MADRIDO LIETUVIŠKASIS BALSAS

Ne paslaptis, kad Vliko rūpesčiu ir pačių Lietuviškųjų transliacijų pasišventimu ir darbu Madrido Lietuviškasis Balsas suvaidino svarbų vaidmenį pavergtajai Lietuvai, kenčiantiems jos gyventojams ir mūsų Tėvynes laisvės bylai.

Truputis istorijos

Nuo 1952 m. vasaros Vliko įgaliotinis Madride net keliais atvejais kreipėsį į Ispanijos vyriausybę su prašymu leisti lietuviams transliuoti per Tautinį Ispanijos radiją Madride (Radio Nacional de Espana) į bolševikų terorizuojamą mūsų tėvynę Lietuvą. Lietuviškų radijo valandėlių išgavimo reikalu buvo kreiptasi net į gen. Francisco Franco, kuris, pats kovęsis prieš komunistus net tris metus savame krašte, Lietuvos priespaudą ir lietuvių tautos nelaimę suprato ir pažadėjo savąjį radijo siųstuvą. Pagrečiui buvo kreiptasi į tuometinį Ispanijos užsienių reikalų ministerį Sr. Martin Artajo, buvo kalbėta su popiežiaus nuncijum Madride, arkivysk. Hildebrando Antoniutti, su Madrido patriarchu-vyskupu Mons. Leopoldo Eijo y Garay, su Tautinio radijo vadovybe, o ypatingai su informacijos ministeriu, nuo kurio priklauso visos Ispanijos radijo ir televizija. Tuometinis ir dabartinis Ispanijos informacijos ir turizmo min. Arrias Salgado pranešė, kad prašymas patenkintas ir suteiktas leidimas lietuviškoms transliacijoms Madride. Visi minėtieji vadovaujantieji asmenys nuo pat pirmųjų su jais kontaktų radijo transliacijų reikalu suprato, ką mums šiais tragiškais laikais reiškia galėtų prabilti į pavergtąją tautą. Min. Arrias Salgado lietuviškųjų transliacijų vedėjui pakartotinai pabrėžė, kad jos suteikiamos Lietuvai ir sovietų pavergtajai lietuvių tautai.

Skaityti daugiau: MADRIDO LIETUVIŠKASIS BALSAS

MARGUTIS APIE Į LAISVĘ

Čikagoje leidžiamas mėnesinis žurnalas Margutis rugsėjo mėn. numeryje paskyrė visą skiltį Į Laisvę žurnalo apžvelgimui. Margutis rašo:

Lietuvių Fronto leidžiama ir... redakcinio kolektyvo redaguojama Į Laisvę yra vienas iš tų negausių mūsų periodinių leidinių, kurie save apibrėžia politinės paskirties žurnalu. Į Laisvę žurnalas, stengdamasis išlaikyti rezistencinę dvasią, kiekviename numeryje rašo apie 1941 m. birželio sukilimą ir to sukilimo reikšmingas herojiškas asmenybes. Nors kai kas čia įmato šiokio tokio vienapusiškumo, tačiau negalima paneigti, kad ateities istorikas, kuris kalbės apie aną pasididžiavimą keliantį įvykį, apseitų be Į Laisvę žurnale sukauptos sukiliminės medžiagos.

Politinis į Laisvę žurnalas būtų ir logiška vieta labiau akademiškiems pavergtosios Lietuvos gyvenimo įvykių stebėjimams skelbti. Apie žurnalą susibūrę vardai kalbėtų, kad akademiškam stebėjimui žurnalas būtų pilnai pajėgus.

Komplimento verta ir žurnalo išorė:    švari spauda, nepretenzingas, taupus, bet ir nenuobodus laužymas”.

SOCIALINIS IR FILOSOFINIS KLIMATAS ŠIAUR. AMERIKOJE AKADEMINIAM JAUNIMUI IR INTELEKTUALAMS

Paskaita, skaityta LFB Studijų savaitėje Kanadoje 1962

Gerardas Balčiūnas

Bėgdamas nuo komunistinės priespaudos, lietuvis tremtinys atvertė netik naują gyvenimo lapą, bet taip pat pakeitė savo sociolinę - ekonominę aplinką. Palikdamas tėvynę, jis nusigręžė netik nuo gamtinių ir geografinių jos ypatybių, bet iš dalies ir nuo jos kultūrinių vertybių, kurios buvo sukurtos Lietuvos sąlygose. Šios vertybės padarė jį tuo, kuo jis buvo. Augęs Lietuvoje jis buvo formuojamas 19 š. idealistinių ir racionalistinių filosofijos srovių ir, daugumoje atvejų, buvo tomistinės sistemos kūdikis. Jis pripažino prigimtinės teisės pirmumą ir, kas svarbiausia, objektyvių vertybių egzistenciją. Jis brendo agrarinės sistemos aplinkoj, nepatirdamas aršiausių kapitalizmo pasireiškimų.

Patekęs į Š. Ameriką, jis išvydo perdėm skirtingą civilizaciją. Nejučiom ši civilizacija pradėjo reikštis priversdama jį taikytis prie pasikeitusių aplinkybių. Būtų nerealu galvoti, kad tremtinys, nežiūrint lietuviško pagrindo, galėjo pilnai atsispirti amerikinei aplinkai. Anksčiau ar vėliau naujos sąlygos privertė jieškoti kompromisų tarp praeities vertybių ir dabarties reikalavimų. Ateiviui visdėlto ta vidujinė kova buvo ir yra lengvesnė, nes jis išsinešė iš tėvynės pasaulėžiūrinį pagrindą. Bet jo vaikai neturi šios apsaugos, ir juo augščiau jie kils mokslo atsiekiamose, juo daugiau juos veiks filosofinė ir socialinė aplinka.

Pelnas — socialinio gyvenimo mastas

Nors žmogus nevien duona gyvena, jos reikšmės nevertėtų mažinti. Moderniose sąlygose duona pavirto į komplikuotą ekonominę sistemą, kurios pagrindą Amerikoje sudaro monolitinis kapitalizmas. Tiesa, dabartinis kapitalizmas gerokai skiriasi nuo jo pramoninės revoliucijos brolio. Tam tikri žiaurumai bei kietumai tapo socialinės globos įstatymų apkarpyti, bet iš esmės jis nėra pasikeitęs, nes privati iniciatyva ir pelnas liko jo pagrindiniai tikslai. Iš senojo privataus kapitalizmo jis virto viešuoju kapitalizmu, nes netik viešųjų bendrovių, bet ir akcininkų skaičius padidėjo. Kadangi bendrovių tikslas yra pelnas, tai pelnas pasidarė milijonų akcininkų pagrindiniu interesu. Pelno principas yra paglemžęs astronomišką skaičių amerikiečių ir kanadiečių. Kaip ir kiekvienas bendrinimas, taip ir šis, turi tam tikrų netikslumų, bet jis maždaug apibūdina Š. Amerikos visuomenės atmosferą, kurioje gyvena mūsų akademinis jaunimas bei jaunieji intelektualai.

Skaityti daugiau: SOCIALINIS IR FILOSOFINIS KLIMATAS ŠIAUR. AMERIKOJE AKADEMINIAM JAUNIMUI IR INTELEKTUALAMS

IDĖJOS SPAUDOJ

PAKEISTA POZICIJA

Tėvynės Sargas paskutiniame nr. vėl palietė 1941 m. lietuvių tautos sukilimą. Pasisakė M. G. ir Pranas Vainauskas. Pareiškimą padarė L.K. D.S. Centro Komitetas. M. G. ir Pranas Vainauskas siekia atitiesti Tėvynės Sargo 1962 m. (21) V. V. inicialais pasirašiusio autoriaus sujauktą ir sužalotą 1941 lietuvių tautos sukilimo istorinę tiesą. Abu autoriai nekelia klausimo dėl sukilimo, kaip tai padarė V. V., jį pristato kaip vieną iš didingiausių lietuvių tautos pasireiškimų kovoje dėl laisvės.

Pranas Vainauskas rašo: “Tūkstančių jaunų gyvybių auka tikslas pasiektas. Sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, kuri kraštą valdė...

Tai šviesus, nors ir neilgai trukęs, Lietuvos valstybės buvimo laikotarpis, pakėlęs tautą naujam gyvenimui, paskatinęs su naujom viltim ir parodęs pasauliui tikrąją lietuvių tautos valią.

Lietuvos istorijoje, šalia kitų didingų žygių, 1941 metų sukilimas bus žymimas vienu įžymiausiu lietuvių tautos ryžto ir stiprybės šaltiniu”.

Tokius žodžius tegalima tik sveikinti.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJ

VARDAI ĮVYKIUOSE

Prof. Mykolas Biržiška, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Vilniaus Universiteto Rektorius, mirė Los Angeles mieste rugpjūčio 24, švęsdamas aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Palaidotas rugpjūčio 29 Kalvarijos kapinėse Los Angeles užmiestyje. Lietuvių spauda plačiai aprašė velionies gyvenimą ir atliktus darbus. Buvo gimęs 1882 rugpjūčio 12 (pagal dabartinį kalendorių rugpiūčio 24) Viekšniuose. 1918 gruodžio mėn. Mykolo Šleževičiaus sudarytame kabinete buvo pakviestas švietimo ministeriu. Parašė ir išleido daug stambių knygų, iš kurių labiausiai minėtinos Mūsų raštų istorija, Lietuvių literatūra Vilniaus universitete, Donelaičio gyvenimas ir raštai, Senasis Vilniaus universitetas, Lietuvių Tautos kelias.

Alė Rūta laimėjo Dirvos romano konkursą. Rugsėjo 29 Dirvos metiniame vakare rašytojai Alei Rūtai įteikta pirmoji Dirvos romano konkurso 1000 dolerių premija, skirta mecenato Jono Čėsnos, už premijuotą romaną Kelias į kairę.

Konkursui buvo pateikta 10 romanų. Jury komisija, kurią sudarė pirmininkas Stasys Santvaras, sekretorius Antanas Gustaitis, nariai Faustas Kirša, Juozas Kapočius ir Viktoras Vizgirda, susirinkę posėdžio 1962 rugsėjo 24 d. Bostone, viešu pasisakymu ir visais balsais nutarė iš 10 atsiųstųjų romanų pripažinti geriausiu ir premijuoti Keleivio slapyvardžiu pasirašytą romaną Kelias į kairę.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Žvilgsnis knygų lentynon

Lithuania Land of Heroes Leonardo Valiuko knyga yra dar vienas vertingas įnašas į anglų kalba literatūrą apie Lietuvą. Knyga puikiai paruošta, nes joje nėra abstrakcijų, o dokumentais pagrįsta medžiaga, liečianti mūsų tautos istoriją ir ypač rezistencijos metus. Pažymėtina, kad leidinys yra skirtingo charakterio negu knyga apie partizanus Warfare on the Amber Coast. L. Valiukas tiksliai ir dokumentais iliustruodamas nušviečia lietuvių tautos rezistenciją visų okupacijų metais, prieš tai Lietuvą gražiai pristatydamas, kaip laisvę mylinčią tautą ir pavaizduodamas jos pažangą nepriklausomo gyvenimo metais. Be šimto puslapio teksto, apie kita tiek yra įdomių iliustracijų, kurios vaizduoja įvairius nepriklausomos Lietuvos atsiekimus. Gana įdomiai, niekeno beveik neliesta tema, autoriaus yra aprašytos lietuvių pastangos už Lietuvos laisvę laisvajame pasaulyje.

Įdomu ir vertingu straipsniu pavaizduotas ir sovietų genocidas Lietuvoje, pateikta skaičiais, kiek ir kada buvo ištremta lietuvių. Iš viso ši knyga paruošta trumpai, dokumentuotai, ir kiekvienas, besidomįs lietuvių tauta, galės lengvai sužinoti apie jos istoriją ir kovas už laisvę. Ši knyga vertinga dovana visiems lietuvių draugams ne lietuviams. Knygą išleido Lietuvių Dienų leidykla, įrišta į kietus viršelius, kainuoja 4 dol. 75 centus. Viršelio aplankas arch. E. Arbo, kuriame yra ir lietuvaitės (Žibutės Balsytės-Brinkienės) nuotrauka.

Knygos autorius Leonardas Valiukas, baigęs politinius mokslus magistro laipsniu Kalifornijos universitete, būdamas aktyvus visuomenininkas, padarė labai naudingą darbą, paruošdamas Lietuvos laisvės reikalui reikšmingą leidinį.

Skaityti daugiau: Žvilgsnis knygų lentynon

KOMUNISTŲ KULTŪRINIS POGRINDIS AMERIKOS LIETUVIŲ TARPE

Lapkričio 11 d. Čikagoje įvykusiame Lietuvių Fronto Bičiulių Čikagos Apygardos susirinkime svarstytas klausimas: kaip reiškiasi komunistinis kultūrinis pogrindis Amerikos lietuvių tarpe. Susirinkimą atidarė pirm. VI. Būtėnas. Kalbėjo A. Baronas, Stasys Daunys, Vladas Būtėnas. Pranešimų moderatorium buvo dr. Petras Kisielius. Susirinkime dalyvavo per 100 bičiulių ir svečių. Diskusijose pasisakė L. Prapuolenis, inž. V. Naudžius, inž. Br. Nainys, K. Bružas, stud. Rudys, Venclova ir kiti. Susirinkimas, išklausęs pranešimų ir diskusijų dėl kultūrinio bendradarbiavimo su okupuotu kraštu, vienbalsiai priėmė šį nutarimą:

1.    Bendradarbiavimas su okupuoto krašto bet kuriom institucijom reiškia okupacijos pripažinimą, okupantui talkininkavimą, Lietuvoj likusių žmonių išdavimą ir išeivijos rezistencijos pasmerkimą.

2.    Laisvajam pasauly esantieji mūsų rašytojai, muzikai, dainininkai, dailininkai ir kiti menininkai bei kultūrininkai yra dalis avangardo, kovojančio už Lietuvos laisvę, ir jie atlieka tautai tas pareigas, kurių pati tauta, būdama pavergta, negali atlikti. Į juos pirmoj eilėj kaip tik ir yra nukreiptos okupanto pinklės, kurioms jie, kaip lietuviai, turi besąlyginiai pasipriešinti.

Aukos, atstovybės

Į LAISVĘ AUKOJO:

Kun. P. Larinaitis    10    dol.

Dr. A. Jurkus, Kanada, 9 dol., kun. P. Dauknys, Australija, 5 dol., S. Gedminas,    Australija,  5 dol.,  dr. V. Adomavičius 4 dol., A. J. Sabalis 4 dol., J. Virbalis, V. Kazlauskas po 3 dol. Po 2 dol. aukojo: S. Barzdukas, V. Čyvas, K. Dabulevičius, G. Dragunevičius, L. Padleckas, VI. Palubinskas, M. Palūnas, dr. Z. Prūsas, L. Reivydas,    V. Ročiūnas.    Po 1 dol. aukojo dr. V. Vardys  ir V. Volertas.

Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

 

Į Laisvę administracija

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Anglijoje: S. Nenortas, 1, Ladbroke Gardens, London, W. 11,

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria.

Skaityti daugiau: Aukos, atstovybės

Į Laisvę 1963 31(68)

        T U R I N Y S

Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis ...................... 1
A. Tyruolis: Gladiatorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  7
Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu .......................... 13
Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos) 20
Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje ................ 24
Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba) ................................. 30
Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė ........................ 34
Kultūros kongrese pasižvalgius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  37
Mes neliksime nutildyti žmonės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  43
Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse . . . . . . . . . . .  47
Jonas Šoliūnas: ... be namų negerai . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . .  49
Balys Raugas: Vienybės problema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
Idėjos Spaudoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
Darbai ir Idėjos,
                  Vardai įvykiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45-64


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1963 31(68)

LIETUVIŲ REZISTENCIJA VOKIEČIŲ AKIMIS


Lietuvių rezistencija prieš sovietinę okupaciją Lietuvoj buvo viena atkakliausių, kruviniausių ir ilgiausiai užtrukusių. Tačiau Vakarų pasauly ji mažiausiai žinoma. Apie ją nekalbėjo ir nekalba didžiosios radijo stotys, nerašo didieji pasaulio laikraščiai. Bet ji neliko nepastebėta mažųjų žmonių, lietuvių kaimynų vokiečių. Pasiklausykime jų liudijimų.

Jonas Grinius

Nepastebėta ir užmiršta žymiųjų informatorių, ji vis dėlto neliko nepastebėta mažųjų žmonių, lietuvių kaimynų vokiečių. Tarp šitų stebėtojų ir liudytojų buvo dvejopi asmens, kurie susitiko su lietuviais jų tėvynėje ir Rusijos Šiaurės koncentracijos stovyklose. Vieną kategoriją sudarė kaliniai — daugiausiai karo belaisviai, kurie, sovietų paimti į nelaisvę, gyveno Lietuvoj 1945-51 metais. Antrą kategoriją sudarė civiliniai Rytprūsių gyventojai, ypač Karaliaučiaus miesto moterys, vaikai ir seniai, kurie 1946-48 m. slaptai vykdavo į Lietuvą, kad išsigelbėtų nuo bado mirties. Tie vokiečiai pastebėjo dvejopą lietuvių rezistenciją — aktyvius rezistentus, vadinamus partizanais, miško broliais, žaliaisiais, kurie su ginklu rankose kovojo prieš pavergėjus, ir pasyviuosius rezistentus, kuriuos sudarė didžiuma Lietuvos gyventojų, ypač ūkininkų. Šie pastarieji rėmė aktyviąją rezistenciją, ją šelpė maistu, naudojosi aktyviosios nurodymais, stengėsi nevykdyti sovietinių okupacinių įsakymų, šelpė slaptai vokiečių belaisvius ir Rytprūsių civilinius gyventojus, nors sovietinė valdžia tai draudė.

Aktyvioji lietuvių rezistencija prieš sovietinę okupaciją turėjo teigiamos ir neigiamos reikšmės pirmiausiai lietuviams. Ji parodė, kad prieš paneigimą pagrindinių žmogiškų teisių ir už laisvę lietuviai gali didvyriškai kovoti ir mirti be vilties laimėti. Tuo tarpu pasyvioji rezistencija atskleidė kitas lietuvių būdo ypatybes — žmoniškumą, artimo meilę, aktyvią pagalbą nekaltai kenčiantiems. Ji nemažai reikšmės turėjo kitiems — svetimtaučiams vokiečiams. Šitą pasyviąją rezistenciją vokiečiai labiausiai pastebėjo, ją labiausiai vertino ir apie jos kilnumą skelbė kitiems. Nors tų mažų žmonių liudijimai ir patyrimai nėra sensacingi, tačiau lietuvių tautai jie laimėjo daug palankumo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ REZISTENCIJA VOKIEČIŲ AKIMIS

GLADIATORIUS

A. TYRUOLIS

 (Kapitolio muziejus, Roma)

Taip gladiatoriai numiršta
Arenoj kraują liedami,
Kai žvėrys siautuly įniršta,
Ir kai dievai — persvetimi.

Kai niaukias jo akių šaltiniai
Ir draikosi mirties ūkai,
Galbūt vis laukia jo tėvynėj
Su ilgesiu žmona, vaikai.

Skaityti daugiau: GLADIATORIUS

Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu

MOKSLININKAI VERČIAMI NIEKINTI IR KLASTOTI VISA LIETUVOS PRAEITĮ. LIETUVOS RUSINIMAS PER LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJĄ.

Kazys Gimbutis

Kokius vargus tenka “savanoriškai” prisiimti bolševikų pavergtos Lietuvos mokslininkams, geriausiai paliudija Lietuvos Mokslų Akademijos darbų temos, dažniausiai primestos iš Maskvos per Akademiją Nauk SSSR. Šiam darbui sunaudota Lietuvos Mokslų Akademijos Darbuose (A) paskelbti metiniai darbo planai, skirti ekonomijos, istorijos, lietuvių kalbos, literatūros klausimams nagrinėti. Visa medžiaga labai santraukiška, oficiali, aptarta uždaruose posėdžiuose ir komunistų partijos Maskvoje patikrinta. Apie tai patikimam asmeniui pranešė neseniai miręs Kazys Preikšas, buvęs vadinamosios ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, senas komunistas, bet nusivylęs Maskvos kišimusi į visus Lietuvos reikalus. Jis prieš keletą metų slapta į Vakarus pasiuntęs žinią apie Maskvo pastangas Lietuvoje įvesti rusiškas raides — graždanką. Toji žinia Maskvoje sukėlusi daug triukšmo. Dabar aiškėja, kad Kazys Preikšas artimiesiems palikęs savo komunistinį testamentą su A. Sniečkaus, J. Paleckio, G. Zimano, J. Žiugždos ir visos eilės senųjų ir naujųjų komunistų labai neigiama charakteristika. Jis patikimiesiems palikęs ir neparsidavusiems lietuviams Solomėjos Neries eilėraščių, kurių nepatikėjęs A. Venclovai, ruošusiam ir pagal Maskvos įsakymus dariusiam S. Nerį komuniste.

Šiai apžvalgai sunaudojau penkių metų (1957 - 1961) Lietuvos Mokslų Akademijos Darbų kronikas, išspausdintas 1958 -1962 m. Darbuose lietuviškai ir rusiškai. 1962 m. Lietuvos Mokslų Akademijos Darbų kronikos viešai dar nepaskelbtos. Iš jų, lyginant pamečiui, labai vaizdžiai išryškėja, kokie nauji įsakymai iš Maskvos ateina Lietuvos mokslininkams ir kaip juos tenka vykdyti. Kartais jie ir nebeslepiami, pvz, “institutas nagrinėjo 6-ias visasąjunginiu mastu koordinuojamas problemas” (1961 kronika, 217 p.). Toji “koordinacija” metai iš metų daugiau įsakoma Lietuvai, visam Pabaltijui, net Lenkijai.

Autorius

Istorijos institutas

1957 m.

Suorganizuoti du sektoriai iš buvusio vieno Istorijos instituto: “Lietuvos istorijos ligi Spalio socialistinės revoliucijos ir Lietuvos istorijos po Spalio socialistinės revoliucijos’” 4, 277 p.

Šalia “feodalizmo ir kapitalizmo genezės bei revoliucinio judėjimo problemų nagrinėjimo, ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į Lietuvos darbo žmonių kovos dėl Tarybų valdžios sukūrimo ir socializmo statybos istorijos problemų nagrinėjimą’”, t. p. 266 p. Rašė tada 11 temų, iš jų “skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 40 metų sukakčiai paminėti’ skaityta vad. Visuomeninių mokslų skyriaus sesijoje — minėjime: J. Jurginio Socialiniai - politiniai santykiai Lietuvoje 1918 m., A. Gaigalaitės Socialiniai - ekonominiai pertvarkymai, Tarybų valdžios įvykdyti Lietuvoje 1918 - 1919 m., P. Dičiaus Revoliucinis žemės santykių pertvarkymas Lietuvoje 1940-1941 m. A. Vyšniauskaitės Lietuvių kolūkiečių šeimos kultūrinio lygio pakilimas ir P. Kulikausko Archeologijos mokslo išsivystymas Tarybų Lietuvoje, taigi 5 temos iš 11 jau skirtos tik šiam minėjimui, vad. okupacijos džiaugsmui. Išspausdino tokius darbus: Lietuvos TSR istorijos I tomą, kur “remiantis marksistine - leninistine metodologija” senoji Lietuvos istorija buvo visai numokslinta ir tempiama M. Jučo, J. Jurginio ir J. Žiugždos prie “didžiojo brolio” liaupsės; tik vienas K. Jablonskis ten išliko istorikas, o visi kiti geri propagandistai. Toliau — A. Gaigalaitės Darbininkų judėjimo pakilimas Lietuvoje 1929 - 1934 m., prarandanti net ir sovietinės propagandos visas ribas. Taip pat išspausdino dar ir “didžiausio” istoriko J. Jurginio Lietuvos TSR istoriją (vidurinės mokyklos reikalams). Baigė spausdinti Lietuvos TRS istorinių šaltinių III t., kur perspausdinta visa mažai reikšminga apie 1918 - 1919 “pergalę” Lietuvoje, kai mūsų mažai ginkluotų savanorių drąsa tie “pergalėtojai” išsinešdino su visais revoliuciniais skudurais.

Skaityti daugiau: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu

Kruvinas kelias per Romintos tiltą

Vyrai, lydėję J. Daumantą ligi sienos. Kairėj priklaupęs J. Daumantas.

 (Ištrauka iš Juozo Daumanto Partizanų knygos)

Sniego audrai aprimus, popiet įsiviešpatavo mirties tyla. Sniegas pridengė žmonių ir žvėrelių pėdsakus. Kai kur miške aptikome ivanų darbo žymes. Šen bei ten stovėjo netvarkingai sumestos dvimetrinės malkų stirtos, po kojomis painiojosi nesurinktos medžių šakos. Mūsų laimė, buvo sekmadienis, bolševikams "vichodnoi den (nedarbo diena). Tai labai sumažino progas su jais susitikti.

Ėjome visą laiką pėda į pėdą, nors tai labai vargino paskutiniuosius. Keletą kilometrų įveikę, užtikome buvusios karo metu stovyklos likučius. Sniege, jaunų eglaičių fone rikiavosi mediniai karių kapų kryžiai. Aišku, kad tai buvo vokiečių kapai, nes bolševikai savo antkapiuose pastato ne kryžių, bet rėkiančią raudoną “kaburkėlę”.

Perėję stovyklą, pasukome į dešinę ir pasiekėme plentą. Čia užtikome pėdsakų. Paplentėje kas keliolika metrų stovėjo įsmeigti basliai. Ant vieno tokio radome ir užrašų: ‘Ostorožno, valka lesa” (Atsargiai, giria kertama). Plente įskaitėm sunkvežimių ir slidininkų pėdsakus. Mindaugas buvo įsitikinęs, kad čia jau tikrai yra sienos zona. Ta nepaprasta ramybė, o ypačiai slidininkų pėdsakai kaip tik patvirtino Mindaugo spėjimą, kad esame pavojingoje zonoje. Iš plento pasukome į dešinę, kur netrukus turėjome pasiekti Romintos upelį ir tiltą per jį. Ėjome dauba, iš dviejų pusių apsupta kalvomis. Už keliasdešimt metrų atsidūrėme prieš apkasus ir spygliuotų vielų užtvarą.

Skaityti daugiau: Kruvinas kelias per Romintos tiltą

POKARINĖS DEPORTACIJOS PAVERGTOJE LIETUVOJE

Kazys Jurgaitis

Jau per pirmąją okupaciją sovietai greitai pradėjo gniaužti ne tik Lietuvos suverenumą, bet ir kiekvieną tautinį pasireiškimą. Uždarę visas tautines ir religines organizacijas, persekiojo buvusius jų narius. Dar pirmomis okupacijos dienomis buvo pradėti vykdyti areštai. Daug politinių veikėjų stačiai be jokio teismo buvo deportuoti į Sibirą ir uždaryti koncentracijos lageriuose. Praėjus vieneriems metams bolševikai visai atvirai parodė savo žvėrišką veidą be kaukės: per tris dienas buvo išvežta keliasdešimts tūkstančių žmonių, ypač didelis nuošimtis inteligentų, dvasiškių.


Kazys Jurgaitis,

pavergtosios Lietuvos mokyklos auklėtinis, antrosios sovietinės okupacijos metu Lietuvoje išgyvenęs per 15 metų, dar tik neseniai pasitraukęs į laisvuosius Vakarus, 1961 m. Į Laisvę nr. 24 aprašė partizaninių kovų vaizdus. Lietuvių tautos kovų ir kančių istorijai įamžino faktus, kuriuos matė, surinko mačiusiųjų pasakojimus, kurie neaprašyti J. Daumanto Partizanų knygoje po Juozo Lukšos - Daumanto mirties.

Šiame Į Laisvę numeryje Kazys Jurgaitis rašo apie sovietinio okupanto pavergtoje Lietuvoje vykdytas deportacijas, nurodo deportacijų metus, mėnesius ir dienas. Įsidėmėtinas Kazio Jurgaičio įspėjimas laisvėje esantiems lietuviams nenutautėti dėl baltos duonos kąsnio.

Kazys Jurgaitis yra nuolatinis Į Laisvę bendradarbis.


Bet anuomet, kaip mes visi žinome, bolševikams nepavyko užmaskuoti savo piktadarybių pėdsakus, nes liko gyvų net ir visas kankynes išgyvenusių asmenų. Tas laikotarpis aprašytas gyvųjų liudininkų prisiminimais, romanais, dramomis, poezija ir t.t. Be to, yra surinkti ir tikslūs statistiniai duomenys.

Tokių tikslių duomenų apie okupanto siautėjimą pokario metais, deja, neturime. Tačiau drąsiai galima tvirtinti, kad per antrąjį bolševikmetį, iki šiol besitęsiantį, Lietuva nukentėjo dešimteriopai daugiau. Jau neskaitant žuvusiųjų partizaninėse kovose, ypačiai žiauriai bolševikai nuteriojo Lietuvą naujomis deportacijomis.

Skaityti daugiau: POKARINĖS DEPORTACIJOS PAVERGTOJE LIETUVOJE

Į LAISVĘ DEŠIMTMETIS AMERIKOJE

Dabartinės išvaizdos Į Laisvę žurnalo pirmasis numeris Amerikoje pasirodė 1953 rudenį. Vasarai besibaigiant Į Laisvę mini dešimties metų sukaktį šiame krašte. Amerikoje pasirodžiusiame Į Laisvę pirmame numeryje skaitome žodžius:

“Redakcija supranta, kad keliamais klausimais gali būti ir kitaip galvojančių. Ji pastebi, kad ne visada straipsnio mintys reiškia LFB organizacijos ar jos vadovybės nusistatymą. Laikraštis tam ir yra, kad jame visų pastangomis būtų ieškoma tam tikrais klausimais geriausių sprendimų. Redakcija džiaugsis, jei skaitytojai norės pasidalyti savo nuomonėmis ir prisidės prie gyvos, ieškančios, kuriančios minties palaikymo tremtyje".

Šiais žodžiais išsakytas Į Laisvę pasirinktas ir nueitas kelias.

Pirmojo dešimtmečio Amerikoje išvakarėse Į Laisvę tą žodį pakartoja: į antrą dešimtmetį žengdama, Į Laisvę nepalaužiama budės Lietuvos laisvės sargyboje, kovos prieš Lietuvos pavergimą ir naikinimą, ryškins ir skleis rezistencinę mintį, dalyvaus tautinio išlikimo pastangose, nemeluotu ir atviru žodžiu žvelgs pirmyn, ateitin.    Į Laisvę Redakcija

KOVOTOJAI IR MES

MIELOS SESĖS, MALONŪS BIČIULIAI,

(Bronės Jameikienės kalba, pasakyta Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių suruoštame J. Daumanto Partizanų pristatyme visuomenei 1963 sausio 27 Čikagoje.

„Sveikiname Jus laikinai netekusius tėvynės Lietuvos. Pasveikinimui tiesiame rankas. Jos kruvinos, kaip ir mes patys. Nebijokite... Tai mūsų pačių kraujas, okupantų azijatų liejamas. Ir liejame jį ne lašais, bet upeliais... Ir vasarą nesuskumba saulė kraujo išdžiovinti, o žiemą — speigai jo sušaldyti” — aidi pavergto lietuvio skundas mums, broliams ir sesėms už tėvynės ribų...

Tai partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir jo kovos draugų balsas. Jis atvedė mus čionai šiandieną stabtelėti minutėlei ir susikaupti.

Tiesa, Juozas nėra vienintelis didvyrio mirtimi savo žemėje kritęs laisvės kovotojas. Jų yra ne vienas ir ne du tūkstančiai. Tačiau Juozas yra vienintelis liudininkas, palikęs tų laisvės kovų gyvus pėdsakus mums, mirtingiesiems. Jis tapo mums visos rezistencinės kovos simbolis ir, lenkdami galvą jam, kartu lenkiame ją ir visiems kitiems, žinomiems ir nežinomiems laisvės kovotojams, lenkiame savo artimiesiems, išblaškytiems Azijos plotuose ar pasilikusiems benamiais savo pačių žemėje. Mes lenkiame galvą mirusiems ir dar gyviems tebesantiems didvyriams anapus ir šiapus raudonosios uždangos. Lenkiame ją ir prieš didvyrį, sėdintį šalia jūsų šitoje pačioje salėje, kurio žygdarbių niekas neužrašė ir nepaskelbė ir mes nežinome jo vardo. Mes lenkiame galvą ir prieš jus, brangieji laisvės kovotojai, kurie dar galvą paguldysite už gimtąją žemę.

Skaityti daugiau: KOVOTOJAI IR MES

BRONĖ JAMEIKIENĖ ruošiasi į Azijos kraštus

Azijos Fondo globojama, Bronė Jameikienė kitiems mokslo metams išvyksta į Azijos kraštus, kur mokslinėse ir kultūrinėse institucijose skaitys paskaitas apie Vakarų meną: Indijoj — Luknow ir Delhi universitetuose, Hong Konge — Chu Hai ir United kolegijose ir Hong Kongo universitete. Taipgi numatytos jos paskaitos Indonezijoj, Siame, Formozoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje.

Bronė Jameikienė su muzike iš Japonijos Honolulu mieste, Havajuose.

Ateinantį pavasarį ruošia savo darbų parodą Honolulu mieste, Havajuose, Gima galerijoje.

Bronė Jameikienė yra Į Laisvę bendradarbė.

Skaityti daugiau: BRONĖ JAMEIKIENĖ ruošiasi į Azijos kraštus

Vieninga politinio darbo vadovybė

ŽODIS FRONTO SIMPOSIUME TAUTINĖS VIENYBĖS TEMA

Vytautas Volertas

TIKSLAI

Neabejotina, kad ne tik visi politiniai vienetai, bet ir pavieniai lietuviai emigracijoje, neužkrėsti egoizmo, nepapirkti ir psichiniai nepasimetę šiandieniniuose politiniuose tiksluose sutaria. Negalima niekam primesti, kad būtų ieškoma ko nors kito, kaip savarankiškai besitvarkančios Lietuvos laisvų Europos kraštų tarpe arba Jungtinių Europos Valstybių šeimoje. Ir ne tik politiniai darbai šion pusėn veda. Net kultūrinis gyvenimas, lituanistinis auklėjimas, visų sričių kūryba iki šiol sąmoningai ir nesąmoningai paskatos randa neprarastoje viltyje, kad kada nors peržengsime Atlantą, kojas atremdami į laisvą, lietuvišką žemę.

PRIEMONĖS

Politinių vienetų priemonės, tiesa, skiriasi, Jos tyčiomis pasirenkamos kitokios Talkoje, kaip ALT’oj ar VLIK’e, kad nebūtų paralelizmo. Antra, jos priklauso nuo aplinkos. Lietuvių Studentų Sąjungai yra parankiausios parodos universitetuose (taip pat politiniai ne tuščios pastangos! ), Lietuvių Bendruomenės apylinkėms naudingiau veikti vietinę amerikiečių visuomenę kur nors Philadelphijoje per televiziją, radiją, spaudą. Los angeliečiai susirado rezoliucijų kelią. ALT’a gal visai teisingai tvirtina, kad jos daugiausiai klauso senatoriai. VLIK'as orientuojasi už JAV ribų, o sąmoningas lietuvis fabrike stengiasi savo rūpestį skiepinti šalimais dirbančiam juodaodžiui.

Skaityti daugiau: Vieninga politinio darbo vadovybė

Kultūros kongrese pasižvalgius

Kultūrinės, dvasinės kovos baras daug ramesnis, laimėjimai ir pralaimėjimai pastovesni: jie bręsta lėčiau, bet šaknis leidžia, nepalyginti, giliau.

Mums ši tylioji kultūros kova blogiausiai sekėsi. Ginklu mūsų protėviai milžiniškus plotus nukariavo — kultūriškai jų laimėti nemokėjo.

Ne tiek nuo plieno žuvo mūsų tautiečių, kiek kultūriniai ginklai jų mums išplėšė — Rytuose ir Vakaruose dideli pralaimėti barai.

Lietuviškas kraujas, lietuviški veido bruožai, lietuviški iš dalies ir papročiai, tik lūpos nebetaria lietuviškų žodžių, ir širdis nebelietuviškos tėvynės laime plaka.

Dr. Ignas Skrupskelis


Kultūros kongreso medžiagą paskelbė Aidai. Nesustojame prie kongreso eigos ir paskaitų atpasakojimo. Keliomis pastabomis paliečiame tik kultūros ir politikos santykį praeityje ir dabartyje, pažvelgiame į lituanistinių sekcijų posėdžiuose vykusias diskusijas.

Redakcija

Kultūrininko, Židinio redaktoriaus, vėliau XX Amžiaus, dar vėliau Sibiro kankinio dr. Igno Skrupskelio dar nepriklausomoje Lietuvoje parašytais žodžiais žvelgiame į Kultūros Kongresą, įvykusį 1692 rudenį Čikagoje. Tikrovė nepasikeitusi, tik daug sunkesnė ir tragiškesnė, o problema ta pati. Lietuviškos kultūros laisvas pasireiškimas svetimųjų supančiotas pavergtame krašte. Lietuviškos kultūros daigus karpo svetimos aplinkos šalnos laisvėje.

Tolimoje praeityje Lietuvos didieji kunigaikščiai kultūrinio ginklo svarbos nesuprato ir neįvertino. Pasitikėta tik plieno kardu. Juo apginta laisvė, nukariauti dideli plotai, bet kultūriškai neatsilaikyta ir pralaimėta. Caro Rusijos okupacijų metais lietuviškoji kultūra buvo naikinama fizinėmis priemonėmis, kaip ji naikinama ir dabar. Kultūrinės apraiškos pavergtame krašte diriguojamos iš svetur. Tūkstančiai kultūros darbuotojų buvo ištremti į Sibirą. Vieni jų ten žuvo, o grąžintieji iš kultūrinės veiklos išjungti. Caristinės okupacijos metais lietuviškoji kultūra tirpo ir sutirpo Lietuvos žemėje esančiuose dvaruose.

Skaityti daugiau: Kultūros kongrese pasižvalgius

Mes neliksim nutildyti žmonės!

Prieš keturiasdešimt penkerius metus Lietuva kėlėsi laisvam ir nepriklausomam gyvenimui. Nepalaužiamas į laisvę tikėjimas, visos tautos ryžtas ir pasiaukojimas atvedė į Vasario 16-tosios idealą, o savanorių pralietas kraujas didįjį tautos idealą apgynė ir išsaugojo.

Vasario 16-toji mums nepaprasta šventė. Ji mūsų patriotizmo ir tautinės ištikimybės rodyklė. Pagal tai, kaip ją sutinkame ir branginame, matuojame savo tautinį susipratimą, sprendžiame, kiek pavienio tautiečio širdyje tautinės sąmonės liepsna rusena.

Kiekvieną kartą Vasario 16-tąją sutinkame su dvasios pakilimu. Tik nūdien ji turi kitokį atspalvį, negu anksčiau, kai lietuvių tauta pati savo nepriklausomą gyvenimą tvarkė. Tada ji buvo pergalės ir džiaugsmo šventė. Dabar — nuoskaudos ir kovos ryžto atnaujinimo šventė.

Kiek mumyse tas ryžtas gyvas ir neapneštas laiko ir svetimybių dulkėmis? Vasario 16-toji įpareigoja pažiūrėti į save ir nusivalyti laiko dulkes, kad laisvės šauksmas ir kovos ryžtas liktų amžinai jaunas ir amžinas.

Nutildyti laisvėje gyvenančius žmones, kad jie apie sovietinį kolonializmą nekalbėtų ir jo nematytų, vienas iš svarbiausių Lietuvos pavergėjo siekimų. Nuo sovietinės okupacijos iš Lietuvos į laisvę pasitraukusius tremtinius okupantas daugel metų grasinimais ir viliojimais kvietė grįžti į Lietuvą, kad sugrįžusius nutildžius fizinėmis priemonėmis. Neįgyvendinę savo planų grasinimais, sovietai tuos pačius planus vykdo sentimentalaus gundymo metodais — skatinimu aplankyti Lietuvą, joje likusius gimines, pažįstamus. Naujoji gundymų banga turi tuos pačius kėslus — apie sovietinio kolonializmo baisumą šaukiančio žmogaus nutildymą. Apsilankę pavergtoje Lietuvoje lietuviai sovietams nebepavojingi, nes giminių sentimento ir baimės dėl jų ateities vardan patys savanoriškai save nutildo. Jei šauksmas apie Lietuvos pavergimą ir sovietinio kolonializmo baisumą yra vienintelis ir didžiausias laisvųjų lietuvių kovos ginklas, tai šaukiančio žmogaus savanoriškas nusitildymas yra to ginklo atidavimas Lietuvos pavergėjui.

Skaityti daugiau: Mes neliksim nutildyti žmonės!

J. Daumanto Partizanų pristatymas visuomenei

Darbai ir idėjos

Čikagos Lietuvių Fronto Bičiuliai 1963 sausio 27 d. suruošė J. Daumanto Partizanų antrosios laidos papildytą išleidimą visuomenei.

Tėvų jėzuitų koplyčioje šv. mišias už kritusius Lietuvos partizanus ir Sibiro kankinius atnašavo ir pamokslą pasakė tėvas Juozas Vaišnys, S. J., Laiškai Lietuviams redaktorius. Jautriame pamoksle kun. J. Vaišnys pažymėjo, jog partizanai yra kariai, kai jie savo krašto laisvę gina. Pavergėjas atėmė mums ir mūsų kraštui laisvę, partizanai išėjo laisvės ginti. Pagal tarptautinę teisę partizanų valdžia buvo teisėta krašto valdžia. Partizanai vykdė savo vadovybės įsakymus. Niekas neturi teisės jų vadinti banditais, nes jie gynė teisingą ir šventą reikalą. Partizanų knygos autorius Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas iš narsiausių kovotojų ir vadų laisvę ginant. Tai šviesi ir neužmirštama jaunos gyvybės auka. Savo knygoje jis paliko mums laisvės kovų testamentą.

J. Daumanto Partizanų pristatymas Čikagoje. Aukštai: Alė Kėželienė skaito J. Daumanto Partizanų ištrauką (Nuotrauka P. Petručio). Vidury: sol. St. Baras ir dail. A. Valeška (Nuotrauka B. Lungio). Apačioj: moterų kvartetas — iš kairės į dešinę: Nijolė Mac-konytė, Vanda Aleknavičienė, Dana Puodžiūnienė, Irena Gepnerytė (Nuotrauka P. Petručio).

Skaityti daugiau: J. Daumanto Partizanų pristatymas visuomenei

“KULTŪRINIO BENDRADARBIAVIMO” PINKLĖSE

Vladas Ramojus

II Kultūros kongreso uždaromajam posėdyje muz. A. Mikulskis iškėlė įdomų “kultūrpolitikos” klausimą. Prisiminęs Vašingtone įvykusius Tautinės Sąjungos rengtus sąskrydžius, pastebėjo, kokį galingą efektą paliko lietuvių giesmės sostinės katedroje ar Čiurlionio ansamblio koncertai, atlikti sąskrydžių metu, kai lietuvių liaudies dainų klausėsi Valstybės departamento pareigūnai, kongreso nariai, sostinėje reziduoją įvairių šalių diplomatai. Muz. A. Mikulskis kaip tik ir siūlė per širdis belstis į protus, į sąžines. Anot jo, tai ir būtų pats sėkmingiausias veiksnys Lietuvos laisvinimo žygiuose.

Manau, jog retas kuris nesutiks su faktu, kad išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime muzikinis menas yra brandžiausias ir aukščiausiai iškilęs, bent mūsų bendruomenės ribose. Tai liudija I-oji ir II-oji Kanados ir Amerikos lietuvių Dainų šventės, sutraukusios tūkstantines minias žmonių. Jau šešti metai iš eilės Čikagoje vyksta lietuviški operų spektakliai, kiekvienais metais turį 5000 klausytojų. Per II Kultūros kongresą buvo suruoštas lietuviškos simfoninės muzikos koncertas ir kiti įvykiai. Tendencijos plačiai išsišakojusiam muzikiniam gyvenimui blėsti nesimato, juoba, kiekviena lituanistinė mokykla turi chorus ir ruošia prieauglį chorams ir ansambliams, kuris jau aiškiai matomas Dainavos ir Čiurlionio ansamblių gretose. Eilė kompozitorių ir solistų išsimušė iš savo bendruomenės ribų. Kun. Markaičio kūriniai vienur kitur įtraukiami į konservatorijų ir universitetų studentų ir absolventų koncertus, St. Baras prieš kelis metus laimėjo geriausio tenoro titulą milžiniškajo geriausio tenoro titulą milžiniškam Chicago Tribūne festivalyje, Al. Kučiūnas paruošia solistus ir chorus neeilinio lygio Čikagos Lyric operoje.

Skaityti daugiau: “KULTŪRINIO BENDRADARBIAVIMO” PINKLĖSE

...be namų negerai

Jonas Šoliūnas

Ar matėte žmogų, kuris dėl gaisro ar kilusios audros netenka namų ir atėjęs prie likusių pamatų nusiminęs mąsto apie ateitį? Turbūt tai ne vien teko matyti, o gal net ir pačiam pergyventi?

Daugelis mūsų savų namų netekome karo audroje ir, šitan kraštan atvykę, neretai vėl griebėmės namų statymo. Tai natūralu, nes juk pagaliau nesame laukiniai ir namų reikia. Tačiau, idant į banalumą neįsiveltumėm ir dovanai nei laiko, nei popieriaus nenaudotume, pamirškime privačius namus ir pažvelkime į namus, kuriais naudojasi visa visuomenė. Kaip mes tuos namus bevadintume, jie vistiek paliks ne privatūs, bet bendruomenės namai.

Užsidarymas šeštadieniais

Sekdami anų laikų vargo mokyklų pavyzdžiu čia atvykę organizavome šeštadienines mokyklas, kurios daugelyje vietovių kartais neblogai veikė, tačiau labai dažnai tos šeštadieninės mokyklos tai tikras “skausmas kakle”, amerikiečiai pasakytų. Priežasčių dėl panašių mokyklų nesėkmių neieškosime. Tačiau verta keletu sakinių prisiminti, mano manymu, klaidas, kurios aiškiai pastebimos išeivijos jaunimo auklėjime. Palikę įvairiausių sistemų naudingumą ar jų žalingumą nagrinėti mokyklinio auklėjimo žinovams, pažiūrėkime į kai kurias priemones, kurios yra vartojamos mūsų pedagogų.

Skaityti daugiau: ...be namų negerai

VIENYBĖS PROBLEMA


Vienybės dvasia tebėra gyva ir gaji. Politikai ir kultūrininkai reiškia vieningą mintį New Yorko Lietuvių Fronto Bičiulių suruoštose diskusijose. Iš kairės į dešinę: V. Sidzikauskas, J. Girnius, J. Puzinas ir H. Kačinskas

Foto V. Maželio

Vasario 9-10 dienomis New Yorke įvyko Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakrančio sambūrių suvažiavimas. Tai buvo, sakytum, frontininkų veiklos kasmetinė rutina. Tačiau šįmetinis suvažiavimas skyrėsi nuo ankstyvesniųjų ir forma ir turiniu: suvažiavimo didžioji dalis buvo skirta platesnei visuomenei ir į tautinės vienybės problemos svarstymą buvo įtraukta visa eilė kultūrinėje, politinėje bei visuomeninėje veikloje besireiškiančių brandžių asmenybių, atstovaujančių įvairias pasaulėžvalgas bei sroves. Gausiai pripildyta Baltų namų auditorija ir svarstomam klausimui parodytas dėmesys, paliko puikaus pasisekimo įspūdį, o sekančią dieną įvykęs partizanų pagerbimo minėjimas šauniu triumfališkumu apvainikavo suvažiavimo pasisekimą.

Skaityti daugiau: VIENYBĖS PROBLEMA

Atsiųsta paminėti

•    “Tautos Praeitis”. Istorijos ir gretimų sričių neperiodinis žurnalas. Tomas I Knyga 4, 1962 m. Šia ketvirtąja knyga užbaigiamas pirmasis “Tautos Praeities” tomas. Vis tobulėdamas, žurnalas jau yra pasiekęs rimtą šios rūšies leidinių lygį. Lietuvių Istorijos Draugijai linkėtina ir toliau užsimotą darbą tęsti. Tai darbas, kurio reikšmė nepraeina su diena ar metais.

•    Knygų Lentyna” 1962 m. Nr. 3. Leidžia Vytautas Saulius. “Knygų Lentyna” kartais vadinama “Lietuvos išeivių kult. gyvenimo rodyklet”...

Dabar išleistame Nr. 3 paskelbtas laisvojo pasaulio liet. periodikos sąrašas.

Metmenys, 1962 m. nr. 5. Jaunosios kartos kultūros žurnalas. Redaguoja dr. Vyt. Kavolis.

Sėja, 1962 nr. 1-4. Tautinės demokratinės minties žurnalas. Leidžia Varpininkų Leidinių Fondas. Redaguoja redakcinė kolegija. Ats. red. G. J. Lazauskas.

Margutis, 1963 nr. 1-2. Rašo J. Dainauskas, St. Daunys, J. Šoliūnas, H.    Nagys, K. Reikalas, J. Žilevičius, V. Meškauskas ir kiti. Yra poezijos, dailininkų kūrybos reprodukcijų, foto nuotraukų. Straipsneliu ir 2 iliustracijom paminėtas Čikagos LFB ruoštas J. Daumanto Partizanų pristatymas visuomenei.

Skaityti daugiau: Atsiųsta paminėti

Pedagoginis Lituanistikos institutas

Supažindiname skaitytojus su Čikagoje veikiančio Pedagoginio Lituanistikos Instituto neakivaizdinio kurso siekimais ir tvarka. Jau pirmaisiais mokslo metais į neakivaizdinį kursą įsirašė gražus būrelis studentų iš JAV, Kanados, Europos ir Australijos. Būsime prisidėję prie lituanistikos ugdymo, jei ir Į Laisvę žurnalo puslapiuose paskelbtas paryškinimas bus suprastas ir plačiau paskleistas. Gimtosios kalbos ir tautinio išlikimo grumtynėse lituanistika yra svarbiausias ginklas.

R e d a k c i j a

Susidarius studentų minimumui, Instituto Lektorių Tarybos nutarimu neakivaizdinis Institute einamųjų dalykų dėstymas pradėtas 1962 m. rugsėjo mėn. Kol kas dėstomi tik pagrindiniai Instituto reguliaminu numatyti dalykai: lietuvių kalba, lietuvių literatūra ir lietuvių tautos istorija. Kiti reguliamine numatyti dalykai šion dėstymo sistemon bus palaipsniui įvedinėjami vėliau.

Atsižvelgiant į šio kurso studijuojančių nevienodą lituanistinį pasiruošimą, dėstomųjų dalykų kursas grupuojamas dviem laipsniais. Pirmojo laipsnio kursas yra bendrinis, antrojo — specialinis.

Skaityti daugiau: Pedagoginis Lituanistikos institutas

Pedagoginio Lituanistikos Instituto Reguliamino

Pratarmė

Jeigu jau pavienio individo kūryba yra branginama ir saugojama, tai ką besakyti apie kūrybą visos tautos? Individas priklauso tik vienai generacijai, o tuo tarpu tauta apima nesuskaičiuojamų generacijų eilę ir jų kūrybos visumą, kas sudaro tam tikrą įnašą į visuotinį kultūros lobyną.

Kad nedingtų per amžius sukrautas dvasinis lietuvių tautos turtas kalboj, tautosakoj bei literatūroj, istorijoj, tautodailėj ir papročiuos, pirmoj eilėj jį reikia išsaugoti mums patiems, o paskiau, kaip kultūrinę vertybę, perduoti jį kitoms kartoms. Juk tautybė, kaip ir židinio ugnis, nekurstoma gęsta, o ypač dabar, kai didelė tautos dalis liko išblaškyta po visus pasaulio kraštus, kai neteko gyvojo ryšio su pačiu tautybės židiniu.

Šiuo metu, gyvenant mums ne savo tėvų žemėje, iškyla dar gyvesnis savosios kultūros vertybių pertekimo reikalas jaunimui, kad jis, įgijęs minimumą metodinių žinių, galėtų likti lietuvių tautos individualybės laidas ateičiai. To siekiant, 1958 m. ir buvo įsteigti Čikagoje Aukštieji Pedagoginiai Lituanistikos Kursai, iš kurių vėliau išaugo Pedagoginis Lituanistikos Institutas.

Idėjos spaudoje

Antikomunistinis ir prokomunistinis blokai * Trečias Frontas * Konkretūs asmenys vietoj abstraktaus principo * Humanizmas, pažangumas, nauji keliai, objektyvumas

Kur link visa tai traukia?

1962 metuose buvo gausu lietuvių spaudoje polemikos. Lyg būtume ėmę derintis į pasaulinių blokų santykius, ryškindami nesutarimą vieni su kitais. Komunistinis pasaulis ėmė demonstruoti tarpusavio nesutarimus. Vakarų sąjungininkai vis garsiau skelbė savo interesus išsiskyrus. Kodėl ir mums neišplaukti į tokius “tarptautinius vandenis”...

Teįmanoma sustoti prie vieno metų polemikos fakto, kuris akivaizdžiau iliustravo poleminės propagandos metodus norint sukelti dėmesio, iš kitos pusės nurodė idėją, kuri norima įkalbėti lietuvių visuomenei Vakaruose, kaitaliojant jai tuos propagandinius metodus. Viena iš tokių idėjų kaip tik poleminiu ir propagandiniu būdu buvo atgaivinta metraštyje Metmenyse, kuriuos redaguoja dr. Vytautas Kavolis. To metraščio straipsnį pavadintą “Trečiosios jėgos formavimasis?”, pasirašytą V. Kv., tuojau persispausdino Vienybės savaitraštis kaip “dėmesio vertą”. Jį aštriai ir išsamiai pasmerkė Naujienos, pastebėdamos, kad nebūtų verta dėl jo ir kalbėti, jei tai nebūtų skelbiama Metmenyse, kurios yra “mūsų liberalinio jaunimo minčių reiškėjas”. Atmetė jį ir Dirva, tardama:    “Trečio    fronto nėra”, ir įspėdama: “Pajėgesni būsime viename fronte”. Rezervuotai ar tiesiai neigiamai sutiko ir kiti laikraščiai. Tik Vienybė pakartotinai ir jau be jokių rezervų parėmė Metmenų straipsnį, skelbdama, kad “Metmenų rašinys tai žaibas... nušvietęs visų juntamą be galo jautrų dalyką”. Laikraščio tikinimu, tam trečiam frontui priklausą metai... Į pasisakymus buvo įmaišyta ir “pipiro”. Pvz. Naujienos nurodė, kad Metmenų straipsnis parašytas tokiu stilium, kurio be žodyno negali suprasti. Vienybė prikišo, kad Naujienų autorius jo ir nesupratęs. Apeinant tokius žnypčiojimus, norima čia sustoti prie pačių idėjų, kurias norėta padaryti aktualias ir įkalbėti ar paneigti lietuvių visuomenei Vakaruose.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

VARDAI ĮVYKIUOSE

JAV ir Kanados LFB Centro Valdybos nariai su dr. J. Grinium. Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: dr. Z. Brinkis, dr. K. Ambrozaitis (pirm.), dr. J. Grinius, Į Laisvę red. St. Daunys. Antroje eilėje: inž. St. Kungys, J. Baužys, inž. A. Pargauskas. Nuotraukoje nėra CV narių dr. V. Majausko ir J. Aušroto.

Nuotrauka V. Maželio.

Julius Kakarieka, istorijos profesorius Concepcion universitete, Čilėje, porą žiemos mėnesių praleido Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Čikagos Lietuvių Fronto Bičiuliai, jam besilankant Čikagoje, suruošė pasikalbėjimą — pobūvį.

Julius Kakarieka kilęs iš Vilniaus krašto, Dieveniškių miestelio. Baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, istoriją studijavo Vilniaus universitete, o istoriją ir filosofiją — Tuebin-geno universitete. Studijas gilino Čilės universitete. Čilėje jau 12 m. dėsto istoriją ir istorijos filosofiją. Profesoriavo Santiago katalikų universitete, Čilės valstybiniame universitete, kur buvo istorijos departamento direktorium.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Aukos, pranešimai, atstovybės

Į Laisvę aukojo:

Dr. K. Ambrozaitis 50, V. Maželis 28,75, dr. J. Kižys 11, inž. A. Par-gauskas 9, V. Ramonas 7, M. Jurgaitis 5, dr. B. Radzivanas 5, dr. J. Reinys 4, M. Sodonis 4, K. Barzdukas, D. Bielskus, V. Bulota, A. Masaitis, Dr. J. Plikaitis ir dr. Regina Saldaitis po 3, Vyt. Barisas, I. Eitmanienė, K. Grina, K. Kazlauskas, J. Kojelis, Vl. Palubinskas, M. Palūnas, V. Palonas, J. Pažemėnas, V. Ročiūnas, A. Skrupskelienė ir V. Vaitiekūnas po 2 , B. Masiokas 1,50, G. Bučmys ir kun. K. Žvirblis O. P. po 1.

Australijos lietuviai A. Mauragis 5,70, A. Vaitiekūnas, K. Varnas ir J. Vaskas po 2,70, J. Vebrys 2.

LFB Chicagos Sambūris 1961 m. kadencijoj 16,15, 1962 m. 527,88 dol.

Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

Į Laisvę administracija

Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, atstovybės

Į Laisvę 1963 32(69)

      T U R I N Y S
Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje ..................................  1
Julius Vidzgiris: Psichologinis karas  ..................................... 27
Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas ................................ 30
Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.) 36
Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis    ............ 45
Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia ..................... 51
Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis  ................................. 57
Idėjos spaudoje ............................................................ 61
Vatikanui šypsomasi, o apaštalams keliamos bylos ........................... 63


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1963 32(69)

Lietuva okupacijoje

Lietuvą aplankę, nors būtų ir geros valios, įspūdžius parsiveža paviršutiniškus. Ne tik dėl to, kad matė dažniausiai tik tai, kas buvo rodoma: kad rodomi dalykai dar buvo specialiai rodymui paruošti, pagražinti; bet ir dėl to, kad bendresnes, visuotinesnes išvadas teisingiau galima daryti tik iš didesnio kiekio faktų bei palyginimų laiko ir vietos perspektyvoje. Tada aiškėja okupanto planas, pagal kurį keičiamas Lietuvos veidas; aiškėja taip pat kiek ir dėl ko kliūva to plano vykdymas. Tokias studijas vykdo Į Laisvę ir kiti laikraščiai. Pastaraisiais metais į šį studijinį reikalą atkreipė daugiau dėmesio ir Lietuvos Laisvės Komiteto žmonės. Vieno jų 1962 padėties apžvalginę santrauką čia skelbiame. Joje skaitytojas ras atsakymus iš sovietinių šaltinių į klausimus, kurie yra populiarūs ar bent populiarinami: ar Lietuvos gyvenimas sukasi liberalizacijos ar okupacinių varžtų veržimo linkme; ar Lietuvoje stiprėja savivalda ir lietuvių dominavimas ar maskvinis centralizmas ir rusifikacija; ar ir kiek Lietuvos ūkyje praktiškai taikoma technika ir koks vaidmuo tebetenka rankų darbui: kaip nutinka, kad “socialistinis” žemės ūkis, kuriame yra 95% žemės, visos mėsos tepagamina 42% ir 38% pieno, o privačiai dirbdami 5% žemės pagamina likusius 58% mėsos ir 62% pieno; ar Lietuvos žmonių darbo vaisiai eina darbo žmogaus - baudžiauninko gerovei kelti, ar darbo žmogaus prižiūrėtojui biurokratui; ir t.t.

REDAKCIJA


Vytautas Vaitiekūnas

BENDRA KRYPTIS

Okupuotos Lietuvos gyvenime 1962 būdingiausias reiškinys buvo Kremliaus ūkinio centralizmo užmačios. Jos ryškiausiai pasirodė Sov. S-gos kompartijos centro komiteto lapkričio 23 nutarime. Pagal tą nutarimą 1957 sukurtos "respublikų” liaudies ūkio tarybos subordinuotos naujai įsteigtai Sov. S-gos liaudies ūkio tarybai; "respublikų” kapitalinės statybos reikalai sucentralizuoti Sov. S-gos statybos komitete. Baltijos valstybės ir Karaliaučiaus sritis sublokštos į vieną ūkinį vienetą, o kai kurių ūkio sričių administracija apima dar ir Leningrado sritį, pvz. "Energtinio Ūkio Šiaurės -Vakarų Sistema” arba "Vakarų Baseino Žuvies Pramonės Valdyba." Pirmajai priklauso elektrinės nuo Leningrado iki Karaliaučiaus, antrajai — jūrų žvejybos uostai, žuvies apdirbimo pramonė, laivų remonto įmonės, etc.

Ūkinio centralizmo sriautas atsiliepė ir kitoms okup. Lietuvos gyvenimo sritims. Pvz. net Lietuvos Mokslų Akademija paversta tik Sov. S-gos Mokslų Akademijos priklausiniu (Komjaunimo Tiesa, 1962 rugsėjo 14, lapkričio 20, 23; Švyturys, 1962 Nr. 21, p.27).

I. POLITIKA

Kompartijos tinklas

Pagal Komunistą (1962 Nr. 10, p. 18-22) okup. Lietuvoj yra 4653 partinės celės su 70,068 nariais. Taigi 1962 kompartijai priklausė 2,5% okup. Lietuvos gyventojų. Iš 1865 kolchozų tik 9 neturi partinės celės. Partijai priklauso: 91,1% sovchozų direktorių, 83,7% kolchozų pirmininkų, 22,2% žemės ūkio specialistų, 23,8% fermų vadovų, 18,1% brigadininkų ir grandininkų, 9,1% mechanizatorių, bet tik 2,1% kolchozinin-kų. 54% visų partiečių yra žemės ūkyje ir 46% — miestuose (Komjaunimo Tiesa, 1962.7.22.). Partijos centras skundžiasi, kad partiniai rajonų pareigūnai dirbtiniu būdu didina žemės ūkyje partiečių skaičių, priskaitydami žemės ūkiui ir tuos partiečius, kurie pastoviai gyvena ir dirba miestuose.

Pagal Sov. S-gos kumpartijos CK lapkričio 23 nutarimą (lig tol teturėjo vadinamą biurą), 9 narių biurą pramonės reikalams ir 7 narių biurą žemės ūkiui. Pagal tą patį Sov. S-gos kompartijos CK nutarimą panaikinti Lietuvos kompartijos rajoniniai komitetai, ir vietoj jų įsteigti prie žemės ūkio teritorinių-gamybinių valdybų kompartijos žemės ūkio gamybiniai komitetai (41), o pramonės reikalams — 24 kompartijos pramonės gamybiniai komitetai. Kompartijos gamybiniame komitete vidutiniškai bus 21 atsakingas tarnautojas ir po keletą asmenų techniškam darbui (Komjaunimo Tiesa, 1962.12.8.).

Būdingas partijos moralės lygio kritimas. Nors oficialiai skelbiama, kad "Partija — tai mūsų epochos — protas, garbė ir sąžinė", bet faktiškai ir pats centro komitetas skundžiasi partiniais grobstytojais, spekuliantais, buvusiais šauliais ir net aktyviais tikinčiaisiais (Tarybinė Mokykla, 1962 No. 3, p. 1, Komunistas, 1962 No. 10, p. 19). Nėra retenybė, kad tas ar kitas "partinis kandidatas susidėjo su grupe grobs-tytojų”, arba kad tas ar kitas partietis "pašalintas iš partijos už nesąžiningumą ir moralinį-buitinį pakrikimą” (Komunistas, 1962 Nr. 3 p. 67). Vėlgi kai kurie partiečiai šalinasi nuo dalyvavimo partijos gyvenime ir faktiškai “atsiduria už partijos eilių”. Pasitaiko net tokių partiečių, kurie savo nario knygelę palieka partijos biure, kad nebūt nustatytas jų priklausymas partijai (Komunistas, 1962 No. 3, p. 67, Valstiečių Laikraštis, 1962. 6, 13). O pasitaiko ir tokių partiečių, kurie drįsta apsitaisyti bažnytiniais drabužiais ir nešti kryžių bažnytinių laidotuvių procesijos priekyje. (Ibid.). Kaip toli nuėjęs partinės drausmės ir moralės nepaisymas matyt iš Tiesos (1962.4.24) žinutės, kad centro komiteto narys P. Variakojis ir kandidatas bendrininkavo su gauja kyšininkų ir grobstytojų ir buvo nubausti pirmasis 5 metus kalėti, antrasis — 3 metus. Suprantama, jau pjrieš teismą jiedu buvo išguiti iš CK. Faktiškai tiedu partijos dignitoriai stengeisi, pasinaudodami savo padėtimi, parūpinti savo rajonui statybinių medžiagų, trąšų ir kitų okup. Lietuvoj vis dar sunkiai gaunamų dalykų. Ir tas jų “vietininkiškumas” nepatiko Kremliui.

Skaityti daugiau: Lietuva okupacijoje

Psichologinis karas

SOVIETINAMO ŪKIO PARAŠTĖJE

Kremliaus rusinimo tikslais vykdomas ūkinis visuomenės pertvarkymų planas liečia gyvybinį visų nerusiškų tautų išlikimo klausimą — būti ar nebūti.

Julius Vidzgiris

Norint geriau pažinti ir suprasti dabartinę Lietuvos padėtį, negalima išleisti iš akių tų pakitimų, kurie įvyko ir toliau vykdomi visuomenės ūkio struktūroje. Nepriskiriant šiems reiškiniams tokios išimtinės ir lemiamos reikšmės, kokią jiems pripažįsta pvz. ekonominio determinizmo šalininkai, tenka juos atidžiai stebėti jau vien dėl to, kad čia sutelktas ypatingasi okupacinio režimo dėmesys.

Oficiali sovietinė ideologija gamybos jėgas ir santykius laiko tiesiog visuomenės gyvenimo pamatu. Siekiant jį griežtai pertvarkyti perversmo būdu, nuosekliai panaudojamos visos priemonės. Nuo pirmos dienos įsigalėjimo valdžioje komunistai, paėmę iniciatyvą į rankas, jos nepaleidžia, tačiau jiems tenka susidurti su nepaprastai stipriu pasipriešinimu. Kodėl? Priešinasi ne tik suinteresuotieji senosios santvarkos gynėjai ir konservatyviosios jėgos. Tai, kas šiam visuomeniniam konfliktui priduoda ypatingai gilų dramatinį bruožą, yra plačiųjų masių pasipriešinimas, įkvėptas ir tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujamas pačių pažangiausių krašto jėgų. O tai dėl dviejų priežasčių.

Skaityti daugiau: Psichologinis karas

Nuolatinis pančių traukymas

KOMUNISTINĖJ SISTEMOJ GYVENANČIŲ KŪRĖJŲ PASTANGOS IŠSIVERŽTI

Leonas Galinis

Kaip ir visi darbai Sovietų Sąjungoje, taip ir kūrybinis gairių nustatymas vyksta pagal vadinamą planą. Kiek tie planai turi pasisekimo, dažnai matyti iš nuolatinių papeikimų komunistinėj spaudoj, tačiau mums įdomiausia, kad pagal planą nutarta prispausti ir Sovietų Sąjungoj gyvenančius arba sovietų pavergtų tautų rašytojus. Pirmiausia rašytojus puolė Chruščiovas, ypač dailininkus, išplūsdamas abstraktizmą, po to gi visus menininkus sušaukęs 1963 m. kovo 7 d. pakalbėjo vienas kompartijos sekretirių — Iljičiovas. Jo kalba išreiškia tikruosius komunizmo nusistatymus literatūros ir meno atžvilgiu. Tas kaip tik patvirtina seną mūsų teigimą, kad diktatūrai nesvarbu menas, o svarbu, kad jis tarnautų žmogaus išnaudojimui. Savo kalbos pradžioje Iljičiovas tai akcentuoja šiais žodžiais: “Mes gyvename ir dirbame liaudžiai”. Gi toliau Iljičiovas cituoja įvairius pasisakymus prieš individualistinį, abstraktinį meną ir toliau teigia:    “Žinomi ir gerbiami tarybinės literatūros veikėjai pamatė, kad partijos kova su svetimomis tendencijomis meninėje kūryboje išreiškia milijonų tarybinių žmonių reikalavimus. Jie labai susirūpinę kalbėjo apie formalizmo faktus, buržuazinės literatūros "madų" pamėgdžiojimą kai kurių tarybinių rašytojų ir poetų kūryboje. Vienas iš mūsų žymiausių rašytojų K. Fedinas labai teisingai pasakė, kad partija tarsi iškelia aikštėn mūsų priešą".

Skaityti daugiau: Nuolatinis pančių traukymas

KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

1962 METAI

Mečys Musteikis

Ruošti pavergtos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgą yra vienas nemalonių darbų. Kol sovietiškoje Lietuvos spaudoje surandi vieną antrą žinutę apie kokį nors vertą dėmesio kultūrinį įvykį, tai turi peržvelgti daugybę sovietiško — komunistiško šlamšto — įvairių straipsnių, kritikų, polemikų ir t. t., persunktų bolševikiška propaganda, kas ilgainiui pasidaro labai įkyru, net biauru. Tačiau jau septyneris metus šį darbą tebetęsiant, nesinori jį staiga nutraukti, juo labiau, kad žinoti ir suprasti, kas dabar Lietuvoje vyksta ir kultūrinėje srityje, yra naudinga, o daugeliu atvejų ir reikalinga.

Ir praeitais metais Lietuvos kultūriniam gyvenime didesnių pasikeitimų nepastebėta, nors mažų įvairavimų yra.

Dramos Teatrai

Vilniaus Akademinis Dramos Teatras per 1962 metus pastatė šešis naujus veikalus: Šekspyro komediją Daug triukšmo dėl nieko. Savo amžiaus 50-mečiui ir kūrybinės veiklos 30-mečiui pažymėti šį veikalą pastatė A. Kernagis, dail. J. Surkevičius; sovietų dramaturgo

K. Simonovo dramą Ketvirtąjį, režis. V. Čibiras, dail. M. Perco-vas; Tenesi Viljamso pjesę Orfėjus nusileidžia į pragarą, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; ruso L. Zorino pjesę Draugai ir metai, režis. J. Rudzinskas; I. Turgenevo pjesę Mėnuo kaime, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; Kazio Sajos pjesę Nerimą, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Čeičytė.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

Reikalingas Pasaulio Lietuvių Seimo žodis

Vytautas Volertas

Jaunosios lietuvių kartos kultūrininkas, visuomenininkas, rašytojas. Lietuvių Bendruomenės klausimais yra paskelbęs eilę straipsnių. Iš profesijos — inžinierius.

Ryžtingesnio kelio ieškant

Nemalonūs gandai plaukioja tarptautinėje padangėje. Kuba, žiūrėk, vaduojama, spaudžiant Chruščiovą prie sienos ir spiriant kraustytis namo su raketomis bei kareiviais, o už pusmečio vedamos tiesioginės telefono linijos tarp Vašingtono ir Kremliaus, kūbiečiai egzilai sodinami iš laivelių, jų veiklai finansinė pagalba nutraukiama. Vasario 16-sios proga Valstybės departamentas skelbiasi esąs su lietuvių aspiracijomis laisvei atgauti, kongresmanai ir senatoriai mums palankius žodžius taria, karingas rezoliucijas skelbia, o gerai informuoti žurnalistai porina, kad Pabaltijo politiniams vienetams veikla pasunkės, nors už savaitės kitos oficialūs šaltiniai per ALT’os Vykdomąją Tarybą žinias neigia. Teisybės ieškok įsispyręs, bet kai ją sugriebsi, nustebsi, kad jau nauja tiesa kitomis plunksnomis paleista. Vėl pradėk iš naujo. Demokratija su demokratais šiuose klausimuose nenusistovėję.

Skaityti daugiau: Reikalingas Pasaulio Lietuvių Seimo žodis

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ČIKAGOJE PRADŽIA

Povilas Gaučys

Rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kultūrininkas ir visuomenininkas. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo diplomatinėje tarnyboje. Vienas iš pirmųjų Lietuvių Bendruomenės Amerikoje organizatorių. Pirmasis JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos pirmininkas.

Spausdinamas straipsnis yra kalba, pasakyta JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos dešimtmečio sukakties minėjime.


Tolydžio didėjant Lietuvių tremtinių skaičiui Čikagoje ir daugumai jų nemokant anglų kalbos, reikėjo, kad kas pastoviai rūpintųsi jiems pagelbėti surasti darbą ir butus, kurių anuo metu labai stokojo. 1947 m. buvo įsteigta Lietuvių Tremtinių draugija. Jos veiklai plačiai išsišakojus, o jos nariams sėkmingai įsikūrus, buvo užsimota draugijos veiklą pasukti į kultūrinius barus, todėl 1950 m. buvo nutarta persiorganizuoti į Lietuvių Tremtinių Bendruomenę Illinois valstijoje ir draugijos skyrius pavadinti apylinkėmis. Buvo sudaryta organizacinė Centro valdyba, kurios pirmininku buvo kun. A. Stašys.

Tremtinių Bendruomenė buvo įsteigta kaip pereinamojo laikotarpio organizacija, belaukiant Lietuvių Bendruomenės Amerikoje suorganizavimo. Liet. Tremtinių Benduomenės I-sis atstovų; suvažiavimas, įvykęs Čikagoje 1951 m. sausio 13 d., išklausęse pranešimų ir diskusijų, nutarė:

1.    Lietuvių Bendruomenės JAV organizavimas neina tokiu tempu, kokio reikalauja gyvybiniai Lietuvos ir lietuvių reikalai.

2.    ALTo sudarytoji ALB-nės organizacijai ir sąlygoms studijuoti komisija savo darbą dirba lėtai, gi tremtiniai organizuojasi atskirais vienetais.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ČIKAGOJE PRADŽIA

Pagrindinis kapitalas -lietuvių aukos

Balfo iniciatyva birželio 13 d. Chicagoje Jaunimo Centre įvyko spaudos ir organizacijų atstovų pasitarimas lietuviškos šalpos reikalais. Pasitarimą pravedė Į Laisvę administratorius K. Bružas. Pagrindinį pranešimą padarė kun. L.    Jankus, Balfo reikalų vedėjas, atvykęs iš New York, A. L. Bendruomenės vardu kalbėjo pirm. J. Jasaitis, ALTo vardu pasisakė dr. K. Drangelis, Europos liet. vardu sveikino prel. K. Razminas. Diskusijose dalyvavo: K. Drunga, A. Gulbinskas, A. Pužauskas, kun. J. Prunskis, Alb. Dzirvonas, I. Daukus, T. Blinstrubas, kun. B. Sugintas, A. Gintneris S. Daunys, kun. A. Trakis, N. Gugienė, VI. Šimkus, J. Bertašius, L. Naglius ir kiti, visi kalbėjusieji pasisakė, kad Balfo šalpa pavergtai tėvynei, Sibiro tremtiniams, Punsko gimnazijai ir kitiems kraštams nebūtų mažinama.

Šio puslapio nuotraukoj dalis posėdžio dalyvių. Sėdi iš k. į d.: F. Sereičikas, M.    Rudienė, kun. L. Jankus, M. Gugienė, J. Jasaitis, stovi: K. Bružas, VI. Šimkus, inž. I. Daukus, kun. J. Prunskis, prel. K. Razminas, kun. B. Sugintas, kun. A. Trakis, dr. K. Drangelis, J. Karvelis, A. Gulbinskas.

Balfo Chicagos apskrities valdybą kaip paprastai sudaro Balfo skyrių pirmininkai ar jų pavaduotojai, dabartinę valdybą sudaro: Prel. I. Albavičius — garbės pirm.- globėjas, I. Petrausktas — pirm., K. Bružas — vicepirm., inž. I. Daukus — ižd., J. Graužinis — sekret., inž. A. Arštikys, L. Naglius, S. Semėnienė ir P. Šilas — valdybos nariai — komisijų pirmininkai.

Balfo Chicagos apskrities surengta gegužinė įvyko birželio 16 d., kurioje dalyvavo apie 3,000 Balfo bičiulių.

BALFO PRAEITIS IR ATEITIS

Balfas labai greit sulauks 20 metų, tada gal bus pateikta visuomenei plati, pilna ir garbinga statistika. Šiuo rašiniu norisi tik parodyti, kad Balfas tebėra gyvas ir labai reikalingas.

Antrasis pasaulinis karas žiauriai palietė mūsų tėvynę Lietuvą. Karui besibaigiant, 1944 metų vėlyvą rudenį Amerikos lietuviai suskato organizuoti lėšas, kuriomis buvo tikimasi gelbėti iš pelenų besikeliančią laisvą tėvynę. Į šį darbą rikiavosi visi Amerikos lietuviai, o iniciatyvos ėmėsi keturios reikšmingiausios JAV lietuvių grupės.

Skaityti daugiau: Pagrindinis kapitalas -lietuvių aukos

EUROPOS LFB STUDIJŲ SAVAITĖ

Gegužės mėn. 2 d. Studijų Savaitei Rengti K-jos nariai kun. dr. J. Aviža ir bič. A. Grinienė aplankė jaunimo namus Koenigswinter, kur 7-14 rugpj. turėsime dešimtąją studijų savaitę. Vieta ir patalpos tikrai idealios. Kambariai dviem-trim ir nemažai vienukių, paskaitų salė didelė, graži; yra ir daugiau kambarių suėjimams, posėdžiams, o vaizdas į Reiną tikrai pasakiškas. Ir tas viskas stud. savaitės dalyviams nieko nekainuos! Tik kelionpinigiai šiais metais numatyti padengti vien jaunimui, prelegentams ir kitiems dalyviams, pagal atskirus prašymus.

Studijų savaitėje pareiškė noro dalyvauti ir Baltų-Vokiečių draugijos lietuvių-vokiečių sekcija. Jie dalyvaus aktyviai, padarys porą pranešimų ir žada suruošti istorinių Lietuvos žemėlapių bei moderniosios mūsų grafikos parodą.

Stud. savaitėje numatytos šios paskaitos ir pranešimai:

Tautiškumas, jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje;

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB STUDIJŲ SAVAITĖ

DR. JUOZAS GIRNIUS IŠRINKTAS ATEITININKŲ FEDERACIJOS VADU

Nepaprastoji Ateitininkų Konferencija, susirinkusi New Yorke, naujuoju Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių. Ateitininkijos vairavimas patikėtas nepriklausomos Lietuvos auklėtiniui. Federacijos vado klausimas paskutiniaisiais metais buvo gyvai diskutuojamas: tęsti tradiciją, rinkti Federacijos vadą, o gal paieškoti naujų veiklos kelių, kai gyvenimo ir veiklos sąlygos yra pakitusios. Nepaprastoji Konferencija pasisakė už tradicijos tęsimą ir Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių.

Naujasis Federacijos vadas lietuviškoje visuomenėje plačiai žinomas kultūrininkas, filosofas, vienas iš trijų pagrindinių Lietuvių Enciklopedijos redaktorių, kelių reikšmingų filosofinių ir visuomeniniai tautinių studijų autorius, būdingos naujos mūsų literatų kartos formuotojas.

Dr. Juozas Girnius yra gimęs 1915 m. gegužės mėn. 25 d. Sudeikiuose, Utenos apskr. Gimnaziją baigė Utenoje. Toliau filosofijos studijas tęsė Vytauto Didžiojo, Louvaino, Freibur-go ir Sorbonos (Paryžiuje) universitetuos. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete, Kanadoje.

Skaityti daugiau: DR. JUOZAS GIRNIUS IŠRINKTAS ATEITININKŲ FEDERACIJOS VADU

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui