjoms konkretizuoti gyvenimo realybėje. Pakšto poetiškai aptartą “žemės rutulį supančią lietuviškai plakančių širdžių grandinę” Krupavičius realiai pavadino Pasaulio Lietuvių Bendruomene.

Skaityti daugiau: DIDŽIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSAKOMYBĖ

DIALOGAS REZOLIUCIJŲ TEMA

DR. PETRAS PAMATAITIS

Rezoliucijoms Remti Komitetas, 1966 metų spalio mėn. 22 dieną pravedęs rezoliuciją JAV-bių senate, pasiekė prieš šešerius metus nusibrėžto pirmojo tikslo. Abeji Kongreso rūmai visais balsais deklaravo, kad Sovietų Rusija įvykdė agresiją prieš Pabaltijo valstybes ir jas pavergė ir kad Pabaltijo kraštus sovietai intensyviai rusifikuoja; pagal šią deklaraciją, JAV-bių Kongresas ragina krašto prezidentą imtis atitinkamų žygių bei priemonių laisvo apsisprendimo teisėms Pabaltijo valstybėse atstatyti.

Deklaratyvinė pravestos rezoliucijos dalis stipri ir principinga, visai artima prieš šešerius metus įneštų senatoriaus Thomas H. Kuchel (R. Calif.) ir kongresmano Glenard P. Lipscomb (R. Calif.) rezoliucijų tekstams. Išvadinę dalis kiek silpnesnė, tačiau esmiškai išreiškia rezoliucijų sąjūdžio iniciatorių originalią idėją.

Spaudos talka

Spaudoje Rezoliucijoms Remti Komitetas informavo, kurie lietuvių laikraščiai ir žurnalai rezoliucijų žygį rėmė. Mažiau ar labiau komitetą rėmė “Aidai”, “Darbininkas”, “Dirva”, “Draugas”, “Laisvoji Lietuva”, “Lietuviai Amerikos Vakaruose”, “Lietuvių Dienos” ir kiti.

Skaityti daugiau: DIALOGAS REZOLIUCIJŲ TEMA

Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės

KUN. KAZIMIERAS PUGEVIČIUS

Ruošiantis šventinti Šiluvos Marijos koplyčią Washingtone, buvau pakviestas prisidėti prie tos šventės ir iškilmių pagarsinimo bei paskelbimo amerikiečių spaudoje. Teiravausi pas eilę žinomesnių šio krašto laikraštininkų, kaip būtų galima ta proga iškelti Lietuvos bylos reikalą amerikiečių spaudoje. Ne vienas iš tų laikraštininkų man atsakė: “Kam iš viso tą klausimą kelti! Juk Lietuva yra jau dvidešimt penkeri metai Sovietų Rusijos valdžioje. Ar manote, kad Jungtinės Amerikos Vastybės pradės atominį karą su komunistine Rusija dėl Lietuvos!”

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip sunku šiomis dienomis gauti amerikiečių pritarimo Lietuvos bylos kėlimo reikalui. Apie jų talką ir paramą čia nė nekalbama.

Visi puikiai žinome, kad prieš 1918 metus visas šis reikalas buvo keleriopai blogesnėje padėtyje. Tais laikais čia, Jungtinėse Amerikos Valstybėse, beveik niekas nieko nežinojo apie Lietuvą. Tada Lietuvos laisvė daugumai amerikiečių atrodė tik tuščia svajonė. Tokių svajotojų apie Lietuvos laisvę nebuvo daug, bet jų visur buvo. Tų svajotojų svajonės išsipildė, kai Lietuva 1918 metais išsikovojo sau laisvę ir nepriklausomybę. Tai pareikalavo iš visų tų svajotojų nepaprastai daug pastangų, darbo ir — gyvybių.

Skaityti daugiau: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės

PABALTIJO VALSTYBĖS TURI BŪTI NEPRIKLAUSOMOS

Aš buvau didžiai susirūpinęs dėl Edeno (užsienių reikalų ministro) pranešimų, kuriuos jis parsivežė iš Maskvos. (Sovietai siekia naujų teritorijų, ypačiai Pabaltijo valstybėse, šios valstybės buvo Petro Didžiojo užkariautos ir per du šimtu metų buvo carų valdžioje. (Lietuva — tik 120 metų. Red.). Po revoliucijos Rusijoje jos buvo Europos avangardas prieš bolševizmą. Jos buvo, kaip dabar sakoma, “socialinės demokratijos”, bet labai judrios ir nutašytos. Prieš prasidedant karui, 1939 Hitleris jas užstatu iškišo sandėryje su sovietais. Vyko žiaurus rusiškas ir komunistinis valymas. Vienu ar kitu būdu, buvo likviduotos visos valdančios asmenybės bei valstybiniai pagrindai. Nuo tada šių narsių tautų gyvenimas tapo pogrindinis. Netrukus, kaip regėjome, čia užgriuvo Hitleris su naciniais kontravalymais. Pagaliau bendros pergalės rezultate sovietai čia vėl turi kontrolę. Tuo būdu likimo šukos Estiją, Latviją ir Lietuvą šukavo nuo vieno šono į kitą ir vėl atgal. Tačiau niekad nekilo jokios abejonės, kieno pusėje teisė. Baltijos valstybės turi būti suvereninės, tautos nepriklausomos.

WINSTON LEONARD SPENCER CHURCHILL The “Grand Alliance”, III tomas

DVIEJŲ KARTŲ SUSIDŪRIMAS TIES PATRIOTINIŲ MITŲ PALIKIMU

JURGIS GLIAUDA

Neseniai “Į Laisvę” Fondo išleistos knygos Neparašyti Laiškai motto skamba taip: “Skiriu tiems, kurių atminimas ir kapai išniekinti, — kad jie nemirtų mūsų širdyse”. Knygos — eilėraščių rinkinio — autorius slapyvardinis poetas Mykolas Viltis. Šio tragiško motto ženkle tenka rašyti šias trumpas pastabas apie dalinį ir graudulingą mūsų pasimetimą Lietuvos laisvinimo bare.

Neparašyti laiškai

Mykolas Viltis savo eilėraščių rinkinyje Neparašyti laiškai nedavė laisvės kovotojo kovų pompastikos. Nėra nė užuominos apie išgyvenimą kovoje. Čia tik vienišumo išpažinčių mozaika lietuviško rudeninio gamtovaizdžio fone. Melancholija ir viltis, principo išpažinimas iki paskutinės gyvenimo minutės ir tikėjimas sunaikinto pasipriešinimo prasme — viskas tai atrodo lyg naujas atradimas mums, po dviejų dekadų jau ir į partizanavimo prasmę ėmusiems žiūrėti politinio utilitaristo akimis.

Knyga pilna nuotrupų, prasmingų “nedasakymų”, daugiur paranku baigti eilutę daugtaškiu, nes žodžiai lieka tik žodžiai, kai tyla ties skauduliu yra iškilmingiausia byla.

Neparašyti laiškai tačiau yra monumentalinė knyga, jos puslapiuose vėl atgaivinta tai, kas po dviejų tingių ir sočių dekadų užsienio lietuviui tapo mitu, padavimu, herojiška nerealia pasaka.

Skaityti daugiau: DVIEJŲ KARTŲ SUSIDŪRIMAS TIES PATRIOTINIŲ MITŲ PALIKIMU

ŽUVUSIAM KOVŲ DRAUGUI

Pro sunertus mano pirštus gožiasi kraujas,
Tavo jaunas kraujas į rugienos vagą..
Verkia amžinomis rekvijomis 
Rudenėjančio dangaus skliautai.

Kad galėčiau į tą pamiškę aušroje,
Ton vagon išlašinti savo kraują,
Kad ir žiemos staugiančią naktį,
Kad tik savon žemelėn!

Tarsi, rodos, net ir žemė atpažintų,
Tarsi, rodos, net ir žemė apraudotų, 
Tarsi, rodos, net ir žemė neapleistų, 
Tarsi, rodos, net ir žemė prisimintų.

Nenoriu šaltos šachtos gelmėje mirti!

MYKOLAS VILTIS
Iš “Neparašyti laiškai”

Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai

KRAUJO LIUDIJIMAS SUKAKČIŲ ŠVIESOJE

JULIUS VIDZGIRIS

“Jei tauta. verčiama klausyti, klauso, gerai daro; bet dar geriau padaro, nusimesdama jungą, kai tik jį nusimesti gali, nes, susigrąžindama laisvę tąja pat teise, kuria ji buvo išplėšta, tauta parodo, kad gali susigrąžinti sau laisvę arba kad negalima buvo jai laisvę atimti”.

J. J. Rousseau

Prieš 25 metus, 1941 birželio 23, per sukilėlių užimtą Lietuvos radijo siųstuvą pasaulyje nuskambėjo šūkis:    “Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!” — buvo kaip tik toks gaivališkas lietuvių tautos teisės į laisvę įrodymas, kurį klasiškai išreiškė didysis mintytojas.

1941 Lietuvos sukilėliai buvo jaunos dvasios žmonės. Jie negalvojo sukti atgal istorijos rato, negalvojo grįžti praeitin, kurioje matė netobulumų. Jų žvilgsnis buvo nukreiptas ateitim

Vėliau partizaninės kovos laikotarpio didvyriai kovojo ir mirė dėl to paties 1941 m. sukilėlių idealo — nepriklausomos laisvos Lietuvos. Ne kas kitas, bet legendarinis partizanų vadas Daumantas paliko sako ranka parašytą liudijimą: “Mumyse vyravo ... ta pati kovos dvasia, kuri 1941 m. biržely pasireiškė sukilimo forma, ta pati, kuri per kelerius metus spyrėsi prieš rudųjų okupantų užmačias”.1

VYSKUPAS VINCENTAS BORISEVIČIUS

“Vieno prašau jus: truputį pasitikėkite savo vyskupu, kuris mokėjo kovoti, kai reikėjo tėvynę ginti. Aš irgi esu karys. Dalyvavau sukilime. Ant savo pečių nešiau sužeistus karius, dariau viską, kas reikėjo ir ką sąžinė liepė”.

Kard. Wyszyński (1965)

Jei būtų gyvas, panašiai į mus prakalbėtų garbingo atminimo kankinys Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, kurį prieš 20 metų suėmė enkavedistai ir iki šiol nepaaiškėjusiomis aplinkybėmis nužudė.

Ne tik mirtis, bet ir didžiųjų bandymų keliami pasirinkimai žmones sulygina. Kai užgriuvo antroji sovietinė okupacija ir Lietuva atkakliai gynė savo laisvę, ir vyskupas buvo toks pat lietuvis žmogus, kaip kiti, būtent, ir jis stovėjo prieš pasirinkimą: atlikti savo pareigą ar ją apleisti.

Jis galėjo nestatyti savęs pavojun ir išvengti pareigos. Jis būtų galėjęs gal net labai įtikinančiai pasiteisinti vardan didesnės atsakomybės:    neatlikau pareigos tautai, kad būčiau naudingesnis Bažnyčiai.

Skaityti daugiau: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai

LIETUVOS PARTIZANAI

Ir kaip mišrios šios eilės: studentai, gimnazistai, tarnautojai, ūkininkaičiai ir darbininkai. Nesvetimi jų eilėse nei dvasiškiai, nei vyresnio amžiaus inteligentai, nei Nepriklausomybės laikų kariai, čia rasi ir ne vieną Nepriklausomybės laikų savanorį. Visus juos subūrė ta pati Tėvynės meilė ir pareiga ginti tėvų žemę ir savo seses - brolius nuo beatodairinio rytų barbaro teroro. Ginti ir gintis, jaučiant didįjį laisvės ir žmoniškumo troškimą ir suprantant begalinį šios kovos sunkumą: ginti ir gintis, visiškai atsižadant savo asmeninio gyvenimo, kol kas pasitikint tik savo jėgomis ir budrumu, paslapčiomis rusenant vilčiai, kad pagaliau tie, kurie dar taip neseniai kalbėjo apie teisingą pokario sutvarkymą, pagaliau pa jus atsakingumą prieš žmonjios ateinančias kartas ir pašalins barbariją...

Juose negęstamai rusena ta pati nemarioji prosenelių dvasia, šimtmečiais istorijon nusitęsusi, mūsų laisvės sargyboje stovėjusi.

J. DAUMANTAS - LUKŠA Iš knygos “Partizanai už geležinės uždangos"

PAVERGTOJE LIETUVOJE

KOMUNISTAI PEŠASI, KLEBONAS KENČIA

BARSTYČIŲ ATSITIKIMAS

Kas iš tikrųjų atsitiko Barstyčiuose ? Klausimas savaime iškilo, perskaičius “Švyturio” (nr. 22, 1966 lapkr.) str. “Gąsdintojai”. Vietos stoka neleidžia jo ištisai atsispausdinti. Antra vertus, nėra nė reikalo kartoti viso žodžio srauto, kuriuo mėginama nuplauti nešvarius vietinių komunistų intrigos pėdsakus. čia sutelkiame dėmesį tik į pačius straipsnyje suminėtus faktus. Juos pasvėrus, išryškėja intrigos galai, kurių nepavyko paslėpti.

Įvykio vieta — Barstyčiai, Skuodo rajonas. Anksčiau valsčiaus centras, dabar — sovchozo. Apylinkė gana nuošali, pelkėta. Joje ilgai laikėsi partizanai, kurių poveikis iki šiandien jaučiamas.

Veikėjai — vietos komunistinis aktyvas. Iš viso 24; jų tarpe būta didelių nesutikimų, anot straipsnio autoriaus, “painiavos”. Tos painiavos pradžia tokia:

"... Buvo ir šiokių, ir tokių vadovų, bet tokių, kokie į Barstyčius atvyko prieš dvejus metus, žmonės dar nematė". Kas jie, tie nematytieji vadovai? Barstyčių partinės organizacijos sekretorė Ona Minkevičienė, sovchozo direktorius Ant. Marčiauskas, komunistas gydytojas J. Vitkinas, vidur, mokyklos dir. Adelė Gutautaitė. Jie visi straipsnio “teigiami herojai”. Jei užpernai sovchozas iš hektaro prikūlė 6 centnerius, pernai — 7, o šiemet — 12, tai Minkevičienės ir Marčiausko nuopelnai. Gutautaitė per pusantrų metų daug nuveikė, nes “mokykloje atsirado daug veiklių komjaunuolių”. Gyd. Vitkinas ("kurio krūtinę puošia keli Tėvynės karo šlovės ordinai”) sėkmingai pirmininkauja “draugiškam teismui” ir “padėjo ūkiui atsikratyti veltėdžiais ir degtindariais”.

Skaityti daugiau: PAVERGTOJE LIETUVOJE

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

SUJUDIMAS LIETUVOS LAISVINIMO VEIKSNIŲ TARPE

Ir Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK-as) ir Amerikos Lietuvių Taryba (ALT-ba) rodė nemaža gyvybės ženklų ir atskirai ir kartu 1966 metų pabaigoje ir 1967 metų pradžioje. Noromis ar nenoromis šie abu veiksniai jau kuris laikas duoda balsą Lietuvos Laisvės Komitetui (LLK-tui) ir Lietuvių Bendruomenei (LB). ALT-ba ir VLIK-as turėjo savo konferencijas atskirai 1966 metų pabaigoje, o 1967 metų sausio mėnesį tos abi institucijos susirinko į bendrą konferenciją, pasi-kviesdamos į ją LLK-tą ir LB vadovybės atstovus.

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS METINĖ KONFERENCIJA

Prieš porą metų vienas ALT-bos centro direktorių, sugrįžęs iš metinės konferencijos į savo vietovę ir paklaustas tos vietovės veikėjų apie šio laisvinimo veiksnio per paskutinius porą metų atliktus darbus ir ateities žygių planus, kalbėjo: “Nieko negalėčiau pasakyti apie ALT-bos atliktus darbus per paskutiniuosius porą metų. Apie ateities žygius bei jų planus nė neteko niekam konferencijos metu užsiminti, nes pritrūko laiko tam. Pranešimai, kalbos ir sveikinimai užėmė didesnę konferencijos laiko dalį. Visą kitą laiką, kiek jo dar liko, praleidome besiginčydami statuto klausimais”. Ši konferencija skyrėsi kiek nuo anos. Šios konferencijos metu buvo surasta kiek laiko pakalbėti ir apie ateities darbus, būtent: kaip paminėti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktį.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

LIETUVOS BYLOS KLAUSIMAS LAISVŲJŲ TAUTŲ TARPE

LIETUVOS BYLOS MARINTOJAI VALSTYBĖS DEPARTAMENTE

Valstybės Departamento pareigūnai, jei tik kas pas juos pasiteirauja Lietuvos bylos klausimu, nesigaili ilgų laiškų, iš kurių kartais gali susidaryti įspūdis, kad toji JAV-bių užsienio politikos formavimo ir vykdymo institucija tikrai nuoširdžiai ir visomis išgalėmis kovoja dėl mūsų krašto laisvės ir nepriklausomybės. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Toji institucija nesigaili kartkartėmis vieno kito malonesnio žodžio kenčiančiai komunistų vergijoje Lietuvai, bet beveik nė piršto nepajudina kovoje dėl Pabaltijo kraštų laisvės.

Elta 1967 metų sausio mėnesį pateikė mūsų spaudai vieną (iš daugelio) pareiškimą, kurį gavo Pavergtųjų Europos Tautų vadovybė iš Valstybės Departamento. Tame pareiškime, kuris buvo paskelbtas 1967 metų sausio mėn. 27 dienos “Drauge”, Valstybės Departamentas giriasi, kad Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalas esąs jam labai arti prie širdies. Iš to pareiškimo matyti, kad JAV-ių diplomatinės intervencijos Jungtinėse Tautose baigiasi su 1963 metais. Valstybės Departamentas nė vienu žodžiu neužsimena, kas buvo daryta Lietuvos klausimu nuo 1963 metų iki dabar. Negalima laukti, kad toji institucija prisipažintų trukdžiusi rezoliucijų Lietuvos laisvinimo klausimu pravedimui JAV-bių Kongrese.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLOS KLAUSIMAS LAISVŲJŲ TAUTŲ TARPE

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

1961 metų vasario mėn. 17 dienos "Dirvoje” H. Žemelis kultūrinio bendradarbiavimo klausimu rašė:

“Komunistinėje sistemoje joks politinis ar kultūrinis veiksmas nėra daromas, neturint kokio nors tai sistemai naudingo tikslo. Užtenka tik stebėti jų pastangas tremtinių atžvilgiu ... jos visuomet siekė vieno ir to pačio tikslo — visomis priemonėmis palaužti mūsų atsparumą, idant neliktų nė vieno laisvo balso, kalbančio jų nenaudai.

“Tas pats yra ir su dabartinėmis kultūrinėmis piršlybomis — toks ne kaltas ir beveik patriotinis pasiūlymas jau rado ir mūsų tarpe entuziastų, kurie apsimesdami politiniais neišmanėliais, nori pasirodyti lietuviškais New Frontiers ieškotojais, kad, girdi, tie pasenę senų idėjų šalininkai negali numatyti tų naujų ir viliojančių galimybių. Jei tikėti kai kuriems spėliojimams, kad lietuviški bimbininkai reikalingi pavaduotojų, tai tie naujų kelių ieškotojai, nori ar nenori, turės užimti jų vietą, jei ir toliau tikės naujoms komunizmo iškaboms... (Kultūrinis bendradarbiavimas) yra labai rimta problema, kuri kasmet kels vis naujų klausimų ir statys vis naujų pinklių, kurioms jau ir dabar nesugebame vieningai pasipriešinti. O kas bus dar už kelių metų?”

Skaityti daugiau: TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ NAUJA VYRIAUSIOJI TARYBA

Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio nariai, išsibarstę po visą laisvąjį pasaulį, 1966 metų pabaigoje išsirinko savo Vyriausiąją Tarybą. Į LFB Vyr. Tarybą išrinkti:

Dr. Kazys Ambrozaitis  Chesterton, Indiana

Kun. Viktoras Dabušis  Paterson, New Jersey

Dr. Adolfas Damušis  Detroit, Michigan

Dr. Petras Kisielius  Cicero, Illinois

Dr. Antanas Klimas  Rochester, New York

Dr. Vytautas Majauskas  Detroit, Michigan

Pilypas Narutis   Chicago, Illinois

Dr. Pranas Padalis  Detroit, Michigan

Levas Prapuolenis  Chicago, Illinois

Leonardas Valiukas  Los Angelse, California

Naujai išrinktoji Vyr. Taryba planuoja savo pirmąją konferenciją 1967 metų kovo mėnesio pradžioje Chicagoje. Tos konferencijos metu bus išrinktas LFB Vyr. Tarybos pirmininkas ir sudarytas tarybos prezidiumas. Šiuo metu LFB Vyr. Tarybai pirmininkauja dr. Juozas Kazickas. Tik ką buvusiuose rinkimuose jis į LFB Vyr. Tarybą nebekandidatavo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

LFB konferencijoje, įvykusioje 1966 metų liepos mėnesio 2-4 dienomis Chicagoje, nepavyko pilnai išdiskutuoti numatytų ten svarstyti klausimų. LFB studijų (ir poilsio) savaitė buvo lyg tęsinys Chicagos konferencijos. Studijų savaitė įvyko 1966 metų rugpiūčio mėnesio 15-21 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Į šią dešimtąją studijų savaitę suvažiavo apie 80 LFB sąjūdžio narių; baigiamuosiuose parengimuose dalyvavo apie 210 dalyvių, atvykusių paskutinei studijų dienai iš Detroito, Chicagos, Clevelando ir kitų aplinkinių vietovių. Studijų savaitę suorganizavo LFB JAV-bių ir Kanados centro valdyba, vadovaujama pirm. Vytauto Galvydžio (Cicero, III.); studijų dienų moderatorius buvo dr. Antanas Klimas (Rochester, N. Y.); stovyklos komendantas — Juozas Mikonis (Cleveland, Ohio); stovyklos kapelionas — kun. Petras Patlaba.

Diskutuotos temos. “Minties ir idealų vienybės” temai buvo skirta viena diena. Ta tema dr. Juozas Girnius skaitė paskaitą, ir tuo klausimu pasisakė eilė studijų savaitės dalyvių. Nepaprastai gyvas ir įdomias diskusijas sukėlė Vytauto Vaitiekūno paskaityta — “Kultūrinis bendravimas su Lietuva”. Šiai temai išgvildenti buvo skirta dvi dienos. Viena diena buvo skirta dr. A. Klimo paskaitai — “Mokslas ir politika” ir St. Barzduko pastaboms dėl LB svarbesnių problemų ir jų sprendimo. Studijų savaitės metu buvo paminėta 1941 metų sukilimo sukaktis. Tuo klausimu kalbėjo prof. Juozas Brazaitis, buv. Laikinosios Vyriausybės ministeris pirmininkas ir švietimo ministeris. Apie sukilimo vyksmą ir pergyvenimus iš pirmųjų lūpų išgirdo studijų savaitės dalyviai simpoziumo metu; čia pasisakė trys sukilimo dalyviai — prof. J. Brazaitis, dr. A. Damušis ir dr. K. Ambrozaitis. Paskutinė studijų diena buvo skirta pranešimams, LFB organizaciniams reikalams ir — literatūros vakarui. Iš pranešimų paminėtinas Leonardo Valiuko, Rezoliucijoms Re ti Komiteto pirmininko, kuris, grįždamas iš Washingtono į Los Angeles, dienai buvo užsukęs į Dainavą. Literatūros vakaro dalyviai: rašytojas A. Baronas, rašytojas Alb. Valentinas ir aktorius K. Veselka.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETŲ SUGLAUDINIMO KLAUSIMU

Vienas iš simpoziumų LFB konferencijoje, įvykusioje 1966 metų liepos mėnesio 2-4 dienomis Chicagoje, buvo LFB gretų suglaudinimo klausimu. Juozas Kojelis, pakviestas vienu to simpoziumo dalyviu, konferencijoje negalėjo dalyvauti. Jis savo pareiškimą tuo klausimu pateikė raštu, kuris spausdinamas čia ištisai. (Red.)

Jei kas mane kviestų su kuo nors suglaudinti gretas, aš iškart paklausčiau: 1) kas tose gretose rikiuojasi? ir 2) kuriam tikslui? šiuo atveju kalbame apie LF bičiulių gretas. Antrasis klausimas reikalingas pasiaiškinimo. Gretas suglaudina futbolo komanda, kai siekia įvarčio į priešininko vartus; gretas suglaudina fronto kariai, kai nori išmušti priešą iš strateginės pozicijos; gretas suglaudina visa tauta, gresiant išnaikinimo pavojui. Tikrovėje gretų suglaudinimas implikuoja aiškiai definuotus tikslus, patikimus vadus, išdirbtą strategiją ir idėjiškai ryžtingus kovotojus.

Peržvelkime frontininkų gretų suglaudinimui būtinuosius elementus ir pažiūrėkime, kas gera ir ko trūksta.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETŲ SUGLAUDINIMO KLAUSIMU

NAUJOS KNYGOS

NEPARAŠYTI LAIŠKAI

apie skausmą kovotojų ir ištremtųjų

— ‘‘kad jie nemirtų mūsų širdyse” Mykolas Viltis

Kraujas rašo šiuos nebylius laiškus —
Iš pamiškių juodų, iš liūnų,
iš prekyviečių, kur mūsų kūnai tįso iškankinti,
Kraujas iš Arktikos, iš Sibiro žiauriausių pakraščių;
Ne poetiškai, o gyvu krauju mes rašome
mūsų liūdnus, neparašytus laiškus Jums,
o mūsų mylimiausi, laisvieji broliai!

Iš 42-ro pusl.

Tai poezijos leidinėlis (tik 50 pusl.), kuriame slapyvardžiu užsidengęs autorius Mykolas Viltis, rodos, pačiu žūstančių garuojančiu krauju išalsuoja iki skausmingumo gražias jaunystės dienas ir svajones laisvoje Lietuvoje ir tų dienų bei ramių nakčių netekimą nelygioje kovoje ir neteisybės jūroje.

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

LAISVŲJŲ DARBAI KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

•    Juozas Bachunas, Sodus, Mich. (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas, 1966 metų pabaigoje ir 1967 metų pradžioje praleido daugiau kaip du mėnesiu lankydamas Australijos lietuvių bendruomenes. Čia jis panaudojo kiekvieną progą įsiskverbti į australiečių spaudą bei įvairias radijo ir televziijos programas su Lietuvos bylos reikalu.

•    Vytautas Kamantas, Willowick, Ohio (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vicepirmininkas jaunimui ir informacijai, vadovavo Jaunimo Kongresui ruošti komiteto finansų komisijai. Jo ir kitų tos komisijos narių pastangomis buvo surinkta arti 100,000 dolerių Jaunimo Kongreso išlaidoms padengti. Vytautas Kamantas kiek galėdamas stengėsi, kad Kongreso organizatoriai nepamirštų nė politinės dalies. Gaila, kad to jaunimo suvažiavimo rengėjai nepaklausė nei Vytauto Kamanto, nei kitų lietuvių ir nepanaudojo tos auksinės progos Lietuvos bylos kėlimui ir gynimui amerikiečių tarpe.

•    J. P. Kedys ir J. Veteikis, Cabramatta, NSW (Australija), redaguoja ir leidžia News Digest - International žurnalą, pasirodantį kas trys mėnesiai. Redakcijos kolektyve Jie turi talkininkų ir iš kitų tautinių grupių. Lietuvos bylos reikalas gauna pakankamai vietos tame leidinyje; leidinys platinamas angliškai kalbančiųjų tarpe, žurnalas leidžiamas knygos formato, ir kiekvienas numeris turi 64 puslapius. Šio jau penkti metai einančio žurnalo metinė prenumerata 2 doleriai. Užsisakyti tą leidinį galima, rašant: News Digest - International, 136 Pendle Way, Pendle Hill, N. S. W., Australia.

Skaityti daugiau: LAISVŲJŲ DARBAI KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Prof. dr. Antanas Maceina religijos filosofijos kursą skaito Muensterio (Vokietijoje) universitete. Spaudai paruošė vokiečių evangelikams skaitytas paskaitas — “Sovietinė dorovė ir krikščionybė”.

•    Juozo Girniaus veikalas Idealas ir laikas pasirodė 1967 m. pradžioje. Jame svarstomos dabarties ateitininkijos ir aplamai lietuvių išeivijos aktualiosios problemos. Dr. J. Girnius yra Ateitininkų Federacijos vyr. vadas, redaguoja kultūros žurnalą Aidus, ir yra vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių.

•    Romas Kezys, "Laisvės Žiburio” radijo programos New Yorke (JAV) vedėjas, 1966.XII.il išrinktas i Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto valdybą.

•    Rašytojos Alės Rūtos (Los Angeles, JAV) naujausia grožinės literatūros knyga — apysaka Žemės skausmas iš spaudos išėjo 1966 m. gale.

•    Kun. dr. Jonas Aviža Muenchene (Vokietijoje) išrinktas vadovauti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos židiniui, kuriam priklauso visi Pietų Vokietijoje gyveną akademijos nariai.

Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Perkelkime Lietuvos bylą į Jungtines Tautas!

•    Jungtinių Amerikos Valstybių Kongresas, priimdamas Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalu rezoliuciją (H. Con. Res. 416), pasisakė už Lietuvos bylos perkėlimą į Jungtines Tautas.

•    Tos rezoliucijos pravedimo reikalui JAV-bių Kongrese vadovavo Rezoliucijoms Remti Komitetas. Ši organizacija deda visas pastangas, kad JAV-bių vyriausybė Lietuvos bylą kaip galima greičiau iškeltų Jungtinėse Tautose ir ją ten tinkamai apgintų.

•    To žygio realizavimas pareikalaus iš Rezoliucijoms Remti Komiteto didelių finansinių resursų. Paremk šį taip svarbų Lietuvos vadavimo darbą savo pinigine auka. Tai tikrai konkretus darbas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Visos aukos šiam tikslui siųstinos:

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS

Post Office Box 77048

Los Angeles, California 90007

 

Į Laisvę 1967 40(77)

      T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui .......................................................... 2
"Į Laisvę” įžanginiai ........................................................ 4
A.a. vyskupas P. Brazys, MIC ................................................. 8
Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma) . 10
Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys ............... 12
Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė .......... 14
Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas) 16
“Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius) ...................... 17
Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas) ................. 20
Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas) ........................... 24
Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo
       (Stasys Lozoraitis, Jr.) ............................................. 30

Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis) ............. 34
Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas) 37
Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius) ................... 42
Brito patarimai lietuviams: — Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą
        (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) ................................ 50

Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) 58-80


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 40(77)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

PATENKINTI "Į LAISVĘ" NAUJU NUMERIU

•Išleistas gražiai, ir redakcijos linija aiški, pozicijos tvirtos ir nuomonės savarankiškos, nepriklausomos ir drąsios. Nesibijokite ir ateityje savo nuomonę pareikšti, leiskite ir kitiems savo nuomonę pareikšti.

Dr. Juozas Kazickas

New York, New York

•    “Į Laisvę” naująjį numerį “prarijau” nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Numeris įdomus, aktualus. Ypač įžvalgus ir giliai išmąstytas Juozo Kojelio straipsnis. Neabejoju, kad tokio mąsto straipsniais praturtinsite ir vėlesnius žurnalo numerius.

Dr. Pranas Padalis

Detroit, Michigan

•    “Į Laisvę” yra ir gyvybės ir sveikatos ženklas mūsų organizacijoje. Jurgio Gliaudos, kun. K. Pugevičiaus, dr. Ad. Damušio ir J. Vidzgirio straipsniai yra išskirtinai puikūs, verti dienos kaitros, prakaito ir triūso.

Vytautas Galvydis

Cicero, Illinois

•    “Į Laisvę" naujas numeris daro gerą įspūdį: visais atžvilgiais stiprus, aktualus, nekandus.

Dr. Vytautas Majauskas

Detroit, Michigan

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

TAUTINES DRAUSMĖS NORMOS

Julijus Cezaris daugiau kaip prieš 2000 metų, rašydamas apie tuometinius germanus,išsireiškė, jog laimingos tautos, kurios turi gerus įstatymus, tačiau už jas laimingesnės tos tautos, kuriose geri papročiai daugiau reiškia, negu geri įstatymai.

Nepriklausomame krašte tautinės drausmės normos esti saugojamos įstatymų. Įstatymų laužytojams taikomos sankcijos. Lietuvoje prieš karą veikė specialus “tautai ir valstybei saugoti” įstatymas, nors, jį taikant, tuometinis režimas nekartą būdavo identifikuojamas su pačia tauta.

JAV-se įstatyminės laisvės tiek daug, kad gerai organizuoti, stipriai disciplinuoti ir finansiniai pajėgūs anti-socialūs ir antivalstybiniai sąjūdžiai nebaudžiami gali niekinti valstybinę vėliavą, stabdyti krašto militarinius ir politinius įsipareigojimus, organizuoti vidaus riaušes ir t.t. Brutalus įstatymais neapsaugotų tautinės drausmės normų laužymas šio krašto visuomenėje ir valdžios viršūnėse ėmė kelti susirūpinimo. Skubiai ruošiami ir federalinės bei atskirų, valstybių legislatūros priimami įstatymai tautinės drausmės normoms apsaugoti.

Su pirmąja Lietuvos okupacijos diena įstatyminė lietuvių tautinės drausmės normų apsauga tapo panaikinta. Mūsų laimei, liko “gerieji papročiai”, kurie tautiniai ištikimoje ir drausmingoje bendruomenėje gali “daugiau reikšti, negu geri įstatymai”.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

A. a. vyskupas P. Brazys, MIC

Prieš pustrečių metų Pranciškaus Brazio paskyrimas vyskupu lietuvių buvo sutiktas su džiaugsmu, jo mirtis — su dideliu graudumu. Žinia apie jo mirtį pritrenkė lietuvių visuomenę. Sunku buvo tikėti, kad tokiame amžiuje ir taip reikalingas mūsų vadovas jau tikrai iškeliavo amžinybėn.

Vyskupas Pranciškus Brazys, MIC, mirė 1967 metų birželio mėnesio 9 dieną 6:30 val. ryto Tėvų Marijonų vienuolyne Romoje; buvo palaidotas birželio 13 Romos Campo Verano kapuose.

Vyskupas Pranciškus Brazys, MIC, gimė 1915 metų vasario mėnesio 18 dieną Balsupių kaime, Marijampolės valsčiuje ir apskrityje. Jo tėvai dar prieš pirmąjį Pasaulinį karą net tris kartus buvo Amerikoje, ir vyresnieji broliai buvo čia gimę. Galutinai grįžę į Lietuvą įsikūrė Balsupiuose.

Turėdamas 17 metų amžiaus, 1932 metų rugpiūčio mėn. 15 d. Pranciškus įstojo į marijonų vienuolyną. Marijonų gimnaziją baigė 1935 metais ir tų pačių metų rudenį išvyko studijoms į Angelicum universitetą Romoje. Universitetą baigė per dvejus metus, nes Pranciškus buvo nepaprastų gabumų ir marijonų gimnazijoje buvo stipriai išeinamas dviejų metų filosofijos kursas.

Grįžęs Lietuvon 1937 - 39 metais dėstė filosofiją, hebrajų ir biblinę graikų kalbas marijonų filosofijos institute Kaune ir kartu gilino studijas Vytauto Didžiojo universitete. Užplūdus komunistams, pasitraukė į Vakarus ir vienerius metus dėstė filosofiją marijonų seminarijoje Varšuvoje. Vėliau išvyko į Čekoslovakiją ir 1942 metų gruodžio mėn. 19 d. Prahoje buvo įšventintas kunigu. 1944 metų rudenį persikėlė į Vokietiją, o po metų vėl pasuko Romon. Ten vėl pradėjo studijuoti Angelicume ir 1946 metais gavo teologijos daktaro laipsnį. Dvejus metus studijas tęsė filosofijos fakultete ir 1948 metais gavo filosofijos daktaratą.

Skaityti daugiau: A. a. vyskupas P. Brazys, MIC

Kūrybingumo ir pasišventimo keliu

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ANTANAS RAZMA

DR. ANTANAS RAZMA, Wilmington, Illinois (JAV), Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas.

Lietuvių išeivija yra pasiekusi didelių laimėjimų nepaprastų pastangų, darbo ir pasiaukojimo dėka. Be abejonės, privalome budėti, kad mūsų žmogiškosios ydos nesunaikintų tų laimėjimų, paversdamos juos pelenais.

Tremtis niekam nėra buvusi lengva. Ne vienam ir iš mūsų teko pakelti kryžiaus kelius. Reikia tiesiog gėrėtis, kad, atsidūrę Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ar kituose laisvojo pasaulio kraštuose, neišsisklaidėme ir neišnykome. Didysis mūsų laimėjimas ir pasididžiavimastai to nepaprastai didelio lietuviškų mokyklų tinklo sukūrimas. Tik lituanistinėse mokyklose mūsų jaunimas gali subręsti sąmoningais lietuviais, kovojančiais už mūsų tautos siekius.

Jaunimo stovyklostai lietuvybės išlaikymo vienas iš didžiųjų laidų. Ten jaunimas sunaudoja kūrybingai vasaros laiką, ten jis bręsta netik sąmoningais lietuviais, bet ir tikraisiais žmonėmis.

Skaityti daugiau: Kūrybingumo ir pasišventimo keliu

AKTYVIEJI FRONTININKAI

DR. PETRAS KISIELIUS

Jungtinių Amerikos Valstybių aktyviųjų lietuvių tarpe dr. Petras Kisielius yra populiariausias, nes JAV-bių LB Vyr. Tarybos rinkimuose jis gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą. Sunku būtų rasti kitą aktyvesnį, judresnį, nuoširdesnį, darbštesnį ir dosnesnį lietuvį, kaip kad yra dr. Petras Kisielius.

DR. PETRAS KISIELIUS, Cicero, Illinois (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės Vyr. Tarybos narys.

Dr. P. Kisielius (1917.VIII.17) baigė Marijampolės marijonų gimn. 1937 m., medicinos studijas baigė 1943 m. VDU Kaune, medicinos daktaro laipsnį įsigijo 1949 metais Tuebingen’o universitete (Vokietijoje). Vienerius metus dirbo Vilniaus universitete kaip vidaus ligų katedros asistentas, o Tuebingen’o universitete vidaus ligų katedros asistentu išdirbo virš ketve-rių metų (1944-1949). Atvyko į JAV-bes 1949 m. ir Cicero, Ill., mieste verčiasi medicinos praktika.

Dr. P. Kisielius nuo jaunystės dienų yra aktyvus ateitininkas, šiuo metu yra Ateitininkų Federacijos tarybos narys. Visą eilę metų jis aktyviai reiškiasi LFB sambūryje: kurį laiką vadovavo JAV-bių ir Kanados LF bičiuliams, būdamas centro valdybos pirmininkas, šiuo metu yra LFB Vyr. Tarybos narys.

Jo veikla nesiriboja tik paminėtose grupėse. Dr. P. Kisielius priklauso ir remia visokeriopą lietuvišką veiklą, skirdamas jai daug laiko ir tūkstančius dolerių.

 

ROMAS KEZYS, Middle Village, N.Y. (JAV), JAV-bi'j Lietuvių Bendruo-menis Vyr. Tarybos narys ir VLIK-o valdybos sekretorius.


ROMAS KEZYS

Jaunosios lietuvių kartos suorganizuotos demonstracijos prie Baltųjų rūmų Washingtone 1965 metų pavasarį perėjo per viso krašto didžiuosius dienraščius ir šimtus radijo ir televizijos programų. Romas Kezys buvo vienas iš to žygio organizatorių ir vykdytojų. Tų pačių metų rudenį jis ir kiti suorganizavo ir pravedė Lapkričio 13-sios manifestaciją Madison Square Garden (New Yorke).

R. Kezys (gimęs 1930 m. Vištytyje, Vilkaviškio aps.) gimnaziją baigė Uchte’je (Vokietijoje), o universitetą — JAV-se, įsigydamas bakalaureato (Political Science) ir magistro (Business Administration) laipsnius. Dirba vienos gamybinės įmonės administracijoje.

R. Kezys priklauso LFB ir šiuo metu yra šio sąjūdžio vienas iš atstovų VLIK-e, būdamas tos institucijos valdybos sekretorius. Be šių pareigų, jis nepaprastai daug laiko skiria LB, kaip vienas iš Vyr. Tarybos narių, ir “Laisvės žiburio” radijo programai, kaip lietuviškos dalies vedėjas. Reiškiasi skautuose akademikuose. Jis suorganizavo New Yorko vyrų oktetą ir yra jo nariu. Bendradarbiauja patriotinėje lietuvių spaudoje. Be visų išvardintų pareigų, suranda pakankamai laiko šeimai, kurioje auga keturi sūnūs. Romas Kezys yra vienas iš didžiųjų jaunosios kartos lietuvių darbuotojų JAV-se.

 

Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė

PAMINĖTINI 1941 METŲ ĮVYKIAI

Lietuvių tauta, pakėlusi vienerių metų komunistų vergiją, vadovaujama Lietuvių Aktyvistų Fronto, 1941 metų birželio mėn. 22 d., prasidėjus tarp nacių ir sovietų karui, sukilo ir kelių dienų laikotarpyje išvalė kraštą nuo bolševikų įsibrovėlių. Laisvės žygyje dalyvavo visa tauta, gi su ginklu rankose, spėjama, apie 90,000. Bendras žuvusių skaičius — apie 4,000.

1941 metų lietuvių tautos sukilimo pastatytoji Lietuvos Laikinoji Vyriausybė posėdžiauja Kaune 1941 metais.

Juozas Ambrazevičius

Gen. Stasys Raštikis

Kazys Škirpa

Atstatoma

Lietuvos nepriklausomybė Kovoms tarp partizanų ir Raudonosios armijos dalinių vykstant, 1941 metų birželio mėn. 23 d. 9:30 val. ryto per Kauno radijo stotį Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė nepriklausomos Lietuvos atstatymą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą.

Kai buvo skelbiama Laikinoji vyriausybė, J. Ambrazevičius-Brazaitis, dr. J. Grinius ir dr. Z. Ivinskis jau redagavo pirmąjį oficiozo “Į Laisvę” numerį. 1941 metų birželio 24 d. rytą Laikinosios vyriausybės nariai susirinko pirmo posėdžio, paėmė Donelaičio gatvėje (Kaune) Žaibo spaustuvę savo būstinės reikalams ir skubiai periminėjo įstaigas į lietuvių administracijos rankas.

Skaityti daugiau: Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė

LIETUVA TURI ATGAUTI LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

 (Dėl Lietuvos valstybės sukakties)

LIETUVOS VALSTYBĖS ATSTATYMO 50 metų sukaktį minėsime nepalankiomis sąlygomis. Lietuva Sovietų Sąjungos okupuota. Tautai atimta laisvo apsisprendimo galimybė. Sukaktis tegalima minėti laisvame pasaulyje. Bet ir čia skleidžiamas mitas, kad tautinė valstybė, ypač maža tautinė valstybė, esąs atgyventas dalykas, kad žmonija įžengusi į naują raidos tarpsnį, kuriame nykstą tautiniai, rasiniai, religiniai žmonių skirtumai ir kuriame tautinį žmogų ateinąs pakeisti “universalinis žmogus”, tautinę kultūrą — “universalinė kultūra”, tautinę valstybę — “universalinė valstybė".

Tokiomis aplinkybėmis tarp laisvųjų lietuvių paleidžiama nyki pagunda suabejoti, ar tikslinga ir verta kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, ar ne geriau lietuvių tautai, tegul ir svetimųjų valdomai, būti didelės valstybės priklausiniu ir naudotis jos rinkų ūkiniu parankumu ir jos politinio bei karinio potencialo protekcija, ar ne geriau valstybinės nepriklausomybės siekimą subordinuoti rūpesčiui tautos išlikimu bei jos kultūrine pažanga? Tokios yra aplinkybės.

Skaityti daugiau: LIETUVA TURI ATGAUTI LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

“Tautininkai” ir “valstybininkai”

DR. JUOZAS GIRNIUS

Patriotizmui lygiai priklauso ir tautiškumo, ir valstybingumo principai. Tačiau mūsų išeiviniame patriotizme šiedu principai gresia išsiskirti, kai vieni nori teikti pirmenybę vienam, o antri nori akcentuoti antrą iš šių principų. Tai sudaro grėsmę ir mūsų pačių išsiskyrimui ten, kur turėtume sutarti. Todėl, gal būt, ir pravartu šiuo klausimu pasisakyti.

Tarp tautiškumo ir valstybingumo nėra jokios principinės priešybės, nes natūralu tautai turėti savo nepriklausomą valstybę. Be savos valstybės tauta negali būti tikrai laisva. Tik sava valstybė įgalina tautą laisvai gyventi ir laisvai kurti. Laisvės mintis ir įžiebė tautinės valstybės idėją: laisva tauta — nepriklausomoje valstybėje.

Labai akivaizdžiai tai liudija tiek istorinė, tiek ypač dabartinė patirtis: netekusi nepriklausomybės, mūsų tauta atsidūrė prieš likiminį būties ar žūties klausimą. Daugelis palikome tėvynę, bėgdami nuo bolševikų, ir jau antroj kartoj pradedame tautinį išmirimą. Daug likusiųjų krašte žuvo partizaninėj laisvės kovoj ar Sibiro tremtyje. Nors krašte tiesiog kultiškai puoselėjama, kas lietuviška, tačiau okupantas turi pakankamai priemonių vykdyti plačiai užmotą pavergtųjų tautų ištirpdymą rusiškojo komunizmo katile. Nėra ko iliuziškai ramintis. Galime džiaugtis daugeliu lietuviškosios kultūros ugdymo pastangų, bet negalime nematyti, kad okupantas neatlaidžiai vykdo savo genocidinę politiką. Vis gausiau Lietuvon keldinami rusai, o lietuviai viliojami Rusijon. Diegiant jaunime komunizmą, blėsinama lietuvio tautinė sąmonė ir žiebiamas sovietinis internacionalizmas.

Skaityti daugiau: “Tautininkai” ir “valstybininkai”

DŽIAUGSMAS

Plazdena vėliavos
ankstyvą rytą.
Prisikėlimo saulėj
spindi mano Džiaugsmas.

Spindi laukuose,
 upėse
ir vėliavų viršūnėse,
pabundančioms minioms pakylant.

STASE ŠAKYTĖ Iš “Alkana žemė”

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui