PRO MEMORIA

Mūsų lietuviškajame tremties ir emigracijos gyvenime pakankamai išryškėjo naujos minties ir veržlios iniciatyvos baimė. Skundžiamasi jaunosios kartos atšalimu ir abejingumu lietuviškiesiems reikalams, bet bijoma jos idėjos, nepripažįstama jai tenkanti atsakomybė, rūsčios kovos priemonėmis atmetama jos iniciatyva. Amerikos Lietuvių Tarybos centriniame organe nepateisinamas vieno asmens šeimininkavimas ir kova prieš Lietuvių Bendruomenės idealistines pastangas virsta kova prieš jaunąją kartą.

Ištisai spausdiname JAV Lietuvių Bendruomenės atsiųstąją Pro memoria, kaip išliekantį dokumentą, vaizdžiai rodantį mūsų tarpusavio santykiavimo ir bendradarbiavimo formas, naujos minties ir iniciatyvos baimę.

Į Laisvę Redakcija

AUDIENCIJA PAS JAV PREZIDENTĄ J. F. KENNEDĮ 1962. II. 16.

LB Tarybos nutarimas

JAV LB III-ioji Taryba New Yorko 1961 rugsėjo 2-3 sesijoj nutarė siekti JAV prezidento J. F. Kennedžio audiencijos ir tai pavedė komisijai, sudarytai iš Tarybos narių dr. P. Vileišio, A. Giedraičio, O. Ivaškienės ir V. Izbicko.

Kodėl Bendruomenė?

Viešai paskelbtas LB Tarybos nutarimas sukėlė balsų: kodėl Bendruomenė? Tai esąs darbo pasidalijimo principo pažeidimas, nes audiencija — politinis veiksmas, o politinė veikla čia, Amerikoje, tepriklausanti vienam Altui.

Jonas Jasaitis

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos pirmininkas

Zigmas Dailidka JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos iždininkas

Inž. Valdas Adamkavičius

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos vicepirmininkas

Adv. Algimantas Kėželis

JAV Liet. B-nės Centro Valdybos narys teisiniams reikalams

Skaityti daugiau: PRO MEMORIA

DR. JONUI GRINIUI 60 METŲ

Kiekviena sukaktis, jeigu ji liečia reikšmingą istorinį įvykį ar brangaus asmens gyvenimą, mus pažadina lyg skardus gongo dūžis. Tik išgirdę jį, mes staiga suklustame, išsiplėšiame iš mechaniško kasdienybės ritmo ir aiškiai praregime tai, ką anksčiau išsiblaškęs žvilgsnis matė, bet nesuvokė. Ir juo žymesnė sukaktis, juo skardžiau nuaidi tas gongo dūžis. Šia prasme sukaktis yra ne tik į mus prabylanti pareiga ją derančiai pagerbti, bet drauge mus pačius praturtinti įžvalga, taigi, tikra dovana. Ne tik artimiesiems bičiuliams, bet ir platiems mūsų visuomenės — pirmoje eilėje katalikų — sluoksniams tokia yra solenizanto profesoriaus Jono Griniaus 60-ties metų amžiaus sukaktis. Įžymus dabarties lietuvių kultūrininko ir visuomenininko nueitasis gyvenimo kelias yra ryškus ir padrąsinantis dvasios ir idealo pergalės liudijimas mūsojoje tikrovėje. Medžiaginės civilizacijos barbarijos sąlygų supami ir demoralizuojami, mes ypatingai ilgimės tokio liudijimo, akivaizdaus ir įtikinančio.

— o —

Susitinka frontininkai Los Angeles mieste

Iš kairės dešinėn: L. Valiukas, dr. Pr. Padalis, prof. J. Brazaitis, J. Kojelis ir J. Jodelė (jis oficialiai LF bičiuliams nepriklauso, bet anot jo, esąs tikras “bičiulių bičiulis”).    L. Kančausko nuotr.


Sukaktuvininkas pasaulio šviesą išvydo Šiaurės - Vidurio Lietuvos kaime mūsų neramaus šimtmečio pradžioje — 1902 m. vasario mėn. 21 d. Prigimtis jo neapdovanojo žemiškais turtais. Priešingai. Net pačio brangiausio — sveikatos — jam pašykštėjo. Gal kaip tik dėl to jis labiau brangino gautąsias šviesaus proto ir jautrios širdies dovanas, savo įtemptu darbu jas patobulino. Dar mokyklos suole savo darbštumu, gabumais ir idealizmu atkreipė į save auklėtojų akis ir tuo būdu nusipelnė paramą, kurios dėka neturtingas jaunuolis išėjo aukštuosius mokslus nepriklausomoj Lietuvoj ir Prancūzijoj, gerai pasiruošė akademiniam darbui. Nuo 1929 m. jis įsijungė į Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto dėstomojo personalo sudėtį, kurioje išbuvo iki Nepriklausomybės sutemų.

Skaityti daugiau: DR. JONUI GRINIUI 60 METŲ

DARBAI IR IDĖJOS

PROF. ANTANO MACEINOS VIEŠA PASKAITA MIUNSTERIO UNIVERSITETE

Nors prof. dr. Antanas Maceina nuo pakėlimo į profesorius Miunsterio universitete seniai skaito paskaitas studentams, tačiau tik šių metų sausio 27 d. turėjo viešą, įžengiamąją paskaitą su visomis ceremonijomis.

Filosofijos fakulteto dekano Wehr ir daugelio kitų profesorių lydimas, prof. Antanas Maceina, iškilminga toga apsisiautęs, įžengė į paskaitos salę, kur buvo susirinkę jo slavistikos klausytojai bei kiti studentai ir gražus būrelis lietuvių.

Paskaitos tema buvo Kristaus simbolio prasmė Aleksandro Bloko poezijoje. Tema buvo vystoma ryšium su A. Bloko (1880-1921) poema Dvylika (1918), kurioje dvylika raudonarmiečių žygiuoja Petrapilio gatvėmis, keikdamiesi ir žudydami, ir kurių priekyje pagaliau pasirodo Kristus su rožių vainiku ant galvos, nešinas raudoną vėliavą. Ką norėjo A. Blokas šiuo simboliu pasakyti? — Prof dr. Antanas Maceina jungė Dvylikos Kristų su ankstesniu A. Bloko simboliu gražiąja Ponia, aplink kurią buvo sutelkta visa Aleksandro Bloko jaunystės kūryba. Ši gražioji Ponia buvusi kosmologinio prado išraiška ir vaizdavusi pasaulio sielą, iš kurios A. Blokas laukęs pasaulio perkeitimo ir tikėjęsis, kad poezija galinti šį perkeitimą įvykdyti. Tačiau pasaulio siela poetą didžiai apvylusi. Tada Aleksandras Blokas pasidaręs pesimistas ir kituose savo veikaluose tyčiojęsis iš savo lūkesčių. — 1917 m. revoliucija A. Bloką užklupo prislėgtoj nuotaikoj ir pažadinusi jame viltį, kad pasaulis gal dar bus galų gale perkeistas. Iš šios naujos vilties ir gimęs eilėraštis Dvylika. Tačiau jame gražioji Ponia nebepasirodo: jos vietą čia užėmė Kristus. — Šis posūkis rodo, kad A. Blokas savo pasaulėjautoj nusigrįžo nuo kosmologinio prado ir nuo Kosmos perėjo į Logos. Pasaulį jis ėmė pergyventi nebe kaip gamtą, bet kaip istoriją, kurios vėliavą neša nebe miglota pasaulio siela, bet Dievažmogis Kristus. Tuo pačiu kinta tada ir poezijos supratimas: ji virsta nurodymu į pasaulio perkeitimą, tiktai šio perkeitimo ženklu, bet ne pačia perkeistąją būtimi.

Skaityti daugiau: DARBAI IR IDĖJOS

VARDAI ĮVYKIUOSE

Lietuvos gen. konsulas Čikagoje dr. Petras Daužvardis iškilmingai pagerbtas jo 35 m. konsularinio darbo ir 25 m. konsulo pareigose Čikagoje proga. Gen. konsulo pagerbimui iniciatyvos ėmėsi buvęs JAV Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas Jonas Jasaitis, o pradėtąjį darbą užbaigė dabartinis apygardos pirmininkas Karolis Drunga. Bendruomenė pagerbimui rengti buvo sudariusi atskirą komitetą. Pagerbimo metu kalbėjo iš Washingtono atvykęs Lietuvos atstovas J. Rajeckas, Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirm. Jonas Jasaitis, Alto pirm. Leonardas Šimutis ir kiti. Gen. konsulas gavo daug sveikinimų raštu.

Veikliam ir nepailstančiam Lietuvos konsului Čikagoje dr. Petrui Daužvardžiui Į Laisvę siunčia geriausius linkėjimus.

Inž. Viktoras Naudžius, tris metus buvęs į Laisvę žurnalo Administratorius, dėl visos eilės kitų organizacinių įsipareigojimų iš eitųjų administratoriaus pareigų pasitraukė. Per trejus metus inž. Viktoras Naudžius jam patikėtas pareigas atliko kruopščiai ir pavyzdingai. Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba, JAV ir Kanados LFB centro valdyba ir Į Laisvę Redakcija inž. Viktorui Naudžiui reiškia nuoširdžią padėką ir linki gražios sėkmės kituose darbuose.

Kostas Bružas, ilgametis ir energingas Balfo ir Lietuvių Bendruomenės bei kitų lietuviškų organizacijų veikėjas, pakviestas Į Laisvę žurnalo administratorium. Naujasis administratorius pareigas jau perėmė. Dabartinis naujasis Į Laisvę administracijos adresas toks: Į Laisvę Administracija, 10734 S. Eberhart Ave., Chicago 28, Illinois. Telef. INterocean 8 - 6189. Visais administracijos reikalais kreiptis tik šiuo adresu. Į Laisvę metinė prenumerata 3 dol.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

PARTIZANO KNYGA

Juozo Lukšos-Daumanto, legendarinio Lietuvos partizanų vado, parašytosios knygos Partizanai už geležinės uždangos antroji laida pasirodys šią vasarą. Antroji knygos laida papildyta Lietuvos tikinčiųjų laišku Popiežiui, nežinomojo lietuvio laišku laisvajam lietuviui ir kita Juozo Lukšos iš Lietuvos atneštąja dokumentine medžiaga, ligi šiol dar nežinoma platesnei lietuvių visuomenei. Knygą leidžia Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti, lietuviškosios rezistencijos dvidešimties metų ir knygos autoriausdešimties metų žuvimo sukaktims prisiminti ir atženklinti.

Partizanai už geležinės uždangos — tai pirmoji ir vienintele knyga, parašyta atkakliųjų partizaninių kovų dalyvio ir vado, atskleidžianti antrosios sovietų okupacijos metu lietuvių tautos pasipriešinimą, kovojančių Lietuvos partizanų baimės nežinantį ryžtą, besąlyginį pasiaukojimą ir didvyrišką mirtį kovos laukuose, lygiai kaip ir Lietuvos išdavikų ir budelių negailestingą naikinimą.

Skaityti daugiau: PARTIZANO KNYGA

Pranešimas, atstovybės

Į LAISVĘ ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS

Su šiuo Į Laisvę nr. pasikeitė žurnalo administratorius ir administracijos adresas. Visais Į Laisvę administracijos reikalais kreiptis žemiau pridedamu adresu. Į Laisvę administratoriaus pareigas pasiėmė Kostas Bružas,energingas Balfo, Lietuvių Bendruomenės, kitų organizacijų veikėjas ir lietuvių spaudos bendradarbis. Naujasis Į Laisvę administratorius kreipiasi į visus Į Laisvę skaitytojus šiuo pareiškimu:

Prašau visus mieluosius Į Laisvę žurnalo skaitytojus laiku sumokėti prenumeratą ir pagal galimybę žurnalo leidimą paremti pinigine auka. Į Laisvę žurnalo įvairinimas ir tobulinimas yra mūsų visų rankose.

Kviečiu visus bičiulius ir visus skaitytojus surasti bent vieną Į Laisvę skaitytoją arba Į Laisvę užsakyti savo draugams ir pažįstamiems.

Skaityti daugiau: Pranešimas, atstovybės

Į Laisvę 1962 29(66)


  T U R I N Y S


Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  1
Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. . . 10
L. Žitkevičius: Partizano mirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  11
Julijonas Būtėnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime 26
Jonas Šoliūnas: Žodžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .   28
Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje . . . . . . . 31
Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda . . . . . . . . . . . . . . . . 37
Laisvės kovų nuvertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
Jonas Vaičiūnas: Lietuvių bendruomenės tarybos sesija . . . . . . . . . . . 45
        Lietuvių Bendruomenėje.
        Idėjos spaudoje.
        Darbai ir Idėjos.
        Vardai Įvykiuose.
        Žvilgsnis knygų lentynon . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45-64


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 


Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 29(66)

Žmogaus tragizmas


1962 M. LIEPA NR. 29 (66)

Kazimieras Baras

KATALIKIŠKOJO ŽMOGAUS ESMĖ

Žmogaus realybė — dvasinė, asmeninė žmogaus realybė priklauso nuo dviejų dalykų: pirmiausia, nuo tikrovės, kurioje jis gyvena dvasiniu būdu, ne vien fiziniu, be to, nuo vertybių, kurias jis kuria bei gali kurti. Tatai jau nusako katalikybės sistemą. Bet mums šiuo atveju rūpi ne katalikybės esmė, bet katalikiškojo žmogaus esmė; dėl to tai mes turim pažiūrėti, kaip tos realybės bei vertybės plėtojasi konkrečiame gyvame žmoguje, kaip į tai reaguoja asmenybė, kaip tąją realybę priima katalikiškasis žmogus ir kaip jisai jos įtakoje būdamas veikia.


Kun. Kazys Baras-Barauskas

gimė 1904 m. kovo 28 d. Ramygalos valšč. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kunigu įšventintas 1929 m. VD Universitete teisės licenciatą gavo 1930 m. 1938 m. buvo paskirtas Katalikų Spaudos Biuro direktoriumi ir 1939 m. Mūsų Laikraščio redaktoriumi, pasiekusio rekordinio skaitytojų skaičiaus, net virš 100.000. Kun. Kazimieras spaudoje bendradarbiauja nuo 1927 m. Jo straipsniai pasižymi intelektualumu ir gilumu. 1938 m. suredagavo knygą Krikščionybė Lietuvoje. Atskirai išleista Bolševizmo siaubas Lietuvoje 1941 m., ir Tremtinio pergyvenimai 1943 m. Kun. K. Barauskas išvyko iš Lietuvos pirmojo bolševikmečio metais. Amerikoje jau keliolika metų dirba Draugo redakcijoj, pastaruosius šešis metus redaguodamas pirmą puslapį. Yra ir eilės kitų laikraščių ir žurnalų bendradarbis.


Pirmiausia mes turim pažvelgti į tą tikrovės pasaulį, kuriame katalikiškasis žmogus gyvena. Suprantama, nėra vistiek, kokiame pasaulyje žmogus dvasiniai gyvena, kokį pasaulį jis pripažįsta ir mėgsta. Tasai pasaulis gali būti grynai medžiaginis, jis gali būti dvasiniai gilus; jis gali būti platus, apimąs visą tautą, gali būti siauras apsiribojąs namų bei šeimos reikalais; toks jisai ar kitoks — nuo to priklauso žmogaus esmė, jo realybė, jo būdas.

Skaityti daugiau: Žmogaus tragizmas

Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO PRIEŠ BOLŠEVIKUS DVIDEŠIMTMEČIUI ATŽYMĖTI

Birželis Lietuvos istorijoje paženklintas nepriklausomybės netekimu, masiniais Lietuvos gyventojų trėmimais, didvyrišku lietuvių tautos sukilimu ir nepriklausomybės atstatymu. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Rusija karinėmis priemonėmis Lietuvą okupavo; 1941 m. birželio iš 13 į 14 dienos naktį pavergėjas pradėjo nekaltų žmonių deportacijas ir ištrėmė 40.000 Lietuvos gyventojų; 1941 m. birželio 23 lietuvių tauta didvyriškai sukilo, atstatė Lietuvos Nepriklausomybę ir paskelbė Laikinąją Lietuvos Vyriausybę.

Į Laisvę puslapiuose pasisakė 1941 m. lietuvių tautos visuotinio sukilimo pirmieji organizatoriai, sukilimo vadai ir kovotojai. Meskime žvilgsnį kaip tuos įvykius istorinėje šviesoje pristato istorikas prof. dr. Zenonas Ivinskis.

Zenonas Ivinskis

“Artėja visų Lietuvos žemių išvadavimo valanda... Broliai lietuviai!... Imkitės ginklo... Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!"

Šitie žodžiai iš atsišaukimo į lietuvių tautą, kurį prieš dvidešimt vienerius metus, t.y: 1941-jų birželio 23-čios pusiau dešimtą rytą per Kauno radiofoną kaip labai išsiilgtą ir seniai lauktą naujieną skelbė Lietuvių Aktyvistų Fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis. Tame pačiame atsišaukime, kuris iš minėto radiofono buvo kartojamas visą dieną, tapo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Jau vakar buvo prasidėjęs vokiečių-bolševikų karas, tačiau, kol Reicho kariuomenė pasiekė Kauną, dvi dienas čia jau tvarkėsi Laikinoji vyriausybė.

Jau birželio 23 d. sukilėliai buvo užėmę netik ginklų sandėlius, policijos nuovadas, automatinę telefono įstaigą, radio stotį, bet ir Kaune sutelktąsias centrines įstaigas.

Skaityti daugiau: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

PARTIZANO MIRTIS

L. Žitkevičius

Broliai, žemę išpurenę,
Apraudojo arimus:
—    Mielas broli partizane,
Ar sugrįši į namus?

Sugirgždėjo tik varteliai,
Ir išėjo jis tylus:
—    Jei negrįšiu, grįš paukšteliai 
Į pavasario šilus.

Grįš į lauką artojėliai,
Grįš į laisvę Lietuva. —
Ir sudundo arimėliai,
Ir nusviro jo galva...

Julijonas Būtėnas

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONES

PARTIZANO MIRTIS

Julijonas Būtėnas buvo laisvojo pasaulio lietuvių šviesioji auka prie pavergtos Lietuvos dešimčių tūkstančių aukų rezistencijos kovoje.

Tai galima vertinti ir kaip auką Vakarų pasaulio, kurio lyderių moralinis lygis leido jų žodžiams skirtis nuo jų veiksmų, žodžiai kėlė tikėjimą ir kurstė žygius už laisvę. Veiksmai sukilusius už laisvę išdavė. To išdavimo auka buvo ir Julijonas, kaip ir visa Lietuvos rezistencija, kaip ir viso pavergto pasaulio pasipriešinimas.

(Iš leidžiamos knygos Partizanai)

Laisvės idėja neapkasama žemėmis, kaip apkasami partizanų lavonai. Faustas Kirša

VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS idealus gindami antrosios sovietų okupacijos metu Lietuvos laukuose didvyrių mirtimi padėjo galvas 30.000 partizanų. Neatiaidi, pasigailėjimo nežinanti ir nelygi kova prieš Lietuvos pavergėją tęsėsi nuo 1944 ligi 1953 metų. Aukojosi, kentėjo ir mirė JAUNOJI LIETUVA, Maironio išsvajota, išdainuota, išpranašauta. Ji pasirinko mirtį, bet ne vergiją. Tarp tų 30.000 kritusių partizanų įrašytas ir Julijono Būtėno vardas.

Julijonas Būtėnas — šviesi, spindinti asmenybė, pareigos, ištikimybės ir sąžinės vyras. Jo mirtis — aukos mirtis. Jis grįžo iš laisvės, iš laisvųjų Vakarų 1951 m. Grįžo į Lietuvą nelygios kovos tęsti tada, kada partizanų kovos jau blėso, kada, prof. dr. Zenono Ivinskio žodžiais tariant, “priešas išvystė didžiausią sekimą ir partizanų persekiojimą, visą Lietuvą aptraukęs specialių dalinių tinklu, normaliai rezistentas begalėjo išsilaikyti ilgiausiai

pusę metų... Bet Julijonas ryžosi, iki pat savo mirties palikęs ištikimas užsibrėžtos kovos idealui. Juo labiau neišdildomas tarp gyvųjų turi pasilikti jo didvyriškas žygis, jo jaunos gyvybės auka”.

JAUNYSTĖ

Julijonas Būtėnas gimė 1915 m. Dovydų kaime, Linkuvos apylinkėse. Gimnazijos suole jau ateitininkas, knygos mylėtojas, gabus mokinys. Jo gabumai itin pasireiškė svetimų kalbų srityje. Baigęs gimnaziją galėjo ne tik keliomis svetimomis kalbomis skaityti, bet ir kalbėti. Iš pat jaunystės mylėjo spaudos darbą. Persikėlęs į Kauną, Vytauto Didžiojo Universitete studijavo teisę. Bet teisė jam buvo ne prie širdies. Pradėjo dirbti Ryto, vėliau XX Amžiaus redakcijose.

Skaityti daugiau: Julijonas Būtėnas

Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime

Andrius Baltinis

Lietuviškasis charakteris ir ugdymo idealas

Lietuvybės išlaikymas yra vienas iš svarbiausių mūsų, nuo visos tautos atskirtos dalies, uždavinių ir didžiųjų rūpesčių. Šis uždavinys tremties sąlygose yra labai platus ir sudėtingas, ir todėl tarp kitų su juo susijusių problemų gali iškilti ir klausimas, ar lietuvybė reiškiasi ir individo asmeninėmis žymėmis?

Sunkus yra klausimas, kokios yra kiekvienos tautos būdingos asmenybės žymės, arba koks yra jos charakteris, ir taip filosofų ir psichologų šiuo klausimu sutarimo nėra. Dr. J. Girnius tautinį charakterį aptaria šitaip: "Tai pažiūrų į gyvenimą visuma, išreiškianti tautai būdingą etozą ir atitinkamai objektyvuotą tam tikrais nusistatymais bei papročiais (Tauta ir tautinė ištikimybė, 256 p.)”. Iš šio logiškai teisingo tautinio charakterio aptarimo iškyla trys sunkenybės, norint į jį atremti lietuviškosios asmenybės ugdymą: 1. kiekvienos tautos nariai yra tokie skirtingi savo asmeninėmis žymėmis ir pažiūromis, kad šių pažiūrų visuma neįtelpa į jokią schemą: 2. tautinio charakterio samprata reikalauja, kad pasirinktosios ypatybės būtų ne tik būdingos šiai tautai, bet kad būtų ir skirtingos nuo visų kitų tautų; 3. Jei tautinio charakterio apibūdinimas ir būtų galimas, jame įtilptų ir neigiamos žymės — nevertybės. Ar lietuvybės išlaikymo dėliai mes sąmoningai turėtumėm jaunajai kartai perduoti ir šias neigiamąsias savybes?

Tokiai padėčiai esant, lietuviškosios asmenybės ugdymą tenka atremti ne tik į tautinį charakterį, bet ir į lietuviškojo ugdymo idealus.

Skaityti daugiau: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime

ŽODŽIAI

Jonas Šoliūnas

SKAUSMAS

Nebaigta simfonija,
Mirties agonija —
Liepsnose paskendusio Holywood’o pašlaitės,
Riksmas mergaitės,
Išniekintos Katangos gatvėj...
Tyla pritvinkęs Sibiro gruodis,
Hirošimoj veidas pajuodęs — 
Žodžiai: laisvė, lygybė skrajoja 
Girdžiu Erodas joja —
Nuskint nekaltų pumpurų...

Skaityti daugiau: ŽODŽIAI

KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

1961 METAI

Mečys Musteikis

DRAMOS TEATRAI

Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1961 m. pastatė penkis naujus veikalus: Kazio Sajos 3 v. dramą Pirmoji drama, režis. R. Juknevičius; spektaklį jauniesiems — E. Švarco 3 v. 6 pav. pasaką Sniego karalienę (pagal Anderseną), režis. R. Juknevičius, dail. Mataitienė - Kopūstinskaitė; H. Ibseno 3 v. šeimyninę dramą Šmėklas, režis. J. Rudinskas, dail. R. Vinciūnas; J. Marcinkevičiaus bolševikine tema poemą Kraujas ir pelenai, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Ceičytė. Poemoje vaizduojama “kaip skaudžiai klydo tie, kurie nesuprato, jog tik tarybinis kelias, kova su fašizmu juos gali išgelbėti” (Lit. ir Menas, nrč 20, 1961); N. Pogodino trilogijos apie V. Leniną paskutinę dalį — 13 paveikslų vaidinimą Trečioji patetinė režis. R. Juknevičius, dail. M. Persovas.

Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė keturis naujus veikalus: Karlo Goldoni 3 v. komediją Mirandoliną, režis, estas Leo Kalmetas, dail. J. Malinauskaitė; V. Korostyliovo 2 dalių 9 pav. komediją Tikiu tavimi, režis. A. Galinis, dail. F. Navickas, komp. V. Baumilas; A. Šteino pjesę Okeaną, režis. H. Vancevičius.

Kauno Valst. Muzikinis Dramos Teatras pastatė vieną naują veikalą — B. Asafjevo baletą Bachčisarajaus fontaną. Baletmeisteris — rusas J. Fastrebovas, dirig. J. Indra, dail. D. Kopūstinskaitė - Mataitienė.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

Dvidešimtojo amžiaus gėda

Naujieji Kremliaus viešpačiai giriasi reformomis, kurias pravesti juos privertė ypatinga padėtis. Bet reformos nebuvo užbaigtos ir paslapties skraistė vėl uždengė baisią darbo vergų stovyklų tikrovę

NAUJOS ŽINIOS APIE SOVIETŲ DARBO STOVYKLAS

Julius Vidzgiris

Kokie bebūtų nūdieniai technikos laimėjimai, jie neužtrins didžiosios mūsų amžiaus gėdos: masinių žudynių, masinių trėmimų, koncentracijos stovyklų.

Sovietai pastaruoju metu ypač suskato girtis savo pirmaujančia technika. Tuo galima bent tuo tarpu dar labai pagrįstai abejoti. Neabejotinai jie pirmauja darbo vergų koncentracijos stovyklomis.

Po Stalino mirties kurį laiką atrodė, kad priverstino darbo sistema buvo sudrebinta iš pamatų. Sunki krašto demografinė būklė ir plintantis streikų bei sukilimų sąjūdis darbo vergų stovyklose vertė daryti nuolaidų, juo labiau, kad pačioje režimo viršūnėje virė nuožmi kova dėl valdžios pagal seną bolševikų dėsnį “kas ką”.

Iš sugrįžusiųjų į Vakarus buv. kalinių pasakojimų buvo sužinota daug smulkmenų apie nežmoniškas sąlygas sovietų priverčiamojo darbo stovyklose, o taip pat apie didvyriškas pasipriešinimo kovas. Grįžusieji pasakoja ir apie režimo pastangas gelbėti padėtį: gerinti kalinių gyvenimo ir darbo sąlygas, mažinti jų mirtingumą, mažinti stovyklose laikomų kalinių skaičių, racionalizuoti jų darbą, keisti vidaus tvarką.

Skaityti daugiau: Dvidešimtojo amžiaus gėda

Laisvės kovų nuvertinimas

NAUJOS RŪŠIES PAGUNDA, PASIRODŽIUSI TĖVYNĖS SARGO PUSLAPIUOSE

Tėvynės Sargas 1962 m. nr. 1(21) prašneko apie 1941 m. birželio 23 d. visuotinį lietuvių tautos sukilimą ir Laikinąją Vyriausybę. Po ilgo tylėjimo prašneko skirtinga gaida. Prašneko dargi tuo metu, kai lietuviškoji spauda jau mini ne tik tragiškuosius birželio įvykius -— okupanto įvykdytas nekaltų žmonių deportacijas, bet pradėjo minėti ir herojinius birželio veiksmus, prasiveržusius visuotiniu lietuvių tautos sukilimu. Įvairiose lietuvių kolonijose 1941 m. sukilimo minėjimai jau virsta visiems lietuviams brangia ir šventa tradicija. Skirtingai prašneko netgi tada, kada sukilimo organizatoriai, vadai ir jo dalyviai paskelbė savo atsiminimus, išryškino sukilimo organizavimą, sukilimo vyksmą ir vieningai įvertino didelę sukilimo reikšmę.

Prelatas Pranciškus Juras, didelis lietuviškos knygos mylėtojas ir leidėjas

Tėvynės Sargo puslapiuose paskelbtas žodis skaudina 1941 m. sukilimo organizatorius ir kovotojus, žemina sukilimo dalyvių ryžtą ir pasiaukojimą, nuvertina laisvės kovų pastangas. Skaudžiausiai jis neteisingas prieš tuos, kurie gindami Vasario Šešioliktosios idealus 1941 m. sukilimo kovose paaukojo savo gyvybes ir nebegali kalbėti. Pavergtoje Lietuvoje išniekinti jų kapai ir atminimas įpareigoja kalbėti gyvuosius.

Skaityti daugiau: Laisvės kovų nuvertinimas

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Jonas Vaičiūnas

Gražiai lietuviškais išdirbiniais papuoštoje Čiurlionio namų salėje Clevelande JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo pirmininkas St. Barzdukas birželio 2 dieną atidarė IlI-sios Tarybos antrąją sesiją žodžiais:    “Lietuviškame savo kelyje nestokojame vedamųjų minčių ir prasmingų įpareigojimų. Antai, Lietuvos Himnas liepia mums jungti praeitį su dabartim, remtis doros ir tiesos principais, siekti bendrosios gerovės, nešti į gyvenimą šviesos, tėvynės meilės ir lietuvių vienybės pradus”. Vesdamas toliau, pareiškė, kad “Lietuvių Charta tai išplėtė ir papildė eile konkrečių uždavinių: kad priklausytume organizuotai tautinei savo bendruomenei, vykdančiai Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą reikštis sava kalba, tautinėmis ir valstybinėmis tradicijomis, kūrybiniais kultūriniais savo siekimais ir laimėjimais. Lietuvių Bendruomenė skinasi kelią į mūsų gyvenimą savo užsimojimais ir darbais, tautinio solidarumo, visuotinumo ir demokratizmo dvasia.” Primindamas, kad sesija stovi prieš jaudinančius, drumsčiančius mūsų gyvenimą, uždavinius, siūlo sesijoje aiškumo, tvirtumo ir rimties. Prezidiumo vardu sveikindamas sesijos dalyvius ir svečius, kviečia neužmiršti mirusių Bendruomenės darbuotojų ir juos pagerbti minutės atsistojimu.

Už prezidiumo stalo be pirmininko abu vicepirmininkai: dr. A. Nasvytis, A. Mikulskis, sekretorius inž. V. Kamantas ir sekretoriato talkininkės: O. Grigonytė, A. Barzdukaitė ir V. Kasperavičiūtė.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

JAV LB Tarybos nutarimai

JAV Lietuvių Bendruomenės Taryba, 1962 birželio 2-3 sesijoje Clevelande apžvelgusi Amerikos lietuvių gyvenamojo meto aktualiuosius reikalus ir stovėdama prieš iš šių reikalų kylančius ateities uždavinius bei reikalavimus, nutarė:

Lietuvos laisvės kovos reikalu

Išklausiusi pranešimų kultūrinės veiklos ir Lietuvos laisvės kovos klausimu ir juos išdiskutavusi, LB Taryba nurodo, jog Lietuvių Bendruomenės esmė, pobūdis bei uždaviniai yra aiškiai nusakyti Lietuvių Chartoje, kuri nenumato Bendruomenei ir kiekvienam lietuviui jokių išimtinai privalomų ar iš veiklos išskirtinų darbų.

Todėl LB Taryba, vadovaudamasi kiekvienam lietuviui būtina pareiga aktyviai jungtis į laisvės kovą, paveda LB Centro Valdybai, bendradarbiaujant su kitomis tą darbą dirbančiomis institucijomis bei organizacijomis, rūpintis, kad laisvės kovos darbas būtų veiksmingas ir derinamas lietuviško solidarumo dvasia.

Atsižvelgdama į pastarojo laiko negalavimus laisvės kovos vadovavime, JAV Lietuvių Bendruomenė siekia JAV lietuvių atstovavimo ko platesniu visuomeniniu pagrindu, paremtu nuoširdžiu tarpusavio bendradarbiavimu.

Skaityti daugiau: JAV LB Tarybos nutarimai

IDĖJOS SPAUDOJE

* Išplėstos diskusijos * Balsas į visuomenę ir iš visuomenės * Kas pasipriešino Bendruomenės pastan­gom * Bendruomenė ir politika * Kova prieš privačią iniciatyvą * Heroji­nio birželio prisiminimas * Slap­toji spauda ... Amerikoje.


Lietuvių spaudoje keletą mėnesių virė karštos diskusijos dėl Amerikos Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos jungtinės delegacijos pas Amerikos prezidentą Lietuvos nepriklausomybės šventės dienoje. Triukšmas kilo ne dėl audiencijos reikalingumo, bet kas turi teisę jos prašyti ir kam tokia teisė nepripažįstama. Į viešumą iškilęs skaudus nesutarimas galėjo tyliai ir ramiai virsti gražiu sutarimu, jei Altas būtų parodęs norą lygiateisiškai bendradarbiauti, ko troško ir siekė Bendruomenė, tose pastangose parodžiusi daug geros valios.

Bendruomenė savo pastangas išryškino pareiškimu: gyvenimas nesiduoda spraudžiamas į griežtus rėmus, o laisvės kovai angažuojamas tiek paskiras lietuvis, tiek visa Bendruomenė. Lietuvos laisvės kovos atsisakymas būtų pagrindinių Bendruomenės tikslų ir uždavinių išsižadėjimas, kuriuos vykdyti įpareigojo Lietuvių Charta. Bendruomenė tesiėmė tik to, ko kiti veiksniai nedarė.

Bendruomenei priekaištai atėjo iš Naujienų. Ir dabar sunku pasakyti: ar Naujienose spausdinti prieš Bendruomenę nukreipti puolimai reiškė Alto mintį, ar tik Naujienų redaktoriaus dr. P. Grigaičio nuotaikas, kuris kartu yra ir Alto sekretorius? Daugiau tikėtina į antrąją galimybę.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

DARBAI IR IDĖJOS

REIKŠMINGA K. V. TAURO KNYGA ANGLŲ KALBA

GUERILLA WARFARE ON THE AMBER COAST

Istoriją sudaro įvykiai ir užrašai. Tai reiškia, jog ir labai įvykiais turtinga praeitis gali vėlesnėms kartoms atrodyti kaip savotiška istorinė dykuma, jeigu apie tuos įvykius neišlieka užrašai. Taip jau ne kartą yra atsitikę su mūsų tautos istorija, turtinga įvykiais ir skurdžia savais užrašais. Mes puikiai žinome, kokie šališki yra svetimųjų užrašai.

Toks pavojus gresia ir mūsų dienų Lietuvos žūtbūtinėms kovoms. Be užrašų jos gali patekti užmarštin, nors vargiai kada nors savo istorijoj lietuviai taip atkakaliai kovojo už savo laisvę. Iš kitos pusės, sovietinis okupantas, ypač pastaruoju metu, daro visas pastangas šių kovų prasmei suklastoti. Kankinimų kamerose saugumiečių išgauti aukų prisipažinimai arba tiesiog padirbti parodymai dabar skelbiami kaip “archyviniai dokumentai”. Okupanto kėslas aiškus: jeigu išliks ateičiai kokia žinia apie Lietuvos laisvės kovotoją — partizaną, tebūnie ji visiškai sujuodinta.

Nors slaptoji veikla okupacijos ir partizaninio karo sąlygomis principiniai vengia rašytinių pėdsakų, tačiau partizanų vadovybė pokario metais stengėsi savo slaptuose archyvuose išsaugoti svarbesnės istorinės reikšmės medžiagą. Savaime suprantama, jog tik mažas skaičius galėjo žinoti, kur jie buvo slepiami. Su tų laisvės kovotojų mirtimi didelė dalis dokumentinės medžiagos liko pasmerkta žūti netinkamose slėptuvėse. Kita dalis buvo pačių partizanų sunaikinta paskutiniu momentu, kai juos apsupdavo emgebistai. Pagaliau, kai kas pateko priešams ir dabar klastojama bei maišoma su tardymų medžiaga.

Skaityti daugiau: PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

VARDAI ĮVYKIUOSE

Stasys Santvaras gegužes 27 d. atšventė šešiasdešimtąjį gimtadienį. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių tremties gyvenime iškili, daugiašakė ir nepavargstanti asmenybė. Literatūroje poetas, dramaturgas, operų libretų vertėjas ir rašytojas, baleto Sužadėtinė libreto kūrėjas. Teatro veikloje solistas, aktorius, teatro direktorius. Bendradarbiauja spaudoje ir reiškiasi visuomeninėje veikloje. Savanoris, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis. Ginant Lietuvos laisvę kovose buvo sužeistas.

Stasys Santvaras

sukaktuvininkas

Grožinės literatūros baruose pradėjo reikštis 1921 metais, atspausdindamas pirmuosius eilėraščius Sekmojoj dienoj. Pirmasis dramatinio žanro veikalas Saulytė pasirodė 1923 metais, o 1924 m. išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys Saulėtekio maldos.

Stasys Santvaras gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rusteikoniuose, Seredžiaus valsč., Kauno apsk. Mokėsi Seredžiuje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos konservatorijoj studijavo muziką ir dainavimą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, muziką ir dainavimą studijavo Milane, Italijoj, kartu gilindamasis italų kalboje ir literatūroje. Parašė 8 scenos veikalus išleido 6 poezijos rinkinius, jo parašyti 3 lietuviškų operų ir 1 baleto libretai. Išvertė daug operų ir apie 100 paskirų operų arijų ir dainų. Sukakties atženklinimui Lietuvių Enciklopedijos leidėjas išleidžia naują Stasio Santvara eilėraščių rinkinį Aukso taurė.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

LB Kultūros Fondo leidiniai

★   Juozo Plačo Gintaras, vadovėlis Lituanistinių mokyklų aštuntajam skyriui. Išleido JAV LB Kultūros Fondas, leidimą finansavo Illinois Lietuvių Gydytojų d-jos Pagalbinis Moterų vienetas. Spausdino VI. Vijeikio spaustuvė, 1961 m., 256 psl. Kaina nepažymėta. Vadovėly, daugiausia skaitiniai, iliustruoti mūsų dailininkų iliustracijomis, apsčiai jame mūsų rašytojų ir poetų kūrinių, dainų su gaidomis, mįslių ir tautosakos. įdėtas taip pat ir Lietuvos žemėlapis. Toje pačioje knygoje yra ir Lietuvos geografijos ir Lietuvos istorijos skyriai, pirmąjį redagavo J. Plačas, antrąjį kun. V. Bagdanavičius.MIC. Vadovėlis mielas akiai ir įdomus dėl savo įvairumo. Jaunimas čia turės ne tik pasiskaitymų, bet ir žinių, iš Lietuvos literatūros, istorijos ir geografijos. Knyga gali būti vertinga ir silpnai lietuviškai mokančiam suaugusiui, kuris turės progos pagilinti kalbą ir praturtinti savo žinyną. Be abejo neišvengta ir netikslumų. Stepas Zobarskas vienoj vietoj pavadintas Stasiu, o Paulius Stelingis Petru. Vadovėlis tinkamas pasiskaityti ir jaunes-niem negu aštunto sk. mokiniam.

★   Lietuvos laukai yra taip pat Kultūros Fondo vadovėlis, išleistas dar 1959 m., kurio išleidimą taip pat finansavo Illinois Lietuvių Gydytojų d-jos Pagalbinis Moterų vienetas. Šis vadovėlis skiriamas Lituanistinių mokyklų penktajam skyriui. Vadovėlio autorė Sofija Jonynienė parinko įvairių mūsų autorių apsakymėlių; ir eilių. Skaitiniai parinkti mokamai, vadovėlis iliustruotas spalvotom iliustracijom ir, be abejo, labai naudingas leidinys mūsų lituanistinėm mokyklom. Reikia pasidžiaugti Gydytojų Moterų Pagalbinio vieneto efektyvia parama. Padėdamos Kultūros Fondui išleisti tokius vadovėlius, gydytojų žmonos ne tik įamžino savo vardą, bet ir palengvino mūsų jaunimui sąlygas mokytis lietuviškai.

★   Prof. V. Biržiškos Aleksandrynas 1 tomas yra bene didžiausias Kultūros Fondo darbas, pareikalavęs nemaža išlaidų. Nors kai kurių teigimu jis nebuvęs būtino reikalo ir investuotas kapitalas be reikalo, tačiau mūsų nuomone rankraštyje būdamas toks kapitalinis mokslinis darbas galėjo dingti. Nors niekada išleidimas neapsimokės, tačiau kultūriškai atliktas didelis darbas, pasitarnaująs mūsų taip užleistai mokslinei literatūrai. Gražiai išleistoj knygoj užtinkama 100 senųjų rašytojų vardų. Tai didelės svarbos mokslinis žinynas, liečiąs rašiusius ligi 1865 m. Knyga įrišta į kietus viršelius, kainuoja 7.50 dol. Visi šie LB Kultūros Fondo darbai liudija, kad Bendruomenė atlieka visą eilę tokių svarbių kultūrinių darbų, kurie jai užpelno didelę mūsų kultūringosios visuomenės padėką.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Laiškai, aukos

LAIŠKAI

Nepasirašęs ir savo adreso nenurodęs skaitytojas rašo: “Jūsų žurnalas kartais pasiekia mane mano adresu iš 1958 metų, bet aš jau trečioj vietoj gyvenu, o Jūs teberašot senuoju adresu. Tai ir nepateisinama ir netikslu, arba, geriau sakant, parodo, kaip Jūs traktuojate tariamuosius prenumeratorius”.

Laiškas išsiųstas iš Čikagos.

Atsakymas nepasirašiusiam laiško siuntėjui

Į Laisvę kiekviename numeryje skelbia tokį pranešimą: Į Laisvę skaitytojai, pakeitę savo adresus, tuojau praneškite savo adresą administracijai”. Skaitytojai, pranešę savo naująjį adresą, Į Laisvę gauna naujuoju adresu. Administracija, jei jai nepranešama, adresų pasikeitimo negali žinoti.

Skaityti daugiau: Laiškai, aukos

Pranešimas, atstovybės

Į LAISVĘ ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS

Paskutiniame Į Laisvę (28) nr. kiekvienam skaitytojui buvo pasiųstas vokas — priminimas prenumeratai atnaujinti. Dalis skaitytojų vokus grąžino ir prenumeratos reikalus sutvarkė. Kita dalis skaitytojų dar neatsiliepė.

Administracija kreipiasi į skaitytojus galimai greičiau pasiųstuosius vokus grąžinti. Greitas prenumeratos reikalų sutvarkymas palengvina administracijos darbą. Kiekvienam atsilyginusiam skaitytojui siunčiamas pakvitavimas.

Administracija dėkoja tiems skaitytojams, kurie Į Laisvę žurnalo leidimą paremia ir aukomis. Šiame Į Laisvę nr. skelbiamas gražus aukotojų skaičius.

Dabartinis administracijos adresas: Į Laisvę, 10734 S. Eberhart Avė., Chicago 28, Illinois.

Kostas Bružas

Į Laisvę Administratorius

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Anglijoje: S. Nenortas, 1, Ladbroke Gardens, London, W. 11,

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria.

Skaityti daugiau: Pranešimas, atstovybės

Į Laisvę 1962 30(67)


    T U R I N Y S

Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje ..... 1
Maironis: Didvyrių kapai ................................ 11
Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody .... 12
Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj ...................... 17
Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos ................. 22
Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas .......... 27
Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save ........................ 29
Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj 37
Prie mėlynų kalnų ir ežerų .............................. 41
Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta? ........... 44
Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky .... 48
Madrido lietuviškasis balsas ............................ 52
Gerardas Balčiūnas: Socialinis ir filosofinis klimatas
  Šiaur. Amerikoje akademiniam jaunimui ir intelektualams 55

      Darbai ir Idėjos ...  37-64
                      Idėjos spaudoje,
                      Vardai įvykiuose,
                      Žvilgsnis knygų lentynon

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 30(67)

LIETUVA ATVIRO RUSINIMO KELYJE


1962 M. LAPKRITIS NR. 30 (67)

SOVIETINIO UNITARIZMO KĖSLAI Į LIETUVIŲ TAUTOS EGZISTENCIJĄ

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Prieš keletą metų Į LAISVĘ skiltyse dr. J. Grinius, svarstydamas Europos apsijungimo tendencijas, rašė, kad "Europos tautos yau yra atėjusios į tokį istorinį tarpsnį, kuriame tautinės suvereninės valstybės izoliuotai nebegali išsilaikyti. Nebegali net didžiosios tautos.” (Į Laisvę, 1955/5 nr. 9 psp). Konstruktyviai ir konkrečiai antvalsty-bės idėja ir jos praktiškas vykdymas yra taip pat aptarti gairėsi Į Pilnutinę Demokratiją (Į Laisvę leidinys, 1958, New Yorkas, 38-46 p.p.). Čia greta tezės, kad "Tautinė valstybė yra savaimingas žmogaus asmens išsivystymas į tautinio suverenumo organizaciją”, t. y. į tautinę valstybę, tuoj pat formuluojama ir antroji tezė, kad "Valstybių jungimasis į antvalstybę yra neišvengiama dabartinio kultūros laipsnio apraiška”. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo šių tezių pasirodymo, Europos Bendrosios Rinkos bendruomenė jau yra konkretus pavyzdys antvalstybės idėjos praktiško vykdymo.

Būdinga, tačiau, kad sykiu su tautų suartėjimu, su jų glaudesniais ryšiais ir su valstybių apsijungimo į antvalstybines organizacijas vystymusi Vakarų Europoje lygiagrečiai vystosi bei stiprėja taip pat pagarba ir garantijos tautinei individualybei, tautinės kultūros savitumams. Tai yra ne kas kita, kaip demokratinio principo išsiskleidimas tautų santykiuose. "Kaip tautinė valstybė yra pagrįsta asmens pirmenybės principu, taip antvalstybinė organizacija turi būti pagrįsta tautinės individualybės pirmumo principu", — sakoma gairėsi Į Pilnutinę Demokratiją. 

Skaityti daugiau: LIETUVA ATVIRO RUSINIMO KELYJE

PASAULIO LIETUVIU ARCHYVAS

Jo būstinė Čikagoje. Juo rūpinasi, tvarko ir jo direktorium yra istorikas Vincas Liulevičius. Sunkiame darbe direktoriui talkina 2 savo pavardžių neskelbią bendradarbiai.

Pasaulio Lietuvių Archyvas šį rudenį susilaukė 16 metų. Beveik dešimtmetį PLA buvo prisiglaudęs seselių kazimieriečių patalpose. 1962 kovo pabaigoje tas patalpas turėjo apleisti. Archyvas įsikūrė JAV Lietuvių Bendruomenės išnuomotame privačiame name. Sutartis pasirašyta 2 metams. Persitvarkymo darbas užtruks ligi šių metų pabaigos, o po to greit vėl reikės ieškoti naujos pastogės, nes namas parduodamas.

Pasaulio Lietuvių Archyve sutelktas didelis lietuviškos raštijos ir istorijos turtas. Jau suklasifikuoti ir suregistruoti 154,832 vienetai, kuriuos sudaro: 191,334 įvairūs dokumentai, laiškai ir kt., 6,480 knygų, 49,327 egzemplioriai periodikos ir 7,691 kitų dalykų (vėliavos, magnetiniai kaspinai, antspaudai...). Kai visa turima medžiaga bus suklasifikuota ir suregistruota, turimų vienetų skaičius priartės prie pusės milijono.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIU ARCHYVAS

DIDVYRIŲ KAPAI


MAIRONIS

Baladės Ant Punios kalno ištrauka

Lietuvi, pabučiuok po kojų
Krauju permirkusią čia žemę. 
Pagerbk kapus tėvų herojų,
Iš kur ainiai stiprybę semia.
Tai čia baisi, atmintina,
Įvyko drama kruvina,
Kokios pasaulis nėra matęs.
Net kraujo troškuliu besočius
Plienu apkaustytus kryžiuočius,
Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs.
Tai kapas Margio milžinų!
Nors amžių šešetas sukako,
Kaip jie — tik sauja pelenų!..
Tačiau daugiau už gyvus sako.

Skaityti daugiau: DIDVYRIŲ KAPAI

OKUPUOTOS LIETUVOS ŪKIO PADĖTIS SOVIETINIAME VEIDRODY

ŪKIO PLANAS I-ME 1962 PUSMETY

Okup. Lietuvos Centrinė Statistikos Valdyba praneša, kad 1962 I-ojo pusmečio ūkio planas apskritai yra įvykdytas, tačiau kai kurios pramonės sritys savo gamybos planų nėra įvykdžiusios. O tarp atskirų įmonių, savo planų neįvykdžiusių, minimos ir tokios stambios Lietuvos įmonės, kaip Baltijos laivų statykla, “Nemuno” metalo dirbinių fabrikas, elektros skaitiklių fabrikas, dviračių fabrikas, centrinis medžią apdirbimo kombinatas, šlifavimo ir staklių fabrikas, “Pergalės“ turbinų fabrikas, grąžtų fabrikas, “Neries" žemės ūkio mašinų fabrikas, "Inkaro” avalynės kombinatas, kuro aparatų fabrikas.

Kadangi plano įvykdymas nustatomas ne pagal gaminių kiekį, o pagal jų kainą, tai, norėdamos planą įvykdyti ir viršyti, įmonės stengiasi pirmiausia gaminti brangesnės rūšies gaminius. Pvz. Tiesa rašo, kad "prieš 8 metus "Drobė” pradėjo gaminti audinį vadinamą ševiotu. Tada jis turėjo paklausą”, bet šiuo metu "prekybininkai nebenori imti. Tačiau ševiotą “Drobė” audžia pilnu tempu”. Nors rinkoje paklausa yra cheminių pluoštų audiniams, bet “Drobė” jų, pasak Tiesos, mažai gaminanti, nes jie pigesni ir planui įvykdyti jų reiktų daugiau pagaminti.

Skaityti daugiau: OKUPUOTOS LIETUVOS ŪKIO PADĖTIS SOVIETINIAME VEIDRODY

Kova prieš religiją Okup. Lietuvoje

Buvęs Sovietų Rusijos švietimo komisaras Lunačarskis mirtiną komunizmo neapykantą krikščionybei išreiškė žodžiais: “Mes neapkenčiam krikščionybės ir krikščionių: jų patys geriausieji yra pikčiausi mūsų priešai. Jie skelbia artimo meilę ir gailestingumą, o tai kaip tik priešinga mūsų įsitikinimams. Krikščioniškoji meilė yra revolucijos kliūtis. Tad šalin artimo meilė! Mums reikia vien neapykantos. Gerai išmokę neapkęsti, mes nugalėsim pasaulį. Apsidirbę su žemės karaliais, dabar turim kibti į dangaus karalystę. Ši antireliginė kova neturi apsibrėžti vien Rusijos ribomis: ji turi pasklisti visame pasauly, tiek musulmonų, tiek katalikų kraštuose”. (K. Čibiras. Komunizmas — antikristo religija, Boston, 1947, psl. 7).


Sovietų Rusija, daugiau kaip 20 m. naikinusi religijas savame krašte, antrojo pasaulinio karo ir pokario metais pavergusi Rytų ir Vidurio Europos tautas, antireliginę kovą visu kietumu pradėjo taikyti ir tuose kraštuose. Religijos naikinimas palietė ir katalikiškąją Lietuvą.

Antireliginė kova Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metu.

Iš paviršiaus žiūrint, pirmomis Sovietų okupacijos dienomis Maskva Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu laikėsi santūriai. Netgi siekta dvasiškijos palankumo "naujai santvarkai.” Komunistiniai propagandistai viešai ir garsiai skelbė, jog dabar kiekvienas gyventojas turi vienodą laisvę tikėti ar netikėti. Betgi toji "laisvė” tebuvo tik apgaulė, kurią Stalinas yra išreiškęs žodžiais: “Geri žodžiai yra kaukė blogiems darbams paslėpti. Nuoširdi diplomatija yra tiek galima, kiek sausas vanduo ar medinė geležis. (Ibid. psl. 3).

Skaityti daugiau: Kova prieš religiją Okup. Lietuvoje

REALYBĖ IR ILIUZIJOS

Komunistinio tvano pavojus grasė Vakarams ištisus dešimtmečius. Dabar jis yra arti mūsų. Bet jo artimumas nepateisina tokio situacijos apsprendimo, kur realybė sumaišoma su iliuzija.

Antanas Musteikis

Kovoje tarp Rytų ir Vakarų yra natūralu, kai kiekviena šalis pristato save gražiausiomis spalvomis. Yra taip pat įprasta ir natūralu, kai Vakarų demokratija ir svetingumas yra komunistų infiltratorių, pakeleivių ir vad. progresyviųjų intelektualų piktnaudojami. Tačiau yra mažiau ‘natūralu’, nors gana įprasta, kai geriausios Vakarų mokslinės pastangos patenka į komunistinį bučių.

Čia mes neturime galvoje tų žmonių, kurie iš seno rodo nepasitikėjimą ir baimę vokiečiams. Kaip ir sovietinėj propagandoj, vokiškojo baubo kėlėjų spauda matuoja dabartinės Vokietijos apraiškas pasenusiais nacionalsocialistiniais modeliais. Dar daugiau: yra lengva pastebėti, kad tie žmonės vartoja trumpesnį matą komunistinėm apraiškom aptarti, o ilgesnį — vokiškom, tartum dabartinio pasaulio tikrasis pavojus yra vokiečiuose, o ne rusuose. Kaip pavyzdį, paminėsime porą idėjų, parinktų iš populiarių liberalinių magazinų. “Nato įsijungė į wehrmachtą” — skamba straipsnio antgalvė, kai kalbama apie laisvosios Europos gynimą; "mokslininkas yra suviliotas ir apgautas”, kai jis užsiėmęs modernių ginklų tobulinimu, kad savo kraštą apsaugotų. Skaitytojas greit pastebės nuolatinį tokios spaudos bendradarbių šališkumą ir jų įtaka liks ribota. Tačiau išdavos yra kitokios, kai tos pačios idėjos pakliūva į mokslinį leidinį. Mokslo vardu yra lengva parduoti iliuziją vietoj realybės.

Trys atvejai — iš kultūrinės antropologijos, sociologijos ir politinio mokslo — išryškina temą.

Skaityti daugiau: REALYBĖ IR ILIUZIJOS

PAMINKLAS ŽUVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS

Portlande gyvenančio kun. P. Baltrumo ir čikagiškio visuomenininko ir organizatoriaus Valerijono Šimkaus iniciatyva Portlande, Oregon, pastatytas lietuviškas kryžius — koplyčia. Paminklas pastatytas tėvų servitų šventovėje, kurią per metus aplanko apie 500.000 lankytojų. Paminklas skirtas Lietuvos partizanams ir visiems laisvės kovotojams, žuvusiems Lietuvos laisvę ginant, ir Sibiro kankiniams pagerbti. Jis bylos praeiviui apie Lietuvą, jos kančias ir sudėtas aukas.

Paminklui projektą paruošė arch. Jonas Mulokas be atlyginimo. Tarp statulų yra Vytauto Didžiojo, Rūpintojėlio, šv. Kazimiero, Aušros Vartų, Šiluvos, Sopulingos Dievo Motinos ir kt.

Paminklas padės Lietuvos laisvės kovai, nes jis kalbės apie sovietinės vergijos baisumą ir rodys, kaip reikia mylėti ir branginti laisvę.

Skaityti daugiau: PAMINKLAS ŽUVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS

Ark. Matulionis - TYLIOSIOS BAŽNYČIOS ŽIBINTAS

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS

Su ginklu nekovojęs, savo rankose ginklo neturėjęs, prieš nieką piktos rankos nepakėlęs ir niekam pikto žodžio nepasakęs, bet savo krištoline siela ir valia kovotojo — kankinio garbę pelnęs pavergtoje Lietuvoje 1962 rugpiūčio 20 mirė arkivyskupas Teofilis Matulionis. Mirė sulaukęs 89 metų, pusę amžiaus kentęs sovietiniuose kalėjimuose, ištrėmimuose, palikęs vienu iš žinomiausių Tyliosios Bažnyčios kovotojų.

“Didvyrių yra įvairių. Vieni jų grįžta laimėję iš karų ir juos pagerbia tauta. Kiti negrįžta po kovų su laurais, bet, kovoję drąsiai, neišdavę savo idealų, už kuriuos kovojo, miršta. Šios rūšies didvyriai nesulaužo kardų, nenusilenkia prievartai, nors ir turi žūti. Tai didvyriai — kankiniai. Bet jie, ir mirdami, nemiršta. Jie nemiršta tautų istorijoje, žmonių širdyse ir legendose, kaip nemiršta mūsų Pilėnų kunigaikščio legenda... Į šių didvyrių grupę įsirikiuoja ir mūsų tautos ir Bažnyčios kankinys a. a. arkivyskupas Teofilis Matulionis”, rašo dr. I. Urbonas.

GYVENIMAS

Teofilis Matulionis gimė 1873 liepos 4 Kadariškių kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Antalieptėje, Daugpilio realinėj gimnazijoj ir Petrapilio kunigų seminarijoj. Kunigu įšventintas 1900 kovo 17. Vikaro pareigas pradėjo Latgalijoj, Latvijoj. Caro valdžios įsakymu perkeltas arčiau budrių valdžios akių į Petrapilį, kur 1910 paskirtas Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu. Klebonaudamas pastatė bažnyčią.

Skaityti daugiau: Ark. Matulionis - TYLIOSIOS BAŽNYČIOS ŽIBINTAS

Žvilgsnis į save

TIRPSTANČIOS TAUTINĖS BENDRUOMENĖS IR KYLANTI VIENALYTĖ RASINĖ BENDRUOMENĖ

Jonas Šoliūnas

Kas bent kiek yra susipažinęs su lietuvių išeivių istorija ir kas bent kiek daugiau susigaudo priežastyse, nukreipusiose lietuvių išeivių gyvenimą viena ar kita linkme, tas mato, kad per eilę metų išeivių kelionė ir sustojimo vietos šitame krašte kito tiek geografiniu, tiek kitais atžvilgiais. Palyginimo dėlei būtų naudinga bent trumpai pažvelgti į paskiras lietuvių išeivių kartas, bet trumpumo sumetimais tenkinsimės padarydami tik vieną kitą pastabą.

Jei pavartysime pirmesniųjų išeivių kartų ir paskutiniosios, jau iš tremties dienų atvykusios, išeivių istorijos lapus, tai pamatysime, jog visos išeivių bangos iki antrojo pasaulinio karo daugeliu atžvilgių ryškiai skyrėsi nuo vėliausios bangos. Ankstyvesniąsias išeivių kartas galime aptarti kaip žmones, geresnės duonos ieškotojus, grupę, kuri vyravo fiziškai stipria vyriškąja lytimi, dažnai nevedusius, neretai nuotykių mėgėjus. Tačiau paskutinioji išeivių karta dažnai buvo visiškai priešinga savo sudėtimi. Šitas skirtingas išeivių veidas nebuvo nulipdytas savanoriškai. Ir viena ir antra banga buvo apibrėžta sąlygų. Seniau savo kraštą, tamsų ir priespaudoje beskęstantį, paliko dažnai tik tas jaunimas, kuris nebijojo vargo, troško nuotykių, gyveno iliuzijomis ir sapnavo tolimąją EI Dorado žemę. Anais laikais savo žemę palikęs jaunimas nežinojo, kad Čikagoje juos pasitiks Upton Sinclair Džiunglių vaizdai, ir todėl net pats gimtosios žemės palikimas nebuvo tragiškas. Todėl anų kartų būrimasis į lietuviškas kolonijas buvo tipiškai vienodas. Ano išeivio svarbiausioji problema buvo noras vėl tvirtai įsikibti žemėn, save prisegti prie naujos vietos. Šitaip samprotaudami, jie be jokių vadovų patarimų, be jokių planavimų, rodos, tiesiog tik instinkto vedini kūrėsi lietuviškos parapijos pašonėje.

Skaityti daugiau: Žvilgsnis į save

Plataus masto studijų savaite Vokietijoj

Alina Grinienė IX Studijų Savaitėje Koenigsteine, paskaitų salėje pertraukos metu.

Foto kun. Kezio, S.J.

DARBAI IR IDĖJOS

Mečys Musteikis

INICIATORIAI SAVAITĖS RENGĖJAIS PAKVIETĖ VOKIETIJOS ATEITININKUS, VYRESNIUOSIUS SKAUTUS - SKAUTES IR LIETUVIŲ STUDENTŲ SĄJUNGĄ VOKIETIJOJ

IX Studijų Savaitė Vokietijoje įvyko rugpjūčio 21-28 dienomis, Koenigsteine, netoli Frankfurto. Joje dalyvavo apie 130 dalyvių (didelė dalis — jaunimas) iš 10 valstybių: Amerikos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos.

Tai pirmoji tokio plataus pobūdžio Savaitė. Jos iniciatoriai — Europos LFB Savaitės rengėjais pakvietė ir eilę organizacijų: Vokietijos ateitininkus (sendraugius ir studentus), vyresniuosius skautus — skautes ir Lietuvių Studentų Sąjungą Vokietijoje. Savaitę globoti paprašė Vokietijos Liet. Bendruomenės Valdybą. Šie visi susigrupavimai kartu šių metų Stud. Savaitę pravedė labai sutartinai. Stud. Savaitės moderatoriumi buvo prof. A. Maceina, nešęs pačią sunkiausią naštą. Labai daug darbo įdėjo ir techniškieji vadovai — Alina Grinienė ir kun. dr. J. Aviža.

Skaityti daugiau: Plataus masto studijų savaite Vokietijoj

Prie mėlynų kalnų ir ežerų

ŠEŠTOJI LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ IR SVEČIŲ STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Šeštoji JAV ir Kanados LFB stovykla įvyko rugpiūčio 5-12 dienomis Kanados lietuvių vasarvietėje Wasa-goj, ant gražaus Georgian Bay ežero kranto, tolumoje dunksant mėlyniesiems kalnams. Stovykla pradėta rugpjūčio 5 d., kada buvo atidaryta keturių dailininkų paroda, kurią suruošė dail. J. Pautienius ir kurioj be organizatoriaus dalyvavo V. Petravičius, T. Valius ir St. Smalinskienė. Parodą atidarydamas LF bičiulių stovyklos vadovas dr. V. Majauskas pakvietė kalbėti dr. J. Grinių. Profesorius savo žodyje pasidžiaugė aukšto meninio lygio kūriniais, priminė, kad parodoje dalyvauja skirtingų požiūrių dailininkai.

Meno parodoje vyravo moderniosios srovės abstraktas, abstraktinis ekspresionizmas, impresionizmas ir vienas kitas darbas buvo daugiau realistinės krypties. Keturi dailininkai buvo išstatę 64 darbus, palyginti apytamsėj salėj, kurioj sekmadieniais būna laikomos pamaldos ir vyksta parengimai, bet pravedus specialias šviesas pasikeitė niūroka salės išvaizda, salė prašviesėjo ir susidarė puiki meninė nuotaika.

Jeigu dail. Pautieniaus ir dail. Smalinskienės dalis kūrinių buvo matyti, tai nustebino dail. Petravičius, pasirodęs kaip tapytojas. Be abejo Petravičius vis tiek palieka grafikas, bet būdamas talentingas, gana neblogai pasirodo, kaip tapytojas. Labiausiai bene visus žavėjo dail. Valiaus spalvota tipografija. Menininkas rodo amžino kūrybingumo ir atsinaujinimo ženklus ir tai yra didžioji kūrėjo stiprybė.

Skaityti daugiau: Prie mėlynų kalnų ir ežerų

AR KOVA Už REZOLIUCIJAS KONGRESE BUS LAIMĖTA?

Svarstant Lietuvos reikalu įneštų Kongresan rezoliucijų pravedimo galimybes, prisimintini šie dr. Juozo Girniaus žodžiai: “Kol kovojama, tol lygiai atviros abi galimybės — ir laimėjimas, ir pralaimėjimas. Net jei galų gale būtų pralaimima, nebūtų pralaimėta be kovos, kuri jau pačioj savy slepia prasmę (Tauta ir tautinė ištikimybė, 292 p.). Jei, siekiant tikslo nesutinkamą kliūčių, nėra nei kovos. Kelią be kliūčių ir rizikos renkasi oportunistinis žmogus. Idealistas, kovodamas už vertingus tikslus ir šventus idealus, nekvaršina sau galvos laimėjimo garantijomis. Yra atvejų, kad jis kovoja net tada, kada , oportunisto - materialisto akimis žiūrint, pralaimėimas yra šimtą procentų aiškus. “Už tai, kas brangu, kovojame neklausiant laimėjimų galimumų (Girnius). Ir Juozas Lukša, ir Julijonas Būtėnas grįžo į Tėvynę pralaimėti ir mirti. Tokia jų auka artėja prie šventumo idealo, ir toks „pralaimėjimas” yra didžiausias žmogiškojo kilnumo triumfas.

Leonardas Valiukas (dešinėje su rezoliucijų pradininku senatoriumi Thomas H. Kuchel (R. - Calif.) jo kabinete Washingtone

Į LAIMĖJIMĄ ARTĖJAMA

Atsakant į antraštėje pastatytąjį klausimą, nedvejojant reikia pastebėti, kad kova už rezoliucijų pravedimą ne tik be galo vertinga pati savyje, bet ir laimėjimas yra realybės ribose. Į tą klausimą, kad ir labai palengva, bet tvirtais žingsniais artėjama.

Skaityti daugiau: AR KOVA Už REZOLIUCIJAS KONGRESE BUS LAIMĖTA?

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ SUSITIKIMAS HELSINKIO FESTIVALYJE

Po antrojo pasaulinio karo Kremliaus valdovai pradėjo rengti tarptautinius jaunimo festivalius. Festivalių išgarsinimui naudojama milžiniška propaganda ir nesigailima milijoninių sumų. Festivalių tikslas — skleisti komunistinę propagandą laisvojo pasaulio jaunimo tarpe.

Maskvos suorganizuoti šeši pirmieji festivaliai įvyko anapus geležinės uždangos — Čekoslovakijoj, Vengrijoj, Rytų Vokietijoj, Rumunijoj, Lenkijoj ir Sovietų Sąjungoj. 1959 Maskva nusprendė persikelti per geležinę uždangą, kad į festivalius daugiau sutrauktų laisvojo pasaulio jaunimo. Taip 1959 vasarą septintasis tarptautinis jaunimo festivalis suorganizuotas Vienoj, Austrijoj. Šių metų aštuntasis festivalis įvyko Helsinkyje, Suomijoj. Vienos ir Helsinkio pasirinkimas gerai apgalvotas: Austrija ir Suomija maži ir neutralūs kraštai, o geografine padėtimi arti raudonosios sovietinės imperijos.

Helsinkio festivalyje dalyvavo ir 4 laisvieji lietuviai: po vieną iš Vakarų Vokietijos ir Švedijos ir 2 iš Jungtinių Amerikos Valstybių. Laisvieji lietuviai spaudoje paskelbė savo atsiminimus. Sustojame tik prie vieno lietuviškojo klausimo: kaip ir kokiose nuotaikose vyko laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių bendradarbiavimas Helsinkio festivalyje ir kaip kultūrinį bendradarbiavimą su pavergtosios Lietuvos institucijomis pristato kultūrinio bendradarbiavimo skleidėjai Amerikoje savo laiškuose lietuviams muzikams, dailininkams, solistams, sportininkams.

Skaityti daugiau: LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ SUSITIKIMAS HELSINKIO FESTIVALYJE

METINIS SANTAROS SUVAŽIAVIMAS

Jau devintą kartą savaitgalis po Darbo dienos šventės Juozo Bachuno Tabor Farmoje reiškia Santaros suvažiavimą.

Kaip ir keli ankstesnieji, taip ir šis Santaros suvažiavimas, padalintas į dvi dalis: lituanistinius kursus jauniesiems santariečiams ir pagrindinę suvažiavimo programą. Vienai ir kitai daliai skirtos trys dienos. Lituanistinius kursus šiais metais pravedė Henrikas Nagys, palyginamuoju būdu koncentravęsis į lietuvių literatūrą, atskiriau — poeziją. Lietuvos istorijos konspektyvinį seminarą, plačiau sustodamas ties reviduotinais Lietuvos istorijos klausimais, pravedė Vincas Trumpa.

Pačioje suvažiavimo programoje taip pat atsispindėjo rūpestis tuo, kas aktualu mūsų išeivijos gyvenimui. Penktadienį, suvažiavimo pradžioje, Vandai Gegevičiūtei moderuojant, Henrikas Nagys, Valdas Adamkavičius ir Vytautas Kavolis padarė įžangas į diskusijas šių dienų lietuvių išeivijos gyvenimo pačiais aktualiausiais klausimais. Suvažiavimo dalyviai gyvai diskutavo paskutiniuosius įvykius politinėj ir kultūrinėj veikloj, įvairiomis nuomonėmis buvo pasisakyta dėl mūsų politinės veiklos situacijos, kuri, daugumos diskusijų dalyvių pažiūra, nesanti tokia, kokia iš tikrųjų galėtų būti.

Penktadienio vakare Birutė Vaitkūnaitė kalbėjo apie šokio raidą.

Skaityti daugiau: METINIS SANTAROS SUVAŽIAVIMAS

VIENUOLIKTASIS BALFO SEIMAS

Spalio 12-14 dienomis Baltimorėje įvyko vienuoliktasis Balfo seimas. Aptarti šalpos reikalai, sustiprintas demokratinis principas, tretį kartą pusė direktorių išrinkti slaptu balsavimu. Balfo direktoriais dviems metams išrinkti: E. Armanienė, A. Trečiokas, kun. B. Sugintas, kun. V. Martinkus, kan. J. Končius, V. Abraitis, J. Audėnas, V. Šimkus, V. Alksninis, S. Lūšys, N. Gugienė, E. Paurazienė, E. Devenienė, J. Andriulionis, A. Bachas, C. Surdokas. Kandidatai: J. Arštikys, A. Bendorius, T. Blinstrubas, I. Daukus, Miklas, B. Tautvilienė, Ramanauskienė, P. Vainauskas. Kitus Balfo direktorius paskyrė grupės. Lietuvių Rymo Katalikų Federacija: M. Rudienę, St. Dziką, dr. A. Skėrį. Lietuvių Tautinė Sąjunga: A. Seniką, V. Ramanauską, J. Vaičaitį. Socialistai: V. Barčiauską, S. Bredį, B. Spūdienę. Sandara į Balfo direktorius kandidatų nepristatė. Spraga užpildyta rinkimų keliu. Balfo direktorijatą sudaro 25 direktoriai.

Skaityti daugiau: VIENUOLIKTASIS BALFO SEIMAS

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui