KIEK ŽIUGŽDA IR Į JĮ PANAŠŪS YRA PASIRYŽĘ NUVERTINTI MŪSŲ TAUTĄ

PADLAIŽIAVIMAS MASKVAI YRA PASIEKĘS NEĮSIVAIZDUOJAMĄ RIBĄ

Vienas iš įdomiausių pavergtame krašte reiškinių šių metų pradžioje buvo kovos prieš tautinę lietuvių tapatybę sustiprinimas, ženklą naujai kovai šį kartą davė pats “didysis vadas ir mokytojas” Chruščiovas, Sovietų Sąjungos komunistų partijos centrinio komiteto plenume labai išpeikęs Lietuvos administratorius, kam šie atnaujina senas pilis ir bažnyčias. Lietuvoje ši “istorinių paminklų” prezervavimo akcija buvo nuėjusi gana toli, nes buvo žmonių, kurie raidiškai suprato nuolatinį komunistų gyrimąsi, kad jų valdžiai rūpi lietuviškosios kultūros apsaugojimas, kaip jis nerūpėjęs “buržuazinei” valdžiai prieš karą.

Maskvai davus ženklą, propagandistai Lietuvoje pradėjo savo akciją, gal kai kuriem bolševikam ir nevisai malonią, tačiau jau neišvengiamą. Prasidėjo kova. Iš visų propagandinių pasisakymų pats “macniausias” buvo Žiugždos strp. kovo mėnesio 4 d. Tiesoje, įvardintas “Apie tradicijas, tikras ir tariamas”. Šisai žinomas istorijos klastotojas (Lietuvoje žinomas ne kalbininko vardu, bet “istoriko”), diktuoja visai Lietuvos praeities interpretacijai ir praleidžia tik tai, ką įsako burliokai iš Maskvos. Šį straipsnį, kad nebūtume įtariami cituoją be konteksto, persispausdiname ištisai be priedų (tegu Tiesa perspausdina mūsąjį), kad skaitytojai patys, ypač pora “kultūrinio bendradarbiavimo” trokštančių tautiečių, ir tie, kurie tiki, kad su “Rytais” susidėjus Lietuva išsilaikysianti kaip tauta, pamatytų iki kokio lygio (žemesnio nei biologinio!) Žiugžda ir jam panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą.

Skaityti daugiau: KIEK ŽIUGŽDA IR Į JĮ PANAŠŪS YRA PASIRYŽĘ NUVERTINTI MŪSŲ TAUTĄ

ESTAI LAISVAJAME PASAULY

• Dešimtoji Estijos gyventojų dalis Vakaruose • Politinė organizacija • Estų veikla Švedijoj • 1000-čio studentų studijiniai darbai • Laisvųjų estų grožinės literatūros gajumas.

Kai 1944 vasarą, žinomomis aplinkybėmis, prasidėjo trečiasis nūdienės Pabaltijo tragedijos veiksmas, didelė estų tautos dalis pajudėjo į Vakarus. Kiek žmonių iš tikrųjų mėgino pasitraukti iš Estijos, niekas tiksliai nežino. Tik aišku, jog ne visiems tatai pavyko. Staigus sovietinių armijų veržimasis ir akla, pabaltiečių laisvės siekimams priešinga nacių politika daugeliui sukliudė pasiekti tikslą — laisvuosiuos Vakarus. Vieni žuvo fronto ugnyje, kitus priglaudė nerami Baltija, dar kiti kelyje pakliuvo sovietams į nagus.

Tuojau po karo V. Vokietijoj buvo apie 40.000 estų, maždaug lygiai pasiskirsčiusių amerikiečių ir anglų okupacinėse zonose. Tai su šiais Estijos vaikais nevienas ir mūsų to paties likimo išeivių susitiko, artimai susipažino ir bendradarbiavo. Jų dauguma vėliau persikėlė į JAV ir Kanadą, gi likučiai išsklido po platųjį pasaulį. Kiek mažesnę estų dalį karo sūkuriai nubloškė Švedijon. Apie 18.000 čia tiesiog atplaukė mažais žvejų laivais ir motorlaiviais, 7.000 atvyko per Suomiją. Jų skaičių papildė dar 7.000 švedų kilmės Estijos piliečių, kuriems išvykti okupacinė valdžia leido. Tuo būdu iš viso užsienyje atsidūrė apie 72.000 estų, t. y. viena dešimtoji dalis tėvynėje likusių tautiečių.

Skaityti daugiau: ESTAI LAISVAJAME PASAULY

DARBAI IR IDĖJOS

ŽMOGIŠKASIS RYŠYS AR TALKININKAVIMAS ?

Kaip “turistai” laikas nuo laiko į JAV atvyksta būrelis iš pavergtosios Lietuvos. Pereitų metų pabaigoje su kitais New Yorką, Čikagą, Detroitą ir dar porą vietų lankė Bieliauskas ir Sluckis. Grįžęs, Sluckis Literatūroj ir Mene aprašo savo įspūdžius — “Tenai, kur stūkso dangoraižiai”. Iš pradžių nustebęs Amerikos galybe, pramoniniu išsivystymu, vėliau ima dejuoti, kad “vieno pažangaus laikraščio redakcijoj” patys redaktoriai dirba linotipininkais. “Darbininkų laikraštis, atseit,” rašo Sluckis, “irgi naudojasi amerikinėm laisvėm”. Ne taip, girdi, kaip The New York Times, kuris kasdien popieriui po giraitę sunaudojąs.

Pagal “turistą” Sluckį, šitaip Amerikoj turėtų būti leidžiami komunistų laikraščiai. Nenuostabu todėl, kad jisai su Bieliausku buvo nusivylę sutiktaisiais Vilnies ir Laisvės komisarais: jų prastais laikraščiais, dar prastesniais parengimais; ne be reikalo Amerikoj vaikščiodami abu dejavo, kad Vilnies ir Laisvės saujelė jiems, komunistams, neduoda jokios naudos ir reikėsią apie tas “gazietas” ir jų iškilmingus redaktorius užmiršti. Nustebo Sluckis su Bieliausku (pagal pirmojo užrašus), atradę, kad “pažangūs žmonės Čikagoje” nekenčia negrų. Reikėjo pasiįdomauti Sluckiui Vilnies spaustuvėj: gal ten būtų atradęs ir antisemitinės literatūros platintojų (nebent dabar jau “susivaldžiusių”). Reikėjo vienam saugiau abiem, geriau namuose būti) aplankyti Draugo redakciją, pažiūrėti į dienraščio rūmus, pakalbėti su “buržuaziniais nacionalistais”: šitie tikriausiai geresnį įspūdį būtų palikę tolerancijos negrams ir žydams atžvilgiu negu Vilnies žmonės ar jų “konvertitai” iš vadinamo DP tarpo.

Skaityti daugiau: DARBAI IR IDĖJOS

LIETUVIŠKIEJI FONDAI

FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI DARBAS

Prieš porą metų buvo dejuojama, kad niekas nenori remti kultūros, gi dabar — mecenatų daugiau, negu iš tikrųjų remtinų darbų. Šitai sakant, turima minty kaip grybai po lietaus dygstą fondai kultūrinei veiklai remti. Lietuvių Bendruomenė iš seniau turi Kultūros Fondą, kuris išleido Aleksandryną, finansuoja Gimtąją Kalbą ir t. t. 1960 m. New Yorke regis prie Lietuvos Laisvės Komiteto (Committee for a Free Europe padalinys) susiorganizavo studijinis institutas. Nuo 1959 m. pabaigos per kelis mėnesius kūrėsi Lietuvių Fronto Bičiulių organizuojamas fondas. Nepasidavė ir kiti.

LB tais pat metais pasiūlė Geležinio Fondo kūrimą, gi dr. Antanas Razma davė konkretų pavidalą seniai puoselėtai milijoninio fondo minčiai. Kad būtų keli tokie fondai — tai gerai. Esame labai įvairiai organizuoti ir vienas organizatorių būrys visų galimų resursų nesuorganizuos. Tačiau kartais imame manyti, kad daugelio fondų turėjimas tai principo reikalas. Tokių principų, žinoma, nėra. Šitokius dalykus nusprendžia organizacinė, politinė, visuomeninė išmintis. Taip ir su fondais.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKIEJI FONDAI

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

LIETUVIO KŪRĖJO SANTYKIS SU MŪSŲ VISUOMENE

Penktoji Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė 1961 vasarą

Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių penktojoj studijų ir poilsio savaitėj 1961 vasarą numatyta mesti žvilgsnį į šio meto lietuvio kūrėjo santykį su mūsų visuomene. Šis klausimas yra aktualiai iškilęs dėl vis didėjančios įtampos tarp kuriančiųjų ir visuomenės. Visuomenei prikišamas dvasinis suprimityvėjimas bei sukonservatyvėjimas, darąs ją abejingą mūsų kūrėjams. O visuomenėj girdima priekaištų kūrėjams dėl atitrūkimo nuo savosios visuomenės. Aktualu išklausyti abiejų šalių nusistatymas ir paieškoti kelio mūsų kūrėjui suartinti su visuomene, o šiai — geriau suprasti mūsų kūrėjus. Ėmęsi iniciatyvos prie Į Laisvę žurnalo sudaryti fondą lietuviškosioms studijoms, Lietuvių Fronto Bičiuliai šioj studijų ir poilsio savaitėj ryžtasi šį savo sumanymą pastudijuoti visame kylančių klausimų horizonte. Numatyta 5 paskaitos — pašnekesiai:

Liaudis, šviesuomenė ir intelektualas: liaudis ir šviesuomenė ankstesniais amžiais ir dabar, įvedus visuotinį švietimą ir išaugus specialistų kadrams; inteligentas ir specialistas; inteligentas ir intelektualas; intelektualas kaip vadas ir kaip sukilėlis (pagal tai, koks kada vaidmuo jam tenka).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

LIETUVIŠKA INICIATYVA WASHINGTONE

Kalifornijos ALT iniciatyva, vasario 6 dieną Senatorius Thomas H. Kuchel (R-Calif.) įnešė S. Con. Res. 12, kuria prašoma, kad prezidentas Kennedy iškeltų Baltijos Valstybių klausimą Jungtinėse Tautose. Kuchelio rezoliucija norėtų (1) kad Jungtinės Tautos lieptų sovietams evakuuoti visus sovietų karinius dalinius, agentus, kolonistus, o taip pat pašalintų visas sovietų kontroles, (2) kad visi baltų egzilai būtų grąžinti iš Sibiro ir darbo stovyklų, ir galiausiai (3) kad Jungtinės Tautos Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje pravestų laisvus rinkimus. Tokio pat turinio rezoliuciją Atstovų Rūmuose pasiūlė kitas kalifornietis respublikonas Glenard P. Lipscomb, jaunas kongresmenas, pasižymėjęs savo klausimais apie Valstybės Departamento užsieniuose vedamus apklausinėjimus (pools) apie Amerikos populiarumą. Atstovų Rūmuose rezoliucijai duotas vardas H. Con. Res. 153. Kovo mėn. rezoliuciją pakartojo du kiti Kongreso žmonės.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKA INICIATYVA WASHINGTONE

SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJOS

New Yorke š. m. vasario 11, apsvarstęs, kas reikalinga ir kas įmanoma daryti Lietuvos laisves, Tautinio solidarumo ir kultūrinės dinamikos baruose, Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimas savo nusistatymus ir pasiryžimus subendrino kaip direktyvas savo veiklai, o taip pat kaip sugestijas, kurias organizacija ir atskiri jos nariai plėstų tarp kitų lietuvių bendruomenės narių.

1.    Tęsti visom jėgom kovą už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

2.    Rūpintis pažinti, suprasti, įvertinti padėtį Lietuvoje, sutinkant su pagarba kiekvieno lietuvio, Lietuvoje esančio, kūrybines ir tikrai lietuviškas pastangas.

3.    Demaskuoti Lietuvos okupanto kolonizacijos, rusifikacijos ir ateistinimo užmačias, ypačiai kreipiantis į vietos amerikinę spaudą.

4.    Palaikyti ir remti mintį, kad laisvojo pasaulio lietuviai derintų bent nusistatymus aktualiais klausimais, iki bus įvykdyta politinės vadovybės vienybė.

5.    Siekti, kad Laisvosios Europos radijas atsisakytų nuo Baltijos valstybių diskriminacijos ir duotų šiom tautom transliacijas; taip pat siekti, kad Amerikos Balso lietuviškos programos būtų sustiprintos savo turiniu.

Skaityti daugiau: SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJOS

IDĖJOS SPAUDOJE

NESUSIPRATIMAS DĖL RYŠIŲ NESILIAUJA

— Kas tie ryšininkai. — Ryšių reikalas ir tarp dviejų generacijų. — Politinės vienybės tilto statyba.

1.

KULTŪRINIŲ MAINŲ sutartį 1958 sudarius tarp Amerikos ir Sovietų, kilo tarp Amerikos lietuvių diskusija dėl kultūrinių ryšių, dėl kultūrinio bendradarbiavimo ir kitokiais žodžiais reiškiamų santykių su Lietuva. Pernai ta diskusija priėjo tokią aštrią formą, kad socialistinis “Darbo” žurnalas pasijuto priverstas atsiriboti nuo savo redaktoriaus J. Kiznio, o “T. Žiburių” laikraštis nuo savo nuolatinio bendradarbio A. Šalčiaus. Atsiribojimas buvo logiška išvada, nes susidarė diametraliai priešingo galvojimo pozicijos. Viena, tradicinė — siekdama nepriklausomos Lietuvos atstatymo, atmetė okupanto sudarytą politinę padėtį ir vengė bet kokių žygių, kurie reikštų tos padėties sankcionavimą de jure ar de facto. Tai yra tokia politinė pozicija, kurios tebesilaiko ir Amerikos oficiali politika. Antra, revizionistinė — pasmerkė pirmosios, taip pat ir Amerikos credo, priėmė okupanto sudarytą padėtį kaip bazę, kurios ribose siūlė palaikyti kultūrinius mainus su Lietuva. Tai yra tokia pat pozicija, kokią Sovietai tebesiūlo Vakaram Vokietijos atžvilgiu.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Inž. A. Rudis atšventė 50 metų amžiaus sukaktį. Gimęs 1911 Jungtinėse Amerikos Valstybėse pavyzdingai lietuviškoje šeimoje, pats Lietuvos niekada nematęs, inž. A. Rudis visas savo jėgas, sugebėjimus ir energiją pašventė Lietuvai ir lietuviams. Tik baigęs aukštąjį mokslą inž. A. Rudis į didelės lietuviškos veiklos barus išėjo tuo metu, kai Lietuva neteko laisvės, kai išgirdo kenčiančio ir pavergto lietuvio šauksmą, kai laisvės kovų baras buvo perkeltas į laisvąjį pasaulį. Jau 20 metų kai Antanas ir Marija Rudžiai ištikimai ir nepavargstamai budi visų lietuviškųjų reikalų sargyboje.

Inž. A. Rudžio veikla plati ir šakota. Aktyviai dalyvauja Balfe, Alte, Kolumbo ir Lietuvos Vyčiuose, Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijoje, kitose kultūrinėse organizacijose, remia lietuviškus ansamblius, chorus. A. ir M. Rudžiai yra didžiausi aukotojai visiems lietuviškiems reikalams. Tremtinius lietuvius Vokietijoj rėmė ir remia per Balfą ir asmeniškai. Rudžių šeima iš Vokietijos atsikvietė daugiau 200 lietuvių šeimų. A. Rudžio veikla gyvai juntama Lietuvių Romos Katalikų Susivienijime. 1956 Amerikos vyskupų tarybos buvo paskirtas Amerikos Vyrų ir ALRK Federacijos atstovu į Pasauliečių katalikų suvažiavimą Romoje. Tai buvo didelė garbė lietuviams ir A. Rudžio veiklos įvertinimas. Politinėje veikloje dažnai lankosi Washingtone, lanko kongresmanus ir senatorius, jiems primena Lietuvos bylą. Kersteno kongresinis komitetas, kuris tyrinėjo Pabaltijo kraštų okupaciją, buvo pakviestęs inž. A. Rudį patarėju ir su plačiais JAV vyriausybės įgaliojimais buvo pasiųstas į Europą.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

RAŠYTOJO A. BARONO LAIMĖJIMAS

Aloyzas Baronas, dešimtosios dienraščio Draugo romano premijos laimėtojas, yra 13 išspausdintų knygų autorius. Premijuotasis romanas Lieptai ir bedugnės Aloyzo Barono literatūrinį kraitį pakėlė ligi 14 knygų. Draugo romano premijai skirti jury komisija, susidedanti iš Bernardo Brazdžionio, Jurgio Gliaudos, Juozo Kojelio, Felikso Kudirkos ir Elenos Tumienės, Aloyzo Barono romaną rankraštyje premijavo visais balsais 1961 sausio 21 Los Angeles mieste. Tūkstanties dolerių premija įteikta Čikagoje 1961 vasario 5 Marijos Aukšt. Mokyklos salėje koncerte — literatūros vakare.

Aloyzas Baronas gimė 1917 Vabalninke. Kaune baigęs gimnaziją 1941, įstojo į technikos fakultetą Kauno universitete, bet vėliau studijavo filosofijos fakultete. Tremtyje studijas tęsė Vokietijos Frankfurto prie Maino universitete. Į JAV persikėlė 1949.

Skaityti daugiau: RAŠYTOJO A. BARONO LAIMĖJIMAS

LAIŠKAI

Dėl dr. Juškos straipsnio

Į Laisvę, Nr. 22 (1960), p. 37, Antanas Juška, straipsnyje “Lietuviškų parapijų problema”, rašo: “Pirmoji lietuvių parapija įsteigta, regis, Pittston, Pensilvanijoje. Ji ir šiandien palieka tautinė. Paskutinioji parapija įkurta 1941 metais Los Angeles mieste, Kalifornijoje. Keista, kad ši paskutinioji, kur lietuvių skaičius kasmet didėja, kai kitur nyksta, panoro likti jau teritorine, ne tautine. Tuo būdu pilnai suprantamas kai kieno pasipiktinimas anos parapijos vadovų užmačiomis.”

Kadangi Į Laisvę yra rimtas žurnalas ir, be to, straipsnio autorius skaitytojams pristatomas kaip istorikas, reikalą, kaip Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos klebonas, patikslinti, pareikšdamas kas seka:

1. Los Angeles Šv. Kazimiero parapija niekada nėra buvusi tautinė ta prasme, kuria kalba straipsnio autorius. Ji niekad neturėjo tautinės parapijos įsteigimo dokumentų. Tokių dokumentų neturi nė viena iš šešių Los Angeles Arkivyskupijoje esančių “tautinių” parapijų, kurių trys yra teritorinės. Kanoniškai įsteigtų tautinę parapiją panaikinti gali Šv. Sostas (Codex Iuris Canonici, 216,4). Todėl Los Angeles Šv. Kazimiero parapiją lyginti su Pittston lietuvių parapija yra netikslu, nes negalima panaikinti to, ko iš viso nebuvo.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMAS

Kultūrinis derlius praeityje. Koks jis bus ateityje?

Rytinės Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimas įvyko New Yorke Baltijos Laisvės Namuose vasario 11. Vadovavo dr Alb. Šmulkštys (Philadelphia), dr. V. Dambrava (Washingtonas), E. Balsys (Waterbury), sekretoriavo Raugienė (Philadelphia). Apsvarstė temas: kas įmanoma daryti Lietuvos laisvės, tautinio solidarumo ir kultūrinės dinamikos baruose. Suvažiavimas savo nusistatymus ir pasiryžimus paskelbė priimtose rezoliucijose. (Jos skelbiamos šiame Į Laisvę nr. Red.).

Vakare su svečiais Vasario 16 proga buvo diskutuojama tema: „Penkiolikos metų kultūrinis derlius ir kas toliau”. Apžvalginėje dalyje kalbėjo Pr. Naujokaitis — apie literatūrą, dr. A. Šlepetytė — apie mokslą, K. Čerkeliūnas — apie sportą, L. Dambriūnas ir L. Sabaliūnas — apie idėjas, kuriom buvo įprasminama tremties kultūrinė veikla. 

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMAS

20 METŲ, atstovybės

LAISVĖS IR REZISTENCIJOS SARGYBOJE

Į LAISVĘ žengia į dvidešimtuosius metus.

Į LAISVĘ laikraštis pasirodė 1941 m. birželio 24 — į antrą dieną Lietuvos Aktyvistų Frontui pašaukus tautą sukilti prieš sovietinį okupantą; pirmą dieną po Laikinosios Vyriausybės paskelbimo.

Į LAISVĘ turėjo leistis pogrindin ir iš ten gaivinti tautoje pasipriešinimo bei laisvės dvasią, kai antrasis okupantas, nacinis, sutrukdė laisvosios Lietuvos suvereniniams organams tėvynėje veikti.

Į LAISVĘ buvo blykstelėjęs tremtyje Vokietijoje.

Į LAISVĘ atgaivinta Amerikoje 1953 m. rezistencijos ir budėjimo dvasiai palaikyti; tai dvasiai, kokią turėjo pirmieji Į LAISVĘ leidėjai, rašytojai, platintojai, daugumas jau savo gyvybę dėl laisvės atidavę.

Į LAISVĘ per 20 metų buvo ir liks ištikima už laisvę žuvusiems ir už laisvę kovojantiems draugams, pažįstamiems ir nepažįstamiems, bet BROLIAMS.

Junkimės į gražią Į LAISVĘ skaitytojų šeimą.

Skaityti daugiau: 20 METŲ, atstovybės

Į Laisvę 1961 25(62)


1961 M. LIEPA NR. 25 (62)
Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas ....... 1
Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis 6
Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovos laukus......... 11
Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos ............ 12
Dvidešimečiui praėjus ................................ 15
Į Laisvę nueitas kelias .............................. 16
Pirmieji Į Laisvę skaitytojai ........................ 17
Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — 
        Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys  19

Iš Vinco Ramono kūrybos .............................. 26 
Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje .... 29
Vokietijos partijų priešrinkiminis veidas ...........  39 
J. Baužys: Ateitis per 50 metų ....................... 44 
Zigmas Brinkis ir Kazys Pemkus
        Socialinė medicina dviejuose kontinentuose ... 48
Vardai įvykiuose. 
        Laiškai redakcijai ........................... 46


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 25(62)

Laisvės kovų pirmasis veiksmas


Adolfas Damušis

PRIEŠ 20 METŲ

ADOLFAS DAMUŠIS

Dvidešimčiai metų praėjus aktyviosios lietuvių prieškomunistinės rezistencijos pradžia, pasireiškusi sukilimu, įgauna didesnio ryškumo ir vertingumo. Kas anais laikais rezistentų buvo atlikta kaip eilinė gyvenimo pareiga, šiandien atrodo kaip principinė prievole. Ir jeigu tada lietuvių rezistencinė dvasia nebūtų veiksmu pasireiškusi, dabar jaustumėsi pažeminti ir prasikaltę, kaip neįrodę ištikimybės tiems idealams, kuriais laisvės laikais tikėjome.

IDEALISTINĖ REZISTENCIJA

Lietuvių rezistencija buvo grynai idealistinė apraiška, neturėjusi nei asmeninio intereso, nei garbės siekimo ir, galiausiai, nei vilties greit išsikovoti laisvę. Tai buvo dvasios sukilimas preiš aplinkos melą ir negeroves. Ji, sąžinės paskatinta, gimė atskiruose asmenyse, ir kaip grandininė reakcija, gavusi atgarsio visuomenėje, spontaniškai išsiplėtė visoje tautoje.

Aukos dvasia, lydėjusi lietuvių laisvės kovas, buvo gili kad net ir dabar klastingoms okupanto pastangoms nepavyksta jos išdildyti iš žmonių atminties. Moksleivija studentija, darbininkai, ūkininkaičiai, jaunoji inteligentija, nepasiturintieji, bet idealistiškai nusiteikę, buvo rezistencijos pagrindinė atrama. Jų pastangomis visa Lietuva buvo nusėta pogrindžio ryšiais ir pogrindžio spauda, kuri tūkstančiais egzempliorių reguliariai pasklisdavo visuomenėje. Visuomenė jautė nuolatinį rezistencinį ryšį ir laikėsi kaip vienas vienetas, pasiryžusi dvasiniai ir fiziniai išsilaikyti nesužalota. Okupantas visuomenę stengėsi žaloti labai intensyviai — provokacijomis, smegenų plovimu, šnipinėjimo tinklo sudarymu. Tose pastangose jis sutiko lietuvių tautos rezistencinę jėgą, su kuria kovoti jam nebuvo lengva, nes lietuviškoji -antikomunistinė rezistencija rėmėsi stipriais moraliniais dėsniais. Rezistentai buvo nesavanaudžiai, socialinių reformų baimės neturėjo, buvo aktyvūs socialinių reformų šalininkai.

Skaityti daugiau: Laisvės kovų pirmasis veiksmas

Tautos istorinio laimėjimo sukaktis

KODĖL ŠI SUKAKTIS SLOPINAMA?

LEONAS PRAPUOLENIS

Leonas Prapuolenis, Lietuvių Aktyvistų Fronto štabo viršininkas ir įgaliotinis prie 1941 m. sukilimo pastatytos Laikinosios Vyriausybės.

Gal būt tai slypi mūsų tautos ar tik jos kai kurių vadovaujančių sluogsnių charakteryje. Tačiau faktai rodo, kad savo dėmesį esame linkę labiau telkti į tautines nesekmes, nei į laimėjimus. Antai, Vytautui Didžiajam bei istorinės Lietuvos galybei prisiminti ir pagerbti neprikl. Lietuvos vyriausybė parinko ne Žalgirio ar kurio kito istorinės reikšmės karinio ar politinio laimėjimo faktą, bet Vytauto didžiausios nesėkmės įvykį. Vėlgi Vilniaus Dienai buvo parinktas ne nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliavos pirmasis iškėlimas, bet Lenkijos generolo Želigovskio “sukilėlių” invazijos į Vilnių diena. Ir dabartinėje Lietuvos laisvės kovoje su sovietiniu okupantu jau tradicija tapo metai iš metų minėti pirmąsias masines deportacijas, bet laimėto Tautos Sukilimo prieš sovietinį okupantą net dvidešimties metų sukaktis, išskyrus LFB Tarybą, nė vieno kito mūsų veiksnio dėmesio nepatraukė. O juk 1941 birželis mūsų tautai ir valstybei daug reikšmingesnis yra Sukilimo faktu, nei deportacijomis. Kai pastarosios teliudija sovietinio okupanto beatodairinį žiaurumą ir mūsų tautos nuostolį bei kančią, tai Sukilimas skelbia urbi et orbi lietuvio pasitikėjimą savo jėgomis, nepalūžusią pasipriešinimo valią ir degantį ryžtą nublokšti okupanto užkartą jungą ir atsikovoti tautinę laisvę bei valstybinę nepriklausomybę. Sukilimas ne tik apnuogino sovietinės propagandos nuolat kartojamą melą apie tariamai savanorišką mūsų tautos atsisakymą savo laisvės, ne tik garantavo, nors ir tik laikinį, valstybės suverenumo vykdymą, bet taip pat parašė testamentą ateičiai, kad negali būti tokios tarptautinės padėties, kurioje tautai jau nieko kita nebeliktų, tik beviltiška rezignacija. Ir kai šiandieną šen bei ten tarp laisvųjų lietuvių pasiskardena, tegu tik paskiri, rezignacijos balsai, Sukilimo prasmės ir reikšmės prisiminimas yra juoba aktualus.

Skaityti daugiau: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis

GRĮŽIMAS Į SENUS KOVOS LAUKUS

VLADAS BŪTĖNAS

Mes buvom čia prieš daugel metų
Ant žemės, žemės šios geros.
Seniai jau žemėje jų gretos,
O aš, lyg paukštis, vaidenuos.

Imu dirvono grumstą purų,
― ―
Jų kaulų, kraujo jų čia dulkės.
Linksma saulutė šypsosi ir žiūri,
― ―
Žiedai ir vėl joms apsidulkins!

Aplink raibuoja žalios varsos,
Žemčiūgais šviesūs toliai žydi.
Tos varsos akyse užžertos,
Jų paskutiniam žemės žygy.

Nueina šienpjoviai palaukėm,
― ―
Daina grubiai graudinga...
O. žeme, žeme žaliaplauke,
Jie supas tavo amžių lingėj!

Pirmosios sukilimo aukos — studentų aukos

 „AŠ KAUNĄ UŽĖMIAU”. VOKIEČIAI SAVINASI AKTYVISTŲ PERGALĘ

Pilypas Narutis

Po sukilimo antrąją dieną Vilijampolės uoste pasirodė pirmasis vokiečių kariuomenės leitenantas. Tautinio Darbo Apsaugos vyrai tuojau informavo LAF Štabą. LAF Štabas pasiuntė automobilį ir liepė tą leitenantą atvežti į Kauno radiofoną ir čia jis buvo pristatytas kaip pirmasis vokietis, pasiekęs laisvąjį Kauną, ir paprašytas tarti žodį. Jis prabilo: “Aš Kauną užėmiau!”...” Tai buvo pirmieji vokiečių kalba, vokiečio pasakyti žodžiai per Laisvos Lietuvos laisvąjį radiją.

Tuo momentu tuos žodžius išgirdę pagalvojome paprastai: nori berniokas ordiną gauti, tai pasinaudojo, o kas gi nenori karjeros. ..

Laikinoji Vyriausybė 1941 m. birželio mėn.

Bet, tai pasirodė vėliau, buvo ne paprasti asmeniškos karjeros žodžiai, bet dūris į tik ką laisve pradėjusią kvėpuoti lietuvių tautos širdį.

Skaityti daugiau: Pirmosios sukilimo aukos — studentų aukos

DVIDEŠIMTMEČIUI PRAĖJUS

KOVOJANTI LIETUVA IR „VEIKSNIAI”

Lietuvoje sovietinė propaganda buvo jautri pereitų ir šių metų dvejopom sukaktim. Pernai ji daug kalbėjo apie Lietuvos okupacijos sukaktį, pristatydama ją kaip lietuvių liaudies savanorišką įsijungimą į Sovietų Sąjungą. Šiemet daug kalba apie Lietuvos sukilimą 1941, pristatydama jį kaip “hitlerininkų” ir “nusikaltėlių” darbą. Tos dvejopos sukaktys išreiškia dvejopą sovietų norą ir toliau klastoti Lietuvą — pavergtą, kenčiančią, naikinamą, iš antros pusės — kovojančią, rezistuojančią. Pirmosios simboline data virto birželio 14, kada buvo pirma didžioji deportacijų banga. Antrosios simbolinė data birželio 23, kada sukilimas davė pradžią ginkluotai rezistencijai, trukusiai dešimtį metų ir pakitusiai paskiau kitos formos pasipriešinimu.

Lietuvių politiniai “veiksniai”, kurie buvo susirinkę posėdžiauti Washingtone (Altas, Vlikas, L. L. Komitetas), neparodė tokio jautrumo. Jie apėjo tylom ne tik sen. Kuchel rezoliuciją, kuri siūlo kelti Lietuvos klausimą Kongrese; tylom apėjo ir kovojančios Lietuvos sukaktį — 1941 sukilimą. Alto atsišaukimas buvo skirtas tik kenčiančiai Lietuvai — okupacijai ir deportacijom, bet, nė vienu žodžiu neužsiminė apie lietuvių pasipriešinimą.

Skaityti daugiau: DVIDEŠIMTMEČIUI PRAĖJUS

Į LAISVĘ NUEITAS KELIAS

Į LAISVĘ sulaukė 20 metų. Dienraščio Į LAISVĘ pirmas nr. pasirodė Kaune 1941 m. birželio 24    d., kai Lietuvių Aktyvistų Fronto paskelbtas lietuvių tautos sukilimas jau buvo apėmęs visą kraštą ir jau buvo paskelbta sukilimo pastatyta Laikinoji Vyriausybė.

(Sekančiame puslapy įdedame to istorinio Į Laisvę n-rio mažą gabaliuką).

Per dvidešimt metų Į LAISVĘ nueitas kelias permainingas:    iš laisvo dienraščio nusikėlė į pogrindį ir tapo pogrindžio leidinėlių, blykstelėjo Vokietijoj, kaip trimėnesinis žurnalas atgaivintas Amerikoje. Keitėsi spausdinimo vietos, keitėsi net kontinentai, bet nesikeitė idealai, kuriuos turėjo pirmieji leidėjai, organizatoriai, bendradarbiai. ..

Kelias į laisvę davė dienraščiui vardą. 1941 m. birželio 23 d., pirmadienį, kai Kauno gatvėse sutratėjo pirmieji sukilimo šūviai, būrelis būsimo ir jau renkamo dienraščio organizatorių parinko vardą. Buvo keletas siūlymų. Apsistota prie Į LAISĘ. Kodėl? Jausta pavojus, kad nacinė Vokietija Lietuvai laisvės gali neduoti, nors ji ir bus iškovota pačių lietuvių aukomis. Sutarta: jei Vokietija lietuvių išsikovotą laisvę priims, tada kelias į laisvę bus pasibaigęs, tada bus nesunku ir pirmąją raidę nubraukti. Tuo tarpu dar tebėra kovos kelias į laisvę.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ NUEITAS KELIAS

PIRMIEJI Į LAISVĘ SKAITYTOJAI

Birželio 24-sios vakaras. Sujuda baimingai Kauno Senamiestis nuo tolimų duslių sprogimų, ir vėl be galo slegianti tyla. Nuo Aleksoto ritasi per Nemuną vėsa, irgi tokia baugi, jazminais kvepianti. Stoviu prie praviro lango Daugirdo gatvėj, I Nuovados būstinėj. Tyla iki apalpimo, ypač po dienos čiuženimo gatvės grindiniu, kur kareiviai vilko pavargusius batus Žaliakalnio link. Buvo tiek daug triukšmo ir vilties pabėgti nuo kažko baisaus. Dabar gatvė atrodė, kaip nukraujavusio kareivio ranka, išsitiesusi, pilka ir be gyvybės. Retkarčiais vėl nueina grindiniu duslūs virpėjimai nuo tolimų sprogimų, lyg paskutinės mirštančio konvulsijos.

Dar matosi siluetai Jėzuitų bažnyčios bokštų. Matosi kampas Vytauto bažnyčios. Tokia atmintina ir miela Senamiesčio iškarpa horizonte. Daug Senamiestis matęs kariuomenių, daug sviedinių virš bokštų pralėkė praeito karo metu, bet šį vakar ir visokių dienų mačiusiam Kaunui neatspėtina, kas bus, koks ateis rytas.

Skaityti daugiau: PIRMIEJI Į LAISVĘ SKAITYTOJAI

RUSIFIKACIJA- RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

LIETUVOS ATVEJIS

ZENONAS IVINSKIS

“Iš Lenkijos atgautos lietuviškos gubernijos yra, ne tik savo vardu, bet ir dvasiniu atžvilgiu grynai senos rusiškos sritys. Dėl to privalo būti panaudotos visos priemonės, kad šie kraštai pasiliktų rusiški”, taip paskelbė carienė Kotryna II savo garsiajame paskutinio Lenkijos - Lietuvos padalinimo 1795 m. manifeste, kada paskutinė Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos dalis buvo rusų okupuota.

Lygiai 160 metų vėliau, t. y. 1955 m. Lietuvos komunistų partijos generalinis sekretorius A. Sniečkus partijos kongrese Vilniuje įvykusiam komunistų partijos 20-jo kongreso nutarimų pasėkoje, tam Lietuvos prijungimui prie Rusijos pridavė didelės progresyvinės reikšmės (bolšoje progressivnoje značenija”). Jis reikalavo, kad plati visuomenė tai gerai įsidėmėtų ir suprastų. Tat surežisuotos jubilėjinės šventės proga Lietuvoje apie tad buvo plačiai rašoma. Pavyzdžiui, bolševikinės kultūros ministeris akademikas J. Žiugžda istorijos žurnale Voprosy Istoriji bandė įrodyti, kad lietuviai ir rusai jau nuo 13 šmt. pradžios labai gerai sugyveno, ir kaip ši kaimynystė visuomet lietuviams buvusi naudinga.

Pagal šį palyginimą seka visa eilė kitų panašių pavyzdžių. Tačiau reikia pažymėti, kad ir naujoje bolševikinės Rusijos generacijoje, kuri carizmą prakeikė ir atmetė, randasi panaši minties kryptis, kokia ji buvo žinoma prie Nikalojaus I ar Aleksandro II, kada rusifikacija buvo pasiekusi savo viršūnę. Betgi, prieš kalbėdami apie Lietuvos rusifikaciją, kuri duoda labai įdomių pavyzdžių, aš norėčiau padaryti keletą bendrų pastabų.

Skaityti daugiau: RUSIFIKACIJA- RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

Iš Vinco Ramono kūrybos

Vincas Ramonas 1945 m., kai Vokietijoj rašė Kryžius


VINCO RAMONO KRYŽIAI

Stiliaus meistriškumu, idėja, personažų charakterių išvystymu ir giliu tikrovės pajautimu ir atvaizdavimu yra vienas iš iškiliausių kūrinių visoje lietuvių literatūroje. Parašyti ir išleisti tremties dienose Vokietijoje atženklinti Balfo premija, susilaukė didžiausio atgarsio ir komentarų.

1960 pasirodė australų rašytojo Morris L. West knyga The Devils Advocate, parašyta 1959. Ten yra tokia vieta: ’’That’s how they killed my father. On that tree. They stretched him out on it, like it was a cross, tied him up — and then shot him.” Toliau: “There are only two things one can do about God: affirm Him like the Catholics or deny Him like the Communists”. Arba: “One thing is clear to me — you’re either with Bolshevism or with God.”

Palyg. Kryžių 2 laidos 162 psl.

Į Laisvę Redakcija

JIS IR JI

(Iš novelės Linų žiedai, parašytos 1928 ir išspausdintos pirmame novelių rinkinyje Dailininkas Rauba 1934 Lietuvoje. Novelė išversta į latvių, suomių ir švedų kalbas).

SU klevo grėbliu ant peties ji ėjo pro žydinčius linus. Ant blakstienų mažyčiai kvepiančios rasos lašeliai. Ir akys primerktos po nemigos nakties. Po nemigos, nes visą naktį kvepėjo kmynai. Visą mėnesienos naktį lojo kaimo šunys. Toli toli žaibavo, ir buvo baisiai šilta klėty po patalais.

Nes vasara, nes daug sulčių, nes viskas žydi ir dega.

Pievoj, ties beržu, ji pamatė savo berną. Jis piovė šieną išsivilkęs, ir buvo marškinių rankovės atraitotos, ir prasegta krūtinė įdegusi saule. Ir juodi plaukai sutaršyti vėjo. Jis jai patiko šiandie, kažkodėl. Po nemigos nakties: Tos tvirtos rankos, ta krūtine ir plaukai tie juodi. Išsisklaidę ant kaktos.

Skaityti daugiau: Iš Vinco Ramono kūrybos

KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

 

Jau penktuosius metus iš eilės stebime kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, užfiksuodami jo apraiškas, darydami palyginimus ir išvadas. 1960 metai šiam tikslui yra ypačiai reikšmingi, nes tai jubiliejiniai metai. Juk ir bolševikai paminėjo Lietuvos pavergimo 20-metį, ta proga dar labiau išryškindami savo veidą ir užmačias.


1960 METAI

MEČYS MUSTEIKIS

Dramos teatrai

Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1960 metus pastatė šešis naujus veikalus: A. Milerio Komivojažieriaus mirtį, režis. J. Rudzinskas, dail. M. Percovas; A. Čechovo Vyšnių sodą, rėžis. K. Kymantaitė, dekor. J. Surkevičius; M. Lermontovo dramą Maskaradą, režis. R. Juknevičius; A. Arbuzovo dramą Tai buvo Irkutske, režis. J. Rudzinskas, dail. J. Surkevičius; N. Hikmeto dramą Visų užmirštą, režis. V. Čibiras, neseniai baigęs Maskvos teatrinio meno institutą. Šiame veikale rodo “vieną iš pagrindinių dramaturgo kūrybos temų — buržuazinio pasaulio, kuriame viskas perkama ir parduodama, demaskavimą” (Literatūra ir Menas, Nr. 50, 1960); J. Kavoliūno draminę apysaką Aš matau saulę, režis. J. Rudzinskas. Veikale vaizduojama jaunoji sovietinė karta, “naujai, komunistiškai žiūrinti į gyvenimą, į žmones, į jų tarpusavio santykius” (Literatūra ir Menas, Nr. 1, 1961).

Balandžio mėn. teatras gastroliavo po įvairias Lietuvos vietoves su trimis veikalais: A. Vienuolio Paskenduolės inscenizacija, P. Kohouto Šitokia meile ir E. Raneto Sūnum paklydėliu.

Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė 6 naujus veikalus: A. Arbuzovo 3 v. lyrinę komediją Tolimą kelią, rėžis. A. Galinis, dail. J. Malinauskaitė; A. Čechovo piešę Tris seseris, režis. H. Vancevičius. “Visas spektaklis kupinas lakios svajonės apie gražesnį gyvenimą ir didelių aistrų šviesos” (L. ir M. Nr. 12, 1960); S. Maršako 3 v. 8 pav. pasaką Dvylika mėnesių — vaikams, režis. A. Galinis, dekor. dail. A. Šečkus; ispanų klasiko Kalderono 3 v. komediją Damą vaiduoklę, režis.H. Vencevičius, dail. J. Malinauskaitė; V. Bubnio dramą Žvaigždės negęsta, režis. H. Vencevičius, dail. F. Navickas. Veikale vaizduoja Kauno komjaunuolių “žygdarbius pogrindyje, kovoje su fašistiniais okupantais”; A. Arbuzovo 2 dalių dramą Tai buvo Irkutske, režis. H. Vencevičius, dail. F. Navickas.

1960 metais Kauno Dramos Teatras paminėjo savo gyvavimo 40-metį.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

TREČIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENES TARYBA

JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos rinkimuose paduota 4.632 teisėti balsai. į Tarybą išrinkti:

Los Angeles apygardoje: E. Nakaitė - Arbačiauskienė.

Čikagos apygardoje: J. Jasaitis, V. Adamkavičius, dr. P. Kisielius, dr. V. Vardys, T. Blinstrubas, dr. A. Razma, kun. Pr. Garšva, VI. Jakubėnas, B. G. Shotas, kun. St. Šantaras, Al. Mackus, J. Švedas.

Vidurio (Cleveland) apygardoje: St. Barzdukas, J. Bachunas, Alf. Mikulskis, Alg. Nasvytis, V. Kamantas.

Naujosios Anglijos (So. Boston) apygardoje: P. Vileišis, dr. B. Matulionis, V. Izbickas, A. Giedraitis, O Ivaškienė.

Rytų (New York) apygardoje: kun. L. Jankus, E. Armanienė, J. Šlepetys, Br. Nemickas, Pr. Naujokaitis, Vl. Dilis, V. Volertas, St. Dzikas.

Skaityti daugiau: TREČIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENES TARYBA

VOKIETIJOS PARTIJŲ PRIEŠRINKIMINIS VEIDAS

Šių metų rugsėjo mėn. 17 d. Vakarų Vokietijoje vėl įvyks parlamento rinkimai. Jie patraukia dėmesį ne tik vokiečių, bet ir daugelio kitų — toli už Vokietijos ribų, nes šių rinkimų pasekmės atsilieps ir bendrai Vakarų pasaulio politikai. Tačiau didžiausias rūpestis pastebimas pačiose rinkimuose dalyvaujančiose partijose. Jos jau maždaug prieš pusmetį pradėjo gyventi rinkimų dvasia ir savo specialia akcija kreipti į save rinkikų — tautos dėmesį. Pati rinkiminė kova stipriau pradėjo reikštis nuo balandžio mėn. pabaigos, t. y. nuo to momento, kai svarbiausios partijos paskelbė pritaikytas rinkiminei propagandai savo programas, kurios daugiau ar mažiau jau išryškina partijų veidą.

KOKIOS PARTIJOS DALYVAUJA PARLAMENTO RINKIMUOSE

1961 m. V. Vokietijos parlamento rinkimuose dalyvauja tik keturios partijos. Jų didžiausioji paskutiniame parlamente turėjusi absoliučią daugumą atstovų, yra Krikščionių demokratų partija. Vokiškai ji save sutrumpintai vadina CDU/CSU ir faktinai apima dvi vienodų pažiūrų partijas: Krikščionių Socialų Uniją (CSU), apjungiančią tik Bavarijos krikščionis demokratus, ir Krikščionių Demokratų Uniją (CDU), apjungiančią visų kitų V. Vokietijos federalinių kraštų krikščionis demokratus. Šiose krikščionių demokratų unijose lygiateisiai ir vieningai pasireiškia tiek katalikai, tiek ir protestantai.

Skaityti daugiau: VOKIETIJOS PARTIJŲ PRIEŠRINKIMINIS VEIDAS

ATEITIS per penkiasdešimt metų

Prieš penkiasdešimt metų, 1911 m. vasario mėnesį, Saliamono Banaičio spaustuvė Kaune atspaude pirmąjį Ateities numerį, išėjusį tuomet kaip priedą prie Draugijos. 1961 m. vasario mėnesį išėjo 50 metų jubilėjinis numeris, spaustas Draugo spaustuvės Čikagoje. Penkiasdešimt metų ir aštuonių tūkstančių kilometrų tarpas! Per tą laiką keitėsi spaustuvės, ateidavo nauji redaktoriai, nauji bendradarbiai užpildydavo žurnalo puslapius, bet Ateitis išliko beveik nepasikeitusi savo kryptimi nuo pačiam pirmam numery išdėstytos programos.

“Krikščioniška jaunuomenė, visada par excellence idealiste, yra amžinų idealų gerbėja, naujų kelių ieškotoja, ateities tvėrėja’ ’— rašė redakcija pirmojo Ateities numerio įvade. “Ji (jaunuomenė) visada stipri dvasia, nes širdyje turi meilę trijų absoliutiškųjų idealų — visuaukščiausios Tiesos, visuaukščiausio Labo ir visu aukščiausios Grožės.” Tuos tris idealus — tiesą, grožį ir labą, arba gyvenamojo momento reikalus, Ateitis pasiryžo gvildenti savo puslapiuose.

Skaityti daugiau: ATEITIS per penkiasdešimt metų

SVEIKATOS REIKALAI AMERIKOJE

Dr. Zigmas Brinkis, Europos universitetų auklėtinis, žvelgia į sveikatos reikalų tvarkymą Jungtinėse Amerikos Valstybėse.

ZIGMAS BRINKIS

Jos pradžia ir išryškėjimas * Nueitas kelias * Tikslai ir laimėjimai * Socialinės medicinos sudėtingumas * Kaip ji tvarkoma Vakarų Vokietijoj, kituose Europos kraštuose ir Sovietų Sąjungoje * Socialinė medicina nėra išmalda, bet visuomenės pareiga individui.

Medicina JAV tiek teoretinėje, tiek praktinėje ir techninėje srityje stovi žymiai aukščiau, negu Europoje ar kuriame kitame kontinente. Deja, to paties negalima pasakyti apie medicinos pažangą socialinėje srityje. Čia amerikiečiai ne tik neprilygsta pažangiems Europos kraštams, bet kai kuriais atžvilgiais yra gerokai atsilikę.

Kraštas yra materialiai pajėgus, vaistų netrūksta, gausu modernių ligoninių ir laboratorijų su brangiais, komplikuotais tyrimų įrengimais. Ligoninių yra kelių rūšių: privačių ir prabangių turtingiems, pusiau privačių — mažiau pasiturintiems ir valstybinių bei miestų ligoninių, skirtų chroniškiems psichiškai nesveikiems arba visai neturtingiems ligoniams.

Pati sveikatos reikalų santvarka yra liberalinė. Gydytojas yra laisvos profesijos atstovas, ir jo praktika remiasi betarpiškai asmeniniu kontaktu su ligoniais. Jis pats pasirenka darbo kabinetą ir nusistato sau priėmimo valandas. Su ligoniu tiesiogiai susitaria dėl atlyginimo ir jį gauna betarpiškai. Laisvai savo nuožiūra išrašo vaistus, o ligonis laisvai renkasi gydytoją. Valdžios įstaigos labai mažai teturi kontrolės.

Gydytojai dažniausiai yra baigę privačius universitetus. Susiorganizavę į AMA — Amerikos Gydytojų Sąjungą — kuri yra gana pajėgi ir įtakinga organizacija, jie esama santvarka yra patenkinti ir visomis priemonėmis kovoja už jos tolimesnį išlaikymą.

Medicinos patarnavimai, ypač chirurginiai, yra nepaprastai brangūs. Mažiau pasiturinčiam amerikiečiui sunkesnė liga ir didesnė operacija gali reikšti finansinę katastrofą, nes valstybinio sveikatos draudimo nėra. ši problema tampa ypatingai aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, sulaukę 65 metų amžiaus, išeina į pensiją ar šiaip turi pasitraukti iš darbo.

Skaityti daugiau: SVEIKATOS REIKALAI AMERIKOJE

SOCIALINĖ MEDICINA EUROPOJE

KAZYS, PEMKUS

SOCIALINĖ MEDICINA

Mūsiška prasme pirmuosius žingsnius pradėjo devynioliktajame šimtmetyje Vakarų Europoje, betgi giliau šaknis įleido, įsipilietino ir įsitvirtino ten pat tik dabartiniame amžiuje. Technikos pažanga, pramonės iškilimas, smarkiai didėjantis gyventojų prieauglis ir jų kova už socialinę gerovę socialinę mediciną padarė neišvengiama būtinybe. įvairiuose Europos kraštuos socialinė medicina skirtingai tvarkoma, nors pats principas ir bendras. Ji skverbiasi ir į kitus kontinentus. Jungtinėse Amerikos Valstybėse socialinės medicinos dar nėra.

Dr. Kazys Pemkus, medicinos studijas baigęs Vakarų Vokietijoj ir ten ilgiau gyvenęs, rašo apie socialinę medicina Vakarų Vokietijoj, kituose Europos kraštuose, net Sovietijoj. 

INDIVIDO TEISĖS Į VISUOMENĘ

Tiek pagalbą duoti, tiek būti jos reikalingam ir jos prašyti yra socialiojo žmogaus teisės ribose. Jos ėmimas nėra vergystė ir jos davimas nėra išskirtinas didvyriškumas ar reklama.

Kultūros socialinėje istorijoje davimas - ėmimas nesivystė lygiagreičiai. Pamažu jis vystėsi amžių eigoj, dažnai išsigimdamas į įvairias liguistas santvarkas. Krikščioniškosios vakarų kultūros reikšmė dažnai buvo nesuprasta ar nenorėta jos suprasti įvairių socialinių santvarkų. Žmogus — artimas ir jo teisės buvo nedaugiau, kaip objektas duonai ir žaidimams.

Šitas pilkasis “duonos ir žaidimų” žmogus pakėlė galvą pirmiausia Vakarų Europoje. Neanalizuojant pirminių pradų, tai prasidėjo XIX šimtm. pradžioje, bet išryškėjo tik su XX šimtmečių. Socialinių santvarkų “izmai” buvo nebepajėgūs nuslopinti to žmogaus troškulio į savo teises. Net tokia komplikuota XX amžiaus vergija kaip komunizmas atkreipė dėmesį į tą teisę ir patiekė jų sušaržuotą viduje ir išorėje pavergtam žmogui (Teisė be laisvės — gudrus paradoksas, kokio kitos santvarkos nepajėgė sugalvoti ir įgyvendinti).

Skaityti daugiau: SOCIALINĖ MEDICINA EUROPOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Rašytojui Vincui Ramonui paskirta Lietuvių Akademinio Sambūrio Montrealyje, Kanadoje, 500 dol. Vinco Krėvės vardo literatūros premija už 1960 išleistą apysakų rinkinį Miglotas rytas. Knyga rasta geriausia iš 1959 - 1960    pasirodžiusių literatūros veikalų. Vertinimo komisiją sudarė: dr. A. Gražytė, M. Aukštaitė, kun. dr. F. Jucevičius, P. Girdžius, A. Kličius. Premija skiriama kas antri metai. Iškilmingas premijos įteikimas įvyko 1961    gegužės 13 Montrealyje.

Vincas Ramonas, gim. 1905 Trakiškiuose, prie pat Marijampolės. 1924 baigęs gimnaziją, įstojo į Lietuvos Universitetą ir studijavo literatūrą Teologijos - Filosofijos fakultete. 1926-1944 buvo mokytojas iš karto Marijampolės Marijonų gimnazijoj, vėliau Mokytojų Seminarijoj. 1945-46 mokytojas Vokietijoj, Uchtėj. 1948-50 dirbo Australijos miškuose (raštinės darbininkas - skaičiuotojas), nuo 1950 gyvena Čikagoje.

Rašyti pradėjo 1925. Pirmas novelių rinkinys, Dailininkas Rauba, išspausdintas 1934, į kurį buvo sudėtos 7 novelės, parašytos 1927 - 32 m. Nuo 1932 iki 1942 visai nerašė. 1942 - 43 parašė romaną Dulkės raudonam saulėleidy, kuris buvo išspausdintas tik 1951. 1945 per tris mėnesius parašė Kryžius, išspausdintus 1947 ir laimėjusius Liet. Rašytojų Draugijos pirmąją premiją. Miglotam ryte tik trys apysakos, parašytos 1951 ir 1956 m. laikotarpyje.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

LAIŠKAI

Dėl dviejų mažmožių

(DIDESNIO IR MAŽESNIO)

1) J. Brazaičio str. “Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje”, išspausdintame “į Laisvę” 1960 nr. 22 (59), 12-me puslapyje skaitome: “Prof V. Biržiška, universiteto bibliotekos direktorius, nepasirūpino santykiais su universitetų bibliotekom ir nesikeitė su jom leidiniais.” Vaclovai B-kai pasimirus, pasistengsiu aš tą jo reikalą paaiškinti. Brolis Vaclovas nevieną kart man skundėsi, jog Valstybės Kontrolė nustačiusi universitetui bene 50 egzempliorių kiekvieno jo leidžiamo mokslo veikalo nemokamai paskleisti (čia ir atitinkamų fakultetų profesūrai), ir jis gavęs antra tiek savo lėšomis universitetams ir šiaip mokslo įstaigoms siuntinėti. Jis sakėsi kalbėjęs dėl to ne tik su Valstybės Kontrole, bet ir su švietimo mi-nisteriais — “įvairių srovių” — Jokantu, Čepinsku, Šakeniu, Tonkūnu, gal dar kuriuo, ir jie visi jį siuntę susiprasti su Kontrole pačiam... Mėginęs — sakė — su prezidentu A. Smetona kalbėtis, kuris jam pritaręs, bet reikalo nepajudinęs.

Tad manau, jog brolis Vaclovas bus čia pasiteisinęs.

2) Ig. Malėnas str. “Tautiškumo pergalė prieš kvislingą”, išsp. “Į Laisvę” 1960 nr. 23 (60) teikėsi ir mane paliesti, sakydamas:

“prof. M. Biržiška, rodosi Mintyje rašė, kad Germantas atėjęs į Švietimo vadybą kaip katalikų atstovas. Tai aiškus prasilenkimas su tikrove”.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Aukos, atstovybės

Į LAISVĘ AUKOJO:

LFB Chicagos Sambūris 1960 m. kadencijoj $145.— LFB Waterburio Sambūris $20.—, V. Ramonas $10.—, V. Baronas (Venezueia), inž. A. Pargauskas ir dr. P. Žemaitis po $7.—, E. Alkevičius ir K. Baltrukonis po $6.—, P. Bagdonas ir Dr. V. Majauskas po $5.—, dr. A. Damušis, dr. P. Kisielius, V. Palubinskas, S. Rudis ir V. Skladaitis po $4.—, V. Barisas, K. Barzdukas, B. Kemėžaitė, Dr. J. Norkaitis (Vokietija) ir inž. L. Padleckas po $3.—, A. Masaitis $2.15, V. Baltrukonis, L. Barauskas, dr. A. Čepulis, V. Čyvas, L. Dabbriūnas, I. Eitmanienė, kun. J. Gureckas, prel. F. Juras, kun. V. Kaleckis, Dr. B. Krakaitis, V. Kulbokas, inž. M. Kvedaras, S. Laniauskas, J. Mikonis, J. Mikuckis, Dr. J. Motiejūnas, J. Pažemėnas, B. Raugas, dr. J. Reinys, V. Ročiūnas, A. Skrupskelienė, V. Širvydas, N. Tautvilas, V. Vaitiekūnas ir J. Žilionis po $2.—, V. Akelaitis, F. Kirša, A. Klimas, A. Liorentaitė, B. Paramskas ir dr. A. Vasonis po $1.—.

Mieliems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

Į Laisvę Administracija

Skaityti daugiau: Aukos, atstovybės

Į Laisvę 1961 26(63)


1961 M. SPALIS NR. 26 (63)
Laikinoji Lietuvos Vyriausybė ............................ 1
K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos 
              Okupuotoj Lietuvoj ........................ 14

Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi 
              į Vakarus pagrindinis veiksnys ............ 21 

Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija ................. 32 
Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema ..........33
Vytautas Mačernis: Sudie ................................ 37
Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį 
              (iš dr. Juozo Girniaus knygos) ............ 39

Darbai ir Idėjos .......... 42
Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose ..47
Lietuvių Bendruomenėje, 
              Vardai Įvykiuose ........................49-64

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

* * *

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 26(63)

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė

1941 VI 24 — 1941 VIII 5

DARBAS, PASTANGOS, TRUKDYMAI

Sovietinės santvarkos panaikinimas * Administracinio aparato atkūrimas * Pastangos atkurti Lietuvos kariuomenę * Kuriamosios pastangos socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityje * Lietuvos Aktyvistų Fronto talka.

PIRMASIS POSĖDIS

Lietuvių sukilėlių ir bolševikų šūviams tebeaidint Kauno gatvėse, 1941 m. birželio 24 d. rytą Laikinoji vyriausybė susirinko pirmo posėdžio. Tik ne visi jos paskelbtieji nariai galėjo atvykti. Prekybos ir vidaus reikalų ministerial bolševikų jau buvo suimti ir išvežti. Finansų, darbo, žemės ūkio ministerial tebebuvo Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvos teritorijoje. Užsienio, krašto apsaugos ir pats ministeris pirmininkas tebebuvo Berlyne, emigracijoje ir iš ten negalėjo atvykti, kad perimtų krašto vadovavimą. O perimti reikėjo labai skubiai dėl dviejų priežasčių: viena, bolševikų pastatytieji komisarai pareigūnai buvo išvykę su besitraukiančia raudonąja armija ir palikę savo įstaigas be jokios vadovybės; antra, reikėjo pastatyti vokiečius prieš įvykusį Lietuvos suvereninių organų atstatymo faktą, kol dar jų kariuomenė nepasirodė. Dėl to nelaukiant, kol atvyks min. pirmininkas pulk K. Škirpa, jo pareigas teko perimti švietimo minis-teriui J. Ambrazevičiui, kuris paskui visą Laikinosios vyriausybės veikimo laiką ir ėjo ministerio pirmininko pareigas. Vietoj išvežtųjų ministerių buvo kooptuoti nauji.

1941 m. lietuvių tautos sukilimo pastatytoji Laikinoji Lietuvos Vyriausybė posėdžiauja Kaune 1941 m.

LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS DARBAS IR ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Laikinajai vyriausybei pirmiausia teko atpalaiduoti Lietuvą nuo sovietinės veiklos pėdsakų. Formaliai atpalaiduoti nebuvo sunku: Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą lietuvių tauta niekada nepripažino ir jį laikė ne sava valios aktu, o tik SSSR okupacijos smurtu prieš Lietuvą, pasibaigusiu sykiu su tos okupacijos pabaiga. Lietuvių sukilimas dar aktyviai pabrėžė tautos valią nusikratyti visomis primestomis SSSR gyvenimo formomis ir grįžti prie savo nepriklausomos valstybės konstitucinių formų. Lietuvos Aktyvistų Frontas, skelbdamas sukilimą, labai įsakmiai akcentavo ji prieš bolševikų okupaciją vardan Lietuvos nepriklausomybės.

Skaityti daugiau: Laikinoji Lietuvos Vyriausybė

Dabartines jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj

Kaip auklėjamas ir komunistinamas Lietuvos jaunimas

K. JURGAITIS (ELI)

Suprantamas visų lietuvių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek už jos ribų, rūpestis priaugančia karta, nes už ją atsakingi ir suaugusieji. Jeigu mūsų tautos jaunimas nesugebės atsakyti į statomus jam reikalavimus, neišlaikys tautinio prestižo ir orumo, tai didesnė atsakomybės dalis kris senajai kartai.

Aišku savaime, kad šitai labai gerai supranta ir “naujojo pasaulio” kūrėjai, komunistai. Leninas dar paraku tebealsuojančiai Rusijai metė šūkį: “Jaunimas — mūsų viltis, mūsų ateitis”. Tuo pačiu šūkiu vadovaujamasi ir dabar: komunistai savo auklėjamam jaunimui skiria daugiau dėmesio negu laisvajame pasaulyje. Vakaruose besiformuojančiai jaunuolio pasaulėžiūrai daro įtaką kelių politinių, visuomeninių ir religinių srovių santykiavimas. Rytuose tas “klasių santykiavimas”, “klasių kova” jau išspręsta iš viršaus, o jauniesiems telieka tik ją įsavinti. Priekaišto komunistinei pasaulėžiūrai ir esamai santvarkai neužtiksi nė grūdelio. Yra tik kritika, kuri iškelia ne santvarkos, o tik paskirų darbuotojų klaidas. Santvarka yra kaip nemari, taip ir neklaidinga.

Kokios tad sąlygos, kokie veiksniai daro įtaką jaunimui Lietuvoje? Kaip formuojasi jaunuolių, taip pat ir vaikų, pasaulėžiūra?

Skaityti daugiau: Dabartines jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj

RUSIFIKACIJA - RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

LIETUVOS ATVEJIS

ZENONAS IVINSKIS

LIETUVOS RUSINIMAS PER PRAVOSLAVIJĄ IR LIETUVIŠKŲ MOKYKLŲ NAIKINIMAS

(Pabaiga)

Savaime aišku, tie, kurie perėjo į graikų - ortodoksų tikybą, naudojosi ypatingomis privilegijomis. Nežiūrint to, lietuviai labai mažą skaičių prarado. (Yra žinoma, kad ligi šiol lietuvių 89% yra katalikai, o likutis evangelikai.) Rusai uždarė visas lietuviškas bei lenkiškas mokyklas, kurios daugumoje buvo suorganizuotos klebonų. Taip tada buvo sunaikinta keli šimtai lietuviškų mokyklų, kurios minėto vyskupo Valančiaus buvo įkurtos kiekvienoje, kaip niekur kitur, didžiausios Lietuvos vyskupijos parapijoje. Tokio liūdno likimo susilaukė taip pat to paties Valančiaus pastangų dėka visame krašte paplitusios blaivybės draugijos, kurių veikimo pasėkoje Žemaičių vyskupijoje alkoholio suvartojimas nukrito 90%. Draugijų uždarymo priežastis buvo ta, kad jos “kenkia” valstybės iždui (valstybinės degtinės monopoliui), ir kad valstybei sunkiai įmanoma šios rūšies organizuotų draugijų veiklą kontroliuoti.

Prof. dr. Zenonas Ivinskis, svečias iš Romos, šią vasarą aplankęs JAV.

Tačiau lietuvių tauta gynėsi; pirmiausia pasyviai. Pavyzdžiui, ilgai niekas nenorėjo vaikų leisti į naujai atidarytas valdžios mokyklas, kur jau pirmuosiuose skyriuose mokiniams tikybos pamokos buvo dėstomos rusiškai.

Valdžia siekė visomis priemonėmis, kurių aš čia tik dalį išskaičiavau, sunaikinti visa tai, kas iš senosios Lietuvos Kunigaikštijos dar buvo likę, ir tuo pačiu sustiprinti rusiškumą. Betgi rusų valdžia, siekdama šių tikslų, Lietuvoje susidūrė su nauja visuomenine jėga, į kurią pradžioje jie nekreipė dėmesio, nes laikė visiškai nepavojinga.

Skaityti daugiau: RUSIFIKACIJA - RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

PROF. DR. ANTANO MACEINOS ĮVERTINIMAS

Miunsterio universitetas rugpiūčio 16 d. prof. dr. Antaną Maceiną pakėlė į „ausserplanmaessiger Professor”. Universitetas, vertindamas prof. A. Maceinos darbą, docento pareigose jį palaikė tik pusę metų.

Rudens semestre prof. A. Maceina skaito 2 val. apie istorinį materializmą ir 2 val. rusų filosofijos istoriją: Solovjovas ir jo laikai.

Be eilinių paskaitų universitete, šią vasarą prof. A. Maceina skaitė apie socialistinį realizmą (iš sovietinės estetikos) Ost-West-Kreis Miunsterio studentų grupei; gamtos - matematikos fakulteto katalikams studentams — apie sovietinį gamtos mokslų ir technikos pergyvenimą; katalikams intelektualams Botropp mieste — apie religijos padėtį Rytų Europoje. Tą pačią paskaitą spalio pradžioje pakartojo Oberhausene katalikams intelektualams; lapkričio pradžioje Paderborno katalikų teologijos akademijoje skaitys paskaitą apie sovietinį ateizmą.

INTELEKTUALINE POEZIJA

ALOYZAS BARONAS

Poetas Vytautas Mačernis, žuvęs 1944 m. Lietuvoje, neseniai išleistosios Poezijos autorius.

Pats pirmasis Į Laisvę Fondo lietuvių kultūrai ugdyti leidinys yra Vyt. Mačernio poezija, pavadinta paprastu ir reikšmingu Poezijos vardu. Pats fondas yra įsisteigęs paremti tiems leidiniams, kuriems sunku surasti leidėjas, daugiau remti mokslo kaip grožinės literatūros veikalus, tačiau ir šis daugiau atsitiktinai parinktas veikalas yra vertingas ir jo redaktorius K. Bradūnas ir mecenatas dr. Al. Šmulkštys bei Į Laisvę fondas užsipelno pagarbos.

Nors poezijos rinkiniai nesusilaukia daugiau skaitytojų, taip jau buvo visais laikais ir beveik visuose kraštuose, tačiau gyvas autorius dar gali vienokiom ar kitokiom priemonėm savo kūrinį išleisti, nes poezijos knygos paprastai yra mažesnės apimties ir išleidimas mažiau reikalauja lėšų. Tačiau, kai autorius yra miręs, jo kūryba šiomis sąlygomis begali pasirūpinti tik draugai ar fondai.

Skaityti daugiau: INTELEKTUALINE POEZIJA

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

DR. J. GIRNIAUS KNYGOJE TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ

ANDRIUS BALTINIS

1. TAUTOS KILMĖ IR SAMPRATA

Tautines gyvybės išlaikymas šiandien yra tapęs vienas iš didžiųjų mūsų uždavinių ir sunkiausiai išsprendžiamą problema. Į šios problemos sprendimą prasmingai įsijungia dr. J. Girnius savo naujuoju veikalu — Tauta ir tautinė ištikimybė. Tarp nedaugelio lietuvių, kurie yra lietę šį klausimą filosofiniu žvilgiu, dr. Girnius ūžimai pirmą vietą. Jo veikalui būdingas gilus dalyko suvokimas, principinis pagrindiniais klausimais nusistatymas ir vispusiškas analitiko ir sintetiko pajėgumas. Be to, jis yra ieškotojas, kuris ne pasitenkina tradicinėmis pažiūromis, bet stengiasi jas gerinti ir pritaikyti esamai tikrovei.


Dr. Juozas Girnius, neseniai pasirodžiusios knygos Tauta ir tautinė ištikimybė autorius. Nuor. V. Maželio


Kun. dr. Andrius Baltinis, Lietuvių Gydytojų Sąjungos premijuotų straipsnių pirmosios premijos laimėtojas

JUOZAS GIRNIUS,

Nepriklausomos Lietuvos išugdytas intelektualas, gimė 1915 m. Sudeikiuose, Utenos aps. Aukštuosius mokslus baigė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936    m., juos gilino Louvaine, Freiburge i. Br. ir Paryžiaus Sorbonoje. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete Kanadoj 1951 m. Vytauto Didžiojo universitete filosofijos fakultete dėstė filosofinius dalykus 1941 -1944 m. Nuo 1953 m. Lietuvių Enciklopedijos redaktorius Bostone, taip pat Aidų ir Literatūros Lankų redakcinių kolektyvų narys. Reiškiasi visuomeniniame lietuvių gyvenime, ypačiai akademiniame jaunime ir Lietuvių Fronto Bičiulių eilėse. Savo straipsnius skelbė Logos, Židiny, LKMA Suvažiavimo Darbuose Lietuvoje, o svetur — Tremtinių Mokykloje, Aiduose, Literatūros Lankuose, taip pat Tremties Metų, Žemės antologijose ir lietuviškojo liberalizmo leidiniuose. Atskirai Juozo Girniaus išleisti šie darbai:

Lietuviškojo charakterio problema 1947,
Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje 1947,
Laisvė ir būtis (doktorato disertacijos santrauka) 1953,
Žmogus be Dievo (Aidų 1957 m. premijuota studija rankraštyje),
Tauta ir tautinė ištikimybė 1961.


Pagal savo planą autorius pradeda veikalą tautos sąvokos analize, nes tauta yra vertinimo matas ir augščiausioji vertybė, kuria remiasi tautinė ištikimybė. Kalbant apie tautą, pirmiausiai iškyla klausimas, kas verčia žmones bendrauti vienus su kitais, jungtis į grupes bei bendruomenes? Dr. Girnius teigia, kad žmogaus prigimtyje yra įgimtas palinkimas bendrauti su kitais, kad žmogus pačia savo prigimtimi yra apspręstas būti ne vienas, bet drauge: “Tik žmogus gyvena visuomeniškai, ne tik paprastai drauge su kitais būdamas, bet ir esmiškai jų privaiė-damas” (19 p.). Bendruomenė yra pagrindinė visuomeniškumo lytis ir tauta yra pagrindinė bendruomenė. (17 p.)”.

Skaityti daugiau: LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

SUDIE

VYTAUTAS MAČERNIS

Ruduo. Jau ilgesio gėlė
Auksiniais lapų tonais žydi 
Kaip paskutinis vasaros sudie 
Prieš atsisveikinimą didį.

O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna, kaip Dieviškasis Niekas
Neradusioj kažko širdy,
Kaip atminimas, lieka.

Dabar kiekvienas mažas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas.

Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai...
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie.

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui